- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-07
- Bylos Nr.
- 1A-59-1076/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys, Justas Namavičius, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- N. R.
- Nukentėjusysis
- G. G., D. G., Š. G.
- Civilinis ieškovas
- G. G., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
- Advokatai
- Nerijus Strazdas, Girdutis Vainius, Ruslanas Mazurovoir
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Šiukštos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. R., jos gynėjo advokato Ruslano Mazurovo ir nukentėjusiosios, civilinės ieškovės G. G. bei jos atstovo advokato Nerijaus Strazdo apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo N. R. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteista laisvės atėmimu devyneriems metams.
Iš N. R., iš dalies tenkinant nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų ieškinius, priteista: I. D. G. 4 510,48 Eur (keturi tūkstančiai penki šimtai dešimt eurų, 48 centai) turtinei žalai atlyginti, 24 280 (dvidešimt keturi tūkstančiai du šimtai aštuoniasdešimt) Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1 300 (tūkstantis trys šimtai) Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti; G. G. 1 240 (tūkstantis du šimtai keturiasdešimt) Eur turtinei žalai atlyginti ir 15 000 (penkiolika tūkstančių) Eur neturtinei žalai atlyginti; J. G., veikiančiam per atstovę pagal įstatymą I. D. G., priteista 15 000 (penkiolika tūkstančių) Eur neturtinei žalai atlyginti ir pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą dėl žalos kompensavimo netekus maitintojo, o ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka; Š. G. 10 000 (dešimt tūkstančių) Eur neturtinei žalai atlyginti, D. G. 10 000 (dešimt tūkstančių) Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat iš N. R. civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui priteista 2 735,01 Eur (du tūkstančiai septyni šimtai trisdešimt penki eurai, 1 centas) turtinei žalai atlyginti, valstybės naudai išieškoti 384 (trys šimtai aštuoniasdešimt keturi) Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. N. R. nuteista už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d., laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 23.49 val., tiksliau nenustatytu laiku, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su R. G. metu, tyčia vieną kartą dūrė peiliu nukentėjusiajam R. G. į nugaros kairę pusę, tokiu būdu padarė jam kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą su kairio plaučio sužalojimu, kraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę, nuo ko R. G. įvykio vietoje mirė, taip nužudė R. G.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistosios N. R. gynėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nuosprendį, kuriuo N. R. pripažinta kalta pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, ir priimti jai naują, išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinį skundą gynėjas grindžia šiais argumentais:
2.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas dėl teismo objektyvumo, nepriklausomumo bei nešališkumo principų pažeidimo, taip pat bylą nagrinėjant teisme padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, teismo padarytų išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms bei netinkamo baudžiamojo įstatymo aiškinimo ir taikymo. Pirmosios instancijos teismas visus byloje surinktus įrodymus vertino tik iš kaltinimui palankios pusės, visas abejones aiškino ne N. R. naudai, kaip to reikalauja įstatymas, bet kaltinimo iškeltos versijos naudai, neatkreipė dėmesio į tam tikrą prieštaringumą lyginant parodymus ir nepašalino šių prieštaravimų. Be to, įrodymų tyrimas atliktas neišsamiai, neišsiaiškintos baudžiamajai bylai svarbios aplinkybės.
2.2. Šioje byloje tiesioginių įvykio liudytojų ar kitų tiesioginių įrodymų, išskyrus pačios N. R. parodymus, nėra. Teismas nepagrįstai nuteistosios parodymus apie įvykio aplinkybes, duotus ikiteisminio tyrimo metu, įvertino kaip nenuoseklius ir nepatikimus. Teismas nurodė, kad vienu metu N. R. teigė nepamenanti, ar atėmė iš R. G. peilį, kitu atveju teigė, kad peilis liko pas R. G. Šias aplinkybes teismas neteisingai įvertino kaip parodymų nenuoseklumą. Abejų apklausų metu N. R. tvirtino, kad tiksliai neatsimena grumtynių aplinkybių ir negali nurodyti, kaip tiksliai buvo sužalotas R. G. Todėl aptariamas netikslumas galėjo būti užfiksuotas apklausantiesiems primygtinai verčiant N. R. tas aplinkybes atsiminti ir klaidingai bandant tai kaip įmanoma tiksliau apibrėžti. Be to, tai tik patvirtina, kad N. R. nesiekė susikurti labai konkrečios sau palankios versijos.
2.3. Nuosprendyje teismas pabrėžė aplinkybę, kad kviesdama greitąją pagalbą, atvykusiems medicinos darbuotojams, policijos pareigūnams N. R. papasakojo, kad nukentėjusiojo nepažįsta, jis atėjo ir įvirto pas ją į butą jau būdamas sužalotas. Tai patvirtina byloje esantis greitosios pagalbos kvietimo įrašas, apklausti liudytojai davė tokius parodymus, tą patvirtino ir pati nuteistoji. Akivaizdu, kad po įvykio N. R. buvo išsigandusi, šoko būsenoje, todėl jos veiksmų negalima vienareikšmiškai vertinti kaip siekimą nuslėpti tiesą. Ji kuo puikiausiai turėjo suvokti, kad bus nustatytas ryšys tarp jos ir R. G., todėl šio fakto neigimas yra nelogiškas ir bereikšmis. Kaip neadekvataus mechaniško elgesio pavyzdys vertintinas ir peilio plovimas po įvykio. N. R. nustatytas 1,36 promilių girtumas taip pat galėjo turėti įtakos jos elgesiui po įvykio. Apibendrinant darytina išvada, kad šios teismo pabrėžtos aplinkybės niekaip nepatvirtina N. R. kaltės dėl jai inkriminuoto nusikaltimo.
2.4. Teismo išvados, kad nuteistosios N. R. susirašinėjimas SMS žinutėmis nuo 20.30 val. iki 23.17 val. su A. L. patvirtina, kad jai tuo metu nebuvo kilęs joks pavojus, taip pat vertintinos kaip nepagrįstos. Kaip parodė pati N. R., grėsmė iš R. G. pusės jai kilo staiga, jo agresija jos atžvilgiu, iki kol viskas baigėsi nelaimingu atsitikimu, truko trumpą laiką.
2.5. Nuosprendyje pastebimas galimas teismo šališkumas ir palankumas kaltinimo naudai. Teismas įvertino N. R. susirašinėjimą su A. L. kaip kaltinimą patvirtinantį duomenį, tačiau visiškai neįvertino, kad tiek šio susirašinėjimo metu, tiek į bylą pateiktų pokalbių su R. G., A. L. įrašuose niekaip nėra pasireiškusi nuteistosios agresija, pokalbis iš jos pusės vyko ramiai, be grasinimų. Nesuprantama, kokią reikšmę N. R. galimos kaltės vertinimui turi teismo nurodytas faktas, kad ji pati kvietė R. G. pas save. Be to, teismas neatkreipė dėmesio, kad pokalbyje aiškiai jaučiamas nuogąstavimas dėl R. G. girtumo, tolimesnio alkoholio vartojimo, nes N. R. jį pažinojo ir suprato, kad tokiu atveju gali pasireikšti jo agresija. Teismas neįvertino, kad ji pati pasišalino iš R. G. namų, taigi tikrai negalėjo būti konflikto iniciatore ir kurstytoja.
2.6. Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. PKG 27/2019(01) matyti, kad N. R. 2018 m. rugpjūčio 22 ir 23 d. d. fotonuotraukose matyti daugybiniai kūno sužalojimai. Visi jie galėjo būti padaryti 2018 m. rugpjūčio 21 d. vakare. Tačiau teismas į šiuos sužalojimas neatkreipė tinkamo dėmesio ir padarė prielaidoms tapačias išvadas, kad jie galėjo būti padaryti R. G. bandant atimti iš N. R. peilį. Kai tuo tarpu N. R. kūne nustatyti sužalojimai visiškai patvirtina pastarosios nurodomas aplinkybes, kad R. G. naudojo prieš ją smurtą, o ji gynėsi. Net jei tai galėtų būti vertinama tik kaip abejonės, jos turėtų būti vertinamos kaltinamosios naudai.
2.7. Liudytojas A. L., kuriam N. R. skambino iš karto po įvykio, patvirtino, kad ši buvo išsigandusi, šoko būsenos, verkė. Jis matė jos kaktoje guzą. Šis liudytojas taip pat patvirtino faktą, kad R. G. buvo agresyvus jo atžvilgiu, bandė provokuoti. Jam žinoma, kad pastarasis ne sykį naudojo smurtą prieš N. R., matė ją sumuštą, su mėlynėmis. Liudytoja A. V. parodė, kad N. R. jai skundėsi, jog R. G. ją persekioja, per telefoną girdėjo grasinimus nužudyti. Liudytoja A. S. patvirtino, kad R. G. persekiojo jos bendradarbę N. R., pastaroji skundėsi, kad jis prieš ją smurtauja, rodė mėlynes. Liudytojas M. J. paaiškino, kad klasiokas R. G. persekiojo jo mamą N. R., naudojo prieš ją smurtą, dažnai vartojo alkoholį, išgėręs būdavo agresyvus. 2018 m. rugpjūčio 23 d. N. R. pateikė savo suplėšytus naktinius marškinius, R. G. plaukų kuokštus. Tai vėl gi patvirtina N. R. parodymus, kad tarp jos ir R. G. vyko grumtynės ir ji gynėsi. Tačiau teismas visų šių įrodymų iš esmės nevertino arba juos beatodairiškai ir nepagrįstai atmetė.
2.8. Specialisto išvadoje Nr. S407/2018(01) nurodyta, kad ant tiriamo peilio rankenos žmogaus kraujo ar DNR profilio, tinkamo tyrimui nerasta (t. 4, b. l. 50–52). Taigi objektyvių duomenų, kas paskutinis laikė peilį rankoje, nėra. Iš 2019 m. liepos 16 d. specialisto išvados Nr. KM 27/2019(01) matyti, kad R. G. patyrė kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą nugaros kairėje pusėje su kairio plaučio sužalojimu, kraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę. Atmesta, kad sužalojimas galėjo būti padarytas R. G. ranka (t. 1, b. l. 125–128). Ekspertas Junušas Rybalko savo išvadas grindė tuo, kad iš asmeninės praktikos ir specialiosios literatūros dažniausiai pasitaikanti saves žalojimo peiliu lokalizacijos vieta – krūtines priekinis paviršius. Be to, žaizdos būna kelios. Jam praktikoje neteko matyti, kad kažkas sau durtų į nugarą vieną kartą. Taipogi buvo įvertintas sužalojimo įrankis. Modeliuojant nei su kaire, nei su dešine ranka negalima atlikti judesio – smeigti peiliu statmenai. 2018 m. gruodžio 11 d. specialisto išvados Nr. M794/2018(02)8 punkte nurodyta, kad sužalojimo vaizdas, pobūdis lokalizacija, duomenys apie tiriamojo sveikatos būklę bei kiti faktai rodo, kad tiriamasis galėjo susižaloti pats (t. 1, b. l. 108–111). Teisme apklaustas ekspertas G. A. C. patvirtino šią išvadą ir parodė, kad atliko bandymą su daiktu, kuris pagal ilgį ir rankenos padėtį yra analogiškas sužalojimo įrankiui ir įsitikino, kad asmuo gali pasiekti sužalojimo vietą, laikydamas peilį už rankenos. Taigi byloje yra dvi viena kitai prieštaraujančios tos pačios ekspertinės įstaigos pateiktos išvados. Šiuo atveju teismas nepašalino prieštaravimų tarp šių specialisto išvadų, bet paprasčiausiai vadovavosi viena iš jų, kuri labiau tiko apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti. Nors ekspertas G. A. C. nurodė, kad atliko bandymą, teismui užteko eksperto J. Rybalko teiginių, kad jis atliko eksperimentą su liniuote. Be to, kai kurie šio eksperto paaiškinimai kelia abejonių jų pagrįstumu, nes remiasi tuo, kad jam praktikoje ar specialiojoje literatūroje nepasitaikė konkretaus pavyzdžio. Tačiau turi būti vertinama ne praktika, bet įvykio galimybė. Esant tokiai sudėtingai situacijai teismas savo iniciatyva ar proceso dalyvių prašymu turėjo byloje skirti ekspertizę.
2.9. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą nebuvo įvertintas ir dar vienas svarbus aspektas – ar nebuvo susiklosčiusi būtinosios ginties situacija. Jau minėta, kad jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kas įvyko tarp N. R. ir R. G., išskyrus pačios nuteistosios parodymus, byloje nėra. N. R. parodymai gali būti atmesti tik turint rimtų ir pagrįstų argumentų, bet ne prielaidų, o visos abejonės turi būti vertinamos nuteistosios naudai. N. R. parodė, kad R. G. buvo paėmęs peilį, siekė akmens, vartojo prieš ją smurtą. Toks kėsinimasis į N. R. gyvybę ir sveikatą be abejo buvo pavojingas, realus ir akivaizdus. Pirmosios instancijos teismas įvertino N. R. veiksmų subjektyvinę pusę ir padarė išvadą, kad jie padaryti netiesiogine tyčia. Tokia išvada vėl remiasi tomis pačiomis prielaidomis, kad nuteistąją su R. G. siejo asmeniniai santykiai, kad ji provokavo R. G., kad iš R. G. pusės jai jokios grėsmės nekilo, kad ji pagriebė peilį ir jam smogė. Teismo nuomone, tai rodo, kad pavojingų padarinių – nukentėjusiojo mirties – ji nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Galima daryti pagrįstą išvadą, kad tokius teismo argumentus nulėmė ne išsamus ir objektyvus visų bylos aplinkybių ištyrimas, bet kilusios sunkios pasekmės, kurias teismas ir stengiasi pabrėžti. Tačiau byloje nėra nė vieno įrodymo, kad N. R. būtų smogusi R. G. peiliu. Objektyvūs duomenys patvirtina tarp jų vykusias grumtynes. Sužalojimas galėjo būti padarytas šių grumtynių metu. Jau minėta, kad viena specialisto išvada patvirtina paties nukentėjusiojo susižalojimo galimybę. Tai galėjo būti padaryta ir kitomis aplinkybėmis, siekiant perimti peilį. Todėl kategoriškai negalima sutikti su tuo, kad smūgis buvo suduotas veikiant netiesiogine tyčia. Kadangi nesurinkta pakankamai duomenų, kad N. R. padarė BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jos atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.
2.10. Be to, net ir tuo atveju, jei būtų konstatuota N. R. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikaltimą, teismo jai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Visų pirma, teismas turėtų atkreipti dėmesį, kad N. R. atžvilgiu buvo vartojamas smurtas, ji gynėsi. Galima įžvelgti tokias lengvinančias aplinkybes – veika padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos, veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas. N. R. neteista, dirbanti, gerai charakterizuojama. Todėl manytina, kad palikus pirmosios instancijos teismo nuteistajai paskirto dydžio realią laisvės atėmimo bausmę, būtų aiškiai pažeistas teisingumo principas (BK 54 straipsnio 3 dalis).
2.11. Taip pat kyla abejonių, ar kai kurios iš nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteistos piniginės sumos neturtinei žalai atlyginti nėra aiškiai per didelės. Šiuo atveju teismas nukrypo nuo teismų praktikos, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, svarbią reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykiai; turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. Esant keliems ieškovams byloje dėl artimo žmogaus gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, būtina individualizuoti neturtinės žalos dydį pagal kiekvieno iš ieškovų ryšį su mirusiuoju ir dėl tokio ryšio praradimo patiriamus padarinius (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Nukentėjusioji I. D. G. parodė, kad R. G. buvo jai neištikimas, jos reikalavimu jis išsikraustė ir gyveno atskirai. Net iš bendravimo paskutinę dieną intensyvumo matyti, kad R. G. palaikė artimus santykius su nuteistąja. Galima daryti pagrįstą išvadą, kad I. D. G. ir R. G. buvo faktiškai išsiskyrę. Todėl nesuprantama, kodėl būtent I. D. G. yra priteista didžiausia suma neturtinei žalai atlyginti. Kaip teisingai nustatė teismas, nukentėjusysis Š. G. jau senai negyveno su tėvais, buvo nuo jų finansiškai nepriklausomas. Iš jo parodymų galima suprasti, kad jis nežinojo apie tėvo asmeninį gyvenimą, jo ketinimus. Nukentėjusiojo D. G. teiginiai apie artimus santykius su broliu paremti tik jo žodžiais, jam taipogi nieko nebuvo žinoma apie brolio asmeninį gyvenimą. Atsižvelgiant į tai, kad R. G. jau negyveno nė su vienu iš nukentėjusiųjų, be to, nėra pateikta reikšmingų duomenų apie tarpusavio ryšius, tuo atveju, jeigu N. R. būtų pripažinta kalta padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti yra mažintinos.
3. Apeliaciniame skunde nuteistoji N. R. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; civilinius ieškinius atmesti, nes nėra įrodytas turtinės ir neturtinės žalos dydis; panaikinti kardomąją priemonę – suėmimą arba skirti alternatyvią kardomąją priemonę. Apeliacinį skundą nuteistoji grindžia šiais argumentais:
3.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, sukliudžiusius teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Teismas byloje surinktus įrodymus vertino selektyviai, rėmėsi tik tam tikra jų dalimi, todėl padarė teisiškai nepagrįstas išvadas dėl jos kaltumo.
3.2. Pirmosios instancijos teismas iš esmės suvaržė jos teisę į gynybą. Jai gydantis psichiatrinėje ligoninėje, policijos pareigūnai atvesdino ją tiesiogiai į teismą. Atsakydama į teisėjos klausimą dėl parodymų davimo, ji prašė teismo suteikti galimybę parodymus duoti kitame teismo posėdyje, nes buvo stipriai paveikta slopinamųjų vaistų bei dėl atvesdinimo patirto streso, todėl duoti parodymų teisme dėl savo fizinės būklės ji neturėjo jokių galimybių, ir tai teismui buvo puikiai žinoma. Byloje esančios ekspertės S. Š. išvados patvirtina, kad jai (N. R.) yra nustatytas potrauminio streso sutrikimas bei adaptacijos sutrikimas, buvęs savęs žalojimas. Ji tris kartus mėgino nusižudyti, tačiau ši faktinė aplinkybė teismui nepasirodė svarbi. Ji niekuomet nevengė ir neatsisakė duoti parodymų teisme, kaip klaidingai nurodoma skundžiamame nuosprendyje. Nepaisant tokios jos sveikatos būklės, pirmos instancijos teismas nesudarė galimybės parodymų duoti teismo posėdyje ir rėmėsi tik jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Todėl teismas, atimdamas iš jos teisę pasisakyti ir būti išklausytai, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 ir 6 dalių, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies bei BPK 276 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šio teismo padaryto procesinio pažeidimo neįmanoma veiksmingai ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes, suteikus jai galimybę pasisakyti tik apeliacinės instancijos teisme, būtų eliminuota galimybė jos parodymų įvertinimą apskųsti apeliacinės instancijos teismui. Dėl to, siekiant užtikrinti sąžiningą ir teisingą procesą, apygardos teismo nuosprendis turėtų būti panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
3.3. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis eksperto J. Rybalko išvada, konstatavo, kad N. R. vieną kartą smogė peiliu R. G. į nugaros kairę pusę, tokiu būdu padarė jam kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą su kairio plaučio sužalojimu, kraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę, nuo ko R. G. įvykio vietoje mirė. Atkreiptinas dėmesys, kad 2018 m. gruodžio 11 d. specialisto išvadoje Nr. M794/2018(02) nurodyta, jog tokio pobūdžio sužalojimo atvejais, sužalojimo vaizdas, pobūdis, lokalizacija, duomenys apie tiriamojo sveikatos būklę bei kiti faktai rodo, kad R. G. galėjo pats susižaloti. Ekspertas G. A. C., atlikęs bandymą pastebėjo, kad asmuo gali pasiekti tą vietą, laikydamas peilį už rankenos. Jis matė nugaros kairėje pusėje 9-10 šonkaulių srityje žaizdą apie 6 cm, jos kraštai lygūs, nenubrozdinti, jos išorinis galas smailas, vidinis bukas, apie 0,2-0,3 cm pločio, žaizdoje minkštųjų audinių tiltelių nėra, buvo apčiuopiamas šonkaulių pažeidimas. Sužalojimo vaizdas, pobūdis, lokalizacija bei kiti faktai rodo, kad sužalojimo padarymo metu tiriamasis galėjo būti įvairiose padėtyse. 2019 m. liepos 16 d. specialisto išvadoje Nr. KM 27/2019(01) nurodyta, kad durtinio-pjautinio sužalojimo nugaroje pobūdis bei lokalizacija leidžia teigti, jog nukentėjusysis ir užpuolikas betarpiškai prieš sužalojimo padarymą galėjo būti priešpriešais ir artimoje tarpusavyje padėtyje, pasisukę vienas į kitą priekiu ar kiek šonu. Užpuolikas, laikydamas dešinėje rankoje peilį padėtyje „ašmenys į viršų“, darydamas dešine ranka lanko formos judesį, galėjo įsmeigti peilio geležtę į nukentėjusiojo nugaros kairę pusę. Eksperto J. Rybalko vertinimu, galimybė, kad nustatytos lokalizacijos ir kanalo krypties sužalojimas galėjo būti padarytas R. G. ranka, atmetama. Tačiau realiai R. G., puldamas ją (N. R.), laikė peilį už nugaros, o kita ranka ją smaugė. R. G. stovėjo prisispaudęs prie laukujų durų ir neleido jai išbėgti iš namų.
3.4. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje esant dviem viena kitai prieštaraujančioms ekspertų išvadoms, turi būti paskirta pakartotinė teismo medicinos ekspertizė. Tik byloje esanti trečioji ekspertizė galėtų patvirtinti arba paneigti minėtas specialistų išvadas. Abu šias išvadas pateikę ekspertai įtraukti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, todėl jų kompetencija nekelia abejonių. Tačiau iš teismo nuosprendžio nėra aišku, kodėl teismas labiau patikima laiko eksperto J. Rybalko išvadą ir ja, kaip vienu iš įrodymų remdamasis, grindžia jos kaltę, be jokių motyvų atmesdamas kito eksperto išvadas. Juolab, kad pirmojo eksperto specialisto išvada yra objektyvesnė, nes buvo atlikta iš karto po įvykio, tuo tarpu eksperto J. Rybalko išvados padarytos praėjus vieneriems metams nuo įvykio ir remiantis tik medicininiais dokumentų išrašais.
3.5. Iš byloje esančių jos (N. R.) paaiškinimų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog ji iš R. G. peilio perėmusi nebuvo, t. y. jo atžvilgiu neatliko nugaros kairės pusės durtinio-pjautinio sužalojimo. Proceso metu nebuvo gauta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji būtų atėmusi iš R. G. peilį. Tą faktą patvirtina ir ekspertas G. A. C., teigdamas, jog R. G. galėjo pats susižaloti. Vadinasi, iš byloje esančių dviejų specialistų išvadų yra aišku, kad galėjo būti ir vienaip, ir kitaip, tačiau pirmosios instancijos teismas nenustatė, kaip iš tikrųjų buvo analizuojamo incidento metu. Teismas visiškai ignoravo faktą, kad nukentėjusysis galėjo pats susižaloti.
3.6. Teismo padarytos subjektyvaus pobūdžio prielaidos apie jos siekį suklaidinti tyrėjus, prokurorus ir taip išvengti atsakomybės, turėtų būti vertinamos kritiškai. Pažymėtina, kad ji anksčiau niekuomet nebuvo teista, į tokio pobūdžio situaciją pateko pirmą kartą, todėl matydama mirusį R. G., kurį mylėjo, buvo sutrikusi, sumišusi, t. y. buvo fiziologinio afekto būsenos. Teismo teigimu, ji, pateikdama versiją, jog R. G. atėjo pas ją jau sužalotas, norėjo turėti alibi. Pažymėtina, jog, jeigu ji būtų sąmoningai mąsčiusi ir ketinusi laikytis savo versijos, tai ji nusikalstamos veikos įrankį – peilį – būtų ne plovusi ir grąžinusi į peiliams skirtą stovą, o tiesiog išmetusi ar kitur paslėpusi. Tokiu atveju būtų nerastas nusikalstamos veikos įrankis ir jos, kaip teigia teismas, alibi, jog R. G. pas ją atėjo jau sužeistas, būtų labiau įtikinamas. Taip pat ji nebūtų kvietusi greitosios medicinos pagalbos. Šiuo atveju ji iki šiol net negali paaiškinti/suvokti, kodėl plovė peilį, kodėl iš pradžių mėgino skambinti A. L., o po kelių minučių greitajai medicinos pagalbai. Jai aptemo protas ir ji nežino, kodėl ji iš pradžių nurodė tokias faktines aplinkybes. Tačiau liudytojų E. S., A. Š. parodymai patvirtina, kad ji po įvykio buvo pasimetusi, susijaudinusi ir nerami. Tokioje situacijoje asmuo atsidūręs pirmą kartą gyvenime, normalu, kad gali elgtis ir kalbėti nesąmoningai. Ji neturėjo jokio alibi, jei būtų jį turėjusi, kaip minėta, būtų veikusi tikslingai. Tuo tarpu nustatyti jos veiksmai kaip tik ir patvirtina buvusį pasimetimą ir sumišimą, ir tai negali būti siejama su jos siekiu klaidinti tyrėjus, prokurorus ir taip išvengti atsakomybės. Tai buvo natūrali pasimetusios ir šoko ištiktos moters reakcija. Liudytojo A. Š. parodymai teisme turėtų būti vertinami kritiškai, nes jis nurodė, kad apžiūrėjo miegamąjį ir ten nematė jokių grumtynių pėdsakų. Tokie minėto liudytojo parodymai yra klaidinantys teismą, nes R. G. taip stipriai daužė jos galvą į komodą, kad nuskilo komodos kampas, naktinė lempa buvo apversta, lova sujaukta ir sukruvinta.
3.7. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi tik ją (N. R.) kaltinančiais įrodymas ir visą tariamai buvusią situaciją sumodeliavo tik tų įrodymų pagrindu. Pasak teismo, ji (N. R.) 19.16 val. išvyko į namus ir dar važiuodama link namų telefonu kvietė R. G. atvykti pas ją, nurodė kokių alkoholinių gėrimų pageidautų. Teisme apklaustų liudytojų kaimynių parodymais nustatyta, kad iš pradžių girdėjo barnį tarp moters ir vyro, moteris kalbėjo garsiau, tai tęsėsi kelias minutes, paskui pasigirdo bilstelėjimas ir apie 23.30 val. nutilo. Teismo vertinimu, šie įrodymai leidžia pagrįstai teigti, jog ji (N. R.) ir nukentėjusysis konfliktavo dėl asmeninių priežasčių, kurias ji pati ir išprovokavo. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo byloj esančių objektyvų įrodymų, t. y. įvykio dieną vykusių pokalbių tarp jos ir nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, taip pat jai (N. R.) nustatytų sužalojimų ir kitų ją teisinančių įrodymų. Teismas nevertino nukentėjusiojo ir jos elgesio dar iki paties incidento, tiesiog be jokių motyvų konstatavo, kad incidentą išprovokavo pati N. R., nors tokią išvadą paneigia byloje esančių pokalbių turinys ir liudytojų parodymai.
3.8. Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu ji paaiškino, kad su R. G. mokėsi toje pačioje mokykloje. Daugiau nei prieš du metus jie vėl susitiko ir tarp jų išsivystė romanas, susitikdavo beveik kiekvieną dieną, ji mylėjo R. G. Tačiau nuo 2018 metų balandžio jų susitikimai nebūdavo tokie intensyvūs, nes, laikui bėgant, išaiškėjo R. G. smurtas, agresija, kas jai buvo nepriimtina. Lytinių santykių turėdavo, bet retai. R. G. apie metus laiko ją persekiojo. Jis pradėjo stipriai girtauti. Buvo absoliučiai neadekvatus pavydas ir persekiojimas. Šias jos ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes apie neadekvatų R. G. elgesį, t. y. persekiojimą, fizinį ir psichologinį smurtą, patvirtino teisme apklausti liudytojai A. L., A. V., A. S., M. J., tačiau teismas apie šių liudytojų parodymų reikšmę analizuojamos bylos kontekstui nuosprendyje nepasisakė.
3.9. Byloje esantys pokalbiai tarp jos (N. R.) ir R. G. taip pat paneigia teismo išvadas, kad būtent ji galėjo išprovokuoti 2018 m. rugpjūčio 21 d. konfliktą. Nors dienos metu nukentėjusiojo namuose vykusių jų tarpusavio pokalbių objektyviais duomenimis nėra galimybės patvirtinti, tačiau patį R. G. agresyvų ir neadekvatų elgesį patvirtina telefoniniai pokalbiai ir neginčijamai bylos metu nustatytas faktas, kad nukentėjusysis peiliu įpjovė N. R. Kai iš perpjauto piršto pradėjo bėgti kraujas, R. G. išsitepė sau krūtinę krauju, po to apsivilko suknelę ir su ja vaikščiojo kalbėdamas įvairiausius kliedesius. Pažymėtina, kad ji (N. R.) iš nukentėjusiojo namų tą kartą išėjo būtent dėl jo kilusios agresijos ir jos atžvilgiu panaudoto peilio. Byloje nustatyta, kad piršte pjautinės žaizdelės padarytos būnant pas R. G. nuomojamame bute (nuosprendžio 30-as lapas). Po to, jai vykstant į namus vykusių pokalbių telefonu ir naudojantis programėle „messenger” metu R. G. nevengė ją įžeidinėti, vadinti necenzūriniais žodžiais. Pažymėtina, kad į bylą yra pateiktas įrodymas, patvirtinantis, jog R. G. persekiojo ją (nusekė paskui ją į Rygą, kuri ji vyko darbo reikalais, tikrino, su kuo ji atvyko (t. 5, b. l. 15–18)). Taigi R. G. elgesys jos (N. R.) atžvilgiu buvo grubus ir neadekvatus. Pirmiau minėto pokalbio metu jai pasakius, kad jo nebelauks ir eis miegoti, jis iš karto sureagavo, išreikšdamas pavydą. Be to, R. G. pokalbio metu užsiminė apie užuolaidas, kadangi ankstesnio/pirmojo smurtinio įvykio metu jis nuteistosios namuose nutraukė užuolaidas. Po to įvykio ji buvo su mėlynėmis, bet jis vis neatstojo nuo jos, vežė jai dovanas, žadėjo nebevartoti alkoholio. Šie objektyvūs įrodymai paneigia, kad incidentą išprovokavo ji pati. Nėra suprantama, kokiais duomenimis remiantis pirmosios instancijos teismas padarė tokias išvadas. Pirmiau aptarti faktai, liudytojų parodymai, užfiksuoti pokalbiai besąlygiškai patvirtina, kad R. G. ją ilgą laiko terorizavo ir persekiojo, o santykius galutinai nutraukti jai buvo sudėtinga, nes jį mylėjo, o jis pats po neadekvačių veiksmų vėliau ir vėl mokėdavo dėmesio rodymu prie jos priartėti. 2018 m. rugpjūčio 21 d. 19.35 val. vykusio pokalbio turinys patvirtina, kad jų tarpusavio santykiai buvo audringi ir įtempti.
3.10. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad R. G. sužalojo ji, nevertino tos faktinės aplinkybės, kad į įvykio vietą atvykęs A. L. jos kaktoje matė didelį guzą ir kraujosruvas, taip pat aplinkybės, kad ant peilio, kuriuo buvo padarytas sužalojimas, nebuvo rasta jos pirštų atspaudų. Būtinosios ginties sąlygų teismas neanalizavo vien dėl to, kad ji (N. R.) neigė smūgio sudavimo faktą ir atvykusiems medikams jokių nusiskundimų dėl savo sveikatos neišreiškė. Tokios teismo padarytos prielaidos tik patvirtina, kad teismas visų byloje esančių įrodymų išsamiai neišanalizavo ir nesusiejo jų į vientisą visumą.
3.11. Nors ji (N. R.) neigė smūgio sudavimo nukentėjusiam faktą, tačiau nurodė visas aplinkybes, kurių pagrindu teismas privalėjo patikrinti būtinosios ginties sąlygų buvimą/nebuvimą. Teismas taip pat nevertino byloje esančių specialisto išvadų, patvirtinančių jai (N. R.) padarytus sužalojimus, nesiaiškino jų atsiradimo priežasčių. Jos nurodytą aplinkybę, kad R. G. mėgino prievarta priversti ją santykiauti, dėl ko ji nesutiko ir išsivystė tolimesnis konfliktas, patvirtina specialisto išvada Nr. G2571/2018(2) dėl rasto sperminio skysčio. Nepaisant visų šių byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nepatikrino jos ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių, iš esmės nenagrinėjo ir netyrė įvykio situacijos atitikties būtinosios ginties sąlygoms.
3.12. Pirmosios instancijos teismas visus 2018 m. rugpjūčio 21 d. dienos ir vakaro įvykius, t. y. pasikartojantį nukentėjusiojo smurtą ir jos pačios atliktus gynybos veiksmus, turėjo vertinti ne atsietai, o kaip visumą. Ji (N. R.) neabejotinai turėjo teisę į gynybą nuo pavojingo R. G. kėsinimosi, kurį pastarasis vykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Juo labiau, kad iš bylos matyti, jog ji nepuolė su juo muštis, nesudavė nė vieno smūgio, tik pešė jį už plaukų visų grumtynių metu, stengdamasi nuo jo pabėgti. Ji mėgino pasprukti, kviesti policiją, siekė išvengti konflikto, stumti jį nuo savęs, tačiau R. G. buvo kaip pašėlęs, todėl jo elgesys taip pat turėjo būti vertinamas kaip provokuojantis ir rizikingas.
3.13. Iš bylos duomenų matyti, kad ji (N. R.) turėjo realų pagrindą manyti, kad R. G. gali ją sužaloti paimtu virtuviniu peiliu, ir dėl to gintis. Juk tos pačios dienos metu R. G. ją jau realiai buvo peiliu sužalojęs. Be to, ji dar anksčiau patyrė smurtą, kuomet R. G. panaudojo fizinę jėgą jos atžvilgiu ir įvykio metu jos namuose nutraukė užuolaidas, apie ką priminė įvykio dieną vykusio telefoninio pokalbio metu, taip lyg ir siekdamas jai priminti buvusį įvykį. Todėl, kai R. G., užpykęs, kad ji nenori su juo santykiauti, vėl griebėsi virtuvinio peilio, ji pajautė realią, akivaizdžią grėsmę savo gyvybei. Ji aiškiai žinojo, kad R. G., būdamas tokios neadekvačios būsenos, gali ir vėl mėginti jai įpjauti ar ją sužeisti. Be to, pats faktas, kad R. G. bandė panaudoti seksualinę prievartą prieš ją, sukėlė jai siaubingus senus prisiminimus, nes apie 1970 metus, kai dar net nelankė mokyklos, ji buvo patyrusį seksualinę prievartą.
3.14. Įvykio metu ji (N. R.) sužaloti R. G. negalėjo, nes grumtynių metu jai paimti peilio iš pastarojo nepavyko. Tačiau jie daug stumdėsi, grūmėsi, todėl R. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesunkiai galėjo parkristi. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė situaciją vertinti būtinosios ginties aspektu vien dėl to, kad ji tiksliai negalėjo paaiškinti R. G. sužalojimo momento ir mechanizmo. Jai pačiai padarytų sužalojimų skaičius ir jų lokalizacija patvirtina, kad ji buvo mušama. Taigi kėsinimasis buvo realus, pavojingas ir akivaizdus. Nors jos gynybos veiksmai tebuvo mėginimas pabėgti, pešimas R. G. už plaukų ir stumdymasis, kurio metu R. G. parkrito ir pats susižalojo turimu peiliu, šiuo atveju svarbu ir tai, kad moterį puolė vyras, kuris be abejo, yra fiziškai stipresnis. Todėl, kad ir kokia moters gynyba bebūtų, ji neturi galimybės gintis nuo vyro smurto tokiais pačiais būdais. Dažnai moterys intuityviai ginasi tuo, kas yra po ranka, nes pasąmonėje aiškiai supranta, jog negali atsakyti vyrui į jo smurtą adekvačia fizine jėga. Taigi net ir tuo atveju, jei ji (N. R.) būtų smogusi peiliu R. G., pirmos instancijos teismas privalėjo išsiaiškinti, ar kaltinamoji turėjo kitokį pasirinkimą, kad galėtų išvengtų jos gyvybei ir sveikatai pavojingo R. G. smurto.
3.15. Teismo išvados, kad ji (N. R.) nužudė R. G., veikdama netiesiogine tyčia, nes suvokė, kad provokuoja R. G. ir to norėjo, ir kad nors ji pavojingų padarinių – nukentėjusiojo mirties – nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti, yra paneigtos pirmiau išdėstytais motyvais. Pirmiau aptartos faktinės bylos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai patvirtina, kad ji siekė išvengti konflikto, pabėgti ir jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, išskyrus plaukų pešimą ir jo stūmimą, neatliko, peilio neperėmė ir tik siekė apsiginti nuo R. G., puolančio ją su peiliu.
3.16. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio turinio nėra aišku, kokiais konkrečiais duomenimis remdamasis teismas preziumuoja jos kaltę dėl R. G. mirties. Teismas nuosprendyje neišdėstė įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybių, tinkamai neįvertino įrodymų, o būtent, nepasisakė, kokiu pagrindu vienus argumentus priėmė kaip teisingus, o kitus – kaip abejotinus ir atmestinus, nepateikė išsamios įrodymų analizės (nepaaiškino, kodėl jos kaltė grindžiama liudytojų, net nedalyvavusių konflikto metu, parodymais), nepakankamai išanalizavo liudytojų parodymus, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, be to, suvaržė jos teisę duoti parodymus pirmosios instancijos teisme. Atmesdamas jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, teismas apsiribojo vieninteliu pastebėjimu, kad parodymai buvo nenuoseklūs, nes N. R. iš pradžių teigė, kad R. G. pas ją į namus atvyko jau sužalotas, o vėliau paaiškino, kad viskas nutiko konflikto, grumtynių metu.
3.17. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, matyti, kad jos (N. R.) gynybiniai veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Visi pirmiau aptarti faktai leidžia pagrįstai abejoti skundžiamo nuosprendžio teisėtumu, pagrįstumu ir teisingumu.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji, civilinė ieškovė G. G. ir jos atstovas prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nuosprendį pakeisti civilinio ieškinio išsprendimo dalyje ir iš N. R. G. G. priteistą sumą padarytai turtinei žalai atlyginti padidinti iki 2 200 eurų. Taip pat priteisti išlaidas už advokato teisines paslaugas, parengiant apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą nukentėjusioji, civilinė ieškovė ir jos atstovas grindžia šiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas iš N. R. priteistinos turtinės žalos dydį, tinkamai neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų (UAB „Romuvos klinika“ sąskaitų faktūrų ir G. G. banko išrašų), patvirtinančių, jog G. G. dėl patirtų išgyvenimų psichologinei pagalbai išleido 2 200 Eur, o ne 1 240 Eur, kaip kad nustatyta skundžiamame nuosprendyje.
4.2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad dėl fizinio asmens gyvybės atėmimo padaryta žala pasireiškia tuo sukeltais nuostoliais kitiems asmenims ir pagal civilinės teisės nuostatas nustatoma taikant visiško žalos atlyginimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-684/2015). Šiuo atveju tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas – nukentėjusioji G. G. po kaltinamosios neteisėtos veikos patyrė psichologinio pobūdžio sveikatos sutrikimus, kurie yra pakankamai sunkūs ir ilgalaikiai, dėl ko iki šios dienos išlieka psichikos sutrikimas, ji toliau konsultuojasi su psichologais, be jų pagalbos negali gyventi pilnaverčio gyvenimo. Svarbu yra ir tai, kad civilinės atsakomybės paskirtis yra kompensuoti patirtą žalą pilna apimtimi, o byloje pateikti įrodymai (ir pakartotinai kartu su apeliaciniu skundu) patvirtina nukentėjusios / civilinės ieškovės G. G. patirtas 2 200 Eur išlaidas psichologinei pagalbai gauti. Dėl to nėra suprantamas teismo sprendimas priteisti ne visą, o tik 1 240 Eur sumą. Manoma, jog teismas nevertino visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų, o atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiajai G. G. išlaidos psichologo pagalbai gauti turėtų būti atlygintos pilna apimtimi.
5. Teismo posėdžio metu nuteistoji N. R. ir jos gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, o nukentėjusiosios G. G. ir jos atstovo apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusieji ir jų atstovas prašė nukentėjusiosios G. G. apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistosios N. R. ir jos gynėjo advokato R. Mazurovo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistosios N. R. ir jos gynėjo advokato R. Mazurovo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies; nukentėjusiosios, civilinės ieškovės G. G. bei jos atstovo advokato N. Strazdo apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams I. D. G., G. G., Š. G. ir D. G. priteisė neproporcingai dideles neturtinės žalos sumas; be to, apeliacinėje instancijoje teikti duomenys pagrindžia didesnę G. G. patirtos turtinės žalos sumą. Todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas, BPK 328 straipsnio 4 punktas.
Dėl baudžiamojo proceso nuostatų laikymosi
7. Nuteistoji N. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės suvaržė jos teisę į gynybą. Jai gydantis psichiatrinėje ligoninėje, policijos pareigūnai atvesdino ją tiesiogiai į teismą. Atsakydama į teisėjos klausimą dėl parodymų davimo, ji prašė teismo suteikti galimybę parodymus duoti kitame teismo posėdyje, nes buvo stipriai paveikta slopinamųjų vaistų bei dėl atvesdinimo patirto streso, todėl duoti parodymų teisme dėl savo fizinės būklės ji neturėjo jokių galimybių, ir tai teismui buvo puikiai žinoma. Anot nuteistosios, ji niekuomet nevengė ir neatsisakė duoti parodymų teisme. Nepaisant tokios jos sveikatos būklės, pirmos instancijos teismas nesudarė galimybės parodymų duoti teismo posėdyje ir rėmėsi tik jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Todėl, apeliantės manymu, teismas, atimdamas iš jos teisę pasisakyti ir būti išklausytai, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 ir 6 dalių, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies bei BPK 276 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šio teismo padaryto procesinio pažeidimo neįmanoma veiksmingai ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes, suteikus jai galimybę pasisakyti tik apeliacinės instancijos teisme, būtų eliminuota galimybė jos parodymų įvertinimą apskųsti apeliacinės instancijos teismui. Todėl, apeliantės manymu, siekiant užtikrinti sąžiningą ir teisingą procesą, apygardos teismo nuosprendis turėtų būti panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
8. Iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolų matyti, kad kaltinamoji N. R. kalta neprisipažino ir nurodė, kad parodymus duos po visų liudytojų apklausų ir kai bus išnagrinėti kiti įrodymai (t. 7, b. l. 59). Po visų liudytojų ir specialistų apklausų buvo pasiūlyta kaltinamajai duoti parodymus, tačiau pastaroji atsisakė, nes blogai jautėsi, prašė leisti duoti parodymus kitame teismo posėdyje (t. 7, b. l. 181), tačiau į kitą teisiamąjį posėdį N. R. neatvyko dėl ligos (t. 7, b. l. 189), kaip ir neatvyko į kitus dar keturis teisiamuosius posėdžius iš eilės (t. 8, b. l. 15, 43, 63, 66-68), kol ji nebuvo atvesdinta, nes paskutinį posėdį praleido be pateisinamos priežasties (t. 8, b. l. 70, 85). Atvesdinta atsisakė duoti parodymus, motyvuodama tuo, kad vartoja antibiotikus su raminamaisiais, dėl to gali ne į visus klausimus tiksliai atsakyti, nes nevisiškai gali susikoncentruoti, nurodė, kad parodymus duos, kai baigs vartoti antibiotikus (t. 8, b. l. 87), tačiau kaltinamoji vėl nedalyvavo kituose keturiuose teisiamuosiuose posėdžiuose (t. 8, b. l. 105, 112-114, 131-133, 138-139), kol vėl nebuvo (antru bandymu) atvesdinta (t. 8, b. l. 135; 148; t. 9, b. l. 46). N. R. teisiamajame posėdyje vėl pareiškė, kad nelabai gali duoti parodymus, nes ją atvežė tiesiai iš ligoninės (stacionarinio gydymo), nors iš esmės neatsisako (t. 9, b. l. 47). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad teisiamieji posėdžiai byloje dėl N. R. neatvykimo nevyksta jau apie 9 mėnesius, kad kaltinamoji jau tris kartus atsisakė duoti parodymus, siekiant proceso operatyvumo, paskelbė N. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 5, b. l. 15-18) ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui (t. 5, b. l. 7-12, 25-26, 33) bei N. R. parodymų patikrinimo vietoje protokolą (t. 5, b. l. 19-21). Papildomai pastebėtina, kad teisiamajame posėdyje dėl psichiatrinės ambulatorinės ekspertizės skyrimo buvo apklausta specialistė S. Š., kuri paaiškino, kad N. R. visų stacionarizavimų metu rašomos identiškos diagnozės, t. y. potrauminio streso sutrikimas bei adaptacijos sutrikimas, buvęs savęs žalojimas. Tai nėra lėtiniai psichikos sutrikimai, tai situacinio pobūdžio laikini sutrikimai, kurie susiję su susidariusia teisine situacija, buvusiu įvykiu, artėjančiais teismo posėdžiais, dėl ko žmogui gali atsirasti nerimas, teistumo baimė, ir yra adekvatūs situacijai, tai natūrali reakcija. Paskutinio stacionarizavimo metu gydytojai neaprašė jokių ryškių psichozės simptomų (klausos haliucinacijų, kliedesių, ryškios depresijos ir pan.). Nuteistajai tiesiog yra pažeminta nuotaika, psichomotorinis sulėtėjimas, nenoras gyventi, bendrauti su žmonėmis, bendrauja formaliai, akcentuojami sapnuojami košmarai apie psichotraumuojantį įvykį, yra nerimas ir įtampa, tačiau tai yra adekvatu susidariusiai teisiniai situacijai, buvusiam įvykiui. Gydytojai neaprašė jokių naujų diagnozių, kurių nebuvo anksčiau. Pasak specialistės, tokios pat diagnozės negali tęstis tiek metų (nuo 2018 m. rugsėjo 11 d.), jie turi praeiti, nes jokio pablogėjimo nėra. Specialistei nekilo abejonių dėl nuteistosios pakaltinamumo. Nuteistajai paskirti lengvi, niekuo ypatingai neišsiskiriantys vaistai, kurie tikrai neįtakoja žmogaus sąmonės, nuteistajai paskirtas antidepresantas nuotaikai pagerinti ir vaistas miego sutrikimams. Specialistė nurodė, kad dėl N. R. diagnozuotų ligų, ji gali dalyvauti teismo posėdžiuose ir duoti parodymus, ji neturi jokio laikino psichikos sutrikimo, kad kontaktui būtų neprieinama ar nesuprastų kas vyksta (t. 9, b. l. 48-50).
9. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas dėjo visas pastangas, kad išsiaiškinti nuteistosios psichinės sveikatos būklę ir galimybę dalyvauti procese, esant pateisinamai neatvykimo priežasčiai atidėdavo bylos nagrinėjimą, taip pat pagrįstai konstatavo faktus, kuomet N. R. atvykdavo be pateisinamos priežasties ir ėmėsi priemonių užtikrinti nuteistosios dalyvavimą. Todėl pirmosios instancijos teismas galėjo daryti pargrįstą išvadą, kad savo procesiniu elgesiu N. R. faktiškai vengia duoti parodymus ir, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 4 dalies nuostatomis, pagrįstai perskaitė nuteistosios N. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui ir pareigūnui bei jos parodymų patikrinimo vietoje protokolą. Papildomai pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teisme nuteistajai N. R. buvo suteikta teisė duoti parodymus, ir nuteistoji šia teise pasinaudojo. Taigi nagrinėjamu atveju nuteistosios teisė į gynybą suvaržyta ar apribota nebuvo, ir panaikinti apygardos teismo nuosprendį perduodant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nėra pagrindo.
10. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje nėra nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos nuteistosios naudai. Apskųstame nuosprendyje atlikta pakankamai išsami įrodymų analizė, vertinta jų visuma, teismo nuosprendis nėra grįstas tikėtinais, keliančiais abejonių ar prieštaringais duomenimis. Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė nukentėjusiuosius, liudytojus, perskaitė kaltinamosios, nukentėjusiųjų ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į visumą. Teismas, laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kaltinamosios parodymus. Nagrinėjamu atveju nėra jokių pagrįstų duomenų, kad teismas, priimdamas nuosprendį, būtų pažeidęs BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio, 305 straipsnio nuostatas, taip pat nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principus. Byloje nepadaryta jokių esminių BPK pažeidimų.
Dėl N. R. kaltės
11. Nuteistosios N. R. ir jos gynėjo advokato R. Mazurovo apeliaciniuose skunduose prašoma N. R. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį išteisinti. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, ginčija, kad N. R. padarė BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kad jį nužudė nukentėjusįjį R. G., nurodo, kad nukentėjusysis pats susižalojo peiliu, kelia klausimą dėl būtinosios ginties sąlygų buvimo.
12. Atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla esant tiek tiesioginei, tiek netiesioginei tyčiai. Nužudymas veikiant tiesiogine tyčia yra tada, kai kaltininkas supranta, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numato, kad savo veikimu ar neveikimu gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nori ją atimti. Nužudymo netiesiogine tyčia atveju kaltininkas supranta, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors nenori atimti gyvybės, sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningo leidimo sąvoka siejama su kaltininko abejingu požiūriu į tikėtiną padarinių atsiradimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-498-746/2015). Esminis skirtumas tarp tiesioginės ir netiesioginės tyčios glūdi valiniame elemente: jei asmuo nori pavojingų padarinių, tai jis veikia tiesiogine tyčia, jeigu jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti, – veikia netiesiogine tyčia. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes: veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veikų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo.
13. Šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d., apie 00.05 val., nuteistosios N. R. bute rastas negyvas nukentėjusysis R. G., kuris buvo sužalotas peiliu į nugaros kairę pusę (vienas dūris), jam konstatuota kiauryminė durtinė – pjautinė žaizda su kairio plaučio sužalojimu, kraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę, nuo ko R. G. įvykio vietoje mirė. Įvykio metu bute buvo tik N. R. ir nukentėjusysis R. G., kuris buto savininkės N. R. kvietimu atvyko 2018 m. rugpjūčio 21 d., apie 20.36 val. Prieš įvykį jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus ir apie 23-23.30 val. tarp jų įvyko asmeninis konfliktas.
14. Nuteistoji N. R. apeliacinės instancijos teisme kalta neprisipažino, neigė nužudžiusi nukentėjusįjį R. G. ir parodė, kad R. G. atėjo į jos namus apie 22 val., atsinešė butelį romo, nusiavė batus. Nuteistoji tuo metu jau buvo apsirengusi naktinius marškinius ir chalatą. Jie apie valandą kartu sėdėjo prie stalo ir kalbėjo, R. G. gėrė romą, visiškai apgirto, nusirengė nuogai (marškinius ir kelnes pasikabino prieškambaryje ant prie durų esančios pakabos) ir nuėjo į miegamąjį atsigulti. Nuteistoji liko svetainėje, žiūrėjo televizorių. Po kurio laiko R. G. atėjo ir paklausė nuteistosios, kodėl ji neina miegoti, pastaroji atsakė, kad dar nenori, tada jis nuėjo atgal į miegamąjį. Praėjus apie 10-15 min. R. G. grįžo piktas, nes ji nėjo gulti, paėmęs ją už plaukų tempė į miegamąjį, bloškė ant lovos, keikė necenzūriniais žodžiai, reiškė priekaištus dėl važinėjimų, kad viską apie ją žino, kad ji turi kažkokių ryšių, romanų ir pan., todėl nenori su juo santykių, nenori su juo miegoti. R. G. viena ranka suėmė abi N. R. rankas už galvos, o kita ranka daužė per veidą ir smaugė. Nuteistoji priešinosi, stūmė jį, pešė jo plaukus, išpešė jam plaukų kuokštą, R. G. jos galvą daužė į miegamajame prie lovos esančią komodą. Be to, R. G. dar bloškė ją į kitą miegamojo kampą, prie lovos spintelės, ten yra nuskylęs spintelės kampas. R. G. pastoviai keikėsi ir rėkė, kad jis N. R. užmuš. R. G. visą laiką buvo apimtas įsiūčio, abiem rankomis perplėšė jos naktinius marškinius, su kuriais ji tuo metu buvo. Išsilaisvinusi N. R. nubėgo į virtuvę, nes ten buvo jos mobilusis telefonas, norėjo paskambinti policijai. R. G. atsivijo ją iš paskos, atėmė iš jos rankų telefoną ir jį numetė į virtuvės kampą, pradėjo tempti ją į miegamąjį. Tuo metu nukrito jos suplėšyti naktiniai marškiniai, ir ji iš vonios kambario, kadangi R. G. tempė ją už plaukų iš virtuvės į miegamąjį pro vonios kambario duris, pasičiupo ant skalbimo dėžės gulėjusius kitus naktinius marškinius ir staigiai apsirengė, kad nebūtų prieš jį nuoga. Perskaičius N. R. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, ji nurodė, kad tiksliai neprisimena, kada persirengė naktinius marškinius, bet mano, kad persirengė grumtynių metu, o gal ir prieš atvykstant greitajai medicinos pagalbai. N. R. nurodė, kad naktinius marškinius jai suplėšė miegamajame, jie buvo miegamajame ant grindų, o jų skiautę rado vonioje. R. G. vėl bloškė ją ant lovos, jis dar labiau supyko bei pradėjo prievartinį lytinį aktą, tačiau pilno lytinio akto neįvyko, nes ji priešinosi. N. R. paklaiko, labai išsigando, nes vaikystėje buvo patyrusi lytinę prievartą. Ji nustūmė R. G. ir nubėgo į virtuvę pasiimti kitą mobilųjį telefoną, norėdama paskambinti policijai. R. G. atbėgo iš paskos, užstojo virtuvės duris ir bloškė ją į priešingą virtuvės kampą nei stovėjo jis pats. R. G., pasiėmęs iš stovo peilį ir jį atkišęs, ėjo link N. R., sakydamas, kad ją užmuš. N. R. bėgo pro svetainę link lauko durų, norėdama pabėgti į laiptinę ir pasišaukti pagalbos. Kol ji apibėgo svetainėje esančią sieną, R. G. jau buvo prie lauko durų. Tada R. G., atkišęs peilį, ant jos rėkė, kad ją užmuš ir nužudys, kad vis tiek jai sužlugdys gyvenimą ir ji gyvenimo neturės. Grumtynių metu R. G. stovėjo ir peilį laikė už nugaros, o kita ranka tąsė ją (N. R.) už plaukų. Paskui N. R. nurodė, kad iš pradžių R. G. peilį laikė atkišęs į ją, o kai ji pabandė tą peilį atimti, jis tą peilį paslėpė už nugaros, kad ji negalėtų iš jo atimti. R. G. savo kūnu buvo užstojęs lauko duris, N. R. norėjo prasibrauti prie tų durų, atsirakinti jas ir pabėgti, išbėgti į laiptinę ir kviestis pagalbą, todėl pečiu stūmė R. G. į kampą, nuo to stūmimo jis pečiais, nugara atsitrenkė į sieną, tada jis aiktelėjo ir sukniubo (nukrito), peilis buvo šalia. Nuteistoji mano, kad tuo metu R. G. kažkaip tuo peiliu įsidūrė ar užkrito ant peilio, ar atsitrenkė, nes jis peilį laikė už nugaros. Kai R. G. nukrito, peilis atsidūrė jam iš dešinės pusės, į prieškambario pusę. R. G. apsivertė ant pilvo ir ėmė šliaužti virtuvės link. N. R. pamatė bėgantį kraują, kad jo daug, spaudė rankšluostį prie R. G. kūno, kur jai atrodė, kad yra žaizda. R. G. atšliaužė iki virtuvės durų ir ten visiškai sukniubo. N. R. labai išsigando, pradėjo ieškoti mobilųjį telefoną, kurį R. G. buvo numetęs. N. R. nežino, negalėjo paaiškinti, kodėl pirmiausia paskambino savo pažįstamas A. L., o ne greitajai medicinos pagalbai. Gal jai atrodė, kad A. L. greičiau kažką padarys, kad jis greičiau atvažiuos ir jie nuveš R. G. į ligoninę. Kadangi A. L. nekėlė ragelio, tada ji iš karto paskambino greitajai medicinos pagalbai, tuo metu R. G. buvo blogai, jis kraujavo, greitosios medicinos pagalbos darbuotoja jai liepė daryti R. G. dirbtinį kvėpavimą, tačiau N. R. pamatė, kad R. G. jau nebekvėpuoja, jog jis mirė. N. R. pastebėjo, kad ant grindų mėtosi peilis, nežino, kodėl tą peilį pakėlė. Ji peilio neplovė, o tiesiog pakišo po tekančio vandens srove, kad nuplautų kraują. N. R. negalėjo paaiškinti tokio savo poelgio, matyt, tai padarė, kad peilis nebūtų kruvinas, ir įkišo į stovą, tai padarė dėl tvarkos, padėjo peilį į vietą, kad paskui galėtų pasakyti kokiu peiliu buvo padarytas sužalojimas. Ji to peilio neslėpė, paskui pati policijos darbuotojams tą peilį parodė. Ji peilį nuplovė būdama šoko būsenos, kad kruvino nedėti į stovą, neturėjo jokių užmačių, nes to peilio neslėpė ir vėliau pati parodė, iš kurio stovo ir kuris peilis yra paimtas. Ant peilių tyrimo metu visiškai nebuvo rasta jos pirštų atspaudų. Tada atvažiavo greitoji medicinos pagalba, kurių darbuotojams ji pasakė, kad tas žmogus pas ją atėjo sužeistas. N. R. nurodė, kad buvo tokioje būsenoje, kad nelabai gerai atsimena, ką medikams pasakė, buvo ištikta šoko, labai išsigandusi, nesuvokė ką kalbėjo, tai buvo neadekvatūs ir visiškai nelogiški pasisakymai. Ikiteisminio tyrimo tyrėjai ir ikiteisminio tyrimo teisėjui ji papasakojo viską taip, kaip buvo. Atvažiavę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai konstatavo R. G. mirtį ir iškvietė policiją. Paskui atvažiavo policija, ekspertai. Visą tą laiką N. R. sėdėjo laiptinėje kartu su advokato padėjėju S. P. bei pažįstamu A. L., kol policija atliko būtinus veiksmus ir ją išvežė į komisariatą. N. R. nurodė, kad R. G. jos atžvilgiu smurtavo, ji patyrė sužalojimus, nes R. G. daužė jos galvą į komodą, viskas miegamajame buvo suversta, net policijos pareigūnai paliudijo, jog ant čiužinio rado kraujo. Tai patvirtina, kad vyko grumtynės. Paskui nuteistoji nurodė, kad ant čiužino rastas kraujas galėjo būti iš jos anksčiau perpjauto piršto. Policijos pareigūnai buto duris užantspaudavo, po to į butą pats pirmas įėjo jos sūnus, kuris rado išvartytas naktines lemputes, nuskeltą naktinės spintelės kampą, plaukų kuokštus, kas rodo, kad grumtynės vyko, kad prieš N. R. buvo naudojamas smurtas ir prievarta. N. R. neigė paėmusi peilį, teigė, kad jį paėmė R. G., nes stovėjo prie peilių stovo, o ji buvo nublokšta į priešingą virtuvės kampą. N. R. nesiskundė atvykusiems medikams dėl savo sveikatos būklės, nes buvo labiau susirūpinusi dėl mirusio jos bute jai artimo žmogaus. N. R. nurodė, kad ji buvo su chalatu, dengiančiu kelius, todėl jai padaryti sužalojimai nelabai galėjo ir matytis. Taip pat nuteistoji atkreipė dėmesį, kad R. G. kūnas rastas su marškiniais, kuriuose užfiksuotas medžiagos pažeidimas, ir tai liudija, kad įvykio metu jis buvo su marškiniais. Nuteistoji nurodė, kad R. G. kelis kartus vaikščiojo iš miegamojo į svetainę ir ėjo pro tą vietą, kur buvo pasikabinęs drabužius, todėl jis galėjo tuos marškinius apsivilkti. Pagal nuteistosios supratimą, žmogus nuogas, ypač vyras, yra tada, kai jis be kelnių ir apatinių kelnaičių. Todėl ji, sakydama „nuogas“, turėjo omenyje žmogų be kelnių. N. R. taip pat nurodė, kad su nukentėjusiuoju R. G. matėsi ir dienos metu, pastarasis buvo ją pakvietęs pas save į butą pietų. N. R. pjaunant arbūzą R. G. bute, pastarasis priėjo ir be jokios priežasties kitu peiliu perpjovė jai pirštą ir pasakė, kad ji (N. R.) dabar pagal kraują priklauso jam. Iš jos perpjauto piršto labai stipriai bėgo kraujas, R. G., kuris iki pusės buvo nuogas (be marškinių), jos krauju išsiterliojo sau visą kūną ir liepė jį nufotografuoti. N. R. nufotografavo R. G. ir išsigandusi pabėgo iš jo buto, grįžo namo. N. R. nurodė, kad tų konfliktinių pokalbių tarp jų su R. G. buvo labai dažnai, R. G. ją persekiojo, o tą dieną dar ir pirštą jai įpjovė, nes, pasak R. G., jie turi būti pagal kraujo ryšį artimi. Prieš tai, kai R. G. jai įpjovė pirštą, jie nesiginčijo, konflikto nebuvo, tik R. G. keletą kartų pakartojo, kad viską apie ją (N. R.) žino, kur ji važiuoja, kur ir su kuo būna. N. R. išėjus iš R. G. buto, pastarasis jai rašė, skambino, abu susitarė susitikti vakare (t. 10, b. l. 147-155).
15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistosios N. R. parodymai viso proceso metu buvo prieštaringi ir nenuoseklūs, be to, juos paneigia kiti byloje įsirinkti duomenys. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo perskaityti nuteistosios N. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kuriuose ji parodė, kad R. G. susižalojo pats, per atsitiktinumą. R. G., laikydamas dešinėje rankoje peilį, užstojo jai išėjimą iš buto, ji lyg bandė peilį atimti, vyko grumtynės, R. G. lyg sukosi, negali pasakyti kaip, nuteistoji pečiu jį stūmė, neatsimena visų detalių, R. G. paėjo žingsnį į šoną ir vienu metu suklykė ir sukniubo. Ji nepamena, ar jai pavyko paimti peilį. Gal grumtynių metu jis sukosi ir užsigavo. Nebuvo taip, kad ji durtų, nes peilis buvo pas R. G., gal ji bandė peilį ištraukti. Nuteistoji nemano, kad jos veiksmai nulėmė R. G. mirtį, gal R. G. pats sukdamasis atsitrenkė į sieną. R. G., eidamas miegoti, nusirengė visiškai nuogai, taip pat visus veiksmus su nuteistąja atlikinėjo nuogas – ją tempė, vijosi, būdamas nuogas, grumtynių metu su peiliu taip pat buvo nuogas. Nuteistoji negalėjo paaiškinti fakto, kad R. G. buvo rastas su marškiniais, nes, pasak jos, jis buvo nuogas. N. R. persirengė naktinius ir chalatą kai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, prieš jai atvykstant, gal kai greitoji atvyko persirengė, tiksliai neprisimena. Įvykio dieną buvo ne vienas konfliktas, pirmas konfliktas buvo R. G. namuose, pas jį pietaujant jie apsižodžiavo, buvo konfliktas dėl pavydo, persekiojimo, jis peiliu perpjovė nuteistajai pirštą (t. 5, b. l. 15-18).
Žemesnės instancijos teismas
16. Pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti nuteistosios N. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose nuteistoji parodė, kad prie lauko durų ji su R. G. susistumdė, ji norėjo iš R. G. atimti peilį, o jis jai durti, buvo toks tąsymasis; peilis buvo nemažas. N. R. negalėjo pasakyti kaip buvo sužalotas R. G., ar jis dūrė sau, ar tai ji netyčia, nejausdama jam dūrė, viskas įvyko per jų susistumdymą. R. G. buvo absoliučiai visas nuogas, be apatinių, marškinių ir kelnių. Nuteistoji N. R. persirengė tik suplėšytus naktinius marškinius prieš patį galutinį apsistumdymą su R. G. ir jo sužalojimą (t. 5, b. l. 7-11).
17. Nuteistoji N. R. kviesdama greitąją medicinos pagalbą, taip pat įvykio vietoje atvykusiems medikams ir policijos pareigūnams buvo nurodžiusi, kad R. G. pas ją į butą atėjo jau būdamas sužalotas, su kraujuojančia žaizda ir nukrito pas ją bute (t. 2, b. l. 31-32, 37-38, 40-41; t. 3, b. l. 57, 60; t 7, b. l. 117-120, 121-122, 149-150). Įvykio vietoje policijos pareigūnams ir medikams ją klausinėjant, nuteistoji pastoviai keitė įvykio aplinkybes.
18. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, daiktų apžiūros protokolo ir specialisto išvados matyti, kad R. G. kūnas rastas su marškiniais, kuriuose taip pat užfiksuotas medžiagos pažeidimas (pjautinė skylė) užpakalinėje nugarinėje dalyje kairėje pusėje apie 5,5-6 cm, t. y. toje pat vietoje ir tokio pat dydžio kaip ir žaizda. Koridoriuje ant grindų už 97 cm nuo lavono kojų rastos numestos pilkos spalvos medžiaginės kelnės, ant kurių buvo kraujo dėmių (t. 1, b. l. 31-37, 40-42, 47-48, 109; t. 2, b l. 98-99; t. 4, b. l. 14-15, 36-40). Liudytojas A. Š., Kauno miesto greitosios pagalbos stoties gydytojas, teisiamajame posėdyje parodė, kad atvykęs su medikais į įvykio vietą, pamatė, kad kūnas buvo su atsegtais trumpais raudonais marškiniais, kurie buvo kruvini, daugiau rūbų ant nukentėjusiojo nebuvo (t. 8, b. l. 118-120). Tai patvirtino ir liudytoja, VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties skubios medicinos pagalbos slaugos specialistė, E. S. (t. 2, b. l. 31-32), bei į įvykio vietą atvažiavę policijos pareigūnai G. G. ir L. Š. (t. 2, b. l. 37-38, 40-41). Liudytojai L. Š., G. G. ir A. Š. taip pat parodė, kad įvykio vietoje N. R. jiems sakė, jog ji šį vyrą nurengė, taip pat ir kelnes nuvilko (t. 2, b. l. 37-38, 40-41; t. 8, b. l. 118-122, 149-150). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad vyriškos kelnaitės buvo rastos darbo kambaryje (t. 1, b. l. 50-51). Iš to galima daryti išvadą, kad sužalojimo metu, priešingai nei ikiteisminio tyrimo metu nurodė nuteistoji N. R., nukentėjusysis R. G. nebuvo visiškai nuogas. Nuteistoji N. R., duodama parodymus apeliacinės instancijos teisme, jau derino juos prie byloje esančių įrodymų, nuteistoji nurodė, kad R. G. kūnas rastas su marškiniais, kuriuose užfiksuotas medžiagos pažeidimas, ir tai liudija, kad įvykio metu jis buvo su marškiniais. Nuteistoji nurodė, kad R. G. kelis kartus vaikščiojo iš miegamojo į svetainę ir ėjo pro tą vietą, kur buvo pasikabinęs drabužius, todėl jis galėjo tuos marškinius apsivilkti. Pagal nuteistosios supratimą, žmogus nuogas, ypač vyras, yra tada, kai jis be kelnių ir apatinių kelnaičių. Todėl ji, sakydama „nuogas“, turėjo omenyje žmogų be kelnių (t. 10, b. l. 147-155). Nors kaip matyti iš nuteistosios N. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui ir pareigūnui, ji davė priešingus parodymus. Nuteistoji ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad R. G., eidamas miegoti, nusirengė visiškai nuogai, taip pat visus veiksmus su nuteistąja atlikinėjo nuogas – ją tempė, vijosi, būdamas nuogas, grumtynių metu su peiliu taip pat buvo nuogas. Nuteistoji negalėjo paaiškinti fakto, kad R. G. buvo rastas su marškiniais, nes, pasak jos, jis buvo nuogas (t. 5, b. l. 15-18). Nuteistoji N. R. ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, kad R. G. buvo absoliučiai visas nuogas, be apatinių, marškinių ir kelnių (t. 5, b. l. 7-11).
19. Nuteistoji N. R. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad tarp jos ir R. G. vyko grumtynės trijose vietose ‑ miegamajame, virtuvėje ir prie lauko durų (t. 10, b. l. 147-155). Tačiau iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nuteistosios butas buvo tvarkingas (t. 1, b. l. 31-54). Apžiūrint įvykio vietą aiškių požymių, galinčių patvirtinti nuteistosios teiginius apie vykusias grumtynes su nukentėjusiuoju bute, nekonstatuota. Priešingai, virtuvėje, miegamajame, prieškambaryje daiktai buvo savo vietose. Tai patvirtino ir į įvykio vietą atvykę medikai. Liudytoja E. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio vietoje – namuose buvo viskas tvarkinga (t. 7, b. l. 117-118). Liudytojas A. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad apžiūrėjęs su policininkais butą jokių grumtynių žymių nerado, butas buvo tvarkingas, šalia spintelės stovėjo vyriški batai, kurie buvo gražiai padėti, miegamasis buvo tvarkingas, lova buvo gražiai paklota, su pleduku ant viršaus, virtuvėje grumtynių pėdsakų nebuvo (t. 8, b. l. 118-120). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo A. Š. parodymų patikimumu ir teisingumu, nes kaip jau minėta, jo parodymus patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, prie jo pridėtos nuotraukos. Nors liudytojas A. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad miegamajame už slenksčio (ant grindų) matėsi kraujo lašai, ant lovos čiužinio taip pat buvo kraujo žymės, tai užfiksuota ir įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 31-54), tačiau pati nuteistoji N. R. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad ant čiužino rastas kraujas galėjo būti iš jos anksčiau perpjauto piršto (t. 10, b. l. 147-155).
20. Nuteistoji N. R. parodė, kad jai buvo išrautas plaukų kuokštas, gindamasi ji taip pat išrovė R. G. plaukų kuokštą ir juos pateikė tyrėjui (t. 3, b. l. 24-25; t. 4, b. l. 103-104). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje nurodyta, kad atsitiktinai atrinkus plaukus iš pateikto kaip galimai R. G. plaukų gniužulo bei N. R. pateikto galimai jai priklausančio plaukų gniužulo, plaukai galėjo būti išrauti panaudojant silpną jėgą ar būti savaime iškritę, iš abiejų gniužulų atsitiktinai atrinkti plaukai pagal DNR priklauso R. G. N. R. plaukų nebuvo rasta (t. 4, b. l. 50-52). Taigi byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų nuteistosios teiginį, kad įvykio metu R. G. būtų išrovęs N. R. plaukus.
21. Nuteistoji N. R. parodė, kad R. G. abiem rankomis perplėšė jos naktinius marškinius, nenaudojant jokių įrankių (t. 10, b. l. 147-155). Byloje nustatyta, kad N. R. po įvykio, jau atvykus medikas ir policijos pareigūnams, vilkėjo chalatą ir naktinius marškinius, kuriuos apžiūrėjus mechaninių pažeidimų nebuvo nustatyta, tačiau ant naktinių marškinių rasti R. G. kraujo pėdsakai (kraujo lašų tiškalai) (t. 4, b. l. 31-35, 41-42, 68-69). Praėjus kelioms dienoms po įvykio N. R. pateikė tyrėjams naktinius marškinius ir skiautę teigdama, kad jais vilkėjo įvykio vakarą ir juos R. G. perplėšė (t. 3, b. l. 24-25; t. 4, b. l. 103-104). Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2253 (18) nurodyta, kad pažeidimas tirti pateiktuose N. R. naktiniuose marškiniuose buvo padarytas ir tirti pateikta trikotažinė skiautė buvo atidalinta plėšiant ir dalinai panaudojant įrankį ar daiktą, turintį pjaunančių ar kerpančių savybių (t. 4, b. l. 77-82). Tai akivaizdžiai matyti iš naktinių marškinių nuotraukų, pridėtų prie ekspertizės akto (per naktinių marškinių vidurį ties krūtinę išpjauta ir išplėšta stačiakampio formos skiautė), ant jų vizualiai nematyti jokių biologinių (kraujo) ar kitų pėdsakų (t. 4, b. l. 81-82, 83-84). Pažymėtina, kad nuteistosios N. R. parodymai dėl naktinių marškinių persirengimo viso proceso metu buvo nenuoseklūs, be to, nelogiški. Nuteistoji N. R. ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, kad persirengė tik suplėšytus naktinius marškinius prieš pat galutinį apsistumdymą su R. G. ir jo sužalojimą (t. 5, b. l. 7-12). Tačiau ikiteisminio tyrimo teisėjui N. R. parodė, kad persirengė naktinius ir chalatą kai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, prieš jai atvykstant, gal kai greitoji atvyko persirengė, tiksliai neprisimena (t. 5, b. l. 15-18). Apeliacinės instancijos teisme nuteistoji parodė, kad R. G. miegamajame abiem rankomis perplėšė jos naktinius marškinius, su kuriais ji tuo metu buvo. Jai būnant virtuvėje nukrito jos suplėšyti naktiniai marškiniai, ir ji iš vonios kambario, kadangi R. G. tempė ją už plaukų iš virtuvės į miegamąjį pro vonios kambario duris, pasičiupo ant skalbimo dėžės gulėjusius kitus naktinius marškinius ir staigiai apsirengė, kad nebūtų prieš jį nuoga. Perskaičius N. R. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, ji nurodė, kad tiksliai neprisimena, kada persirengė naktinius marškinius, bet mano, kad persirengė grumtynių metu, o gal ir prieš atvykstant greitajai medicinos pagalbai. N. R. nurodė, kad naktinius marškinius jai suplėšė miegamajame, jie buvo miegamajame ant grindų, o jų skiautę rado vonioje, nors prieš tai nuteistoji teigė, kad naktiniai marškiniai nukrito virtuvėje (t. 10, b. l. 147-155). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nei miegamajame, nei virtuvėje nebuvo rasti suplėšyti naktiniai marškiniai (t. 1, b. l. 31-54). Nuteistoji apeliacinės instancijos teisme negalėjo paaiškinti, kodėl atliekant įvykio vietos apžiūrą miegamajame nebuvo užfiksuoti naktiniai marškiniai (t. 10, b. l. 155). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nukentėjusysis R. G. šių marškinių įvykio dieną nesuplėšė rankomis, o nuteistoji N. R. tyrėjams pateiktų naktinių marškinių nedėvėjo įvykio metu.
22. Nuteistoji N. R. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad įvykio metu R. G. jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, t. y. paėmęs ją už plaukų tempė, bloškė ant lovos, R. G. viena ranka suėmė abi N. R. rankas už galvos, o kita ranka daužė per veidą ir smaugė, R. G. daužė N. R. galvą į miegamajame prie lovos esančią komodą, bloškė ją į kitą miegamojo kampą, prie lovos spintelės, ten yra nuskilęs spintelės kampas, vėl bloškė ją ant lovos, pradėjo prievartinį lytinį aktą, tačiau pilno lytinio akto neįvyko, nes ji priešinosi, paskui bloškė ją į priešingą virtuvės kampą (t. 10, b. l. 147-155). Nors nuteistoji N. R. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad ant čiužinio buvo rasta kraujo, tačiau pati vėliau nurodė, kad ant čiužino rastas kraujas galėjo būti iš jos anksčiau perpjauto piršto (t. 10, b. l. 147-155). Nuteistoji N. R. ikiteisminio tyrimo teisėjui papildomai parodė, kad R. G. ją daužė į žandą, sudavė į apatinį žandikaulį, į ausį, ne vieną smūgį sudavė, jos kaktą, galvą daužė į komodą, viena ranka ją smaugė, o kita ranka bandė įkišti jai savo lytinį organą, tačiau jam nepavyko, virtuvėje bloškė ją ant spintelių (t. 5, b. l. 15-18). Nuteistoji N. R. ikiteisminio tyrimo pareigūnui papildomai parodė, kad ją tempė už rankos, tačiau negali pasakyti už kurios rankos tempė, viena ranka suėmęs jos kaklą smaugė, o kita (dešine) ranka ‑ kumščiu trenkė 6-7 kartus jai į kairį skruostą, paėmęs už plaukų iš už nugaros kelis kartus trenkė jos kaktą, galvą į miegamajame esančią komodą, lygtai į jos kraštą, jos galvą daužė į spintelę, esančią prie lovos, nustūmė į virtuvės kampą prie kriauklės, nuo ko ji trenkėsi nugara į spintelę, esančią prie kriauklės (t. 5, b. l. 7-12, 25-26).
23. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. PKG 37/2019(01) nurodyta, kad N. R. 2018 m. rugpjūčio 22-23 d. fotonuotraukose matomi šie kūno sužalojimai: smulkus odos nubrozdinimas kaktoje ir dešinio antakio srityje, dvi pjautinės žaizdelės kairės rankos II piršte, poodinė kraujosruva kairiajame žande, poodinė kraujosruva kaklo priekiniame ‑ dešiniame paviršiuje, poodinė kraujosruva kairėje krūtyje, poodinės kraujosruvos rankose, poodinė kraujosruva dešinio kelio srityje. Smulkūs odos nubrozdinimai veide galėjo atsirasti nuo įdrėskimo nagais; kraujosruva kakle, kairiame žaste, kairėje krūtyje bei rankose galėjo susidaryti nuo suspaudimų pirštais; kraujosruva kairiame žande galėjo atsirasti nuo smūgio sudavimo ar prispaudimo grumtynių metu; kraujosruva dešiniame kelyje būdinga griuvimui ar atsitrenkimui; pjautinės žaizdelės kairės rankos antrame piršte neatspindi konkrečių jų padarymo aplinkybių. Visi sužalojimai yra vienodo ‑ kelių valandų senumo (pagal 2018 m. rugpjūčio 22 d. fotonuotraukas) ir galėjo susidaryti įvykio aplinkybėse nurodytame laikotarpyje – 2018 m. rugpjūčio 21 d. vakare (t. 3, b. l. 172-196). Nuteistoji N. R. parodė, kad jai piršte pjautines žaizdeles įvykio dieną padarė peiliu R. G. savo nuomojamame bute. Specialistai nenustatė N. R. sužalojimų galvoje ar nugaroje. Nuteistajai užfiksuotos pavienės kraujosruvos kakle, kairiame žaste, kairėje krūtyje bei rankose galėjo susidaryti nuo suspaudimų pirštais, t. y. stipriau spaudžiant minėtas vietas pirštais ir tik viena kraujosruva kairiame žande galėjo atsirasti nuo smūgio sudavimo į skruostą ar prispaudimo grumtynių metu. Tai paneigia nuteistosios N. R. parodymus, kad nukentėjusysis R. G. jos atžvilgiu naudojo pakankamai intensyvų fizinį smurtą: ją kelis kartus tempė už plaukų, bloškė į kitą miegamojo kampą, paskui bloškė ją į priešingą virtuvės kampą, nuo ko ji trenkėsi nugara į spintelę, daužė N. R. kaktą, galvą kelis kartus į miegamajame prie lovos esančią komodą, lygtai į jos kraštą, ir spintelę, kumščiu trenkė 6-7 kartus jai į kairį skruostą, ją daužė į žandą, sudavė į apatinį žandikaulį, į ausį, ne vieną smūgį sudavė. N. R. padarytų sužalojimų visuma vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 3, b. l. 156). Nuteistajai konstatuoti sužalojimai savo pobūdžiu visiškai neatitinka nuteistosios nupasakotą jos atžvilgiu naudotą smurtą. N. R. parodė, kad ji buvo išsigandusi R. G. elgesio, bijojo, kad jos neišprievartautų, neužmuštų, gynėsi, t. y. rovė R. G. plaukus, stūmė jį, tačiau specialistai, atlikę R. G. lavono tyrimą, jokių kitų jo kūno sužalojimų, išskyrus mirtiną sužalojimą, nenustatė (t. 1, b. l. 109, 111, 126).
24. Byloje apklausti liudytojai taip pat nepastebėjo ant nuteistosios N. R. akivaizdžių smurto žymių. Liudytojas A. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad medikams įėjus į butą, moteris (N. R.) vilkėjo chalatu, buvo be batų, ant jos vizualiai matomų smurto žymių, sužalojimų nebuvo, veido srityje jų taip pat nebuvo. Moteris neišreiškė jokios informacijos, kad galėjo patirti kažkokį smurtą nuo ant grindų esančio lavono. Liudytojas nurodė, kad kiek vizualiai galėjo matyti moters kūną, kuris buvo neuždengtas chalato, sužalojimų nematė, jų nebuvo ir moters veide, taip pat kaklo srityje bei ant riešų (t. 8, b. l. 118-120). Liudytojas G. G., policijos pareigūnas, teisiamajame posėdyje parodė, kad ant moters (N. R.) smurto žymių nematė (t. 8, b. l. 149-150). Su nuteistąja N. R. tiesiogiai įvykio vietoje bendravusi policijos pareigūnė L. Š. taip pat nenurodė jokių savo pastebėjimų dėl nuteistosios išvaizdos, jai padarytų sužalojimų (t. 2, b. l. 40-41, t. 8, b. l. 121-122). Nors liudytojas A. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis įvykio vietoje ant N. R. kūno sužalojimų nematė, ant veido mėlynių nebuvo, tik kakta buvo sutrenkta, lygtais matė ant N. R. kaktos guzą (t. 7, b. l. 153), tačiau nei vienas įvykio vietoje buvęs medikas ir policijos pareigūnas šio fakto nepatvirtino, toks sužalojimas nenurodytas ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. PKG 37/2019(01). Pažymėtina, kad liudytojas A. L. yra artimas N. R. draugas, juos sėja intymūs santykiai, todėl jis yra suinteresuotas duoti jos atžvilgiu palankius parodymus.
25. Liudytojas A. L. ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, kad N. R. jam pasakojo, kad R. G. jos nepalieka ramybėje, persekioja, rašo SMS žinutes, R. G. pavyduliavo, kad liudytojas A. L. susitikinėjo su N. R., užgauliojo jį žodžiais. 2018 m. vasarą N. R. jam pasakojo, kad R. G. jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, liudytojas matė mėlynes ant jos kūno ir veido (t. 2, b. l. 58-60). Liudytoja A. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad kartu su nuteistąja žaidė tenisą, darė jai pedikiūrą. Nuteistoji prašė R. G., kad jis ją paliktų ramybėje, tačiau jis ją vis tiek persekiodavo, nešdavo gėles, prašė su juo važiuoti, laukdavo nuteistosios prie jos namų, prie teniso kortų, prieš mėnesį iki įvykio skambino nuteistajai ir jai grasino, rašė grasinančio pobūdžio žinutes (t. 7, b. l. 154-156). Liudytoja A. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji dirbo nuteistosios įmonėje, R. G. persekiodavo nuteistąją, atvažiuodavo pas nuteistąją į darbą, trukdė jai dirbti, prašomas neišeidavo, N. R. pasakojo, kad R. G. jos atžvilgiu ne kartą naudojo fizinį smurtą, matė N. R. mėlyną ranką, tai buvo apie 2017 metus (t. 7, b. l. 177-178). Liudytojas M. J., nuteistosios N. R. sūnus, teisiamajame posėdyje parodė, kad R. G. nesveikai persekiodavo N. R., stebėdavo ją, pavyduliaudavo, sekdavo ją, fiziškai smurtavo jos atžvilgiu, o kitą dieną dovanodavo jai gėles, saldainius. Vieną kartą motina jam rodė mėlynes. R. G. dažnai vartojo alkoholį, išgėręs būdavo psichologiškai agresyvus (grasindavo), o po kito stikliuko atsiprašydavo (t. 7, b. l. 178-180).
26. Tačiau šie liudytojų parodymai, priešingai nei nurodoma nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde, nepatvirtina fakto, kad įvykio dieną tarp N. R. ir R. G. vyko grumtynės ir ji gynėsi. Šie liudytojų parodymai patvirtina tik N. R. ir R. G. santykius iki šioje byloje nagrinėjamo įvykio, tai, kad nukentėjusysis R. G. įkyriai siekė bendravimo su nuteistąja, jos dėmesio, ir gal anksčiau iki šioje byloje nagrinėjamo įvykio nuteistosios atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, toks nuteistosios N. R. ir nukentėjusiojo R. G. bendravimo būdas jiems buvo priimtinas, byloje nėra jokių duomenų, kad N. R. dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto kreipėsi į policiją, priešingai, ji ir toliau bendravo su R. G., tą pačią įvykio dieną, dienos metu lankėsi jo bute, kartu su juo pietavo, vartojo alkoholinius gėrimus, pastarasis jai įpjovė peiliu į pirštą, N. R. jį nufotografavo pusnuogį, galimai išsitepusį jos krauju savo krūtinę, 19.16 val. N. R. išėjo iš jo buto, bet po kelių minučių ‑ 19.22 val. pati jam paskambino, kvietė atvažiuoti pas ją į svečius į jos butą, atsivežti dar alkoholinio gėrimo ‑ romo (t. 3, b. l. 2-10). Toks N. R. elgesys nerodo, kad ji bijojo R. G., pabėgo, nes jos atžvilgiu buvo panaudotas smurtas, taip pat iš pokalbio turinio nematyti, kad tarp jų buvo konfliktas. Priešingai, R. G. rūpinosi N. R., išgyveno dėl to, kad ji vairavo automobilį būdama neblaivi, prašė to nedaryti. Iš 2018 m. liepos 15 d. N. R. telefoninio pokalbio turinio su A. L. matyti, kad ji pripažįsta jam išprovokuojanti R. G. prieš ją smurtauti, tačiau tai netrukdo tolimesniam jų bendravimui. N. R. nurodė, kad ji labai dažnai provokuoja ir išprovokuoja, kad jos atžvilgiu būtų panaudotas fizinis smurtas, todėl neturi pagrindo kaltinti vien to asmens (t. 3, b. l. 2-10). Atvykus R. G., nuteistoji N. R. nuo 20.29 val. iki 23.17 val. susirašinėjo SMS žinutėmis su savo artimu draugu A. L., tačiau žinučių tekstuose apie R. G. smurtavimą, ar tai, kad jos bute yra R. G. ir ji jo bijo, duomenų nėra (t. 3, b. l. 16-17; 87-90). Iš byloje esančių R. G. užrašų (dienoraščio) matyti, kad N. R. bendravimas su kitais vyrais jį žeidė (t. 2, b. l. 121-146). Taigi iš bylos duomenų matyti, kad tarp nuteistosios ir R. G. buvo susiklostę keisti santykiai, lydimi konfliktų, manipuliuojančio elgesio, alkoholio vartojimo, galimai pereinant į fizinę prievartą, kurią pasak dienoraščio turinio ir nukentėjusiosios I. D. G. parodymų teisiamajame posėdyje (t. 7, b. l. 122-124) naudojo ir N. R. Tačiau iš šių aplinkybių negalima teigti, kad įvykio vakarą R. G. intensyviai smurtavo prieš N. R. ar, kaip nurodo nuteistoji, būtų puolęs ją peiliu. Byloje surinkti įrodymai paneigia šiuos N. R. parodymus, ir leidžia daryti išvadą, kad R. G. buvo nužudytas tarp jų kilusio abipusio konflikto metu.
27. Aplinkybę, kad tarp nuteistosios N. R. ir nukentėjusiojo R. G. įvykio metu vyko asmeninis konfliktas, patvirtino N. R. kaimynės. Liudytoja J. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad apie 23 val. išgirdo triukšmą už sienos, girdėjo du balsus, pykosi, barėsi vyras ir moteris, garsiai rėkė vienas ant kito, kalbėjo paketu tonu, tai nebuvo spygavimas, liudytoja suprato, kad tai barnis tarp vyro ir moters, paskui išgirdo vienkartinį bildesį (trenksmą) ir viskas nutilo (t. 7, b. l. 120-121). Liudytoja J. R. parodė, kad apie 23.30 val. iš N. R. buto išgirdo triukšmą, moteriškas balsas šūkavo, rėkavo, lygtais barėsi ant kažko, pykosi, taip pat girdėjo tokį garsą kaip trenksmą, duslų bumbtelėjimą, viskas truko neilgai, kelias minutes (t. 2, b. l. 72-73; t. 7, b. l. 150-151). Liudytoja L. G. parodė, kad apie 23 val. išgirdo triukšmą, garsų pokalbį, ginčą, bet tai nebuvo pagalbos šauksmas. Buvo ne vienas balsas, bet labiausiai girdėjosi moteriškas balsas, triukšmas truko apie 5-10 min., o maždaug 23.30 val. pasigirdo smarkus, duslus bumbtelėjimas (t. 2, b. l. 50-52; t. 7, b. l. 151-152). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad iš pradžių tarp N. R. ir R. G. buvo ginčas, barnis, moteris kalbėjo garsiau, tai truko kelias minutes (apie 5-10 min.), o maždaug 23.30 val. pasigirdo smarkus, duslus bumbtelėjimas ir viskas nutilo. Kaimynai negirdėjo jokio spygavimo ar pagalbos šauksmo.
28. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad N. R. įvykio vakarą (būnant R. G. jos bute) nuo 20.30 iki 23.12 val. siuntinėjo įvairaus asmeninio pobūdžio SMS žinutes savo artimam draugui ‑ A. L., tačiau nei vienoje žinutėje neužsiminė apie kokį nors jai gresiantį pavojų (t. 3, b. l. 16-17). Iš garso įrašų (įrašai padaryti iš N. R. mobiliojo ryšio telefono) matyti, kad įvykio vakarą 23:42:42 val. N. R. skambino A. L., tačiau pastarasis neatsiliepė ir per 18 sekundžių įrašo girdimas tik N. R. verksmas. Pakartotinai skambino 23:47:00 val., A. L. neatsiliepė; fone girdimas vyriškas balsas, tačiau žodžiai nesuprantami; N. R. verksmas ir kalba: „kur tu pasidėjai, tikrai nežinau“ ir vėl girdimas tas pats vyriškas balsas, tačiau negalima suprasti ką sako. 23:48:09 val. N. R. vėl skambino A. L., skambučio trukmė 35 sekundės; girdimas skambučio kvietimo signalas ir N. R. žodžiai: „Eik iš čia, eik iš čia, nerėk sakau“, fone girdimas vyriškas balsas, girdima, kad vyras kažką sako, rėkia. N. R. sako: „ša“ (girdimas vyriškas balsas, girdima, kad vyras rėkia), “Šššš šššš Gajauskai baik, patylėk. Baik, R. baik, R. Baik R. R. baik“. 23:50:12 val. N. R. skambino abonentui, kurio telefono numeris 033, kvietė medikus, nurodė operatorei, kad įėjo vyras su kraujuojančia žaizda ir nugriuvo (...) į klausimą kokia tai žaizda, atsakė : „nežinau...“ (t. 6, b. l. 66-74). Taigi N. R. versijos, kad ji gynėsi peiliu užpulta R. G., nepaaiškina šis jos elgesys, kad prieš kviečiant greitąją pagalbą nuteistoji skambina A. L., be to, tildo dar matomai gyvą R. G.
29. Nuteistoji N. R. ir jos gynėjas apeliaciniuose skunduose teigia, kad byloje yra dvi viena kitai prieštaraujančios specialistų išvados, tačiau pirmosios instancijos teismas nepašalino prieštaravimų tarp šių specialistų išvadų, o paprasčiausiai vadovavosi viena iš jų, nenurodydamas jokių motyvų, kodėl atmeta kitą specialisto išvadą.
30. Specialisto išvadoje nurodyta, kad R. G. mirtis įvyko nuo nugaros kairės pusės durtinio-pjautinio sužalojimo su kairio plaučio pažeidimu, kraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę. Sužalojimas padarytas vienu smeigiamuoju judesiu duriančiu – pjaunančiu peilio geležtės savybių įrankiu. Atsižvelgiant į sužalojimo pobūdį, tikėtina, kad po dūrio R. G. galėjo būti gyvas laiko tarpą, vertinamą keliolika minučių (t. 1, b. l. 108-111, 125-128). Įvykio vietos apžiūros metu buvo paimti peiliai, rasti virtuvės stalčiuje, stove ir prie kriauklės. Ištraukus iš stovo 5 vnt. peilių, ant vieno iš jų fiksuotos dėmės, panašios į kraują (t. 1, b. l. 31-46). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 407/2018(01) nurodyta, kad ant peilio geležtės (1 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai ir nustatytas R. G. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe (t. 4, b. l. 50-52). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. MK97/2018(01) nurodyta, jog tikėtina, kad tirta R. G. nugaros kairės pusės odos žaizda ir jos projekcijoje sužalojimo kanale esantis IX-X šonkaulių tarpšonkaulinio tarpo minkštųjų audinių bei IX-o šonkaulio apatinio krašto sužalojimas padarytas tirti pateiktu peiliu (t. 4, b. l. 89-91). Įvertinus anksčiau išdėstytų įrodymų visetą, galima daryti išvadą, kad nukentėjusysis po patirto sužalojimo nugriuvo ant grindų (liudytojai išgirdėjo duslų bumbtelėjimą) ir dėl stipraus nukraujavimo prarado sąmonę ir įvykio vietoje mirė.
31. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M794/2018(02) nurodoma, kad R. G. konstatuotas mirtinas sužalojimas būdingas daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu, nebūdingas kritimui ant žalojančio daikto. Sužalojimo vaizdas, pobūdis, lokalizacija, duomenys apie tiriamojo sveikatos būklę bei kiti faktai rodo, kad tiriamasis galėjo pats susižaloti (t. 1, b. l. 108-111). Apklaustas specialistas G. A. C. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje šias išvadas palaikė ir paaiškino, kad nors specialisto išvadoje neaprašė bandymo, nes toks jam klausimas nebuvo užduotas, tačiau jis atliko bandymą su tuo daiktu arba panašiu pagal ilgį (30 cm liniuote) daiktu, kurio rankena yra kaip ir peilio. Specialistas, atlikęs bandymą su savimi (ne manekenu), nes yra panašaus ūgio kaip nukentėjusysis, ir liniuote, panašaus kaip peilio ilgio, pastebėjo, kad asmuo gali pasiekti tą vietą, laikydamas peilį už rankenos, todėl atsakė, kad nukentėjusysis galėjo save fiziškai sužaloti. Tačiau specialistas nurodė, kad tyrimo metu negalėjo nustatyti žaizdos krypties, užduotyje nebuvo klausimo apie kryptį (t. 1, b. l. 115; t. 7, b. l. 172-175). Ikiteisminio tyrimo pareigūnams kilus pagrįstų abejonių dėl nukentėjusiojo R. G. galimybės save sužaloti tokiu būdu, dėl išvadų šališkumo, nepagrįstumo buvo paskirtas pakartotinis komisijinis teismo medicinos tyrimas R. G. mirties mechanizmui nustatyti (t. 1, b. l. 116-118; t. 9, b. l. 10-32). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. KM27/2019 (01) nurodyta, kad R. G. nugaros kairės pusės durtinį-pjautinį sužalojimą padariusio peilio ašmenims esant apie 19 cm ilgio, galimybė, kad nustatytos lokalizacijos ir kanalo krypties sužalojimas galėjo būti padarytas R. G. ranka (t. y. R. G. įsmeigiant peilį į nugarą pačiam sau), atmetama. Ši išvada kategoriška, padaryta atlikus nurodytų sąlygų modeliavimą, laikant peilio modelį tiek dešinėje, tiek kairėje rankoje ir atliekant smeigimo judesius statmenai nugaros kairės pusės atžvilgiu. Eksperimento metu atlikti nurodytą veiksmą nepavyko dėl natūraliai apribotų ir nepatogių rankų sąnarių judesių. Pati žaizdos lokalizacija nėra būdinga savęs žalojimui. Durtinio-pjautinio sužalojimo nugaroje pobūdis bei lokalizacija leidžia teigti, jog nukentėjusysis ir užpuolikas betarpiškai prieš sužalojimo padarymą galėjo būti priešpriešais ir artimoje tarpusavyje padėtyje, pasisukę vienas į kitą priekiu ar kiek šonu. Užpuolikas laikydamas dešinėje rankoje peilį padėtyje „ašmenys į viršų“, darydamas dešine ranka lanko formos judesį, galėjo įsmeigti peilio geležtę į nukentėjusiojo nugaros kairę pusę (t. 1, b. l. 125-128). Ekspertas Januš Rybalko teisiamajame posėdyje palaikė šias išvadas ir paaiškino, kad kitų sužalojimų kūne nebuvimas, žaizdos lokalizacija, pobūdis, jog buvo panaudotas didelis peilis, turintis 19 cm ašmenis, žaizdos kanalo kryptį ‑ statmenas dūrimas ir kanalo gylis 7 cm, leido padaryti išvadą, kad peilis buvo įsmeigtas statmenai, buvo smeigiamasis judesys, tai nėra būdinga savęs žalojimui; ekspertas atmetė versiją, kad žaizda padaryta paties R. G. Modeliavimas vyko su 30 cm liniuote, 19 cm ašmenys, dėl to jis laikė liniuotę toje vietoje, kur būtų rankena. Žaizda lokalizuojasi kairėje pusėje, kur yra menties linija, atskaičiuojamas 9-10 šonkaulis. Laikant peilį ašmenimis į viršų, modeliuojant su kaire ranka negali padaryti judesio ‑ smeigti statmenai, su dešine ranka tas pats. Smūgio sudavimo metu asmenys galėjo būti priešpriešais, ir tas asmuo, atlikęs smeigiamąjį judesį, laikydamas dešinėje rankoje peilį galėjo tokį judesį atlikti. Įvertinus peilio savybes, jog jis didelis, smaigalys aštrus, didelės jėgos tokiam sužalojimui nereikėjo, jeigu būtų durta didesne jėga, būtų pradurta kiaurai (t. 7, b. l. 176-177).
32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi pakartotine, t. y. antrąja išvada ‑ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. KM27/2019 (01), kurią pateikė ekspertų komisija. Byloje esančios dvi specialistų išvados nėra lygiavertės. Pirma specialisto išvada ‑ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M794/2018(02) surašyta atlikus pirminį teismo medicinos tyrimą, o Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. KM27/2019 (01) surašyta paskyrus pakartotinį teismo medicinos tyrimą, kuriame be kitų duomenų, buvo vertinami ir pirminio tyrimo motyvai bei išvados. Pakartotinę specialisto išvadą surašė ne vienas specialistas, o dviejų ekspertų komisija. Pakartotinis lavono teismo medicinos tyrimas buvo paskirtas siekiant patikrinti pirmoje išvadoje nurodytus teiginius dėl sužalojimo padarymo mechanizmo. Abejonės kilo dėl to, kad specialistas G. A. C., surašęs pirmąją specialisto išvadą, negalėjo medicininiais duomenimis pagrįsti savo išvados, ją grindė išimtinai faktinėmis aplinkybėmis, neatsižvelgė į žmogaus anatomines savybes, žaizdos lokalizaciją, iš viso nevertino žaizdos krypties. Pakartotinio tyrimo metu ekspertų komisija atliko eksperimentinius bandymus, paneigė pirmoje specialisto išvadoje nurodytus teiginius. Antroje specialisto išvadoje yra motyvuotai ir detaliai aprašytas nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmas, žaizdos kanalo gylis ir kryptis, kokia buvo žalojančio įrankio padėtis kūno atžvilgiu, nukentėjusiojo padėtis sužalojimo metu, kas nebuvo padaryta pirmoje specialisto išvadoje. Pakartotinė specialisto išvada yra daug išsamesnė, motyvuota, taip pat joje detaliai aprašyta, kodėl nukentėjusysis negalėjo pats susižaloti, tai patvirtinta eksperimentiniais bandymais.
33. Teisėjų kolegija papildomai pastebi, kad byloje yra duomenų, kad pirmąją specialisto išvadą pateikęs specialistas G. A. C. artimai bendravo su nuteistąja N. R. ir su ja susitikinėjo (t. 4, b. l. 141-144, t. 9, b. l. 10-32), todėl jo išvados galėjo būti neobjektyvios, šališkos. Specialistas G. A. C. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis atliko N. R. medicininį tyrimą ir davė išvadą. Po N. R. apžiūrų 2018 m. rugpjūčio 22 d. ar 23 d. su ja taip pat bendravo, susitikimai su N. R. nebuvo susiję su jos apžiūra, tačiau dėl to yra atliekamas tyrimas ir jis atsisako atskleisti tyrimo detales (t. 7, b. l. 172-174). Nuteistoji N. R. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad ekspertas G. A. C. ją apžiūrėjo iš karto po įvykio, fiksavo jai padarytus sužalojimus, nuteistoji jam skambino, buvo su juo susitikusi keletą kartų kavinėje, esančioje Laisvės alėjoje, ir su juo kalbėjosi (t. 10, b. l. 154).
34. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. KM27/2019 (01) teisingumo ir patikimumu, kuri iš esmės paneigia nuteistosios N. R. parodymus, kad nukentėjusysis R. G. susižalojo pats.
35. Nuteistoji N. R. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad grumtynių metu R. G. stovėjo ir peilį laikė už nugaros, o kita ranka tąsė ją (N. R.) už plaukų. N. R. pečiu stūmė R. G. į kampą, nuo to stūmimo jis pečiais, nugara atsitrenkė į sieną, tada jis aiktelėjo ir sukniubo (nukrito), peilis buvo šalia. Nuteistoji mano, kad tuo metu R. G. kažkaip tuo peiliu įsidūrė ar užkrito ant peilio, ar atsitrenkė, nes jis peilį laikė už nugaros. Kai R. G. nukrito, peilis atsidūrė jam iš dešinės pusės, į prieškambario pusę. Nuteistosios N. R. nurodytas toks nukentėjusiojo R. G. susižalojimo mechanizmas yra nelogiškas, be to, paneigtas anksčiau nurodytais įrodymais ‑ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. KM27/2019 (01) ir eksperto J. Rybalko teisiamajame posėdyje duotais paaiškinimais. Nagrinėjamu atveju neįtikinama, kad R. G. būtų laikęs didelį peilį (19 cm ašmenų, bendras peilio ilgis apie 33,8 cm (t. 4, b. l. 90, 92)), jo aštrų galą įrėmęs sau statmenai į kairę viršutinę nugaros dalį, ir susižalojęs nuo jo (R. G.) pastūmimo, jam nugara atsitrenkus į sieną. Pažymėtina, kad net pirminėje specialisto išvadoje nurodyta, kad R. G. konstatuotas mirtinas sužalojimas būdingas daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu, nebūdingas kritimui ant žalojančio daikto (t. 1, b. l. 108-111). Taip pat nelogiška, kad po tokio sužalojimo R. G. dar būtų pats sau išėmęs iš žaizdos peilį ir jį išmetęs ant grindų. Ekspertas J. Rybalko teisiamajame posėdyje paaiškino, kad nukentėjusiajam konstatuoto sužalojimo padarymui didelės jėgos nereikėjo, jeigu būtų durta didesne jėga, būtų pradurta kiaurai (t. 7, b. l. 176-177). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad jei nukentėjusysis R. G., būdamas girtas, būtų nuo jo (R. G.) pastūmimo užkritęs ant peilio ar atsitrenkęs į jį, jam būtų padarytas daug gilesnis sužalojimas – būtų pradurta kiaurai. Pakartotinėje specialisto išvadoje ‑ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. KM27/2019 (01) motyvuotai nurodyta, kad nukentėjusysis R. G. negalėjo pats sau peiliu padaryti jam konstatuotą mirtiną sužalojimą (t. 1, b. l. 125-128). Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad nukentėjusįjį R. G. peiliu sužalojo N. R. Nors ant nusikaltimo įrankio – peilio rankenos nebuvo rasta nuteistosios N. R. DNR pėdsakų (t. 4, b. l. 50-52), tačiau pati nuteistoji parodė, kad jį kruviną peilį nuplovė po tekančio vandens srove ir įkišo į peilių stovą (t. 10, b. l. 147-155). Todėl tai nepaneigia fakto, kad peiliu nukentėjusiajam R. G. dūrė nuteistoji N. R. Be to, pati nuteistoji ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, kad gal ji netyčia, nejausdama dūrė peiliu R. G. (t. 5, b. l. 7-11).
36. Įvertinus byloje esantį įrodymų visetą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad asmeninio konflikto metu R. G. sužalojo būtent N. R. Tokias išvadas pagrindžia ir tai, kad atvykus medikams ir policijos pareigūnams N. R. jokių nusiskundimų dėl savo sveikatos neišreiškė, akivaizdžių sužalojimų jos kūne ir veide nesimatė, ji pastariesiems nenurodė, jog prieš ją nukentėjusysis vartojo smurtą, o ji gynėsi. N. R. po padaryto nukentėjusiajam R. G. sužalojimo nebėgo ieškoti pagalbos pas kaimynus ar skambinti policijai, tačiau nuplovė peilį, pastatė jį atgal į vietą – į peilių stovą, kelis kartus bandė prisiskambinti savo draugui, delsė suteikti pagalbą nukentėjusiajam tol, kol R. G. neteko sąmonės ir mirė. Šias išvadas patvirtina kaltinamosios N. R. pokalbis su greitosios pagalbos operatore. N. R. operatorei pateikė klaidingą informaciją, nurodė kad pas ją į butą atėjo svečias su kraujuojančia žaizda ir nukrito. Kviečiant medikus ji pati operatorei nurodė, kad jis nešneka, miega, pašaukus vardu, nereaguoja, bet kvėpuoja. Į klausimą: kiek laiko jį matė su sąmone, atsakė „dešimt minučių“. N. R. nurodė: „jis nukrito ant grindų, ėjo ir nukrito“ (t. 3, b. l. 59-63). N. R., kalbėdama su operatore, neužsiminė, kad ir jai reikalinga pagalba, kad ji buvo užpulta, yra išgąsdinta. Versija, kad N. R. buvo užpulta R. G., atsirado tik vėliau, nes peilio plovimas ir jo padėjimas į vietą – peilių stovą patvirtina, kad N. R. buvo sukūrusi versiją, jog R. G. pas ją atėjo jau su durtine žaizda, policijos pareigūnams ir medikams nurodžius, kad laiptinėje nėra jokių kraujo pėdsakų, bei aktyviai teiraujantis, N. R. įvykio vietoje pradėjo keisti aplinkybes, o paskui pateikė kitą versiją, kad R. G. ją užpuolė. Tačiau nuteistosios N. R. parodymai, kad R. G. pats susižalojo peiliu yra paneigti aukščiau aprašytais ištirtais ir įvertintais įrodymais. Nuteistosios elgesys po nusikalstamos veikos padarymo – sužalojusi peiliu nukentėjusįjį, jį iš karto greitosios medicininės pagalbos nekvietė, nebėgo pas kaimynus prašyti pagalbos, tačiau kelis kartus skambino savo artimam draugui, o nepavykus jam prisiskambinti, matydama, kad nukentėjusysis miršta, nereaguoja, tik tada paskambino greitajai medicinos pagalbai, nuplovė po tekančiu vandeniu nusikaltimo įrankį – peilį, ir pastatė atgal į peilių stovą, medikams ir policijos pareigūnams pateikė sau palankią versiją, kad nukentėjusysis pas ją atėjo jau būdamas sužalotas ‑ patvirtina, kad nuteistoji N. R. suvokė, kad padarė nusikaltimą, ir norėjo tai nuslėpti.
37. Įvertinus byloje esantį įrodymų visetą, darytina išvada, kad N. R. asmeninio konflikto metu pagriebė peilį ir stovėdama priešpriešais nukentėjusįjį, rankoje laikomu peiliu dūrė R. G. į nugaros kairę pusę, ir nors pavojingų padarinių ‑ nukentėjusio mirties nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Nuteistosios N. R. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija taip pat nemato pagrindo konstatuoti, kad nuteistoji N. R. veikė būtinosios ginties sąlygomis, kaip teigiama apeliaciniuose skunduose.
38. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Pastebėtina, kad teisė į būtinąją gintį nekyla esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtą naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-501/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-163-303/2017, 2K-3-648/2021 ir kt.). Būtinosios ginties situacijai konstatuoti nepakanka nustatyti, kad viena iš konfliktuojančių pusių yra fiziškai pajėgesnė; šis faktas nėra pagrindas teigti, kad automatiškai atsiranda pavojingas kėsinimasis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-173/2011).
39. Byloje nustatyta, kad įvykio metu tarp nuteistosios N. R. ir nukentėjusiojo R. G. buvo kilęs konfliktas. Byloje apklausti N. R. kaimynai nurodė girdėję barnius ir konfliktą. Be to, įvykio vietoje buvę medikai ir policijos pareigūnai nepastebėjo ant nuteistosios N. R. kūno ir veido akivaizdžių smurto žymių, be to, N. R. įvykio vietoje nesiskundė dėl jos atžvilgio panaudoto fizinio smurto, prievartos. Nagrinėjamu atveju nuteistajai N. R. užfiksuotos pavienės kraujosruvos kakle, kairiame žaste, kairėje krūtyje bei rankose galėjo susidaryti nuo suspaudimų pirštais, t. y. stipriau spaudžiant minėtas vietas pirštais ir tik viena kraujosruva kairiame žande galėjo atsirasti nuo smūgio sudavimo į skruostą ar prispaudimo grumtynių metu. Tai paneigia nuteistosios N. R. parodymus, kad nukentėjusysis R. G. jos atžvilgiu naudojo intensyvų fizinį smurtą. N. R. padarytų sužalojimų visuma vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 3, b. l. 156). Be to, pati nuteistoji N. R. nurodė, kad ji taip pat nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą – išpešė jam plaukų kuokštą. Įvertinus visus bylos duomenis, taip pat liudytojų parodymus, nebuvo jokio pagrindo manyti, kad dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų N. R. gyvybei kilo reali ir akivaizdi grėsmė, ir nuo jų gintis. Nagrinėjamu atveju, nuteistosios N. R. veiksmai – peilio panaudojimas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo aiškiai neadekvatūs susidariusiai situacijai, neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Pagal suformuotą teismų praktika pripažįstama, kad, esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, besiginančiųjų nėra – abi pusės puolančiosios. Kai grumtynių metu abi pusės naudoja fizinį smurtą ne gynybos, bet puolimo tikslais, teisė į būtinąją gintį nekyla, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau. Pagal nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad jų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo susidariusi būtinosios ginties situacija kaip atsakomybę šalinanti aplinkybė. Nagrinėjamu atveju būtinosios ginties situacija, taigi ir teisė į būtinąją gintį, N. R. nekilo, o peržengti būtinosios ginties ribas galima tik esant būtinosios ginties situacijai. Pirmosios instancijos teismas nuteistajai N. R. pagrįstai netaikė BK 28 straipsnio nuostatų. Nuteistoji N. R. neveikė būtinosios ginties sąlygomis, todėl turi būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
Dėl nuteistajai paskirtos bausmės
40. Nuteistosios N. R. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad N. R. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, taip pat prašo pripažinti dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 5 ir 9 punktuose.
41. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti N. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad veika padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos (BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punktas), veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, kai baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už būtinosios ginties ribų peržengimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veika padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos, jeigu tokia prievarta nepašalina baudžiamosios atsakomybės. Ši aplinkybė paprastai nustatoma tada, kai kaltininkui dėl išorinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių buvo sumažinta galimybė pasirinkti teisėto elgesio variantą, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo savo iniciatyva nebūtų ryžęsis nusikalsti, o nusikalstamos veikos iniciatorius yra kitas asmuo, prievarta palenkęs teisiamąjį atlikti neteisėtus veiksmus. Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Todėl nėra pagrindo taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų. Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – veikos padarymo peržengiant būtinosios ginties ribas nutartyje buvo pasisakyta anksčiau, todėl atskirai tai dar kartą neaptartina.
42. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo septynerių iki penkiolikos metų.
43. Skiriant bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, apygardos teismo buvo įvertinta nuteistosios N. R. asmenybė. Nuteistoji N. R. anksčiau neteista (t. 4, b. l. 165-166), baustas administracine tvarka, turi neišnykusį baustumą už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviai (t. 4, b. l. 171-176). N. R. turi aukštąjį išsilavinimą, yra išsiskyrusi, turi pilnametį sūnų (t. 4, b. l. 161), dirba, yra dviejų įmonių direktorė (t. 4, b. l. 169; t. 6, b. l. 138). N. R. priklausomybės ligų centre neregistruota (t. 4, b. l. 188), po inkriminuojamos veikos padarymo 2018 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. spalio 12 d. gydėsi psichiatrijos klinikoje (t. 4, b. l. 193-198), specialisto išvadoje nurodyta, kad jai skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t. 4, b. l. 198), tai teisiamajame posėdyje patvirtino ir specialistė. Taip pat skiriant bausmę buvo įvertintas padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai. Nuteistoji N. R. padarė labai sunkų nusikaltimą, kuriuo sukeltos negrįžtamos pasekmės, N. R. netiesiogine tyčia vieną kartą dūrė peiliu nukentėjusiajam į nugarą, kas ir lėmė jo mirtį. Nagrinėjamu atveju buvo atimta kito žmogaus gyvybė dėl menkaverčių paskatų (dviejų pagyvenusių asmenų neapsisprendimas dėl tolimesnių santykių, pavyduliavimas, girtavimas, įžeidinėjimas vienas kito). Taip pat įvertinta tai, kad N. R., matydama sužaloto R. G. sunkią sveikatos būklę, iškvietė medikus, suprato savo veiksmų pasekmes, jog tai nebuvo kaltinamosios iš anksto sugalvotas nusikalstamas elgesys, tai buvo spontaniškas veiksmas. Įvertinta tai, kad N. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, bet yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo N. R. paskirta bausmė, tiek jos rūšis – laisvės atėmimas, tiek ir jos dydis yra aiškiai per griežta. Byloje nėra ir BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų, taip pat nenustatyta nei išimtinių aplinkybių, mažinančių N. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su N. R. asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas N. R. už jos nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas taip pat vertino galimybę taikyti BK 62 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau nenustatė pagrindo nuteistajai N. R. skirti švelnesnę, negu nustatyta įstatyme, bausmę. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo N. R. paskirta bausmė, mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, yra aiškiai per griežta. Nuteistajai N. R. paskirta bausmė yra adekvati (proporcinga) padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistosios asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota, jos švelninti nėra teisinio pagrindo.
Dėl civilinių ieškinių
44. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji, civilinė ieškovė G. G. ir jos atstovas prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nuosprendį pakeisti civilinio ieškinio išsprendimo dalyje ir iš N. R. G. G. priteistą sumą padarytai turtinei žalai atlyginti padidinti iki 2 200 eurų.
45. Nuteistoji N. R. apeliaciniame skunde prašo civilinius ieškinius atmesti, nes nėra įrodytas turtinės ir neturtinės žalos dydis. Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusiesiems priteistos per didelės sumos neturtinei žalai atlyginti, prašo jas sumažinti.
46. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis). Tai reiškia, kad gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
47. Nagrinėjamoje byloje atsakingas asmuo yra nuteistoji N. R., nes jos kaltais neteisėtais veiksmais, susijusiais priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais (nukentėjusiojo R. G. mirtimi), buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Dėl fizinio asmens gyvybės atėmimo padaryta žala pasireiškia tuo sukeltais nuostoliais kitiems asmenims ir pagal civilinės teisės nuostatas nustatoma taikant visiško žalos atlyginimo principą. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad nuostoliai atlyginami visa apimtimi, tačiau negali būti atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų patirta nuostolių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nuostoliai, kaip nukentėjusiojo asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) būtinos, 3) ir protingos. Teismas, spręsdamas, ar nukentėjusiojo prašomos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar išlaidos atitinka šiuos reikalavimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2002).
48. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji G. G., nužudytojo R. G. dukra, teisme prašė priteisti jai padarytą turtinę žalą, kurią sudaro psichologo konsultacijos ir gydymas (t. 7, b. l. 38-55, 58). Byloje yra UAB „Romuvos klinika“ pažyma dėl G. G. psichoterapinių sesijų, kurioje nurodyta, kad G. G. klinikoje lankosi nuo 2019 m. lapkričio 19 d. dėl pablogėjusios psichologinės būklės po tėvo netekties, jai rekomenduota ilgalaikė psichoterapija (t. 7, b. l. 52). Šiuo atveju po nuteistosios N. R. neteisėtos veikos nukentėjusioji G. G. patyrė psichologinio pobūdžio sveikatos sutrikimus, kurie yra pakankamai sunkūs ir ilgalaikiai. Nukentėjusiosios ir jos atstovo apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusioji G. G. iki šios dienos turi psichikos sutrikimą, ji toliau konsultuojasi su psichologais, be jų pagalbos negali gyventi pilnaverčio gyvenimo. Nukentėjusioji G. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad pradėjo lankytis pas psichologą nuo 2019 m. lapkričio mėn. ir lankosi iki šiol, iki šios dienos (2021 m. kovo 29 d.) už psichologo paslaugas sumokėjo 1 950 eurų (t. 9, b. l. 105). Nukentėjusiųjų atstovas advokatas N. Strazdas teismo posėdyje prašė priteisti nukentėjusiajai G. G. 1 950 eurų turtinę žalą, kurią sudarė psichologo konsultacijos (t. 9, b. l. 108), nukentėjusioji G. G. prašė priteisti advokato nurodytą sumą (t. 9, b. l. 108). Iš bylos medžiagos matyti, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo teikiamos UAB „Romuvos klinika“ išrašytos G. G. sąskaitos faktūros už suteiktas psichologo konsultacijas ir psichoterapiją bei mokėjimo nurodymai, iš kurių matyti, kad buvo iš viso apmokėta 1 240 eurų (neskaičiuojant kelis kartus pasikartojančių mokėjimo nurodymų) (t. 8, b. l. 77-82; t. 9, b. l. 4-9, 35-38, 40-45, 74-75). Taigi pirmosios instancijos teismas, kitaip negu teigiama skunde, šią sumą nustatė teisingai. Papildomi dokumentai, pagrindžiantys skunde prašomą 2 200 eurų sumą, buvo pateikti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (t. 10, b. l. 30-60). Pagal BPK 113 straipsnio 1 dalį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir veikos dydžiui. Todėl prašoma suma G. G. priteistina. Kitaip negu apeliaciniame skunde teigia N. R., aplinkybė, kad nukentėjusioji G. G. nepasinaudojo nemokamomis psichologo konsultacijomis, o kreipėsi į privačios klinikos psichologą, nesudaro pagrindo laikyti šių išlaidų nebūtinomis ar nepagrįstomis. Iš byloje pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, kad už vieną psichologo konsultaciją (psichoterapiją) nukentėjusioji G. G. mokėjo po 40 eurų. Todėl šios išlaidos nėra pernelyg didelės.
49. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino nukentėjusios ir civilinės ieškovės I. D. G. civilinį ieškinį kaip įrodytą pateiktais dokumentais, ir iš nuteistosios N. R. priteisė 4 510,48 eurų turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji I. D. G. pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad ji laidodama savo vyrą R. G. patyrė šias išlaidas: ritualinės paslaugos kainavo – 904 Eur, šarvojimo salės nuoma 100 Eur, seifo atrakinimas 35 Eur, papildomų duomenų gavimas iš įstaigų 14,48 Eur, 3 000 eurų už kapavietės sutvarkymą, 720 Eur už psichologo konsultacijas, 37 Eur Kauno savivaldybės įmonės kapinių priežiūros tarnybai (t. 7, b. l. 30-37, 42-50, 55). Nukentėjusioji I. D. G. teisme paaiškino, kad iš šios sumos turi būti išskaičiuota 300 Eur gauta laidojimo pašalpa, kuri buvo išmokėta laidojant vyrą. Žalos atlyginimas, kuris buvo gautas avansu, į šią sumą nėra įskaičiuotas (t. 7, b. l. 58, 123). Nukentėjusiosios gynėjas advokatas N. Strazdas teisiamajame posėdyje nurodė, kad I. D. G. patyrė 4 510,48 eurų turtinės žalos (t. 7, b. l. 58, 123). Taigi nukentėjusiosios patirta žala yra visiškai įrodyta pateiktais rašytiniais įrodymais, žala atsirado dėl artimo žmogaus netekties.
50. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiesiems I. D. G. G. G., Š. G. ir D. G. priteisė neproporcingai didelę neturtinę žalą.
51. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Sunki žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra tik vienas iš neturtinės žalos nustatymo kriterijų, galintis mažinti šios žalos dydį. Teismas šį kriterijų turi vertinti drauge su kriterijais, išvardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir tik tada nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294/2011, 2K-429/2013, 2K-303/2013). Teismų praktikoje susiformavo nuostata, jog gyvybės atėmimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra negrįžtami padariniai. Tokiu atveju svarbu įvertinti mirusiojo ir nukentėjusiųjų artumą, jų dvasinius išgyvenimus dėl staigios labai artimo žmogaus netekties nepriklausomai nuo mirusio asmens socialinio, ekonominio, kultūrinio statuso visuomenėje. Neturtinė žala dėl artimo asmens netekties yra asmeninio, o ne visuomeninio pobūdžio santykiai todėl teismai, įgyvendindami savo pareigą nustatyti neturtinės žalos dydį vadovaudamiesi aptartais kriterijais bei laikydamiesi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, turi nustatyti, įvertinti ir pasisakyti dėl šeimos narių ryšių pobūdžio, jų bendravimo aplinkybių, bendravimo intensyvumo, dažnumo ir kitų reikšmingų aplinkybių.
52. Iš bylos medžiagos matyti, kad visi nukentėjusieji ‑ mirusiojo sutuoktinė, trys vaikai ir brolis ‑ dėl N. R. veikos – R. G. tyčinio nužudymo – patyrė neturtinę žalą, nes neteko šeimos nario ir artimo giminaičio, t. y. atitinkamai vyro, tėvo ir brolio.
53. Nukentėjusioji I. D. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad kartu su vyru pragyveno 25 metus, drauge sukūrė verslą, užaugino vaikus, keliavo, šventė. Iki to laiko, kol nuteistoji nepasirodė jų abiejų gyvenime, ji nieko panašaus nebuvo patyrusi; nebuvo ginčų, skambučių. N. R. jos vyro telefonu informavo ją, kad ji yra jos vyro gyvenime, tai buvo 2017 m. balandžio 30 d. R. G. nuo birželio vidurio gyveno vienas nuomojame bute. Jis turėjo pabūti vienumoje ir priimti sprendimus kaip jis toliau elgsis. Sprendimų dėl santuokos nutraukimo dar nebuvo. Jam išsikrausčius jie toliau bendravo, atostogavo rugpjūčio 3 d. prie ežero, jis lankydavosi pas juos namuose. Vyras jai buvo sakęs, kad nori atšvęsti vaikų gimtadienius rugpjūčio 29 d. sūnaus ir rugsėjo 6 d. dukters, ir išeiti mėnesiui į piligriminį kelią, tam, kad susivoktų, apsispręstų. Paskutinį kartą su vyru R. G. kalbėjosi 2018 m. rugpjūčio 21 d., apie 20 val., jis sakė, kad ruošiasi eiti namo, nes kitą dieną eis į darbą, bet kitos dienos ryte iš tyrėjų sužinojo, kad jos vyras yra nužudytas (t. 7, b. l. 122-124). Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji I. D. G. po vyro netekties lankėsi pas psichologą.
54. Nukentėjusioji G. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad apie įvykį ji sužinojo iš motinos. Šiuo metu gyvena kartu su motina, anksčiau gyveno atskirai, Kaune, tačiau su tėvu matydavosi ir 3 kartus į savaitę, ir kartą per mėnesį, viskas priklausė nuo jos užimtumo. Jai vis dar sunku suprasti kas nutiko, dėl to lankosi, gydosi pas psichoterapeutą, jai rekomenduota ilgalaikė terapija. Ji dirba ir studijuoja. Po tėčio mirties pasiėmė akademines atostogas, nes jai psichologiškai sunku, iki šiol studijuoti dar negrįžo. Ji tėvą apibūdino kaip daug meilės turintį žmogų. Nukentėjusioji G. G. nurodė, kad tėvas buvo ramus, siekdavo ramiai viską daryti, visada rūpinosi šeima, vaikais, nebuvo agresyvus, nei prieš vaikus, nei prieš motiną rankos nekėlė. Tėvas dirbo su motina toje pačioje įmonėje. Tėvas vartojo alkoholį, buvo ir juodesnių etapų, kad pastovi problema, nepasakytų. Situacija dėl tėvo santykių su mama jai nelabai žinoma (t. 7, b. l. 59-60).
55. Nukentėjusysis Š. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra mirusiojo R. G. sūnus iš pirmos santuokos, jo tėvai išsiskyrė kai jam buvo 3-5 metai. Jo bendravimas su tėvu nebuvo nutrūkęs, tėvas dirbo Lietuvoje, jis dirbo Latvijoje, bendraudavo telefonu, tiesiogiai matėsi kas mėnesį ar du, susitikdavo per pietus, turėjo planus kurti bendrą verslą, dabar tai neįmanoma. Tėvas apie asmeninį gyvenimą nebuvo linkęs kalbėti. Paskutinius 15 metų jų santykiai su tėvu tik gerėjo. Tėvas jam buvo autoritetas, to bendravimo neįmanoma pakeisti. Tėvas su juo nebuvo agresyvus, jo motinos nebuvo užpuolęs (t. 7, b. l. 60-61).
56. Nukentėjusysis D. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad R. G. yra jo vyresnysis brolis. Šeimoje jie buvo tik du broliai, augo kartu. Su broliu bendraudavo periodiškai, maždaug kartą per savaitę. Pas tėvus švęsdavo visas šventes, susitikdavo ten visada. Susitikdavo ir pavalgyti, ir į namus užsukdavo. Brolis šeimą mylėjo, niekada nebuvo sakęs, kad ketintų palikti šeimą. Anksčiau R. G. labiau rūpinosi jų tėvais. Po brolio mirties jis dabar vienas rūpinasi jų tėvais, kurie dėl šio įvykio labai pergyvena, turi sveikatos problemų, motina buvo ligoninėje, patyrė dvi širdies operacijas (t. 7, b. l. 61-62).
57. Teisėjų kolegija nemato pagrindo abejoti, kad nukentėjusiųjų J. G. ir G. G., nužudytojo vaikų, patirti dvasiniai sukrėtimai ir išgyvenimai ryškūs dėl to, kad jie gyveno šeimoje, artimai bendravo. Sūnus J. G. yra paauglys, jam tėvo parama yra ypač reikalinga šiuo laikotarpiu, ypač formuojantis pasaulėžiūrai, santykiams su kitais žmonėmis, reikalingi praktiniai tėvo patarimai. Nors dukra G. G. kurį laiką gyveno atskirai, tačiau su tėvu matėsi dažnai, buvo finansiškai aprūpinta, ji skaudžiai išgyvena tėvo netektį, teko sustabdyti magistro studijas, lankosi pas psichologus iki šiol. Aplinkybė, jog galimai G. G. buvo kažkada susipykusi su tėvu, kad galimai pinigus išlaidoms jai duodavo motina, o ne tėvas, savaime nesumažina jos patirtų neigiamų išgyvenimų dėl tėvo mirties. Š. G. yra mirusiojo sūnus, tačiau kaip matyti jis yra baigęs mokslus, turi darbą, pragyvenimo šaltinį, gyveno atskirai nuo tėvo, finansiškai nebuvo priklausomas nuo tėvo. D. G. su broliu R. G. tėvų šeimoje buvo dviese, buvo nužudytas jo vienintelis brolis. Jie abu turėjo savo šeimas, tačiau bendraudavo maždaug kartą per savaitę, pas tėvus kartu švęsdavo šventes. Akivaizdu, kad brolio netektis jam buvo skaudus įvykis.
58. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl konkretaus atlygintinos žalos dydžio, vertino šeimos narių ir artimų giminaičių ryšių pobūdį, jų patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus, skausmą, emocinį stresą, kitus nepatogumus, susijusius su šeimos nario ir artimo giminaičio praradimu. Tačiau teismas neįvertino kitų bylos aplinkybių, kurios taip pat yra reikšmingos žalos dydžiui pagrįsti.
59. Pirma, nors nukentėjusysis R. G. bendravo su I. D. G., šeimos gyvenimas pagal bylos duomenis nebuvo darnus. R. G. užmezgė intymų ryšį su N. R., išsikraustė gyventi atskirai, svarstė apie skyrybas. Nors pagal nukentėjusiosios I. D. G. parodymus ir kitus aukščiau aptartus bylos duomenis N. R. elgesys buvo piktybiškas (užgauliai elgėsi I. D. G. atžvilgiu, siuntinėjo ciniško turinio žinutes, t. 7, b. l. 122-124), manipuliuojantis, vis dėlto tai buvo R. G. sprendimas, ar užmegzti ir tęsti santykius su N. R.; be to, sprendžiant iš R. G. dienoraščio, nepaisant to, kad N. R. turėjo kitų vyrų. Be to, nukentėjusioji I. D. G. teisiamajame posėdyje nurodė, kad prašė R. G. išsikraustyti iš namų, ypač po įvykio, kai pastarasis girtas trankėsi į namų langus, prašėsi įleidžiamas, ir nukentėjusiajai teko kviesti policiją.
60. Antra, kaip nustatyta byloje, R. G. su N. R. siejo įtempti, konfliktiniai santykiai, sprendžiant iš nukentėjusiosios I. D. G., liudytojų A. L., A. V., A. S., M. J., parodymų, byloje fiksuotų telefono pokalbių turinio, neretai pakankamai agresyvūs, galimai lydimi abipusio smurtinio elgesio; be to, byloje liko nepaneigta, kad ir įvykio vakarą R. G. buvo nužudytas abipusio konflikto metu. Pastebėtina, kad nukentėję šeimos nariai savaime negali įtakoti vienokio ar kitokio R. G. elgesio, kuris įvykių metu matomai buvo kritinėje gyvenimo būklėje. Tačiau, siekiant teisingos pusiausvyros tarp kaltininko ir nukentėjusiųjų interesų, į šias aplinkybes taip pat turi būti atsižvelgiama.
61. Trečia, kaip minėta aukščiau, neturtinės žalos atlyginimas savo prigimtimi nesiekia visiškos restitucijos, tad ir labai sunkių nusikaltimų atveju jis turi turėti protingas ribas, juo labiau, kad ieškinius teikia pakankamai didelis ratas nukentėjusiųjų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija laiko, kad neturtinės žalos dydis pagrįstas nukentėjusiojo J. G. atžvilgiu, kadangi jis neteko tėvo būdamas nepilnametis. Tuo tarpu kitiems nukentėjusiesiems žalos dydis mažintinas. Įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes, I. D. G. priteistinos turtinės žalos dydis mažintinas iki 10 000 eurų (išskaičiavus jau kompensuotus 760 eurų (t. 1, b. l. 171-173), viso 9240 eurų), G. G. iki 5 000 eurų, Š. G. iki 3 000 eurų ir D. G. iki 3 000 eurų.
Dėl proceso išlaidų
62. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji, civilinė ieškovė G. G. ir jos atstovas prašo priteisti išlaidas už advokato teisines paslaugas, parengiant apeliacinį skundą. Iš 2021 m. gegužės 28 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad šios išlaidos sudaro 350 eurų (t. 10, b. l. 29). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji G. G. pasamdė atstovą advokatą N. Strazdą, kad pastarasis ją atstovautų apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, bei prašė už jos atstovavimą sumokėtą 200 eurų sumą priteisti iš nuteistosios N. R. (t. 10, b. l. 207). Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad 2021 m. lapkričio 11 d. advokatui N. Strazdui už teisinę pagalbą buvo pervesta 200 eurų (t. 10, b. l. 203). Iš nuteistosios N. R. iš viso prašoma priteisti 550 eurų.
63. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja, taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.
64. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėta pagal nuteistosios N. R., jos gynėjo advokato R. Mazurovo ir nukentėjusiosios G. G. bei jos atstovo advokato N. Strazdo apeliacinius skundus. Nukentėjusiosios G. G. bei jos atstovo advokato N. Strazdo apeliacinis skundas tenkintas, N. R. ir jos gynėjo skundai tenkinti iš dalies apimtyje dėl civilinio ieškinio. Įvertinus tai, jog nukentėjusioji G. G. pasamdė atstovą advokatą N. Strazdą siekdama tinkamai organizuoti savo teisių gynimą bei į apeliacinių skundų išnagrinėjimo rezultatą, nuteistosios turtinę padėtį, priteistus iš nuteistosios neturtinės žalos dydžius, taip pat į tai, kad apeliacinės instancijos teisme buvo surengti keturi teismo posėdžiai, o dviejuose iš jų dalyvavo nukentėjusiosios G. G. atstovas advokatas N. Strazdas, advokato N. Strazdo paruošto procesinio dokumento – apeliacinio skundo apimtį ir turinį (iš viso 4 lapai, priedai 31 lapas), advokato darbo sąnaudas, bylos apimtį, sudėtingumą (viena nusikalstama veika, bylą sudaro 10 tomų), į tai, kad tas pats advokatas atstovavo nukentėjusiąją ir pirmosios instancijos teisme, todėl su bylos esme jau buvo gerai susipažinę, taip pat vadovaujantis proporcingumo kriterijumi, darytina išvada, kad patirtos išlaidos yra protingos, realios ir pagrįstos rašytiniais duomenimis, todėl yra pagrindas visiškai tenkinti nukentėjusiosios G. G. prašymą dėl patirtų išlaidų už suteiktas teisines paslaugas suteikimą. Atsižvelgiant į tai, iš nuteistosios N. R. priteistina nukentėjusiajai G. G. naudai 550 eurų už apeliacinio skundo surašymą ir advokato atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Pakeisti Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nuosprendžio dalį dėl turtinės žalos nukentėjusiajai G. G. ir neturtinės žalos nukentėjusiesiems G. G., I. D. G., Š. G. ir D. G. priteisimo:
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. G. 2 220 (du tūkstančius du šimtus) eurų turtinės žalos ir 5 000 (penkis tūkstančius) eurų neturtinės žalos;
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. D. G. 9 240 (devynis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt) eurų neturtinės žalos;
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui Š. G. 3 000 (tris tūkstančius) eurų neturtinės žalos;
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. G. 3 000 (tris tūkstančius) eurų neturtinės žalos.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Išieškoti iš nuteistosios N. R. nukentėjusiajai G. G. 550 (penkis šimtus penkiasdešimt) eurų jos patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.