- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-25
- Bylos Nr.
- 1A-495-493/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45427-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Giedraitis, Indrė Averkienė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- K. S.
- Advokatai
- Egidijus Jonas Grigaravičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Giedraičio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo K. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, K. S. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 5, 7, 8, 10 punktais, K. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviem) metams, su intensyvia priežiūra (nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis), nustatant, kad K. S. intensyvios priežiūros laikotarpiu turi būti faktinėje savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu ar vykimu į gydymo įstaigas, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką paskiriant jam pareigas: 1) gydytis priklausomybės ligas; 2) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
K. S. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistą, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
Išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. K. S. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, savo automobilyje BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) laikė permatomą plastikinį maišelį su 2 vnt. plastikinių užspaudžiamų maišelių, kurių kiekvieno viduje buvo psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė 0,136 g, 2 vnt. plastikinių užspaudžiamų maišelių, kurių kiekvieno viduje buvo psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė 0,012 g ir 1 vnt. medžiagos gabalėlį su viduje esančia narkotine medžiaga – kanapių derva, kurios masė 0,574 g, iki 2023 m. lapkričio 26 d. apie 22.25 val., ties Kaune, (duomenys neskelbtini), esančiu namu, kol šias medžiagas policijos pareigūnų akivaizdoje išmetė iš važiuojančio automobilio, tačiau policijos pareigūnai jas rado ir paėmė.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. K. S. apeliaciniu skundu prašo pakeist Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 11 d. nuosprendį ir sušvelninti bausmę – paskirti jam ne laisvės atėmimo, o baudos bausmę su teismo nuožiūra nustatytais apribojimais.
2.1. Apeliantas skunde akcentuoja, kad viso proceso metu jis prisipažino kaltu, gailėjosi, padėjo išsiaiškinti nusikalstamą veiką. Į tai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas. Iki nusikalstamos veikos padarymo ir šiuo metu nuteistasis dirbo ir dirba. Tai reiškia, kad jis turi nuolatinį pajamų šaltinį ir yra naudingas visuomenei, tai yra moka mokesčius valstybei ir išlaiko ne tik save.
2.2. Pabrėžia, kad vienas sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo etapų yra bausmės skyrimas. Pagrindinis teismo uždavinys – išsamiai ir nešališkai ištirti visas bylos aplinkybes ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Taip pat pabrėžia, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Ši nuostata siejama su BK 41 straipsnio 2 dalyje įvirtinta bausmės paskirtimi, kai bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimą. Nurodo, kad teisingumo principas suteikia teismui diskreciją interpretuoti įstatymų leidėjo formuluotes ir jas aiškinti, o konkrečioje byloje skiriant švelnesnę, nei įstatyme numatyta, bausmę pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, savarankiškai vertinti išimtinių aplinkybių visumą ir paskirti jo požiūriu teisingą bausmę.
2.3. Toliau teigia, kad vadovaudamasis teisingumo ir bausmės individualizavimo principais bei atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teismas gali paskirti mažesnę bausmę, negu BK specialiojoje dalyje straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta mažiausia bausmė, arba paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką, taip pat ir kitą nei laisvės atėmimo bausmę.
2.4. Taip pat pažymi, kad kiekvienos panašios nusikalstamos veikos aplinkybės gali būti skirtingos, taip pat skiriasi ir nusikaltusio asmens savybės.
2.5. Nurodo, kad šiuo atveju nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kuri jį ne tik drausmino, tačiau ir suteikia visuomeninį statusą, kaip pilnaverčio visuomenės nario, kas savo ruožtu turi kelti teismo pasitikėjimą nuteistojo asmenybe. Labai svarbu, kad darbovietėje jis charakterizuojamas teigiamai. Ši charakteristika yra reali, o ne formali. Reali situacija nuteistojo gyvenime iki paskutinės nusikalstamos veikos padarymo buvo tokia, kad 2021 m. gegužės mėnesį jis grįžo iš įkalinimo įstaigos, išėjęs įsidarbino, sumokėjo skolas, padengė ieškinius. Po to atlikęs bausmę pagal BK 259 straipsnį ir grįžęs į laisvę apeliantas nepraėjus nei mėnesiui laiko vėl įsidarbino toje pačioje įmonėje. Jis nuoširdžiai gailisi, supranta, kad yra priklausomas ir prašo skirti baudos bausmę su įpareigojimais gydytis su maksimaliais apribojimais ir neskirti bausmės, susijusios su laisvės atėmimo bausme, tai yra skirti švelnesnę bausmę – baudą.
2.6. Taip pat nurodo, kad nuteistasis užsiregistravo priklausomybių centre. Jo kasmėnesinės pajamos yra 2000–2600 eurų neatskaičius mokesčių. Augo be tėvo. Turi tik mamą, kuri yra pensininkė, nedirba. Gyvena pas mamą, kuriai padeda finansiškai. Turi draugę, su kuria planuoja kurti šeimą.
2.7. Atsižvelgęs į išdėstytą, nuteistasis mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekiami neskiriant laisvės atėmimo bausmės, nes teismas turi teisėtą pagrindą jo atžvilgiu pakeisti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę į baudą, tuo ne tik motyvuojant nuteistąjį, bet ir kuriant teisingą teismų praktiką, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą ir veiką padariusio asmens asmenybę.
3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą nuosprendį paliekant nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo K. S. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs jokių apeliacinio skundo ribas peržengiančių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Analizuojamu atveju nuteistojo K. S. apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės pagrįstumo klausimai nėra ginčijami, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų išsamiau nevertina. Nuteistasis nesutinka tik su jam paskirta bausme (jos rūšimi), prašydamas ją sušvelninti taikant BK 54 straipsnio nuostatas. Taigi, šiuo aspektu, nenustačius esminių BPK pažeidimų, ir patikrinamas skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis.
5. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).
6. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
7. Atsižvelgiant į skundo argumentus, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę gali sugriežtinti ar sušvelninti tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę K. S. tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nuteistojo asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių nebuvimą. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis sutinka. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam K. S. paskirta galutinė bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, nuteistojo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį.
8. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas, už nusikalstamą veiką parinkdamas K. S. bausmės rūšį, o taip pat nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į tai, jog nuteistasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Taip pat buvo atsižvelgta į jo asmenybę. K. S. yra teistas keturiolika kartų, paskutiniais trimis nuosprendžiais už BK 259 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, kas rodo, kad šių veikų darymas yra jam būdingo neteisėto elgesio modelio dalis. Nustatyta viena jo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis (tuo metu) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių nenustatyta. Įvertinęs šių duomenų visumą, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tiek kaltinamojo (tuo metu) asmenybė, tiek ir jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog švelnesnė už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę galėtų padėti užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, todėl už jo įvykdyto nesunkaus nusikaltimo padarymą paskyrė griežčiausios rūšies – laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį, vadovaujantis BK 61 straipsnio nuostatomis, nustatė artimą BK 50 straipsnyje bei BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, K. S. paskiriant 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę (past. – vidurkis yra 1 (vieneri ) metai 1 (vienas) mėnuo 15 (penkiolika) dienų.
9. Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, K. S. paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nežiūrint į neigiamai kaltinamąjį (tuo metu) charakterizuojančias aplinkybes, apylinkės teismas visgi atsižvelgė į tai, kad K. S. konsultuotas / gydytas Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale dėl Psichikos ir elgesio sutrikimų, kad jo paties teigimu, šią priklausomybę jis ketina gydytis ir ėmėsi dėl to aktyvių veiksmų – užsiregistravo konsultacijai, nes nebenori daugiau būti už tai teisiamas, yra dirbantis – po paskutinės bausmės atlikimo jis 2023 m. rugsėjo 25 d. buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro ir po mėnesio (2023 m. spalio 24 d.) pradėjo dirbti, ką teismas įvertino kaip K. S. asmenybę teigiamai apibūdinančius veiksnius. Skundžiamu nuosprendžiu buvo įvertinta ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis (tuo metu) prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką, labai gailėjosi, teigė norintis keisti gyvenimo būdą, o taip pat jis pateikė informaciją, kad jo atžvilgiu yra pradėti keturi ikiteisminiai tyrimai, kurie dar nėra baigti, bylos neperduotos teismui. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, nurodė į pastarąją aplinkybę neatsižvelgiantis, kadangi visais atvejais galioja Konstitucijoje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo metu vis dar egzistuoja pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam (tuo metu) bus pasiekti be realaus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl pritaikęs BK 75 straipsnio nuostatas, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą apylinkės teismas atidėjo, atidėjimo terminą nustatydamas lygų vidurkiui – 2 (dvejiems) metams (BK 72 straipsnio 2 dalis), su intensyvia priežiūra, nustatant jos sąlygas, tai yra, kad K. S. intensyvios priežiūros laikotarpiu turi būti faktinėje savo gyvenamojoje vietoje teismo nustatytu laiku, jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu ar vykimu į gydymo įstaigas, bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką kaltinamajam (tuo metu) paskiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus, apylinkės teismo vertinimu, padėsiančius užtikrinti sėkmingą kaltinamojo (tuo metu) resocializacijos procesą.
10. Iš apeliacinio skundo turinio spręstina, kad švelnesnę baudos bausmę apeliantas K. S. prašo skirti jo atžvilgiu pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Aukštesnis teismas šiuo atveju pabrėžia, kad BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje be terminuoto laisvės atėmimo bausmės yra numatytos dar dvi alternatyvios švelnesnio pobūdžio bausmės, tai yra areštas ir apelianto skunde minima baudos bausmė. Esant tokiai situacijai, nėra pagrindo vertinti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, t. y. švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimo, taikymo galimybės, kadangi baudos bausmė yra numatyta BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas šios, BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos švelnesnės baudos bausmės K. S. pagrįstai neskyrė. Nors šiuo metu nuteistasis dirba ir gauna pajamas, tad galimai turėtų galimybę įvykdyti finansinio pobūdžio baudos bausmę, tačiau šiuo atveju aukštesnis teismas atsižvelgia į tai, kad pagal ankstesnius teistumus tiek švelnesnės savo pobūdžiu nuteistajam skirtos bausmės, tame tarpe ir baudos bausmė, o taip pat ir su realiu laisvės atėmimu susijusios tiek arešto, tiek terminuoto laisvės atėmimo bausmės, K. S. nepadarė tokios įtakos, kad šis daugiau nenusikalstų, dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti už aptariamą veiką K. S. skiriant griežčiausios sankcijoje numatytos – terminuoto laisvės atėmimo – bausmės rūšį.
11. Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turi pensininkę mamą, kuriai padeda, planuoja kurti šeimą, šiuo atveju švelnesnės bausmės rūšies skyrimui esmės nesudaro. Be kita ko, jos egzistavo ir K. S. darant nusikalstamą veiką, tačiau tai nuo neteisėtų veiksmų jo, kaip matyti, nesulaikė. O tai, kad apeliantas gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kas buvo pripažinta jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe), yra dirbantis, apylinkės teismo buvo įvertinta tiek nustatant skirtinos bausmės dydį, tiek skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam atidedant.
12. Esant nurodytoms aplinkybėms, nuteistojo apeliacinis skundas yra atmetamas.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
13. Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (VGTPT) Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. spalio 2 d. pažyma Nr. APD-2024-09688 dėl nuteistajam K. S. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 68,75 Eur (šešiasdešimt aštuoni eurai 75 ct).
14. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla, koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-135-693/2019, Nr.2K-41-697/2021 ir kt.).
15. Vertinant pateiktus duomenis, atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojoje byloje nuteistajam K. S. gynėjas buvo paskirtas siekiant įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, numatančius, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. S. yra pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia apygardos teismo nutartimi yra atmetamas. Atsižvelgiant į tai, kad K. S. gynyba apeliacinės instancijos procese buvo būtina, jam skundžiamu nuosprendžiu yra paskirta laisvės atėmimo bausmė (kurios vykdymas atidėtas), o nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, teisėjų kolegija sprendžia, jog valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams. Taigi, minėtas VGTPT prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
atmesti nuteistojo K. S. skundą.
Iš nuteistojo K. S. valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių už gynėjo jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteisti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.