Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-02-03 · Civilinė byla Nr. 2-125/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-03
Bylos Nr.
2-125/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas, Audronė Jarackaitė
Atsakovas
R. A.
Ieškovas
"Veiza"
Kategorijos
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-125/2011Procesinio sprendimo kategorijos 110.4, 110.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patenkinti atsakovo R. A. prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas civilinėje byloje Nr. 2-5060-661/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Veiza“ (kurios teisių perėmėjas - UAB „Čili Holdings“) ieškinį atsakovui R. A. dėl žalos atlyginimo, ir taikyti atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Veiza“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo R. A. 180 000 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, jo nesant ar nepakankant, pinigines lėšas bei turtines teises už 180 000 Lt sumą, uždraudžiant tokiu turtu ar lėšomis disponuoti (įskaitant, bet neapsiribojant, draudimą parduoti, mainyti, padovanoti, kitaip perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti šį turtą bei iš jo kylančias teises).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi patenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį 180 000 Lt sumos nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu pagal pareikštą reikalavimą.

Šalies argumentai

Atsakovas R. A. 2010 m. liepos 2 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir nuostolių atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje Nr. 2-5060-661/2010, prašydamas teismo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą lėšoms, esančioms Danske Bank A/S Lietuvos filiale atidarytose atsakovo vardu sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o netenkinus šio prašymo, įpareigoti ieškovą per 5 (penkias) kalendorines dienas pateikti atsakovo 6 000 Lt dydžio minimalų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, t. y. įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 6 000 Lt sumą arba pateikti nurodytos sumos besąlyginę banko garantiją. Nurodė, kad ieškovo pasirinktas antstolis, vykdydamas Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 19 d. nutartį, aprašė ir areštavo atsakovo turtą – automobilį „Mercedes Benz ML320“, 120 000 Lt vertės, bei Danske Bank A/S Lietuvos filiale esančias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriose piniginių lėšų suma sudarė 60 000 Lt (21 270,04 USD ir 907,56 Lt). Atsakovo teigimu, jis šiuo metu yra bedarbis, negauna jokių kitų pajamų, areštavus jo automobilį bei finansinėse institucijose esančias santaupas, atsakovas neturi lėšų pragyvenimui; atsisakius tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, jis privalės pasiskolinti 60 000 Lt pragyvenimui, todėl galimi atsakovo nuostoliai sudarys 10 procentų metinių palūkanų, t. y. 6 000 Lt per vienerius bylinėjimosi metus.

Ieškovas prašė teismo atmesti šį ieškovo prašymą kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 29 d. nutartimi atsisakė patenkinti atsakovo R. A. prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ir taikyti atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą (b. l. 41). Teismas nurodė, kad atsakovui reiškiamas reikalavimas dėl 180 000 Lt skolos priteisimo laikytinas didele suma fizinio asmens atžvilgiu, atsakovas nėra pateikęs duomenų apie savo mokumą, priešingai, nurodė, kad jo finansinė padėtis yra sudėtinga, todėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas iš esmės padidintų būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo paskirtis yra užtikrini atsakovui galimybę padengti dėl ieškovo iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos, nuostoliai turi būti pagrįsti ir realūs, o ne tikėtini, bet atsakovo nurodytos aplinkybės nėra grindžiamos įrodymais, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas gali patirti jo nurodyto dydžio nuostolius.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas R. A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartį, panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą lėšoms, esančioms Danske Bank A/S Lietuvos filiale atidarytose atsakovo vardu sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o netenkinus šio prašymo, įpareigoti ieškovą per 5 (penkias) kalendorines dienas pateikti atsakovo 6 000 Lt dydžio minimalų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, t. y. įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 6 000 Lt sumą arba pateikti nurodytos sumos besąlyginę banko garantiją (b. l. 42-46). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, pritaikydamas ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir atmesdamas atsakovo prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, neužtikrino lygiateisiškumo principo įgyvendinimo, todėl pažeidė principą non debet actori licere, quod reo non permitititur (kas neleidžiama ieškovui, tas turi būti neleidžiama ir atsakovui, ir atvirkščiai – kas leidžiama ieškovui, turi būti leidžiama ir atsakovui).

2. Teismas, atmesdamas atsakovo prašymą, nutartį grindė vieninteliu motyvu, kad atsakovo nuostoliai yra tikėtini, teigė, kad atsakovas nepatirs nuostolių, kas prieštarauja teismų formuojamai praktikai. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismui pakanka įsitikinti vien tuo, kad susidariusioje situacijoje nuostoliai gali atsirasti, o nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydį teismas turi nustatyti, atsižvelgdamas į galimų nuostolių dydžio prognozę, t. y. įvertinęs laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-136/2005). Atsakovas, teikdamas prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pagrindė šiuos galimus nuostolius, nurodydamas nuostolių susidarymo pagrindą, mechanizmą bei galimų nuostolių dydį.

Atsiliepimas

Ieškovo UAB „Veiza“ teisių perėmėjas UAB „Čili Holdings“ (Vilniaus apygardos teismo 2010-10-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5060-661/2010 ieškovas UAB „Veiza“ pakeistas jo teisių perėmėju UAB „Čili Holdings“) atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo nutartį bei skirti atsakovui R. A. 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (b. l. 48-50). Atsiliepimą grindžia argumentais, kad atsakovas suabsoliutino lygiateisiškumo principą ir taip paneigė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bei doktriną, kad visi civilinio proceso principai sudaro vieną sistemą ir nei vienas iš jų neturi aukštesnės galios kito principo atžvilgiu, įskaitant ir rungtyniškumo principo atžvilgiu. Be to, nurodo, kad apeliantas ignoruoja savo įrodinėjimo pareigą apskritai įrodyti, kad jam būtina ir reikalinga skolintis būtent 60 000 Lt sumą, ir tai, kad jis neturi jokių kitų pajamų. Atsakovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), todėl jam skirtina 20 000 Lt bauda. Atsakovas, Lietuvos apeliaciniam teismui teikdamas 2010-05-14 atskirąjį skundą, nurodė, kad 180 000 Lt ieškinio suma nėra kuo nors įspūdinga ar didelė, atsakovo turtinė padėtis yra labai gera, tačiau toje pačioje civilinėje byloje atsakovas siekia skolintis 60 000 Lt pragyvenimui, t. y. tuo pačiu teigia ir neigia savo gerą finansinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patenkinti atsakovo prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ir taikyti atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi tai gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010; 2008 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-428/2008; 2010 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1362/2010; 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-982/2010).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, nustatęs, kad nebėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, gali pakeisti ar panaikinti konkrečias laikinąsias apsaugos priemones, vadovaudamasis tiek civiliniame procese nustatytais šios teisės šakos principais (ekonomiškumo principu), tiek ir bendraisiais teisės principais (proporcingumo, teisingumo ir kt.) (CPK 146 str., 150 str.). Šalių lygiateisiškumo principas reikalauja, kad, taikant laikinąsias apsaugos priemones, būtų laikomasi proporcingumo principo ir kad nebūtų ignoruojami nė vienos šalies interesai (CPK 17 str.).

Nagrinėjamoje byloje teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, įsiteisėjusioje 2010-04-19 nutartyje nurodė, kad 180 000 Lt dydžio reikalavimas atsakovui, kuris yra fizinis asmuo, laikytinas didele suma ir gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovas, teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, turi įrodyti pagrindą panaikinti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę, tarp jo kad išnyko pagrindas ją taikyti (CPK 12, 178 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė teismui tokių įrodymų, be to, nurodė, kad šiuo metu yra bedarbis, negauna jokių pajamų, o areštavus automobilį ir jo santaupas banke, jis neturi lėšų pragyvenimui.

Bylos duomenimis, atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neviršija prašomos priteisti pinigų sumos, byloje fiziniam asmeniui reiškiamas reikalavimas dėl didelės sumos, antstolis, aprašęs atsakovo turtą, areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį daiktą – automobilį, nesant kito turto ir nepakankant automobilio vertės reikalavimų užtikrinimui, likusi reikalavimų dalis užtikrinta antstoliui areštavus atsakovo 60 000 Lt piniginių lėšų, esančių jo sąskaitose banke. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti, bet nagrinėjamoje byloje nenustatyta tokių aplinkybių. Taigi teismas, atsisakydamas panaikinti laikinąją apsaugos priemonę - atsakovo piniginių lėšų areštą, nepažeidė civilinio proceso taisyklių, taip pat ir lygiateisiškumo principo.

CPK 147 straipsnio pirmoji dalis nustato, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo nuostolių atlyginimą, įstatymų leidėjas garantuoja ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių poveikio priemonių pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumą ir protingumą bei šių priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. CPK 147 straipsnyje nurodyta teismo taikomos priemonės paskirtis plačiąja prasme – užtikrinti atsakovo galimybę ir pirmumo teisę reikalauti padengti dėl ieškovo iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos. Teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti, ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, taip pat atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-730/2009; 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1432/2010; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1561/2010).

Byloje nustatyta, kad dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo sąskaitoms 667,22 Lt ir 21 270,04 USD (59 332,78 Lt) yra taikomi disponavimo lėšomis apribojimai. Atsakovo teigimu, bylos nagrinėjimo metu jis, būdamas bedarbiu, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, neturės lėšų pragyvenimui, todėl bus priverstas gyventi už skolintinas lėšas, o jo galimų nuostolių dydis sudarys 6 000 Lt per vienerius bylinėjimosi metus, kurį jis skaičiuoja, vadovaudamasis rinkoje egzistuojančia piniginių lėšų skolinimo praktika, pagal kurią, jo nuomone, įprastai nustatomos 10 procentų dydžio metinės palūkanos nuo paskolintos piniginės sumos (šiuo atveju - 60 000 Lt).

Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas nepagrindė aplinkybės, jog pragyvenimui jam reikės skolintis ir kad skolintina suma yra 60 000 Lt (CPK 178 str., 314 str.). Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad jis šiuo metu yra bedarbis, kad areštuotos piniginės lėšos yra vienintelės jo turimos lėšos, taip pat, kad atsakovas neturi kito turto ar kitų piniginių santaupų. Net ir atsakovui įrodžius, kad jis negauna pajamų, neturi papildomų, neareštuotų piniginių lėšų ar kito turto, ar kad būtų reikalo skolintis pinigines lėšas pragyvenimui, minimaliems asmens poreikiams įgyvendinti pakankama suma Lietuvoje laikytina minimalaus darbo užmokesčio dydžio suma, kuri šiuo metu yra 800 Lt (atskaičius mokesčius - 678,50 Lt; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ Nr. 1368). Tokiu atveju atsakovas pragyvenimui metams turėtų pasiskolinti 8 142 Lt (678,50 Lt*12). Pagal Lietuvos banko statistinius duomenis, naujų paskolų namų ūkiams palūkanų norma laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn. sudarė vidutiniškai 9,39 procentus. Tokiu atveju atsakovo minimalios skolinimosi sąnaudos būtų 764,53 Lt, o tokia suma juridiniam asmeniui (ieškovui) nelaikytina dideliu reikalavimu. Juolab kad apeliantas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių sudėtingą (blogą) ieškovo finansinę padėtį, tokių duomenų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 str., 314 str.).

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovo nuostolių, jeigu jie būtų nustatyti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimas gali būti kaip nors apsunkintas.

Dėl pasakyto nėra pagrindo atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą apygardos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

Beje, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti ir su ieškovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad apeliantas, prašydamas panaikinti jo piniginėms lėšoms pritaikytą areštą ar taikyti atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Byloje nepateikta įrodymų, kurie leistų teigti, jog atsakovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Naudojimasis įstatyme numatytomis galimybėmis, kuriomis byloje dalyvaujančiam asmeniui suteikiama teisė reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo bei prašyti užtikrinti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog yra piktnaudžiaujama įstatymų suteiktomis procesinėmis teisėmis ar elgiamasi nesąžiningai (CPK 95 str. 1 d., 147 str. 1 d., 150 str., 302 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmuoju punktu,

n utaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartį.

Teisėjai: Audronė Jarackaitė Gintaras Pečiulis Donatas Šernas