Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-08-12 · Civilinė byla Nr. 2-982/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-12
Bylos Nr.
2-982/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Egidijus Žironas (pirm.), Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė (pran.)
Atsakovas
V. Š.
Ieškovas
"Idėjų piramidė"
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-982/2010Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugpjūčio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pranešėja), Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-4532-262/2010.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Idėjų piramidė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė įpareigoti atsakovą V. Š. nutraukti neteisėtus veiksmus – nedirbti ir neturėti jokių verslo interesų, susijusių su programinės įrangos kūrimu ir aptarnavimu, su ūkio subjektais, susijusiais su automobilių ir jų detalių verslu, nenaudoti programų „MVA“ ir /ar „MVA auto“ tiek kaip programinės įrangos, tiek šių paminėtų programinės įrangos pavadinimų ženklų, nepardavinėti, neplatinti, neaptarnauti „MVA“ ir jos naujų versijų, taip pat priteisti iš atsakovo 50 182 Lt nuostolių dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, autoriaus turtinių teisių pažeidimo. Šių reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 50 182,00 Lt dydžio lėšas, esančias banko sąskaitose, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad nuostolių suma yra didelė, todėl būtina užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 26 d. nutartimi šį prašymą patenkino ir areštavo atsakovui priklausantį 50 182,00 Lt dydžio kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškinio 50 182,00 Lt suma fiziniam asmeniui yra laikytina pakankamai didele, todėl atsakovas jam priklausantį turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti.

Šalies argumentai

Atsakovas V. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti šią teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą atmesti. Skunde rašoma:

1. Teismo nurodyta prezumpcija dėl didelės ieškinio sumos nėra absoliuti, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad 50 182,00 Lt laikytina didele suma atsakovui. Jis yra vedęs, turintis šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, kilnojamasis turtas ir ši suma atsakovui nėra laikytina didele.

2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas, nes byloje nėra duomenų, jog atsakovas siektų perleisti ar kitaip apsunkinti jam nuosavybės teise priklausantį turtą ir keltų grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

3. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovo pareikštas ieškinys yra nepagrįstas, nes jame pateikti įrodymai neatitinka teisėtumo reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Idėjų piramidė“ atsiliepimu prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių didelės ieškinio sumos, kaip aplinkybės, padidinančios teismo sprendimo neįvykdymo riziką, taip pat nepateikė duomenų apie savo finansinę padėtį. Pagal teismų formuojamą praktiką teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, kad neabejotinai yra grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Vien pareikšto ieškinio suma vertinama kaip grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismas, spręsdamas minėtų priemonių taikymo klausimą, nevertina pareikšto ieškinio pagrįstumo. Be to, atsakovas nepateikė duomenų ir įrodymų, kaip pritaikytos priemonės pažeidžia atsakovo teises ir teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys. Taigi šių priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Apeliantas atsakovas V. Š. atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog 50 182,00 Lt jam yra laikytina didele suma.

Apeliantas atskirajame skunde teisingai nurodo, kad teismo nurodyta prezumpcija dėl didelės ieškinio sumos nėra absoliuti, tai teismas sprendžia kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Tačiau, kaip teisingai atsiliepime teigia ieškovas UAB „Idėjų piramidė“, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių teiginius, jog ši suma jam nėra laikytina didele pagal finansinę padėtį ir turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą (CPK 178 str.).

Apeliantas skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia dar ir tuo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas siektų perleisti ar kitaip apsunkinti jam nuosavybės teise priklausantį turtą ir keltų grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Kaip žinoma, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima ir egzistuoja jos atsiradimo tikimybė. Tuo tarpu, kaip minėta, apeliantas nepaneigė teismo išvados, kad minėta suma šiuo konkrečiu atveju laikytina didele (CPK 185 str.).

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, šioje proceso stadijoje nevertina pareikšto ieškinio pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apelianto nurodytų teiginių, susijusių su ieškinio nepagrįstumu.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad apelianto atskirojo skundo motyvai nesudaro teisinio pagrindo teismo nutartį panaikinti arba pakeisti, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 329, 338 str.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, atsakovas turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti taikytas ieškinio užtikrinimo priemones kitomis arba šias priemones panaikinti (CPK 146 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė MilašienėEgidijus Žironas