Kauno apylinkės teismo nutartis

2023-01-03 · Civilinė byla Nr. 2YT-1817-347/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-03
Bylos Nr.
2YT-1817-347/2023
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-02477-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aurelija Ozolinia
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-1817-347/2023Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02477-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.11; 3.4.5.11
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. sausio 3 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aurelija Ozolinia

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (skolininkės) UAB „Baltic home“ skundą dėl antstolės Virginijos Paunovienės veiksmų, suinteresuoti asmenys - antstolė Virginija Paunovienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose priimtas pareiškėjos (skolininkės) UAB „Baltic home“ skundas dėl antstolės Virginijos Paunovienės veiksmų, kuriame pareiškėja prašo panaikinti antstolės Virginijos Paunovienės 2022 m. lapkričio 17 d. patvarkymą Nr. S-22-186-72075; atšaukti pirmąsias varžytines Nr. 235015; paskirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Skunde pareiškėja nurodė, kad per www.evarzytines.lt sužinojo, kad jos turtas pardavinėjamas už 960 000,00 Eur, tačiau ji pati mano, kad netinkamai nustatyta turto vertės rinkos kaina 1 200 000,00 Eur, ji yra per maža ir pažeidžia jos teises. Be to, nurodo, kad išieškoma suma yra mažesnė už realizuojamą turtą. Atsižvelgiant į tai, prašo skirti turto vertinimo ekspertizę. Be to, nurodė, kad yra pirkėjas, kuris turtą įsigytų už 1 560 000,00 Eur. Taip pat, pažymėjo, kad atskirų turto dalių pardavimas būtų pelningesnis nei vieno turto vieneto.

Antstolė Virginija Paunovienė 2022 m. gruodžio 14 d. patvarkymu Nr. S-22-186-79364 pareiškėjos skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla perdavė jį nagrinėti teismui. Patvarkyme nurodė, kad antstolė vykdo Vilniaus 7-ojo notarų biuro notarės J. Š. SIA „Citadele Leasing“ išduotą vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš UAB „Baltic home“. Nurodė, kad šiuo metu skola ya 396 710,89 Eur. 2022 m. rugsėjo 15 d. patvarkymu Nr. S-22-186-55723 antstolė paskyrė skolininkei UAB „Baltic home“ priklausančio areštuoto turto ekspertizę pagal skolininkės pasirinktą turto vertintoją, įpareigojant skolininkę turto vertinimo ekspertizę pateikti iki 2022 m. rugsėjo 25 d. Pažymėjo, kad skolininkė 2022 m. rugsėjo 23 d. pateikė UAB „Latmas“ nekilnojamojo turto ataskaitą, kuri konstatavo, kad turto vertė yra 1 200 000,00 Eur. Taigi, antstolė varžytinių kainą paskelbę atsižvelgusi į pačios skolininkės pateiktą turto vertę. Anstolės nuomone, turto vertė nustatyta vadovaujantis įstatymais, turto vertintoją pasirinko pati skolininkė, o skolininkės siūlomas pirkėjas kelia pagrįstų abejonių dėl galimumo įsigyti turtą už 1 560 000,00 Eur. Dėl atskirų turto dalių pardavimo, antstolė nurodė, kad pati skolininkė pasiūlė turto vertinimą ir turto pardavimas buvo vykdomas būtent su skolininkės žinia. Šiuo atveju, mano, kad ekonomiškai naudingesnis yra kompleksinis turto pardavimas.

Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš bylos duomenų nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0186/22/01390 antstolė Virginija Paunovienė priėmė vykdyti Vilniaus m. 7-ojo notarų biuro notarės J. Š. išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 370 057,17 Eur skolos, palūkanų, nuostolių ir netesybų išieškojimo iš skolininkės UAB „Baltic home“ išieškotojos SIA „Citadele leasing“ naudai. Antstolė 2022 m. liepos 20 d. turto arešto aktu S-22-186-40634 areštavo hipoteka įkeistą skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą bei pastatus, esančius Jonavos r.,. Antstolės 2022 m. rugsėjo 15 d. patvarkymu Nr. S-22-186-55723 turto vertei nustatyti paskirta areštuoto turto ekspertizė, pavedant ją atlikti skoklininkės pasirinktam turto vertintojui. UAB „Latmas“ nekilnojamojo turto ataskaita Nr. 02-22-856 nustatyta skolininkei priklausančio turto bendra rinkos vertė 1 200 000,00 Eur. Antstolė 2022 m. spalio 6 d. patvarkymu Nr. S-22-186-61824 nustatė vidutinę turto rinkos vertę 1 200 000,00 Eur. Skolininkė šio patvarkymo neskundė. Antstolė 2022 m. lapkričio 17 d. patvarkymu Nr. S-22-186-72075 paskelbė pirmąsias turto varžytines Nr. 235015, nustatydama pradinę turto pardavimo kainą 960 000,00 Eur.

Įstatymas nustato, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones (CPK 681 straipsnis). Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, yra išaiškinta, kad skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turi remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais ir objektyviais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad turto vertinimo pakartotinės ekspertizės rezultatas gali būti skirtingas vien dėl kintančių rinkos sąlygų, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundą dėl antstolio veiksmų grindžia tuo, kad ekspertizės akte nustatyta turto rinkos vertė neatitinka realios turto rinkos vertės bei išieškoma beveik keturis kartus mažesnė suma už parduodamą turtą. Mano, kad turtas turėtų būtų parduodamas dalimis. Pareiškėja remiasi UAB „“ siūloma pardavimo kaina – 1 560 000,00 Eur.

Nustatyta, kad antstolės 2022 m. rugsėjo 15 d. patvarkymu Nr. S-22-186-55723 turto vertei nustatyti paskirta areštuoto turto ekspertizė, pavedant ją atlikti skoklininkės pasirinktam turto vertintojui. Skolininkė 2022 m. rugsėjo 23 d. pateikė UAB „Latmas“ nekilnojamojo turto ataskaitą, kuri konstatavo, kad turto vertė yra 1 200 000,00 Eur. Pareiškėjai priklausančio turto rinkos vertė buvo nustatyta UAB „Latmas“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 02-22-856. Pareiškėja nenurodė ir nepateikė jokių duomenų bei įrodymų, kurių pagrindu būtų galima abejoti turto vertintojos kompetencija, nenurodė, jokių kitų aplinkybių, kurioms esant ji nebūtų galėjusi atlikti turto rinkos vertės nustatymo (šališkumo ir kt.), juolab, kad pati ją susirado ir pasiūlė antstolei.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks už įgalinimų ribų (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).

Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 594 straipsnio ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia konstatuoti, jog vykdymo procesui Lietuvos Respublikoje vadovauja antstolis, kurio procesinė veikla kontroliuojama teismo. Tinkamas ir rūpestingas vykdymo proceso organizavimas laikytinas antstolio profesine pareiga, kurios jis, jei įstatymas nenustato kitaip, negali perduoti kitiems asmenims. Taip pat antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, be kita ko (lot. inter alia), suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2013).

Ši taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai antstolis nustato areštuoto turto rinkos vertę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina. Taigi areštuoto turto vertė yra atspirties taškas nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą (CPK 718 straipsnis). Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant galimus mažesnius neigiamus padarinius skolininkui.

Taigi, vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai artima kaina. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CKP 681 straipsnio 1 dalis). Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Vienas iš ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis). Tačiau visais atvejais tik antstoliui suteikta teisė spręsti dėl ekspertizės skyrimo reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Nagrinėjamu atveju antstolė įkeisto turto vertę nustatė remdamasi pačios skolininkės UAB „Baltic home“ 2022 m. rugsėjo 23 d. pateikta UAB „Latmas“ atlikta turto vertinimo ataskaita Nr. 02-22-856.

Nustatyta, kad antstolė turto vertinimo ekspertizės neskyrė, nei išieškotoja, nei skolininkė nepareiškė motyvuotų prieštaravimų dėl nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės. Ekspertizė galėjo būti skiriama antstolės iniciatyva, jeigu būtų kilę abejonių dėl turto vertės teisingumo, tačiau nagrinėjamu atveju antstolei abejonių dėl turto rinkos kainos nekilo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad skolininkas ar išieškotojas, gali pareikšti motyvuotus prieštaravimus, t. y. negali neigti vien tik nustatytos turto vertės, o turi pagrįsti, kodėl abejoja gautais rezultatais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių arba skolininko pasirinktam pirkėjui apžvalga Nr. 28. Teismų praktika. 2008, 28).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, kad netinkamai nustatyta turto vertės rinkos kaina yra per maža ir pažeidžia jos teises. Be to, nurodo, kad išieškoma suma yra mažesnė už realizuojamą turtą. Atsižvelgiant į tai, prašo skirti turto vertinimo ekspertizę. Be to, nurodė, kad yra pirkėjas, kuris turtą įsigytų už 1 560 000,00 Eur. Taip pat, pažymėjo, kad atskirų turto dalių pardavimas būtų pelningesnis nei vieno turto vieneto. Nors skunde nurodoma, kad antstolės paskelbtos varžytynės prieštarauja įstatymams ir suformuotai teismų praktikai, tačiau, teismas sprendžia, kad pareiškėjos nurodomos abstraktaus pobūdžio aplinkybės negali būti pripažintos tinkamomis ir pagrįstomis, patvirtinančiomis pirmiausia savo pačios pasiūlytos turto vertintojos neteisingą turto vertės nustatymą, pačios sutikimą parduoti visą turto vienetą ir dėl neprieštaravimo turto areštui. Akivaizdu, kad norint realizuoti parduodamą turtą, antstolė taikė areštą jam visam, tačiau šie suvaržymai yra laikini, tik iki tam tikro laiko, kuomet bus realizuotas iš varžytinių parduodamas turtas. Be to, sutiktina su pozicija, kad įmonės, kuri galėtų nupirkti skolininkės turtą ženkliai pigiau yra išties deklaratyvūs teiginiai, nes iki tol skolininkė šios pirkėjos nurodžiusi nebuvo, o iš viešai prieinamų duomenų negalima spręsti apie įmonę kaip apie pakankamą apyvartą turinčią ir stabilę įmonę. Kitų patikimų duomenų teismui nepateikta. Todėl pripažįstama, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, kad antstolė pažeidė pareiškėjos teises, teisėtus interesus patvarkymu areštavusi didesnę sumą nei išieškoma, nustatydama ginčo turto vertę, parduodamą turtą kompleksiškai. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje akcentuojama teisinga konkuruojančių interesų pusiausvyra: jurisprudencijoje pripažįstama ne tik tai, kad skolininkui turi būti sudaryta galimybė parduoti turtą už kainą, atitinkančią rinkos vertę, taip garantuojant skolininko teisių apsaugą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. liepos 10 d. sprendimas byloje Nr. 57239/00), bet ir tai, kad sprendimu priteista skola gali būti laikoma „nuosavybe“ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio prasme ir todėl pareiškėjo naudai priimto sprendimo nevykdymas apriboja jo galimybę netrukdomai naudotis nuosavybe (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Nr. 59498/00; 2003 m. kovo 6 d. sprendimas byloje Nr. 41510/98). Nagrinėjamu atveju ne tik skolininkė, bet ir išieškotoja suinteresuota, kad turtas būtų realizuotas už kuo didesnę kainą, nes taip būtų padengta didesnė skolos dalis. Tačiau išieškotoja turi ir kitą interesą – galimą operatyvesnį sprendimo įvykdymą, kad galėtų naudotis atgautomis lėšomis. Šis interesas gali būti užtikrintas tik tokiu atveju, jei bus nustatyta reali ginčo turto pardavimo kaina, patraukli galimiems pirkėjams. Vertinant antstolės veiksmus šiuo aspektu taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad veiksmai buvo neteisėti, nes buvo siekiama tiek teisingo turto įvertinimo, tiek kuo greitesnio turto realizavimo. Teismas atkreipia dėmesį, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 393 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010).

Taigi antstolės veiksmų, dėl kurių per įstatymo nustatytą terminą skolininkė nepareiškė prieštaravimų, pripažinimas neteisėtais būtų formalus bei neproporcingas ir reikštų nepagrįstą vykdymo proceso užvilkinimą. Teismas nepasisako dėl kitų skundo argumentų, kurie neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teismas konstatuoja, kad byloje nagrinėjamu atveju antstolė, taikiusi areštą, nustatydama skolininkei priklausančio turto vertę bei parduodama turtą kompleksiškai, kai visa tai darė su skolininkės žinia, nei pareiškėjos interesų, nei procesinių teisės normų nepažeidė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos (skolininkės) UAB „Baltic home“ skundą dėl antstolės Virginijos Paunovienės veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Aurelija Ozolinia