Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės A. A. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. LK-N-162, taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka V. S., gimęs 1958 m. rugsėjo 20 d., nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalį ir paskirta galutinė bausmė 5 metai 1aisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2023 m. rugsėjo 26 d., bausmės pabaiga – 2026 m. liepos 26 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. vasario 28 d. priėmė nutarimą Nr. LK-N-162 taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema rizika. Mažai tikėtina, kad asmuo gali pakartotinai padaryti panašų neatsargų nusikaltimą, o tyčinių nusikaltimų darymo veiksnių rizika nenustatyta. Anksčiau neteistas, šiuo metu atlieka pirmą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis teigia suvokiantis savo nusikalstamo elgesio pasekmes. Labai gailisi dėl to, kas įvyko. Pirmas susidūrimas su teisėsauga 63 metų. Šiuo metu nuteistasis yra pensinio amžiaus. Nuo 2022 m. spalio 13 d. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Nuteistasis motyvuotai užsiima darbine veikla, nors jau yra sulaukęs pensinio amžiaus, bet šiuo metu dirba ūkio aptarnavimo brigadoje. Finansinius įsipareigojimus padengė. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių ar režimo reikalavimų, penkis kartus skatintas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą, kas rodo disciplinuotą asmens elgesį laisvės atėmimo vietoje. Stiprūs apsauginiai veiksniai: gaunamos stabilios pajamos, gyvenamoji vieta, šeima (turi žmoną ir du vaikus). Nors asmuo teistas už itin sunkius padarinius sukėlusį nusikaltimą, vis dėlto nusikaltimas buvo neatsargus. Asmeniui nebuvo būdingas kriminalinis elgesys ar nuostatos. Esminis nusikaltimo veiksnys - neapgalvotas impulsyvus sprendimas, sukėlęs itin skaudžius padarinius. Šis veiksnys sietinas su mąstymo problemomis, kurias nuteistasis siekia spręsti dalyvaudamas psichologo konsultacijose. V. L. paleidimo komisijos rekomendacijas ir Individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis lengviau adaptuosis visuomenėje, jeigu jis toliau bausmę atlikinės neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas Lietuvos probacijos tarnybos.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės A. A. skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad V. S. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Kaip matyti iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimą, V. S. atžvilgiu, pagal ,,OASys“ metodiką, buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad minėta rizika išliko žema nuo pat pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo 2022 m. lapkričio 10 d., o ši aplinkybė vertintina kaip teigiama nuteistojo charakteristika, akivaizdžiai valdant nusikalstamo elgesio raišką. Atlikto vertinimo metu nustatyta, kad nuteistasis siekia įsitraukti į resocializacijos procesą: motyvuotai užsiima darbine veikla, nors jau yra sulaukęs pensijinio amžiaus, dalyvavo pozityvaus užimtumo veikloje, taip pat siekdamas spręsti mąstymo ir elgesio srityje kylančias problemas dalyvavo psichologo konsultacijoje ir motyvaciniuose pokalbiuose. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių ar režimo reikalavimų, penkis kartus skatintas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą, kas rodo disciplinuotą asmens elgesį pataisos įstaigoje. V. S. nėra pasyvus savo paties kaip asmenybės pokyčiui ir realiais veiksmais bei elgesiu siekia maksimaliai teigiamos elgesio dinamikos. Teismas sutinka su prokurorės skunde nurodytu argumentu, kad nuteistojo elgesyje dar stebimi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, tačiau įvertinus juos ir mažos nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, ir įvertinus, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, egzistuojantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, negali būti vieninteliu pagrindu netaikant lygtinio paleidimo instituto. Nors minėtųjų veiksnių egzistavimas nepaneigiamas, vis tik, nuteistasis juos aktyviai valdo, kadangi tęsia darbinę veiklą, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Be to, nuteistojo elgesyje yra nustatyti ir riziką pakartotinai nusikalsti mažinantys veiksniai, nuteistasis turi patvirtintą gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo atveju, palaiko tvirtus socialinius ryšius. Visuma aptartų duomenų leidžia spręsti apie nuteistojo daromą pažangą bei tai, jog nuteistasis yra pasimokęs iš savo ankstesnio patyrimo taip, jog paleistas į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis suvokia savo nusikalstamo elgesio pasekmes, labai gailisi dėl to, kas įvyko. Bausmės atlikimo laikotarpiu nėra atsiskyręs, palaiko formalius santykius su kitais nuteistaisiais, tačiau teigia, kad draugus iš nuteistųjų tarpo renkasi atsargiai, vengdamas žinomų tvarkos drumstėjų ir destruktyvių grupių. Pastebima, kad vertindamas save, kaip asmenybę, nuteistasis tai daro gana objektyviai bei kritiškai, pasižymi pakankamais savianalizės gebėjimais - geba įvardinti tiek neigiamas, tiek teigiamas savo būdo savybes. Gali nesunkiai pradėti ir palaikyti pokalbį, akių kontaktą, mintis dėsto nuosekliai, logiškai, geba argumentuoti ir išlaikyti konstruktyvų pokalbį. Nuteistasis nusikalto spontaniškai, impulsyviai, iš anksto savo elgesio neplanuodamas bei neapgalvodamas kokias pasekmes jo elgesys sukels. Vertinimo metu neigia savitvardos ar impulsų kontrolės problemas. Nėra duomenų apie nuteistojo smurtinę praeitį. Pasak nuteistojo, niekuomet gyvenime nėra praradęs savitvardos ar dalyvavęs muštynėse. Pats nuteistasis save apibūdina kaip ramų, taikų, nelinkusį atvirai reikšti agresijos, asmenį. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis siekia savo požiūrį, vertybes bei prioritetus keisti, o teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės parodo nuteistojo pokytį, kuris jau pasiektas jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Būtent tokie elgesio pokyčiai leidžia spręsti apie pataisos proceso efektyvumą bei jo metu pasiektus rezultatus, kas sudaro pagrindą manyti, kad laisvės atėmimo metu taikomi suvaržymai pasiekė bausmei keliamus tikslus. Atsižvelgiant į aptartą, teismas daro išvadą, kad nuteistasis yra pasiruošęs integruotis į visuomenę, laikytis joje vyraujančių elgesio taisyklių ir įstatymų bei nebenusikalsti. Tokiu būdu, teismas konstatuoja, kad nuteistojo atžvilgiu egzistuoja ir materialusis pagrindas, todėl nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas jam nesant struktūruotoje aplinkoje. Skunde prokurorė nurodė, kad reikalinga įvertinti ir nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, vertinant ar yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, vis tik teismas pažymi, kad ši aplinkybė, kaip savarankiška, atskirai negali būti vertinama, nes nusikalstamos veikos sunkumas jau buvo įvertintas nuteistajam skiriant bausmę, o lygtinio paleidimo taikymo metu, padarytos nusikalstamos veikos sunkumas vertinamas ir kitų duomenų kontekste. Šiuo atveju nuteistąjį išskirtinai teigiamai charakterizuojančių duomenų yra pakankama manyti, jog lygtinis paleidimas bus efektyvus, nepaisant to, kokio sunkumo nusikalstamą veiką buvo įvykdęs nuteistasis.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis V. S. savo nusikalstamą elgesį koreguoja išskirtinai teigiamos dinamikos link, jo elgesyje egzistuoja tiek formalusis, tiek materialusis lygtinio paleidimo instituto taikymui būtini pagrindai, kas leidžia spręsti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti išimtinai teisėtais būdais, taikant jo atžvilgiu probaciją. Tokiu būdu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės A. A. skundas atmestinas, o Komisijos 2025 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. LK-N-162 taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą, paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės A. A. skundo netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.