- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-17
- Bylos Nr.
- e2-7694-1167/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03379-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Adomaitytė
- Ieškovas
- I. I.
- Atsakovas
- D. K.
- Advokatai
- Nedas Valiulis, Viktorija Čivilytė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. I. ieškinį atsakovui D. K. dėl išlaikymo vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, išvadą byloje duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė I. I. ieškiniu kreipėsi į teismą, kurį patikslinusi, prašė:
1.1. priteisti iš atsakovo D. K. išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. K. ir L. K. (L. K.) po 315 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti, kad vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė I. I. Vaikų išlaikymas mokamas iki einamojo mėnesio 10 dienos į I. I. nurodytą sąskaitą banke;
1.2. nustatyti nepilnamečių vaikų L. K. ir L. K. gyvenamąją vietą su ieškove;
1.3. nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką;
1.4. priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovei ir atsakovui gyvenant kartu, bet nesusituokus gimė du sūnūs: L. K. ir L. K. Išryškėjus skirtingiems charakteriams ir ateitiems planams, ieškovė ir atsakovas nuo 2022 m. birželio mėnesio pradžios pradėjo gyventi skyriumi – atsakovas išsikraustė gyventi į Kauno miestą, o ieškovė su abiem vaikais liko gyventi Vilniaus mieste. Nuo gyvenimo skyriumi pradžios atsakovas neskyrė vaikams materialinio išlaikymo. Ieškovei išreiškus pretenzijas dėl neskiriamo vaikams išlaikymo ir perspėjus atsakovą, kad dėl to bus kreipiamasi į teismą, atsakovas nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d. pradėjo skirti vaikams materialinį išlaikymą po 180 Eur / mėn., pinigus pervesdamas į ieškovės asmeninę banko sąskaitą. Atsakovui skiriant nepakankamą išlaikymą vaikams ir tarp šalių kylant konfliktams dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, ieškovė kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyrių su prašymu dėl privalomosios mediacijos vykdymo dėl išlaikymo vaikams ir kitų susijusių klausimų, tačiau atlikta mediacija pasibaigė nesudarius taikos sutarties. Ieškinyje pažymima, kad nors vaikų amžius skirtingas, tačiau siekiant patenkinti kiekvieno iš jų minimalius, būtinus poreikius reikalinga skirti kiekvienam ne mažiau kaip po 630 Eur / mėn. – maistas 170 Eur, asmens higienos priemonės 40 Eur; vitaminai, vaistai 50 Eur; laisvalaikis, kasdieninės prekės 40 Eur; sezoniniai rūbai, avalynė 80 Eur; mokestis už darželį 150 Eur; transporto išlaidos dėl vykimo į darželį 50 Eur; vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis 50 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovo nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d. mokamas išlaikymas vaikams po 180 Eur / mėn. akivaizdžiai nebuvo pakankamas nei 2022 metais, nei juo labiau nėra pakankamas 2023 metais atsižvelgiant į žymiai išaugusias maisto produktų, vartojimo prekių ir paslaugų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainas. Anot ieškovės, ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra panaši ir abu gali bei turi po lygiai skirti vaikams reikalingą bent minimalų, būtiną išlaikymą. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad nors atsakovo bendravimo su vaikais tvarka yra iš dalies nusistovėjusi, tačiau vis tiek pasitaiko atvejų, kai dėl to tarp ieškovės ir atsakovo kyla nesutarimų. Ieškovės nuomone, nesutarimų tarp šalių pagrindinės priežastys – konkrečios bendravimo tvarkos nebuvimas, atsakovo bendravimas su vaikais kada jam patogu, ieškovės negalėjimas planuotis asmeninio laisvalaikio. Siekiant išvengti nesutarimų, kurie taip pat gali daryti neigiamos įtakos vaikams, nustatytina atsakovo bendravimo su vaikais tvarka. Ieškovė nurodo, kad vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ja, nes jai ir atsakovui nuo 2022 m. birželio mėnesio pradėjus gyventi atskirai, ji su vaikais apsigyveno pas jos tėvus, jiems nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovė pažymi, kad vaikai yra pripratę prie dabartinės gyvenamosios vietos, lanko ugdymo įstaigas Vilniaus mieste. Taip pat prižiūrėti vaikus padeda ieškovės tėvai, kurie yra pensinio amžiaus, nedirbantys, turintys daug laisvo laiko, todėl yra sutaupoma išvengiant auklės samdymo. Ieškovės tėvai sutinka ir pageidauja, kad ieškovė su vaikais ir toliau neribotą laiką gyventų jiems nuosavybės teise priklausančiame name.
Atsiliepimas
3. Atsakovas D. K. atsiliepime į pradinį ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovas nurodo, kad neprieštarauja, jog vaikų L. K. ir L. K. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina I. I. Tačiau atsakovas nesutinka su ieškovės siūlomu išlaikymo dydžiu, nurodo, kad jo vidutinės mėnesinės pajamos per mėnesį yra apie 900 Eur į rankas. Sumokėjus 630 Eur išlaikymo, jam pragyvenimui liktų 270 Eur. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos reikalavimą kiekvienam vaikui skirti ne mažiau kaip 630 Eur per mėnesį, iš kurių maistui – 170 Eur, higienos priemonėms – 40 Eur, vaistams ir vitaminams – 50 Eur, laisvalaikiui – 40 Eur, rūbams ir avalynei – 80 Eur, mokesčiui už darželį –150 Eur, transporto išlaidoms – 50 Eur, komunaliniams mokesčiams – 50 Eur. Taip pat pažymima, kad ieškovė nėra nurodžiusi, kokias pajamas per mėnesį gauna. Pagal dabartinę atsakovo turtinę padėtį, planuojamą nustatyti vaikų bendravimo su tėvu tvarką atsakovas kas mėnesį gali teikti kiekvieno vaiko išlaikymui po 225 Eur per mėnesį. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas nurodė, kad neprieštarauja ieškovės pateiktai patikslintai atsakovo bendravimo su vaikais tvarkai.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateiktoje išvadoje nurodė, kad, susipažinęs su ieškinio reikalavimais dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, neturi pagrindo nesutikti su šiuo reikalavimu, kadangi tarp šalių nėra dėl to ginčo. Nurodė, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo pareikštas vaikų interesais, o prašomas išlaikymo dydis galimai patenkintų vaikų poreikius. Pateiktoje išvadoje dėl patikslinto ieškinio Tarnyba nurodė, kad neturi pagrindo nesutikti su patikslinto ieškinio reikalavimu dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, kadangi atsakovas neprieštarauja, jog būtų nustatyta patikslintame ieškinyje prašoma bendravimo tvarka, o tai reiškia, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų bendravimo su tėvu tvarkos.
5. Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio argumentus bei reikalavimus, papildomai nurodė, kad kiekvienam vaikui papildomai išleidžia 275 Eur, kurių neprašo priteisti. Ieškovė taip pat nurodė, kad tikėti atsakovo nurodomomis pajamomis nėra pagrindo, nes atsakovas jų deklaruoja tiek, kiek nori. Ieškovė gyveno kartu su atsakovu, todėl žino, kad atsakovas per mėnesį uždirbdavo iki 5 000 Eur; atsakovas apie 20 metų užsiima prabangių medinių terasų įrengimu, jo užimtumas labai didelis, daug metų dirbo Anglijoje, uždirbtus pinigus investavo į gyvenamųjų namų kvartalo statybas (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
6. Atsakovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo į ieškinį argumentus, nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, plačiau paaiškino aplinkybes apie savo darbinę veiklą, pažymėjo, kad būdamas su vaikais taip pat patiria išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos faktinės aplinkybės
7. Vadovaujantis bylos duomenimis, šalys yra nepilnamečių vaikų L. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir L. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė ir atsakovas sudarę santuokos nebuvo, nuo 2022 m. birželio mėnesio pradžios pradėjo gyventi skyriumi.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
8. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
9. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad šalių nepilnamečiai vaikai L. K. ir L. K. nuo 2022 m. birželio mėnesio pradžios gyvena su ieškove, atsakovas gyvena skyrium, sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jų motina (ieškove).
10. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant tarp šalių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat nesant duomenų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaikų interesams, atsižvelgiant taip pat į Tarnybos išvadą, ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečių vaikų L. K. ir L. K. gyvenamąją vietą su ieškove tenkinamas.
Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo
11. CK 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).
12. Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamųjų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).
13. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
14. Ieškovė, patikslinusi ieškinį, prašo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieškovės patikslintu reikalavimu dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Tarnyba savo išvadoje taip pat nurodė, jog kad neturi pagrindo nesutikti su patikslinto ieškinio reikalavimu dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.
15. Teismas, įvertinęs ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, šalių paaiškinimus, taip pat Tarnybos išvadą, sprendžia, kad tarp šalių ginčo dėl prašomos nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nėra, ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra pakankamai aiški ir užtikrinanti pilnavertišką vaikų bendravimą su tėvu, taigi, atitinka šalių nepilnamečių vaikų interesus, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką tenkinamas, patikslinant, kad ne tik bendravimo tvarkos 3, 4, 6, 8 ir 9, bet ir 5 punktas turi prioritetą prieš bendravimo tvarkos 1 punktą.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
16. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad pirmiausia užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).
17. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą kiekvienam vaikui po 315 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.
18. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
19. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).
20. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).
21. Ieškinyje nurodoma kiekvienam vaikui išlaikyti reikalinga suma (ne mažiau 630 Eur per mėnesį) ir prašomas iš atsakovo priteisti išlaikymo dydis (315 Eur per mėnesį) neviršija orientaciniu pripažįstamo minimaliosios mėnesinės algos dydžio kriterijaus (840 Eur arba 633 Eur atskaičius mokesčius ir 316,50 Eur dalis tenkanti vienam iš tėvų (633 Eur / 2 = 316,50 Eur)), todėl vadovaujantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais ieškovė neturi įrodinėti šių vaiko poreikių teikdama detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Atsakovas, tiek atsiliepime į ieškinį nurodydamas, tiek teismo posėdyje pabrėždamas, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių vaikų poreikius, neatsižvelgia į minėtą kasacinio teismo praktiką, pagal kurią detaliai įrodinėti vaikų poreikių, neviršijančių vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio (kaip nagrinėjamu atveju), ieškovė neprivalėjo. Tai atsakovas, norėdamas įrodyti, kad vaikų poreikiai reikalauja mažesnių išlaidų nei minimalioji mėnesinė alga, turėjo pareigą tai pagrįsti, tačiau apsiribojo atskirų vaiko poreikių (jų dydžio) (pavyzdžiui, maistui, vaistams, aprangai ir kt.) kvestionavimu, nepateikdamas jokių konkrečių įrodymų, t. y. nevykdė jam tenkančios įrodinėjimo naštos (CPK 178 straipsnis).
22. Kaip minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
23. Atsakovas nurodo, kad jo vidutinės mėnesinės pajamos per mėnesį yra apie 900 Eur, todėl sumokėjus vaikų išlaikymui 630 Eur, jam pragyvenimui liktų 270 Eur, be to, siekdamas bendrauti su vaikais atsakovas vien kurui kas mėnesį turės skirti apie 125 Eur. Ieškovė teismo posėdžio metu argumentavo, kad tikėti atsakovo nurodomomis pajamomis nėra pagrindo, nes atsakovas jų deklaruoja tiek, kiek nori, o faktiškai gauna kur kas daugiau.
24. Byloje nustatyta, kad atsakovas verčiasi individualia veikla, kaip paaiškino teismo posėdyje, užsiima medinių terasų įrengimu, specialybę įgijo užsienyje, turi diplomą; darbų sezonas prasideda kovo mėn. tęsiasi iki rugsėjo mėn. pabaigos, žiemą dirba viduje, įrenginėjo laiptus. Nors atsakovas pabrėžė, kad dirba tik su mediena, o keisti darbo profilį jam būtų brangu, tuo pačiu pripažino, kad gali klijuoti plyteles, atlikti kitus statybos darbus, ir tą patvirtina paties atsakovo pateiktas individualios veiklos apskaitos žurnalo už 2023 metus išrašas, pagal kurį atsakovas atliko ne tik terasų įrengimo darbus, bet ir sodo lauko namuko remontą, lubų montavimą, stogo pakalimą (el. b. 117), taip pat teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kad name, kuriame gyveno kartu su ieškove, atliko daug įvairių statybos–remonto darbų, taip pat padėjo savo motinai jai statant dvibutį gyvenamąjį namą. Taigi matyti, kad atsakovas yra plataus profilio, itin geras specialistas, kuris, kaip pats patvirtino, kai nori išgyventi, gali daryti viską. Taigi nors šioje byloje teismas nevertina atsakovo pajamų deklaravimo aplinkybių, dėl to negali nustatyti atsakovo pajamų slėpimo fakto, įskaitant gyvenamųjų namų statybų, pasinaudojant motinos pensininkės lengvatiniu mokestiniu statusu, kaip teigė ieškovė, tačiau teismui pakanka duomenų išvadai, kad atsakovas turi pakankamai potencialo / galimybių uždirbti daugiau nei 900 Eur per mėnesį ir prisidėti prie vaikų išlaikymo ieškovės prašoma priteisti suma, kuri, kaip minėta, paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (CPK 185 straipsnis).
25. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
26. Atsakovas taip pat laikėsi pozicijos, kad vaikams reikalingo išlaikymo dydis turėtų būti sumažintas vaikams mokamų išmokų (85,75 Eur) suma. Nors kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis paprastai mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas), tačiau, naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tai nereiškia, jog iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma. Nustačius, kad šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi (kaip nagrinėjamu atveju), nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).
27. Remdamasis išdėstytais argumentais, taip pat Tarnybos išvada, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo – priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui po 315 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
28. Ieškovė skiriama iš atsakovo vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Ieškovė turi pareigą tvarkyti vaikams priklausantį turtą / skirtą išlaikymą išimtinai jų interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis).
29. Šalims išaiškinama, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daugelio subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios, ir, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, tėvai gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
30. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
31. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
32. Ieškinys patenkintas visiškai, tačiau atsakovas prašė, skirstant bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgti į tai, kad ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nebuvo, taip pat ieškovė patikslino prašomą nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką pagal atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus. Kaip matyti iš proceso eigos, ieškovė iš tiesų patikslino prašomą patvirtinti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką pagal atsakovo nurodytus argumentus. Vis dėlto, įvertinus atsakovo nurodytų pastabų kiekį (4) ir jų pobūdį viso tarp šalių kilusio ginčo kontekste, tai nelaikytina pakankamu pagrindu nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagrindinis ginčas tarp šalių buvo kilęs dėl vaikams priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio atsakovo pozicija pripažinta nepagrįsta. Be to, CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatytos konkrečios sąlygos, kurioms esant teismas gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, kurių teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.
33. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 93 straipsnio 2 dalies normą, ieškinio reikalavimai, kurių atsisakė pats ieškovas ir kurie nebuvo nagrinėti teismo, nelaikytini galutiniais, todėl negali būti laikomi teismo atmestais, todėl bylinėjimosi išlaidos skaičiuojamos nuo galutinių ieškinio reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2012).
34. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 214 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė iš viso 1 900 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. 91–95, 120–122). Prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažintina pagrįsta. Taigi ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteisiama 2 114 Eur bylinėjimosi išlaidų.
35. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėjimo, todėl, remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 170 Eur už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtino žyminio mokesčio (((((315 + 315) x 12 mėn.) / 3 proc.) x 75 proc.) = 170 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
36. Byloje patirta 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 92 straipsnis).
Dėl atsakovo prašymo kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją
37. Atsakovas bylą nagrinėjant teisme pateikė teismui prašymą kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją dėl nepagrįsto asmens duomenų rinkimo, ieškovės atstovui pateikus teismui duomenis iš Nekilnojamojo turto registro apie atsakovo motinos turimą (turėtą) nekilnojamąjį turtą.
38. CPK 299 straipsnyje nustatyta, kad jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus.
39. Taigi įstatyme nustatytos konkrečios sąlygos, kurioms esant teismas priima atskirąją nutartį: jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas. Kadangi nagrinėjamu atveju teismas jokių su atsakovo iškeltu klausimu teisiškai reikšmingų aplinkybių netyrė, atitinkamai neturi pagrindo padaryti išvados dėl galimo įstatymų ar kitų teisės normų pažeidimo, atsakovo prašymas netenkinamas. Priimtas teismo sprendimas neužkerta atsakovui kelio savarankiškai kreiptis į atitinkamas institucijai, jei, atsakovo nuomone, kitų asmenų veiksmuose yra įstatymų pažeidimo požymių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti nepilnamečių vaikų L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. K. (L. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove I. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. K. (L. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią:
1. Atsakovas bendrauja su vaikais porinių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio iki sekmadienio, pasiimdamas vaikus penktadienį iš mokymo įstaigos po užsiėmimų pabaigos arba jų gyvenamosios vietos nuo 17:00 val. iki 18:00 val. ir grąžindamas vaikus sekmadienį nuo 19:00 val. iki 20:00 val., į jų gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą.
2. Ieškovei ir atsakovui iš anksto susitarus, atsakovas bendrauja su vaikais ir kitu laiku bei kitomis dienomis atsižvelgiant į vaikų mokymosi, užklasinės veiklos, poilsio ir miego režimus. Tokiu atveju atsakovas šalių sutartu laiku pasiima vaikus ir juos grąžina į jų gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą.
3. Atsakovas bendrauja su vaikais porinių metų, o ieškovė – neporinių metų: vasario 16 d. (Lietuvos valstybės atkūrimo diena); gegužės 1 d. (Tarptautinė darbo diena); liepos 6 d. (Valstybės diena); nepertraukiamai lapkričio 1–2 d. (Visų Šventųjų diena ir Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena), pasiimdamas vaikus prieššventinę dieną iš mokymo įstaigos po užsiėmimų pabaigos arba jų gyvenamosios vietos nuo 17:00 val. iki 18:00 val. ir grąžindamas vaikus (paskutinę) šventinę dieną nuo 19:00 val. iki 20:00 val., į jų gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą.
4. Atsakovas bendrauja su vaikais neporinių metų, o ieškovė – porinių metų: sausio 1 d. (Naujieji metai), kovo 11 d. (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena); birželio 24 d. (Rasos ir Joninių diena); rugpjūčio 15 d. (Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena), pasiimdamas vaikus prieššventinę dieną iš mokymo įstaigos po užsiėmimų pabaigos arba jų gyvenamosios vietos nuo 17:00 val. iki 18:00 val. ir grąžindamas vaikus šventinę dieną nuo 19:00 val. iki 20:00 val., į jų gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą.
5. Atsakovas bendrauja su vaikais kiekvienais metais nepertraukiamai per katalikų Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas, pasiimdamas vaikus prieššventinę dieną iš mokymo įstaigos po užsiėmimų pabaigos arba jų gyvenamosios vietos nuo 17:00 val. iki 18:00 val. ir grąžindamas vaikus paskutinę šventinę dieną nuo 19:00 val. iki 20:00 val., į jų gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą.
6. Ieškovė bendrauja su vaikais kiekvienais metais per stačiatikių Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas. Jei katalikų šventinės dienos sutampa su stačiatikių šventinėmis dienomis, poriniais metais prioritetas teikiamas atsakovo pageidavimui dėl grafiko, neporiniais metais prioritetas teikiamas ieškovės pageidavimui dėl grafiko.
7. Kiekvienas iš tėvų, su kuriuo konkrečiu metu nėra vaikų, turi teisę bendrauti su vaikais telefonu bei kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną tokią dieną iki 21:00 val., atsižvelgiant į vaikų mokymosi, užklasinės veiklos, poilsio ir miego režimus.
8. Vaikų gimimo diena su atsakovu švenčiama poriniais metais nuo 10:00 val. iki 20:00 val., o su ieškove – neporiniais metais. Susitikimo vietą ir laiką su vaikais atsakovas įsipareigoja iš anksto trumpąja SMS žinute arba el. paštu suderinti su ieškove, ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas.
9. Tėvų gimimo dienos, Tėvo diena ir Motinos diena yra švenčiama su tuo iš tėvų, kurio yra šventė, nuo 10:00 val. iki 20:00 val. Susitikimo vietą ir laiką su vaikais atsakovas įsipareigoja iš anksto trumpąja SMS žinute arba el. paštu suderinti su ieškove, ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas.
10. Tvarkos 3, 4, 5, 6, 8 ir 9 punktai turi prioritetą prieš šios tvarkos 1 punkto taikymą.
11. Atsakovas praleidžia su vaikais nepertraukiamai iki 45 kalendorinių dienų kiekvienais metais per vasaros atostogas (birželio 1 d. – rugpjūčio 31 d.). Dėl konkretaus atostogų laiko ieškovė ir atsakovas iš anksto susitaria bendru sutarimu ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki vasaros atostogų pradžios. Tuo atveju, jei šalys nesusitaria dėl vasaros atostogų praleidimo su vaikais laiko, poriniais metais prioritetas teikiamas atsakovo pasiūlytam laikui, neporiniais metais – ieškovės pasiūlytam laikui.
12. Ieškovė ir atsakovas norėdami vaikus atostogų išsivežti į užsienį, privalo apie tai informuoti vienas kitą ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų iki pageidaujamos tokios kelionės pradžios dienos, nurodydamas valstybę, į kurią vykstama, tokios kelionės tikslą bei trukmę, keliavimo būdą. Esant reikalingam rašytiniam sutikimui tokiai kelionei, jis išduodamas per protingą terminą nuo būtinos informacijos pateikimo. Šalys privalo viena kitai perduoti visus vaikų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (asmens tapatybės kortelę, pasą), kurių galėtų prireikti laikinai išvykstant iš Lietuvos Respublikos.
13. Jeigu atsakovas šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti vaikų, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (ne vėliau kaip prieš vieną valandą laiko iki numatyto susitikimo su vaikais) informuoti trumpąja SMS žinute arba el. paštu ieškovę.
14. Tuo atveju, jei bendravimo grafike nurodytas laikas bendrauti negalimas dėl vaikų ligos ar kitų objektyvių priežasčių, ieškovė turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (ne vėliau kaip prieš vieną valandą laiko iki numatyto susitikimo su vaikais) informuoti trumpąja SMS žinute arba el. paštu atsakovą.
15. Abu tėvai įsipareigoja apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą vienas kitą informuoti el. paštu ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo gyvenamosios vietos pakeitimo dienos.
Priteisti iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. K. (L. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą po 315 Eur (tris šimtus penkiolika eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. kovo 7 d.) iki kiekvieno vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę I. I. nepilnamečių vaikų L. K. ir L. K. (L. K.) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti ieškovei I. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 114 Eur (du tūkstančius vieną šimtą keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) žyminio mokesčio. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.
Priteisti iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 6,64 Eur (šešis eurus, 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.