- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-26
- Bylos Nr.
- 1S-475-485/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Darius Kantaravičius, Algirdas Remeika
- Nuteistasis
- E. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
ne teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo E. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 95-292 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam E. P..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. P. nuteistas Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, ir, subendrinus dalinio sudėjimo būdu, jam paskirta 16 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 ir 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su 2006 m. liepos 27 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir 187 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 17 metų. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas E. P. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2005 m. gruodžio 19 d. iki 2007 m. gegužės 30 d.
2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2005 m. gruodžio 19 d., bausmės pabaiga 2022 m. gruodžio 19 d. Komisijos posėdžio dieną – 2019 m. gegužės 2 d. likusi neatlikta bausmės dalis – 3 metai 7 mėnesiai 17 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2019 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 95-292 priimtas sprendimas taikyti nuteistajam E. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2019 m. gegužės 6 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam E. P., motyvuojant tuo, jog šiuo metu dar nėra pakankamai žymi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudaro pagrindą manyti, kad jis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nebenusikals.
5. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – tenkinti nuteistojo skundą ir patvirtinti Komisijos 2019 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 95-292 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
5.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas Komisijos nutarimą turi vertinti tik ta apimtimi, ar nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos.
5.2. Teigiama, kad apylinkės teismas, kaip vieną iš lygtinio paleidimo netaikymo motyvų nurodęs nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumą ir pobūdį, neatsižvelgė į tai, kad šios aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę, todėl revizuoti bausmės tikslus ir pakartotinai kelti šį klausimą po nuosprendžio įsiteisėjimo nėra nei tikslo, nei įstatymo suteiktos galios. Juolab, kad šias aplinkybes įvertino ir pataisos įstaigos specialistai. Pasak nuteistojo, atsižvelgiant į jo elgesio pokyčius pataisos įstaigoje, žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, motyvaciją, jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
5.3. Skunde taip pat nurodoma, kad tiek įstatymu, tiek suformuota teismų praktika nėra apibrėžta, kokia laisvės atėmimo bausmės dalis yra labai didelė bausmės atlikimo procese taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis yra atlikęs įstatymo numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, Todėl, šiuo atveju, teismui vadovaujantis neapibrėžtu bausmės dalies dydžiu, akivaizdžiai pažeidžiamos įstatymu įtvirtintos nuostatos taikant lygtinį paleidimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis teismų praktika, neatliktos bausmės dalis negali būti naudojama kaip vienas iš nepaleidimo lygtinai motyvų.
5.4. Pasak nuteistojo, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje pasižymi tokiomis savybėmis, kurios leidžia jį vertinti teigiamai, kaip besitaisantį asmenį, ir tai atsispindi jo elgesio pokyčiuose. Komisijos nutarimas yra pagrįstas jo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais. Komisijos ir socialinio tyrimo išvadose yra nurodytos aplinkybės, kuriomis vadovaujantis yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kadangi jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir dalyvauja elgesio pataisos programose, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, už pavyzdingą elgesį, sąžiningą darbą bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose buvo paskatintas 27 kartus, drausmine tvarka nebaustas. Be to, jis Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi buvo perkeltas tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą atvirojoje kolonijoje, nuo 2007 metų nepertraukiamai dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 23 balais iš 168 galimų (žema) ir sumažėjo nuo 26 balų. Be to, nors teismas nurodo, kad dar likęs vienas kintantis pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas, tačiau elgesio rizikos mažėjimas sietinas ne vien tik su OASys metodika. Esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, remtis vien dinaminių balų mažėjimu, vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalimi, imperatyviai nereikalaujama. Dėl to, apylinkės teismo išvada dėl likusio 1 dinaminio balo nėra objektyvi ir teisinga. Pažymima, jog nuteistajam nustatytas ne tik apylinkės teismo išskirtas vienintelis kriminogeninis veiksnys (informacija apie teisės pažeidimus), bet ir daug pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių.
Šalies argumentai
5.5. Apelianto teigimu, nors teismas pažymėjo, kad jis privalo išmokėti 8 067, 14 Eur, o išmokėta tik 452,49 Eur, tačiau nuteistajam neturint turto, įgyvendinama tik vienintelė galimybė žalą iš jo išieškoti priverstine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo skundas tenkintinas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Žemesnės instancijos teismas
8. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, E. P. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (daugiau kaip tris ketvirtadalius paskirtos bausmės) ir yra pateikęs prašymą Komisijai taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Nors apylinkės teismas padarė išvadą, kad teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, kaip ir žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei tinkamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, yra tai, kaip pataisos namuose privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad apeliantas gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šia išvada nesutinka.
9. Nors nuteistasis E. P. atlieka bausmę už dviejų labai sunkių smurtinių nusikaltimų padarymą, anksčiau būdamas du kartus teistas, tačiau, sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis atliko daugiau nei tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir jo nepriekaištingas elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistasis yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Iš bylos duomenų matyti, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį – atlikęs daugiau kaip 13 metų paskirtos bausmės – E. P. nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, buvo skatintas dvidešimt septynis kartus. Nors jis tris kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, tačiau nuobaudos jam nebuvo paskirtos. Be to, šie drausmės pažeidimai padaryti itin seniai – 2006 m. birželio 7 d., 2007 m. kovo 18 d. ir 2014 m. gruodžio 5 d., todėl, juolab įvertinus jų santykį su nuteistojo turimais paskatinimais, jie negali būti esmine aplinkybe spręsti, jog nuteistojo pažanga šiuo metu dar nėra pakankama ir jo pataisos procesas turi būti tęsiamas struktūruotoje aplinkoje.
10. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, neatliktoji nuteistojo bausmės dalis yra pakankamai didelė, tačiau jis šiuo metu jau yra atlikęs daugiau kaip 13 metų paskirtos bausmės, nuo pat bausmės atlikimo pradžios nuteistasis rodė teigiamus elgesio pokyčius, Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2007 metų liepos 4 d. įsakymu Nr. 4-23 jis buvo paskirtas į ūkio aptarnavimo būrį eiti tvarkinio pareigas, kur dirbo apie 12 metų, neperkeliant jo bausmės atlikimui į pataisos namus. Nuo 2008 m. vasario 25 d. jis buvo perkeltas ir iki 2017 m. bausmę atliko lengvosios grupės sąlygomis. Be to, 2017 m. lapkričio 30 d. jis buvo perkeltas tęsti bausmės atlikimą atvirojoje kolonijoje. Nuo 2018 m. sausio mėnesio, tai yra jau daugiau kaip vienus metus, E. P. suteikta teisė vykti trumpalaikių išvykų iki 2 parų į namus, buvo suteikta 10 parų atostogų. Byloje duomenų, jog jis būtų pažeidęs nustatytą tvarką, nėra.
11. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos pataisos namų 2019 m. balandžio 10 d. išvados apie nuteistojo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą, nuteistasis vykdo plane numatytas priemones, visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbo, darbinės veiklos nutraukęs nebuvo, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, pastaroji nurodo suteiksianti galimybę jam tęsti darbinę veiklą galimo lygtinio paleidimo atveju. Be to, jis, iki bausmės atlikimo turėdamas pradinį išsilavinimą bei vieną specialybę, bausmės atlikimo metu įgijo vidurinį išsilavinimą. Bausmės atlikimo metu E. P. padengė šešis ieškinius, bendrai 865,35 Eur sumai. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje gavus vykdomąjį dokumentą 8067,14 Eur sumai, jis jau yra išmokėjęs 452,49 Eur. Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, jog nuteistasis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, nuteistojo nuostatos į darbą teigiamos. E. P. bendrauja su artimaisiais trumpalaikių išvykimų metu, jų parama veikia kaip apsauginis tolesnio nusikalstamumo veiksnys. Išėjęs iš pataisos namų jis taip pat ketina gyventi su motina. Socialinio tyrimo išvadoje išskiriamas tik vienas kriminogeninis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus, kuris yra statinis ir nuteistasis, tęsdamas bausmės atlikimą pataisos įstaigoje, savo kryptingu elgesiu jo pakeisti negali. Be to, jam nustatomi net keturi pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai – tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, specialybės, darbo įgūdžių turėjimas, ryšių palaikymas su artimaisiais, diskriminacinių nuostatų neturėjimas. Nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą elgesį, žino ryšį tarp savo veiksmų ir nusikalstamo elgesio, nėra lengvai pasiduodantis draugų įtakai dalyvauti nusikalstamoje veikloje, yra motyvuotas paskirtas užduotis ir darbus atlikti atsakingai, gerai bei kruopščiai, linkęs užsiimti veikla, kurią vertina kaip prasmingą ir naudingą, aiškiai formuluoja realistiškus ilgalaikius bei trumpalaikius tikslus, įvardija žingsnius, kuriuos reikia atlikti, kad jų pasiektų.
12. Įvertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo asmenybė, kaip patvirtina byloje esanti socialinio tyrimo išvada, sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo taisymosi procesas pataisos įstaigoje yra pakankamas, kad išėjęs į laisvę jis gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. E. P. pataisos įstaigoje vengia destruktyvių grupių, konfliktų, stengiasi palaikyti draugiškus santykius, tinkamai bendrauja su pataisos pareigūnais ir kitais nuteistaisiais, kas rodo, jog socialines situacijas jis šiuo metu yra linkęs vertinti teisingai.
13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai neįvertino aplinkybių, sudarančių pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis E. P. vertas teismo pasitikėjimo, todėl jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę ir jo taisymosi progresą, nuteistojo tikslus ir pasiryžimą jų siekti, darytina išvada, kad lygtinai paleidus E. P. iš pataisos įstaigos, bus įgyvendinti nuosprendžiu paskirtos individualizuotos bausmės tikslai, pasiekta nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Tačiau atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.
14. Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiama Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartis naikinama ir dėl nuteistojo skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2019 m. gegužės 6 d. nutarimas Nr. 95-292 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam E. P..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutarė:
Nuteistojo E. P. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 5 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2019 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 95-292 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam E. P. ir E. P. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu nustatyti šias pareigas:
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- per vieną mėnesį nuo lygtinio paleidimo pradžios pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;
- per visą lygtinio paleidimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
- per visą lygtinio paleidimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;
- vienus metus nuo lygtinio paleidimo pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- per visą lygtinio paleidimo laikotarpį nesilankyti baruose, kavinėse, restoranuose bei viešojo maitinimo įstaigose, prekiaujančiose alkoholiu.
- per visą lygtinio paleidimo laikotarpį dengti nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną.