Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. S. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. birželio 14 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-5768 nutarta taikyti nuteistajam V. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 3 mėnesių 21 dienos (skaičiuojant iki Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dienos – 2024 m. birželio 14 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika išlieka maža, stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, jo pataisos procesas vyksta sklandžiai, sistemingai gaunami paskatinimai už gerą darbą ir elgesį patvirtina, kad nuteistasis šiuo metu nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai. Komisijos nuomone, laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolimesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra. Nuteistasis bausmę vykdo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, savaitgaliais vyksta į trumpalaikes išvykas namo, dirba ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei, lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais. Komisija nurodė, kad nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

V. S. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 10 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį – 4 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 10 d. nuosprendžio dalis – pagal BK 281 straipsnio 5 dalį paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė padidinta iki 5 metų laisvės atėmimo bausmės ir panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas. Galutinė bausmė – 5 metų laisvės atėmimas.

Bausmės pradžia – 2020 m. spalio 3 d., pabaiga – 2027 m. spalio 3 d.

Anksčiau neteistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Teismas spręsdamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, įvertina Socialinio tyrimo išvadoje pagal „OASys“ metodiką nustatytą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, t. y. vertinami nuteistojo asmenybės ypatumai, jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis jau yra atlikęs, privalomai atliktinos bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atskleidžia formalųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą. Bet, kaip ir aptarta aukščiau, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, jog nuteistojo atžvilgiu atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar egzistuoja kriminogeniniai dinaminiai veiksniai (būdingas impulsyvus elgesys, stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, savo elgesiu buvo nedėmesingas ir neatidus kitiems žmonėms, nusikalstamu elgesiu išreiškė neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu), kurie turi reikšmės vertinant nuteistojo riziką pakartotinai nusikalsti. Nuteistasis vertinimo metu neigė savitvardos ir impulsų kontrolės problemas, apibūdino save kaip ramų, taikų, nelikusį atvirai reikšti agresijos asmenį, tačiau remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, matyti, kad nuteistasis nusikalto spontaniškai, impulsyviai, iš anksto savo elgesio neplanuodamas bei neapgalvodamas, kokias pasekmes jo elgesys sukels. Ir nors pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyti ir apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, o būtent tai, jog patvirtinta stabili gyvenamoji vieta ir socialiniai ryšiai, tačiau šie nuteistojo elgesyje nustatyti apsauginiai veiksniai egzistavo ir darant nusikaltimą, tačiau niekaip jo nesulaikė nuo nusikaltimo padarymo ir šiuo metu negali būti vertinamos kaip išskirtinai teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės.

Socialinio tyrimo išvadoje esančiais duomenimis nustatyta, kad tik nuteistojo pakartotinio atlikto vertinimo metu gauta informacija, kad nuteistasis dirba Turto valdymo skyriuje, darbine veikla yra patenkintas, du kartus yra skatintas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą, tačiau nuteistasis nepateikė jokių duomenų ar dokumentų, kurie bent formaliai patvirtintų jo galimybes būti įdarbintu po galimo lygtinio paleidimo. Pažymėtina, kad ankstesnio pokalbio metu, nuteistasis V. S. pabrėžė, kad jis yra pensinio amžiaus, todėl tikėtis gauti kokią nors pažymą apie galimą įdarbinimą, jo manymu, nėra objektyvu. Bylos duomenys atskleidžia, jog nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, jam Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 10 d. nuosprendžiu yra priteista civilinių ieškinių, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis V. S. teigia, jog šiuos įsiskolinimus dengs iš savo gaunamos pensijos, nurodo, kad šiuo metu jį finansiškai remia artimieji ir civilinius ieškinius padengti žada padėti vaikai. Atsižvelgiant į turimus įsiskolinimus, nuteistojo amžių bei į tai, kad atvykęs į pataisos įstaigą bei žinodamas, kad turi finansinių įsipareigojimų, pradėjo dirbti ne iš karto, darytina išvada, kad pajamų valdymas išlieka aukštu rizikos veiksniu, nes neįsitvirtinus darbinėje veikloje, gaunant oficialias pajamas, tai gali lemti tolesnį nuteistojo nusikalstamumą. Suprastėjus finansinei situacijai išlieka didelė rizika pakartotinai nusikalsti. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šias ir prieš tai nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas ir turi būti koreguojamas maksimaliai keičiant savo elgesį teigiamos dinamikos link, o šis procesas turi būti tęsiamas nuteistajam esant struktūrizuotoje įstaigoje.

Pabrėžtina, kad V. S. atlieka laisvės atėmimo bausmę už šiurkštų Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimą, kuris sukėlė sunkias nusikalstamos veikos pasekmes – penkių jaunų žmonių žūtį. Remiantis Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis tik iš dalies pripažino savo kaltę, nuteistojo parodymai ir jo užimta pozicija dėl jam pareikšto kaltinimo viso baudžiamojo proceso metu neleidžia spręsti, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos. Todėl vertinant, ar nuteistojo elgesio pataisos progresas yra pakankamas, būtina atsižvelgti į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą. Dėl šių aplinkybių svarbu atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikalstama veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Tokiu būdu teismas negali spręsti, kad nuteistasis pataisos proceso metu, jau yra tiek pakoregavęs savo nusikalstamą elgesį, kad paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pažymėtina, jog be formalių pagrindų, svarbiausias veiksnys – tai nekeliantis abejonių manymas, kad nuteistasis savo atitinkamu ir teigiamu elgesiu įrodė, jog jis padarė išvadas dėl savo neteisėtų veiksmų, akivaizdžiai sumažino savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o paleistas lygtinai nenusikals ir laikysis įstatymų, ir jis gali būti integruotas į visuomenę.

Teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Svarbu paminėti ir tai, kad nuteistasis atlieka bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, savaitgaliais vyksta į trumpalaikes išvykas namo, t. y. nuteistajam jau ir taip yra teikiamos palankesnės sąlygos, todėl Komisijos nuomonė, kad lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais iš esmės neatitinka įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, o tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, V. S. neatliktos bausmės dalis (daugiau nei 3 metai), atsižvelgiant į visą paskirtą laisvės atėmimo bausmę, dar laikytina neproporcingai didele, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžiančia spręsti, jog nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Teismas atkreipia dėmesį, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. S. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl nuteistojo elgesys privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti vis dar egzistuojančias problemines sritis iš nuteistojo elgesio.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, nuteistajam V. S. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. birželio14 d. nutarimą Nr. RV-22-5768.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. birželio14 d. nutarimą Nr. RV-22-5768 taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.