- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-02
- Bylos Nr.
- e2A-1103-1092/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00077-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- G. V.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir M. S.,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. V. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Progresyvūs partneriai“ patikslintą ieškinį atsakovui G. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Progresyvūs partneriai“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti iš atsakovo G. V. (toliau – ir atsakovas) 334,29 Eur įsiskolinimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Patikslintas ieškinys grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Ieškovė su atsakovu 2015 m. birželio 15 d. sudarė sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią šalys susitarė, kad visas išlaidas dėl nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas), – lauko nuotekų kanalizacijos ir drenažo siurblių, komunikacijų, valdymo spintos ir jos įrangos keitimo, remonto, administravimo, taip pat elektros sąnaudas šalys apmokės proporcingai priklausomam plotui pagal projektą. Šalys sutiko, kad atsakovui priklauso 15,70 proc. bendrojo ploto. Šalys taip pat susitarė, kad susidariusių išlaidų apskaitą ir administravimą atliks ieškovė, kadangi kanalizacijos drenažo siurblinė yra prijungta prie jai nuosavybės teise priklausančios elektros paskirstymo spintos. 2020 m. rugpjūčio 12 d. atsakovui pateikus kadastrinių matavimų bylą, jam priklausančio bendro ploto dalis buvo perskaičiuota ir sudarė 13,35 proc.
1.2. Objekte įrengtos dvi siurblinės – gruntinio, drenažo ir lietaus vandens nuotekoms ir fekalo nuotekoms. Kiekvienoje siurblinėje yra po du siurblius. Siurblinės aptarnauja statinius dvylikai abonentų – UAB „Kraštūnė“, UAB „Sveikatos ir grožio klinika“, UAB „Progresyvūs sprendimai“, G. V. ir aštuoniems fiziniams asmenims. Jei siurblinės neveiktų, labai greitai būtų apsemtos katilinės ir visos patalpos, esančios cokoliniame aukšte, nes gruntinis vanduo yra 1,5 m gylyje. Elektros apskaitos skaitiklis sumontuotas siurblių valdymo spintoje. Teritorija nerakinama ir patekimas spintos apžiūrai yra laisvas.
1.3. Siurblinės įrangos, siurblių, valdymo spintos ir jos techninei priežiūrai, remontui ir administravimui numatyta visiems dvylikai abonentų yra 60,5 Eur per mėnesį, kuri yra padalijama proporcingai visiems abonentams. Atsakovo mokėjimo dalis sudaro 8 Eur per mėnesį. Kadangi 2019 m. birželio mėnesį sugedo vienas iš siurblių, todėl buvo būtina skubiai pakeisti siurblį.
1.4. Ieškovė atsakovui pateikė 2019 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija PRO Nr. 00000249, (už laikotarpį 2018 m. rugsėjo 20 d. – 2019 m. rugsėjo 30 d.) 334,29 Eur sumos, taip pat 2020 m. spalio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija PRO Nr. 00000355, (už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.) 119,79 Eur sumos, tačiau atsakovas sąskaitų neapmokėjo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas G. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad dėl siurblio gedimo jis nebuvo informuotas nei žodžiu, nei raštu, o tai yra numatyta Sutartyje. Mano, kad siurblinė galėjo veikti ir su vienu siurbliu, todėl ieškovė turėjo pakankamai laiko jam pranešti apie siurblinės gedimą. Ieškovė galėjo įsirengti papildomą siurblį savo katilinėje. Be to, už elektrą mokėti jis taip pat nesutinka, nes pastebėjo labai didelį metinių elektros sąnaudų skirtumą, nes už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. buvo sunaudota 8 627 kWh, o nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. – tik 1 416 KWh. Pažymi, kad jis neturėjo ir neturi galimybės patikrinti, kas yra prijungta prie to apskaitos skaitiklio, kuris yra ieškovės teritorijoje, aptvertoje tvora, varteliais, automatiniais įvažiavimo vartais, stebėjimo kameromis. Ieškovė savavališkai nusprendė, kad siurblinės įrangos, siurblių, valdymo spintos ir jos techninei priežiūrai, remontui ir administravimui turi būti skiriama 60 Eur per mėnesį suma dvylikai savininkų. Taip pat pažymi, kad jis atlieka namo būtinuosius priežiūros darbus, nors tai privalėtų atlikti ieškovė, todėl šiuo metu už jo atliktus darbus ieškovė jam yra skolinga. Taip pat pažymi, kad dar viena problema yra balandžiai, kurie kuria lizdus ant namo kaminų, neša pagaliukus, kurie užkemša ventiliacines angas, lietvamzdžius, todėl jis įrengė tinklelį, atsakovas taip pat prižiūri, kad krentantys lapai nepatektų į lietvamzdžius, tačiau ieškovė, pati neprižiūrėdama pastato, jam sumokėti už atliktus darbus nesutinka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo G. V. 334,29 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 515 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Progresyvūs partneriai“. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
3.1. Teismas nustatė, kad šalys Sutartimi susitarė, jog visas išlaidas dėl Objekto – lauko nuotekų kanalizacijos ir drenažo siurblių, komunikacijų, valdymo spintos ir jos įrangos keitimo, remonto, administravimo, taip pat už elektros sąnaudas, kurios apskaičiuojamos kontroliniu elektros skaitikliu, sumontuotu siurblinės valdymo spintoje, šalys apmokės proporcingai priklausomam plotui (pagal projektą) (Sutarties 1 punkto a papunktis). Atsakovui priklausančio bendro ploto dalis sudarė 13,35 proc. Šalys taip pat susitarė, kad Sutarties 1 punkto a papunktyje susidariusių išlaidų apskaitą ir administravimą atliks ieškovė, kadangi lauko nuotekų kanalizacijos ir drenažo siurblinė yra prijungta prie ieškovės nuosavybės teise priklausančios elektros paskirstymo spintos (Sutarties 1 punkto c papunktis). Šalys taip pat susitarė, kad už „B“ dalies 1 punkto papunktyje susidariusias išlaidas mokės atsakovas pagal ieškovės išrašytą sąskaitą faktūrą. Atsakovas sąskaitą įsipareigojo apmokėti per tris dienas nuo jos išrašymo dienos. Sutartyje taip pat yra atsakovo prierašas, kad prieš atliekant bet kokius remonto darbus atsakovas turi būti raštiškai informuotas ir remonto darbų kainos turi būti suderintos.
3.2. Ieškovė atsakovui pateikė 2019 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija PRO Nr. 00000249, (už laikotarpį 2018 m. rugsėjo 20 d. – 2019 m. rugsėjo 30 d.) 334,29 Eur sumos, taip pat 2020 m. spalio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija PRO Nr. 00000355, (už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.) 119,79 Eur sumos.
3.3. Bylą nagrinėjant teisme atsakovas pagal ieškovės pateiktą 2020 m. spalio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą ieškovei sumokėjo 119,79 Eur skolą. Taigi tarp šalių ginčo dėl šios skolos nebeliko, nes atsakovas sutiko su susidariusios skolos dydžiu už elektrą nuotekų ir gruntinio vandens siurblių darbui bei administravimo eksploatavimo išlaidomis pagal 2020 m. spalio 5 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija PRO Nr. 0000355. Atsakovas taip pat sutiko ir su jam ieškovės apskaičiuota 94,20 Eur (be PVM) administravimo eksploatavimo išlaidų suma pagal 2019 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija PRO Nr. 00000249. Tačiau atsakovas ginčija jam ieškovės priskaičiuotas sumas už elektrą nuotekų ir gruntinio vandens siurblinių darbui – 135,44 Eur (be PVM), ir už siurblį – 46,63 Eur (be PVM), teigdamas, kad nesumoka jam ieškovės pagal minėtą sąskaitą priskaičiuotų sumų ne dėl to, kad vengia atsiskaitymo, o dėl to, kad jis apie būtinybę keisti siurblį nebuvo informuotas, kaip tai numatyta sutartyje, ieškovė nėra jam pateikusi jokių įrodymų, jog ieškovė pirko siurblį būtent sugedusio siurblio pakeitimui, o ne savo reikmėms, be to, pagal minėtą sąskaitą elektros sąnaudos yra pernelyg didelės, todėl atsakovui kyla įtarimų dėl ieškovės sąžiningumo naudojant elektrą, nes, atsakovo manymu, tokios didelės elektros sąnaudos galėjo susidaryti ieškovei naudojant elektrą ne siurblinių darbui, o savo tikslams.
3.4. Teismas pažymėjo, jog ieškovė neneigė, kad atsakovui raštu dėl siurblio gedimo pagal Sutartyje numatytą tvarką nebuvo pranešta, tačiau, ieškovės teigimu, apie kilusią avariją ir būtinybę keisti siurblį atsakovas buvo informuotas žodžiu, be to, buvo būtina imtis skubių, neatidėliotinų veiksmų, siekiant sugedusį siurblį pakeisti kitu, nes siurblinė negali būti be antro avarinio siurblio, kadangi per kelias valandas galėjo būti apsemti statinio cokoliniai aukštai ir katilinė. Teismui nekilo abejonių dėl tokių ieškovės paaiškinimų, nes atsakovas įrodymų, kurie paneigtų šias ieškovės nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus (PVM sąskaitą faktūrą, patvirtinančią, kad buvo pirktas DXT100 2“3x400 siurblys) dėl būtino sugedusio siurblio keitimo nauju siurbliu, nepateikė, taip pat neprašė byloje atlikti ekspertizę, siekiant išsiaiškinti, ar buvo reikalingas siurblio pakeitimas, ar, vienam siurbliui sugedus, kurį laiką būtų pakakę vieno avarinio siurblio, ar realiai buvo atlikti siurblinės remonto darbai, ar išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių buvo perkamas siurblys.
3.5. Teismo vertinimu, vien tai, kad atsakovas dėl susidariusios avarinės situacijos raštu nebuvo informuotas apie naujo siurblio pirkimą, jo keitimo nauju siurbliu darbus, su juo nebuvo derinama siurblio kaina, nepaneigia jo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų mokėti jam tenkančios dalies išlaidas, susijusias su siurblinių eksploatavimu. Be to, logiška manyti, kad įvykus avarinei situacijai, kaip šiuo nagrinėjamu atveju, bet koks delsimas būtų nepateisinamas, nes skubių priemonių nesiėmimas galėjo lemti daug didesnės žalos nei Sutartyje ieškovės numatytos pareigos informuoti atsakovą prieš atliekant remonto darbus raštu neįvykdymas, atsiradimą.
3.6. Teismas taip pat pažymėjo, jog nors atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu abejojo ieškovės apskaičiuotos skolos už elektrą dydžiu, tačiau pakankamų įrodymų šioms abejonėms pagrįsti į bylą nepateikė. Todėl teismas darė išvadą, kad atsakovui skola už elektrą nuotekų ir gruntinio vandens siurblinių darbui už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. apskaičiuota teisingai pagal elektros skaitiklių rodmenis ir abejoti ieškovės apskaičiavimais teismas neturi pagrindo. Be to, akivaizdu, kad būtent tokios elektros sąnaudos užtikrino visų siurblinių naudotojų, taip pat ir atsakovo, interesus dėl ekonomiškai pagrįstų išlaidų objektui – siurblinėms, eksploatuoti, juolab, kad ieškovės teikiamų siurblinių techninės priežiūros, įrangos keitimo, remonto, administravimo paslaugų suteikimo faktas atsakovo nėra kvestionuojamas.
3.7. Dėl kitų atsakovo argumentų (pvz., dėl balandžių vaikymo, jo atliekamos lietvamzdžių priežiūros ir dėl to patirtų išlaidų) teismas nepasisakė, nes jie nėra susiję su nagrinėjama byla ir nedaro įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu G. V. prašo išbraukti 46,63 Eur + PVM iš PVM sąskaitos faktūros, serija PRO Nr.00000249, perskaičiuoti nuo 2015 m. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. sąskaitas už elektrą, kurios vidutiniškai yra 1 400 kW per metus, nutraukti Sutartį dėl ieškovės nevykdomų sutartinių įsipareigojimų ir iškelti elektros skaitiklį Nr. BM03B-M P130515-017 ant sklypo ribos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
4.1. Nors ieškovė teigia, kad patekimas prie elektros skaitiklio Nr. BM03B-M P130515-017 yra laisvas, tačiau ieškovės direktorė S. B. ir administruojantis asmuo V. B. giežtai uždraudė artintis prie elektros skaitiklio. Dėl šios priežasties atsakovas prašo iškelti elektros skaitiklį Nr. BM03B-M P130515-017 ant sklypo ribos, taip, kaip priklauso pagal įstatymą. Skaitiklis taip pat turi būti plombuotas, AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) prižiūrimas ir laisvai prieinamas rodmenų nurašymui. Jeigu šitas ir kiti, Sutartyje atsakovo išvardyti reikalavimai nebus įvykdyti, prašo nutraukti Sutartį.
4.2. Atsakovui nesuprantama, kur iš bylos dingo iš bylos įrodymas Nr. 50301, kad skaitiklis nėra prižiūrimas ESO.
4.3. Po konflikto dėl išrašytos sąskaitos, kitų metų sąskaitoje už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d elektros sąnaudos sumažėjo nuo 8 627 kW iki 1 416 kW, tai leidžia manyti, kad ieškovei nusprendus kreiptis į teismą, kadangi atsakovas nesutiko su išrašyta sąskaita, buvo atjungti visi kiti elektros prietaisai, kurie nepriklauso pagal Sutartį. Todėl po šito konflikto elektros sąnaudos sumažėjusios apie šešis kartus ir išliko. 2021 m. rugpjūčio mėnesį daug lijo, bet elektros sąnaudos nepadidėjo. Tai yra įrodymas, kad siurblinių metinės elektros sąnaudos turi būti apie 1 400 W. T. atsakovas prašo teismo paskirti atlikti ekspertizę dėl siurblių metinių elektros sąnaudų apskaičiavimo, dėl to, kiek ilgai gali dirbti su vienu siurbliu ir ar per tiek laiko ieškovė gali raštiškai pranešti atsakovui apie gedimą.
4.4. Ieškovė neįrodė, kada sugedo siurblys, per kiek laiko nupirko naują siurblį, per kiek laiko jis buvo pakeistas, kur buvo sumontuotas pagal sąskaitą PRO Nr. 00000249. Taip pat ieškovė neįrodė, kodėl nuo 2015 metų iki 2019 m. rugsėjo 30 d. buvo tokios didelės elektros sąnaudos.
Atsiliepimas
5. Ieškovė UAB „Progresyvūs partneriai“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Atsakovo pateiktame apeliaciniame skunde nėra tinkamai suformuotas apeliacinio skundo dalykas.
5.2. Apeliaciniu skundu atsakovas kelia naujus reikalavimus dėl PVM sąskaitų faktūrų koregavimo, Sutarties nutraukimo, elektros skaitiklio iškėlimo, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Priešieškinio atsakovas nereiškė. Kadangi atsakovas tinkamai nesuformavo apeliacinio skundo pagrindo ir dalyko, dėl kitų jo argumentų ieškovė nepasisako.
Šalies argumentai
5.3. Ieškovė mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė proceso ir materialiosios teisės normas ir nėra pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 327 straipsnyje, sudarančių pagrindą sprendimo naikinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl įrodymų priėmimo
8. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
9. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė jau byloje esantį įrodymą – ESO patvirtinimą, kad elektros skaitiklis Nr. BM03B-M P130515-017 nėra ESO nuosavybė ir šio prietaiso priežiūros įmonė neatlieka, taip pat elektros skaitiklio nuotrauką. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ESO patvirtinimas yra dingęs iš bylos, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovo minimas patvirtinimas yra byloje – jis atsakovo pateiktas 2021 m. birželio 14 d. ir pirmosios instancijos teismo teisėjos priimtas į bylą, jam buvo suteiktas dokumento Nr. DOK-13020. Atsakovas nenurodė argumentų ir aplinkybių, kodėl šiuos įrodymus reikėtų (pakartotinai) priimti.
10. Atsižvelgdama į anksčiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija atsisako priimti anksčiau paminėtus atsakovo teikiamus įrodymus.
Dėl ekspertizės byloje skyrimo
11. Atsakovas apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismo prašo paskirti byloje ekspertizę dėl siurblių metinių elektros sąnaudų apskaičiavimo ir kitų klausimų.
12. Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. CPK 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus ir motyvus, kurie galėjo būti pateikti atsiliepime į ieškinį, jeigu mano, kad vėlesnis jų pateikimas užvilkins sprendimo priėmimą byloje. Taigi atsakovas turi tinkamai vykdyti savo atsikirtimų pagrindimo ir įrodinėjimo pareigą nuo pat atsiliepimo pateikimo. Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme taip pat yra ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis). CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.
13. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat pažymima, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).
14. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).
15. Kasacinis teismas, spręsdamas ginčus dėl ekspertizės skyrimo, taip pat ne kartą yra nurodęs, kad ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, jog jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kt. straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014).
16. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta ir susipažinusi su byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, atsakovo apeliacinio skundo argumentais, prašymo skirti ekspertizę motyvais ir formuluojamais klausimas, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos principais, teisėjų kolegija nutaria netenkinti atsakovo prašymo skirti ekspertizę. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sudarė procesines sąlygas ekspertizės atlikimui, teismo 2021 m. liepos 29 d. posėdžio metu atsakovui siūlė prašyti atlikti byloje ekspertizę, susijusią su siurbliais, tačiau atsakovas šia teise nepasinaudojo. Be to, pirmosios instancijos teismas išaiškino atsakovui teisę pasinaudoti advokato pagalba, nurodė, kad įrodymus turi teikti tas, kas remiasi atitinkamomis aplinkybėmis. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo argumentų, kodėl ekspertizės būtinybė, atsakovo vertinimu, iškilo apeliacinės instancijos teisme, kokia galėtų būti jo prašomos ekspertizės kaina, ar jis avansu apmokėtų jos išlaidas.
Dėl apeliaciniame skunde ir paaiškinimuose keliamų naujų reikalavimų
17. Atsakovas pateiktu apeliaciniu skundu, be kita ko, apeliacinės instancijos teismo prašo nutraukti Sutartį dėl ieškovės nevykdomų sutartinių įsipareigojimų, iškelti elektros skaitiklį Nr. BM03B-M P130515-017 ant sklypo ribos, perskaičiuoti ankstesnių metų elektros sąskaitas. Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. spalio 12 d. taip pat gauti atsakovo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jis išdėsto argumentus ir klausimus dėl jam ieškovės išrašytos 2021 m. spalio 4 d. sąskaitos ir Sutarties nutraukimo.
18. Proceso apeliacinės instancijos teisme paskirtis – neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė (CPK 301 straipsnis). CPK 312 straipsnyje imperatyviai nurodyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat įstatymas draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas nagrinėjant teismo sprendimo priėmimo metu buvusias aplinkybes ir pagal byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nagrinėdamas tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo.
19. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 323 straipsnio nuostatas keisti (pildyti) apeliacinį skundą, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, draudžiama. Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame apeliaciniame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas.
20. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neteikė priešieškinio ir nereiškė reikalavimų dėl Sutarties nutraukimo, elektros skaitiklio Nr. BM03B-M P130515-017 iškėlimo ant sklypo ribos, ankstesnių metų (nepatenkančių į 2019 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą) elektros sąnaudų perskaičiavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nenagrinėja šių atsakovo reikalavimų ir su jais susijusių argumentų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovo 2021 m. spalio 12 d. rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės keliami klausimai, susiję su 2021 m. spalio 4 d. sąskaita, kuri nebuvo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas, taip pat atsisako priimti atsakovo rašytinius 2021 m. spalio 12 d. paaiškinimus.
Dėl apeliacinio skundo dalyko ir žyminio mokesčio
21. Ieškovės įsitikinimu, atsakovas nėra tinkamai suformulavęs apeliacinio skundo dalyką ir vien dėl šios priežasties atsakovo apeliacinis skundas turėtų būti atmestas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu ieškovės argumentu.
22. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principai, kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, garantuoja teisminę gynybą, taip pat ir teisę apskųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka. Asmuo, manantis, kad jo teisės nebuvo užtikrintos pirmosios instancijos teisme, turi teisę inicijuoti apeliacinį procesą paduodamas apeliacinį (atskirąjį) skundą (CPK 301 straipsnis). Apeliaciniam (atskirajam) skundui paduoti, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, taikomi ir papildomi reikalavimai, numatyti CPK 306 straipsnyje. Pagal CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliaciniame skunde turi būti nurodytas apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas). Apelianto prašymu (apeliacinio skundo dalyku) turi būti išreiškiamas procesinis teisinis reikalavimas, atitinkantis vieną iš CPK 326 straipsnyje nurodytų apeliacinės instancijos teismo teisių.
23. Iš atsakovo apeliacinio skundo matyti, kad nors atsakovas tiksliai nenurodė apeliacinio skundo dalyko, kuris atitiktų CPK 326 straipsnyje nustatytas apeliacinės instancijos teismo teises, tačiau iš apeliacinio skundo turinio galima nustatyti, kokio rezultato atsakovas apeliaciniu procesu siekia, o būtent, kad būtų pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tenkinant ieškovės ieškinį iš dalies ir priteisiant mažesnę įsiskolinimo sumą nei ieškovė reikalavo pareikštu patikslintu ieškiniu. Taigi atsakovo pozicija ir kartu apeliacinio skundo dalykas atsispindi apeliacinio skundo argumentuose. Atmesti atsakovo apeliacinį skundą vien formaliais pagrindais teisėjų kolegija nemato pagrindo. Taip pat pastebėtina, kad atsakovas 2021 m. spalio 27 d. pateikė 15 Eur mokėjimo pavedimą su įmokos kodu, skirtu žyminio mokesčio apmokėjimui – 5660, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas nesumokėjo žyminio mokesčio.
Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo
24. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas priteisė ieškovei 334,29 Eur įsiskolinimą iš atsakovo pagal ieškovės išrašytą 2019 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija PRO Nr. 00000249 (už laikotarpį 2018 m. rugsėjo 20 d. – 2019 m. rugsėjo 30 d.), teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovo įsitikinimu, ieškovė neįrodė, kada sugedo siurblys, per kiek laiko nupirko naują siurblį, per kiek laiko jis buvo pakeistas, kur buvo sumontuotas. Taip pat ieškovė neįrodė, kodėl nuo 2015 metų iki 2019 m. rugsėjo 30 d. buvo tokios didelės elektros sąnaudos. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atsakovo argumentais.
25. Ieškovė savo reikalavimą atsakovui dėl įsiskolinimo už naują siurblį ir siurblio keitimo darbus kildina iš tarp ieškovės ir atsakovo 2015 m. birželio 15 d. sudarytos Sutarties.
26. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, ar sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnis). Šis principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir teisės principai. Tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020, 35 punktas). Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
27. Nagrinėjamu atveju ieškovė su atsakovu Sutartimi papildomai buvo sutarę, kad prieš atliekant bet kokius remonto darbus atsakovas G. V. turi būti raštiškai informuotas ir remonto darbų kainos turi būti suderintos. Byloje nėra duomenų, kad tokia šalių nustatyta Sutarties sąlyga būtų sudaryta pažeidžiant ieškovės ar atsakovo laisvą valią, prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis) arba viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnis) ir dėl to būtų niekinė ir negaliojanti. Ši Sutarties sąlyga ieškovės nėra nuginčyta ar ginčijama.
28. Ieškovė byloje nurodė, kad apie kilusią avariją ir būtinybę keisti siurblį atsakovas buvo informuotas žodžiu, be to, buvo būtina imtis skubių, neatidėliotinų veiksmų, siekiant sugedusį siurblį pakeisti kitu, nes siurblinė negali būti be antro avarinio siurblio, kadangi per kelias valandas galėjo būti apsemti statinio cokoliniai aukštai ir katilinė. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra įrodymų, kurie leistų pakankamai patikimai konstatuoti, kad atsakovas iš tiesų buvo žodžiu informuotas apie įvykusį siurblio gedimą. Be to, Sutarties sąlyga dėl atsakovo informavimo raštu, siurblio įsigijimo ir jo keitimo darbų kainų derinimo taip pat nebuvo įvykdyta. Šiuo aspektu pastebėtina, kad atsakovas nuo pat pirmojo savo procesinio dokumento byloje (atsiliepimo į ieškovės ieškinį) kėlė abejones, ar tikrai reikėjo to siurblio remonto, ar tikrai nebuvo įmanoma atsakovo informuoti prieš perkant siurblį arba prieš atliekant siurblio keitimo darbus, ar siurblys buvo sumontuotas Sutartyje numatytoje siurblinėje. Tuo tarpu ieškovė, atstovaujama profesionalaus advokato, byloje neteikė įrodymų, kada tiksliai buvo sugedęs siurblys, kaip konkrečiai ginčo siurblys sugedo, kiek laiko praėjo nuo siurblio defekto nustatymo iki siurblio įsigijimo, kiek laiko praėjo nuo siurblio įsigijimo iki siurblio keitimo darbų, kur buvo sumontuotas siurblys, ar tikrai nebuvo galimybės raštiškai informuoti atsakovo.
29. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovė savo reikalavimą dėl įsiskolinimo už naują siurblį ir siurblio keitimo darbus kildino iš Sutarties. Vadinasi, būtent ieškovei teko našta įrodyti, kad atsakovas pagal Sutartį turi pareigą apmokėti už įsigytą siurblį. Tačiau ieškovė Sutarties sąlygos dėl atsakovo informavimo raštu ir remonto darbų kainos derinimo neįvykdė. Be to, Ieškovė atsakovo keliamų abejonių dėl galimybės iš anksto pranešti apie gedimą, dėl siurblio įsigijimo ir sumontavimo aplinkybių nepaneigė, nors, teisėjų kolegijos nuomone, objektyviai turėjo galimybes reiškiamą reikalavimą įrodinėti įvairiomis įrodinėjimo priemonėmis (pvz., teikiamais rašytiniais įrodymais, nuotraukomis, liudytojų parodymais).
30. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl 46,63 Eur + PVM (iš viso 56,42 Eur) įsiskolinimo už siurblį pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija PRO Nr. 00000249.
31. Atsakovas G. V. taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl įsiskolinimo už elektros tiekimą priteisimo, tačiau nesutikimą grindžia tik savo samprotavimais, susijusiais su tuo, kad už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. elektros sąnaudos nurodytos žymiai mažesnės. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie atsakovo samprotavimai grindžiami tik prielaidomis. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie teisėjų kolegijai leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl apskaičiuoto įsiskolinimo pagrįstumo. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo susidariusį įsiskolinimą už elektros tiekimą.
32. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, skundžiamas sprendimas keistinas, priteisiant ieškovei 277,87 Eur (334,29 Eur – 56,42 Eur) iš atsakovo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
33. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
34. Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 515 Eur bylinėjimosi išlaidų (15,00 Eur žyminis mokestis ir 500,00 Eur už advokato suteiktas paslaugas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės patikslintas ieškinys tenkinamas 83 proc. (277,87 Eur (priteistina suma) / 334,29 Eur (ieškinio reikalavimų suma)), ieškovei iš atsakovo priteistina 427,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
35. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, sumokėjo 420 Eur (2021 m. lapkričio 3 d. sąskaitos faktūros ir bankinio pavedimo kopijos).
36. Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodyta patirtų bylinėjimosi išlaidų suma, teigdamas, jog toks bylinėjimosi išlaidų prašymas yra piktnaudžiavimas ir plėšikavimas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovo nuomone.
37. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos) 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Už ieškovės atsiliepimo į atsakovo apeliacinį parengimo paslaugą buvo apmokėta 2021 m. lapkričio 3 d., todėl nagrinėjamu atveju taikytinas 2021 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1 566,4 Eur.
38. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą atsiliepimams į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas. Vadinasi, maksimali rekomenduotina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 2 036,32 Eur. Ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą nesudaro net ketvirtadalio maksimalios rekomenduotinos sumos, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti jos pagrįstumu ir protingumu. Šiame kontekste taip pat pastebėtina, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas civilinėje byloje grindžiamas principu „pralaimėjęs moka“, todėl atsakovas, pateikęs apeliacinį skundą, turi prisiimti ir atsakomybę bei riziką, kad jam gali tekti atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas. Aplinkybė, kad atsakovas sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga, nes šiuo atveju eina kalba ne apie žyminį mokestį, bet apie kitos šalies išlaidas advokato teisinei pagalbai. Advokato teisine pagalba gali naudotis visi byloje dalyvaujantys asmenys, nes tai padeda jiems veiksmingai realizuoti teisę į teisminę gynybą. Tokią teisę (naudotis advokato pagalba) turėjo ir atsakovas, pirmosios instancijos teismas ją jam buvo išaiškinęs, tačiau jis ja nepasinaudojo.
39. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas 26 proc. (56,42 Eur / 220,30 Eur (atsakovas apeliaciniu skundu ginčijo tik elektros sąnaudas ir siurblio keitimą), ieškovei iš atsakovo priteistina 306,90 Eur (420 Eur x 74 proc. (tokia apimtimi apeliacinį procesą laimėjo ieškovė) – 15 Eur (atsakovo sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą) x 26 proc. (tokia apimtimi apeliacinį procesą laimėjo atsakovas) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Progresyvūs partneriai“ patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo G. V. 277,87 Eur (du šimtus septyniasdešimt septynis eurus 87 ct) įsiskolinimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 277,87 Eur sumos nuo 2021 m. vasario 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 427,45 Eur (keturis šimtus dvidešimt septynis eurus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Progresyvūs partneriai“.“
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Progresyvūs partneriai“ iš atsakovo G. V. 306,90 Eur (tris šimtus šešis eurus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Atsisakyti priimti atsakovo G. V. kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus ir Klaipėdos apygardos teisme 2021 m. spalio 12 d. gautus rašytinius paaiškinimus.
Netenkinti atsakovo G. V. prašymo paskirti teismo ekspertizę.