- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-16
- Bylos Nr.
- 2-878/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta iš dalies ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Artūras Driukas, Rimvydas Norkus
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Čili Holdings“, uždaroji akcinė bendrovė „Veiza“, R. A.
- Atsakovas
- R. A., uždarajai akcinei bendrovei „Čili Holdings“, uždarajai akcinei bendrovei „Kokybės klubas“
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė ,,Swedbank“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rimvydo Norkaus ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Čili Holdings“ (pirminis ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Veiza“) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. nutarties dalies, kuria teismas įpareigojo ieškovą uždarąją akcinę bendrovę „Čili Holdings“ per 10 darbo dienų šios nutarties kopijos įteikimo ieškovui dienos pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius atsakovo R. A. nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, įmokant į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 12 000 Lt dydžio piniginį užstatą atsakovo R. A. galimų nuostolių atlyginimui užtikrinti arba pateikti šiai sumai banko garantiją, ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. nutarties dalies, kuria teismas atmetė ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Čili Holdings“ prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo atsakovui, civilinėje byloje Nr. 2-2199-345/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Čili Holdings“ ieškinį atsakovui R. A. dėl nuostolių atlyginimo ir pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Čili Holdings“, uždarajai akcinei bendrovei „Kokybės klubas“ dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu bei dėl sandorio negaliojimo pasekmių taikymo, tretysis asmuo – akcinė bendrovė ,,Swedbank“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu bei nuostolių atlyginimo.
Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties dalies, kuria teismas įpareigojo ieškovą UAB „Čili Holdings“ per 10 darbo dienų nuo šios nutarties kopijos įteikimo ieškovui dienos pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius atsakovo R. A. nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, įmokant į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 12 000 Lt dydžio piniginį užstatą atsakovo R. A. galimų nuostolių atlyginimui užtikrinti arba pateikti šiai sumai banko garantiją, bei teismo nutarties dalies, kuria teismas atmetė ieškovo UAB „Čili Holdings“ prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo atsakovui, teisėtumo klausimas.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Veiza“ (toliau – UAB „Čili Holdings“) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo R. A. 180 000 Lt nuostolių, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui R. A. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti lėšas bei turtines teises. Nurodė, jog ieškinio suma yra labai didelė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir areštavo atsakovui R. A. priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą arba pas trečiuosius asmenis, 180 00 Lt sumai, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštavo trūkstamai sumai atsakovui priklausančias lėšas, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu.
Šalies argumentai
Atsakovas R. A. kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui, o šio prašymo netenkinus, prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovo lėšoms, esančioms banko sąskaitose, o tuo atveju, jei teismas netenkintų abiejų pirmiau nurodytų prašymų, prašė teismo įpareigoti ieškovą UAB „Čili Holdings“ per 5 kalendorines dienas pateikti atsakovo R. A. 12 000 Lt dydžio minimalių nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą, įmokant į teismo depozitinę sąskaitą 12 000 Lt arba pateikiant banko garantiją šiai sumai. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas, užtikrindamas ieškovo UAB „Čili Holdings“ ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi areštavo atsakovo R. A. turtą 180 000 Lt sumai. Pažymėjo, kad vykdydamas šią nutartį, antstolis areštavo atsakovo automobilį (120 000 Lt vertės) ir banko sąskaitose esančias atsakovo lėšas (60 000 Lt). Nurodė, kad atsakovas šioje byloje reiškia neturtinį reikalavimą – dėl preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo tariama, todėl laikinųjų apsaugos priemonių UAB „Čili Holdings“ atžvilgiu neprašė. Pažymėjo, kad situacija, kai atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o ieškovo – ne, pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą, todėl laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu turi būti panaikintos, be to atsakovo padėtis šiame procese yra ne tik nepagrįstai blogesnė dėl jo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, bet jis dėl susiklosčiusios situacijos yra priverstas patirti ir papildomų nuostolių. Pažymėjo, kad areštuotos lėšos atsakovui yra būtinos išgyventi, kadangi atsakovas šiuo metu niekur nedirba. Jei teismas netenkintų atsakovo prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas prašė užtikrinti jo nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurie atsiras atsakovui skolinantis lėšas pragyvenimui.
Ieškovas UAB „Čili holdings“ prašė atsakovo prašymą atmesti ir skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 31 d. nutartimi atsakovo R. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė, o prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo tenkino iš dalies, taip pat įpareigojo ieškovą UAB „Čili Holdings“ per 10 darbo dienų nuo šios nutarties kopijos įteikimo ieškovui dienos pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius atsakovo R. A. nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, įmokant į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 12 000 Lt dydžio piniginį užstatą atsakovo R. A. galimų nuostolių atlyginimui užtikrinti arba pateikti šiai sumai banko garantiją, atmetė ieškovo UAB „Čili Holdings“ prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo atsakovui.
Teismas pažymėjo, kad atsakovo teiginys, jog situacija, kai iš dviejų bylų sujungtoje byloje ieškovo reikalavimai yra užtikrinti areštu, o atsakovo reikalavimas nėra užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, pažeidžia šalių lygiateisiškumą, yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui. Nurodė, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, t. y. pagrindo panaikinti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę, o priešingai - nurodė, kad šiuo metu yra bedarbis, negauna jokių pajamų, o areštavus automobilį ir jo santaupas banke, jis neturi lėšų pragyvenimui, kas tik sustipriną grėsmę, kad galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, todėl teismas atsakovo prašymą dėl laikinų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė. Pažymėjo, kad atsakovas savo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, grindė jo galimais nuostoliais, mokant palūkanas už pasiskolintą 60 000 Lt sumą pragyvenimui bylos nagrinėjimo laikotarpiu, taip gaudamas 12 000 Lt mokamų palūkanų sumą, kuria ir prašė užtikrinti galimus atsakovo nuostolius. Nurodė, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad pirmiau nurodytas lėšas pragyvenimui skolinosi, tačiau teismui pakako įsitikinti vien tuo, kad susidariusioje situacijoje nuostoliai gali atsirasti. Teismas sprendė, kad atsakovui negalint naudotis asmeninėmis savo lėšomis dėl jų arešto, tikėtina, kad dėl to skolinantis lėšų, atsakovas patirs nuostolių, todėl tenkino atsakovo prašymą pareikalauti nuostolių atlyginimo užtikrinimą 12 000 Lt sumai. Teismas sprendė, kad asmens naudojimasis savo procesine teise teikti prašymus teismui negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl ieškovo prašymo dėl baudos skyrimo atsakovui netenkino.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Čili Holdings“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. nutarties dalį, kuria teismas įpareigojo ieškovą UAB „Čili Holdings“ per 10 darbo dienų nuo šios nutarties kopijos įteikimo ieškovui dienos pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius atsakovo R. A. nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą įmokant į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 12 000 Lt dydžio piniginį užstatą atsakovo R. A. galimų nuostolių atlyginimui užtikrinti arba pateikti šiai sumai banko garantiją, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. nutarties dalį, kuria teismas atmetė ieškovo UAB „Čili Holdings“ prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo atsakovui R. A., priimti 2011 m. rugsėjo 30 d. UAB „Čili Holdings“ balansą ir prijungti jį prie bylos medžiagos, skirti atsakovui R. A. 20 000 Lt baudą už akivaizdų piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis, iš jų 50 proc. baudos skiriant ieškovui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas ieškovui skyrė depozitą, nors tapatus klausimas buvo išspręstas pirmosios instancijos teismo. Teismas, nesigilindamas į jau esamas pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nutartis, tapatų klausimą, kuris galutinai buvo išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo galutine ir neskundžiama 2011 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-125/2011, išsprendė dar kartą, nors procesas dėl prašymo apskritai turėjo būti nutrauktas.
2. Teismas nesiaiškino, ar ieškovui yra poreikis skolintis, o jeigu yra, nenustatė, koks tai poreikis. Pažymėtina, kad teismas nukrypo nuo teismų praktikos, nes netyrė ir nevertino aplinkybės, jog atsakovas apskritai neįrodė poreikio skolintis lėšų. Teismas netyrė nurodytų aplinkybių, nors ieškovas prašė įvertinti 2010 m. liepos 1 d. R. A. prašymą ir 2010 m. liepos 26 d. UAB „Čili Holdings“ atsikirtimus.
3. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos, nevertindamas aplinkybės, kad atsakovas neįgyvendino įrodinėjimo pareigos, jog ieškovas dėl savo blogos finansinės būklės bus nepajėgus atlyginti atsakovo nuostolių.
4. Teismas turėjo pagrįstai įvertinti faktą apie įrodymų, liudijančių apie blogą ieškovo finansinę būklę, nebuvimą, tačiau to nepadarė. Remiantis 2011 m. rugsėjo 30 d. ieškovo UAB „Čili Holdings“ balansu, ieškovo turtas vertinamas 120 039 047 Lt, o įsipareigojimai tesiekia 25 402 264 Lt, iš kurių tik 2 078 264 Lt yra per vienerius metus mokėtinos sumos. Todėl teismo reikalavimas įpareigoti ieškovą sumokėti 12 000 Lt sumą atsakovo nuostolių užtikrinimui yra neteisėtas ir nepagrįstas.
5. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai nevertino atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Ieškovas atsikirtimuose į neteisėtą 2012 m. sausio 11 d. prašymą nurodė, kad minėtas prašymas yra analogiškas jau pateiktiems prašymams, o prie jo nebuvo pateikta jokių jį patvirtinančių įrodymų apie pasikeitusią faktinę situaciją, kas suteiktų pagrindą iš naujo kreiptis atsakovui dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir atsakovo nuostolių užtikrinimo. Tokie pasikartojantys prašymai, kai asmuo yra atstovaujamas advokato, jokiu būdu negali būti vertinami kaip sąžiningas disponavimas savo procesinėmis teisėmis. Tai apsunkina ne tik teismo, bet ir proceso šalių darbą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas R. A. prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą ir ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Pažymėtina, kad bylos šalims siekiant apginti savo pažeistas teises ir reiškiant skirtingus reikalavimus privalo būti išlaikytas šalių procesinio lygiateisiškumo principas ir tam tikras balansas, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nė viena iš šalių neatsidurtų blogesnėje padėtyje nei kita šalis, reiškianti priešpriešinį reikalavimą, kildinamą iš tų pačių teisinių santykių.
2. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir nuostolių atlyginimo užtikrinimo nėra tapatus anksčiau teiktiems atsakovo prašymams. Be to, asmens teisė kreiptis dėl jam pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, panaikinimo, galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, nėra ribojama įstatymo.
3. Įstatyminis reglamentavimas nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo institutą sieja ne su jau patirtų nuostolių atlyginimu, o su nuostoliais, kurie galimai atsiras taikant asmeniui laikinąsias apsaugos priemones. Todėl pažymėtina, jog teismas neturi pareigos vertinti, kokius nuostolius jau yra patyręs atsakovas, nes tai nėra šios bylos dalykas, tačiau galimų nuostolių atsiradimas, kai yra areštuotas visas fizinio asmens turtas, įskaitant banko sąskaitas, yra akivaizdžiai tikėtinas, tuo labiau, kad teisminis ginčas ir byloje pritaikyti ribojimai jau tęsiasi beveik 2 metus.
4. Galimi R. A. nuostoliai, kuriuos jis prašo užtikrinti, yra susiję su 60 000 Lt sumos pasiskolinimo minimaliomis sąnaudomis, kurios sudarys 10 procentų metinių palūkanų. Tokios palūkanos yra vidutinės rinkoje egzistuojančios vartojimo paskolos palūkanos. Remiantis Lietuvos teismų praktika, statistinė vidutinė bylų nagrinėjimo teisme trukmė yra dveji metai. Taigi, R. A. galimi nuostoliai sudarys 12 000 Lt per dvejus bylinėjimosi metus, todėl šių nuostolių fiziniam asmeniui atlyginimą yra būtina užtikrinti. Pabrėžtina, kad skolinantis lėšas pragyvenimui finansuoti, nuostolių atsiradimas yra realus. Be to, pažymėtina, kad byla tęsiasi beveik 2 metus, tačiau galutinio ir įsiteisėjusio teismo sprendimo byloje dar nėra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai iš dalies tenkino atsakovo prašymą dėl galimų nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių (atsakovo turto arešto) taikymo, atlyginimo užtikrinimo ir atmetė ieškovo prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovui skyrimo.
Dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).
Vadovaujantis CPK 146 straipsnio 1 dalies nuostata teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija.
Šalių teisės civiliniame procese yra grindžiamos lygiateisiškumo principu (Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis, CPK 17 straipsnis). Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs su laikinu turtinių ir kitų atsakovo teisių ribojimu bei jo veiklos suvaržymu, tai akivaizdu, kad gali būti pažeidžiamos jo teisės. Atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas yra viena iš priemonių, užtikrinančių skolininko ir kreditoriaus teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą.
Taikant nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo institutą iš esmės vadovaujamasi tais pačiais principais, kurias vadovaujamasi taikant laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi taikant laikinąsias apsaugos priemones ne tik preliminariai vertinama ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo tikimybė, tačiau ir teismo sprendimo neįvykdymo rizika, taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimą taip pat turi būti vertinami ne tik galintys kilti atsakovo nuostoliai, bet ir tikimybė, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas gali pasunkėti. Be to, kadangi taikant laikinąsias apsaugos priemones nereikalaujama įrodyti ieškinio pagrįstumo, analogiškai ir taikant atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą teismui nebūtina turėti įrodymų, kad tam tikro dydžio nuostolių ateityje tikrai atsiras (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-279/2012). Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje gali patirti nuostolių, turi pateikti teismui konkrečius duomenis apie tokių nuostolių atsiradimo galimumą bei jų preliminarų dydį. Taigi, turi būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas, jei tik šis įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Sprendžiant šį procesinį klausimą taip pat turi būti vertinama ir ieškovo turtinė padėtis, kuri leis nustatyti, ar atsakovo galimų nuostolių atlyginimo suma ieškovui yra didelė. Ieškovas (įmonė) savo gerą turtinę padėtį gali pagrįsti duomenimis iš viešų registrų apie registruotino turto sudėtį, jam nustatytus apsunkinimus, turto likvidumą, kredito įstaigų duomenimis bei duomenimis iš įmonės sąskaitų apie turimas lėšas, duomenimis apie gaunamas pajamas ir įsiskolinimus, finansinės atskaitomybės dokumentais ir pan. Jeigu iš šalių pateiktų duomenų matyti, kad ieškovui atsakovo prašoma užtikrinti galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo suma, kuri galėtų būti nustatyta, nėra didelė, teismas neturėtų tenkinti atsakovo tokio prašymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-785/2012).
Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo pareigą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti nuostolių, kaip minėta, gali pateikti teismui konkrečius duomenis apie tokių nuostolių atsiradimo galimumą bei jų preliminarų dydį. Nepateikus tokių duomenų, tenkinti atsakovo prašymo dėl nuostolių atlyginimo nėra pagrindo.
Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismas, 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad 180 000 Lt dydžio reikalavimas atsakovui, kuris yra fizinis asmuo, laikytinas didele suma ir gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartimi iš dalies patenkintas atsakovo R. A. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo ir ieškovas UAB „Čili Holdings“ įpareigotas per dešimt darbo dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius atsakovo R. A. nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą įmokant į teismo depozitinę sąskaitą 12 000 Lt sumą arba pateikti šiai sumai banko garantiją.
Minėta, kad taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą turi būti vertinami ne tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galintys kilti atsakovo nuostoliai, bet ir tikimybė, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas gali pasunkėti. Sprendžiant šį procesinį klausimą taip pat turi būti vertinama ir ieškovo turtinė padėtis, kuri leis nustatyti, ar atsakovo galimų nuostolių atlyginimo suma ieškovui yra didelė. Ieškovas UAB „Čili Holdings“ kartu su atskiruoju skundu pateikė dokumentus apie įmonės finansinę būklę. Iš UAB „Čili Holdings“ 2011 m. rugsėjo 30 d. balanso matyti, kad įmonė turi 120 039 047 Lt vertės ilgalaikio turto, o jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia 25 402 264 Lt, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai yra tik 2 078 264 Lt. Tuo tarpu per vienerius metus gautinos sumos sudaro 7 854 127 Lt. Šie ieškovo, vykdančio ūkinę-komercinę veiklą, duomenys leidžia manyti, kad atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo suma ieškovui nėra didelė, todėl jis būtų finansiškai pajėgus atlyginti 12 000 Lt nuostolių sumą, jeigu būtų paduotas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.
Esant tokiai situacijai konstatuojama, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 31 d. nutartimi nepagrįstai iš dalies tenkino atsakovo R. A. prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, todėl yra pagrindas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartį šioje dalyje panaikinti (CPK 337 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino ir atsakovo nurodyto prašomų užtikrinti galimai atsirasiančių nuostolių dydžio pagrįstumą, tačiau konstatavus, kad 12 000 Lt suma ieškovui nėra didelė, ši aplinkybė neturi esminės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai taip pat neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo
CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). CPK numato ir teismo paskirtos baudos panaikinimo ar sumažinimo procedūrą bei teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, apskundimo atskiruoju skundu galimybę (CPK 107 str.). Atskirąjį skundą dėl tokios nutarties gali paduoti asmuo, kuriam paskirta bauda (CPK 107 str. 2 d.). Tuo tarpu teismo nutarties, kuria atmestas byloje dalyvaujančio asmens prašymas skirti kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, apskundimas atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui CPK nenumatytas. (CPK straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Jei šie trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį (CPK str. 5 d.). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-665/2012).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas UAB „Čili Holdings“ atskirajame skunde prašo Lietuvos apeliacinio teismo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovo prašymas skirti baudą atsakovui R. A. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir paskirti atsakovui R. A. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nuolat teikiant prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo arba nuostolių atlyginimo užtikrinimo. CPK nenumato galimybės paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta skirti byloje dalyvaujančiam asmeniui baudą, o tai reiškia, kad tokia nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl apeliacinis procesas dėl šio ieškovo UAB „Čili Holdings“ atskirojo skundo reikalavimo turi būti nutrauktas (CPK str. 2 d. 3 p., 5 d., 338 str.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas spręsti, kad žemesnės instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą. Dėl proceso teisės normų pažeidimų, turinčių esminę reikšmę nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. nutarties dalis, kuria atsakovo R. A. galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimui ieškovas UAB „Čili Holdings“ įpareigotas sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 12 000 Lt arba pateikti nurodytos sumos banko garantiją, naikintina, o atsakovo prašymas dėl galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo atmestinas (CPK 146 str., 337 str. 1 d. 2 p.).
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. nutarties dalies, kuria netenkintas ieškovo prašymas skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK str. 2 d. 3 p., 5 d., 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. teismo nutarties dalį, kuria atsakovo R. A. nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Čili Holdings“ įpareigotas per 10 darbo dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos sumokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 12 000 Lt arba pateikti nurodytos sumos banko garantiją, panaikinti.
Apeliacinį procesą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. nutarties dalies, kuria netenkintas ieškovo prašymas skirti atsakovui R. A. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nutraukti.