Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. spalio 28 d. nutarties, kuria teismas atsisakė patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. RV-22-8131 taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Bausmės pradžia – 2019 m. spalio 11 d., bausmės pabaiga – 2026 m. spalio 10 d.

5.6. vertinant Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 28 d. nutartį yra matyti, kad teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, iš esmės rėmėsi būtent ir tik padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu bei likusios atlikti paskirtos bausmės dydžiu. Įvertinęs būtent šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tokiu būdu teismas, manytina, sureikšmina tik vieną iš visų vertintinų aplinkybių – nusikalstamos veikos pavojingumą, tinkamai nevertindamas visų kitų svarbių aplinkybių, kas prieštarauja baudžiamojo įstatymo normoms bei lygtinio paleidimo instituto paskirčiai;

5.9. pagal 2008 m. lapkričio 27 d. tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR 8 straipsnio 4 dalį, adaptuota bausmė neturi apsunkinti išduodančiojoje valstybėje nustatytos bausmės pobūdžio ar trukmės;

5.11. Didžiosios Britanijos teismai, priimdami nuosprendžius ir skirdami bausmes nuteistiesiems, parenka bausmės dydį atsižvelgiant į minėtą 2003 m. Baudžiamosios Justicijos įstatymą, t. y. nuosprendžio priėmimo metu numatydami, kad nuteistasis realiai atliks tik pusę paskirtos bausmės. Aplinkybė, jog nuteistasis A. J. bus paleistas laisvės atėmimo įstaigos atlikus pusę paskirtos bausmės yra nurodoma tiesiogiai Didžiosios Britanijos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendyje ir yra neatsiejama nuosprendžio dalis, kadangi yra tiesiogiai susijusi būtent su bausmės dydžio parinkimu;

5.12. tokiu būdu, aptariamos aplinkybės yra susijusios ne su lygtinio paleidimo instituto taisyklėmis, kaip jos yra suprantamos, vertinamos ir taikomos Lietuvos Respublikoje, bet būtent su bausmės dydžio parinkimu nuteistajam. Šiuo atveju Didžiosios Britanijos teismas parinko ir paskyrė A. J. bausmę, atsižvelgiant į tai, kad realiai jis atliks būtent pusę paskirtos bausmės, po ko bus besąlygiškai paleistas;

5.13. lygtinis paleidimas Lietuvos Respublikoje, priešingai nei Didžiojoje Britanijoje, siejamas su papildomomis sąlygomis, kurios nereglamentuoja besąlyginio asmens paleidimo atlikus pusę jam paskirtos bausmės. Pažymėtina, kad Didžiosios Britanijos teisėsaugos institucijos ir Kalėjimų tarnyba įprastai informuoja kitų šalių piliečius, kad jų teisinė padėtis perdavus jį kitai šaliai jokiu būdu nebus pasunkinta, tačiau situacijos, kuomet kitoje šalyje, aptariamu atveju Lietuvos Respublikoje, toks asmuo nėra paleidžiamas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo taip ir tokią dieną, kai tai yra nurodyta Didžiosios Britanijos teismo nuosprendyje, iš esmės reiškia neteisingos ir neatitinkančios tikrovės ir teisės aktų informacijos teikimas nuteistajam, kas gali būti vertinama kaip žymus jo teisių pažeidimas. Taigi, A. J. teisinė padėtis, perdavus jį atlikti bausmę į Lietuvos Respubliką, akivaizdžiai pablogėjo;

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. J. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundas tenkinamas.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

8. Aukštesnysis teismas, atsižvelgęs į aptartą teisinį reglamentavimą, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą bylos medžiagą, nuteistojo asmens bylą, skundo argumentus bei pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad priešingai, nei nurodė žemesnysis teismas, yra pakankamas pagrindas manyti, kad dabartiniame pataisos procese lygtinio paleidimo taikymas nuteistajam A. J. gali būti efektyvus, kad lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, Komisijos nutarimas, kuriuo nuspręsta taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pagrįstas tiek formaliuoju, tiek ir materialiuoju lygtinio paleidimo kriterijais. Nors nuteistojo gynėjas skunde akcentuoja, kad ta aplinkybė, jog nuteistasis turi būti paleistas iš laisvės atėmimo įstaigos atlikus pusę paskirtos bausmės yra nurodoma tiesiogiai Didžiosios Britanijos teismo nuosprendyje ir yra neatsiejama nuosprendžio dalis, numatanti, kad A. J. bus besąlygiškai paleistas realiai atlikęs būtent pusę paskirtos bausmės, kad pagal skunde cituojamas Jungtinės Karalystės teisės aktų nuostatas lygtinis paleidimas privalo būti taikomas, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, jog Didžiojoje Britanijoje A. J. atžvilgiu priimtą nuosprendį pripažinus ir adaptavus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas yra svarstomas ir procesinis sprendimas priimamas vadovaujantis būtent Lietuvos Respublikos įstatymais.

9. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog žemesnysis teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, konstatavo, jog nuteistasis nėra pasiruošęs likusią bausmės dalį (2 metai 1 mėnesis 12 dienų) atlikti visiškai neizoliuotas nuo visuomenės. Teismas nutartyje pažymėjo, kad nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir teismą įtikinanti, jog nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas neizoliuotam nuo visuomenės, kadangi šiuo metu nuteistasis elgiasi būtent taip, kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Su tokiomis skundžiamos nutarties išvadomis aukštesnysis teismas nesutinka.

10. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą ir nuteistojo gynėjo skundo argumentus, konstatuotina, kad priešingai nei skundžiamoje nutartyje akcentavo žemesnysis teismas, Komisija, tinkamai įvertinusi nuteistojo A. J. asmenybę bei jo elgesio korekciją, pagrįstai sprendė, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals ir, kad jo atžvilgiu galima taikyti lygtinio paleidimo institutą.

11. Žemesnysis teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, išskirtinę reikšmę suteikė kriminogeninių veiksnių egzistavimui, nusikaltimui, už kurį jis nuteistas ir atlieka bausmę, bei likusios neatliktos bausmės dydžiui. Aukštesnysis teismas, pritardamas nuteistojo gynėjo skundo motyvams, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju žemesnysis teismas, grįsdamas savo teisines išvadas, pateikė formalius motyvus, visapusiškai neįvertindamas visų duomenų, susijusių su nuteistojo elgesio pokyčiais ir nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių nuteistasis iki šiol išlieka pavojingas visuomenei. Žemesniojo teismo motyvai turėtų būti vertinami kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, įvertinus asmens elgesį bausmės atlikimo metu, vadovaujantis bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais.

12. Tiek skundžiamoje nutartyje, tiek Komisijos nutarime nurodyti duomenys patvirtina, kad A. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, taigi egzistuoja formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas klausimas dėl lygtinio paleidimo, dieną (2024 m. rugpjūčio 28 d.) buvo du metai vienas mėnuo dvylika dienų, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, vienas iš BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų – kaltininko nubaudimas yra pasiektas, nes A. J. laisvė paskirtos bausmės kontekste yra suvaržyta jau reikšmingą laiko tarpą. Pažymėtina ir tai, kad vien neatliktos bausmės dalies dydis taip pat savaime nesuponuoja ir išvados, jog tolimesnis nuteistojo pataisos procesas nėra galimas taikant jam probaciją.

13. Nuteistasis A. J. bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, tris kartus skatintas už gerą elgesį, darbą, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse. Bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, kur buvo perkeltas nustačius akivaizdžią daromą pažangą bausmės atlikimo metu. Nuteistasis demonstruoja motyvaciją darbinei veiklai, bausmės atlikimo metu motyvuotai dirba, šiuo metu darbą tęsia UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistojo vardu vykdomųjų dokumentų negauta. A. J. vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, iš trumpalaikių išvykų grįžta laiku. Stebimas pozityvus asmens požiūris jį prižiūrinčių pareigūnų atžvilgiu, su jai bendrauja mandagiai, taktiškai, linkęs bendradarbiauti. Asmuo šiuo metu išsako norą būti visuomenės dalimi, koreguoti savo elgesį bei pakartotinai nenusikalsti. Aukštesnysis teismas pritaria Komisijos nutarime išvardintoms teigiamai charakterizuojančioms nuteistąjį aplinkybėms, kad yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pažymėtina, kad nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, jis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, gaunami paskatinimai patvirtina, kad nuteistasis šiuo metu nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai. Taigi, nuteistasis A. J. deda pastangas įrodyti, kad elgesio pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje nebėra tikslingas, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realios likusios bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje, o jo elgesį kontroliuojant probacijos metu.

14. Vertinant lygtinio paleidimo instituto taikymo galimybę, reikšminga ir tai, kad vertinant nuteistojo elgesį pagal OASys metodiką, nuo 2022 m. kovo 16 d. (bausmę atlieka nuo 2019 m. spalio 11 d.) A. J. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Kaip matyti, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika 2022 m. liepos 21 d., 2022 m. lapkričio 24 d., 2023 m. balandžio 21 d., 2023 m. rugsėjo 22 d., 2024 m. kovo 8 d., 2024 m. liepos 31 d. vertinimų metu išliko ta pati – žema. Nuteistojo atžvilgiu išlieka nustatyti du dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: skaitymo/rašymo/skaičiavimo problemos; buvo įtakojamas kitų asmenų. Vertinant pastarąjį dinaminį veiksnį pastebėtina, kad 2024 m. rugpjūčio mėn. Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodoma, jog nagrinėjamu aktualiu atveju A. J. nusikalto veikdamas vienas, tačiau buvo įtakojamas kitų asmenų, taip pat nurodyta, kad oficialiai ši informacija nepatvirtinta, tačiau nuteistojo teigimu, nelegaliai gabenti krovinį „privertė“ svetimi vyrai. Duomenų apie asmens ankstesnį polinkį elgtis nusikalstamai ar įsitraukti į rizikingas situacijas nebuvo gauta. Lietuvoje A. J. teistas nebuvo, 2012 m. metais (duomenys neskelbtini) turėjo problemų su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Nagrinėjamu atveju savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta, atsakomybę prisiima. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad pokalbio metu nuteistasis nurodo, jog nebendrauja su kriminalinę patirtį turinčiais asmenimis, o sprendimą veikti nusikalstamai priėmė savarankiškai, nieko neįtakojamas.

15. Dėl dar vieno kriminogeninio veiksnio, tai yra skaitymo/rašymo/skaičiavimo problemos pastebėtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog A. J. turi įgijęs spec. vidurinį išsilavinimą bei turi (duomenys neskelbtini) profesinę kvalifikaciją, o vertinimo metu išryškėjo nuteistojo gramatiniai sunkumai – rašant jis daro daug klaidų. Aukštesnis teismas taip pat pastebi, kad pastaroji aplinkybė nuteistajam būnant laisvėje nesutrukdė užsiimti darbine veikla – apie 30 metų A. J. įvairiose įmonėse dirbo vairuotoju, važinėdavo ir į tarptautinius reisus. Pokalbio metu nuteistasis nurodė, kad lygtinio paleidimo atveju jis taip pat planuoja dirbti vairuotoju.

16. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnis teismas nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad minėti kriminogeniniai veiksniai gali sudaryti esminę įtaką galimam A. J. pakartotiniam nusikalstamumui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo atžvilgiu nustatyti trys apsauginiai veiksniai (patvirtinta gyvenamoji vieta; socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais; motyvacija darbinei veiklai). Nors, kaip nurodė apylinkės teismas, šie veiksniai egzistavo nuteistajam darant nusikalstamą veiką ir jį nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė, visgi bendrame pirmiau nustatytų aplinkybių kontekste šie trys apsauginiai veiksniai (iš esmės „padengiantys“ du dinaminius veiksnius) yra vertintini nuteistojo naudai.

17. Aukštesnysis teismas, priešingai nei nustatė apylinkės teismas, sprendžia, kad daugiau nei dvejus su pusę metų išliekanti žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika parodo, jog nuteistasis yra motyvuotas ir geba išlaikyti stabilias pozityvaus elgesio tendencijas gana ilgą laiką. Tai yra nuteistasis nuosekliai nuo bausmės atlikimo pradžios savo elgesį keitė teigiama linkme, ką atspindi ir atlikti jo elgesio rizikos vertinimai. Aukštesnysis teismas, įvertinęs aukščiau aptartus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, sprendžia, kad nuteistasis koreguoja savo elgesį, deda pastangas mažinti nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui ir jo daroma pažanga yra pakankama išvadai, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

18. Aukštesnysis teismas, pritardamas Komisijos nutarime išdėstytai pozicijai, sprendžia, kad A. J. elgesys bausmės atlikimo metu nėra pavojingas visuomenei ir gali savo gyvenimo tikslų siekti nepažeisdamas kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų. Šiame kontekste pažymima, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo jam paskirtos bausmės, nes lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į laisvės atėmimo vietų įstaigą neatliktai laisvės atėmimo bausmei atlikti.

19. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Komisija nutarime taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrįstai atsižvelgė į žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant – nuteistojo pataisos plane numatytų nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonių vykdymą, nuobaudų neturėjimą, suteiktus skatinimus, ir kitas anksčiau paminėtas aplinkybes. Taigi, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, kad teigiamai A. J. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl tolimesnė jo elgesio korekcija galima ir jam esant neizoliuotam nuo visuomenės. Nuteistojo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, aukštesnio teismo vertinimu, neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos sąlygos taikytos tinkamai, todėl šis nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo A. J. gynėjo skundas tenkinamas, o Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 28 d. nutartis naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas – patvirtintinas Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. RV-22-8131 dėl lygtinio paleidimo laisvės atėmimo vietų taikymo nuteistajam A. J..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. J. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. RV-22-8131 dėl lygtinio paleidimo laisvės atėmimo vietų taikymo nuteistajam A. J.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.