- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-29
- Bylos Nr.
- e2-72-570/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Neveckienė
- Ieškovas
- BĮ Kazlų Rūdos savivaldybės
- Atsakovas
- K. B.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų Kazlų Rūdos savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vadovei I. P.,
trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų uždarajai akcinei bendrovei „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Audito laikas“ nedalyvaujant
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BĮ Kazlų Rūdos savivaldybės ieškinį atsakovui K. B., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų - Kazlų Rūdos savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai, uždarajai akcinei bendrovei „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Audito laikas“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė BĮ Kazlų Rūdos savivaldybė (toliau – Ieškovė, Savivaldybė) ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo K. B. (toliau – Atsakovo, Bendrovės vadovo) 6 699,67 Eur žalos atlyginimo; 5 procentus metinių palūkanų už priteistą skolą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu atstovė nurodė, kad ieškovė yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB, Bendrovė) „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“ (buvusi bendrovė iki reorganizacijos - UAB „Kazlų Rūdos komunalininkas“) vienintelė akcininkė ir steigėja. Atsakovas šioje bendrovėje nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. dirbo bendrovės direktoriaus pavaduotu ir laikinai ėjo direktoriaus pareigas. Tuo laikotarpiu nebuvo kito bendrovės vadovo, atsakovas įsakymu buvo paskirtas laikinai eiti ir bendrovės direktoriaus pareigas. Kad atsakovas buvo faktinis įmonės vadovas, patvirtina ir tai, kad 2011 m. gruodžio 1 d. jis pateikė prašymą VĮ „Registrų centrui“ registruoti pakeistus duomenis juridinių asmenų registre ir įregistruoti duomenis, kad vienasmeniu Bendrovės valdymo organu (direktoriumi) nuo 2011 m. gruodžio 1 d. yra išrinktas atsakovas, atliko visas vadovo funkcijas, nuolat priėminėjo strateginius verslo sprendimus (priėmė Bendrovės įsakymus, Bendrovės vardu sudarinėjo sutartis, nustatė Bendrovės automobilių naudojimosi tvarką, skyrė darbuotojams paskatinimus (premijas, išmokas). Bendrovės valdyba buvo įsteigta vėliau, ji Bendrovės vadovo pareigų neatliko. Jokio kito asmens, kuris būtų minimu laikotarpiu priėminėjęs su Bendrovės valdymu susijusius sprendimus ar faktiškai vadovavęs Bendrovei, nebuvo. Konkurso į minėtas pareigas ieškovė neskelbė galimai dėl to, kad atsakovas, būdamas tik vidurinio išsilavinimo, tokiame konkurse nebūtų galėjęs dalyvauti, o jis studijavo Kauno technologijos universitete ir vėliau įgijo aukštąjį išsilavinimą. Bendrovėje kasmet būdavo atliekamas finansinis auditas, tačiau būdavo tikrinama finansinė atskaitomybė. Kadangi bendrovė dirbo nuostolingai, siekiant įvertinti kaip yra valdomas bendrovės turtas ir lėšos, Kazlų Rūdos savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba bendrovėje atliko išsamų auditą ir 2019 m. gegužės 24 d. paskelbė audito ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau vadinama - Audito ataskaita). Audito laikotarpis apima 2018 metus, atskirais atvejais buvo tikrinama 2015-2019 metai. Tik atlikus auditą paaiškėjo, kad bendrovės lėšos ir turtas buvo naudojami neatsakingai, neekonomiškai ir neefektyviai, o atsakovas piktnaudžiavo savo padėtimi ir tyčia pasisavino bendrovės turto, gavo įvairią naudą, o būtent - 2018-12-14 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), skyrė sau 140 Eur priedą šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga. Su darbdavio socialinio draudimo įmokomis tai sudarė 183,37 Eur; 2018-01-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), skyrė sau 100 Eur vienkartinę išmoką jubiliejaus proga. Su darbdavio socialinio draudimo įmokomis tai sudarė 130,98 Eur. Sau pinigines išmokas atsakovas skyrė be bendrovės valdybos sutikimo, jai nežinant ir nepritariant. Tokių premijų skyrimas nebuvo įmonėje reglamentuotas ir Bendrovės vidaus darbo tvarkos taisyklėse bei kituose lokaliniuose aktuose. Be to, bendrovės direktoriaus įsakymais 2016-02-10 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018-08-21 Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrovės direktoriaus funkcijas atliekančiam asmeniui buvo leista asmeniniais tikslais naudoti bendrovės automobilius VW Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir JEEP RENEGADE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Gauta nauda buvo apskaičiuota vadovaujantis Finansų ministro 2009-05-19 įsakymu Nr. 1K-162 patvirtinto Pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarkos aprašo nuostatomis. Bendrovės lėšomis 2016 m. buvo sumokėta 448,58 Eur, 2017 m. – 491,76 Eur, 2018 m. – 373,64 Eur. Per šį laikotarpį Bendrovės lėšomis už naudą, kurią gavo Bendrovės direktoriaus funkcijas atliekantis asmuo, viso buvo sumokėta 1313,98 Eur mokesčių; su 4 Bendrovės darbuotojais 2016-2018 metais buvo sudarytos automobilių panaudos sutartys, tačiau Bendrovėje nebuvo reglamentuota netarnybinių automobilių naudojimo tvarka, todėl teisinio pagrindo sudaryti panaudos sutartis su darbuotojais nebuvo. Sudarytų panaudos sutarčių 2.5 p. nurodyta, kad panaudos davėjas įsipareigoja ,,kompensuoti išlaidas sunaudotam kuru ir automobilio einamajai priežiūrai bei remontui, susijusiam su automobilio eksploatacija pagal sutarties sąlygas, proporcingai nuvažiuotam atstumui asmeniniais tikslais ir (arba) ne darbo valandomis“; 3.3 p. panaudos gavėjas įsipareigoja ,,sugedus automobiliui, remontuoti jį tik Panaudos davėjo rekomenduotame autoservise. 2018-09-19 K. B. pasirašė Automobilio panaudos sutartį su jam artimu asmeniu (gyvenimo drauge R.), pagal kurią jam buvo suteikta teisė naudotis tam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu automobiliu Dodge v/n (duomenys neskelbtini) automobiliu tarnybinėms funkcijoms atlikti darbo laiku. Dėl šio automobilio naudojimo ir kuro normos nustatymo K. B. 2018-09-19 pasirašė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 metų rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais automobiliu JEEP RENEGADE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas nuvažiavo 2225 km, sunaudojo 222,50 l degalų; automobiliu DODGE, valst. numeris (duomenys neskelbtini), 2018 metų rugsėjo-gruodžio mėnesiais nuvažiavo 5900 km, sunaudojo 885,75 l degalų; automobiliu Volkswagen Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 metų sausio-rugpjūčio, lapkričio-gruodžio mėnesiais nuvažiavo 17535 km, sunaudojo 2251 l degalų, viso per 2018 metus tai sudarė 25665 km, 3359,25 l degalų. Kadangi Bendrovėje nebuvo rašomi vadovo pavedimai (įsakymai) dėl vykimo tarnybiniais tikslais, komandiruočių įsakymai, vien remiantis kelionės lapuose esančiais įrašais negalima patvirtinti, kad visais atvejais buvo vykstama tik tarnybiniais tikslais. Abejonių sukėlė kelionės į pajūrį ir kt., kai įmonė vykdė veiklą tik Kazlų Rūdos teritorijoje. Kelionės lape (Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodytas automobilio JEEP RENEGADE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) degalų likutis 2018-08-21 pradžiai 8,5 l, nors pagal audito metu surinktus faktinius duomenis jis negalėjo būti mažesnis nei 191,84 l; kelionės lape (Nr. (duomenys neskelbtini)) 2018-09-19 nurodytas automobilio DODGE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) degalų likutis pradžiai 0,00 l, nors pagal audito metu surinktus faktinius duomenis jis negalėjo būti mažesnis nei 120,4 l. Be to, atsakovas be jokio teisinio pagrindo bei valdybos pritarimo, sudarė savo naudai kaupiamojo draudimo sutartį su UAB “Allianz Lietuva gyvybės draudimas” ir apdraudė savo gyvybę ir sveikatą kaupiamuoju draudimu, pavesdamas 2015-12-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterei mokėti 35 Eur dydžio mėnesines gyvybės draudimo įmokas kiekvieną mėnesį pagal su draudimo bendrove pasirašytą 2015-12-09 gyvybės draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Bendrovės direktoriaus 2017-11-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pavesta vyr. buhalterei nuo 2017-12-15 mokėti 50 Eur dydžio mėnesines gyvybės draudimo įmokas Bendrovės direktoriaus funkcijas atliekančio asmens naudai. Per sutarties galiojimo laikotarpį Bendrovės sąskaita atsakovo naudai Gyvybės draudimo bendrovei buvo sumokėta 1785 Eur gyvybės draudimo įmokų. Bendrovės lėšomis 2017 m. buvo sumokėta 3,72 Eur, 2018 m. – 44,60 Eur. Per šį laikotarpį Bendrovės lėšomis už naudą, kurią gavo Bendrovės direktoriaus funkcijas atliekantis asmuo, buvo sumokėta 48,32 Eur mokesčių. Ieškinio reikalavimas dalyje dėl 1833,32 Eur žalos atlyginimo, yra kildinamas iš Bendrovės sumokėtų 1 785,00 Eur draudimo įmokų ir nuo jų priskaičiuotų bei sumokėtų 48,32 EUR mokesčių į valstybės biudžetą. Be to, nutraukus sutartį, draudimo bendrovė K. B. išmokėjo 689,26 Eur sukauptas lėšas, kurias atsakovas privalo grąžinti kaip gautas be jokio teisinio pagrindo. Patvirtino, kad nei vienas bendrovės narys nebuvo apdraustas tokiu draudimu, nors dirbo pavojingus darbus. Tuo tarpu atsakovo darbe tokių rizikų nustatyta nebuvo. Gavus Audito ataskaitą, ieškovė kreipėsi į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisiją, kuri 2021-05-19 sprendimu (duomenys neskelbtini) pripažino, kad buvęs UAB "Kazlų Rūdos komunalininkas" direktoriaus pavaduotojas, atlikęs direktoriaus funkcijas, K. B., visais anksčiau išdėstytais savo veiksmais pažeidė LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 2, 3 p. bei 11 str. 1 d. nuostatas. Dėl atsakovo veiksmų, t.y. piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi Marijampolės AVPK buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas, nurodant kad žalos atlyginimo klausimai gali būti išspręsti civiline tvarka.
Atsiliepimas
2. Atsakovas K. B. su ieškiniu nesutinka visiškai, prašo taikyti ieškinio senatį ir jį atmesti; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis 2011-07-29 Darbo sutarties pagrindu Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2011-08-01 iki 2011-11-16 dirbo Kazlų Rūdos savivaldybės įmonėje UAB „Kazlų Rūdos komunalininkas“ gyvenamųjų namų ir jų teritorijų priežiūros meistru. 2011-11-22 tuometinio Bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) jis nuo 2011-11-23 buvo perkeltas į Bendrovės direktoriaus pavaduotojo pareigas, atlyginimas buvo padidintas iki 3840 Lt. 2011-11-30 tuometinio Bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2011-12-01 buvo pakeistas Bendrovės direktoriaus pavaduotojo pareiginių nuostatų 6.31 punktas jį išdėstant taip: „6.31. UAB „Kazlų Rūdos komunalininkas" direktoriaus nebuvimo darbe laikotarpiu (atostogų, tarnybinių komandiruočių, laikino nedarbingumo ir kt.) atlikti UAB „Kazlų Rūdos komunalininkas" direktoriui nustatytas funkcijas. Nutraukus darbo santykius su UAB „Kazlų Rūdos komunalininkas" direktoriumi atlikti jo pareigybei nustatytas funkcijas iki Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos sprendimu į šias pareigas bus paskirtas konkursą laimėjęs asmuo." 2011-11-17 Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2011-11-30 buvo nutraukta darbo sutartis su tuometiniu Bendrovės direktoriumi I. P. Laikinai direktoriaus pareigas buvo pavesta eiti jam, t.y. direktoriaus pavaduotojui. Savivaldybės taryba 2015-10-05 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo 7.3.3. p., kuriuo nustatė, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas koordinuoja ir kontroliuoja Bendrovės veiklą. Laikotarpiu nuo 2011-11-23 atsakovo perkėlimo į Bendrovės direktoriaus pavaduotojo pareigas galiojo 2008-05-09 įstatai (Juridinių asmenų registre įregistruoti: 2008-05-09, galioję iki 2014-12-29), kurių 23 p. numatė, kad kolegialus valdymo organas bendrovėje nebus sudaromas. Bendrovės vadovas (direktorius) buvo vienasmenis ir vienintelis valdymo organas. Jo nuomone, jam buvo nustatytas labai nedidelis atlyginimas 3840 Lt, o jis turėjo eiti direktoriaus pavaduotojo ir direktoriaus pareigas kartu. Todėl valdyba jam leido gauti naudos, išsimokėti priedus, naudotis automobiliais tuo bet iš dalies siekiant kompensuoti nedidelį darbo užmokestį. Bendrovės vadovą turėjo rinkti ir atšaukti iš pareigų t.y. organizuoti konkursą direktoriaus pareigoms užimti visuotinis akcininkų susirinkimas. Tačiau Savivaldybės administracijos direktorius neorganizavo konkurso Bendrovės direktoriaus pareigoms užimti. Patvirtino, kad laikotarpiu kai jis ėjo direktoriaus pavaduotojo pareigas iki bus paskirtas bendrovės direktorius, jis buvo tik vidurinio išsilavinimo, studijavo Kauno technologijos universitete. Pagal reikalavimus direktoriaus pareigų jis nebūtų galėjęs užimti. Patvirtino, kad ginčo laikotarpiu nuo 2011 iki 2019 metų kito vadovo bendrovėje nebuvo, tačiau bendrovei vadovavo ne jis, bet kolegialus organas – valdyba, kuri rinkdavosi mažiausiai vieną kartą per mėnesį ir priiminėjo visus sprendimus. Apie ginčo sprendimus valdyba žinojo, tam buvo davusi pritarimą. 2019-04-02 UAB „Audito laikas" atliko Bendrovės 2018-12-31 Finansinių ataskaitų auditą (laikotarpis apima 2018 m.), tačiau reikšmingų veiklos trūkumų, į kuriuos būtų būtina atkreipti dėmesį Bendrovės vadovų dėmesį nenustatė. Atsakovo duomenimis, UAB „Audito laikas" Finansinių ataskaitų auditą atliko ne tik už 2018 m., bet ir už kitus jo darbo Bendrovėje metus, taip pat nei karto nėra nustačiusi pažeidimų. Ginčo Audito ataskaitos neginčijo. Pažymėjo, kad jam atliekant Bendrovės direktoriaus funkcijas, 2018-12-14 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (kaip ir kiekvienais metais) buvo paskirtos Bendrovės darbuotojams (įskaitant ir Bendrovės direktoriaus pavaduotojui) 140 Eur dydžio išmokos. Minėto įsakymo preambulėje buvo nurodyta, kad priedai skiriami atsižvelgiant į Bendrovės tradicijas ir siekiant motyvuoti darbuotojus Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga. Dėl 2018-01-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtos 100 Eur vienkartinės išmokos jubiliejaus proga, valdyba žinojo. Pažymėjo, kad premijų skyrimo tvarka Bendrovėje buvo nusistovėjusi dar prieš jam pradedant atlikti direktoriaus funkcijas, todėl jų ir laikėsi. Dėl draudimo sutarties sudarymo nurodė, kad atsižvelgiant į Bendrovės veiklos pobūdį ir darbo metu atsirandančias rizikas, visi Bendrovės darbuotojai buvo draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų, todėl jis buvo ne išimtis. Rekomendacija apdrausti ir atsakovą buvo išsakyta valdyboje, žinant, kad atsakovas pats dažnai vykdavo į didžiųjų avarijų vietas ir kontroliavo gedimų šalinimus. Tuo tikslu jis paprašė Bendrovės buhalterės į apdraustųjų nuo nelaimingų atsitikimų darbuotojų sąrašą įtraukti ir jį. Dėl automobilių paaiškino, kad nors automobilių naudojimo tvarka Bendrovėje nebuvo reglamentuota, tačiau buvo surašyti įsakymai dėl naudojimosi automobiliais, kiekvieną dieną buvo pildomi kelionės lapai. Kaip jau buvo minėta, automobiliai atsakovui buvo reikalingi nuolatos, kadangi pats vykdavo į avarijų vietas. Be to, vykdavo įvairūs mokymai, konferencijos, todėl teko vykti ir į Klaipėdą, ir į kitus Lietuvos miestus. Bendrovėje buvo vienas lengvasis automobilis, tačiau jų nepakako. Todėl siekdamas taupyti Bendrovės lėšas, pasirašė kelias panaudos sutartis, tame tarpe ir minėtą panaudos sutartį su savo drauge p. R. Darbo sutartis su juo buvo nutraukta vadovaujantis LR darbo kodekso 55 str. 1 d. (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių). Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 m. ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais CK 2.82 str. 4 d. pagrindu yra taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 str. 4 d. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo įsakymai, iš kurių ieškovė kildina bendrovės patirtą žalą (įsakymai dėl priedo prie atlyginimo skyrimo, dėl vienkartinių išmokų skyrimo yra priimti laikotarpiu nuo 2015-12-22 iki 2018-12-14) terminas juo ginčyti yra suėjęs jau seniai. (kiekvienam įsakymui atskirai - 2015-12-22 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Gyvybės draudimo įmokų K. B. naudai mokėjimo" ir 2017-11-22 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Gyvybės draudimo įmokų K. B. naudai mokėjimo", kuriais nurodė vyriausiajai Bendrovės buhalterei mokėti gyvybės draudimo įmokas pagal su draudimo Bendrove pasirašytą gyvybės draudimo sutartį). Yra įsitikinęs, kad bendrovei žalos nepadarė, o priešingai atliko ir bendrovės direktoriaus ir pavaduotojo pareigas už tą patį atlyginimą.
3. Trečiasis asmuo UAB „Audito laikas" pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog nevertina ieškinio pagrįstumo, ir prašo teismo priimti sprendimą savo nuožiūra. Būdami tinkamai informuoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla nagrinėjama iš esmės be trečiojo asmens dalyvavimo (CPK 247 str.).
4. Trečiasis asmuo UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovo reikalavimo neginčija ir ieškinio tenkinimo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra. 2023-01-10 rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-(duomenys neskelbtini)) nurodė, kad už atsakovą K. B. buvo sumokėta pagal universalaus gyvybės draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Alliaz Lietuva gyvybės draudimas“ nuo 2015-12-11 iki 2019-06-28 - 1908,08 Eur. Be to, darbdavio lėšomis sumokėta 48,95 Eur darbdavio socialinio draudimo įmokų. Už naudojimąsi automobiliu asmeniniais tikslais nuo 2016 iki 2018 metų buvo priskaičiuota iš viso 3276 ir nuo šios sumos darbdavio socialinio draudimo įmokos sudarė 1019, 14 Eur. Šie duomenys gauti iš darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščių. Būdami tinkamai informuoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla nagrinėjama iš esmės be trečiojo asmens dalyvavimo (CPK 247 str.).
5. Trečiasis asmuo Kazlų Rūdos savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba su ieškiniu sutinka visiškai, prašo jį tenkinti. Savo atsiliepime ir vadovė I. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018 m. Bendrovėje atliko auditą, kurio tikslas buvo įvertinti, kaip valdomas uždarosios akcinės bendrovės „Kazlų Rūdos komunalininkas" turtas ir lėšos. Atlikus auditą buvo nustatyta, kad Bendrovės direktoriaus pareigas faktiškai ėjusio K. B. padaryta žala per laikotarpį nuo 2011-12- 01 iki 2019-05-30 yra lygi 6882,72 Eur. 2018-01-22 išmokėtas priedas – 13,98 Eur. 2018-12-14 išmokėta vienkartinė išmoka – 183, 37 Eur, nuo 2015-12-22 buvo mokama gyvybės draudimo įmokos po 48,32 Eur, iš viso – 1833, 32 Eur. Nuo 2016-02-10 buvo naudojamasi Bendrovės automobiliu asmeniniais tikslais, viso suma – 4601, 90 Eur. 2016-09-19 pagal panaudos sutartį buvo pasinaudota automobiliu ir gauta 133,15 Eur nauda. Visos šios aplinkybės teisingai atvaizduotos įmonės buhalterinėje apskaitoje. Audito įmonės UAB „Audito laikas" atliekamo audito tikslas buv visai kita – t.y. pareikšti nuomonę ar finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai perteikia įmonės finansinę padėtį, finansinius veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal Verslo apskaitos standartus. Šis auditas buvo atliekamas siekiant spręsti klausimą ar savivaldybė gali laiduoti už įmonę jai iš bankų gaunant kreditus. Įmonėje nebuvo reglamentuota nei panaudos sutarčių, nei kuro panaudojimo taisyklių, o premijavimas pagal vidaus darbo tvarkos taisykles galėjo būti tik už gerus darbo rezultatus jubiliejaus proga, tačiau įmnės finansinės padėtis nebuo tokia gera, kad būtų galima už rezulstatus išsimokėti priedus. Savanoriško kaupiamojo draudimo sutartį atsakovas apskritai negalėjo sudaryti, nes jo darbas nebuvo įtrauktas į pavojingų ar rizikingų darbų sąrašą, kai tuo tarpu įmonėje tokius darbus dirbantys asmenys kaupiamuoju draudimu nebuvo apdrausti.
6. Liudytoja E. M. nurodė, kad ji aktualiu ginčo laikotarpiu buvo Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, o nuo 2016 metų - atsakovo vadovaujamos UAB „Kazlų Rūdos komunalininkas“ valdybos narė. Valdyba Bendrovėje sudaryta tik 2016 metais. Prieš tai Bendrovės vienintelis valdymo organas buvo administracijos direktorius. Visi valdyboje priimti sprendimai buvo užfiksuoti raštu protokoluose. Posėdžiai vykdavo pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kas ketvirtį. Patvirtino, kad apie atsakovo premijavimą nebuvo svarstyta ir valdyba pritarimo nedavė. Prisimena, kad nustatė Bendrovės transporto priemonės VW Multivan laikymo ir saugojimo vietą K. B. namų adresu (duomenys neskelbtini), t.y. kur gyveno atsakovas. Jokių klausimų dėl automobilių panaudos, kuro naudojimo, dėl draudimo nesvarstė, tokių klausimų niekas nekėlė, jie pritarimo nedavė. Dėl advokatų teisinių paslaugų teikimo taip pat nesvarstė, pritarimo samdyti advokatų kontorą valdyba nedavė. Kokie klausimai buvo įtraukti į darbotvarkę ir aptariami, viskas raštu būdavo išdėstoma. Ji žinojo, kad atsakovas siekė aukštojo mokslo. Buvo bandyta organizuoti konkursą direktoriaus pareigoms užimti, tačiau nepavyko, nes kilo ginčų dėl sąlygų, reikalavimų ir pan. Nuo 2016 m. įmonės veikla buvo nuostolinga, bet nuostolis nebuvo toks didelis, kad vestų prie bankroto. Valdyba direktoriaus veiklos netikrino, pasitikėjo audito išvadomis. Apie vadovo skatinimą kitomis priemonėmis ji nieko nežinojo. Jai politikai jokios įtakos ar spaudimo vykdant funkcijas, nedarė.
7. Liudytojas Ž. K. nurodė, kad jis valdybos nariu buvo vienerius metus, valdyba buvo šaukiama dažnai, nes buvo įtempta situacija dėl vadovo paskyrimo, vyko visokios peripetijos. Keletą metų Bendrovei vadovavo jos pavaduotojas K. B. Valdybą sudarė trys nariai. Du valdybos nariai buvo iš savivaldybės, o jis buvo nepriklausomas narys. K. B. valdybos posėdžiuose beveik visada dalyvaudavo. Dėl atsakovo atlyginimo ar skatinimo premijomis, kalbama nebuvo, kaip ir nebuvo keliamas klausimas dėl automobilių panaudos, kuro normų ar draudimo sutarčių sudarymo. Bendrovė dirbo nei pelningai, nei labai nuostolingai. Bendrovei reikėjo pakeitimų, šiuolaikiškų sprendimų, t.y. reikėjo tvarkyti vadybą, buhalterija neturėjo programų, dar dirbo su excel programa ir kt. Įmonėje kito vadovo nebuvo, iš esmės K. B. buvo faktinis įmonės vadovas. Valdybos buvo kita paskirtis ir kompetencija, nei bendrovės direktoriaus. Pavaduotojas pats save skatinti negalėjo, pats sau pasiskirti premijų išmokų negalėjo, tai turėjo būti reglamentuota bendrovės dokumentuose. Koks buvo K. B. atlyginimas, jis nežinojo.
8. Liudytojas A. L. nurodė, kad jis aktualiu laikotarpiu buvo valdybos nariu, posėdžių daug nebuvo, neprisimena kaip dažnai rinkdavosi. Kokius sprendimus jie priimdavo, atsispindi valdybos protokoluose. Kas buvo svarstoma, tas užfiksuota raštu. Jokių žodinių sprendimų ir pritarimų nebuvo. Dėl konkurso direktoriaus pareigoms užimti, turėjo būti daromi politiniai sprendimai.
9. Liudytojas J. V. nurodė buvo valdybos nariu apie pusantrų metų. Klausimai dėl premijavimo, automobilių panaudos, draudimo sutarčių ir kt. pagal Bendrovės įstatus buvo ne valdybos, bet administracijos direktoriaus kompetencija. Valdyba tokių klausimų nesvarstė, apie juos nieko nežinojo. Jis dirbo Kazlų Rūdos savivaldybės vyriausiuoju ekologu. Jam jokio spaudimo politikai nedarė ir veiklos valdyboje neįtakojo. Dėl kokių priežasčių nebuvo skelbiamas konkursas į direktoriaus pareigas, nežino, galbūt buvo laukiama iki K. B. užbaigs mokslus.
10. Liudytojas V. K. nurodė, kad aktualiu laikotarpiu jis buvo administracijos direktoriumi. Apie UAB „Kazlų Rūdos komunalininkas“ valdybos priimtus sprendimus nežino. Visi pažeidimai paaiškėjo tik 2019 m. gavus audito išvadas. Jis mano, kad K. B. tvarkėsi neblogai, žino, kad studijavo aukštąjį mokslą. Dėl kokių priežasčių nebuvo tiek metų skelbiamas konkursas į direktoriaus pareigas atsakyti negalėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Ieškinys tenkintinas.
Faktinės bylos aplinkybės
11. Nustatyta, kad pagal 2011-07-29 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas nuo 2011-08-01 buvo priimtas dirbti į UAB „Kazlų Rūdos komunalininkas“ gyvenamųjų namų bei jų teritorijų priežiūros meistru.
12. 2011-11-22 UAB „Kazlų Rūdos komunalininkas“ direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas nuo 2011-11-23 perkeltas dirbti direktoriaus pavaduotoju už nustatytą 3840 Lt darbo užmokestį.
13. Kaip matyti iš atsakovo 2012-10-10 užpildyto prašymo LR Juridinių asmenų registrui, atsakovas nurodė, kad jis yra UAB „Kazlų Rūdos komunalininkas“ vienasmenis valdymo organas – direktorius.
14. Kaip matyti iš atsakovo pasirašytų 2011-11-22 Bendrovės direktoriaus pavaduotojo pareiginių nuostatų Nr. (duomenys neskelbtini) 6.31 punkto, bendrovės direktoriaus pavaduotojas vykdo direktoriaus pareigas UAB „Kazlų Rūdos komunalininkas“ direktoriui laikinai nesant darbe (atostogų, tarnybinių komandiruočių, laikino nedarbingumo ir panašiais atvejais).
15. 2011-11-30 Bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareiginių nuostatų 6.31 punktas buvo papildytas, nustatant, kad direktoriaus pavaduotojas vykdo pareigas nutraukus darbo santykius su Bendrovės direktoriumi atlikti jo pareigybei nustatytas funkcijas iki Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos sprendimu į šias pareiga bus paskirtas konkursą laimėjęs asmuo.
16. 2019-06-19 Bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), darbo sutartis su atsakovu nutraukta nuo 2019-06-30.
17. UAB „Kazlų Rūdos komunalininkas“ direktoriaus 2014-03-25 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintos Darbo tvarkos taisyklės, kurių 75 ir 75.1., 75.2. punktuose numatyta, jog už ilgalaikį ir nepriekaištingą darbą bendrovėje, pažymint darbuotojų jubiliejų, gali būti skiriamos moralinės ir materialinės darbuotojų skatinimo priemonės - padėka ir premija.
18. 2017-12-22 direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintos Darbo tvarkos taisyklės (nauja redakcija), kurių 16.1 ir 16.1.3. punktuose numatyta, jog „už gerą darbo pareigų vykdymą, našų darbą, geros kokybės produkciją, ilgalaikį ir nepriekaištingą darbą, taip pat kitus darbo rezultatus, racionalius pasiūlymus ir išradimus bei už kitus laimėjimus darbe taikomos moralinės ir materialinės darbuotojų skatinimo priemonės – pagyrimas, padėka, premija.
19. Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2016-02-17 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinti Bendrovės įstatai, kurių 22 p. numatyta, kad Bendrovė turi visuotinį akcininkų susirinkimą, kolegialų valdymo organą – valdybą ir vienasmenį valdymo organą bendrovės vadovą (direktorių). Kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba nesudaroma.
20. 2019-06-11 Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinti naujos redakcijos UAB „Kazlų Rūdos komunalininkas“ įstatai.
21. Kaip matyti iš UAB „Kazlų Rūdos komunalininkas“ valdybos darbo reglamento, patvirtinto 2016-04-18 protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), Bendrovės valdybos posėdžiai turi vykti ne rečiau kaip kartą per ketvirtį.
22. 2013-08-01 valdybos protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog numatoma organizuoti konkursą į Bendrovės direktoriaus pareigas.
23. 2016-02-10 Bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), leista direktoriaus pavaduotojui asmeniniais tikslais naudotis bendrovės automobiliu VW Multivan.
24. 2018-08-21 atsakovo, kaip bendrovės vadovo, įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), jis sau leido 2018-08-16 bendrovės įsigytą automobilį JEEP RENEGADE v/n (duomenys neskelbtini) už 14 400 Eur naudoti ir asmeniniais tikslais.
25. 2018-12-14 bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pasirašė atsakovas, jam kartu su kitais 36 darbuotojais, šv. Kalėdų ir artėjančių Naujųjų metų proga skirtas 140 Eur priedas.
26. 2018-01-22 bendrovės direktoriaus įsakymu, kurį pasirašė atsakovas, jam paskirtas 100 Eur priedas prie atlyginimo.
27. 2018-09-19 tarp D. R. kaip panaudos davėjos ir bendrovės, atstovaujamos atsakovo buvo sudaryta automobilio Dodge v/n (duomenys neskelbtini) panaudos sutartis.
28. Iš 2015-12-22 atsakovo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog atsakovas pavedė bendrovės vyr. buhalterei mokėti kas mėnesį po 35 Eur gyvybės draudimo įmokas atsakovo naudai pagal 2015-12-17 su UAB „Aviva Lietuva“ sudarytą Gyvybės draudimo sutartį ir jos pagrindu išduotą Draudimo liudijimą (duomenys neskelbtini).
29. Kaip matyti iš draudimo kompanijos Alianz pranešimo teismui, pagal 2015-12-09 prašymą sudaryti Universalaus gyvybės draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-15 su K. B. buvo sudaryta Universalaus gyvybės draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir išduotas Gyvybės draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo draudimo rizikos galiojimo pradžios 2015-12-15 iki 2019-06-30 pagal gyvybės draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įmokėta 1 908,08 Eur periodinių draudimo įmokų. Laikotarpiu nuo 2015-12-17 iki 2019-06-30 pagal gyvybės draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėtų išmokų nebuvo. Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) K. B. prašymu nutraukė nuo 2019-06-14 ir į jo banko sąskaitą 2019-07-04 išmokėjo 689,26 Eur pasitraukimo vertę. Visas įmokas už atsakovą K. B. sumokėjo UAB „Kazlų Rūdos komunalininkas“.
30. 2017-11-22 atsakovo pasirašytu įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), iki 217-12-15 buvo pavesta bendrovei atsakovo naudai padengti 215 Eur įmokų skirtumą pagal 2017 m pasikeitusias sąlygas ir nuo 2017-12-15 kas mėnesį mokėti draudimo kompanijai atsakovo naudai po 50 Eur gyvybės draudimo įmokas.
31. 2017-05-19 yra pateikta Audito ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Kazlų Rūdos savivaldybės galimybės suteikti garantiją UAB „Kazlų Rūdos komunalininkas“ imamai paskolai (DOK-(duomenys neskelbtini)).
32. 2019-05-24 yra atliktas Bendrovės auditas už 2015-2018 metus, ir pateiktos išvados Audito ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių ir kildinama žalos faktas.
33. 2021-05-19 Vyriausioji tarnybinės etikos komisija sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino, kad atsakovas atlikęs Bendrovės direktoriaus pareigas, pažeidė LR viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 d., 2 p. ir 11 straipsnio 1 d. nuostatas.
34. 2021-08-13 nutarimu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą atsakovo atžvilgiu, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 184 str. 1 d.
35. Byloje kilo ginčas dėl žalos, padarytos įmonei jos vadovo veiksmais (neveikimu), atlyginimo CK 2.87 straipsnio pagrindu, faktinio įmonės vadovo statuso.
36. Ieškovas teigia, jog jam, kaip uždarosios akcinės bendrovės „Kazlų Rūdos komunalininkas“ steigėjui ir vieninteliam akcininkui atsakovas, eidamas Bendrovės administracijos vadovo pareigas, padarė 6 699,67 Eur žalą, kurią privalo atlyginti.
37. Atsakovas K. B. su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ne jis buvo faktinis įmonės vadovas, visus sprendimus aktualiu laikotarpiu (nuo 2011 iki 2019 metų) priiminėjo valdyba, jis buvo tik Bendrovės direktoriaus pavaduotojas. Be to, jis beveik aštuonis metus dirbo direktoriaus pavaduotoju už palyginti labai nedidelį atlyginimą (net mažesnį už vyr. buhalterės), todėl tokiu būdu valdyba skatino jį, leisdama išsimokėti priedus, apsidrausti gyvybę kaupiamuoju būdu ir kt. Be to, pats steigėjas savo neveikimu (neorganizavo konkurso bendrovės vadovo pareigoms atlikti), prisidėjo prie esamos situacijos, todėl turi prisiimti atsakomybę. Dėl žalos paskaičiavimo teisingumo ar dydžio prieštaravimų nereiškė.
38. CK 2.87 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams.
39. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017, 13 punktas).
Dėl bendrovės faktinio vadovo
40. Atsakovas teigia, kad jis nebuvo Bendrovės vadovu, kadangi visą ginčo laikotarpį dirbo Bendrovės direktoriaus pavaduotojų ir laikinai ėjo direktoriaus pareigas.
41. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuota teisės aiškinimo taisyklė, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013, 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017).
42. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad Bendrovės vadovo pareigos ir teisės buvo reglamentuotos UAB ,,Kazlų Rūdos komunalininkas“ direktoriaus pavaduotojo pareiginiuose nuostatuose, Bendrovės įstatuose, 2017-03-28 Bendrovės valdybos sprendimu patvirtintuose Bendrovės direktoriaus pareiginiuose nuostatuose.
43. Kaip matyti iš atsakovo pasirašytų 2011-11-22 Bendrovės direktoriaus pavaduotojo pareiginių nuostatų Nr. (duomenys neskelbtini), papildytų 2011-11-30 Bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. 1-39, 6.31 punkto, bendrovės direktoriaus pavaduotojas (šiuo atveju atsakovas) vykdo direktoriaus pareigas UAB „Kazlų Rūdos komunalininkas“ direktoriui laikinai nesant darbe (atostogų, tarnybinių komandiruočių, laikino nedarbingumo ir panašiais atvejais), nustatant, kad direktoriaus pavaduotojas vykdo pareigas iki Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos sprendimu į šias pareigas bus paskirtas konkursą laimėjęs asmuo.
44. Visu darbo laikotarpiu duomenų apie ieškovo paskelbtą konkursą į bendrovės direktoriaus pareigas, byloje nėra.
45. Kaip matyti iš byloje esančių Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintos Bendrovės direktoriaus pareigybės aprašymo, Bendrovės direktorius privalo turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą socialinių ar technologijos mokslo studijų srities išsilavinimą.
46. Atsakovas patvirtino, kad tuo metu jis studijavo Kauno technologijos universitete ir aukštąjį išsilavinimą įgijo jau nutraukus darbo teisinius santykius su bendrove.
47. Liudytojai paaiškino, kad tam nebuvo politinės valios iš Bendrovės steigėjo, tačiau labiau tikėtina, jog buvo laukiama iki atsakovas įgis aukštąjį išsilavinimą ir galės pretenduoti į nuolatines direktoriaus pareigas.
48. Tačiau visu ginčo laikotarpiu atsakovas priiminėjo visus sprendimus, susijusius su Bendrovės ūkine komercine veikla, pasirašinėjo įmonės vardu sutartis (tame tarpe ir automobilių panaudos), dalyvavo valdybos posėdžiuose, kėlė įvairius Bendrovės valdymo klausimus (DOK-(duomenys neskelbtini)) ir tokiu būdu darė esminę įtaką įmonės valdymui, atlikdamas juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priėmė juridinio asmens vadovui pagal kompetenciją priskirtus sprendimus.
49. Bendrovė nuo 2016 m. balandžio mėnesio turėjo ir kolegialų organą – valdybą, kurią sudarė trys vienintelio akcininko paskirti Kazlų Rūdos savivaldybės atstovai (2016-04-18 valdybos protokolu patvirtintas Valdybos darbo reglamentas, kurio nauja redakcija išdėstyta 2016-08-01). UAB „Kazlų Rūdos komunalininkas“ valdybos darbo reglamente, patvirtintame 2016-04-18 protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad Bendrovės valdybos posėdžiai turi vykti ne rečiau kaip kartą per ketvirtį.
50. Kaip paaiškino atsakovas, valdyba rinkdavosi mažiausiai vieną kartą per mėnesį aptarti einamųjų reikalų, priimti sprendimų. Palyginus Bendrovės įstatuose ir Valdybos darbo reglamente nustatytą valdybos kompetenciją su bendrovės vadovo kompetencija matyti, kad valdybos funkcijos iš esmės siejamos su bendrovės vadovo veiklos kontrole, bendresnio pobūdžio valdymo funkcijų atlikimu bei kur kas pasyvesniu dalyvavimu kasdienėje bendrovės veikloje, už kurią atsakomybė tenka bendrovės vadovui.
51. Kaip nustatyta iš pateiktų Valdybos posėdžių protokolų (DOK-(duomenys neskelbtini)), buvusių Bendrovės valdybos narių paaiškinimų, duomenų, kad valdyba būtų pritarusi (ar davusi sutikimą) visais ginčo klausimais (išsimokėti atsakovui premijas, naudotis bendrovės automobiliais asmeniniams poreikiams tenkinti, sudaryti atsakovo gyvybės kaupiamąją draudimo sutartį ir kitais klausimais, iš kurių kildinama žala), byloje nėra.
52. Priešingai, liudytojai nurodė, kad nei vienas iš nurodytų klausimų nebuvo svarstomas, niekas tokio klausimo nekėlė, jiems apie tai nebuvo žinoma.
53. Kaip matyti iš Vadybos darbo reglamento 25 punkto, Valdyba renka ir atšaukia bendrovės vadovą (....) skatina jį arba skiria nuobaudas. Bet jokių sprendimų dėl K. B. skatinimo premijomis ar kitomis naudomis, nebuvo priimta.
54. Be to, į Valdybos kompetenciją neįeina tokie klausimai kaip Bendrovės direktoriaus draudimo sutarčių, Bendrovės automobilių naudojimo tvarkos ar panaudos sutarčių su trečiaisiais asmenimis sudarymas, kuro normų nustatymas ar pan.
55. Bendrovės Įstatų (2016 ir 2019 m. redakcijos) 55 p. numatyta, jog tai išimtinai Bendrovės vadovo kompetencijai priskirti klausimai.
56. Todėl nenuostabu, kad valdyba tokių klausimų nesvarstė, apie tai nepasisakė savo protokoluose ir jokio pritarimo ar sutikimo atsakovui aktualiais klausimais nedavė.
57. Todėl atmestini kaip neįrodyti atsakovo argumentai, jog ginčo sprendimus jis priėmė su valdybos pritarimu ir žinia, o bendrovės faktiniu vadovu buvo valdyba.
58. Be to, aplinkybę, kad atsakovas buvo vienasmenis valdymo organas, išviešino VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui 2012-10-12 pateikdamas paraišką jį registruoti Bendrovės vadovu.
59. Tokiu būdu neginčijamai nustatyta ir teismas konstatuoja, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 19 d. iki 2019 m. birželio 30 d. buvo Bendrovės vienasmeniu vadovu de facto ir de jure.
Dėl ieškinio senaties termino ieškovės pareikštiems reikalavimams (ne)taikymo
60. Ieškovės reikalavimams dėl žalos atlyginimo atsakovas prašė taikyti CK 2.82 str. 4 d. įtvirtintą sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą, nustatytą CK 1.125 str. 4 d. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo įsakymai, iš kurių ieškovė kildina bendrovės patirtą žalą (įsakymai dėl priedo prie atlyginimo skyrimo, dėl vienkartinių išmokų skyrimo yra priimti laikotarpiu nuo 2015-12-22 iki 2018-12-14), mano kad terminas juos ginčyti yra seniai suėjęs. Tuo atveju, jeigu teismas vertintų, kad ieškovės reikalavimas atlyginti žalą (nuostolius) jos pasirinktu teisių gynimo būdu yra tinkamas, atsakovas prašė taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, nustatytą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, skaičiuojant nuo kiekvieno epizodo.
61. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Atskirų rūšių reikalavimams CK, taip pat kituose teisės aktuose nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai.
62. Pagal CK 1.126 straipsnio 1 dalį reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Be to, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.
63. CK 1.125 straipsnio 8 dalis (redakcija, galiojusi žalos atsiradimo metu) numato, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.
64. Teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju akcininkas Kazlų Rūdos savivaldybė apie galimus atsakovo pažeidimus ir padarytą žalą sužinojo tik gavusi 2019-05-24 Savivaldybės kontrolierės 2019-05-24 atlikto Audito ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Anksčiau tokia apimtimi Bendrovės veikla tikrinama nebuvo, akcininkas pareigos reguliariai atlikti tokius patikrinimus neturėjo.
65. UAB „Audito laikas“ atlikti finansinės veiklos patikrinimai tokių pažeidimų nefiksavo, buvo tikrinama kita įmonės veikla.
66. Pažymėtina tai, kad asmuo apie savo teisės pažeidimą gali sužinoti tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista. Apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiu atveju asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; ir kt.).
67. Todėl darytina išvada, kad akcininkas pažeidimą sužinojo tik gavęs 2019-05-24 išsamią Savivaldybės kontrolieriaus Audito ataskaitą ir su ieškiniu kreipdamasis 2022-05-03 trijų metų ieškinio senaties termino nepraleido.
Dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės
68. Nagrinėjamoje byloje ieškovė BĮ Kazlų Rūdos savivaldybė prašo taikyti civilinę atsakomybę jai priklausančios Bendrovės buvusiam vadovui K. B. ir įrodinėja, kad jis padarė žalą įmonei dėl nepagrįstai išsimokėtų premijų, sunaudotų degalų, gautų draudimo išmokų ir naudos.
69. Bendrovės (įmonės, juridinio asmens) vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė, civilinės atsakomybės prievolei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 straipsniai).
70. Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).
71. Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip valdymo organo ar jo nario, pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).
72. Bendrovės vadovas yra asmuo, atsakingas už bendrovės kasdienės ūkinės komercinės veiklos organizavimą ir vienvaldiškai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) veikiantis bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 6 dalis, 37 straipsnio 8, 10, 12 dalys). Organizuodamas ir vykdymas bendrovės kasdienę veiklą, bendrovės vadovas, be kita ko, yra saistomas įstatyme įtvirtintų fiduciarinių pareigų. Fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1-6 dalys), ir kt. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).
73. Nustatant, ar bendrovės vadovas pažeidė rūpestingumo pareigą, Lietuvos teismų praktikoje taikomas objektyvaus elgesio standartas, kuris reiškia, kad vadovas savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus. Tai, ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią rūpestingumo pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).
74. Nagrinėjamoje byloje nustatyta kad atsakovas savo 2018-12-14 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), skyrė sau 140 Eur priedą šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga. Su darbdavio socialinio draudimo įmokomis tai sudarė 183,37 Eur; o 2018-01-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), skyrė sau 100 Eur vienkartinę išmoką jubiliejaus proga. Su darbdavio socialinio draudimo įmokomis tai sudarė 130,98 Eur.
75. Kaip matyti iš 2017-12-22 direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų „Darbo tvarkos taisyklių“ 16.1 ir 16.1.3. punktų, Bendrovėje galėjo būti taikoma materialinės darbuotojų skatinimo priemonės – premija, tačiau tik „už gerą darbo pareigų vykdymą, našų darbą, geros kokybės produkciją, ilgalaikį ir nepriekaištingą darbą, taip pat kitus darbo rezultatus, racionalius pasiūlymus ir išradimus bei už kitus laimėjimus darbe“.
76. Nagrinėjamu atsakovas įsakyme dėl premijų skyrimo nenurodė, kad premija skiriama už gerą darbą ar kitus darbo rezultatus. Juolab, kad Bendrovė tuo metu, pasak liudytojų, dirbo nuostolingai ir duomenų apie našų darbą tikrai nebuvo. Įsakymuose premijos skirtos atsakovo jubiliejaus ir Šv. Kalėdų proga, kas neatitinka Vidaus darbo tvarkos taisyklių sąlygų ir Bendrovėje nustatytos premijavimo tvarkos.
77. Be to, pagal 2016-08-01 protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Valdybos darbo reglamento 25 punktą, sprendimus dėl Bendrovės vadovo skatinimo ar baudimo, turėjo teisę priimti tik valdyba.
78. Tokio sprendimo priimta nebuvo, klausimas valdyboje net nebuvo svarstomas, todėl darytina išvada, kad atsakovas gavo minėtas išmokas be teisinio pagrindo, pažeisdamas Bendrovėje nustatytą tvarka ir padarė Bendrovei 314,35 Eur turtinę žalą.
79. Sprendžiant dėl Bendrovei padarytos žalos dydžio naudojant Bendrovės kurą, lengvuosius automobilius asmeniniams poreikiams tenkinti, sudarant panaudos sutartį su savo artimaisiais, sudarant draudimo sutartį, teismas vadovaujasi atsakovo buvusio darbdavio UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“ raštu (DOK-(duomenys neskelbtini)), kuriame pateikti tikslūs išmokų ir valstybei sumokėtų mokesčių skaičiavimai. Ginčo dėl šių sumų nekilo, atsakovas jų paskaičiavimo teisingumo neginčijo.
80. Sprendžiant klausimą dėl automobilių naudojimo, nustatyta, kad atsakovas, 2018 m. rugsėjo 19 d. su panaudos davėja, savo gyvenimo drauge, D. R., sudarė jos lengvojo automobilio Dodge, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) panaudos sutartį, pagal kurią susitarė, jog Bendrovė naudosis transporto priemone Bendrovės darbo laiku, vadovaujantis automobilį vairuojančio asmens darbo laiko grafiku; kitu laiku automobiliu naudosis Panaudos davėjas asmeniniais tikslais, kuris įsipareigoja kompensuoti asmeniniais tikslais ir (arba) ne darbo valandomis nuvažiuotam atstumui sunaudoto kuro išlaidas; šio automobilio vairuotoju nurodomas K. B.
81. 2018 m. rugsėjo 19 d. atsakovas priėmė įsakymą Nr. 1-49 „Dėl automobilio DODGE (duomenys neskelbtini) naudojimo“, kuriuo nustatė lengvojo automobilio DODGE (duomenys neskelbtini) naudojamo dyzelinio kuro normą bei šį automobilį įtraukė į Bendrovės transporto baro mechanizmų ir transporto sąrašą. Kaip nustatyta Audito ataskaitoje, kelionės lape Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas degalų likutis laikotarpio pradžiai (t. y. 2018 m. rugsėjo 19 d.) buvo 0,00 l. Panaudos sutartis buvo nutraukta 2019 m. gegužės 31 d.
82. Tačiau Audito metu nustatyta, kad dar nepasirašius panaudos sutarties, t.y. 2018 m. rugsėjo 3 d. iš Bendrovės lėšų, Ąžuolų Būdos k. esančioje degalinėje, į automobilį buvo įpilti 38,7 l, 2018 m. rugsėjo 6 d. Kauno m. esančioje degalinėje – 30,1 l ir 2018 m. rugsėjo 14 d. Marijampolės mieste esančioje degalinėje – 51,6 l, iš viso, Bendrovės lėšomis, be jokio teisinio pagrindo į šį automobilį buvo įpilti 120,4 l kuro, kas pagal tuometines degalinių tinklo UAB ,,Viada LT“ pateiktą informaciją bendrai sudarė 133,15 Eur (UAB ,,Viada LT“ detalioje informacijoje, kurioje nurodoma degalų pylimosi data, kvito Nr., atsiskaitymo kortelės Nr., vairuotojas, automobilio valstybinis Nr., informacija apie degalų rūšį, kainą, kiekį ir kt., degalai į minėtą automobilį buvo pilti dar tuomet, kai nebuvo sudaryta automobilio panaudos sutartis ir nebuvo priimtas sprendimas dėl šio automobilio naudojimo ir degalų normos nustatymo)
83. Tokiu būdu atsakovas Bendrovės lėšomis nupirko kuro, kurį pylė į panaudos davėjai priklausantį automobilį, laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 3 iki 14 d. be jokio teisinio pagrindo ir padarė Bendrovei 133,15 Eur turtinę žalą.
84. Atkreiptinas dėmesys, jog Bendrovėje nebuvo reglamentuota nei tarnybinių, nei kitų asmenų automobilių panaudos ar nuomos sudarymo tvarka, kuro apskaitos taisyklės, kas sudarė galimybes naudotis Bendrovės turtu asmeniniais tikslais.
85. Be to, atsakovas asmeniais tikslais naudojosi Bendrovės automobiliais VW Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir JEEP RENEGADE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priimdamas 2016 m. vasario 10 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. rugpjūčio 21 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl automobilio naudojimo asmeniniais tikslais“. Šiais neteisėtais veiksmais Bendrovės lėšomis per 2016 m., 2017 m., 2018 m. jis gavo asmeninės naudos eksploatuodamas automobilius (2016 m. Atsakovas gavo 1122 Eur pajamų natūra ir nuo šių pajamų buvo sumokėta 347,60 Eur mokesčių, 2017 m. atsakovas gavo 1224 Eur pajamų natūra ir nuo šių pajamų buvo sumokėta 381,60 Eur mokesčių ir 2018 m. atsakovas gavo 930,00 Eur pajamų natūra ir nuo šių pajamų buvo sumokėta 289,94 Eur mokesčių.
86. Gauta turtinė nauda pasireiškė jo gautomis pajamomis natūra (kurios buvo apskaičiuota vadovaujantis Finansų ministro 2009-05-19 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarkos aprašo nuostatomis), naudojant Bendrovės automobilius asmeniniais tikslais, ir kurios pagal Bendrovės 2023 m. sausio 10 d. byloje pateiktus papildomus rašytinius įrodymus laikotarpiu nuo 2016 iki 2018 m. sudarė 3276 Eur ir Bendrovės sumokėtomis darbdavio socialinėmis draudimo įmokomis, kurios per pastarąjį laikotarpį sudarė 1019,14 Eur sumą, viso Atsakovas gavo 4295,14 Eur turtinės naudos, padarydamas analogiškos sumos žalą Bendrovei.
87. Ieškovės atstovė atkreipė dėmesį, kad K. B. dar 2013 m. gruodžio 31 d. išleido įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) 4 p., kuriuo uždraudė visiems bendrovės darbuotojams transporto priemones naudoti asmeniniais tikslais, tačiau 2016 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), sau leido asmeniniais tikslais naudoti bendrovės automobilį VW Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o vėliau ir iš Swedbank AB lizingu pirktą automobilį JEEP RENEGADE, valst. numeris (duomenys neskelbtini).
88. Sprendžiant klausimą dėl žalos, padarytos gaunant naudą ir draudimo išmokas sudarius kaupiamojo draudimo sutartį, nustatyta jog atsakovas be valdybos pritarimo ir nesant Bendrovėje reglamentuotos tvarkos, 2015 m. gruodžio 22 d. išleido įsakymą Nr. 1-49 „Dėl gyvybės draudimo įmokų K. B. naudai mokėjimo“, kurio pagrindu buvo pavesta Bendrovės vyr. buhalterei mokėti po 35 Eur dydžio mėnesines gyvybės draudimo įmokas, o 2017 m. lapkričio 22 d. išleido įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo pavesta vyr. buhalterei nuo 2017 m. gruodžio 15 d. mokėti po 50 Eur dydžio mėnesines gyvybės draudimo įmokas. Atsakovo, kaip Bendrovės direktoriaus funkcijas atliekančio asmens naudai, pagal jo, kaip fizinio asmens, su draudimo bendrove sudarytą 2015 m gruodžio 9 d. universalaus gyvybės draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
89. Atsakovo darbdavys raštu patvirtino, jog už K. B. buvo sumokėta pagal universalaus gyvybės draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Allianz Lietuva gyvybės draudimas“ nuo 2015-12-11 iki 2019-06-28 1908,08 Eur bei 48,95 Eur darbdavio socialinio draudimo įmokų.
90. Bylos nagrinėjimo metu, taip pat iš Draudimo bendrovės buvo gauti duomenys, jog minėtą gyvybės draudimo sutartį Atsakovas nutraukė 2019 m. gegužės 14 d. ir tuo pagrindu Draudimo bendrovė jam išmokėjo 689,26 EUR sutarties pasitraukimo vertę.
91. Atsakovas savo sprendimą apsidrausti savanorišku kaupiamuoju draudimu iš Bendrovės lėšų savo naudai aiškino tuo, jog dirbo pavojingus darbus, ir bent tokiu būdu buvo valdybos skatinamas.
92. Kaip teisingai pastebėjo ieškovo atstovė, pagal suformuotą teismų praktiką, Lietuvos apeliacinis teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-205/2014, yra nurodęs, kad bendrovės vadovas sudarymas savo gyvybės draudimo sutartį, kurioje nurodyta, kad draudėjas ir naudos gavėjas yra ne bendrovė, tokiu atveju santykiuose su draudimo bendrove vadovas veikė kaip privatus asmuo. Todėl jo nurodymas mokėti įmokas iš bendrovės lėšų negali būti laikomas nei kaip veikimas bendrovės vardu „išorės“ teisiniuose santykiuose sudarant civilines sutartis, nei „vidiniuose“ santykiuose organizuojant bendrovės kasdieninę veiklą.
93. Negalima nepastebėti, jog Bendrovėje daugiau darbuotojų (dirbančių ir pavojingus darbus) tokiu draudimu apdrausta nebuvo, kaip ir duomenų, kad atsakovo darbas buvo susijęs su pavojingų mechanizmų, įrengimų ar pan. naudojimu, nėra.
94. Taigi, sudarydamas tokią sutartį Bendrovės lėšas naudojo asmeninei naudai gauti (naudos gavėju nurodydamas ne Bendrovę, bet save patį ir tokiu būdu gaudamas ir nutraukimo išmokas) ir tokiu būdu Bendrovei padarė 1957,03 Eur turtinę žalą.
95. Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip valdymo organo ar jo nario, pareigas valdant įmonę.
96. Šiuo konkrečiu atveju K. B. nesilaikė galiojančių vidaus aktų (kitais atvejais tokių aktų Bendrovėje nebuvo) skyrė sau premijas kitais, nei buvo galima atvejais, tai darė žinodamas apie negalimumą, nes dar pats savo įsakymu ir buvo patvirtinęs vidaus tvarkos taisykles.
97. Kadangi Bendrovėje nebuvo rašomi vadovo pavedimai (įsakymai) dėl vykimo tarnybiniais tikslais, komandiruočių įsakymai, vien remiantis kelionės lapuose esančiais įrašais auditas negalėjo patvirtinti, kad visais atvejais buvo vykstama tik tarnybiniais tikslais ir kuras naudojamas tarnybiniais tikslais.
98. Be to, Bendrovėje buvo lengvasis automobilis, todėl galima daryti išvadą jog dar vieno automobilio panaudos sutartis buvo sudaryta siekiant sudaryti galimybes apmokėti už jo suvartotą kurą Bendrovės lėšomis, o Bendrovės automobilių naudoti asmeniniais tikslais atsakovas teisės neturėjo.
99. Kaip jau buvo minėta, sudaryti savanoriškojo draudimo sutartį su kaupimu atsakovo naudai, K. B. neturėjo jokios teisės, nes jo darbas nebuvo susijęs su jokiomis rizikomis, įmonėje nebuvo reglamentuota tokia draudimo sutarčių sudarymo tvarka, todėl jo veiksmai vertintini kaip siekimas gauti asmeninės naudos Bendrovės sąskaita.
100. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, paneigti kaltės prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui.
101. Šiuo atveju atsakovo pagrindinis argumentas dėl priimtų sprendimų buvo tas, kad jis dirbo gana ilgą laiko tarpą Bendrovėje dvigubu krūviu už gana žemą darbo užmokestį (kaip matyti iš išreikalautų Sodros duomenų – nuo 1135 iki 1416 Eur atlyginimą per mėnesį) ir taip bet iš dalies buvo skatinamas.
102. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl vienasmenio valdymo organo atsakomybės, turi būti individualiai nustatytas šio asmens neteisėtas veikimas arba neveikimas, kiek tai susiję su jam tenkančių pareigų pažeidimu, ir būtent iš to asmens neteisėto elgesio išplaukianti žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).
103. Siekiant taikyti civilinę atsakomybę bendrovės valdymo organams ar jų nariams, pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus jie atliko. Vienokios pareigos specialiuosiuose įstatymuose nustatytos vienasmeniam, kitokios – kolegialiems valdymo organams, tačiau visiems taikomas reikalavimas vykdyti fiduciarines pareigas (CK 2.87 straipsnis). Be to, valdymo organų kompetencija ir pareigos gali būti papildomai ar kitaip reglamentuotos įstatais, todėl, sprendžiant dėl vadovo veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, būtina atsižvelgti į lokaliuose teisės aktuose – įstatuose ir bendrovės vidaus dokumentuose – įtvirtintas taisykles.
104. Be to, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
105. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovas, už bendrovės lėšas įsigydamas ar sudarydamas sąlygas kitiems asmenims įsigyti kurą, gaudamas išmokas ir premijas nerūpestingai ir neapdairiai tvarkė įmonės turtą, tyčia siekė sau materialinės naudos, taip pažeisdamas fiduciarines bendrovės vadovo lojalumo ir rūpestingumo pareigas.
106. Taigi šioje dalyje yra pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus. Konstatuotina ir tai, kad būtent dėl šio neteisėto atsakovo elgesio bendrovė turėjo išlaidų kuro, kurio panaudojimas įmonės veikloje nėra pagrįstas, sumokėjo draudimo išmokas, leido naudotis bendrovės transporto priemones asmeniniais tikslais.
107. Taigi yra pagrindas daryti išvadą, jog ieškovė patyrė žalą (nuostolius), kurie priežastiniu ryšiu yra susiję su atsakovo neteisėtais veiksmais. Dėl atsakovo kaltės pažymėtina, kad atsakovo paaiškinimai apie tai, kad jo atlyginimas buvo itin mažas ir bent tokiu būdu akcininkas ir valdyba jam leido kompensuoti ilgametį darbą dviejose pozicijose – direktoriaus pavaduotojo ir laikinai einančio direktoriaus pareigas asmens, negali būti priežastimi, šalinančia jo atsakomybę juolab, kad šie teiginiai neįrodyti ir niekuo nepagrįsti.
108. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta nukentėjusiam asmeniui grąžinti į tokią padėtį, kuri būtų nesant teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-378/2020; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2022). Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017).
109. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kaip minėta, šiuo atveju žalą Bendrovei sudaro jos išlaidos premijoms su mokėtinais mokesčiais sumokėti – 314,35 Eur, 133,15 Eur su atsakovu susijusiam asmeniui į automobilį supiltas kuras, 3276 Eur pajamos natūra naudojant asmeniniais tikslais dvi Bendrovės transporto priemones nuo kurių buvo sumokėtos 1019,14 Eur darbdavio socialinio draudimo įmokos ir tai sudaro 4295,14 Eur, 1957,03 Eur draudimo sutarties pagrindu gauta nauda. Taigi nagrinėjamu atveju Bendrovės akcininkas BĮ Kazlų Rūdos savivaldybė iš viso patyrė 6699,67 Eur (314,35+133,15+3276+1019,14+1957,03 eurų) nuostolių.
110. Pirmiau išdėstytais argumentais, nustačius visas atsakovo, kaip įmonės vadovo, civilinės atsakomybės sąlygas iš atsakovo ieškovei priteistina 6 699,67 Eur Eur žalos atlyginimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
111. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistina jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.
112. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra sumokėjusi žyminį mokestį už ieškinį – 2022-04-26 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) - 155 Eur (CBP-2340) ir 2022-12-04 mokėjimo nurodymas Nr. 1 - 21 Eur (DOK-(duomenys neskelbtini)). Iš viso 176 Eur
113. Ieškovo atstovė advokato padėjėja pateikė prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme: 2022-07-29 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) - 180 Eur; 2022-10-14 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) - 585 Eur; 2023-01-31 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) - 1710 Eur; 2023-05-31 sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) - 450 Eur (DOK-(duomenys neskelbtini)) - iš viso 3 596 Eur.
114. Prašymas tenkintinas. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Jeigu ieškinys patenkintas visiškai, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui pilnai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), todėl prašymas tenkintinas ir nurodyta suma priteistina iš atsakovo.
115. Taip pat iš atsakovo valstybei priteistina 45,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93, 96 straipsniai)
116. Atsakovas buvo sumokėjęs 200 Eur avanso liudytojams iškviesti reikalingų išlaidų. Kadangi tik vienas liudytojas A. L. pareikalavo jam atlyginti kelionės išlaidas pagal pateiktus mokėjimo dokumentus, ir teismas iš specialios sąskaitos jam išmokėjo 2,89 Eur, likusi nepanaudota suma grąžintina atsakovui.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei BĮ Kazlų Rūdos savivaldybei juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo K. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 699,67 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt devynis eurus, 67 ct) žalos atlyginimui, 176 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt šešis eurus) sumokėto žyminio mokesčio, 3 596 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt eurų) išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (be bylinėjimosi išlaidų) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Grąžinti atsakovui K. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2023-04-20 sumokėto 200 Eur avanso likutį – 197, 11 Eur (šimtą devyniasdešimt septynis eurus, 11 ct).
Priteisti valstybei iš atsakovo K. B. 45,60 Eur (keturiasdešimt penkis eurus, 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į.k. (duomenys neskelbtini) sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.