Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos valstybės, atstovaujamos pagal įstatymą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal valstybės, atstovaujamos pagal įstatymą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skundą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, valstybės įmonei Turto bankui, antstoliui Aleksandrui Selezniovui dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Antstolis su skundu nesutiko, 2018 m. balandžio 24 d. priėmė patvarkymą Nr. S1c-34544 ir skundą kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Patvarkyme nurodė, vykdant vykdomuosius dokumentus nustatyta, kad skolininkas mirė. Gavęs valstybės įmonės Registrų centro informaciją, kad po skolininko S. S. mirties skolininko palikimą valstybės vardu priėmė valstybės įmonė Turto bankas ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis, veikdamas pagal jam įstatymo suteiktus įgaliojimus, 2018 m. kovo 14 d. patvarkymu Nr. S1c-21373 vykdomojoje byloje Nr. 0010/09/06176 ir 2018 m. kovo 14 d. patvarkymu Nr. S1c-21367 vykdomojoje byloje Nr. 0010/09/04586 pakeitė skolininką S. S. jo teisių ir pareigų perėmėja valstybės įmone Turto banku ir Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Antstolis pažymėjo, kad 2009 m. birželio 17 d. buvo sudarytas turto arešto aktas, kuriuo buvo areštuotas skolininkui priklausantis turtas. Tokiu būdu antstolis išviešino skolininko prievoles ir suteikė informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėja valstybė, atstovaujama pagal įstatymą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos skundą tenkinti panaikinant antstolio 2018 m. kovo 14 d. priimtą patvarkymą Nr. S1C-21373 „Dėl proceso šalies pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0010/09/06176“. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkinamas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Faktinės bylos aplinkybės

10. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad antstolio žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/09/06176, kuri pradėta vykdyti pagal 2009 m. liepos 17 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3937-613/2009 dėl 1142,17 EUR (3943,68 Lt) išieškojimo iš skolininko S. S. išieškotojo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras naudai (vykdomoji byla Nr. 0010/09/06176, v. b. l. 3). Taip pat antstolio žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/09/04586, kurioje išieškojimas pradėtas 2009 m. balandžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo (Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo) išduoto teismo įsakymo Nr. L2-5576-614/2009 pagrindu, 4556,57 EUR (15 732,93 Lt) išieškojimas vykdomas iš skolininko S. S. išieškotojo BIGBANK AS naudai (vykdomoji byla Nr. 0010/09/04586, v. b. l. 1). 2009 m. birželio 17 d. turto arešto aktu areštuota skolininkui priklausanti transporto priemonė (vykdomoji byla Nr. 0010/09/04586, v. b. l. 40–42), 2009 m. birželio 17 d. turto arešto aktu areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas – 931/10000 dalis negyvenamosios patalpos (vykdomoji byla Nr. 0010/09/04586, v. b. l. 45–46), duomenys apie turto areštą įregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre (vykdomoji byla Nr. 0010/09/04586, v. b. l. 49). Skolininkas S. S. (duomenys neskelbtini) mirė (vykdomoji byla Nr. 0010/09/04586, v. b. l. 104). 2012 m. lapkričio 20 d. antstolis kreipėsi į Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu priimti valstybės nuosavybėn bešeimininkį turtą (vykdomoji byla Nr. 0010/09/04586, v. b. l. 110). 2018 m. kovo 13 d. antstoliui tapo žinoma, kad valstybės įmonė Turto bankas valstybės vardu priėmė palikimą, atsiradusį po S. S. mirties (vykdomoji byla Nr. 0010/09/06176, v. b. l. 37–39). 2017 m. kovo 6 d. Testamentų registre įregistruotas palikimo priėmimo po skolininko S. S. mirties faktas, palikimą priėmė Lietuvos Respublika. 2018 m. kovo 14 d. patvarkymu Nr. S1c-21373 vykdomojoje byloje Nr. 0010/09/06176 antstolis pakeitė vykdymo proceso šalį – skolininką į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonę Turto banką (vykdomoji byla Nr. 0010/09/04586, v. b. l. 42) ir 2018 m. kovo 14 d. patvarkymu Nr. S1c-21367 vykdomojoje byloje Nr. 0010/09/04586 pakeitė skolininką S. S. jo teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vykdomoji byla Nr. 0010/09/04586, v. b. l. 119).

11. Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą ir atsakomybę už palikėjo skolas, kai palikimas pereina valstybei, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Dėl CK 5.63 straipsnio taikymo esant pradėtam vykdymo procesui.

12. Apeliantė nurodo, kad CK 5.63 straipsnyje yra numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teigia, kad antstolis turėjo pareigą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą arba informuoti palikimo atsiradimo vietos notarą apie vykdomą skolos išieškojimą kreditoriaus Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai, arba informuoti kreditorių, kad jis įvykdytų CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

13. Antstolis nurodo, kad apeliantė žino apie vykdymo veiksmus. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad antstolis išieškojimą nukreipė į skolininko (palikėjo) turtą ir laikydamasis CK 5.62 straipsnio reikalavimų 2012 m. lapkričio 20 d. prašymu „Dėl bešeimininkio turto perėmimo valstybės nuosavybėn“ Nr. S1-171321 pateikė informaciją apeliantei apie turtą, kurį turi paveldėti valstybė. Esant galiojančiai informacijai apie prasidėjusį vykdymo procesą (išviešinta informacija Antstolių informacinėje sistemoje apie taikytus apribojimus turtui, piniginėms lėšoms) ir antstoliui apeliantei pateikus raštą apie turtą, kuri turi paveldėti valstybė, teigti, kad paveldėtojas apie prasidėjusį vykdymo procesą nieko nežino, yra negalima.

14. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Nurodytoje teisės normoje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, tai yra tam, kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-523/2012).

15. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai palikimą priimti ir kokiu būdu. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto, tačiau kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas. Pažymėtina, jog tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).

16. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad antstolio žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/09/06176, kuri pradėta vykdyti pagal 2009 m. liepos 17 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3937-613/2009 dėl 1142,17 EUR (3943,68 Lt) išieškojimo iš skolininko S. S. išieškotojo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai. Skolininkas S. S. (duomenys neskelbtini) mirė. 2017 m. kovo 6 d. Testamentų registre įregistruotas palikimo priėmimo po skolininko S. S. mirties faktas, palikimą priėmė Lietuvos Respublika. 2018 m. kovo 14 d. patvarkymu Nr. S1c-21373 vykdomojoje byloje Nr. 0010/09/06176 antstolis pakeitė vykdymo proceso šalį – skolininką į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir valstybės įmonę Turto banką. Vykdomojoje byloje Nr. 0010/09/04586, kurioje išieškojimas pradėtas 2009 m. balandžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo (Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo) išduoto teismo įsakymo Nr. L2-5576-614/2009 pagrindu, išieškojimas vykdomas iš skolininko S. S. išieškotojo BIGBANK AS naudai. 2009 m. birželio 17 d. turto arešto aktu areštuota skolininkui priklausanti transporto priemonė, 2009 m. birželio 17 d. turto arešto aktu areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas – 931/10000 dalis negyvenamosios patalpos. Antstolio 2016 m. birželio 8 d. patvarkymas dėl areštuoto turto prijungimo buvo išsiųstas tik skolininkui. Duomenų, kad minėtas turtas buvo areštuotas vykdomojoje byloje Nr. 0010/09/06176, antstoliui vykdant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2009 m. liepos 17 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-3937-613/2009 dėl 1142,17 EUR (3943,68 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko S. S. išieškotojo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai, nėra. Kaip ir nėra jokių duomenų, kad antstolis po skolininko mirties informavo kreditorių, kad pastarasis pareikštų reikalavimą priėmusiems palikimą įpėdiniams.

17. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su antstolio argumentu, kad 2010 m. sausio 4 d. patvarkymai „Areštuoti pinigines lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą“ (vykdomoji byla Nr. 0010/09/04586) yra tinkamas turto arešto išviešinimas CPK 689 straipsnio redakcijos, galiojusios iki 2014 m. gruodžio 16 d., prasme. Nekilnojamojo ir (ar) kito turto areštas faktiškai vykdomojoje byloje Nr. 0010/09/06176 nebuvo taikytas. Piniginių lėšų areštas nurodytu atveju negali būti prilyginamas tinkamam kreditoriaus reikalavimo išviešinimui CK 5.63 straipsnio prasme, nes jis nebuvo paskelbtas viešuose registruose. Apie piniginių lėšų areštą buvo informuoti tik konkretūs bankai.

18. Pažymima, kad CK 5. 63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, yra nustatytas tam, jog būtų užtikrinama, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai ir jų reikalavimai. Tais atvejais, kai turtą paveldi valstybė, jokių nurodyto termino išimčių nenustatyta. Nepaisant tos aplinkybės, kad skolininko S. S. turtas buvo areštuotas kitoje vykdomojoje byloje kito išieškotojo naudai, antstolis, vykdydamas išieškojimą iš to paties skolininko keliose vykdomosiose bylose, nors ir neturėdamas pareigos surašyti kiekvienoje vykdomojoje byloje atskiro turto arešto akto, turėjo pareigą šiuo konkrečiu atveju per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą arba informuoti palikimo atsiradimo vietos notarą apie vykdomą skolos išieškojimą kreditoriaus Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai, arba informuoti kreditorių, kad pastarasis įvykdytų CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju turto arešto aktą įregistruojant Turto arešto aktų registre toks tikslas nebuvo pasiektas, nes tokiu būdu buvo pareikštas tik kreditorės BIGBANK AS reikalavimas, tai yra įpėdinė valstybė buvo informuota tik dėl šio kreditoriaus atitinkamo dydžio reikalavimo, kurio išieškojimas vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0010/09/04586, o antstolio parengtais patvarkymais dėl piniginių lėšų arešto informacija nebuvo išviešinta viešuosiuose registruose.

19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl CK 5.63 straipsnio taikymo, sprendžia, kad nesant išviešintam turto arešto aktui viešame registre ir nesant duomenų, jog išieškotojas ar antstolis informavo valstybę, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apie vykdomą 1142,17 EUR (3943,68 Lt) išieškojimą išieškotojo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro naudai iš skolininko S. S. turto per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė nepagrįstą nutartį.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, su apelianto argumentais sutinka. Teismo vertinimu, turto arešto taikymas kitoje vykdomojoje byloje nelaikytinas tinkamu kreditoriaus informavimu apie vykdomą skolos išieškojimą šioje antstolio vykdomojoje byloje, tai yra būtent apie Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro kreditinį reikalavimą. Kreditorius gali pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams ir kitais įstatyme nustatytais būdais. Tačiau byloje nėra duomenų, kad kreditorius Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ar išieškojimą vykdantis antstolis kitokiu šios nutarties 18 pastraipoje nurodytu būdu būtų pareiškę atitinkamo dydžio reikalavimą per CK 5. 63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos.

Dėl turto arešto ir kitų duomenų apie palikėjo kreditoriaus kreditinį reikalavimą išviešinimo.

21. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų apie turto arešto akto išviešinimą vykdomojoje byloje Nr. 0010/09/06176, iš kurio būtų galima matyti, kad antstolis turto arešto šioje vykdomojoje byloje netaikė ir jo nebuvo išviešinęs. Pažymi tai, kad antstolis dėl skolininko buvo užvedęs skirtingų kreditorių vykdomąsias bylas, tačiau tik vieno kreditoriaus – BIGBANK AS atžvilgiu turto arešto aktas buvo išviešintas, o informacijos apie kreditorių Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą turto arešto akte nėra.

22. Antstolis šį apeliantės argumentą atmeta tuo pagrindu, kad turto areštas buvo taikytas kitoje byloje, o pakartotinis areštas neatitiktų CPK 7 straipsnyje nustatytų proceso principų, be to, apeliantė apie kreditinį reikalavimą galėjo sužinoti iš Antstolių informacinės sistemos, papildomai nurodo, kad vykdomojoje byloje buvo parengęs patvarkymą „Dėl piniginių lėšų arešto“, kuris pagal CPK 689 straipsnio redakciją, galiojusią iki 2014 m. gruodžio 16 d., prilyginamas turto arešto aktui.

23. Nors ir sutiktina su antstolio argumentu, kad antstolio veiksmai pakartotinai areštuojant tą patį skolininko turtą kiekvienoje vykdomojoje byloje dirbtinai didintų vykdymo išlaidas, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad turto arešto taikymas kitoje vykdomojoje byloje nelaikytinas tinkamu kreditoriaus informavimu apie vykdomą skolos išieškojimą šioje vykdomojoje byloje. Kreditorius gali pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams ir kitais įstatyme nustatytais būdais. Tačiau byloje nėra duomenų, kad kreditorius Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ar išieškojimą vykdantis antstolis kitokiu šios nutarties 18 pastraipoje nurodytu būdu būtų pareiškę atitinkamo dydžio reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos.

24. Nepagrįsti antstolio argumentai, kad valstybei duomenys apie palikėjo skolą buvo tinkamai išviešinti ir Antstolių informacinėje sistemoje. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 patvirtintų Antstolių informacinės sistemos (toliau – AIS) nuostatų 5 punktą, AIS tikslas yra sudaryti sąlygas gyventojams ir verslo subjektams nuotoliniu būdu dalyvauti antstolių vykdymo procese, varžytynėse ir aukcionuose, sukuriant elektroninių vykdomųjų bylų, elektroninių varžytynių ir elektroninių aukcionų paslaugas. AIS paslaugų gavėjai – asmenys, dalyvaujantys elektroninėse varžytynėse ar elektroniniuose aukcionuose; asmenys, kurie naudojasi elektroninėmis vykdomosios bylos paslaugomis, kiti asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka tiesioginėms funkcijoms atlikti yra reikalingi AIS duomenys (11.2 punktas). Valstybės įmonė Turto bankas ir savivaldybių administracijos teikia duomenis apie elektroninius aukcionus (10.14 punktas). Taigi, valstybės įmonė Turto bankas AIS negali susipažinti su informacija apie skolininkų skolas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad apeliantė tinkamai buvo informuota apie mirusio asmens skolą.

25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

26. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 596 straipsnio ir CK 5.63 straipsnio nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį atmesti pareiškėjos valstybės, atstovaujamos pagal įstatymą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama 2018 m. birželio 27 nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, skundas dėl antstolio veiksmų tenkinamas ir panaikinamas 2018 m. kovo 14 d. patvarkymas Nr. S1c-21373 vykdomojoje byloje Nr. 0010/09/06176 (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

27. Apeliacinės instancijos teismas, išspręsdamas klausimą iš esmės, papildomai pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti ir panaikinti antstolio Aleksandro Selezniovo 2018 m. kovo 14 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0010/09/06176.