Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2020-07-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-157-449/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-07-16
Bylos Nr.
1A-157-449/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Bielskis, Alenas Piesliakas, Linas Šiukšta
Nuteistasis
S. A., R. L.
Kaltinamasis
V. D., N. V.
Baudžiamoji byla Nr. 1A-157-449/2020Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01400-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.10.1.; 1.2.14.7.2.1.; 1.2.18.11.; 1.2.29.1.3.; 2.4.6.4.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorei Laurai Golubkienei,nuteistajai S. A.,išteisintiesiems: V. D., N. V.,

gynėjams: Pauliui Jablonskui, Jolantai Teresei Litvinskienei, Aidui Mažeikai, Romualdui Mikliušui, Edvinui Šatui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės ir nuteistojo R. L. gynėjo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. A. pripažinta kalta ir nuteista:

pagal BK 184 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams;

pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;

pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį, subendrintos jas apimant, po to bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi taikant bausmių dalinį sudėjimą, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams ir 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), laisvės atėmimo bausmės vykdymas S. A. atidėtas 2 metams, įpareigojant tęsti darbą visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

S. A. dėl kaltinimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl 69 objektų iššvaistymo) išteisinta, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį – 3 metams;

pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – 1 metams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams ir 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), laisvės atėmimo bausmės vykdymas R. L. atidėtas 3 metams, įpareigojant tęsti darbą visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

R. L. dėl kaltinimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl 69 objektų iššvaistymo) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

N. V. dėl kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

V. D. dėl kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti automobiliai „M. B. 1823“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN WDB9525031K444769, „M. B. 2631“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN WDB9531411K784757, „MAN 27.314“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN WMAT484466M269711, registruoti R. L. vardu.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuota iš R. L. automobilio „Volvo FH12“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti suma – 7 819,74 Eur (27 000 Lt), automobilio „M. B.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti suma – 20 273,40 Eur (70 000 Lt), automobilio „KRAZ“ 250, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti suma – 7 240,50 Eur (25 000 Lt).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. A. ir R. L. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad S. A., veikdama su padėjėju R. L., būdama UAB ,,xxx“, įmonės kodas xxxx, registruota (duomenys neskelbtini), akcininke ir nuo 2011 m. spalio 25 d. iki 2012 m. lapkričio 16 d. eidama direktorės pareigas, valdomų įmonės UAB „xxx“ akcijų ir einamų direktorės pareigų pagrindu, būdama faktine įmonės valdytoja, žinodama, kad UAB ,,xxx“ finansinė padėtis yra sunki ir ji nebus pajėgi tęsti įmonės ūkinę veiklą bei vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, iš anksto žinodama, kad F. D. (F. D.) UAB „xxx“ bendrovės akcijų neįgis, direktoriumi nebus ir bendrovės turto neperims ir nevaldys, su R. L. turėdami tyčią išvaistyti jos žinioje esantį didelės vertės UAB ,,xxx“ turtą, ne anksčiau kaip 2012 m. spalio 22 d. Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, pasirašė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis kompiuterine technika pagamintus žinomai netikrus dokumentus, t. y.: 2012 m. spalio 22 d. UAB „xxx“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį; 2012 m. lapkričio 2 d. UAB „xxx“ vienintelės akcininkės sprendimą; 2012 m. lapkričio 22 d. UAB „xxx“ ilgalaikio turto perdavimo–priėmimo aktą Nr. SA-FD 12-11 su priedu Nr. 1SA-FD 12-11; 2012 m. lapkričio 22 d. UAB „xxx“ keturis dokumentų perdavimo aprašus (be numerių), kartu su R. L. pasirašė 2012 m. spalio 25 d. transporto priemonės „MAN 33.463“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WMAT482615M244946, 75 000 Lt vertės, pirkimo–pardavimo sutartį, 2012 m. spalio 25 d. transporto priemonės – „M. B. 817“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN WDB67600315763800, 70 000 Lt vertės, pirkimo–pardavimo sutartį, 2012 m. spalio 25 d. transporto priemonės – „M. B. 2631“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WDB9531411K784757, 120 000 Lt vertės, pirkimo–pardavimo sutartį, 2012 m. spalio 25 d. transporto priemonės „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN YV2A4B1C7SB133624, 27 000 Lt vertės, pirkimo–pardavimo sutartį, 2012 m. spalio 25 d. transporto priemonės – „M. B. 1823“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WDB9525031K444769, 40 000 Lt vertės, pirkimo–pardavimo sutartį, 2012 m. spalio 25 d. transporto priemonės – „MAN 27314“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN WMAT484466M269711, 65 000 Lt vertės, pirkimo–pardavimo sutartį ir 2012 m. spalio 25 d. transporto priemonės – „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN X1C000250LD688802, 25 000 Lt vertės, pirkimo–pardavimo sutartį, kuriose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad F. D. tampa UAB „xxx“ direktoriumi, S. A. parduoda, o F. D. perka 100 % UAB ,,xxx“ akcijų už 950 100 Lt (275 167 Eur) sumą, kad F. D. perima 2012 m. lapkričio 22 d. priėmimo–perdavimo akte nurodytą turtą, bei kad R. L. už sutartyse nurodytą kainą perka transporto priemones minėtų pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu. Tokiu būdu pagaminus netikrus dokumentus, S. A. žinioje buvusį didelės vertės UAB ,,xxx“ turtą – transporto priemones, nurodytas minėtose pirkimo–pardavimo sutartyse ir puspriekabę ES-GE 6S04 BG 805, 70 000 Lt vertės, nuo 2012 m. spalio 22 d. iki 2012 m. gruodžio 27 d. išgabenus iš UAB ,,xxx“ gamybinės bazės, esančios „(duomenys neskelbtini), bei šias transporto priemones, nurodytas minėtose pirkimo–pardavimo sutartyse, neteisėtai įregistravus R. L. vardu, S. A., veikdama su R. L., iššvaistė jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „xxx“ turtą, tuo padarydama UAB „xxx“ 142 493,04 Eur (492 000 Lt ) žalą. Tokiais veiksmais S. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, o R. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje.

2. S. A. ir R. L. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad S. A., būdama UAB ,,xxx“, įmonės kodas xxxx, registruota (duomenys neskelbtini), akcininke ir nuo 2011 m. spalio 25 d. iki 2012 m. lapkričio 16 d. eidama direktorės pareigas, valdomų įmonės UAB „xxx“ akcijų ir einamų direktorės pareigų pagrindu būdama faktine įmonės valdytoja, turint tikslą iššvaistyti jos žinioje buvusį UAB ,,xxx“ didelės vertės turtą, panaudojo Austrijos Respublikos piliečio F. D. asmens dokumento – paso Nr. P1698357 duomenis jam nežinant, siekiant pagaminti netikrus dokumentus, nurodant juose tikrovės neatitinkančius faktus: ji, iš anksto žinodama, kad F. D. UAB „xxx“ bendrovės akcijų neįgis, direktoriumi nebus ir bendrovės turto neperims ir nevaldys, ne anksčiau kaip 2012 m. spalio 22 d. Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, pasirašė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis kompiuterine technika pagamintus žinomai netikrus dokumentus: 1) 2012 m. spalio 22 d. UAB „xxx“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, melagingai patvirtindama žinomai netikrus duomenis apie tai, kad Austrijos Respublikos pilietis F. D., kurio vardu pasirašė ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo, iš S. A. įgyja 100 % UAB ,,xxx“ akcijų už 1 300 000 Lt (376 506 Eur) sumą; 2) 2012 m. lapkričio 2 d. UAB „xxx“ vienintelės akcininkės sprendimą, melagingai patvirtindama žinomai netikrus duomenis apie tai, kad ji pardavė Austrijos Respublikos piliečiui F. D. 100 % UAB ,,xxx“ akcijų už 950 100 Lt (275 167 Eur) sumą, o jis minėtą sumą pilnai apmokėjo, todėl nuo 2012 m. lapkričio 21 d. F. D., vienintelės bendrovės „xxx“ akcininkės S. A. sprendimu, paskiriamas bendrovės „xxx“ direktoriumi; 3) 2012 m. lapkričio 21 d. UAB „xxx“ direktoriaus F. D. įgaliojimą, kurį nenustatytoje vietoje ir laiku pasirašė, tuo dokumente melagingai patvirtindama žinomai netikrus duomenis apie tai, kad Austrijos Respublikos pilietis F. D. įgalioja S. A. pateikti į VĮ Registrų centas Vilniaus filialą, (duomenys neskelbtini), neva pasikeitusius duomenis apie UAB ,,Geostatyba“ akcininką ir vadovą; 4) 2012 m. lapkričio 22 d. UAB „xxx“ ilgalaikio turto perdavimo priėmimo aktą Nr. SA-FD 12-11 su priedu Nr. 1SA-FD 12-11, kurį nenustatytoje vietoje ir laiku pasirašė, tuo dokumente melagingai patvirtindama žinomai netikrus duomenis apie tai, kad Austrijos Respublikos pilietis F. D., kurio vardu pasirašė ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo, iš S. A. perima bendrovės „xxx“ turto už 7 410 210,91 Lt (214 6145 Eur) sumą; 5) 2012 m. lapkričio 22 d. UAB „xxx“ keturis dokumentų perdavimo aprašus (be numerių), kuriuos nenustatytoje vietoje ir laiku pasirašė, tuo dokumente melagingai patvirtindama žinomai netikrus duomenis apie tai, kad Austrijos Respublikos pilietis F. D., kurio vardu pasirašė ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo, iš S. A. perima bendrovės „xxx“ dokumentus. S. A., tęsdama nusikalstamą veiką, 2012 m. lapkričio 21 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, visus minėtus dokumentus, kartu su F. D. pasu, pateikė VĮ Registrų centras Vilniaus filialui, „(duomenys neskelbtini), siekiant įregistruoti neva pasikeitusius duomenis apie UAB ,,xxx“ akcininką ir vadovą. Tęsiant nusikalstamą veiką, S. A. ir R. L., iš anksto žinodami, kad R. L. neatsiskaitė ir neatsiskaitys su UAB ,,xxx“ pagal transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis, nes F. D. UAB „xxx“ bendrovės akcijų neįgis ir direktoriumi nebus, t. y. bendrovėje nebus jokio faktinio vadovo, reikalaujančio atsiskaityti už transporto priemones, ne anksčiau kaip 2012 m. spalio 25 d. Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, S. A. ir R. L. pasirašė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis kompiuterinės technikos pagalba pagamintus žinomai netikrus dokumentus: 2012 m. spalio 25 d. transporto priemonės „MAN“ 33.463, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WMAT482615M244946, 75 000 Lt vertės, pirkimo–pardavimo sutartį, 2012 m. spalio 25 d. transporto priemonės – „M. B.“ 817, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN WDB67600315763800, 70 000 Lt vertės, pirkimo–pardavimo sutartį, 2012 m. spalio 25 d. transporto priemonės – „M. B.“ 2631, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WDB9531411K784757, 120 000 Lt vertės, pirkimo–pardavimo sutartį, 2012 m. spalio 25 d. transporto priemonės „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN YV2A4B1C7SB133624, 27 000 Lt vertės, pirkimo–pardavimo sutartį, 2012 m. spalio 25 d. transporto priemonės – „M. B.“ 1823, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WDB9525031K444769, 40 000 Lt vertės, pirkimo–pardavimo sutartį, 2012 m. spalio 25 d. transporto priemonės – „MAN 27314“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN WMAT484466M269711, 65 000 Lt vertės, pirkimo–pardavimo sutartį ir 2012 m. spalio 25 d. transporto priemonės – „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN X1C000250LD688802, 25 000 Lt vertės, pirkimo–pardavimo sutartį bei 2012 m. spalio 25 d. įgaliojimą Nr. 31/2012 R. L. minėtas transporto priemones įregistruoti VĮ Regitra. Tęsiant nusikalstamą veiką, R. L. pateikęs minėtų transporto priemonių pirkimo – pardavimų sutartis VĮ Regitra, šių žinomai netikrų dokumentų pagrindu neteisėtai įregistravo jas savo (R. L.) vardu. Tokiu būdu S. A., veikdama su R. L., pagamino ir panaudojo žinomai netikrus dokumentus tuo padarydami UAB ,,Geostatyba“ didelę turtinę – 142 493,04 Eur žalą. Šiais savo veiksmais S. A. ir R. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje.

3. S. A. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad nesaugojo UAB ,,xxx“ buhalterinės apskaitos dokumentų: ji, būdama UAB ,,xxx“, įmonės kodas xxxx, registruota (duomenys neskelbtini), akcininke ir nuo 2011 m. spalio 25 d. iki 2012 m. lapkričio 16 d. eidama direktorės pareigas, valdomų įmonės UAB „xxx“ akcijų ir einamų direktorės pareigų pagrindu būdama faktine įmonės valdytoja, siekdama išvengti atsakomybės už dokumentų išsaugojimą pagamintų netikrų dokumentų pagrindu imituodama UAB ,,xxx“ akcijų pardavimą bei turto ir buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą Austrijos Respublikos piliečiui F. D., nesaugojo UAB ,,xxx“ buhalterinės apskaitos dokumentų, t.y., S. A. pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalį būdama atsakinga už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeidė to paties Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimą, nurodantį, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies reikalavimą, nurodantį „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, pažeidė Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nuostatas, pagal kurias „uždarosios akcinės bendrovės visus buhalterinius apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus privalo saugoti dešimt metų“. Po ko, dėl S. A. aplaidaus dokumentų saugojimo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 22 d. iki 2012 m. gruodžio 27 d. iš UAB ,,xxx“ biuro esančio „(duomenys neskelbtini), dingo UAB „xxx“ buhalterinės apskaitos dokumentai, dėl to laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 8 d. iki 2012 m. lapkričio 16 d. visiškai negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio. Šiais savo veiksmais S. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

4. Be to, S. A., R. L., V. D. ir N. V. buvo kaltinami tuo, kad veikdami kartu, laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 22 d. iki 2012 m. gruodžio 27 d. iššvaistė – išgabenant iš UAB ,,xxx“ gamybinės bazės, esančios (duomenys neskelbtini), šį UAB ,,xxx“ didelės vertės turtą: 1) medžiagų sandėliavimo konteinerį 10 pėd., 969,40 Lt; 2) medžiagų sandėliavimo konteinerį 10 pėd., 969,40 Lt; 3) medžiagų sandėliavimo konteinerį 10 pėd., 969,40 Lt; 4) medžiagų sandėliavimo konteinerį 10 pėd., 969,40 Lt; 5) SPF-1500PH universalias tekinimo stakles, 10 716,75 Lt; 6) ,,Mitsubishi L200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 21 580 Lt; 7) ,,M. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 598,73 Lt; 8) ,,M. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 598,73 Lt; 9) ,,M. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 598,73 Lt; 10) ,,M. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 598,73 Lt; 11) ,,M. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 18 161,73 Lt; 12) ,,M. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 27 107,32 Lt; 13) ,,F. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 6 663,90 Lt; 14) puspriekabę ARUP AC 502, 451,02 Lt; 15) priekabą AP 735, 22 523,85 Lt; 16) ,,M. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 12 464,61 Lt; 17) Stat. ofisinį vagonėlį BM20 Containex, 5 879,58 Lt; 18) betonmaišę MB 2635, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 90 000 Lt; 19) gręžimo aparatą ,,BAUER BG9H“, 9 850,88 Lt; 20) ekskavatorių ,,Zeppelin ZR 28T“ su vibr., 20 219,73 Lt; 21) vamzdžio prijungimo adapterį, 2 357,44 Lt; 22) grąžtą žemės gręžimui, 13 433,85 Lt; 23) krautuvą LINDE 45H, 5 851,95 Lt; 24) dujinio pjaustymo aparatą IK54D-110V su tr., 1 540,94, Lt; 25) gręžimo galvutę, 6 768,41 Lt; 26) betonavimo sraigtą 430 mm diametro, 8 491,75 Lt; 27) poliakalę MOBILRAM TM 13/16 112552, 399 619,81 Lt; 28) gręžimo galvutę 125 mm, 9 713,95 Lt; 29) betonavimo galvutę, 4 357,16 Lt; 30) poliakalę MOBILRAM TM 13/16 13283, 441 880,26 Lt; 31) ABF-kardano alkūnę, dydis S, max 90, 2 622,91 Lt; 32) gręžimo komplektą, 4 127,32 Lt, 33) 5 WR suvirinimo generatorių EP200X, 1 492,71 Lt; 34) tuščiavidurį sraigtą d.400, L-3 m., 3 286,97 Lt; 35) tuščiavidurį sraigtą d. 400, L-3 m, 3 286,97 Lt; 36) tuščiavidurį sraigtą d.400, L-6 m, 5 552,19 Lt; 37) tuščiavidurį sraigtą d.400, ašmen. d430, 3 236,51 Lt; 38) tuščiavidurį sraigtą d.400, ašmen. d430, 3 236,51 Lt; 39) grąžtą d450 n lg-3 m., 2 204,95 Lt; 40) grąžtą d450 n lg-3 m., 2 204,95 Lt; 41) grąžtą d450 n lg-3 m., 2 204,95 Lt; 42) grąžtą d450 n lg-3 m., 2 204,95 Lt; 43) grąžtą d450 n lg-5 m., 3 418,55 Lt; 44) grąžtą d450 n lg-5 m., 3 418,55 Lt; 45) grąžtą d480 n, 1 588,31 Lt; 46) grąžtą d480 n, 1 588,31 Lt; 47) 5WR suvirinimo generatorių EP 200X, 1 883,80 Lt; 48) gręžimo galvutę DN100, 9 785,86 Lt; 49) vibroplokštę AVP 1850 Honda, 2 038,39 Lt; 50) suvirinimo pusiauautomatį O. M. 402cw, 4 651,06 Lt; 51) hidraulinį domkratą 200 t., 3 273,28 Lt; 52) el. generatorių HIW 40T5, IVECO, 13 701,76 Lt; 53) priekabą THULE TRAILERS CT 823, 3 389,77 Lt; 54) dyzelinį šildytuvą 105 kw B360, 2 428,13 Lt; 55) spiralinį grąžtą d525 mm, 10 185,15 Lt; 56) paklotą keliui (padėklai), 12 077,52 Lt; 57) vibroplokštę SWEPAC FB 700, 6 825,36 Lt; 58) vibroplokštę (duomenys neskelbtini) 5 525,40 Lt, 59) vandens siurblį WT30X, 4 388,12 Lt; 60) generatorių ECT7000 GV 239,73 Lt; 61) generatorių GE 7500 BS/GS, 734 Lt; 62) generatorių GE 7500 BS/GS, 734 Lt; 63) ,,M. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 598,73 Lt; 64) automatinę karkasų virinimo įrangą, 177 848,44 Lt; 65) priekabą LOW LOADER, AP 735, 10 000 Lt; 66) ,,(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 208,48 Lt; 67) priekabą GKB, VL 827, 4 000 Lt; 68) priekabą KARAAT 60, ZV 985, 1 500 Lt; 69) traktorių VMTZ 1989LT, 11 000 Lt. Tokiu būdu, S. A., V. D., N. V. ir R. L. iššvaistė S. A. žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „Geostatyba“ 428 521,77 Eur (1 479 600 Lt) vertės turtą. Šiais savo veiksmais S. A., N. V., V. D. ir R. L. buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje.

5. N. V. ir V. D. taip pat buvo kaltinami tuo, kad veikdami jų pačių suburtoje bendrininkų grupėje, kurios sudėtyje veikė jie, S. A. ir R. L., parengęs ir įgyvendinęs nusikaltimo planą, t. y. pagamintų netikrų dokumentų pagrindu imituoti UAB ,,xxx“ akcijų pardavimą bei turto ir buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą neva Austrijos Respublikos piliečiui F. D., be jo žinios panaudojant jo asmens dokumento – paso Nr. xxx duomenis, rengiant ir pasirašant už jį dokumentus, pasisavino ir iššvaistė didelės vertės UAB ,,xxx“ turtą, o būtent: N. V. ir V. D., susitarę ir veikdami su UAB ,,xxx“, įmonės kodas xxxx, registruota „(duomenys neskelbtini), akcininke ir direktore S. A., kurios žinioje buvo UAB ,,xxx“ turtas, žinodami, kad UAB ,,xxx“ finansinė padėtis yra sunki ir ji nebus pajėgi tęsti Įmonės ūkinę veiklą bei vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, žinodamas, kad F. D. UAB „xxx“ bendrovės akcijų neįgis, direktoriumi nebus ir bendrovės turto neperims ir nevaldys, ne anksčiau kaip 2012 m. spalio 22 d., Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, veikdami kartu, kompiuterinės programos pagalba pagamino žinomai netikrus dokumentus, t. y. 2012 m. spalio 22 d. UAB ,,xxx“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį; 2012 m. lapkričio 2 d. UAB „xxx“ vienintelės akcininkės sprendimą; 2012 m. lapkričio 22 d. UAB ,,xxx“ ilgalaikio turto perdavimo priėmimo aktą Nr. SA-FD 12-11 su priedu Nr. 1SA-FD 12-11; 2012 m. lapkričio 22 d. UAB ,,xxx“ keturis dokumentų perdavimo aprašus (be numerių), kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad F. D. tampa UAB „xxx“ direktoriumi, S. A. parduoda, o F. D. perka 100 % UAB ,,xxx“ akcijų už 950 100 Lt (275 167 Eur) sumą, kad F. D. perima 2012 m. lapkričio 22 d. priėmimo–perdavimo akte nurodytą turtą ir šiuos dokumentus pateikė pasirašyti S. A.. Pastaroji, žinodama, kad F. D. UAB „xxx“ bendrovės akcijų neįgis, direktoriumi nebus ir bendrovės turto neperims ir nevaldys, minėtus dokumentus pasirašė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje. Tęsiant nusikalstamą veiką, bendrininkų grupės nariai V. D., N. V., S. A. ir R. L. iš anksto žinodami, kad R. L. neatsiskaitė ir neatsiskaitys su UAB ,,xxx“ pagal transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis, nes F. D. UAB „xxx“ bendrovės akcijų neįgis ir direktoriumi nebus, t. y. Bendrovėje nebus jokio faktinio vadovo, reikalaujančio atsiskaityti už transporto priemones, ne anksčiau kaip 2012 m. spalio 25 d. Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, N. V. ir V. D., veikdami kartu, kompiuterinės programos pagalba pagamino žinomai netikrus dokumentus ir pateikė juos pasirašyti R. L. ir S. A., t. y. S. A. ir R. L. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pasirašė: 2012 m. spalio 25 d. transporto priemonės ,,MAN 33.463“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WMAT482615M244946, 33 747,67 Lt vertės, pirkimo–pardavimo sutartį, 2012 m. spalio 25 d. transporto priemonės – ,,M. B. 817“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN WDB67600315763800, 601,14 Lt, pirkimo–pardavimo sutartį, 2012 m. spalio 25 d. transporto priemonės – ,,M. B. 2631“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WDB9531411K784757, 100 000 Lt vertės, pirkimo–pardavimo sutartį, 2012 m. spalio 25 d. transporto priemonės ,,Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN YV2A4B1C7SB133624, 28 822,12 Lt vertės, pirkimo–pardavimo sutartį, 2012 m. spalio 25 d. transporto priemonės – ,,M. B. 1823“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WDB9525031K444769, 68 279,38 Lt vertės, pirkimo–pardavimo sutartį, 2012 m. spalio 25 d. transporto priemonės – ,,MAN 27.314“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN WMAT484466M269711, 68 049,19 Lt vertės, pirkimo–pardavimo sutartį ir 2012 m. spalio 25 d. transporto priemonės – ,,(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN X1C000250LD688802, 35 000 Lt vertės, pirkimo–pardavimo sutartį, kuriose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad R. L. už sutartyse nurodytą kainą perka transporto priemones minėtų pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu. Tokiu būdu pagaminus netikrus dokumentus, S. A. žinioje buvusį didelės vertės UAB ,,xxx“ turtą – transporto priemones, nurodytas minėtose pirkimo–pardavimo sutartyse ir puspriekabę ES-GE 6S04 BG 805, 170 000 Lt vertės, V. D. ir N. V. nurodymu laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 22 d. iki 2012 m. gruodžio 27 d. išgabeno iš UAB ,,xxx“ gamybinės bazės, esančios (duomenys neskelbtini), bei šias transporto priemones, nurodytas minėtose pirkimo–pardavimo sutartyse, neteisėtai įregistravo R. L. vardu, t. y. tokiu būdu N. V. ir V. D. veikdami su S. A. ir R. L., pasisavino S. A. žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „xxx“ turtą, tuo padarydami UAB „xxx“ 146 113,15 Eur (504 499,5 Lt ) žalą. Šiais savo veiksmais N. V. ir V. D. buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

6. Taip pat N. V. ir V. D. buvo kaltinami tuo, kad pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus, tuo padarydami didelės žalos, o būtent: jie, turėdami tikslą pasisavinti bei iššvaistyti UAB ,,xxx“ didelės vertės turtą, susitarė su bendrininkų grupės nariais S. A. ir R. L. panaudoti Austrijos Respublikos piliečio F. D. asmens dokumento – paso Nr. xxx duomenis jam nežinant, siekiant pagaminti netikrus dokumentus, nurodant juose tikrovės neatitinkančius faktus, o būtent: N. V. ir V. D. iš anksto žinodami, kad F. D. UAB „xxx“ bendrovės akcijų neįgis, direktoriumi nebus ir bendrovės turto neperims ir nevaldys, su bendrininkų grupės nariais S. A. ir R. L., turėdami tyčią pasisavinti ir iššvaistyti didelės vertės UAB ,,xxx“ turtą, ne anksčiau kaip 2012 m. spalio 22 d. Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, veikdami kartu, kompiuterinės programos pagalba pagamino žinomai netikrus dokumentus ir pateikė juos pasirašyti S. A. ir R. L., t. y. S. A. pasirašė šiuos V. D. ir N. V. parengtus ir jai pateiktus dokumentus: 2012 m. spalio 22 d. UAB „xxx“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, melagingai patvirtindama žinomai netikrus duomenis apie tai, kad Austrijos Respublikos pilietis F. D., kurio vardu pasirašė ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo, iš S. A. įgyja 100 % UAB ,,xxx“ akcijų už 1 300 000 Lt (376 506 Eur) sumą; 2012 m. lapkričio 2 d. UAB „xxx“ vienintelės akcininkės sprendimą, melagingai patvirtindama žinomai netikrus duomenis apie tai, kad ji pardavė Austrijos Respublikos piliečiui F. D. 100 % UAB ,,xxx“ akcijų už 950 100 Lt (275 167 Eur) sumą, o pastarasis minėtą sumą pilnai apmokėjo, todėl nuo 2012 m. lapkričio 21 d. F. D., vienintelės bendrovės ,,xxx“ akcininkės S. A. sprendimu, paskiriamas bendrovės ,,xxx“ direktoriumi; 2012 m. lapkričio 21 d. UAB „xxx“ direktoriaus F. D. įgaliojimą, kurį nenustatytoje vietoje ir laiku pasirašė, tuo dokumente melagingai patvirtindama žinomai netikrus duomenis apie tai, kad Austrijos Respublikos pilietis F. D. įgalioja S. A. pateikti į VĮ Registrų centras Vilniaus filialą, „(duomenys neskelbtini), neva pasikeitusius duomenis apie UAB ,,xxx“ akcininką ir vadovą; 2012 m. lapkričio 22 d. UAB „xxx“ ilgalaikio turto perdavimo–priėmimo aktą Nr. SA-FD 12-11 su priedu Nr. 1SA-FD 12-11, kurį nenustatytoje vietoje ir laiku pasirašė, tuo dokumente melagingai patvirtindama žinomai netikrus duomenis apie tai, kad Austrijos Respublikos pilietis F. D., kurio vardu pasirašė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, iš S. A. perima bendrovės ,,xxx“ turto už 7 410 210,91 Lt (2 146 145 Eur) sumą; 2012 m. lapkričio 22 d. UAB „xxx“ keturis dokumentų perdavimo aprašus (be numerių), kuriuos nenustatytoje vietoje ir laiku pasirašė, tuo dokumente melagingai patvirtindama žinomai netikrus duomenis apie tai, kad Austrijos Respublikos pilietis F. D., kurio vardu pasirašė ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo, iš S. A. perima bendrovės ,,xxx“ dokumentus. S. A., vykdydama V. D. ir N. V. nurodymą, 2012 m. lapkričio 21 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, visus minėtus dokumentus, kartu su F. D. pasu, pateikė VĮ Registrų centras Vilniaus filialui, „(duomenys neskelbtini), siekiant įregistruoti neva pasikeitusius duomenis apie UAB ,,Geostatyba“ akcininką ir vadovą. Tęsiant nusikalstamą veiką, bendrininkų grupės nariai V. D., N. V., S. A. ir R. L., iš anksto žinodami, kad R. L. neatsiskaitė ir neatsiskaitys su UAB ,,xxx“ pagal transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis, nes F. D. UAB „xxx“ bendrovės akcijų neįgis ir direktoriumi nebus, t. y. Bendrovėje nebus jokio faktinio vadovo, reikalaujančio atsiskaityti už transporto priemones, ne anksčiau kaip 2012 m. spalio 25 d. Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, N. V. ir V. D., veikdami kartu, kompiuterinės programos pagalba pagamino žinomai netikrus dokumentus ir pateikė juos pasirašyti R. L. ir S. A., t. y. R. L. pasirašė šiuos V. D. ir N. V. parengtus ir pateiktus dokumentus: 2012 m. spalio 25 d. transporto priemonės MAN 33.463, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WMAT482615M244946, 33 747,67 Lt vertės, pirkimo–pardavimo sutartį, šios transporto priemonės 2013 m. vasario 7 d. perdavimo–priėmimo aktą bei kasos pajamų orderio (toliau KPO) kvitą serija GEO Nr. 1/20130207 apie tariamą atsiskaitymą 75 000 Lt F. D. už minėtos transporto priemonės įsigijimą; 2012 m. spalio 25 d. transporto priemonės – ,,M. B. 817“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN WDB67600315763800, 601, 14 Lt vertės, pirkimo–pardavimo sutartį, šios transporto priemonės 2013 m. vasario 14 d. perdavimo–priėmimo aktą bei KPO kvitą serija GEO Nr. 2/20130214 apie tariamą atsiskaitymą 70 000 Lt F. D. už minėtos transporto priemonės įsigijimą; 2012 m. spalio 25 d. transporto priemonės – ,,M. B. 2631“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WDB9531411K784757, 100 000 Lt vertės, pirkimo–pardavimo sutartį, šios transporto priemonės 2013 m. vasario 11 d. perdavimo–priėmimo aktą bei KPO kvitą serija GEO Nr. 1/20130211 apie tariamą atsiskaitymą 120 000 Lt F. D. už šios transporto priemonės įsigijimą; 2012 m. spalio 25 d. transporto priemonės ,,Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN YV2A4B1C7SB133624, 28 822, 12 Lt, pirkimo–pardavimo sutartį, šios transporto priemonės 2013 m. vasario 4 d. perdavimo–priėmimo aktą bei KPO kvitą serija GEO Nr. 1/20130204 apie tariamą atsiskaitymą 27 000 Lt F. D. už minėtos transporto priemonės įsigijimą; 2012 m. spalio 25 d. transporto priemonės – ,,M. B. 1823“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WDB9525031K444769, 68 279,38 Lt vertės, pirkimo–pardavimo sutartį, šios transporto priemonės 2013 m. vasario 4 d. perdavimo–priėmimo aktą bei KPO kvitą serija GEO Nr. 2/20130204, apie tariamą atsiskaitymą 40 000 Lt F. D. už šios transporto priemonės įsigijimą; 2012 m. spalio 25 d. transporto priemonės – ,,MAN 27.314“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN WMAT484466M269711, 68 049,19 Lt vertės, pirkimo–pardavimo sutartį, šios transporto priemonės 2013 m. vasario 14 d. perdavimo–priėmimo aktą bei KPO kvitą serija GEO Nr. 1/20130214 apie tariamą atsiskaitymą 65 000 Lt F. D. už šios transporto priemonės įsigijimą; 2012 m. spalio 25 d. transporto priemonės – ,,(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN X1C000250LD688802, 35 000 Lt vertės, pirkimo–pardavimo sutartį, šios transporto priemonės 2013 m. vasario 4 d. perdavimo–priėmimo aktą bei KPO kvitą serija GEO Nr. 3/20130204 apie tariamą atsiskaitymą 25 000 Lt F. D. už šios transporto priemonės įsigijimą. Tęsiant nusikalstamą veiką, R. L. šių žinomai netikrų dokumentų pagrindu šias transporto priemones neteisėtai įregistravo VĮ ,,Regitra“ savo (R. L.) vardu. Tokiu būdu N. V. ir V. D., veikdami bendrininkų grupe su S. A. ir R. L., pagamino ir panaudojo žinomai netikrus dokumentus tuo padarydami UAB ,,xxx“ didelę turtinę – 96 877,75 Eur (334 499,5 Lt) žalą. Šiais savo veiksmais N. V. ir V. D. buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje.

7. Be to, N. V. ir V. D. buvo kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupe su S. A., paslėpė UAB ,,xxx“ buhalterinės apskaitos dokumentus, o būtent: N. V. ir V. D. veikdami su S. A., pagamintų netikrų dokumentų pagrindu imituodami UAB ,,xxx“ akcijų pardavimą bei turto ir buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą Austrijos Respublikos piliečiui F. D., organizavo UAB ,,xxx“ buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, t.y., bendrininkų grupės narė S. A., būdama UAB ,,xxx“ (įmonės kodas xxxx, registruota „(duomenys neskelbtini)) akcininke ir nuo 2011 m. liepos 8 d. iki 2012 m. lapkričio 16 d. eidama direktorės pareigas, valdomų įmonės UAB „xxx“ akcijų ir einamų direktorės pareigų pagrindu, būdama faktine įmonės valdytoja, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalį būdama atsakinga už apskaitos dokumentų išsaugojimą, bei pagal to paties Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimą, nurodantį, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies reikalavimą, nurodantį „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, pažeidė Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nuostatas, pagal kurias „uždarosios akcinės bendrovės visus buhalterinius apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus privalo saugoti dešimt metų“, N. V. ir V. D., suvokdami savo nusikalstamo veikimo pobūdį, numatydami nusikalstamus veikos padarinius, kad bus trukdoma nustatyti UAB „xxx“ veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimų dydį, sąmoningai leido kilti šiems nusikalstamiems padariniams, kai kartu su bendrininkų grupės nare S. A., išgabeno laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 22 d. iki 2012 m. gruodžio 27 d. iš UAB ,,xxx“ ofiso esančio „(duomenys neskelbtini), į ikiteisminio tyrimo nenustatytą vietą UAB „xxx“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos kartu su S. A. paslėpė ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje ir laiku, dėl to laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 8 d. iki 2012 m. lapkričio 16 d. visiškai negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio. Tokiu būdu N. V. ir V. D., veikdami bendrininkų grupe su S. A., paslėpė UAB ,,xxx“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Šiais savo veiksmais N. V. ir V. D. buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

8. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu S. A., N. V., V. D. ir R. L. dėl kaltinimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl 69 objektų), o N. V. ir V. D. dar ir dėl kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Teismas nurodė, jog kaltinimo dalis dėl svetimo turto (69 objektų) iššvaistymo nepasitvirtino, nes objektyvių duomenų, patvirtinančių nurodyto turto egzistavimą kaltinime apibrėžtu laiku, byloje nėra. Dėl N. V. ir V. D. pareikštų kaltinimų teismas nurodė, jog be nenuoseklių S. A. parodymų byloje nėra pakankamų duomenų, patvirtinančių V. D. ir N. V. dalyvavimą jiems inkriminuotose nusikalstamose veikose. Dėl to šioje dalyje priimtas išteisinamasis nuosprendis.

II. Apeliacinių skundų argumentai

9. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė apeliaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo:

S. A. pripažinti kalta ir paskirti bausmes: pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (kvalifikuojant kaip tęstinę veiką dėl iššvaistytų 7 transporto priemonių ir 69 objektų) laisvės atėmimą 3 metams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimą 1 metams; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 3 metams ir 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), laisvės atėmimo bausmės vykdymą S. A. atidėti 2 metams, įpareigojant tęsti darbą visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

V. D. pripažinti kaltu ir paskirti bausmes: pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (kvalifikuojant kaip tęstinę veiką dėl iššvaistytų 7 transporto priemonių ir 69 objektų) laisvės atėmimo bausmę 3 metams ir 3 mėnesiams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimą 3 metams; pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 3 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. D. atidėti 2 metams, įpareigojant tęsti darbą visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

N. V. pripažinti kaltu ir paskirti bausmes: pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (kvalifikuojant kaip tęstinę veiką dėl iššvaistytų 7 transporto priemonių ir 69 objektų) laisvės atėmimą 3 metams ir 3 mėnesiams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimą 3 metams; pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 3 metams ir 6 mėnesiams.

R. L. pripažinti kaltu ir paskirti bausmes: pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (kvalifikuojant kaip tęstinę veiką dėl iššvaistytų 7 transporto priemonių ir 69 objektų) laisvės atėmimą 3 metams ir 3 mėnesiams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimą 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 3 metams ir 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), laisvės atėmimo bausmės vykdymą R. L. atidėti 3 metams, įpareigojant tęsti darbą visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kaip nusikalstamos veikos rezultatą konfiskuoti lygiomis dalimis iš R. L., N. V. ir V. D. automobilio „Volvo FH12“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą – 7 819,74 Eur (27 000 Lt), automobilio „M. B.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą – 20 273,40 Eur (70 000 Lt), automobilio „KRAZ“ 250, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą – 7 240,50 Eur (25 000 Lt).

Prokurorė nurodo, kad teismo išvados dėl nusikaltimo įvykio, inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties S. A., R. L., N. V. ir V. D. veikoje bei kitų esminių aplinkybių nėra pagrįstos išsamia bylos duomenų viseto analize bei objektyviu jų vertinimu. Teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus bei nukrypo nuo teismų praktikos dėl įrodymų vertinimo baudžiamajame procese jų patikimumo ir pakankamumo aspektais. Be to, turint galimybę nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes, teismas bylos dokumentus vertino atsietai nuo liudytojų ir kaltinamųjų parodymų, dėl to buvo priimtas nepagrįstas nuosprendis. Prokurorė sutinka su teismo argumentu, kad išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą, suinteresuotumą duoti teisingus parodymus ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių, tačiau greta šių duomenų svarbu išanalizuoti ir įrodymų gavimo tvarką, kas laikytina ne mažiau svarbiomis aplinkybėmis sprendžiant asmenų kaltės klausimą.

Prokurorė pastebi, kad S. A. parodymai nebuvo itin nuoseklūs, tačiau akivaizdu, kad jie nėra prieštaringi, priešingai, jie iš esmės atitinka byloje nustatytus faktus. Vertinant S. A. parodymus matyti, kad tyrimo metu jie buvo vis papildomi naujais duomenimis, kas ir padėjo atskleisti nusikaltime užmaskuotai dalyvavusius asmenis, t. y. N. V. ir V. D.. Tačiau teismas sprendė, kad tik S. A. parodymų nepakanka pastarųjų kaltei grįsti. Prokurorė pažymi, kad be S. A. parodymų byloje yra ir kitų įrodymų šaltinių, kurie patvirtina S. A. teiginius dėl N. V. ir V. D. nusikalstamo veikimo. Tokioje bylos situacijoje, kai vienas iš kaltinamųjų nurodo asmenis, kurie veikė nusikalstamai, svarbu teisingai įvertinti ne tik pastarojo parodymus, bet visų kaltinamųjų parodymus, jų realumą ir logiškumą, taip pat būdą – procesinį veiksmą, leidusį identifikuoti visus kaltinamuosius. Itin svarbus kaltinamųjų tarpusavio santykis, jų paskata apkalbėti vienas kitą dėl pykčio ar siekiant sumenkinti savąjį vaidmenį nusikaltime. Lygiai taip pat svarbu liudytojų parodymų vertinimas bylos visumoje.

S. A. parodymus dėl N. V. ir V. D. nusikalstamo veikimo, pasireiškusio siekiu perimti UAB „xxx“ turtą, patvirtina liudytojų G. K., M. R., S. T., J. U., A. A. P. parodymai. Pasak jų, S. A. N. V. pristatė kaip UAB „xxx“ vadovą – direktorių, pastarasis dažnai lankydavosi UAB „xxx“ ofise iki įmonei buvo iškelta bankroto byla. J. U. parodė, kad S. A. pristatė du asmenis kaip „xxx“ direktorius, vienas jų buvo vardu Vytas. Žinant, kad D. vardas yra Vytautas, bei tai, kad S. A. jį nurodė kaip asmenį, kuris organizavo UAB „xxx“ akcijų pardavimą F. D., darytina išvada, kad šis asmuo buvo V. D.. Be to, V. P. nurodė, kad po to, kai 2013 metais nemokėjo atlyginimo, jie vykdė darbus Burbiškėse, M. R. teisme parodė, kad darbus Burbiškėse kuravo N. V.. Šias aplinkybes teismas įvertino tik kaip patvirtinančias N. V. paaiškinimą apie jo, kaip konsultanto, vaidmenį UAB „xxx“. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad po to, kai įmonė fiktyviai buvo parduota F. D., t. y. 2013 metais nebebuvo ką konsultuoti, tad N. V. veiksmų vertinimas, tik kaip konsultanto, nėra ir negali būti teisingas. Tai, kad pastarasis nebuvo konsultantas, o turintis kitą suinteresuotumą, patvirtina aplinkybė, kad jis iš esmės negavo jokio atlygio, nebuvo įdarbintas UAB „xxx“, nebuvo sudaręs jokios sutarties dėl paslaugų suteikimo šiai įmonei. Tačiau šios aplinkybės logiškai patvirtina S. A. duotus parodymus, kad būtent N. V. ir V. D. buvo suinteresuoti UAB „xxx“ turto perėmimu, nes jie organizavo UAB „xxx“ pardavimą F. D. bei turto išgabenimą iš gamybinės bazės Riešėje. Ir tai leidžia teigti, kad N. V. suinteresuotumas buvo UAB „xxx“ turto užvaldymas, o ne konsultanto neatlygintinas paslaugų suteikimas, bei V. D., kaip investitoriaus, noras šią įmonę nupirkti.

Aplinkybė, kurios teismas nevertino, tačiau ji itin svarbi sprendžiant, ar S. A. parodymus pagrindžia kiti bylos duomenys, yra ta, kad V. D. byloje buvo nustatytas tik po to, kai S. A. jį atpažino iš nuotraukos pagal apklausoje nurodytus požymius ir žinant tik jo vardą – Vytautas, t. y. atliekant procesinį veiksmą – parodymą atpažinti. Šio asmens S. A. nepažinojo taip gerai, kad būtų aktualu pasidalinti su juo atsakomybe, ir dar daugiau – pasidalinti atsakomybe be priežasties. Tai, kad V. D. save pristatė kaip investitorių – neva UAB „xxx“ akcijų pirkėją, laikytina jo gynybine versija, kurios byloje niekas nepatvirtino. Jeigu šio asmens minėti ketinimai būtų buvę realūs, kaip kad T. G., ketinusio realiai šią bendrovę pirkti, apie tai būtų liudiję UAB „xxx“ darbuotojai ir pati S. A.. Tačiau jos parodymuose V. D. buvo nurodytas tik kaip asmuo, veikęs kartu su N. V. ir R. L. ir niekada neužsiminta apie tai, kad po T. G. dar buvo kitų asmenų, ketinusių nupirkti UAB „xxx“. Kita vertus, pasidalinti teisine atsakomybe, taip kaip vertino teismas, S. A. galėjo su dar daugiau asmenų, t. y. su T. K. ar T. G., apie kuriuos ji davė parodymus, kaip netinkamus UAB „xxx“ vadovus, tačiau taip nesielgė. Pažymėtina ir tai, kad S. A. dar apklausiama kaip specialioji liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad N. V. ir su juo buvęs vyras vardu Vytautas ją informavo, kad yra UAB „xxx“ akcijų pirkėjas – užsienietis F. D.. Visame UAB „xxx“ akcijų pirkimo–pardavimo, dokumentų rengimo ir jų pasirašymo procese, taip pat turto išvežimo iš gamybinės bazės eigoje, pasak S. A., dalyvavo N. V. ir Vytautas, kurį ji vėliau atpažino kaip V. D.. Šie asmenys S. A. buvo nurodomi visose jos apklausose tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, taigi šioje dalyje jos parodymai buvo nuoseklūs ir nesikeitė viso proceso metu. Įvertinus tai, kad dar tada, kai buvo apklausiama kaip specialioji liudytoja S. A. jau įvardijo visus tris kaltinamuosius, t. y. R. L., V. D. ir N. V., sutikti su teismo argumentu, kad S. A. tokiu būdu siekė pasidalinti atsakomybe su kitais asmenimis nėra pagrindo, nes asmuo apklausiamas kaip specialusis liudytojas atsakomybe su niekuo nesidalina. Į šias aplinkybes (V. D. atpažinimą iš nuotraukos ir S. A. kaip specialiosios liudytojos parodymų) teismas neatsižvelgė ir jų nevertino.

Išvadą, kad V. D., N. V. ir R. L. veikė bendrai, turėdami planą perimti UAB „xxx“ turtą, sustiprina ir aplinkybė, kad pastarieji gerai pažįsta vienas kitą. Pakartojant aplinkybę, kad S. A. nepažinodama V. D. jį atpažino iš nuotraukos, bei tai, kad šis asmuo pažįstamas su N. V. ir R. L., patvirtina, kad S. A. parodymai negali būti laikomi nepatikimais sprendžiant šių asmenų kaltės klausimą. Kita vertus, S. A. parodymų dėl N. V. ir V. D. dalyvavimo nusikalstamoje veikoje nepaneigė jokie bylos duomenys. Skunde cituojamas R. L. prokurorei rašytas elektroninis laiškas, iš kurio akivaizdu, kad ir nuteistasis R. L. išteisintuosius N. V. ir V. D. susiejo su aptariama nusikalstama veika. Laiške R. L. pranešė, kad pasikėsinta užvaldyti turtą – transporto priemones, kurias teismas įpareigojo jį saugoti dėl šiam turtui taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo. Pastarasis nurodė, kad tai galėjo organizuoti V. D. su N. V.. Nurodytų aplinkybių paaiškinimui R. L. tikslinga apklausti nagrinėjant šį skundą apeliacinės instancijos teisme, nes šie duomenys gauti po to, kai buvo priimtas skundžiamas nuosprendis. Būtent šių duomenų visete vertintini S. A. parodymai apie tai, kad N. V. ir V. D. organizavo UAB „xxx“ akcijų pardavimą F. D.; kad šie asmenys parengė ir jai pateikė pasirašyti visus su UAB „xxx“ akcijų pardavimu susijusius dokumentus, iš jų ir kaltinamajame akte nurodytas transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis, kurias ji pasirašė su R. L.; kad šie asmenys išgabeno visą UAB „xxx“ priklausantį turtą po to, kai ji, S. A., pasirašė 2012 m. lapkričio 22 d. UAB „xxx“ ilgalaikio turto perdavimo–priėmimo aktą Nr. S A-FD12-11 su priedu Nr. ISA-FD 12-11, bei transporto priemones, dėl kurių buvo pasirašytos pirkimo–pardavimo sutartys su R. L.. Ši duomenų visuma patvirtina, kad S. A. veikė bendrai su N. V., V. D. ir R. L. padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje.

Atskirai aptartinas teismo argumentas dėl UAB „xxx“ turto – 69 objektų sudėties ir jo buvimo vietos. Prokurorė sutinka su teismo argumentu, kad kaltinime iššvaistymo dalykas nurodytas remiantis turto perdavimo–priėmimo aktu, pasirašytu S. A. ir nenustatyto asmens, tačiau nėra pagrindo sutikti, kad tik šiuo dokumentu tebuvo grindžiamas kaltinimas dėl iššvaistyto UAB „xxx“ turto. S. A. nurodė, kad pasirašė turto perdavimo–priėmimo aktą, siekiant perduoti jame nurodyta turtą F. D.. Akcijų pardavimo F. D. metu ji kartu su N. V. ir V. D. vyko į gamybinę bazę Riešėje apžiūrėti UAB „xxx“ turtą, vėliau – 2012 m. lapkričio–gruodžio mėn. UAB „xxx“ turtas iš gamybinės bazės buvo išvežtas, nes taip nusprendė N. V. ir V. D.. S. A., kurios žinioje buvo UAB „xxx“ turtas ir kuri pasirašė turto priėmimo–perdavimo aktą, neginčijo, kad akte nurodyta informacija neatitinka tikrovės, kad turto, nurodyto akte, ar jo dalies nebuvo. Taip pat nei vienas liudytojas ,,UAB „xxx“ darbuotojas nenurodė, kad turto nebūta. Priešingai, dauguma liudytojų tvirtino, kad turtas buvo išgabentas iš gamybinės bazės Riešėje spalio–lapkričio mėnesiais, kaip nurodė ir S. A.. Apie išgabentas transporto priemones liudijo Z. B.. N. Š.-S. liudijo apie išvežtą techniką ir įrangą iš bazės, kai jį buvo atvykusi aprašyti UAB „xxx“ turtą. Liudytojas E. V. nurodė, kad UAB „xxx“ turtą iš bazės išgabeno S. I., taip pat analogiškas aplinkybes liudijo V. P.. Be to, byloje yra 2012 m. spalio 26 d. užsakymo lapas, kuriame nurodyta, kad užsakovas UAB „xxx“ sudaro perkraustymo paslaugų sutartį su KM „xxx“. Perkraustomo krovinio aprašyme nurodyta koks išgabentinas turtas. Liudytojas S. I., kuris organizavo šiuos pervežimo darbus, parodė, kad kokie daiktai buvo išvežti iš gamybinės bazės Riešėje, pervežimas buvo pabaigtas 2012 metais lapkričio–gruodžio mėnesį. Teismas šių duomenų visiškai nevertino ir nepaaiškino, kodėl šių bylos duomenų nelaiko įrodymais, t. y. nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimo.

Situacija, kai S. A., pasirašiusi turto perdavimo aktą, prieš tai šį turtą apžiūrėjusi kartu su V. D. ir N. V. UAB „xxx“ gamybinėje bazėje, neginčija, kad toks turtas buvo, liudytojams tvirtinant, kad visas UAB „xxx“ turtas buvo išgabentas iš gamybinės bazės Riešėje 2012 m. spalio–gruodžio mėn., ir nustačius faktą, kad UAB „xxx“ akcijų pirkimo pardavimo sandoris buvo fiktyvus, sudarytas tam, kad neteisėtai perimti UAB „xxx“ turtą, yra akivaizdu, kad tai organizavę asmenys, t. y. S. A., N. V., V. D. ir R. L. yra atsakingi dėl UAB „xxx“ turto iššvaistymo kaltinime nurodytu būdu. Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, byloje surinktų duomenų netinkamas įvertinimas nulėmė neteisingas teismo išvadas, kurios neatitinka baudžiamojoje byloje esančių duomenų, dėl ko buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ir S. A., N. V., V. D. ir R. L. buvo nepagrįstai išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje (69 objektų iššvaistymo). Atsižvelgus į tai, kad UAB „xxx“ turtas nebuvo R. L., N. V. ir V. D. žinioje, jų veiksmai kvalifikuotini pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, kaip padėjėjų iššvaisčiusių UAB „xxx“ turtą.

Įvertinus S. A., N. V., V. D. ir R. L. tyčios kryptingumą, jų tikslą – perimti UAB „xxx“ turtą ir jo įgyvendinimą keliais etapais, pirma, suklastoti UAB „xxx“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, turto perdavimo aktus ir šių pagamintų netikrų dokumentų pagrindu imituoti UAB „xxx“ akcijų pardavimą bei turto ir buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą F. D., o tada 2012 m. lapkričio–gruodžio mėn. iš gamybinės bazės Riešėje išgabenti UAB „xxx“ turtą transporto priemones ir jas registruoti R. L. vardu bei 69 objektus, nurodytus kaltinamajame akte t. y. tokiu būdu jį užvaldyti, S. A., N. V., V. D. ir R. L. veiksmai kvalifikuotini kaip tęstiniai pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje.

Nuosprendyje teismas atkreipė dėmesį, kad transporto priemonės ,,Mitsubishi L. W.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Mitsubishi L. W.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „M. O.“, valst. Nr. EB S 751, kaltinime įtrauktos į iššvaistyto turto sudėtį, nors iš BUAB „xxx“ 2017 m. lapkričio 21 d. pateikto patikslinto BUAB „xxx“ turto sąrašo matyti, kad šis turtas buvo parduotas. Pažymėtina, kad į kaltinimą buvo įtraukti ir kiti automobiliai (MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekaba ES-GE, valst. nr. xxx), kurie taip pat buvo realizuoti UAB „Geostatyba“ bankroto eigoje. Tačiau tai padaryta tikslingai, nes šių transporto priemonių suradimas bei realizavimas bankroto eigoje, neeliminuoja iššvaistyto turto sudėties, o būtų vertintinas tik civilinio ieškinio aspektu. Be to, pastebėtinas nuosprendžio netikslumas nurodant, kad pakeistame kaltinime nebeminimas iki kaltinimo pakeitimo teisme nurodytas turtas, t. y. ,,Kraz 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „MB 817“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vilkikas „MAN 33463“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sunkvežimis „Volvo FH 12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sunkvežimis „MB 1823“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) betonmaišė „MAN 27314“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), betonmaišė „MB Actros 2631“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šis turtas yra nurodytas pakeistame kaltinime, todėl šis teismo teiginys laikytinas nepagrįstu.

Prokurorė nesutinka su teismo argumentu, kad S. A. tyčia, sudarydama fiktyvų sandorį, pripažintą negaliojančiu teismo sprendimu, siekdama išvengti atsakomybės už dokumentų išsaugojimą, jų nesaugojo, dėl ko dokumentai buvo prarasti. Manytina, kad toks teismo vertinimas nėra teisingas ir pagrįstas. Pastebėtina, kad toks tikslas – išvengti atsakomybės už dokumentų išsaugojimą, apskritai yra itin keistas, net nelabai suprantamas. Galimai teismas turėjo mintį, kad buvo siekiama išvengti atsakomybės dėl dokumentų neišsaugojimo, tačiau byloje nustatyti priešingi faktai. Žinant, kad UAB „xxx“ dokumentai iš ofiso buvo išvežti 2012 m. lapkričio 22-23 d., po to, kai ofise lapkričio 22 d. apsilankė antstolė N. Š.-S., kuri ketino juos perimti vykdomųjų bylų pagrindu, akivaizdu, kad asmenims, organizavusiems fiktyvų akcijų pardavimo sandorį bei dokumentų perdavimą F. D., t. y. S. A., N. V. ir V. D., buvo aktualu UAB „xxx“ buhalterinės apskaitos dokumentus nedelsiant paslėpti išgabenant juos iš ofiso, kas ir buvo padaryta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad paslėpimo veiksmas siejamas su tikslu bei padariniais, t. y. paslėpimas – tai veiksmai, kuriais siekiama, kad iš dokumentų nebūtų galima nustatyti reikiamos informacijos. Būtent toks tikslas byloje ir nustatytas. S. A., N. V., V. D. fiktyviai paskyrę direktorių F. D. ir suklastoję dokumentų priėmimo–perdavimo aktą, t. y. tik imitavę, bet neperdavę jam dokumentų, suvokė, kad jų laikymas UAB „xxx“ ofise yra pavojingas, todėl juos paslėpė. Taip pat suvokė, kad paslėpę buhalterinės apskaitos dokumentus, tokie jų veiksmai sukels padarinius, t. y. neleis nustatyti tikrąją įmonės finansinę padėtį bei kitą informaciją.

Šioje byloje nustatyta, kad visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo UAB „xxx“ ofise, kur jie dingo duomenų byloje nėra, tačiau veikos kvalifikavimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį reikšmės tai neturi, svarbu nustatyti, kad būtent S. A., V. D. ir N. V. veikdami bendrai juos paslėpė. Įvertinus tai, kad UAB „xxx“ akcijų pirkimo–pardavimo sandoris buvo fiktyvus, jokie buhalteriniai dokumentai ir bendrovės turtas F. D. perduoti nebuvo, minėti kaltinamieji jų perdavimą tik imitavo, šios aplinkybės leidžia teigti, kad tai ir buvo dingstis pastariesiems buhalterinius dokumentus paslėpti. Darytina išvada, kad fiktyviai perleisdami įmonės vadovo pareigas ir tuo pačiu fiktyviai perleisdami atsakomybę už UAB „xxx“ dokumentų išsaugojimą, tačiau oficialiai įregistruotam įmonės vadovui įmonės apskaitos dokumentų realiai neperduodami, S. A., V. D., N. V. juos paslėpė, dėl ko negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei ir struktūros, todėl pastarųjų veiksmai kvalifikuotini pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Prokurorė nurodo, jog teismas, S. A. ir R. L., neteisingai subendrino paskirtas bausmes. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų skirtinguose BK straipsniuose. Nusikalstamų veikų sutaptis pripažįstama idealiąja ir tuo atveju, kai įgyvendinant bendrą sumanymą padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą. Teismas šią idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį gali konstatuoti atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą (kasacinė byla Nr. 2K-145-511/2019). Atsižvelgus į taip formuojamą teismų praktiką dėl nusikalstamų veikų sutapties, S. A. bei R. L. padarytos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, pripažintinos idealiąja sutaptimi, todėl bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu.

10. Nuteistojo R. L. gynėjas apeliaciniame skunde prašo skundžiamo nuosprendžio dalį dėl R. L. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 184 straipsnio 2 dalį bei BK 300 straipsnio 3 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį, taip pat panaikinti BK 72 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies taikymą. Gynėjas prašo atlikti įrodymų tyrimą: apklausti nuteistąjį R. L. dėl aplinkybių, susijusių su transporto priemonių įsigijimu, perleidimu ir kt.; apklausti asmenis, kurie R. L. skolino pinigus, panaudotus transporto priemonių įsigijimui; skirti ekspertizę siekiant nustatyti, ar transporto priemonės perdavimo–priėmimo aktuose bei bendrovės kasos pajamų orderiuose, kaip transporto priemones perduodantis ir pinigus priimantis asmuo, pasirašė tas pats asmuo; apklausti bendrovės „E. I.“ atsakingus asmenis, pardavusius puspriekabę R. L..

Gynėjas nurodo, kad iš teismo argumentų akivaizdu, jog teismas visiškai neatsižvelgė ir neanalizavo aplinkybių susijusių su transporto priemonių įsigijimo sandoriu ir minėto sandorio realumu. Gynėjas teigia, jog R. L. sudarė realų sandorį su bendrove ir galimai pats buvo suklaidintas trečiųjų asmenų. Iš R. L. parodymų matyti, kad pastarasis visiškai atsiskaitė su bendrovės atstovu, tuo metu direktoriumi buvusiu F. D., arba asmeniu, kuris prisistatė kaip F. D.. Šią aplinkybę pagrindžia ne tik R. L. parodymai, bet ir kiti bylos duomenys: transporto priemonių perdavimo–priėmimo aktai, kasos pajamų orderiai dėl atsiskaitymo už transporto priemones. Be to, bendrovėje iš tiesų buvo vadovas F. D. (ar asmuo prisistatęs pastarojo vardu), t. y. egzistavo asmuo, kuriam R. L. už transporto priemones sumokėjo. Šią aplinkybę pagrindžia liudytojų Z. B., V. P., M. R., E. V. parodymai. Apie asmens, kuris buvo pristatytas F. D. vardu egzistavimą, kalbėjo S. A.. Būtent pastaroji komunikavo su F. D. bei atliko visus bendrovės pardavimo veiksmus, po kurių bendrovė buvo perleista minėtam asmeniui. Kita vertus, specialisto išvadoje Nr. 11- 1378 (16) nurodyta, kad bendrovės kasos orderio kvituose F. D. vardu pasirašė ne F. D., ne S. A., ne N. V., ne V. D., ne R. L.. Analogiška išvada duota ir dėl parašų ant transporto priemonių perdavimo–priėmimo aktų. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad 2012 m. spalio 25 d. transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartyse, eilutėje „transporto priemonę pirko“ pasirašė R. L.. Minėtos aplinkybės iš esmės pagrindžia, kad R. L. betarpiškai dalyvavo įsigyjant transporto priemones, sudarė sandorius ir minėti sandoriai buvo atliekami su asmeniu, kurį R. L. laikė F. D. ir kurio akivaizdžiai nepažinojo. Taigi minėtos aplinkybės pagrindžia, kad R. L. sudarė realų sandorį su bendrove ir visiškai atsiskaitė su bendrovės atstovu ar juo apsimetusiu asmeniu. Akivaizdu, kad neatmetama galimybė, jog ir pats R. L., tuo metu, kai vyko atsiskaitymas su asmeniu, kuris R. L. prisistatė kaip bendrovės direktorius, buvo suklaidintas.

Esminis kriterijus, kuris būtinas siekiant kvalifikuoti asmens veiksmus pagal BK 184 straipsnį yra sandorio neatlygintinumas. Teismas šio nusikalstamos veikos kvalifikuojančio požymio neanalizavo. Pagal faktines aplinkybes transporto priemonių pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu R. L. neturėjo galimybės visiškai atsiskaityti už transporto priemones. Atsiskaitymas už transporto priemones buvo atliktas praėjus kuriam laikui po pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo vien dėl tos aplinkybės, kad R. L. neturėjo visos reikiamos sumos, kuri buvo reikalinga atsiskaitymui už transporto priemones. R. L. parodė, kad dalis piniginių lėšų transporto priemonių įsigijimui buvo paties R. L., o dalis skolinta. Taigi, tik po to, kai buvo turima reikiama pinigų suma, R. L. atliko mokėjimą ir visiškai atsiskaitė už transporto priemones. Apmokėjimas buvo patvirtintas bendrovės dokumentais, t. y. bendrovės atstovui išrašant transporto priemonių perdavimo–priėmimo aktus bei bendrovės kasos orderio kvitus. Taigi, minėtos aplinkybės pagrindžia, kad R. L. atsiskaitė su bendrove. Dėl išdėstytų aplinkybių galima daryti vienareikšmę išvadą, kad R. L. buvo sąžiningas transporto priemonių įgijėjas. Teismas konstatavo, kad R. L. padėjo S. A. iššvaistyti bendrovės turtą, t. y. teikė pagalbą išgabenant turtą iš bendrovės teritorijos. Teismas visiškai formaliai vertino susiklosčiusią situaciją ir neatsižvelgė į tai, kad pats R. L., kuris buvo sąžiningas transporto priemonių įgijėjas, buvo suklaidintas trečiųjų asmenų, kuriems ne tik, kad nepadėjo daryti nusikalstamos veikos, bet ir pats nuo jų nukentėjo, t. y. prarado turtą ir už turtą sumokėtus pinigus. Būtent aplinkybė, kad pats R. L. buvo suklaidintas trečiųjų asmenų pagrindžia tai, kad R. L. negali būti pripažintas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 184 straipsnio 2 dalyje.

Gynėjas teigia, jog R. L. nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes jo veiksmuose nebuvo tyčios suklastoti dokumentus. Transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudarytos formalizuojant realų ir įvykusį sandorį, už kurį R. L. visiškai ir tinkamai atsiskaitė. Būtent minėtos aplinkybės pagrindžia, kad R. L. negali būti pripažintas kaltu dėl veikos numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje padarymo, kadangi dokumentai, kuriuos R. L. pasirašė su bendrovės direktore yra tikri ir nesuklastoti.

Skunde gynėjas nurodo, kad teismas buvo pasyvus proceso dalyvis, dėl to priimtas neteisėtas sprendimas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiėmė jokių, netgi menkiausių priemonių, kurios susiję su R. L. mokėjimu už transporto priemones, t. y. neuždavė klausimų apie mokėjimo detales, neapklausė R. L. pinigines lėšas paskolinusių asmenų ar asmens. Šios aplinkybės rodo, kad teismas veikė kaip pasyvus proceso stebėtojas, nes nesiėmė jokių veiksmų, kurie objektyviai padėtų išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti teisingą sprendimą. Teismas rėmėsi iš esmės kaltinimo pateiktais duomenimis ir net nesistengė detaliai išanalizuoti transporto priemonių įsigijimo aplinkybių. Negana to, teismo pasyvumas pasireiškė ir tuo, kad byloje nebuvo paskirtos papildomos ekspertizės, kurios galėjo pagrįsti R. L. nekaltumą. Specialisto išvadoje teismui buvo pateikti duomenys apie asmenis, kurie pasirašė dokumentuose susijusiuose su transporto priemonių įsigijimu ir perdavimu, tačiau, specialistui nebuvo pavesta užduotis, ar transporto priemonių perdavimo–priėmimo aktuose bei bendrovės kasos pajamų orderiuose pasirašė tas pats asmuo. Akivaizdu, kad šis duomuo yra itin aktualus ir galintis įrodyti, kad R. L. buvo suklaidintas. Nepaisant nurodyto, teismas išliko pasyvus proceso dalyvis ir jokių veiksmų susijusių su šiuo klausimu neatliko.

Gynėjas nurodo, jog teismas nuosprendį grindė prielaidomis. Iš bylos duomenų matyti, kad transporto priemonių pirkimo–pardavimo sandoris buvo sudarytas pasirašant pirkimo–pardavimo sutartis; transporto priemonės, iškart po pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo nebuvo perduotos į R. L. valdymą, kadangi, kaip nurodyta, pastarasis neturėjo reikiamos pinigu sumos, kad iškart galėtų apmokėti už transporto priemonių įsigijimą; R. L. surinkus reikiamą sumą pinigų jis nuvyko atsiimti transporto priemonių, dėl kurių buvo sudarytos aptariamos transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartys; R. L. dėl susitikimo ir atsiskaitymo komunikavo su asmeniu, kuris pasirašė transporto priemonių priėmimo–perdavimo aktuose ir jose yra nurodytas kaip F. D.; R. L. transporto priemones, už jas visiškai atsiskaitęs, išgabeno iš vietos, kurioje buvo laikomos transporto priemonės. Teismas visiškai neanalizavo aplinkybių, susijusių su mokėjimu už transporto priemones, nenustatė vietos iš kurios transporto priemonės buvo išgabentos, o tik padarė formalią išvadą, kad mokėjimas nebuvo atliktas. Būtent minėta formali išvada yra padaryta ne analizuojant subjektyviuosius ir objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, o remiantis tik faktu, kad transporto priemonės buvo R. L. valdyme.

Gynėjas teigia, jog dėl puspriekabės „ES-GE“ apkaltinamasis nuosprendis priimtas objektyviojo pakaltinamumo sąlygomis, iš esmės neanalizuojant situacijos, nes byloje nebuvo analizuotos puspriekabės įsigijimo aplinkybės, R. L. tinkamai neapklaustas dėl jos įsigijimo, netirta pirkimo–pardavimo sutartis, neapklausti bendrovės „E. I.“ nurodytos pirkimo–pardavimo sutartyje atsakingi asmenys ir kt. Išvada, kuria remiantis R. L. pripažintas kaltu iššvaistęs turtą (puspriekabę), padaryta remiantis vien tuo faktu, kad puspriekabė buvo rasta toje pat vietoje, kur buvo saugomos kitos R. L. priklausančios transporto priemonės. Akivaizdu, kad minėta išvada iš esmės yra objektyvusis pakaltinamumas, kadangi teismas visiškai nevertino aplinkybių, kurios yra būtinos asmens veiksmų kvalifikavimui pagal atitinkamą BK straipsnį.

Iš išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad R. L. kaltę pagrindžiančių duomenų šioje byloje nėra. Negana to, nagrinėjant baudžiamąją bylą netgi nebuvo analizuota eilė aplinkybių, kurios betarpiškai susijusios su R. L. ir jo atliktų veiksmų vertinimu. Įvertinus nurodytus argumentus, teigtina, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus (BPK 369 straipsnio 3 dalis), t. y. pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 3, 5 dalys), nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų ir padarė bylos įrodymais nepagrįstas išvadas dėl R. L. atliktų veiksmų.

Be to, gynėjas teigia, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, todėl buvo apribota asmens teisė į gynybą. Skundžiamu nuosprendžiu R. L. pripažintas kaltu dėl bendrininkavimo iššvaistant priekabą. Iš bylos medžiagos matyti, kad perduodant bylą į teismą epizodas susijęs su puspriekabe netgi nebuvo aprašytas. Bylos nagrinėjimo teisme metu, buvo pateiktas prokuroro prašymas pakeisti kaltinimą. Pakeistame kaltinime puspriekabė jau įvardijama kaip pasisavinimo dalykas. Pažymėtina, kad pakeistame kaltinime, epizodas susijęs su priekabos pasisavinimu yra aprašytas visiškai formaliai ir pažeidžiant BPK 219 straipsnio reikalavimus. Iš kaltinamojo akto nėra aišku nei viena iš aplinkybių, t. y. veikos padarymo vieta, laikas, būdas ir kt. Iš patikslinto kaltinimo nėra aišku, kokio dokumento pagrindu, ar kada neva tai iš bendrovės buvo įsigyta. Taigi, dėl nurodytų BPK 219 straipsnio pažeidimų R. L. iš esmės prarado galimybę gintis nuo jam pareikšto kaltinimo dėl padėjimo pasisavinti puspriekabę. Dėl nurodytos aplinkybės asmens teisė į gynybą baudžiamojoje byloje buvo iš esmės apribota.

Skundžiamu nuosprendžiu R. L. turtui pritaikytas turto konfiskavimas, t. y. konfiskuotos transporto priemonės (BK 72 straipsnio 2 dalis) arba konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis). Gynėjas pažymi, kad šiuo atveju turto konfiskavimas pritaikytas neteisėtai ir nepagrįstai, nes transporto priemonės nėra laikytinos konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnio 2 dalies prasme, kadangi buvo įgytos teisėtai, sudarant teisėtus pirkimo–pardavimo sandorius. Be to, transporto priemonės buvo įsigytos panaudojant ir skolintas pinigines lėšas. Taigi, skundžiamu nuosprendžiu transporto priemonės ar jas atitinkanti piniginė suma buvo konfiskuota nepagrįstai.

Šalies argumentai

11. Teismo posėdyje prokurorė prašo jos apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo R. L. gynėjo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo R. L. gynėja prašo nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorės apeliacinį skundą atmesti. Nuteistoji S. A., išteisintieji V. D. ir N. V. bei jų gynėjai prašo prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

12. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o nuteistojo R. L. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bendrinant bausmes (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl prokurorės apeliacinio skundo

Dėl N. V. ir V. D. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį

13. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu N. V. ir V. D. dėl kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinti neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Prokurorė apeliaciniame skunde prašo šioje dalyje panaikinti išteisinamąjį nuosprendį bei priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliantė nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog išteisintieji padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tačiau su tokiu apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo sutikti. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Visi faktiniai duomenys, esantys įrodymų šaltiniuose, turi būti išanalizuoti bylos liečiamumo aspektu, turi būti atskleisti ir motyvuotai pašalinti visi byloje esantys prieštaravimai, nuosprendyje negali būti prielaidų ir abejonių. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014).

14. Nagrinėjamu atveju išteisintieji N. V. ir V. D. buvo kaltinami tuo, kad veikdami jų pačių suburtoje bendrininkų grupėje su S. A. ir R. L., parengė ir įgyvendino nusikaltimo planą, t. y. kompiuterinės programos pagalba jie pagamino ir S. A. pateikė žinomai netikrus dokumentus, kurių pagrindu imitavo UAB ,,xxx“ akcijų pardavimą bei turto ir buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą neva Austrijos piliečiui F. D., be jo žinios panaudojant jo asmens dokumento duomenis, rengiant ir pasirašant už jį dokumentus, pasisavino didelės vertės UAB ,,xxx“ turtą. Taip pat N. V. ir V. D. buvo kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupe su S. A., paslėpė UAB ,,xxx“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei prokurorės apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek išteisintųjų N. V. ir V. D., tiek nuteistosios S. A., tiek byloje apklaustų liudytojų parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi prokurorė, savaime nereiškia, jog teismas neteisingai įvertino byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus. Nagrinėjamu atveju bylos įrodymų visuma nėra pakankama, kad būtų galima daryti neabejotiną išvadą dėl išteisintųjų N. V. ir V. D. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl N. V. ir V. D. šioje dalyje priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

15. Prokurorė, apeliaciniame skunde ginčydama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytas išvadas dėl N. V. ir V. D. nekaltumo, teigia, jog teismas nepagrįstai nuteistosios S. A. parodymus vertino kaip nepatikimus. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus baudžiamojo proceso kodekso nustatytais veiksmais ir sulyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Vertindama nuteistosios S. A. parodymų patikimumą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuteistosios parodymų vertinimui, jog nuteistosios parodymai dėl kaltinamųjų N. V. ir V. D. veiksmų yra itin nenuoseklūs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi tiek, kiek juos patvirtino kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Skundžiamame nuosprendyje gana išsamiai išdėstyti S. A. parodymai, todėl šiame nuosprendyje jie detaliai nekartojami, tik tiek, kiek būtina atsakyti į prokurorės apeliacinio skundo argumentus. Ikiteisminio tyrimo metu S. A. buvo apklausta liudytoja, vadovaujantis BPK 80 straipsnio 1 punktu ir 82 straipsnio 3 dalimi. Pirmoje apklausoje (2014 m. rugpjūčio 7 d.) ji neužsiminė nei apie N. V., nei apie V. D.. Apklausiama beveik po dešimties mėnesių (2015 m. birželio 3 d.) S. A. jau prisiminė, jog įmonės pirkėją F. D. jai pasiūlė tarpininkas, būtent jis jai atvežė pasirašytą F. D. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, po sutarties pasirašymo F. D. jai atvežė 50 000 Lt grynaisiais. Prekybos centre ,,Europa“ ji susitiko su tarpininku ir šis jai perdavė 150 000 Lt, kaip patvirtinimą apie sandorio užbaigimą. Tik apklausiama trečią kartą (2015 m. liepos 2 d.) S. A. įvardijo, kad tarpininkas yra N. V.. Būtent N. V. atvykęs su vyru, kurį pristatė Vytautu, pasakė, jog yra pirkėjas užsienietis, galintis nupirkti jos įmonę. 2017 m. vasario 15 d. apklausiama kaip įtariamoji S. A. parodė, kad su Vytautu buvo susitikusi tris kartus: pirmą kartą bendrovės ofise, kai jis pasiūlė pirkėją užsienietį, antro susitikimo metu buvo bendraujama dėl bendrovės technikos išvežimo, trečią kartą jie susitiko prekybos centre ,,Europa“. Apie pažintį su F. D. ji nurodė, kad jai paskambino vyriškis ir prisistatė kaip jo vyro pažįstamas. Po to jis vienas atvyko į ofisą, domėjosi įmonės finansine būkle, turtu. Rudenį F. D. atvyko su Vytautu. Apklausiama kaip įtariamoji 2017 m. gruodžio 15 d. ji parodė, kad prekybos centro ,,Europa“ kavinėje 50 000 Lt jai sumokėjo V. D.. Pirmosios instancijos teisme S. A. parodė, kad N. V. jai pristatė F. D.. Netrukus po sutarties nutraukimo su T. G. atvyko V. D., N. V., F. D., nuvyko visi į bazę, kur ji parodė bendrovės techniką. Tos pačios apklausos metu ji jau teigė, kad į bazę F. D. nevažiavo, o ji ten važiavo su N. V., V. D. ir S. I.. F. D. jai pristatė N. V., jo asmens dokumento ji nereikalavo. V. D. dalyvavo su asmeniu, kuris buvo pristatytas kaip F. D.. Pirmą įnašą ji gavo iš V. D. ir N. V. prekybos centre „Europa“. F. D. žodžiu jai pasakė, kad jį atstovaus N. V. ir V. D.. Sandorio užbaigimo aktą jai atvežė N. V., jis atvežė ir 150 000 Lt. Taigi, nuteistosios S. A. parodymai apie aplinkybes dėl pažinties su F. D. ir V. D., dėl pinigų sumokėjimo kavinėje ir užbaigus akcijų pardavimo sandorį, dėl vykimo į bazę apžiūrėti bendrovės turtą nėra pakankamai nuoseklūs.

16. Be nuteistosios S. A. parodymų prokurorė išteisintojo V. D. kaltę grindžia liudytojų J. U. ir S. G. parodymais. Apeliaciniame skunde prokurorė teigia, jog liudytojas J. U. parodė, kad S. A. pristatė du asmenis kaip ,,xxx“ direktorius, vienas jų buvo Vytas. Remdamasi šio liudytojo parodymais ir tuo, kad D. vardas yra Vytautas, prokurorė padarė išvadą, jog S. A. J. U. pristatė V. D. ir N. V.. Svarbu pažymėti, kad pati S. A. tokių aplinkybių nenurodė. Liudytojas J. U. teisme nurodė, kad direktoriais buvo pristatyti N. V. ir R. L., po to teigė, kad dėl R. L. gal suklydo ir, kad S. A. N. V. jam pristatė kaip direktorių, kurio vardas Vytas. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. U. atpažino N. V., kurį S. A. pristatė jam kaip UAB ,,xxx“ vadovą, vardu Vytautas. Taigi, liudytojo J. U. parodymuose, priešingai nei teigia prokurorė, nėra jokių užuominų apie V. D.. Liudytojas S. G. parodė, kad kavinėje buvo susitikęs su F. D. dėl UAB ,,xxx“ įmonės pardavimo. F. D. jam pristatė S. A.. Ikiteisminio tyrimo metu S. G. nurodė, kad nuotraukoje Nr. 4 (V. D.) yra labai panašus asmuo, kurį S. A. jam pristatė kaip asmenį F. D., naująjį UAB ,,xxx“ direktorių, tiksliau nurodyti galėtų, pamatęs šį asmenį gyvai (t. 11, b. l. 25–28), tačiau teisiamajame posėdyje jis nurodė, kad asmuo nuotraukoje Nr. 4 (V. D.) yra salėje, jis nepamena, ar šitą asmenį matė kavinėje. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys į tai, kad S. A. niekada nesakė, jog V. D. S. G. ji pristatė kaip F. D., ji teigė, jog tuo pačiu metu, kuomet S. G. buvo kavinėje ir bendravo su F. D. dėl įmonės pardavimo, V. D. ir N. V. sėdėjo prie kito stalelio. Taigi priešingai, prokurorės apeliacinio skundo argumentams, be nuteistosios S. A. nenuoseklių parodymų, išteisintojo V. D. dalyvavimą UAB ,,xxx“ turto iššvaistyme nepagrindžia jokie objektyvūs duomenys. Baudžiamojoje byloje apklausti liudytojai nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su V. D..

17. Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad S. A. parodymus dėl N. V. ir V. D. nusikalstamo veikimo, pasireiškusio siekiu perimti UAB „xxx“ turtą, patvirtina liudytojų G. K., M. R., S. T., J. U., A. A. P. parodymai. Toks apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Liudytojas G. K. parodė, kad pažįsta N. V., jis tarpininkavo S. A. ieškant pirkėjų įmonei. Jam susidarė įspūdis, kad N. V. vadovavo įmonei, tik labai trumpai. Liudytojas J. U. parodė, kad jis dirbo įmonėje statybos vadovu. Iš matymo žino N. V., kurį jam S. A. pristatė kaip direktorių. Liudytojas A. A. P. parodė, kad N. V. buvo direktorius, kuriuo laiku nežino, jam jokių nurodymų jis nedavė. Liudytojas M. R. parodė, kad pažįsta N. V. kaip direktorių, jį taip pristatė S. A.. Liudytojas S. T. parodė, kad vieną kartą matė N. V., kurį S. A. pristatė kaip direktorių. Nors minėti liudytojai nurodė, kad S. A. N. V. pristatė kaip direktorių, tačiau nei vienas iš jų nepatvirtino, kad N. V. jiems davė kokius nors nurodymus. Byloje neginčijamai nustatyta, kad N. V. UAB ,,xxx“ direktoriumi niekada nebuvo. Pačios nuteistosios S. A., liudytojų K. P., E. V. ir T. G. parodymais nustatyta, kad N. V. tarpininkavo S. A. ieškant įmonei pirkėjo, konsultavo ją kitais klausimais, buvo pristatomas kaip S. A. padėjėjas. Taigi, įvertinusi išdėstytus liudytojų parodymus apie N. V. vaidmenį įmonės veikloje pirmiau šiame nuosprendyje aptartų duomenų kontekste, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šiuo atveju nepaneigti N. V. parodymai, jog jis neveikė savarankiškai, jo vaidmuo UAB „xxx“ veikloje buvo labiau patariantysis, pasireiškęs klientų bei investuotojų paieška, o sprendimai visais įmonės klausimais, įskaitant įmonės pardavimą, priklausė nuo įmonės akcininkės ir direktorės S. A.. Tai, kad tarp N. V. ir S. A. kaip UAB ,,xxx“ vadovės nebuvo sudaryta sutartis dėl paslaugų suteikimo įmonei, nepaneigia N. V., kaip konsultanto vaidmens.

18. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su tokiu N. V. veiksmų vertinimu ir teigia, jog liudytojas V. P. parodė, kad po to, kai 2013 metais nebemokėjo atlyginimo, jie vykdė darbus Burbiškėse. Anot prokurorės ši aplinkybė kartu su M. R. parodymais, kad darbus Burbiškėse kuravo N. V., neva patvirtina, kad po fiktyvaus įmonės pardavimo nebebuvo ką konsultuoti, todėl N. V. veiksmai, vykdant darbus Burbiškėse, negali būti vertinami tik kaip konsultanto. Tačiau šis prokurorės apeliacinio skundo argumentas paremtas tik objektyviais duomenimis nepagrįsta prielaida. Šiuo atveju prokurorė liudytojo V. P. teisme duotus parodymus vertino atsietai nuo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų. Liudytojas T. G. parodė, kad jo vadovavimo bendrovei metu darbuotojai ateidavo ir pasakodavo graudžias istorijas, kad neturi iš ko nusipirkti valgyti, prašydavo išmokėti algą. Liudytojas S. G. parodė, kad tuo metu kai direktoriumi buvo paskirtas F. D., žmonės biure jau nedirbo, liko vienintelis buhalteris. Liudytoja K. P. parodė, kad lapkričio gale, kai dingo dokumentai, įmonės veikla nutrūko. Pats liudytojas V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad atlyginimas buvo nemokamas maždaug nuo 2012 metų balandžio–gegužės mėnesio (t. 10, b. l. 122–124). Išdėstyti liudytojų parodymai patvirtina, kad atlyginimai nebuvo mokami jau 2012 metais, o po fiktyvaus akcijų pardavimo įmonė nebevykdė jokios veiklos, todėl liudytojas V. P. teisme teigdamas, kad darbai Burbiškėse buvo vykdomi 2013 metais, t. y. tuomet kai nebebuvo mokami atlyginimai, galėjo sąžiningai klysti. Beje, jis pats pripažino, kad dėl datų gali klysti.

19. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014 ir kt.). Byloje nesant patikimų, abejonių nekeliančių įrodymų apie N. V. ir V. D. parengtą nusikalstamą planą, netikrų dokumentų pagaminimą ir jų panaudojimą, siekiant užvaldyti svetimą turtą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė N. V. ir V. D. išteisinantį nuosprendį. Prokurorė apeliaciniame skunde naujų aplinkybių, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą ir įgalinančių byloje surinktus įrodymus vertinti kitaip, nenurodė, jų nėra ir baudžiamojoje byloje.

Dėl S. A., N. V., V. D. ir R. L. išteisinimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl 69 objektų iššvaistymo)

20. Išteisintieji S. A., N. V., V. D. ir R. L. buvo kaltinami tuo, kad laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 22 d. iki 2012 m. gruodžio 27 d. iššvaistė, išgabenant iš UAB ,,xxx“ gamybinės bazės, esančios „(duomenys neskelbtini), S. A. žinioje buvusį didelės vertės (428 521,77 Eur) svetimą UAB ,,xxx“ turtą (69 objektus). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu S. A., N. V., V. D. ir R. L. dėl šio kaltinimo išteisino, nenustatęs jų dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką. Nors prokurorė apeliaciniame skunde su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir prašo šioje dalyje priimti apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau teisėjų kolegija, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinimas šioje dalyje neįrodytas.

21. BK 184 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo dalykas yra kaltininkui patikėtas ar jo žinioje buvęs svetimas turtas ar turtinė teisė. Šio straipsnio 2 dalies vienas iš kvalifikuojamųjų požymių yra didelės vertės turtas. Nagrinėjamoje byloje iššvaistymo dalykas inkriminuojamas remiantis 2012 m. lapkričio 22 d. ilgalaikio turto perdavimo–priėmimo aktu. Nors prokurorė apeliaciniame skunde šio fakto neginčija, tačiau nesutinka, kad tik šiuo dokumentu grindžiamas kaltinimas dėl UAB ,,xxx“ (69 objektų) iššvaistymo. Apeliantė skunde teigia, jog S. A., siekdama perduoti kaltinime nurodytą turtą F. D., pasirašė turto perdavimo–priėmimo aktą, vyko į gamybinę bazę Riešėje apžiūrėti UAB „xxx“ turtą, 2012 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais UAB „xxx“ turtas iš gamybinės bazės buvo išvežtas. Be to, byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad turtas buvo išgabentas iš gamybinės bazės Riešėje. Prokurorė skunde teisingai nurodo, kad Riešės gamybinėje bazėje buvo UAB ,,xxx“ turtas, kad bendrovės turtas iš bazės buvo išvežtas 2012 m. lapkričio–gruodžio mėn., tačiau šių aplinkybių nepakanka padaryti išvadai, kad būtent kaltinime nurodytas turtas (69 objektai) buvo bendrovės bazėje, t. y. realiai egzistavo ir buvo iššvaistytas. Nors liudytojai Z. B., E. V., V. P. ir N. Š.-S. teigė, kad iš UAB ,,xxx“ bazės Riešėje buvo išvežtas bendrovės turtas, tačiau nei vienas iš jų neįvardijo, koks konkrečiai turtas buvo išvežtas, ar buvo išvežtas būtent ilgalaikio turto perdavimo–priėmimo akte nurodytas turtas. Apeliaciniame skunde kaltinime nurodyto turto egzistavimą prokurorė grindžia 2012 m. spalio 26 d. užsakymo sutartimi dėl perkraustymo darbų, kurioje nurodyta, jog užsakovas UAB „xxx“ sudaro perkraustymo paslaugų sutartį su KM „xxx“. Tačiau šis įrodymas nepatvirtina, kad vykdant šią sutartį buvo išvežtas būtent kaltinime nurodytas turtas. Iš 2012 m. spalio 26 d. užsakymo sutarties dėl perkraustymo darbų turinio matyti, kad grafoje ,,perkraustomo krovinio aprašymas“ nurodytas perkraustomas turtas: trys statybiniai vagonėliai, keturi statybiniai konteineriai, metalinės statybinės medžiagos ir gaminiai (t. 13, b. l. 106). Liudytojas S. I., kuris organizavo šiuos pervežimo darbus, teisme parodė, kad buvo išvežti keli sunkvežimiai, gal dvi betono maišyklės, keli jūriniai konteineriai, statybinis vagonėlis. Nors ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad buvo išvežta daugiau turto: 2-3 betono maišyklės, vienas sunkvežimis, tarybinės gamybos auto kranas, ne mažiau negu trys lengvieji automobiliai ,,Mitsubischi“, dvi tekinimo stakles, kompresorius, suvirinimo aparatas, septyni įrenginiai, kurių paskirties negali įvardinti (t. 12, b. l. 176–179), tačiau šio turto neidentifikavo, t. y. nenurodė markės, valstybinių numerių, todėl negalima teigti, kad liudytojas S. I. išvežė būtent kaltinime nurodytą turtą.

22. Vertindama šiame epizode turto iššvaistymo dalyką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių kaltinime nurodyto turto egzistavimą, kurio iššvaistymu išteisintieji kaltinami, pagrįstas byloje esančių įrodymų visuma, logiškai motyvuotas ir nekelia jokių abejonių. Ši išvada grindžiama tokiomis aplinkybėmis: pirma, nagrinėjamoje byloje iššvaistymo dalykas inkriminuotas remiantis tik 2012 m. lapkričio 22 d. ilgalaikio turto perdavimo–priėmimo aktu; antra, kaltinime nurodytas turtas (priekaba „L. L.“, valst. Nr. AP 735, transporto priemonė „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekaba „GKB“, valst. Nr. xxxx, priekaba „Karaat 60“, valst. Nr. xxx, traktorius ,,VMTZ“ 1989 LT) nėra nurodytas ilgalaikio turto perdavimo–priėmimo akte; trečia, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-313-262/2017 minėtas ilgalaikio turto priėmimo–perdavimo aktas pripažintas niekiniu ir negaliojančiu ab initio. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad transporto priemonės „Mitsubishi L. W.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Mitsubishi L. W.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „M. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinime įtrauktos į iššvaistyto turto sudėtį, nors iš BUAB ,,Geostatyba“ 2017 m. lapkričio 21 d. patikslinto BUAB ,,Geostatyba“ turto sąrašo matyti, kad šis turtas buvo parduotas (t. 7, b. l. 95–96). Prokurorė teisi, jog šių transporto priemonių suradimas bei realizavimas bankroto metu, neeliminuoja iššvaistyto turto sudėties, o būtų vertintinas tik civilinio ieškinio aspektu, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad šių transporto priemonių praradimas, suradimas ar realizavimas yra susijęs su išteisintaisiais. Beje, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-313-262/2017, kuriuo patenkintas BUAB „Geostatyba“ patikslintas ieškinys, žala, kurią atsakovė S. A. turi atlyginti įmonei, pripažinta teismo patvirtintų įmonės kreditorių reikalavimų ir kreditorių patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos suma.

23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiame nuosprendyje išdėstyti argumentai neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog kaltinime nurodytą turtą (69 objektus) S. A., N. V., V. D. ir R. L. iššvaistė, nes jokių objektyvių duomenų apie UAB ,,Geostatyba“ turto sudėtį, buvusį bendrovės bazėje Riešėje, jo egzistavimą kaltinime nurodytu laiku, byloje nėra. Baudžiamojoje teisėje galioja bendrasis teisės principas in dubio pro reo reiškiantis, kad visi neaiškumai ar netikslumai aiškinami kaltininko naudai. Byloje nesant patikimų, abejonių nekeliančių įrodymų dėl kaltinamųjų kaltės, pirmosios instancijos teismas ir šioje dalyje pagrįstai priėmė S. A., N. V., V. D. ir R. L. išteisinantį nuosprendį ir nėra teisinio pagrindo jį naikinti.

Dėl nuteistosios S. A. veikos kvalifikavimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį

24. Nagrinėjamoje byloje S. A. buvo kaltinama, kad veikdama bendrininkų grupe su V. D. ir N. V., paslėpė UAB ,,xxx“ buhalterinės apskaitos dokumentus, jos nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų visumą, nustatė, kad S. A. neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų ir skundžiamu nuosprendžiu ją nuteisė pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Prokurorė apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo nuteistosios nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, motyvuodama tuo, kad po fiktyvaus UAB ,,xxx“ akcijų pardavimo sandorio bei dokumentų perdavimo F. D., buhalterinių apskaitos dokumentų laikymas ofise tapo pavojingas, todėl siekiant, kad nebūtų nustatyta tikroji įmonės finansinė padėtis, juos paslėpė. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamoje byloje S. A. pareikštas kaltinimas artimesnis BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėčiai.

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi nagrinėjamoje byloje aktualios viena iš BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių nusikalstamų veikų – buhalterinių apskaitos dokumentų paslėpimas ir viena iš BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių nusikalstamų veikų – buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas. Apskaitos dokumentų paslėpimas – tai veiksmai, kai dokumentas slepiamas turint tikslą, kad juo nebūtų pasinaudota tikrinant asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą. Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai norminiais aktais nustatytos šių dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas. Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų. Pagal to paties įstatymo 21 straipsnio 2 dalį už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad, esant dabartinei BK 223 straipsnio redakcijai, aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas tik neatsargia kaltės forma, o kitos šiame straipsnyje nurodytos veikos, t. y. buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas, gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-305/2009, 2K-429-788/2016). Vadinasi, net ir tais atvejais, kai buhalterinė apskaita netvarkoma ir dokumentai nesaugojami tyčia, toks neveikimas kvalifikuotinas pagal BK 223 straipsnį. Atitinkamai tiek BK 222 straipsnio 1 dalyje, tiek 223 straipsnio 1 dalyje nustatyti nusikalstami padariniai suformuluoti identiškai ir neparodo šių veikų skirtumų.

26. Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog S. A., būdama UAB ,,xxx“ vadovė, suklastojo akcijų pardavimo sutartį, turto perdavimo aktus ir pagamintų netikrų dokumentų pagrindu imitavo UAB ,,xxx“ akcijų pardavimą bei turto ir buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą F. D.. Byloje taip pat nustatyta, kad S. A. UAB „xxx“ vadovavimo laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 25 d. iki 2012 m. lapkričio 16 d. įmonėje buvo tvarkoma buhalterinė apskaita, tačiau šie dokumentai nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo pateikti. Liudytoja S. S., UAB ,,xxx“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo, teigė, jog raštu kreipėsi tiek į F. D., tiek į S. A., kad paaiškintų, kur yra įmonės dokumentai, bet jų negavo. Liudytojas T. G. iš bankroto administratoriaus sužinojo, kad neaiškiomis aplinkybėmis dingo buhalterio A. J. kompiuteris, kuriame buvo apskaitos dokumentai. Liudytoja K. P., dirbusi UAB ,,xxx“ buhaltere, patvirtino, kad A. J. jai sakė, jog dingo pagrindinis kompiuteris. Byloje nustatyta, kad buhalteriniai apskaitos dokumentai buvo UAB ,,xxx“ ofise, tačiau jų dingimo iš UAB ,,xxx“ patalpų aplinkybės byloje liko nenustatytos. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad S. A. pagal einamas pareigas būdama atsakinga už apskaitos dokumentų išsaugojimą, tyčia sudarydama fiktyvų akcijų pardavimo sandorį ir tuo pačiu fiktyviai perleisdama atsakomybę už UAB ,,xxx“ dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 25 d. iki 2012 m. lapkričio 16 d. neišsaugojo UAB ,,xxx“ buhalterinių dokumentų, dėl to visiškai negalima nustatyti UAB „xxx“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos S. A. veikos faktinės aplinkybės atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 223 straipsnio 1 dalyje, o ne BK 222 straipsnio 1 dalyje aptartos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Dėl S. A. ir R. L. paskirtų bausmių subendrinimo

27. Nagrinėjamoje byloje teismas subendrino S. A. ir R. L. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis). Nors dėl to nuosprendyje nepasisakyta, tačiau tai reiškia, kad teismas pripažino, jog šios nusikalstamos veikos sudaro realią sutaptį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju nusikalstamų veikų sutapties rūšis nustatyta neteisingai. Byloje nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad šių nusikalstamų veikų sutaptis vertintina kaip ideali.

28. Konstatavimas, kad kelios nusikalstamos veikos sudaro idealią sutaptį, reiškia, kad asmuo iš esmės padarė vieną veiką, kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius. Tokiais atvejais teismas, bendrindamas pagal skirtingus BK straipsnius paskirtas bausmes, taiko apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų skirtinguose BK straipsniuose. Nusikalstamų veikų sutaptis pripažįstama idealiąja ir tuo atveju, kai įgyvendinant bendrą sumanymą padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-511/2019).

29. Pagal byloje nustatytas aplinkybes nagrinėjamoje byloje abu nusikaltimai buvo padaryti turint pagrindinį tikslą (vieningą sumanymą) iššvaistyti svetimą (įmonės) turtą. Būtent šiuo tikslu buvo klastojami dokumentai ir sudaromi fiktyvūs sandoriai. Suklastotų dokumentų pagrindu buvo iššvaistytas didelės vertės UAB ,,xxx“ turtas. Nusikaltimai, numatyti BK 184 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje, aptariamoje situacijoje iš esmės buvo visos kiekvieno nuteistojo veikos dalys, kurių bent vienos nepadarius nebūtų pasiektas pagrindinis turto iššvaistymo tikslas (sumanymas). Visa tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas S. A. ir R. L. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį paskirtas bausmes, turėjo taikyti jų apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Dėl to skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas.

Dėl nuteistojo R. L. gynėjo apeliacinio skundo

Dėl esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų

30. Nuteistojo R. L. gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl kurių suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą, priimti teisingą nuosprendį. Toks skundo motyvas atmetamas kaip nepagrįstas. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus apeliantas pirmiausia sieja su įrodymų vertinimu, nes akcentuoja byloje nesant jokių įrodymų, patvirtinančių R. L. kaltę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad tirdamas ir vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas nepadarė esminiais pripažintinų procesinių pažeidimų. Skundžiamo nuosprendžio turinys rodo, kad nuteistojo R. L. kaltė padarius nusikaltimus, dėl kurių jis pripažintas kaltu, pagrįsta teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu.

31. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos numato, jog teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie pagal įstatymo prasmę įvertinami, remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog vertinusio įrodymus pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita sąlyga įrodymų vertinimui – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. Teisėjų kolegija nustatė, kad nuosprendyje išdėstyti įrodymai atitinka jiems keliamus reikalavimus, o įrodymų turinys bus analizuojamas, aptariant nuteistojo kaltę.

32. Apeliacinio skundo argumentai dėl tendencingo įrodymų vertinimo neturi jokio realaus pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, ištyrė visus byloje esančius įrodymus: nuteistųjų, liudytojų parodymus bei rašytinius įrodymus. Teisiamojo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme buvo tirti visi įrodymai, kuriais pagrįstas skundžiamas nuosprendis. Nuosprendyje įvertintas įrodymų visetas ir motyvuotai išdėstyta, kodėl teismas atmetė nuteistojo R. L. parodymus. Be to, aplinkybė, kad R. L. skundžiamu nuosprendžiu dėl kaltinimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl 69 objektų iššvaistymo) išteisintas rodo, kad teismas vertino ne tik kaltinančius, bet ir nuteistąjį teisinančius įrodymus. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad teismas tendencingai vadovavosi vien kaltinančiais įrodymais ir visiškai netyrė kitų bylos duomenų.

33. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra pažymima, kad teismas negali būti pasyvus bylų proceso stebėtojas, o vykdydamas teisingumą teismas turi išsamiai ir nešališkai ištirti visas bylos aplinkybes ir bylą spręsti iš esmės (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Gynėjas taip pat cituoja teismų praktiką, kurioje nurodoma, kad Konstitucijoje (31 straipsnis) bei BPK normose (44 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 5 dalis ir kt.) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Įtvirtintas aktyvaus teismo modelis reiškia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012). Pasyvų teismo vaidmenį apeliantas sieja su tuo, jog byloje nebuvo aiškinamasi transporto priemonių įsigijimo aplinkybės, neapklausti R. L. pinigines lėšas skolinę asmenys, nepaskirtos papildomos ekspertizės, kad nustatyti, ar transporto priemonių perdavimo–priėmimo aktuose bei kasos pajamų orderiuose pasirašė tas pats asmuo, neapklausti bendrovės „E. I.“ atsakingi asmenys, pardavę R. L. puspriekabę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl neišsamaus įrodymų tyrimo nustatant transporto priemonių įsigijimo aplinkybes. Pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, baudžiamajame procese įrodinėjimas nėra begalinis procesas, surinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių daromas išvadas ir kurių pakeisti nauji prašomi ištirti duomenys negalėtų, tolimesnis įrodinėjimo procesas nebeturi prasmės, todėl nėra pagrindo tikrinti visas įmanomas (ar neįmanomas) pateiktas versijas, kurios nagrinėjamoje byloje iš esmės grindžiamos tik prielaidomis. Tokia nuostata nepaneigia baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinto rungtyniškumo principo, neprieštarauja iš nekaltumo prezumpcijos kylančiai pareigai visas abejones aiškinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Byloje nebuvo pagrindo tenkinti nuteistojo gynėjo prašymo dėl bendrovės ,,E. I.“ atsakingų asmenų apklausos, kad nustatyti puspriekabės įsigijimo aplinkybes, kadangi byloje surinkta pakankamai neginčytinų įrodymų, jog nuteistasis puspriekabę įgijo iš UAB ,,xxx“. Taip pat nebuvo pagrindo tenkinti prašymo dėl rašysenos ekspertizės skyrimo, siekiant išsiaiškinti, ar transporto priemonės perdavimo–priėmimo aktuose bei kasos pajamų orderiuose, kaip transporto priemones perduodantis ir pinigus priimantis asmuo pasirašė tas pats asmuo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje yra keletas specialistų išvadų, kuriose nustatyta, kad tam tikrus dokumentus pasirašė R. L., bet dėl daugumos kitų dokumentų ekspertai pateikė išvadas, jog nustatyti, kas tuos dokumentus pasirašė, nėra galimybės. Todėl nuteistojo gynėjo prašymas skirti ekspertizę, kad nustatyti, ar kai kuriuose dokumentuose pasirašė tas pats nenustatytas asmuo, vertinamas kaip perteklinis veiksmas, neturintis įtakos nuteistojo veikos kvalifikavimui. Nuteistajam R. L. nenurodžius asmenų, iš kurių jis neva skolinosi pinigus transporto priemonių įsigijimui, nebuvo pagrindo nuteistojo gynėjo prašymu tokius asmenis apklausti. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra objektyvaus pagrindo manyti, jog apeliaciniame skunde minimų aplinkybių tyrimas teismui leistų padaryti kitokią išvadą dėl nusikaltimo aplinkybių ir nuteistojo R. L. kaltės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant bylą teisme nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, galėjusių turėti įtakos nuosprendžio teisėtumui.

Dėl BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto

34. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistojo R. L. gynėjo apeliacinio skundo argumentu, kad šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Nuteistojo R. L. gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl kaltinamojo akto trūkumų yra nepagrįsti.

35. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos BPK 219 straipsnio 3 punkte išvardytos ar kitos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius, ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme. Iš kaltinamajame akte išdėstyto nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392/2014, 2K-88-942/2016, 2K-111-677/2016, 2K-34-303/2017, 2K-141-693/2018, 2K-264-689/2018 ir kt.).

36. Pagrindinis apeliacinio skundo argumentas, kuriuo motyvuojamas BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimas, yra tai, kad kaltinamajame akte nebuvo suformuluotas kaltinimas, jog R. L. pasisavino ar iššvaistė puspriekabę, o pakeistame kaltinime puspriekabė jau įvardijama kaip pasisavinimo dalykas. Apelianto nuomone, kaltinimas dėl puspriekabės pasisavinimo aprašytas formaliai, nes iš kaltinimo nėra aišku, kokio dokumento pagrindu ir kada puspriekabė buvo įgyta. Dėl nurodytų BPK 219 straipsnio pažeidimų R. L. iš esmės prarado galimybę gintis nuo jam pareikšto kaltinimo dėl padėjimo pasisavinti puspriekabę. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Nagrinėjamoje byloje R. L. buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 183 straipsnio 2 dalį ir BK 24 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį. Priešingai negu teigia gynėjas skunde, kaltinamojo akto 16 puslapyje puspriekabė ES-GE 6S04 xxx nurodyta kaip pasisavinimo dalykas. Taip pat nurodytos visos BPK 219 straipsnio 3 punkte išvardytos aplinkybės – tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo metu – inkriminuotos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas ir kitos svarbios aplinkybės. Kaltinamajame akte nurodyta, kad puspriekabė ES-GE 6S04 xxx ir kitas UAB ,,xxx“ turtas pasisavintas jį išgabenus iš gamybinės bazės „(duomenys neskelbtini), spalio–gruodžio mėnesiais, po to kai buvo imituotas UAB ,,xxx“ akcijų pardavimas Austrijos piliečiui F. D.. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad, pradėjus bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje ir prokurorei perskaičius kaltinamąjį aktą, kaltinamasis R. L. į teisėjos klausimą aiškiai atsakė suprantantis, kuo yra kaltinamas. Taigi jo teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, taip pat teisė ir galimybė gintis nebuvo pažeistos. Nuosprendyje pateiktas nusikalstamų veikų teisinis vertinimas nuteistajam taip pat nebuvo naujiena. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 1 dalimi, teisiamajame posėdyje 2019 m. spalio 3 d. paskelbė nutartį, jog R. L. veika, kaltinime kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, gali būti perkvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį (t. 22, b. l. 48–49). Prokurorė, palaikiusi byloje valstybinį kaltinimą, 2019 m. spalio 7 d. pirmosios instancijos teismui pateikė rašytinį prašymą (t. 22, b. l. 101–109), kuriame nurodė, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu iškilo būtinumas patikslinti kaltinimo formuluotes bei nusikalstamos veikos kvalifikavimą, ir, vadovaudamasi BPK 255 ir 256 straipsniais, patikslino R. L. kaltinimą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį. Tiek su teismo nutartimi dėl galimybės perkvalifikuoti veikas, tiek su prokurorės prašymu pakeisti kaltinimą R. L. buvo supažindintas, abiem atvejais buvo duota laiko pasiruošti gynybai, išklausytos nuteistojo ir jo gynėjo nuomonės. Ši aplinkybė taip pat neduoda pagrindo manyti, kad R. L. teisė gintis nuo aiškaus ir suprantamo kaltinimo (BPK 22 straipsnio 3 dalis) buvo pažeista.

Dėl nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį

37. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, kad R. L. padėjo S. A. iššvaistyti jos žinioje buvusį didelės vertės UAB ,,xxx“ turtą, tuo padarydami bendrovei 142 493,04 Eur žalą. Apeliacinio skundo argumentus, jog byloje nėra jokių neginčijamų R. L. kaltės įrodymų, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl R. L. nusikalstamos veikos įvertinimo bei jos kvalifikavimo.

38. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su R. L. nuteisimu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, iš esmės ginčija subjektyvųjį nusikalstamos veikos požymį – tiesioginę tyčią, žinojimą, jog dokumentai – septynios 2012 m. spalio 25 d. transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartys, sudarytos tarp R. L. ir UAB ,,xxx“ direktorės S. A., buvo suklastotos. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog sutartys buvo realiai sudarytos ir vykdomos, R. L. S. A. vadovavimo bendrovei laikotarpiu už transporto priemones pagal pasirašytas pirkimo–pardavimo sutartis neatsiskaitė, nes tai padarė vėliau, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais su naujuoju UAB ,,xxx“ direktoriumi F. D.. Tačiau tokius apeliacinio skundo argumentus paneigia byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma.

39. Nors nuteistasis R. L. tvirtina, kad grynuosius pinigus jis perdavė F. D. UAB ,,xxx“ biure, tačiau pagal teisinės pagalbos prašymą Austrijos Respublikos kompetentingų teisėsaugos institucijų pareigūnų apklaustas liudytoju F. D. parodė, kad su UAB ,,xxx“ neturi jokių reikalų, R. L. nepažįsta ir jokių grynųjų pinigų iš jo negavo. Liudytojas F. D. parodė, kad Lietuvoje lankėsi kaip turistinio autobuso vairuotojas tris kartus: 1996, 2008 ir 2013 metais. Antros kelionės Lietuvoje metu iš jo buvo pavogti asmens dokumentai. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. spalio 13 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1378 (16) nustatyta, kad UAB ,,xxx“ kasos pajamų orderių kvituose ir transporto priemonių perdavimo–priėmimo aktuose F. D. vardu pasirašė ne F. D. ir ne S. A. (t. 8, b. l. 185–194). Išdėstyti įrodymai paneigia nuteistojo R. L. parodymus, kad atsiskaitymą už transporto priemones R. D. patvirtino, išrašydamas kasos pajamų orderių kvitus bei transporto priemonių perdavimo–priėmimo aktus. Todėl priešingai negu teigiama skunde, minėtos aplinkybės ne patvirtina, o paneigia, kad R. L. atsiskaitė su UAB ,,xxx“ už transporto priemones.

40. Apeliacinio skundo argumentą, kad transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartys buvo realiai sudarytos ir vykdomos paneigia ir kiti byloje esantys duomenys. Nagrinėjamoje byloje liudytojų S. I., antstolės N. Š.-S., Z. B., V. K., T. G. parodymais nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytos transporto priemonės išgabentos iš UAB „xxx“ gamybinės bazės 2012 m. spalio–lapkričio mėnesiais. Todėl R. L. parodymai, kad jis transporto priemones išgabeno iš vietos, kurioje buvo laikomos transporto priemonės tik visiškai atsiskaitęs su F. D., t. y. 2013 m. vasario mėnesį, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Neįtikinamas ir nuteistojo R. L. teiginys, kad 2013 m. sausio mėnesį, atvykęs į bendrovės biurą, susitiko F. D. ir su juo aptarė atsiskaitymo pagal aptariamas transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis aplinkybes. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad po antstolės N. Š.-S. apsilankymo bendrovėje 2012 m. lapkričio 22–23 d. buvo aprašytas ir perimtas visas įmonės turtas, ir kaip nurodė liudytoja K. P. (buhalterė), bendrovė veiklos nebevykdė, buhalterija nebebuvo tvarkoma. Nei vienas iš UAB „xxx“ dirbusių asmenų nematė bendrovės direktoriaus F. D.. Nors apeliantas skunde teigia, kad liudytojai Z. B., V. P., M. R. ir E. V. teigė girdėję F. D. pavardę, tačiau nei vienas iš jų neparodė jį matęs, todėl priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šių liudytojų parodymai, juos įvertinus kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų kontekste, neleidžia daryti išvados, kad toks asmuo iš viso egzistavo. Dėl to R. L. parodymai, kad dėl atsiskaitymo už transporto priemones komunikavo su F. D. ir su juo atsiskaitė, atvykęs į bendrovės biurą, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

41. Byloje nustatytos aplinkybės, jog UAB ,,xxx“ kasos pajamų orderio kvituose ir transporto priemonių perdavimo–priėmimo aktuose F. D. vardu pasirašė ne N. V., ne N. D. ir ne R. L., o 2012 m. spalio 25 d. transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartyse, eilutėje „transporto priemonę pirko“ pasirašė R. L. (specialisto išvada Nr. 11-1378 (16)), neleidžia daryti išvados, kad R. L. sudarė realų sandorį su UAB ,,xxx“ ir visiškai su ja atsiskaitė. Priešingai, minėtos aplinkybės patvirtina, kad R. L. betarpiškai dalyvavo sudarant fiktyvias transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis. Be to, R. L. teigia, jog tik surinkęs reikiamą sumą pinigų jis atsiskaitė už transporto priemones, tačiau nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme negalėjo nurodyti pinigų gavimo šaltinio. Tiesa, apeliaciniame skunde buvo pateiktas prašymas apklausti nuteistajam pinigus paskolinusius asmenis, tačiau šie asmenys skunde nebuvo įvardinti, todėl toks prašymas buvo atmestas. Išdėstytos aplinkybės sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad R. L. už transporto priemones jokių pinigų nemokėjo.

42. Nepagrįstas gynėjo skundo argumentas, kad teismas netyrė puspriekabės ,,ES-GE“ įsigijimo aplinkybių. Priešingai, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje gana aiškiai ir išsamiai išdėstė aplinkybes dėl šios puspriekabės įsigijimo. Teismas įvertino nuteistojo R. L. parodymus dėl puspriekabės įsigijimo aplinkybių, juos palygino su liudytojo P. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, rašytiniais bylos įrodymais. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad R. L. veiksmai, t. y. puspriekabės laikymas kartu su automobiliu ,,MAN 33.463“, valst. Nr. BG 805, aiškinimas, jog pirko iš UAB „xxx“ bei bandymas ją registruoti, pateikiant kitos transporto priemonės dokumentus, patvirtina, jog puspriekabė ,,ES-GE“ buvo įgyta iš UAB „xxx“ tokiu pat būdu kaip ir kitos septynios transporto priemonės. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistasis R. L. nebuvo suklaidintas trečiųjų asmenų, kaip teigiama apeliaciniame skunde, jis veikė sąmoningai kartu su S. A., iššvaistant UAB „xxx“ turtą, tokiu būdu padarydami bendrovei turtinę žalą.

43. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 straipsnio 2 dalį kyla asmeniui, kuris iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės turtą (turtinę teisę). Taigi turto iššvaistymas šio baudžiamojo įstatymo prasme – tai kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui. Toks neteisėtas perleidimas yra tada, kai tai atliekant nesilaikoma nustatytos turto (turtinės teisės) patikėjimo ar disponavimo tvarkos, paprastai nustatomos norminiais aktais arba sutartinių santykių atveju – bendru susitarimu, buvo pažeistos esminės turto (turtinės teisės) patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto (turtinės teisės) savininko (valdytojo) interesai ir taip jam padaryta žala. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą (turtinę teisę) iššvaisto neatlygindamas jo vertės arba ją atlygindamas aiškiai neteisingai.

44. Skundžiamame nuosprendyje teisingai įvertinti R. L. veiksmai, padedant iššvaistyti svetimą didelės vertės UAB „xxx“ turtą. R. L. kartu su S. A. pagamino žinomai netikrus dokumentus, kurių pagrindu iššvaistė S. A. patikėtą UAB ,,xxx“ turtą. Turto iššvaistymo neteisėtumas pasireiškė UAB „xxx“ atžvilgiu sudarytais fiktyviais sandoriais, t. y. transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartimis, kurių pagrindu UAB ,,xxx“ direktorei S. A. patikėtas jos žinioje esantis svetimas UAB ,,xxx” turtas (transporto priemonės) neteisėtai, nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos, t. y. be jokio teisėto pagrindo, priešingai įmonės interesams, buvo perleistas R. L., nesusijusiam su UAB ,,xxx” jokiais darbo santykiais, dalį šio turto (tris transporto priemones) R. L. perleido P. D. ir UAB ,,ELT valdymas“. Turto iššvaistymo neatlygintinumas šiuo atveju pasireiškė tuo, jog UAB ,,xxx” turtas iššvaistytas neatlyginant jo vertės. Nusikalstami padariniai šiuo atveju buvo dėl nuteistųjų S. A. ir R. L. bendrų veiksmų kilęs UAB ,,xxx” materialaus turto apimties sumažėjimas, t. y. įmonei buvo padaryta turtinė žala. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog R. L. veikė tiesiogine tyčia, t. y., padėdamas S. A. iššvaistyti UAB „xxx“ turtą, suprato pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Nuteistojo R. L. veiką teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį.

Dėl nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį

45. Skundžiamu nuosprendžiu R. L. nuteistas už tai, kad veikdamas su S. A., pagamino ir panaudojo žinomai netikrus dokumentus, padarydamas UAB ,,xxx“ didelės turtinės – 142 493,04 Eur žalos. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog R. L. veikoje nebuvo tyčios pagaminti netikrus dokumentus ir juos panaudoti, todėl R. L. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį turi būti išteisintas. Teisėjų kolegija, tokius nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad R. L. savo parašu patvirtino į dokumentus (transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis) įtrauktų objektyvios tikrovės neatitinkančių duomenų tikrumą ir teisingumą. Šie dokumentai (transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartys) vėliau buvo panaudoti VĮ ,,Regitra“. Tokie R. L. veiksmai atitinka netikrų dokumentų pagaminimo ir netikrų dokumentų panaudojimo (BK 300 straipsnio 1 dalis) požymius.

46. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis požymis yra kaltė, kuri turi pasireikšti tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, pagamina netikrą dokumentą, ir nori taip veikti. Pažymėtina, kad kaltės (psichinio kaltininko santykio su veika bei jos padariniais) turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-328/2014, 2K-180-693/2015).

47. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. L. tyčia, žinodamas, kad jis neatsiskaitė ir neatsiskaitys su UAB ,,xxx“ pagal transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis, nes F. D. UAB ,,xxx“ bendrovės akcijų neįgis ir direktoriumi nebus, t. y. bendrovėje nebus jokio faktinio vadovo, reikalaujančio atsiskaityti už transporto priemones, pagamino netikrus dokumentus: transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis ir įgaliojimą transporto priemones įregistruoti VĮ ,,Regitra“. Taigi, R. L., žinodamas tikrąją padėtį, pasirašė pagamintus dokumentus (iš jų transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis), kuriuose buvo nurodyti melagingi duomenys, jog transporto priemonės buvo nupirktos iš UAB ,,xxx“ ir už jas sumokėta sutartyse nurodyta kaina. Pagamintus netikrus dokumentus (transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis ir įgaliojimą) panaudojo VĮ ,,Regitra“ patvirtindamas, kad duomenys yra tikri ir tokiu būdu neteisėtai transporto priemones įregistravo savo vardu. Dėl išdėstytų aplinkybių, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. L. veikė tyčia, nes žinojo realią padėtį, žinojo, kad su bendrove už transporto priemones neatsiskaitys, suvokė, kad pasirašydamas transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis gamina netikrus dokumentus, kuriuose užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys, ir to norėjo.

48. BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo būtinasis požymis – didelė žala. Akivaizdu, jog R. L. netikrus dokumentus (transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis) pagamino tam, kad jų pagrindu įgyti didelės vertės svetimą UAB ,,xxx“ turtą. Nekelia abejonių, jog R. L. atlikti veiksmai, įrašant į dokumentus (transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis) melagingus duomenis, suvokiant, kad šie dokumentai bus pateikti VĮ ,,Regitra“, sukėlė atitinkamus teisinius padarinius, jų pagrindu UAB ,,xxx“ padaryta didelė žala – 142 493,04 Eur. Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. L. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 3 dalį.

Dėl bausmės

49. Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmės skyrimą. Teismas įvertino skundžiamų nusikalstamų veikų sunkumą, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių motyvų dėl paskirtų bausmių, todėl, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl jų išsamiau pasisakyti, tik konstatuoja, kad, R. L. už skundžiamas veikas paskirtos mažesnės negu vidutinės bausmės nėra per griežtos. Tačiau teismas taikė neteisingą bausmių subendrinimo būdą, remiantis šio nuosprendžio 27–29 punktuose išdėstytais motyvais, R. L. už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės iš naujo subendrinamos, taikant bausmių apėmimo būdą.

Dėl turto konfiskavimo

50. Apeliaciniame skunde teigiama, jog baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas R. L. pritaikyta nepagrįstai, nes transporto priemonės buvo įgytos teisėtai, todėl jos nelaikytinos konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnio 2 dalies prasme. Teisėjų kolegija su tokiu apeliaciniu skundu nesutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias turto konfiskavimo institutą ir gana aiškiai motyvavo savo sprendimą.

51. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna, padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

52. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. L. padėjo S. A. iššvaistyti didelės vertės UAB ,,xxx“ priklausantį turtą (transporto priemones), kuris jį iššvaistant neatlygintinai perleistas R. L.. Taigi nusikalstamu būdu užvaldytos UAB ,,xxx“ priklausantis turtas (transporto priemonės) buvo kaltininkų padarytos nusikalstamos veikos rezultatas ir atitiko BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vieną konfiskuotino turto rūšį. Byloje nustatyta, kad automobiliai „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesurasti, o automobilis „KRAZ“ 250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perleistas trečiajam asmeniui. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti R. L. automobilius ,,M. B. 1823“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ,,M. B. 2631“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ,,MAN 27.314“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos rezultatą, ir automobilių „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „KRAZ“ 250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 35 333,64 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio dalį dėl galutinių subendrintų bausmių paskyrimo S. A. ir R. L. pakeisti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, S. A. paskirtas bausmes pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį ir BK 223 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir galutinę subendrintą bausmę S. A. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant S. A. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, R. L. paskirtas bausmes pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 184 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę R. L. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant R. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

N. R. L. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Albinas BielskisAlenas PiesliakasLinas Šiukšta