Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. liepos 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2024 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. S. nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 10 d. nuosprendžiu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2022 m. spalio 3 d., pabaiga – 2027 m. spalio 3 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. S. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Vertinant nuteistojo skundo argumentus, pažymėtina, jog teismų praktikoje yra nustatyta, kad BVK yra įtvirtinti tik formalieji lygtinio paleidimo kriterijai, o materialaus pagrindo vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiekvienu atveju tik teismas sprendžia ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta, kad nusikalstamumo elgesio rizika yra žema ir (arba) tokia, kuri teismui suteiktų pagrįstą manymą, jog nuteistasis gali atlikinėti likusią bausmės dalį lygtinio paleidimo sąlygomis, laikydamasis įstatymų ir daugiau nenusikals (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-435-806/2023). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog egzistuoja formalusis lygtinio paleidimo taikymo kriterijus, tačiau šioje bausmės atlikimo stadijoje, nuteistasis V. S. neatitinka materialaus lygtinio paleidimo sąlygų, kam iš esmės pritaria ir skundą nagrinėjantis teismas.

9. Kaip teisingai nustatyta Komisijos nutarime bei skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, nuteistasis V. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. 2024 m. gegužės 21 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Bausmės atlikimo metu nuteistasis užsiima darbine veikla, dalyvauja pozityvaus užimtumo veikloje, taip pat psichologo konsultacijoje. Nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių ar režimo reikalavimų, du kartus paskatintas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą. Nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, stebima akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis V. S. nesusiduria su gyvenamosios vietos sunkumais, palaiko ryšius su artimaisiais. Savaitgaliais vyksta į trumpalaikes išvykas namo. Visos šios, bei skunde nurodomos aplinkybės išties teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau visgi svarbu pažymėti, jog vertinant jų visumą, darytina išvada, kad šiuo metu V. S. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo ir tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, ar nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Nors skunde nurodoma, jog apylinkės teismas nevertino nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau sutikti su šiais skundo argumentais, apygardos teismas neturi jokio pagrindo. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas vertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga.

10. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje (paskirtas pagal nusikaltimo pobūdį – neatsargus nusikaltimas). Nuteistasis yra išleidžiamas į trumpalaikes išvykas į namus. Tai matyti, jog tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, kadangi suteikia švelnesnes kalinimo sąlygas, t. y. šiuo atveju nuteistajam leidžiama vykti į namus. Skundą nagrinėjančio teismo manymu, šiuo metu nuteistojo padėtis palengvinta pakankamai, o šioje bausmės atlikimo stadijoje, ją dar labiau lengvinti, t. y. taikyti lygtinį paleidimą dar nėra pagrindo.

11. Kaip jau minėta, neabejojama, jog nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Ir nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog yra stebima akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, visgi, aukštesniojo teismo manymu, ji dar nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, juolab įvertinus tai, jog ši rizika nuo pat vertinimo pradžios buvo žema. Skunde nesutinkama su apylinkės teismo nutartyje nurodytais kriminogeniniais veiksniais. Visgi, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog egzistuoja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: būdingas impulsyvus elgesys, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, savo elgesiu buvo nedėmesingas ir neatidus kitiems žmonėms, nusikalstamu elgesiu išreiškė neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu. Nors skunde ir nesutinkama su šiais kriminogeniniais veiksniais, tačiau šiuo atveju svarbu pažymėti tai, jog kiekvienas kriminogeninis rizikos veiksnys nustatytas vertinant nuteistojo tiek praeityje buvusį elgesį, tiek ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiama į nuteistojo pokalbį su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl aukštesnysis teismas abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu neturi jokio objektyvaus pagrindo. Šiuo atveju nuteistajam nustatomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, iš ko spręstina, jog toliau nuteistasis tinkamai vykdydamas sudarytą socialinės reabilitacijos planą, juos gali sumažinti ar visai eliminuoti.

12. Kaip ir teisingai nurodoma skunde, nuteistajam V. S. nėra būdingas nuolatinis įsitraukimas į nusikalstamas veikas, yra teistas 1 kartą, atlieka pirmą laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus. Be to, neabejojama jog nuteistasis suvokia neatsargaus nusikalstamo elgesio pasekmes. Visgi, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvadoje nurodytų duomenų, analizuojant asmens nusikaltimą stebima, jog jis nusikalto spontaniškai, impulsyviai, iš anksto savo elgesio neplanuodamas bei neapgalvodamas kokias pasekmes gali sukelti. Be to, nors nuteistasis ir nurodo, jog nuoširdžiai gailisi dėl kilusių pasekmių, dėl ko apygardos teismas neturi pagrindo abejoti, visgi svarbu įvertinti ir tai, jog nuteistasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, nurodydamas kiek skirtingas eismo įvykio kilimo aplinkybes nei buvo nustatyta teismo. Kas visgi rodo, jog nuteistasis bando sumenkinti savo kaltę padarius neatsargų nusikaltimą, sukėlusias negrįžtamas pasekmes – kitų asmenų mirtį. Be to, skunde nurodomos aplinkybės, jog nuteistasis yra pensinio amžiaus, turi šeimą, neturi sunkumų dėl gyvenamosios vietos, buvo įvertinos nuteistajam skiriant bausmę bei parenkant jos dydį, todėl nagrinėjamu atveju tai negali sudaryti absoliutaus pagrindo šiuo atveju nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą.

13. Sutiktina su skunde nurodytais argumentais, jog V. S. padaryta nusikalstama veika nėra susijusi su finansiniais nusikaltimais. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, jog laisvės atėmimo vietų įstaiga nėra gavusi vykdomųjų patvarkymų V. S. vardu, bet to, nuteistojo teigimu jis yra atlyginęs teismo nuosprendžiu priteistus civilinius ieškinius, kas nuteistąjį charakterizuoja teigiamai. Visgi, lėšų tvarkymas ir pajamos nėra susijusios su nusikaltimo padarymu, todėl abejojama, jog darbo turėjimas, ar pastovių pajamų gavimas gali sudaryti pagrindą manyti, jog nuteistojo pataisos procesas yra akivaizdus, jog šioje bausmės atlikimo stadijoje jau būtų galima taikyti lygtinį paleidimą. Be to, šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad darbdavio pateikta pažyma, kuria yra patvirtinamas nuteistojo įdarbinimas lygtinio paleidimo atveju nėra įpareigojančio pobūdžio ir negarantuoja, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis iš tiesų turės darbo vietą.

14. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėju atveju ne ką mažiau svarbu įvertinti nusikaltimo padarymo aplinkybes, sukėlusias pasekmes bei atliktos ir likusios bausmės dalies santykį. Nuteistasis V. S. nors ir nuteistas už neatsargaus nusikaltimo padarymą, tačiau jo neatsargūs ir impulsyvūs veiksmai, sukėlė itin skaudžias pasekmes, t. y. penkių jaunų žmonių mirtį. Teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip ir BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Šiuo atveju, likusios neatliktos bausmės dydis, nesudaro pagrindo daryti neabejotinos išvados, jog nuteistojo pataisos procesas yra akivaizdus. Aukštesniojo teismo vertinimu, lygtinio paleidimo taikymas nagrinėjamu atveju aiškiai neatitiktų ir nukentėjusiųjų asmenų interesų bei neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo. Kaip jau minėta, nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo atliekantis laisvės atėmimo bausmę, todėl nuteistojo veiksmai, nukreipti į individualią socialinės reabilitacijos pažangą, turėtų būti ir toliau aktyvūs bei nuoseklūs, suteikiantys pagrindą pasitikėti nuteistuoju.

15. Nors skunde apylinkės teismas nesivadovavo Europos tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijomis Nr. (2003)22, pažymėtina, kad šiose rekomendacijose „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ tik rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę tokiomis sąlygomis, kurios padėtų garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Aukštesnysis teismas pažymi, jog šios rekomendacijos, neturi privalomojo pobūdžio. Jos yra rekomendacinio pobūdžio. Asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų. Nagrinėjamu atveju, nuteistųjų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų sąlygos ir tvarka yra reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Bausmių vykdymo ir Baudžiamojo proceso kodeksuose. Todėl šios rekomendacijos neįpareigoja teismo absoliučiu pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.

16. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistojo procesas vis dar tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio modelius, kurie padėtų jam išėjus į laisvę tinkamai integruotis į visuomenę ir nebedaryti naujų nusikalstamų veikų, savo elgesį keisti tinkama linkme. Ir nors lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės ir jo taikymu dažnu atveju siekiama nuteistąjį kuo greičiau integruoti į visuomenę, tačiau šiuo atveju pažymėtina, jog šiuo metu nuteistajam taikomi įkalinimo įstaigos rėžimo reikalavimai yra palankūs nuteistajam ir toliau vykdyti resocializacijos plane numatytas priemones. Apygardos teismo vertinimu, šioje bausmės atlikimo stadijoje, nuteistasis vis dar neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo – nenustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Dėl ko, konstatuojama, kad nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo ir skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 18 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. S. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 18 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.