- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-20
- Bylos Nr.
- 2-2199-345/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01389-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- UAB „Čili Holdings“, BUAB „Veiza“, R. A.
- Atsakovas
- R. A., UAB „Kokybės kubas“, BUAB „Veiza“
- Trečiasis asmuo
- AB „Swedbank“
- Kategorijos
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Čili Holdings“ (pirminis ieškovas BUAB „Veiza“) ieškinį atsakovui R. A. dėl nuostolių atlyginimo ir civilinę bylą pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovams BUAB „Veiza“, UAB „Kokybės kubas“ dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu ir dėl sandorio negaliojimo teisinių pasekmių taikymo, trečiasis asmuo – AB „Swedbank“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. A. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti niekine tarp atsakovų UAB „Veiza“ ir UAB „Kokybės kubas“ 2009 m. balandžio 14 d. sudarytą preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį ir taikyti niekinio sandorio teisines pasekmes – grąžinti atsakovui UAB „Veiza“ jo atsakovui UAB „Kokybės kubas“ sumokėtas netesybas už preliminariosios sutarties nevykdymą - 180 000,00 Lt.
Ieškovas nurodė, kad atsakovas UAB „Veiza“ yra pareiškęs ieškinį teisme, kuriuo prašo priteisti iš ieškovo 180 000,00 Lt nuostolių, taikant laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinys grindžiamas 2009 m. balandžio 14 d. preliminaria nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartimi, sudaryta tarp atsakovų UAB „Veiza“ ir UAB „Kokybės kubas“. Ieškovo manymu, paminėta sutartis yra tariama ir sudaryta nesiekiant sukurti teisinių pasekmių. Sutartimi yra susitariama ateityje perleisti nuosavybės teisę į pastatą - parduotuvę, unikalus Nr. 1095-0007-7010 (toliau – Pastatas), kuri sutarties sudarymo metu buvo įkeista AB Swedbank. Atsakovai į AB „Swedbank“ su prašymu dėl leidimo sudaryti šį sandorį nesikreipė. Preliminarioji sutartis buvo sudaryta atsakovui UAB „Veiza“ žinant apie egzistuojantį civilinį ginčą, bei neginčijamai žinant, kad šioje byloje egzistuoja pagrįsta tikimybė kasacinio proceso, kuriame be kita ko, gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Atidus, rūpestingas ir protingas civilinių teisinių santykių dalyvis, egzistuojant tokiai grėsmei, sutarties su tokiomis netesybomis nebūtų sudaręs. Be to, sutarties sudarymo metu Pastatas buvo išnuomotas trečiajai šaliai. Turto, kuris ilgalaike nuomos sutartimi yra išnuomotas, įsigijimas neturint galimybės jo toliau vystyti, laikytinas ekonomiškai nenaudingu. Analizuojant UAB „Kokybės kubas“ finansinės atskaitomybės dokumentus už 2008 m., galima teigti, kad UAB „Kokybės kubas“ neturėjo finansinių galimybių vykdyti preliminaria sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovai yra susijusios įmonės. Visos šios aplinkybės, ieškovo manymu, patvirtina, kad preliminarioji sutartis buvo sudaroma neturint tikslo ją vykdyti, tačiau turint tikslą ateityje pradėti naują civilinį ginčą dėl menamos žalos padarymo taikant laikinąsias apsaugos priemones, todėl ši sutartis yra niekinė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78 straipsnio 5 dalis numato, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti kiekvienas suinteresuotas asmuo. Todėl ieškovas mano, kad yra tinkamas subjektas reikšti tokį ieškinį ir prašyti teismo tokiu būdu apginti jo pažeistas civilines teises.
Atsakovas UAB „Kokybės kubas“ su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad UAB „Veiza“ ir UAB „Kokybės kubas" nebuvo tarpusavyje susiję subjektai, įmonės vykdė savarankišką ūkinę veiklą. UAB „Kokybės kubas", sudarydama preliminariąją nekilnojamojo tarto pirkimo-pardavimo sutartį, turėjo pagrįstą ir teisėtą interesą įsigyti iš UAB „Veiza“ nurodytą nekilnojamąjį turtą, bei verslo tikslais jį išplėtoti. Šalys, sudarydamos tariamą sandorį, pastaruoju neturi siekti jokių padarinių, t.y. toks sandoris tari būti nevykdomas. Iš to seka išvada, kad jeigu sandoris yra vykdomas, jis nelaikytinas tariamu. Siekiant sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį buvo atliekami nekilnojamojo turto išvystymo architektūriniai projektai, UAB „Kokybės kubas“, laikydamasis 2009 m. balandžio 14 d. preliminariosios sutarties nuostatų, 2009 m. gegužės 18-19 d. sumokėjo UAB „Veiza“ 180 000 Lt avansą. Taigi sutarties šalys vykdė preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas ir iki 2009 m. gegužės 30 d. būtų sudarę pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį, jeigu ieškovo iniciatyva nebūtų apribota UAB „Veiza“ disponavimo turtu teisė. UAB „Kokybės klubas“ taip pat nesutinka su ieškovo teiginiais, kad UAB „Kokybės klubas“ neturėjo finansinių galimybių vykdyti preliminaria sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.
Atsakovas UAB „Veiza“ su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškinys pareikštas tik tam, kad užvilkinti sprendimo priėmimą kitoje civilinėje byloje, kurioje UAB „Veiza“ yra pareiškęs ieškinį dėl nuostolių atlyginimo.
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyko paruošiamųjų dokumentų būdu. Ieškovas pateikė teismui dubliką, o atsakovas – tripliką, kuriuose šalys savo išsakytus argumentus palaikė.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Čili Holdings“ (pirminis ieškovas – UAB „Veiza“) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovo R. A. 180 000 Lt nuostolių, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai. Nurodo, kad R. A. prašymu ieškovui 2008-02-28 Kauno apygardos teisme buvo priimtas atsakovo ieškinys, kuriuo R. A. prašė priteisti solidariai iš ieškovo UAB „Čili Bistro“ ir UAB „Vilsarma“ 636000 Lt skolą, 5 procentus metinių palūkanų, žyminį mokestį. Taip pat atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo ir UAB „Vilsarma“ atžvilgiu – turto areštą, dėl ko 2008-02-28 nutartimi buvo areštuotas ieškovo ir UAB „Vilsarma“ turtas 636000 Lt sumai, kuria Lietuvos apeliacinis teismas 2008-04-17 nutartimi paliko galioti nepakeistą. 2008-02-29 antstolė N. Š. ieškovui susipažinti pateikė 2008-02-29 turto aprašą, kuriuo antstolė areštavo ieškovui priklausančioms 10 transporto priemonių, ½ daliai pastato-parduotuvės, esančio Nemenčinės pl. 33, Vilniaus m. Kauno apygardos teismas 2008-10-14 sprendimu atsakovo ieškinį atmetė, kurį Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti. 2009-04-15 nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė atsakovo kasacinį skundą. 2009-04-15 nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tenkino atsakovo prašymą sustabdyti Kauno apygardos teismo 2008-10-14 sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-31 nutarties vykdymą iki tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka, dėl ko 2009-04-20 turto areštų registre vėl buvo uždėtas areštas ieškovo turtui. 2009-06-03 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo, išaiškindamas ieškovui teisę, pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys byloje dėl laidavimo buvo atmestas, ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, kuriuos jam padarė atsakovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-07-27 nutartimi paliko galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-31 nutartį. Įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo nutarčiai, kuria buvo panaikintas areštas, ieškovas sudarė preliminariąją turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurios 1.61 punktą ieškovas ir UAB „Kokybės kubas“ susitarė iki 2009-05-30 sudaryti ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto pirkimo pardavimo sutartį pagal suderintas pagrindines sąlygas. Vykdydamas preliminariosios sutarties 3.1 punktu prisiimtus įsipareigojimus, UAB „Kokybės kubas“ 2009 m. gegužės 18-19 dienomis sumokėjo ieškovui 180000 Lt avansą. Taip pat šalys susitarė, jog nesudarius sutarties iki 2009-05-30 ieškovas privalės sumokėti 360000 Lt baudą. Ieškovas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties iki nustatyto termino sudaryti negalėjo, todėl UAB „Kokybės kubas“ pareikalavo grąžinti 180000 Lt avansą ir sumokėti 360000 Lt baudą. UAB „Kokybės kubas“ kreipėsi į teismą dėl baudos iš ieškovo priteisimo, tačiau byla buvo baigta taikos sutartimi, susitarus sumokėti 180000 Lt baudą. Todėl dėl atsakovo pareikalautų 2009-04-07 kasaciniu skundu taikyti turto arešto, nors tiek pirmosios instancijos tiek apeliacinės instancijos teismai netenkino atsakovo reikalavimo priteisti 636000 Lt, ieškovas negalėjo įgyvendinti preliminarios sutarties nuostatų, dėl ko patyrė 180000 Lt tiesioginių nuostolių.
Atsiliepimas
Atsakovas R. A. atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Ieškovas turėjo visas teisines galimybes išvengti galimų nuostolių, tačiau šia teise nepasinaudojo. Atsakovui buvo nesvarbu, koks turtas bus areštuotas, o svarbu, kad būtų užtikrintas būsimo sprendimo įvykdymas. Ieškovas kildina žalą iš 2009-04-14 preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties, kuri turi apsimestinio sandorio požymių. Pažymi, kad ieškovas ir UAB „Kokybės kubas“ yra susijusios įmonės. Turtas, kurį susitarė ieškovas parduoti ir kurį ketino pirkti UAB „Kokybės kubas“ buvo įkeistas, o byloje nėra duomenų, kad bankas būtų davęs sutikimą perleisti jam įkeistą turtą.
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyko paruošiamųjų dokumentų būdu. Ieškovas pateikė teismui dubliką, o atsakovas – tripliką, kuriuose šalys savo išsakytus argumentus palaikė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-298-823/2011 pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovams UAB „Veiza“ ir UAB „Kokybės kubas“ dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu, ir dėl sandorio negaliojimo teisinių pasekmių taikymo, trečiasis asmuo – Swedbank, AB sujungta su civiline byla Nr. 2-4186-661/2011 pagal ieškovo UAB „Čili Holdings“ ieškinį atsakovui R. A. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.
Teismo posėdžio metu, ieškovų atstovai ieškininius reikalavimus palaikė, atsakovų atstovai su ieškiniais nesutiko.
Ieškovo R. A. ieškinys dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu ir dėl sandorio negaliojimo teisinių pasekmių taikymo atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo UAB „Čili Holdings“ ieškinys dėl nuostolių atlyginimo tenkintinas.
Dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu ir dėl sandorio negaliojimo teisinių pasekmių taikymo
Ieškovas R. A. savo ieškinyje nurodo, kad atsakovas UAB „Veiza“ yra pareiškęs ieškinį teisme, kuriuo prašo priteisti iš ieškovo 180 000 Lt nuostolių, taikant laikinąsias apsaugos priemones, o ieškinys grindžiamas 2009 m. balandžio 14 d. preliminaria nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartimi (toliau – Sutartis), sudaryta tarp atsakovų UAB „Veiza“ ir UAB „Kokybės kubas“, kuri yra tariama ir sudaryta nesiekiant sukurti teisinių pasekmių. Nors ieškovas tiesiogiai ir nenurodo konkrečios teisės normos, kurios pagrindu prašo pripažinti 2009-04-14 preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, tačiau iš dėstomų ieškinio aplinkybių bei argumentų matyti, jog ieškovas minėtą sandorį siekia pripažinti negaliojančiu Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsnio pagrindu.
CK 1.86 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja; tokiems sandoriams taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sudarydamos tariamą sandorį, šalys nori sudaryti išorinį teisinio santykio atsiradimo vaizdą, tačiau iš tikrųjų nenori ir nesiekia teisinių pasekmių ir šio sandorio paprastai nevykdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011, 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2003).Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas, o įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011, 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais, būtina išsiaiškinti, ar sandorio dalyviai realiai įgijo civilines teises ir pareigas, bei kokia buvo tikroji sandorio šalių valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2011, 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011, 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Ginčuose dėl tariamo sandorio teisinių padarinių taikymo pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo reikalavimą byloje, šiuo atveju – ieškovui (CPK 178 str.).
Ieškovo nuomone, UAB „Kokybės kubas“ pasirašydamas Sutartį nesiekė verslo tikslais išplėtoti iš UAB „Veiza“ įsigytą nekilnojamąjį turtą – pastatą-parduotuvę, esantį Nemenčinės pl. 33, Vilniuje, o UAB „Veiza“ pateikti nekilnojamojo turto išvystymo architektūriniai projektai nepatvirtina sandorio tikrumo, kadangi projektai padaryti užsakius UAB „Erdana“, kuri nėra susijusi su Sutarties šalimis, antrasis priešprojektinis pasiūlymas buvo rengiamas du metai iki ginčijamo sandorio sudarymo, trečiojo priešprojektinio užsakovas ir rengimo data nėra žinomi, o UAB „Veduta“ 2009-01-22 teiktas komercinis pasiūlymas yra galimai suklastotas. Įvertinus šalių paaiškinimus ir bylos medžiagą, matyti, kad buvo atlikti skirtingi nekilnojamojo turto - pastato – parduotuvės, esančios Nemenčinės pl. 33, Vilniuje išvystymo architektūriniai projektai. Kaip paaiškino atsakovas UAB „Kokybės kubas“ tik įvertinęs šiuos architektūrinius projektus nusprendė sudaryti preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. Nr.2-2199-345/2012 b.l. 96-103, t.4). Taigi teismas laiko, kad UAB „Kokybės kubas“ ir UAB „Veiza“ 2009-04-14 sudarė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, sumokėjo Sutartyje nustatytą 180000 Lt avansą, t.y. vykdė Sutarties sąlygas ir siekė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Aplinkybė, jog vienas iš parduodamo nekilnojamojo turto išvystymo architektūrinių projektų buvo atlikti pagal užsakovo UAB „Erdana“ prašymą, o kito užsakovas ir rengimo data yra neaiškūs, nepaneigia fakto, jog šalys sudarydamos sandorį jo sudaryti nenorėjo ir nesiekė teisinių pasekmių bei sandorio nevykdė. Priešingai, iš architektūrinių projektų matyti, jog Sutartis neturi tariamojo sandorio požymių, ji realiai buvo vykdoma – sumokėtas 180000 Lt avansas, net iki sandorio sudarymo UAB „Veiza“ siekė turtą parduoti, pateikė parduodamo objekto išvystymo architektūrines galimybes, dėl ko vėliau UAB „Kokybės kubas“ ir UAB „Veiza“ sudarė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, realiai įgijo civilines teise ir pareigas ir tokia buvo tikroji sandorio šalių tikroji valia.
Tuo tarpu ieškovo argumentai, jog UAB „Veduta“ 2009-01-22 teiktas komercinis pasiūlymas yra galimai suklastotas, nepagrįstas jokiais įrodymais. CPK 300 str. 1 d. numato, kad jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Šiais atvejais teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, išnagrinėja civilinę bylą arba ją sustabdo (CPK 300 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad atsakovų veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių. Be to, pagrindinė teismo funkcija yra išspręsti individualų ginčą, o ne teisės pažeidimų prevencija. Pažymėtina, kad tai ieškovui netrukdė pačiam kreiptis į kompetentingą instituciją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tuo tarpu įvertinus byloje pateiktus Sutarties objekto išvystymo architektūrinius projektus nėra pagrindo daryti išvados apie pateikto dokumento suklastojimą, nes patikimi duomenys gali būti gaunami tik atlikus konkrečią ekspertizę, kurios skirti ieškovas neprašė.
Vieną iš sandorio tariamumo sudarymo aplinkybių ieškovas nurodo, kad UAB „Kokybės kubas“ ir UAB „Veiza“ yra susijusios įmonės, t.y. UAB „Kokybės kubas“ vienintelis akcininkas yra D. K., o UAB „Veiza“ yra kontroliuojama brolio L. T. Karoso, tuo pačiu abu broliai buvo UAB „Veiza“ valdybos nariai, dėl ko laikytina, jog Sutartis buvo sudaryta apsimestinai, bei viena iš šalių neturėjo galimybės jos vykdyti. Tačiau Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio sąrašo su istorija patvirtina, kad UAB „Kokybės kubas“ nuo 2005-06-27 yra D. K., kuris UAB „Veiza“ direktoriumi buvo nuo 1995-03-21 iki 2001-01-09. Tuo tarpu Tadas L. K. UAB „Kokybės kubas“ akcininku ar direktoriumi nėra buvęs (c.b. Nr. 2-7258-345/2011 b.l. 73-100, t. 1). Civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo principas (CK 1.5 str.), kuris reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Tačiau sąžiningumas gali būti nuginčytas, nes tai nuginčijamoji prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006). Sandoris buvo sudarytas, kai skolininkas – juridinis asmuo sudarė tokį sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iš sandorio šalių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar artimaisiais giminaičiais turintis nuosavybės teise mažiausiai penkiasdešimt procentų kito juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.) arba abiejų juridinių asmenų akcijų (pajų, akcijų ir pan.), todėl pagal CK 6.67 straipsnio 1 dalies 7 punktą laikytina, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos. Nagrinėjamu atveju Sutarties pasirašymo metu nei D. K. neturėjo UAB „Veiza“ akcijų nei L. T. Karosas nebuvo UAB „Kokybės kubas“ akcininkas, bei viena kitos įmonės nekontroliavo. Taigi atsakovo nesąžiningumas vadovaujantis CK 6.67 straipsnio 7 punktu gali būti preziumuojamas, todėl šiuo atveju pareiga įrodyti, jog jis buvo sąžiningas, tenka atsakovui. Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus ir byloje esančius įrodymus, atsakovas minėtą prezumpciją paneigė, iš esmės savo sąžiningumą pagrindė prieš tai aptartais byloje esančiais įrodymais (CPK 178 str.).
Ieškovas taip pat nurodo, kad Sutartimi šalys susitarė perleisti turtą, kuris Sutarties sudarymo metu buvo įkeistas Swedbank, AB, kuris, būdamas įkaito turėtojas, sutikimo šiam sandoriui nedavė, o nei UAB „Kokybės kubas“, nei UAB „Veiza“ tiek prieš Sutarties sudarymą, tiek po Sutarties sudarymo su prašymu leisti sudaryti sandorį į banką nesikreipė, kas tik patvirtino, jog sandoris buvo sudarytas dėl akių, tačiau teismas tokius ieškovo argumentus laiko nepagrįstais ir atmestinais, kadangi banko leidimo neturėjimas sudarant preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį nereiškia, jog sandoris buvo sudarytas dėl akių. Be to, bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu, ieškovas pats pripažino, jog sudarant nekilnojamojoje turto pirkimo-pardavimo sutartį toks banko leidimas nereikalingas, tačiau tikėtina, jog tokio leidimo jis nebūtų gavęs dėl pakankamai Sutartyje numatyto trumpo termino pagrindinei sutarčiai sudaryti, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.). Iš „Swedbank“, AB 2010-09-17 rašto Nr. SR-42075 matyti, jog atsakovas UAB „Veiza“ raštiškai nors ir nesikreipė dėl sutikimo perleisti pastatą-parduotuvę, esantį Nemenčinės pl. 33, Vilniuje, tačiau 2009 metais su UAB „Veiza“ vyko bendravimas dėl įvairaus turto pardavimo (b.l. Nr. 2-7258-345/2011 b.l.217, t.2). Be to, kaip matyti „Swedbank“, AB 2010-01-26 raštu Nr. SR-3940 (c.b. Nr. 2-7258-345/2011 b.l. 110, t.1) sutiko, kad bankui įkeista parduotuvė, esanti Nemenčinės pl.33, Vilniuje būtų perleista UAB „Vilsarma“, dėl ko teismas daro išvadą, jog bankas, būdamas įkeisto turto turėtojas, neprieštarauja dėl turto perleidimo tretiesiems asmenims.
Nors ieškovas nurodo, jog šalys neturėjo teisės sudaryti Sutarties, kadangi turtas buvo areštuotas, o ieškovui kitoje byloje pateikus kasacinį skundą Sutartyje minimas turtas buvo Lietuvos aukščiausios Teismo 2009-04-20 nutartimi pakartotinai areštuotas, tačiau iš išrašų iš turto arešto registrų (c.b. Nr. 2-7258-345/2011 b.l. 35-49, t.2) matyti, jog sudarant 2009-04-14 preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, Sutarties objektui visos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos ir jokie turto areštai sutarties objektui – pastatui –parduotuvei, esančiam Nemenčinės pl. 33, Vilniuje, nebuvo taikomi, dėl ko šalys pagrįstai pasirašė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, o kreiptis į banką dėl leidimo sudaryti įkeisto ir areštuoto turto perleidimo sandorį nebuvo tikslinga.
Ieškovas taip pat nurodo, jog sandoris buvo tariamas, kadangi Sutartyje numatytas avansas UAB „Kokybės kubas“ buvo pervestas jau esant turto areštui. Šalys Sutartyje numatė, kad turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui užtikrinti mokamas 180000 Lt avansas ne vėliau kaip iki 2009-05-20 (Sutarties 3.1 p.), o už šio įsipareigojimo nevykdymą UAB „Veiza“ turi teisę nutraukti sutartį ir/ar pareikalauti sumokėti 360000 Lt netesybų (Sutarties 4.2 p.). Taigi atsakovas UAB „Kokybės kubas“ vykdydamas Sutarties sąlygas iki nustatyto termino UAB „Veiza“ pervedė avansą, kadangi, priešingu atveju, kiltų sutartinės atsakomybės sąlygos, dėl ko laikytina, jog UAB „Kokybės kubas“, būdama sąžininga ir apdairi sutarties šalis, dėjo visas pastangas tinkamai įvykdyti Sutarties sąlygas. Dėl ko ieškovo argumentas, jog UAB „Kokybės kubas“ nesąžiningai sumokėjo UAB „Veiza“ avansą jau po pakartotinai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nelaikytinas pagrįstu, siekiant įrodyti atsakovo nesąžiningumą, todėl yra atmestinas.
Ieškovas savo ieškinio reikalavimus grindžia taip pat ir ta aplinkybe, jog UAB „Kokybės kubas“ pagal pateiktus dokumentus nebuvo finansiškai pajėgus nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ir Sutarties sudarymo metu tokių lėšų neturėjo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „Kokybės kubas“ vienintelis akcininkas D. K. suteikė UAB „Kokybės kubas“ 180 000 Lt paskolą ir nurodytos piniginės lėšos 2009-05-18 ir 2009-05-19 buvo sumokėtos UAB „Čili Bistro“ kaip avansas pagal šalių sudarytą Sutartį (c.v. Nr. 2-7258-345/2011 b.l. 182, t. 1). Iš UAB „Kokybės kubas“ 2009-12-31 balanso matyti, jog 2008 metais įmonės turtą sudarė 13939426 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 13545268 Lt, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 2196836 Lt, o tuo tarpu 2009 metais įmonės turtą sudarė 14363366 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 14607232 Lt, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 854312 Lt. Ir nors 2008 metais įmonė turėjo 352575 Lt nuostolių, tačiau pagrindo teigti, jog įmonė buvo nemoki, nėra, kadangi turimas turtas daugelį kartų viršija pradelstus įsipareigojimus (c.v. Nr. 2-7258-345/2011 b.l. 51,196-198, t. 1). Duomenų apie tai, kad įmonė turimo turto realizuoti, gaunant papildomų pajamų, negalėjo, ar, kad UAB „Veiza“ neturėjo galimybių gauti pajamų iš kredito įstaigų, nėra, todėl manytina, jog įmonė buvo finansiškai pajėgi vykdyti Sutartyje numatytus įsipareigojimus.
Taigi įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad, sudarydamos 2009-04-14 preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, šalys ketino sukurti teisines pasekmes, t.y. ateityje sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, ką patvirtina anksčiau aptartos aplinkybes, taip pat nesiekė sukurti išorinio teisinio santykio tarp jų atsiradimo regimybės. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad šalys siekdamos sudaryti preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį rengė šios sutarties objekto išvystymo architektūrinius projektus, buvo sumokėtas avansas, o pirkėjo UAB „Kokybės kubas“ finansinės galimybės nesudaro pagrindo manyti, jog ateityje tokios sandorio nesugebės įvykdyti, o aplinkybės, jog turtas buvo įkeistas, avansas pervestas po turto arešto pritaikymo bei, kad abiejų įmonių vadovai yra giminystės ryšiais susiję asmenys, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad Sutartis buvo sudaryta dėl akių, šalys buvo nesąžiningos, dėl ko ieškovo R. A. ieškinys atmestinas.
Dėl nuostolių atlyginimo
Byloje nustatyta, kad R. A. Kauno apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš UAB „Vilsarma“ ir UAB „Čilija“ 636000 Lt skolą, 10360 Lt žyminį mokestį ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo (c.b. Nr. 2-2199-345/2012 b.l. 20-30, t. 1). Kauno apygardos teismas 2008 m. vasario 28 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovų UAB „Vilsarma“ ir UAB „Čilija“ turtą 636000 Lt sumai, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. balandžio 17 d. nutartimi paliko nepakeistą (c.b. Nr. 2-2199-345/2012 b.l. 30-35, t. 1). Antstolė N. Š. 2008 m. vasario 29 d. turto aprašu aprašė UAB „Čilija“ turima turtą 506000 Lt sumai. Kauno apygardos teismas 2008 m. spalio 14 d. sprendimu ieškovo R. A. ieškinį atmetė, Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 31 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą. 2009-04-06 išregistruotas UAB „Čilija“ turto arešto aktas iš turto areštų aktų registro. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. balandžio 15 d. nutartimi priėmęs R. A. kasacinį skundą, sustabdė Kauno apygardos teismo 2008-10-14 sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-31 nutarties vykdymą iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. liepos 27 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-31 nutartį paliko nepakeistą. Kaip minėta, UAB „Čili Bistro“ ir UAB „Kokybės kubas“ 2009 m. balandžio 14 d. sudarė preliminarią nekilnojamojo turto – pastato-parduotuvės, esančios Nemenčinės pl. 33, Vilnius, pirkimo-pardavimo sutartį, kuria susitarė pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti ne vėliau kaip iki 2009-05-30 (Sutarties 1.6.1 p.). Pagal sutarties 3.1 punktą UAB „Kokybės kubas“ sumokėjo 180000 Lt avansą UAB „Čili Bistro (c.b. Nr. 2-2199-345/2012 b.l. 99-103, t. 1). Pagal 2009-04-14 preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį UAB „Kokybės kubas“ ir UAB „Čili Bistro“ pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties iki 2009-05-30 sutarties nesudarė, todėl UAB „Kokybės kubas“ 2009-08-06 kreipėsi į teismą dėl 360000 Lt netesybų priteisimo iš UAB „Čili Bistro“ pagal preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties 4.2 punktą. Vilniaus apygardos teismas 2009-12-01 patvirtino UAB „Kokybės kubas“ ir UAB „Čili Bistro“ taikos sutartį, pagal kurią UAB „Čili Bistro“ įsipareigojo sumokėti UAB „Kokybės kubui“ 180000 Lt sumą (taikos sutarties 3 p.).
Ieškovo UAB „Čili Holdings“ teigimu, atsakovas R. A. piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, neteisėtai pareiškė ieškinį, kadangi atsakovo R. A. ieškinys, kuriuo atsakovas prašė priteisti solidariai iš ieškovo UAB „Čili Bistro“ ir UAB „Vilsarma“ 636000 Lt skolą, 5 procentus metinių palūkanų, žyminį mokestį, buvo atmestas visose instancijose, todėl atsakovas prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo turtui, veikė savo rizika ir įgijo pareigą atlyginti ieškovui patirtus 180 000 Lt dydžio nuostolius.
Taigi šio ieškinio dėl nuostolių atlyginimo esmė yra tokia, kad dėl atsakovo prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nebuvo sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto – pastato-parduotuvės, Nemenčinės pl. 33, Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartis, todėl ieškovas privalėjo UAB „Kokybės kubas“ sumokėti 180 000 Lt baudos. Kadangi ieškiniu siekiama deliktinės atsakomybės taikymo atsakovams, atsižvelgtina į nustatytą civilinės atsakomybės teisinį reglamentavimą. Pagal CK 6.245 str. 4 d. deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Iš delikto civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu yra šios sąlygos: 1) padaryta žala (CK 6.249 str.); 2) žala padaryta neteisėtais veiksmais (CK 6.246 str.); 3) tarp atsiradusios žalos neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys (CK 6.247 str.); 4) asmens kaltė (CK 6.248 str.). Todėl šioje byloje būtina nustatyti visus tokiai atsakomybei taikyti privalomus elementus - kiekvieno atsakovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę, juridiniam asmeniui žalos padarymo faktą ir jos dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Neteisėtus veiksmus ir žalos padarymo faktus bei priežastinį ryšį privalo įrodyti ieškovas (CPK 12 str., 178 str.). Nustačius neteisėtus veiksmus, nulėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, skolininkų kaltė preziumuojama.
Vertinant, ar šiuo konkrečiu atveju buvo padaryta ieškovui žalos, pirmiausiai aptartinas atsakovo atsikirtimų į ieškinį argumentų pagrįstumas, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra teisės į veiksmingą gynybą realizavimo pagrindas ir negali būti laikomas piktnaudžiavimu teise. Laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti kreditoriaus interesus tik laikinai, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi būti patikrintas teismo procese, t. y. skolininko teisės apsaugomos teise reikalauti, kad teismas jo ir kitos šalies ginčą išspręstų galutinai. CPK 146 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo kreditoriaus, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinys atmestas; dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkas patyrė nuostolių. Šios sąlygos suponuoja skolininko teisę į nuostolių atlyginimą pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį – pateikiant naują ieškinį po ginčo, iki kurio išnagrinėjimo buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, išnagrinėjimo. Įsiteisėjęs sprendimas turi prejudicinę galią nagrinėjant ieškinį dėl skolininko patirtų nuostolių atlyginimo. Ieškinio atmetimas kaip nuostolių priteisimo sąlyga pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį reiškia, kad ieškinys, nepriklausomai nuo to, ar pareikštas sąžiningai, buvo nepagrįstas. Išvadą apie ieškinio nepagrįstumą lemia teismo sprendimas jį atmesti. Ieškinio atmetimas taip pat lemia tai, kad su ieškinio pareiškimu tiesiogiai susijusių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas taip pat vertinamas kaip nepagrįstas. Ieškovas prašo atlyginti patirtus nuostolius, kuriuos sudaro 180 000 Lt bauda sumokėta UAB „Kokybės kubas“ civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kokybės kubas“ ieškinį UAB „Čilija“ ir UAB „Vilsarma“ dėl skolos priteisimo, kurioje Vilniaus apygardos teismo 2009-12-01 nutartimi patvirtinta taikos sutartis (c.b. Nr. 2-2199-345/2012 b.l. 119,120, t. 1). Atsakovas R. A. Kauno apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš UAB „Vilsarma“ ir UAB „Čilija“ 636000 Lt skolą, 10360 Lt žyminį mokestį ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo (c.b. Nr. 2-2199-345/2012 b.l. 20-30, t. 1). Kauno apygardos teismas 2008 m. vasario 28 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovų UAB „Vilsarma“ ir UAB „Čilija“ turtą 636000 Lt sumai, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. balandžio 17 d. nutartimi paliko nepakeistą (c.b. Nr. 2-2199-345/2012 b.l. 30-35, t. 1). Antstolė N. Š. 2008 m. vasario 29 d. turto aprašu aprašė UAB „Čilija“ turima turtą 506000 Lt sumai. Kauno apygardos teismas 2008 m. spalio 14 d. sprendimu ieškovo R. A. ieškinį atmetė, Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 31 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą. 2009-04-06 išregistruotas UAB „Čilija“ turto arešto aktas iš turto areštų aktų registro. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. balandžio 15 d. nutartimi priėmęs R. A. kasacinį skundą, sustabdė Kauno apygardos teismo 2008-10-14 sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-31 nutarties vykdymą iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. liepos 27 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-31 nutartį paliko nepakeistą. UAB „Čili Bistro“ ir UAB „Kokybės kubas“ 2009 m. balandžio 14 d. sudarė preliminarią nekilnojamojo turto – pastato-parduotuvės, esančios Nemenčinės pl. 33, Vilnius, pirkimo-pardavimo sutartį, kuria susitarė pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti ne vėliau kaip iki 2009-05-30 (Sutarties 1.6.1 p.). Pagal sutarties 3.1 punktą UAB „Kokybės kubas“ sumokėjo 180000 Lt avansą UAB „Čili Bistro (c.b. Nr. 2-2199-345/2012 b.l. 99-103, t. 1). Pagal 2009-04-14 preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį UAB „Kokybės kubas“ ir UAB „Čili Bistro“ pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties iki 2009-05-30 sutarties nesudarė, todėl UAB „Kokybės kubas“ 2009-08-06 kreipėsi į teismą dėl 360000 Lt netesybų priteisimo iš UAB „Čili Bistro“ pagal preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties 4.2 punktą.
Pažymėtina, kad proceso teisės normos nustato galimybę skolininkui ginti savo teises ir iki pagrindinio ginčo išsprendimo CPK 95 straipsnio tvarka, kai skolininkas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pareiškia prašymą atlyginti nuostolius, atsiradusius taikant laikinąsias apsaugos priemones. Kreditoriaus, šiuo atveju atsakovo R. A., rizika reiškiasi jo suvokimu, kad prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinimas jokiu būdu nereiškia jam palankaus galutinio ginčo sprendimo. Tokiu atveju, prašydamas laikinos teisių apsaugos iki ginčo išsprendimo, jis veikia savo rizika ir turi pareigą atlyginti skolininkui nuostolius. Atmetus ieškinį, skolininkas – nagrinėjamu atveju ieškovas-kurio turtinės teisės kreditoriaus prašymu buvo suvaržytos laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir kuris dėl tokio suvaržymo patyrė nuostolių, gali kreiptis į teismą atskiru ieškiniu CPK 146 straipsnio 2 dalies tvarka prašydamas taikyti kreditoriui deliktinę atsakomybę, nenustatinėjant jos sąlygos – kaltės. Taigi, kaip matyti, ieškovui nepavykus su UAB „Kokybės kubas“ sudaryti pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties dėl teismų pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui kilo sutartinė atsakomybė, kurios pagrindu ieškovas UAB „Kokybės kubas“ privalėjo sumokėti 180 000 Lt netesybų. Taigi, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2009 m. liepos 27 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-31 nutartį palikus nepakeistą, teismas konstatuoja, kad ieškovas įrodė, jog atsakovo R. A. pareikštas ieškinys buvo pareikštas nepagrįstai, dėl ko nagrinėjamoje byloje nustačius visus civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, ieškovo UAB „Čili Holdings“ ieškinys tenkinamas (CK 6.245, 6.246-6.249 str.).
Teismas taip pat nesutinka su atsakovo argumentais, jog ieškovas turėdamas visas teisines galimybes išvengti galimų nuostolių, jomis nepasinaudojo. Iš antstolės N. Š. 2008-02-29 turto aprašo vykdomojoje byloje Nr. 0033/08/00182 matyti, jog antstolė aprašė UAB „Čilija“ turto 506000 Lt sumai, t.y. mažesnei nei Kauno apygardos teismo 2008-02-28 nutartimi ieškovo atžvilgiu pritaikyto turto arešto sumai (636000 Lt), kas pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog ieškovas kito turto kurį būtų galima areštuoti neturėjo. Šią išvadą taip pat patvirtina ir atsakovo R. A. prašymas Lietuvos apeliaciniam teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, motyvuojant tuo, jog areštuoto turto nepakanka atsakovui galimai palankaus sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas neturėjo pakankamai finansinių išteklių pateikti teismui laidavimą ar garantiją (c.b. Nr. 2-2199-345/2012 b.l. 16, 20-25, t. 2). Taip pat pažymėtina, jog priešingai nei nurodo atsakovas, ieškovas stengėsi sumažinti nuostolius ir abipusių derybų būdu su UAB „Kokybės kubas“ sumažino netesybas iki 180000 Lt (c.b. Nr. 2-2199-345/2012 b.l. 115120, t. 1).
Ieškovas prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas vadovaujantis CK 6.210, 6.261 straipsnių nuostatomis. Teismas laiko, kad šioje byloje prašomų priteisti nuostolių atlyginimo dydis atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą (CPK 98 str. 1 d.). Ieškovo UAB „Čili Holdings“ į bylą pateikti dokumentai – PVM sąskaitos-faktūros ir mokėjimo nurodymas - patvirtina, kad už advokato paslaugas šis sumokėjo 8470 Lt (c.b. Nr. 2-2199-345/2012 b.l. 86-89, t. 4). Atsižvelgiant į rengtų šioje byloje procesinių dokumentų skaičių (ieškinys, atsiliepimas, dublikas, triplikas), atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose laiką, bylos apimtį, būtinybę, įrodinėjant savo poziciją, į keliamą teisinę problemą, darytina išvada, kad 8470 Lt su atstovavimu susijusios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų kriterijų bei dydžių. Todėl šios išlaidos ieškovui kompensuotinos pilnai (CPK 98 str.). Taip pat jam priteistinos turėtos žyminio mokesčio išlaidos - 4600 Lt (c.b. Nr. 2-2199-345/2012 b.l. 10, t. 1) (CPK 93 str. 1 d.).
Iš atsakovo R. A. priteistinos ir procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos valstybės naudai – 109,80 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškovo R. A. ieškinį atsakovams UAB „Čili Holdings“ (pirminis ieškovas -BUAB „Veiza“) ir UAB „Kokybės kubas“ dėl 2009-04-14 preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia ir dėl sandorio negaliojimo teisinių pasekmių taikymo, atmesti.
Ieškovo UAB „Čili Holdings“ ieškinį atsakovui R. A. dėl nuostolių atlyginimo tenkinti.
Priteisti iš R. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 180 000 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt tūkstančių litų) nuostoliams atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2010-04-21, iki teismo sprendimo šioje dalyje visiško įvykdymo UAB „Čili Holdings“ (į.k. 301806823) naudai.
Priteisti iš R. A. 13070 Lt (trylika tūkstančių septyniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų UAB „Čili Holdings“ naudai.
Priteisti iš R. A. 109,80 Lt (vieną šimtą devynis litus 80 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.