Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Gintarei Truncaitei, Viktorijai Skorulskienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Mano Būstas Neris“ atstovei advokato padėjėjai V. D., atsakovei A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Mano Būstas Neris“ ieškinį atsakovei A. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu ieškovas prašė tenkinti ieškinį.

4. Teismo posėdžio metu atsakovė nesutiko su ieškovo pateiktu ieškiniu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

5. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad UAB „Mano Būstas Neris“ suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovė nuosavybės teise turėjo butą iki 2024-10-22, t.y. (duomenys neskelbtini), ir jai taip pat dalinės nuosavybės teise priklausė namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovė privalėjo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Iš Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) išrašo nustatyta, kad atsakovei A. B. nuosavybės teise nuo 2019-09-12 iki 2024-10-22 priklausė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Anot ieškovo, atsakovės skola susidarė už per laikotarpį nuo 2022-11-01 iki 2023-05-31 suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Skolos sumą sudaro 255,25 Eur, iš kurių 7,42 Eur sudaro palūkanos. Skolos faktą ir dydį ieškovas grindžia į bylą pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis, išrašytomis atsakovei skolos susidarymo laikotarpiu. Byloje kilo ginčas dėl skolos už UAB „Mano Būstas Neris“ suteiktas paslaugas. Savo nesutikimą su ieškiniu atsakovė grindžia skolos dydžio nepagrįstumu.

6. Pagal CK 4.72 straipsnį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.

7. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis detalizuoja, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šie bendrojo naudojimo objektai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

8. Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant apibrėžtos CK 4.76 straipsnyje: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. CK 4.84 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o CK 4.82 straipsnio 3 dalyje – kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 4 dalis).

9. Kaip minėta, prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, todėl atsakovė proporcingai savo daliai turi apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pažymėtina, kad pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalį buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos, yra konstatavęs, jog šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šiuo atveju nustatyta (ir ginčo dėl to byloje nekilo), kad atsakovei A. B. nuosavybės teise nuo 2019-09-12 iki 2024-10-22 priklausė 38,16 kv. m ploto patalpos – butas, esantis Volungės g. 3-19, Vilniuje, todėl konstatuotina, kad atsakovei, kaip šių butų (ir patalpų) savininkei laikotarpiu 2019-09-12 – 2024-10-22, pagrįstai buvo skaičiuojami administravimo mokesčiai už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas proporcingai faktiškai turimam plotui laikotarpiu nuo 2022-11-01 iki 2023-05-31; kas atitinkamai matoma ir iš ieškovo pateiktų sąskaitų faktūrų, išrašytų už ginčui aktualų laikotarpį (nuo 2022-11-01 iki 2023-05-31) (CK 4.82 straipsnio 7 dalis; CPK 177, 178, 185 straipsniai).

10. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).

11. Vadovaujantis vienu iš esminių civiliniame procese rungimosi principu, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 12, 178 straipsniai). Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.

12. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra ginčo dėl to, kad skolos susidarymo laikotarpiu (nuo 2022-11-01 iki 2023-05-31) ieškovas teikė paslaugas, už kurias atsakovei yra išrašytos sąskaitos. Atsakovė nereiškė pretenzijų dėl ieškovo suteiktų paslaugų kokybės. Ieškovas į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius skolos už suteiktas paslaugas dydį, t. y. ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2022-11-01 iki 2023-05-31) išrašytas sąskaitas faktūras. Iš šių dokumentų nustatyta, kad atsakovei kiekvieną mėnesį buvo priskaičiuojamos išlaidos, susijusios su bendro turto išlaikymu: už 2022 m. lapkričio mėn. atsakovei buvo priskaičiuota 19,24 Eur; už 2022 m. gruodžio mėn. priskaičiuota 55,76 Eur; už 2023 m. sausio mėn. priskaičiuota 34,41 Eur; už 2023 m. vasario mėn. priskaičiuota 34,41 Eur; už 2023 m. kovo mėn. priskaičiuota 35,19 Eur; 2023 m. balandžio mėn. priskaičiuota 34,41 Eur; 2023 m. gegužės mėn. priskaičiuota 34,41 Eur. Visų šių PVM sąskaitų faktūrų bendra suma sudaro 247,83 Eur, pažymėtina, kad ieškovas ieškinyje prašo priteisti 255,25 Eur skolos iš kurios 7,42 Eur sudaro metinės palūkanos. Atsakovė sąskaitų faktūrų bei jose esančių apskaičiavimų neginčijo. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas konstatuoja, kad ieškovo ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas – ieškovui iš atsakovės priteistinas prašomas 247,83 Eur (255,25 – 7,42) įsiskolinimas už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas butui, esančiam, Volungės g. 3-19, Vilniuje,(su bendrojo naudojimo patalpomis), už laikotarpį nuo 2022-11-01 iki 2023-05-31 (CK 4.72 straipsnis, 4.82–4.85 straipsniai).

13. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 7,42 Eur kompensacines palūkanas nuo neapmokėtos sumos, paskaičiuotas už skolos susidarymo laikotarpį, taikant 5 proc. metinę palūkanų normą. Atsakovė neginčija šių palūkanų apskaičiavimo ar dydžio.

14. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.261 straipsnyje nurodyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Nurodytas palūkanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas. Palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Išimtys, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą palūkanos nemokamos, gali būti nustatytos įstatymuose arba sutartyje. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Byloje nustatyta, kad atsakovė nevykdė prievolės mokėti už ieškovės teiktas paslaugas. Taigi, neįvykdyta prievolė yra piniginė, atsakovė yra praleidusi piniginės prievolės įvykdymo terminą ir įstatyme nenustatyta, kad palūkanos ginčo situacijoje nemokamos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Esant šioms aplinkybėms, ieškovas turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovės 7,42 Eur palūkanas, kurios kompensuoja ieškovo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patiriamus praradimus. Iš bylos duomenų, matyti, kad ieškovas kas mėnesį teikia paslaugas, o atsakovė stabiliai nemoka už ieškovo teikiamas paslaugas. Ieškovas yra verslo subjektas, o jo veikla yra skirta pelnui gauti, todėl atsakovė, nemokėdama ieškovui, neabejotinai neigiamai veikia ieškovo finansinę situaciją. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 7,42 Eur kompensacines palūkanas yra pagrįstas ir todėl tenkinamas – ieškovui iš atsakovės priteistinos 7,42 Eur palūkanos už piniginės prievolės mokėjimo termino praleidimą.

15. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Atsakovė neginčija reikalavimo pagrįstumo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452). Taigi, ieškinį tenkinus, iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (255,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-07-27 – teismo įsakymo priėmimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

16. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 1 442,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 22,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio; 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų viena paieška duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane; 1,81 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane; 2024-11-22 prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodė, kad šio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikimo dienai, ieškovas yra patyręs 1 415,70 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatų profesinės bendrijos AVOCAD suteiktas teisines paslaugas.

17. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

18. Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovo turėtos išlaidos apmokėti buvo sąlygotos ieškovo inicijuoto teisminio proceso dėl skolos priteisimo iš atsakovės. Atsakovė, laiku nevykdydama prievolių ieškovui, pati sukūrė priežastis bylinėjimosi išlaidoms atsirasti. Byloje nesant objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl ieškovo nesąžiningumo byloje, proceso vilkinimo, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovui priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.

19. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ir tuo, kas išdėstyta aukščiau, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 22,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio; 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane; 1,81 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane; 1 415,70 Eur už advokatų profesinės bendrijos AVOCAD suteiktas teisines paslaugas, iš viso – 1 442,15 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

20. Valstybei iš atsakovės nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos, tenkančios atsakovei, mažesnės, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 nustatyta minimali (8 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

21. Į esminius atsakovės atsiliepimo motyvus atsakyta. Kiti atsakovės nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 284, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Neris“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 247,83 Eur skolos, 7,42 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (255,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-07-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 442,15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.