Kauno apygardos teismo nutartis

2023-05-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-239-317/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-22
Bylos Nr.
1S-239-317/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17045-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Nuteistasis
O. G.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-239-317/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17045-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 22 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas,

nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo O. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-jame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. RV-(duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam O. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. O. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje (3 nusikalstamos veikos), 265 straipsnio 1 dalyje, ir, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinus, jam paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme O. G. išbūtas laikas – 2 paros.

2. Bausmės pradžia – 2020 m. rugpjūčio 25 d., pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 23 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisija 2023 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. RV-(duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam O. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Motyvuodama tokį sprendimą, Komisija nurodė, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, jis per bausmės atlikimo laiką tris kartus skatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, aktyviai dalyvauja pozityvioje grupinėje veikloje, projekte „Žalioji oazė“, lanko meno terapijos programą, už ką buvo skatintas, pagal savo sveikatos būklę nevengia prisidėti prie būrio gerbūvio darbų. Taip pat Komisija pažymėjo, jog nuteistasis šiuo metu mokosi, buvo išleistas į trumpalaikę išvyką į namus, jo socialiniai ryšiai su artimaisiais yra tvirti, pastovūs, jis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones.

4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi Komisijos nutarimą atsisakyta patvirtinti, konstatavus, jog nors nuteistasis O. G. daro pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ji dar nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Apylinkės teismas atkreipė dėmesį, kad O. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka už apysunkės ir trijų sunkių nusikalstamų veikų padarymą, veiką įvykdė bendrininkų grupėje, ankščiau buvo teistas, kaltę dėl padaryto nusikaltimo kaltu prisipažino iš dalies. Taip pat skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog jo noras įgyti pinigų neteisėtais ir visuomenėje nepriimtinais būdais bei šios nusikalstamos veikos nuvertinimas gali būti vertinama kaip kriminogeninis veiksnys, kad jo gyvenimo stiliaus ypatumai (vengimas save realizuoti pozityviose, socialiai priimtinose veiklose, nuosekliai pasireiškiantis nusikalstamas elgesys, ir pan.) neskatino jo prosocialaus elgesio raiškos laisvėje, kad nuteistasis praeityje yra gavęs nuobaudas už alkoholio vartojimą, rastą tabaką, konfliktavimą su kitu nuteistuoju, panaudojant fizinę jėgą. Taip pat apylinkės teismas nurodė, jog nuteistasis vieną kartą yra pažeidęs nustatytas vidaus tvarkos taisykles, kad nors jo rizika pakartotinai nusikalsti yra žema, tačiau išlieka jo nusikalstamą elgesio riziką didinantys veiksniai: kriminalinė istorija (2-3 teistumai); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); nepastovi gyvenamoji vieta; neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; narkotikų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė veikla; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; yra nedėmesingas ir neatidus kitiems žmonėms; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų. Atsisakymą tvirtini Komisijos nutarimą žemesnės instancijos teismas grindė ir nuteistojo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dydžiu.

5. Nuteistasis O. G. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 18 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2023 m. kovo 10 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, jog Komisijos priimtas nutarimas yra pagrįstas tiek remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tiek jo charakteristika bausmės atlikimo metu. Be to, Komisijos nutarimas yra ir socialiai teisingesnis, nei apylinkės teismo sprendimas, nes teismas visiškai neatsižvelgė ir nenagrinėjo šių aplinkybių: kokia jo sveikatos būklė bus po ilgesnio įkalinimo; ar nenutruks jo socialiniai ryšiai su artimaisiais; ar jis turės galimybę įsidarbinti, kadangi, būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jis praranda profesinius įgūdžius. Nuteistasis taip pat nurodo, jog skundžiamoje nutartyje buvo nepagrįstai paminėta, jog jis yra gavęs nuobaudas už alkoholio vartojimą, rastą tabaką, konfliktavimą su kitu nuteistuoju, panaudojant fizinę jėgą. Anot nuteistojo, per visą bausmės atlikimo laiką jis yra baustas tik vieną kartą už telefono turėjimą, dėl ko labai gailisi. Skunde O. G. pažymi ir tai, jog turi judėjimo negalią, daugiau nei dvidešimt metų yra vedęs ir turi pastovią gyvenamąją vietą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo O. G. skundas tenkintinas.

6. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad O. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/2 paskirtos bausmės). Ši aplinkybė sudarė pagrindą svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Tačiau, remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, būtina įvertinti ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kaip matyti iš šios nutarties 4 punkte išdėstytų žemesnės instancijos teismo argumentų ir motyvų, apylinkės teismas sprendė, jog O. G. lygtinis paleidimas nėra galimas, kadangi jis neatitinka būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

8. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs teismui pateiktą teikimo medžiagą, O. G. asmens bylą, Komisijos nutarime bei skundžiamoje nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog priešingai, nei nurodė apylinkės teismas, nuteistasis O. G. jau šioje bausmės vykdymo stadijoje atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo pagrindus. Apygardos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju būtent Komisija tinkamai įvertino O. G. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei dedamas pastangas mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dėl ko pagrįstai sprendė, jog jau šiuo metu galima šį nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant jam lygtinį paleidimą. Tuo tarpu skundžiamoje teismo nutartyje paminėtos aplinkybės buvo žemesnės instancijos teismo netinkamai įvertintos arba pernelyg sureikšmintos, jas akivaizdžiai nusveria teigiamai nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga. Be to, kai kurios jų netgi neatitinka realybės.

9. Pagal šiuo metu galiojančią BVK 82 straipsnio redakciją lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose. Nors aplinkybės, susijusios su kriminogenine nuteistojo praeitimi, iš tiesų sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes, jos gali ir turi būti vertinamos, sprendžiant šį klausimą, tačiau vis tik jos turėtų būti vertinamos tik tiek, kiek atskleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas prarastų savo prasmę, o nuteistieji būtų neskatinami pasitaisyti. Taigi, žemesnės instancijos teismas, priimdamas sprendimą atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą, visiškai nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė tam faktui, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už apysunkės ir trijų sunkių nusikalstamų veikų padarymą, kad ankščiau buvo teistas (nuteistasis praeityje teistas vieną kartą už vagystę). Pažymėtina, jog apylinkės teismas be kita ko nurodė, kad nusikalstamą veiką O. G. įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje, tačiau tokia žemesnės instancijos teismo nurodyta aplinkybė prieštarauja Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendyje, pagal kurį nuteistasis ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, nurodytoms įrodytomis pripažintomis jo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybėms. Iš nuosprendžio matyti, kad visus jam inkriminuotus nusikaltimus O. G. įvykdė veikdamas vienas. Apylinkės teismo padaryta išvada, jog kriminogeninę nuteistojo praeitį apibūdinantys duomenys atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, yra pagrįsta. Tačiau tuo pačiu, vertinant O. G. pavojingumą visuomenei, turi būti atsižvelgta ir į tai, kad nuteistasis niekuomet nebuvo teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, be to, jis turi judėjimo negalią ((duomenys neskelbtini)), kas gali būti reikšminga kliūtimi jam daryti naujas nusikalstamas veikas.

10. Svarstydamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos O. G. taikymo galimybę, apylinkės teismas taip pat visiškai nepagrįstai vertino ir jam likusios atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies dydį. Pažymėtina, kad O. G. paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl ji negali būti traktuojama kaip per maža ar prieštaraujanti teisingumo principo bei bausmės tikslų įgyvendinimui. Vien neatliktos bausmės dalies dydis taip pat savaime nesuponuoja ir išvados, jog tolimesnis nuteistojo pataisos procesas nėra galimas taikant jam probaciją.

11. Neabejotina, jog, sprendžiant laisvės atėmimo bausme nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą, yra privaloma įvertinti duomenis, kurie buvo gauti atlikus šios rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką. Vis tik pažymėtina, jog didelis nuteistajam priskiriamų kriminogeninių veiksnių, tame tarpe ir dinaminių, skaičius, taip pat savaime nereiškia, jog nuteistojo daroma pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nėra pakankama sprendimo taikyti lygtinį paleidimą priėmimui, kadangi tam tikri kriminogeniniai veiksniai, net ir tuomet, kai nuteistasis bausmės atlikimo metu juos valdo (tai reiškia, kad jų įtaka nusikalstamam elgesiui yra sumažinta arba mažinama), vis tiek yra jam priskiriami, nes pasikeitus tam tikroms aplinkybėms jie gali būti ir vėl aktyvinami.

12. Taigi, vertinant konkretaus nuteistojo pažangą, privaloma ne formaliai atsižvelgti į jo priskyrimą konkrečiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei ar jam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičių, o vertinti kokių veiksmų, skirtų mažinti jo riziką pakartotinai nusikalsti didinančių veiksnių poveikį, nuteistasis ėmėsi bausmės atlikimo metu. Tuo tarpu iš skundžiamos nutarties turinio yra akivaizdu, jog apylinkės teismas vertino išimtinai tik socialinio tyrimo išvadoje išskirtų O. G. priskiriamų kriminogeninių veiksnių skaičių, visiškai neatsižvelgdamas į socialinio tyrimo išvadoje nurodytą informaciją apie tai, kaip nuteistajam sekėsi valdyti jam išskirtus kriminogeninius veiksnius, kokių priemonių jis tam ėmėsi, kokias konkrečias aplinkybes įvertinus nuteistajam jie buvo priskirti.

Žemesnės instancijos teismas

13. Analizuojant socialinio tyrimo išvadą matyti, kad du iš nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių – kriminalinė istorija, pirmasis teistumas jauname amžiuje, yra statiniai, kas reiškia, jog jokios įtakos jų mažinimui/panaikinimui nuteistojo elgesys nebegali turėti. Didžioji dalis likusiųjų kriminogeninių veiksniai, nors ir įvardijami dinaminiais, tačiau yra taip pat susiję būtent su jo elgesio dar iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo aspektais.

14. Kaip matyti, kriminogeninis veiksnys – nepastovi gyvenamoji vieta, O. G. buvo nustatytas įvertinus tai, kad iki patenkant į pataisos įstaigą nuteistasis nuolat keitė gyvenamąsias vietas. Nors socialinio tyrimo išvados grafoje „gyvenimo sąlygos“ nurodoma, kad O. G. neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, tačiau tuo pačiu pažymėta, jog, būdamas laisvėje, jis neturėjo išskirtinių problemų dėl gyvenamosios vietos ir tai nėra susiję su jo nusikalstama veika, be to, jis šiuo metu turi gyvenamąją vietą, kas socialinio tyrimo išvadoje vertinama kaip apsauginis veiksnys. Įvertinęs nurodytą, apygardos teismas sprendžia, jog šiuo atveju nebūtų teisinga veiksniu „nepastovi gyvenamoji vieta“ motyvuoti sprendimo atsisakyti taikyti O. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes problemų dėl gyvenamosios vietos nepastovumo jis turėjo dar iki atliekant bausmę, o šiuo metu tokia problema neegzistuoja – priešingai, pripažįstama, kad gyvenamojo būsto turėjimas laisvėje mažina nuteistojo riziką pakartotinai nusikalsti.

Žemesnės instancijos teismas

15. Pasisakydamas dėl kito O. G. priskiriamo kriminogeninio veiksnio – neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį, apygardos teismas pažymi, jog susipažinus su visa socialinio tyrimo išvada yra visiškai neaišku kodėl šis pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantis veiksnys apskritai buvo priskirtas skundo autoriui, kadangi socialinio tyrimo išvadoje nėra nurodoma jokių aplinkybių, liudijančių, jog nuteistasis iki jo sulaikymo, vykdant Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendį, nedirbo ar dirbo itin trumpą laikotarpį, keitė darbovietes, pažymima tik tai, kad anksčiau jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas nurodoma ir minėtame apkaltinamajame nuosprendyje. Taigi, vadovaujantis šiuo kriminogeniniu veiksniu atsisakyti taikyti O. G. lygtinį paleidimą apskritai nėra jokio faktinio pagrindo. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad socialinio tyrimo išvados grafoje „išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“ nurodoma, kad nuteistasis yra pateikęs pažymą, kurioje rašoma, kad, išėjęs į laisvę, nuteistasis bus įdarbintas buvusioje darbovietėje – UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat daroma išvada, kad nuteistasis geba save realizuoti visuomeninėje veikloje, supranta darbo naudą bei sutinka dirbti bet kokį įstaigos administracijos darbą pagal sveikatos būklę, todėl galima teigti, kad tai yra apsauginis veiksnys, mažinantis O. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

16. Įvertinus tai, kas išdėstyta socialinio tyrimo išvados grafoje „mąstymas ir elgesys“, taip pat matyti, jog kiti kriminogeniniai veiksniai – negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, nuteistajam buvo nustatyti atsižvelgus išimtinai į jo kriminogeninę praeityje, o kad šiuo metu O. G. nesugeba atpažinti ir spręsti iškilusių problemų adekvačiais būdais, nesiima jokių veiksmų, galinčių jam padėti daryti pažangą šioje srityje, nėra nurodoma. Taigi, šie kriminogeniniai veiksniai, vėl gi, negali būti vertinami nuteistojo nenaudai, sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, kadangi jie buvo nustatyti vertinant tik jo elgesį iki bausmės atlikimo. Tas pats pasisakytina ir apie kriminogeninį veiksnį – narkotikų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė veikla.

17. Apygardos teismas nemato pagrindo motyvuoti sprendimo atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos remiantis ir kitais O. G. priskirtais kriminogeniniais veiksniais – būdingas impulsyvus elgesys, yra nedėmesingas ir neatidus kitiems žmonėms, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, kadangi iš socialinio tyrimo išvados, vėl gi, nėra aišku kokiais kriterijais remiantis tokie veiksniai nagrinėjamu atveju buvo nustatyti.

18. Tuo tarpu tai, kad nuteistasis nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų, yra linkęs minimalizuoti padarytas nusikalstamas veikas ir pateisinti jas lyginant su kitais, jo manymu, sunkesniais nusikaltimais, nors ir yra svarbu vertinant materialųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau pažymėtina, jog tam tikrus nuostatų aspektus nuteistasis toliau gali koreguoti ir laisvėje, probacijos laikotarpiu paskiriant kelias tarpusavyje suderintas pareigas, baudžiamojo poveikio priemones, elgesio pataisos programas bei resocializacijos priemones, kuriose tikslinga dalyvauti šiam nuteistajam ir kurios padėtų O. G. toliau lavinti socialiai reikšmingus įgūdžius ir valdyti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius.

19. Aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, pagrindo atsisakyti patvirtinti O. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nesudaro ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytos ir skundžiamoje nutartyje atskirai išskirtos kitos aplinkybės. Tai, kad nuteistasis praeityje lėšas įgydavo neteisėtais ir visuomenėje nepriimtinais būdais, kad jo gyvenimo stiliaus ypatumai (vengimas save realizuoti pozityviose, socialiai priimtinose veiklose, nuosekliai pasireiškiantis nusikalstamas elgesys, ir pan.) neskatino jo prosocialaus elgesio raiškos laisvėje, vėl gi, yra tos aplinkybės, kurios yra susijusios išimtinai su nuteistojo praeitimi, jų skundo autorius niekuomet nebegalės pakeisti, todėl jos negali užskirsti kelio lygtinio paleidimo jam taikymui. Tuo tarpu socialinio tyrimo išvadoje, o kartu ir apylinkės teismo nutartyje nurodyta aplinkybė, kad O. G. praeityje yra gavęs nuobaudas už alkoholio vartojimą, rastą tabaką, konfliktavimą su kitu nuteistuoju, panaudojant fizinę jėgą, apskritai neatitinka tikrovės. Tokių aplinkybių nepatvirtinta nei O. G. asmens byla, nei teikimo medžiagoje esanti Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pažyma apie šio nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus. Minėtoje pažymoje nurodoma, kad skundo autorius bausmės atlikimo metu buvo baustas drausmine tvarka tik kartą – 2021 m. kovo 31 d. už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą. O. G. asmens byloje taip pat yra tik vienas nutarimas dėl nuteistojo nubaudimo – 2021 m. kovo 31 d. nutarimas, kuriuo jam buvo skirta drausminė nuobauda – draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų – už tai, kad nuteistojo gyvenamojoje patalpoje buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas. Be to, kaip matyti ir iš pačios socialinio tyrimo išvados, kitose jos grafose jau nurodoma, kad per bausmės laiką O. G. baustas drausmine tvarka tik vieną kartą, bausmės atlikimo metu alkoholio vartojimo faktų nefiksuota, kas leidžia spręsti, jog grafoje „nuostatos“, nurodant, jog nuteistasis yra gavęs nuobaudas už alkoholio vartojimą, rastą tabaką, konfliktavimą su kitu nuteistuoju, tiesiog buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida.

20. Nors nuteistasis vis tik buvo vieną kartą baustas drausmine tvarka, kas rodo, jog viso bausmės atlikimo metu jis nesielgė nepriekaištingai, tačiau apygardos teismas sprendžia, kad ši aplinkybė tinkamos O. G. elgesio korekcijos nepaneigia, kaip ir nesudaro pagrindo tvirtinti, kad prieš daugiau nei 2 metus padarytas pažeidimas rodo, jog nuteistojo požiūris į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi yra neigiamas ir šiuo metu. Atvirkščiai, apygardos teismui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys leidžia daryti priešingą išvadą. Kaip matyti iš pažymos apie O. G. pažeidimus ir paskatinimus, po drausminės nuobaudos jam paskyrimo 2021 m. kovo 31 d. daugiau nuteistasis baustas nebuvo, buvo tik skatintas už gerą elgesį bei dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Tai rodo, jog nuteistasis jau pakankamai ilgą laiką geba išlaikyti savo elgesį išimtinai pozityvų, kad jo nuostatos į priežiūrą ir apribojimus šiuo metu yra teigiamos, kas pažymėta ir socialinio tyrimo išvadoje.

21. Pritardamas Komisijos nutarime padarytai išvadai, jog O. G. atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį pagrindą lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, apygardos teismas, be jau paminėtų aplinkybių, taip pat pažymi, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė jo individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones: dalyvavo socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonėse; pradėjo mokytis – 2022 m. rugsėjo mėn. buvo priimtas mokytis į 10-tą klasę ir joje mokosi; dalyvavo psichologo konsultacijose; stiprino socialinius ryšius, bendraudamas su žmona tiek pataisos įstaigoje, tiek už jos ribų, taip pat telefonu. Teigiamai vertintina ir tai, kad, nepaisant turimos judėjimo negalios, nuteistasis nevengė prisidėti prie būrio gerbūvio darbų. Visa tai rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laiką leido turiningai, prasmingai ir pozityviai. Paminėtina ir tai, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 12 d. O. G. buvo perkeltas bausmę atlikti lengvosios grupės sąlygomis, o laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki 2023 m. balandžio 7 d. jam buvo leista penkis kartus parvykti į namus trims paroms. Šių išvykų metų skundo autorius laikėsi nuteistojo elgesio išvykų už laisvės atėmimo vietų ligoninės ribų metu keliamų reikalavimų, nepadarė jokių naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų. Šie aptarti duomenys leidžia objektyviai tikėtis, jog ir probacijos atveju O. G. sugebės paklusti privalomiems nurodymams ir draudimams, toliau darys pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

22. Spręsdamas dėl O. G. galimybių sėkmingai integruotis laisvėje, apygardos teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nuteistasis didelių skolų neturi, su specifiniais finansiniais sunkumais nesusiduria. Jis taip pat palaiko tvirtus ir pastovius ryšius su žmona, kas vertinama kaip jo riziką pakartotinai nusikalsti mažinantis veiksnys. Tikėtis sėkmingos nuteistojo reintegracijos į visuomenę apygardos teismui nagrinėjamu atveju leidžia ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyta informacija, jog šiuo metu O. G. sugeba atpažinti socialinius veiksnius, kurie gali paskatinti jį pakartotinai nusikalsti, jam nėra sudėtinga atpažinti problemines sritis, kurios galėjo turėti įtakos jo nusikalstamam elgesiui, nuteistojo motyvacija laikytis įstatymų yra pakankama.

23. Taigi, aukštesnės instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį O. G., jo pataisos procesą bausmės atlikimo vietoje teigiamai ir neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, sutinka ne su teismo padarytomis išvadomis, o su Komisijos sprendimu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina ir tai, kad tiek iš Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos seka, kad laisvės atėmimo bausmė neturi būti suprantama kaip savitikslis procesas, o šiuo atveju neįžvelgtina priežasčių toliau taikyti O. G. laisvės atėmimą, nes nėra aišku kokią didesnę naudą tiek pačiam nuteistajam, tiek visuomenei tai duotų. Svarbu akcentuoti, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, tad jeigu nuteistasis paleistas į laisvę darys naujas nusikalstamas veikas ar pažeidinės lygtinio paleidimo sąlygas, jis gali būti pasiųstas atlikti jam paskirtos ir likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės.

24. Dėl išdėstytų aplinkybių skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 18 d. nutartis naikinama ir dėl nuteistojo skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas Komisijos 2023 m. kovo 10 d. nutarimas Nr. RV-(duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam O. G..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo O. G. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-jame kalėjime 2023 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. RV-(duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam O. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas