Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. M. gynėjos advokatės Eglės Latauskienės skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. sausio 17 d. nutarties, kuria teismas atsisakė patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2024 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. 357-837 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam E. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. M. (toliau – ir E. M.) nuteistas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

2. Bausmės pradžia – 2022 m. balandžio 13 d., bausmės pabaiga – 2027 m. rugpjūčio 13 d. Atliko įstatymu numatytą 1/2 bausmės dalį. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime bausmę atlieka nuo 2022 m. lapkričio 21 d.

5.8. Skundžiamos nutarties kontekste paminėtų kriminogeninių veiksnių (pastovios gyvenamosios vietos nebuvimas, menkas išsilavinimas ir darbinės veiklos nebuvimas) nustatymas rodo, kad su nuteistojo E. M. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu buvo aktyviai ir efektyviai koreguojamos (ką pagrįstai nurodė ir Komisija, priimdama nutarimą nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo institutą), nes nuteistasis vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą.

5.10. Skundas apibendrinamas, kad priešingai, nei nustatyta skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo E. M. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, pažangą mažinant nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui ir pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą.

6. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. M. gynėjos advokatės Eglės Latauskienės skundas tenkinamas.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

8. Aukštesnysis teismas, atsižvelgęs į aptartą teisinį reglamentavimą, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą bylos medžiagą, nuteistojo asmens bylą, skundo argumentus bei pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad priešingai, nei nurodė žemesnysis teismas, yra pakankamas pagrindas manyti, kad dabartiniame pataisos procese lygtinio paleidimo taikymas nuteistajam E. M. gali būti efektyvus, kad lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog žemesnysis teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, konstatavo, jog Komisija tik vienpusiškai įvertino nuteistojo E. M. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius, nevertindama nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų. Apylinkės teismo vertinimu, E. M. vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos – jis iki šiol dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam ir negali būti taikomas. Su tokia skundžiamos nutarties išvada aukštesnysis teismas nesutinka.

10. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą ir nuteistojo gynėjo skundo argumentus, konstatuotina, kad priešingai nei skundžiamoje nutartyje akcentavo žemesnysis teismas, Komisija, tinkamai įvertinusi nuteistojo E. M. asmenybę bei jo elgesio korekciją, pagrįstai sprendė, jog tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam. Aukštesniojo teismo nuomone, Komisijos nutarimas, kuriuo nuspręsta taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pagrįstas tiek formaliuoju, tiek ir materialiuoju lygtinio paleidimo kriterijais.

11. Žemesnysis teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, išskirtinę reikšmę suteikė kriminogeninių veiksnių egzistavimui, nusikaltimui, už kurį jis nuteistas ir atlieka bausmę, bei likusios neatliktos bausmės dydžiui. Aukštesnysis teismas, pritardamas nuteistojo gynėjos skundo motyvams, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju žemesnysis teismas, grįsdamas savo teisines išvadas, pateikė formalius motyvus, visapusiškai neįvertindamas visų duomenų, susijusių su nuteistojo elgesio pokyčiais ir nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių nuteistasis iki šiol išlieka pavojingas visuomenei. Žemesniojo teismo motyvai turėtų būti vertinami kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, įvertinus asmens elgesį bausmės atlikimo metu, vadovaujantis bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais.

12. Tiek skundžiamoje nutartyje, tiek Komisijos nutarime nurodyti duomenys patvirtina, kad E. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, taigi egzistuoja formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas klausimas dėl lygtinio paleidimo, dieną (2024 m. gruodžio 16 d.) buvo 2 (dveji) metai 7 (septyni) mėnesiai 27 (dvidešimt septynios) dienos, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, vienas iš BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų – kaltininko nubaudimas yra pasiektas, nes E. M. laisvė paskirtos bausmės kontekste yra suvaržyta jau reikšmingą laiko tarpą. Pritariant skundo argumentams, pažymėtina ir tai, kad vien neatliktos bausmės dalies dydis taip pat savaime nesuponuoja ir išvados, jog tolimesnis nuteistojo pataisos procesas nėra galimas taikant jam probaciją.

13. Nuteistasis E. M. bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, neskatintas, administracine tvarka taip pat nebaustas. Naujai atvykęs į pataisos įstaigą su visomis aiškinamosiomis programomis susipažino ir jas įsisavino, 2022–2023 m. dalyvavo ir baigė 74 val. valstybinės lietuvių kalbos mokymo programą, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose. Nuteistasis Alytaus kalėjime ne kartą bandė įsidarbinti, tačiau nebuvo įdarbintas nesant laisvų darbo vietų. Nuo 2024 m. birželio 4 d. įsidarbino ir dirba UAB (duomenys neskelbtini).Gauta minėtos įmonės 2024 lapkričio 20 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad nuteistasis pasižymi drausmingumu, kruopštumu, atsakingumu, pavedamas užduotis atlieka laiku ir kokybiškai, sugeba operatyviai priimti sprendimus, iniciatyvus, puikūs darbo įgūdžiai, išmanantis naujas technologijas, todėl ši įmonė sutiktų E. M. įdarbinti jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos atveju. 2023 m. kovo 30 d. E. M. Alytaus kalėjime perkeltas į lengvąją grupę, o 2024 m. vasario 6 d. perkeltas į Alytaus kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietą.

14. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad E. M. atlieka bausmę už sunkų nusikaltimą – neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Nusikaltimą jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje su dar dviem asmenimis. Prieš tai E. M. teistas nebuvo, tai pirmas jo susidūrimas su teistumu esant 25-erių metų amžiaus. Vertinimo metu nėra gauta duomenų, kad narkotikų vartojimas būtų susijęs su nusikalstama veika. Piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis atvejų bausmės atlikimo metu nenustatyta. Būdamas laisvėje nuteistasis Lietuvoje nedirbo, nesimokė, yra dirbęs Anglijoje. Nuteistojo teigimu, nusikaltimą padarė dėl lėšų trūkumo. Nusikalstamam elgesiui įtakos turėjo jo bendravimas su netinkamais asmenimis. Būdamas laisvėje administracine tvarka E. M. buvo baustas 18 kartų už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

15. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis nepateisina įvykdyto nusikaltimo. Suvokia, kodėl yra baudžiama už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, o taip pat, kam yra reikalingos taisyklės ir įstatymai, tačiau pripažįsta, kad ne visada jų laikėsi dėl naudos sau (vairavo neturėdamas teisės vairuoti, nesumokėjo baudų, vengė mokėti mokesčius). Socialinio tyrimo išvadoje apibendrinama, kad nuteistojo nuostatų sritis nėra išskirtinai orientuota į kriminalines nuostatas, kad asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, stengiasi keisti savo elgesį tinkama linkme ir laikytis taisyklių bei save realizuoti socialiai priimtinais būdais. Nuteistasis save vertina adekvačiai, gali įvardinti savo teigiamas ir neigiamas savybes. Įvertinimo metu pastebima, kad nuteistajam yra būdingas pakankamas pasitikėjimo savimi, savivertės bei savigarbos lygis, siekis išlaikyti savo statusą socialinėje aplinkoje. Nuteistojo nuostatų sritis nėra išskirtinai orientuota į kriminalines nuostatas. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę asmuo stengiasi keisti savo elgesį tinkama linkme, laikytis taisyklių ir save realizuoti socialiai priimtinais būdais.

17. Esant nurodytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas pritaria Komisijos nutarime išvardintoms teigiamai charakterizuojančioms nuteistąjį aplinkybėms, kad yra pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pažymėtina, kad nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, jis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę. Taigi, nuteistasis E. M. deda pastangas įrodyti, kad elgesio pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje nebėra tikslingas, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realios likusios bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje, o jo elgesį kontroliuojant probacijos metu.

18. Vertinant lygtinio paleidimo instituto taikymo galimybę, reikšminga ir tai, kad vertinant nuteistojo elgesį pagal OASys metodiką, tiek pirminio vertinimo (2022 m. gruodžio 6 d.), tiek pakartotinio vertinimo (2024 m. sausio 30 d.) metu E. M. nustatyta ir išliko žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistojo atžvilgiu išlieka nustatyti penki dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: nepastovi gyvenamoji vieta; neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtų, neturi darbo patirties, neturi profesinės kvalifikacijos; skaitymo / rašymo / skaičiavimo problemos; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės. Jo atžvilgiu taip pat nustatyti keturi apsauginiai veiksniai: glaudūs socialiniai ryšiai su artimaisiais; turima gyvenamoji vieta; teigiama nuostata į darbą, oficialus darbas ir patvirtinta galimybė įsidarbinti po paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos; emocinė gerovė (pasitikėjimas savimi, gebėjimas užmegzti ir palaikyti pozityvius santykius.

19. Aukštesnio teismo vertinimu, dinaminius kriminogeninius veiksnius iš esmės „padengia“ apsauginiai veiksniai. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje pastebėtini ir prieštaringi duomenys. O būtent – nepastovi gyvenamoji vieta yra priskirta prie dinaminių veiksnių, tačiau šios išvados skiltyje „Gyvenimo sąlygos“ yra nurodyta, kad būtent pastovi gyvenamoji vieta ir saugi aplinka yra apsauginis veiksnys vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Dėl dinaminio kriminogeninio veiksnio, susijusio su nestabilia darbo patirtimi, pritartina gynėjos skundo argumentams, kad nuteistojo darbo stokos klausimas įkalinimo įstaigoje dėl laisvų vietų stygiaus nebuvo išspręstas ganėtinai ilgą laiką, tai yra jis, nepriklausomai nuo jo valios, įkalinimo įstaigoje pradėjo dirbti tik po dvejų metų nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios. Kaip jau minėta, nuo 2024 m. birželio 4 d. nuteistajam pavykus įsidarbinti (UAB „(duomenys neskelbtini)“), darbdavio E. M. charakterizuojamas teigiamai, pateikti duomenys, kad darbdavys sutiktų E. M. įdarbinti ir paleidimo iš laisvės atėmimo vietos atveju, tuo tarpu apsauginiuose veiksniuose yra akcentuojama nuteistojo teigiama nuostata į darbą. Dėl profesinės kvalifikacijos taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta, jog atliekant bausmę nuteistasis penkis mėnesius mokėsi profesinėje mokykloje siuvėjo specialybės.

20. Dėl dar vieno kriminogeninio veiksnio, tai yra skaitymo / rašymo / skaičiavimo problemos pastebėtina, kad bausmės atlikimo metu E. M. mokėsi vidurinėje mokykloje, 2022–2023 m. dalyvavo ir baigė 74 val. valstybinės lietuvių kalbos mokymo programą Kaip bausmės atlikimo metu toliau būtų šalinamas šis kriminogeninis veiksnys, byloje nenustatyta.

21. Minėta, kad nusikalstamą veiką E. M. padarė veikdamas bendrininkų grupėje, nuteistojo teigimu, jo nusikalstamam elgesiui įtakos turėjo jo bendravimas su netinkamais asmenimis bei lėšų stygius Akivaizdu, kad nuteistasis buvo įtakojamas asocialios grupės, tačiau ar ir šiuo metu asociali grupė toliau įtakoja jo elgesį, tokių duomenų nenustatyta. O netgi atvirkščiai – atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis stengiasi keisti savo elgesį tinkama linkme, laikytis taisyklių ir save realizuoti socialiai priimtinais būdais, geba užmegzti ir palaikyti būtent pozityvius santykius.

22. Aukštesnysis teismas, priešingai nei nustatė apylinkės teismas, sprendžia, kad nuo pat bausmės vykdymo pradžios išliekanti žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika parodo, jog nuteistasis yra motyvuotas ir geba išlaikyti stabilias pozityvaus elgesio tendencijas gana ilgą laiką. Tai yra nuteistasis nuosekliai nuo bausmės atlikimo pradžios savo elgesį keitė tik teigiama linkme. Aukštesnysis teismas, įvertinęs aukščiau aptartus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, sprendžia, kad nuteistasis koreguoja savo elgesį, deda pastangas mažinti nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui ir jo daroma pažanga yra pakankama išvadai, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

23. Aukštesnysis teismas, pritardamas Komisijos nutarime išdėstytai pozicijai, sprendžia, kad E. M. elgesys bausmės atlikimo metu nėra pavojingas visuomenei ir nuteistasis gali savo gyvenimo tikslų siekti nepažeisdamas kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų. Šiame kontekste pažymima, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo jam paskirtos bausmės, nes lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į laisvės atėmimo vietų įstaigą neatliktai laisvės atėmimo bausmei atlikti.

24. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Komisija nutarime taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrįstai atsižvelgė į žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo pataisos plane numatytų priemonių vykdymą, nuobaudų neturėjimą ir kitas anksčiau paminėtas aplinkybes. Taigi, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, kad teigiamai E. M. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl tolimesnė jo elgesio korekcija galima ir jam esant neizoliuotam nuo visuomenės. Nuteistojo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, aukštesnio teismo vertinimu, neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos sąlygos taikytos tinkamai, todėl šis nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo E. M. gynėjos skundas tenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. sausio 2025 m. sausio 17 d. nutartis naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas – patvirtintinas Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2024 m. gruodžio 16 d. nutarimas Nr. 357-837 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam E. M.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. M. gynėjos advokatės Eglės Latauskienės skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. sausio 17 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2024 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. 357-837 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam E. M.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.