Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Šalies argumentai

2. Nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 22 d. mirė ieškovės sutuoktinis R. K.. R. K. nebuvo sudaręs testamento, todėl jo turtas paveldimas pagal įstatymą. Po R. K. mirties atsiradusį palikimą sudaro ne tik asmeniniai daiktai, piniginės lėšos banko sąskaitose, bet ir specifinis objektas – ūkininko R. K. ūkis, esantis (duomenys neskelbtini), bei jį sudarantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas. Po R. K. mirties prašymą dėl palikimo priėmimo notarų biurui pateikė ieškovė I. K. ir R. K. mama M. B. K., kuri 2020 m. sausio 27 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi savo paveldėjimo teises padovanojo anūkui atsakovui A. J. R., tačiau paveldėjimo teisės liudijimai išduoti nebuvo, kadangi M. B. K. nuo 2015 m. iniciavo teisminius procesus, dėl kurių paveldėjimo procedūra buvo negalima. M. B. K. įvairioms valstybinėms institucijoms teikė eilę skundų / prašymų dėl ieškovės administruojamo R. K. ūkininko ūkio. Kompetentingos valstybinės institucijos atliko R. K. ūkio veiklos administravimo tyrimą, nenustatė ieškovės neteisėtų veiksmų, netinkamo ūkio administravimo, mokestinių pažeidimų.

3. Nurodė, kad tikslinga R. K. ūkininko ūkį padalinti kaip atskirą paveldimą asmeninę neturtinę teisę, o R. K. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, ūkio pinigines lėšas, skirtas ūkininko veiklos vykdymui ir kitą materialų turtą, tarp paveldėtojų dalinti atskirai. Paveldimą turtą taip pat sudaro kitas nekilnojamasis, kilnojamasis, biologinis turtas, turtinės teisės, piniginės lėšos. Bendra tarp įpėdinių dalintino turto suma – 808 694,49 Eur. Atsižvelgiant į specifinę R. K. palikimo apimtį, ūkis, kaip neturtinė asmeninė teisė, priteistina ieškovei, o tarp paveldėtųjų turėtų būti padalintas R. K. priklausantis turtas, skirtas ūkio veiklos vykdymui bei kitas jam priklausantis turtas. R. K. ūkininko ūkis, kaip atskiras paveldėtinas objektas, nedalintinas tarp įpėdinių ir priteistinas ieškovės nuosavybėn, nes ūkio neįmanoma padalinti jo nesuardžius ir jam nesukėlus neproporcingos žalos. Pažymėjo, kad ieškovė turi ūkininko veiklai vykdyti išduotą ūkininko pažymėjimą, be kurio ūkinė veikla pagal Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio (toliau – Ūkininko ūkio) įstatymo 6 ir 7 straipsnius apskirtai neįmanoma. Ieškovė turi profesinį pasirengimą ūkininkauti, daug metų ūkininkauja, dirba žemę bei prižiūri gyvulius, deklaruoja pasėlius, rūpinasi, kad ūkis gautų Europos Sąjungos paramą; teikia reikiamus dokumentus žemės ūkio veiklą aptarnaujančiose institucijose, su jomis bendradarbiauja, tvarko ūkio buhalterinius, teisinius klausimus. Ūkiui reikalinga nuolatinė kasdienė priežiūra. Be to, ieškovė turi finansines galimybes atsakovui išmokėti kompensaciją iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo lėšų, kitą kompensacijos dalį išmokant gaunamomis pajamomis iš ūkio veiklos vykdymo bei paimant kreditą iš banko.

4. Atsakovas A. J. R. priešieškiniu prašė padalinti po palikėjo mirties likusį turtą tarp ieškovės ir atsakovo natūra lygiomis dalimis bei detaliai nurodė, kam koks turtas turėtų būti priteistas. Vadovaujantis į bylą pateiktomis ekspertizės išvadomis ir kitais įrodymais, bendra dalintino turto vertė sudaro mažiausiai 774 471,78 Eur. Atsižvelgiant į palikėjo turto masę (vertę, turto vienetų skaičių ir kt.), kuri leidžia proporcingai paskirstyti turtą tarp palikėjo įpėdinių, bei prioritetinį turto padalinimo natūra principą, visas palikėjo turtas gali būti ir turi būti padalintas tarp įpėdinių natūra. Byloje nėra objektyvių įrodymų, leidžiančių teigti, kad palikėjo ūkis, padalinus jį natūra, galėtų būti suardytas. Po palikėjo mirties praėjo daugiau nei 4 metai. Per šį laikotarpį palikėjo ūkis nėra toks, koks buvo palikėjui esant gyvam: didelė dalis žemės ūkio technikos yra nenaudojama ir nusidėvėjo, ūkis veikia nuostolingai ir pan. Be to, palikėjo ūkis jau de facto (faktiškai) neegzistuoja: banko sąskaita, į kurią gaunamos ir iš kurios išmokamos palikėjo ūkiui skirtos lėšos, atidaryta ieškovės vardu, ieškovės I. K. ūkio vardu vedama ūkio apskaita, registruoti ūkyje esantys gyvuliai ir kt. Ieškovė su palikėju faktiškai bendro ūkio nevedė, kadangi jų santuoka truko du mėnesius. Tai reiškia, jog sprendžiant klausimą dėl palikėjo turto (įskaitant ūkį) padalinimo, prioritetas turi būti teikiamas ne palikėjo ūkio kaip atskiro turtinio vieneto (kurio jau nėra) išsaugojimui, bet palikėjo vykdytos ūkininkavimo veiklos tęstinumo užtikrinimui, pakeičiant bei optimizuojant jos formą. Palikėjo ūkininko ūkis, kurį sudaro virš 100 ha žemės, beveik pusantro šimto galvijų ir kelios ūkininkavimo veiklos kryptys, vertintinas dideliu, todėl ūkio išlaikymui ir priežiūrai reikalingos ženklesnės išlaidos ir investicijos. Tai, kad palikėjo ūkininko ūkį sudarančio turto padalijimas natūra yra geriausias sprendimas, patvirtina finansiniai ūkio veiklos duomenys, kurie parodo dabartinės ūkio veiklos neefektyvumą ir nuostolingumą. Palikėjo ūkininkavimo veiklos tęstinumo išsaugojimui, atsižvelgiant į abiejų įpėdinių amžių, šeimyninę padėtį bei sveikatos būklę, jo padalinimas į du atskirus vidutinio dydžio ūkius būtų tikslingas ir vienintelis teisingas sprendimas šioje situacijoje, kadangi leistų tokiems ūkiams funkcionuoti žymiai efektyviau.

5. Nurodė, kad A. J. R. turi ūkininko pažymėjimą, elektros energijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį, teisę vairuoti TR1 ir TR2 kategorijos traktorius bei kitą ūkininkavimui reikalingą kvalifikaciją. A. J. R. turi ir ūkininkavimo patirtį, kadangi dirbo palikėjo ūkyje kiekvieną vasarą iki pat pastarojo mirties, kol jo darbą nepagrįstai pradėjo riboti ieškovė. Būdamas jaunuoju ūkininku A. J. R. turi galimybę gauti papildomą paramą ūkininkavimo veiklai bei užtikrinti palikėjo pradėtos ūkininkavimo veiklos tęstinumą. Ieškovė į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose ne kartą yra nurodžiusi, kad ūkio administravimas reikalauja iš jos 24 val. per parą priežiūros ir nuolatinio sunkaus darbo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra nejauna, vieniša moteris, kuriai nustatytas vidutinis neįgalumo laipsnis, tolesnis didelio ūkio administravimas būtų vis sudėtingesnis. Be to, akivaizdus palikėjo ūkio finansinių rodiklių ir pelningumo sumažėjimas, ypač po ieškovės paskyrimo ūkio administratore, įrodo, kad ieškovė nepajėgi viena tinkamai valdyti ir plėtoti ūkininkavimo veiklos, užtikrinant jos tęstinumą visa apimtimi. Byloje esančių duomenų pagrindu negalima daryti išvados, jog ieškovė bus pajėgi išmokėti atsakovui apie 100 000 Eur siekiančią kompensaciją. Dėl to ieškovės siūlomas turto padalinimo būdas yra neracionalus, neekonomiškas; kelia rizikas, be to, kompensacija atsakovui nebus išmokėta (dėl ieškovės kaip ūkininkės bankroto ar kitų priežasčių).