Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-109-392/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-01-18
Bylos Nr.: e2A-109-392/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-00213-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė, Loreta Braždienė
Ieškovas: S. E. D.
Atsakovas: K. M.
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“

Kategorijos

3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-109-392/2022Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00213-2020-7Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. E. D. ir atsakovės K. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. E. D. patikslintą ieškinį atsakovei K. M. dėl inžinerinio (elektros) kabelio tiesimo be žemės sklypo bendrasavininkės (atsakovės) sutikimo – atitinkamos teisės ieškovui pripažinimo, tretieji asmenys byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas pripažinti ieškovui S. E. D. teisę pagal UAB „Ralnėja“ abonentinio kabelio linijos įrengimo (duomenys neskelbtini), techninį projektą Nr. R-2021-0033-TP tiesti inžinerinį kabelį (elektros), plane pažymėtą ABE1, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmeninėmis lėšomis, be žemės sklypo bendrasavininkės atsakovės K. M. sutikimo. Nurodo, kad ieškovas byloje buvo pareiškęs reikalavimą pripažinti ieškovui teisę tiesti inžinerinį kabelį (elektros) žemės sklype, asmeninėmis lėšomis UAB „Kadastrikis“ parengtame ir VĮ Registrų centre įregistruoto žemės sklypo plane pažymėtoje dalyje, koordinatės 1-12, be žemės sklypo bendrasavininkės atsakovės K. M. sutikimo. Įvertinęs tai, kad atsakovė, nesutikdama su ieškovo reikalavimu, be kitų argumentų, teigia, kad ieškovas nepateikė tinkamai paruošto elektros kabelio tiesimo projekto, ieškovas kreipėsi į UAB „Ralnėja“ dėl kabelio tiesimo techninio projekto parengimo. UAB „Ralnėja“ parengė abonentinio kabelio linijos įrengimo (duomenys neskelbtini), techninį projektą Nr. R-2021-0033-TP (pridedamas), projektuojamas kabelis plane pažymėtas ABE1. Su patikslintu ieškiniu į bylą pateiktas planas nesiskiria nuo pirminio plano – kabelį prašoma tiesti toje pačioje vietoje, kurioje jį buvo prašoma tiesti ir pradiniu ieškiniu, pateiktas planas yra tik šiek tiek detalesnis. Patikslinus ieškinio reikalavimus, atsakove davė sutikimą atsakovui tiesti kabelį. Esant tokiai atsakoves pozicijai, byloje nebelieka ginčo, nes atsakovė pripažino ieškinį, su juo sutiko. Atsakovės atsiliepime išreikštas sutikimas su ieškinio reikalavimu kvalifikuotinas kaip ieškinio pripažinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 140 straipsnio 2 dalies prasme. Tokiu atveju byla negali būti nutraukta – ieškinys turi būti patenkintas visa apimtimi, o ieškovui priteistos bylinėjimosi išlaidos. Nors atsakovė teigė, jog jeigu ieškovas iš karto būtų pareiškę tokį ieškinio reikalavimą, koks buvo pareikštas patikslintame ieškinyje, atsakovė nebūtų prieštaravusi, tačiau ieškovas pažymėjo, kad atsakovė visuomet ginčijo jo teisę (kaip tokią) ir niekada nesiekė ieškoti kompromiso. Nėra teisinio pagrindo atskirąja nutartimi kreiptis į prokuratūrą dėl tariamai padarytos nusikalstamos veikos. Ieškovas nesutinka su atsakovės prašymu priteisti 7 868,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, nes jos yra neprotingai didelės, tam tikros išlaidos neatitinka faktinių duomenų ir tikrovės. Nagrinėjama byla pagal savo esmę nėra sudėtinga, nereikalaujanti kompleksinių teisinių žinių.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo nutraukti bylą, nelikus ginčo objekto; atsakovės naudai iš ieškovo priteisti jos iki 2021 m. liepos 15 d. patirtų 4 811,50 Eur bylinėjimosi išlaidų bei po 2021 m. liepos 15 d. patirtų 2 057 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 6 868,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, atlyginimą; atskira teismo nutartimi pranešti prokuratūrai apie dokumentų (parašų) suklastojimo faktą. Nurodo, kad tarp ieškovo ir atsakovės vykusio susirašinėjimo metu atsakovė ne kartą nurodė tai, kad ieškovo prašymas suteikti sutikimą yra visiškai abstraktus ir nesuprantamas, prašė konkretizuoti prašymą. Ieškovas net keliuose savo raštuose nurodė, jog tokio kabelio įrengimui joks projektas nereikalingas. Atsakovė, tiek atsiliepimo į pirminį ieškovo ieškinį, tiek atsiliepimo į ieškovo 2020 m. liepos 17 d. patikslintą pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo (dalyko) pakeitimo, išsamiai ir motyvuotai pagrindė, jog, vienam iš bendrasavininkų siekiant įrengti elektros kabelį, prieš tai kitas bendrasavininkas turi būti supažindintas su tokio kabelio įrengimo darbų projektu bei dėl jo duoti sutikimą arba motyvuotą atsisakymą. Būtent tokią poziciją patvirtina ir teismų praktika. Pareikštu nauju ieškiniu ir jo nauju reikalavimu pats ieškovas patvirtino, jog pirminis jo pareikšto ieškinio reikalavimas buvo nepagrįstas, jis, atsižvelgęs į atsakovės nurodytus nesutikimo argumentus, buvo pakoreguotas nauju ieškininiu reikalavimu, t. y. kabelio įrengimas buvo atskleistas kabelio įrengimo projektu. Tai reiškia, kad atsakovės procesinis elgesys bei nesutikimo motyvai, iki ieškovui pareiškiant naują 2021 m. liepos 14 d. ieškinį, byloje buvo visiškai pagrįsti ir teisėti, tuo tarpu ieškovo procesinis elgesys ir jo reikalavimai byloje buvo visiškai nepagrįsti ir neteisėti. Ieškovas iki patikslinto ieškinio pareiškimo teismui, nesikreipė tiesiogiai į bendrasavininkę (atsakovę), nesudarė jai galimybių įvertinti atliktinų statybos darbų, nustatytų konkrečiame projekte, ir suteikti sutikimą ir (ar) motyvuotą atsisakymą, t. y. iš esmės ieškovas prašo teismo apginti jo teisę, kuri jokiais atsakovės veiksmais nebuvo pažeista. Nepažeista teisė negali būti giname teisme, toks ieškinys laikytinas nepagrįstu ir atmestinu. Pažymėjo, kad atsakovė ir anksčiau ieškovui nedarė jokių kliūčių atlikti įrengimo (statybos) darbus, jeigu jie atsakovei buvo tinkamai atskleisti ir pagrįsti būtina dokumentacija. Kadangi ieškovas atsakovės atžvilgiu pareiškė patikslintą ieškinį dėl konkrečių įrengimo (statybos) darbų atlikimo be atsakovės kaip bendrasavininkės sutikimo, nors prieš tai į atsakovę kaip bendrasavininkę net nesikreipė dėl sutikimo atlikti tokius veiksmus gavimo, t. y. atsakovei ieškovo atžvilgiu neatlikus jokių neteisėtų veiksmų bei atitinkamai ieškovui teisme bandant apginti nepažeistą jo teisę, bylinėjimosi išlaidos po tokio ieškinio pareiškimo ir priėmimo laikytinos susidariusiomis dėl ieškovo kaltės. Nurodo, kad palaiko savo 2021 m. birželio 25 d. pareiškime dėl į bylą pateiktų suklastotų dokumentų nurodytus argumentus, pateiktus įrodymus ir pareikštą prašymą teismui atskira nutartimi pranešti prokuratūrai apie dokumentų suklastojimo faktą, atsižvelgiant ir į paties ieškovo 2020 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes apie tai, jog jo vardu sudarytoje 2018 m. rugpjūčio 23 d. elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų paraiškoje ir prašyme sudaryti elektros energijos pirkimo – pardavimo ar persiuntimo sutartį Nr. 18-35904 bei 2018 m. rugpjūčio 23 d. buitinio vartotojo papildomoje paslaugų paraiškoje Nr. 18-35904 yra ne jo parašai; jis nežino ir negali paaiškinti, kodėl jo naudai buvo priskirta kito vartotojo energetikos įrenginių patikrinimo pažyma, adresuota Klaipėdos miesto adresu. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, reikia atsižvelgti į tai, kad buvo pateiktas naujas ieškinys. Bylinėjimosi išlaidos dėl pirminio ieškinio yra visiškai pagristos, nes, patikslinus ieškinį, buvo patvirtina atsakovės pozicija byloje. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų po patikslinto ieškinio pateikimo byloje, priteisimo – toks reikalavimas taip pat nepagrįstas, nes atsakovė negalėjo duoti sutikimo – ieškovas į atsakovę nesikreipė su tokiu ieškiniu. Bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovo netinkamo procesinio elgesio.

3. Trečiųjų asmenų atstovė teismo posėdžio metu dėl patikslinto ieškinio reikalavimo tenkinimo prašė spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino ieškovui S. E. D. teisę pagal UAB „Ralnėja“ abonentinio kabelio linijos įrengimo (duomenys neskelbtini), techninį projektą Nr. R-2021-0033-TP tiesti inžinerinį kabelį (elektros), plane pažymėtą ABE1, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmeninėmis lėšomis, be žemės sklypo bendrasavininkės atsakovės K. M. sutikimo. Priteisė atsakovei K. M. iš ieškovo S. E. D. 2 452 Eur bylinėjimosi išlaidų. Netenkino prašymą dėl atskirosios nutarties priėmimo.

5. Teismas nustatė, kad ieškovui bei atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Šalims Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso lygiomis dalimis – po 1/2.

Šalies argumentai

6. Ieškovui byloje patikslinus ieškinio reikalavimus ir prašant – pripažinti ieškovui teisę pagal UAB „Ralnėja“ abonentinio kabelio linijos įrengimo (duomenys neskelbtini), techninį projektą Nr. R-2021-0033-TP tiesti inžinerinį kabelį (elektros), plane pažymėtą ABE1, žemės sklype, asmeninėmis lėšomis, be žemės sklypo bendrasavininkės (atsakovės) sutikimo; atsakovė kartu su atsiliepimu į patikslintą ieškinį pateikė sutikimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, jog ieškovas vykdytų elektros kabelio įrengimo darbus pagal ieškovo į bylą pateiktą UAB „Ralnėja“ paruoštą projektą. Šalys teismo posėdžio metu pripažino, kad, atsakovei pateikus minėtą sutikimą, ginčo tarp šalių byloje nebeliko.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad susiklosčiusi situacija byloje sudaro pagrindą nutraukti bylą – proceso įstatymo nuostatos nenumato tokio bylos nutraukimo pagrindo. Bylos nutraukimas, kaip teismo atliekamas procesinis veiksmas, paprastai kertasi su suinteresuoto asmens teise į teisminę gynybą, kuriai, kaip žinoma, praktiškai pripažįstamas absoliutumas, todėl proceso įstatyme įtvirtinti bylos nutraukimo pagrindai negali būti aiškinami ir taikomi plečiamai. Teismas nurodė, kad nors atsakovė, viena vertus, nurodė nepripažįstanti patikslinto ieškinio reikalavimų, antra vertus, ji (jos atstovas) pripažino, kad ginčo tarp šalių byloje nebėra. Iš atsakovės pozicijos, dėstomų argumentų matyti, kad tokia atsakovės pozicija iš esmės yra susijusi su bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimu byloje. Teismo vertinimu, atsakovės duotas sutikimas savo esme vertintinas kaip ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimų pripažinimas, tą, kaip minėta, patvirtina ir pačios atsakovės pozicija, kad ginčo byloje tarp šalių nebėra. Atsakovės dėstomi nesutikimo su patikslintu ieškiniu motyvai, jai davus sutikimą ieškovui vykdyti elektros įrengimo darbus Žemės sklype pagal atitinkamą projektą, teismo vertintini tik bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp bylos šalių aspektu.

8. Teismo vertinimu, ieškovas, nagrinėjamos bylos eigoje pateikęs UAB „Ralnėja“ parengtą abonentinio kabelio linijos įrengimo (duomenys neskelbtini), techninį projektą Nr. R-2021-0033-TP, tinkamai ir pakankamai atskleidė atsakovei, kokiu būdu bus realizuoti elektros kabelio tiesimo darbai, kuriems atlikti ieškovas prašo sutikimo iš atsakovės. Atsakovė davė sutikimą inžinerinio (elektros) kabelio tiesimo darbams pagal šį projektą atlikti. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendė, jog ieškovo byloje pareikštas patikslintas ieškinys vertintinas kaip pagrįstas ir tenkintinas.

Šalies argumentai

9. Ginčas tarp šalių buvo kilęs dėl ieškovo teisės tiesti Žemės sklype inžinerinį (elektros) kabelį be Žemės sklypo bendrasavininkės (atsakovės) sutikimo, kadangi atsakovė tokio sutikimo ieškovui nebuvo davusi. Būtent dėl to ieškovas kreipėsi į teismą šioje byloje nagrinėtu pirminiu ieškiniu. Tiek šios bylos inicijavimas, tiek jos eiga – šalių priešinga pozicija byloje, teikti rašytiniai bei žodiniai paaiškinimai ir atsikirtimai, į bylą pateiktas tarp šalių vykęs susirašinėjimas, patvirtina, kad ginčas tarp šalių dėl ieškovo teisės tiesti inžinerinį (elektros) kabelį Žemės sklype neabejotinai buvo kilęs ir tęsėsi ilgą laiką – atsakovė atitinkamo sutikimo ieškovui nedavė, todėl ieškovas kreipėsi į teismą su šioje byloje nagrinėtu (pirminiu) ieškiniu. Taip pat reikšminga aplinkybė (kurios neginčija ir pačios šalys), kad tarp bylos šalių yra susiklostę itin konfliktiški tarpusavio santykiai, vyko ne vienas teisminis ginčas.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismo vertinimu, esant tokiai situacijai, aplinkybė, kad iki patikslinto ieškinio pareiškimo teismui ieškovas nesikreipė tiesiogiai į Žemės sklypo bendrasavininkę (atsakovę) su prašymu duoti jam sutikimą tiesti inžinerinį (elektros) kabelį Žemės sklype, o tokį reikalavimą suformulavo tik patikslintame ieškinyje, pati savaime nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškovas šiuo atveju prašo teismo apginti jo teisę, kuri jokiais atsakovės veiksmais nebuvo pažeista, ir ieškovo patikslinto ieškinio tuo pagrindu netenkinti. Tokia teismo išvada pagrįstina siekiu kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių.

11. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, be kita ko, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020, 15 punktas).

12. Ieškovas, atsakovei kaip Žemės sklypo bendrasavininkei nedavus ieškovui atitinkamo sutikimo, turėjo pagrindą (teisę) inicijuoti šios bylos procesą. Vis tik, nors ieškovo patikslintas ieškinys šiuo sprendimu yra tenkinamas visiškai, įvertinęs bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą ir rūpestingumą, atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir formuluojant atitinkamus reikalavimus byloje viso byloje vykusio proceso metu, teismas sprendė, kad ieškovas neturi teisės į viso byloje vykusio proceso metu jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tuo pačiu atsakovei pripažintina teisė į dalies jos šioje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

13. Pažymėjo, kad iki patikslinto ieškinio, kuris yra tenkintas šiuo sprendimu, pareiškimo teisme, ieškovas aiškiai planuojamų atlikti Žemės sklype inžinerinio (elektros) kabelio tiesimo darbų atsakovei nebuvo atskleidęs – tokio plano, koks buvo pateiktas kartu su paskutiniu ieškovo byloje pateiktu patikslintu ieškiniu, į bylą nebuvo pateikęs. Byloje iki UAB „Ralnėja“ parengto abonentinio kabelio linijos įrengimo techninio projekto pateikimo teiktas UAB „Kadastrakis“ planas tokių reikalavimų, kokie keliami atitinkamų darbų atlikimo atskleidimui Žemės sklypo bendrasavininkui, neatitiko. Tuo tarpu atsakovė tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek iki teisminio ginčo pradžios vykusiame susirašinėjime su ieškovu būtent ir laikėsi pozicijos, kad ieškovo prašymas nutiesti naują kabelį yra visiškai neaiškus ir labai abstraktus, nepagrįstas jokia dokumentacija, nenurodyti naujo kabelio pradiniai ir galutiniai taškai, ilgis, vietos, tuo tarpu ieškovas iki teisminio ginčo nagrinėjimo laikėsi pozicijos, kad teisinis reguliavimas, reglamentuojantis kabelio pratęsimą/nutiesimą, nenumato atskiro projekto rengimo. Ieškovas į atsakovės kaip Žemės sklypo bendrasavininkės pagrįstus argumentus atsižvelgė tik vykstant teisminiam ginčui, nors minėtus argumentus, be kitų, atsakovė buvo nurodžiusi dar ikiteisminėje ginčo stadijoje, t. y. vykstant šalių susirašinėjimui dėl inžinerinio (elektros) kabelio tiesimo darbų atlikimo.

14. Todėl teismas padarė išvadą, kad būtent ieškovo netinkamas (nesavalaikis) elgesys lėmė atsakovės bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti susidarymą iki pagrįsto ieškovo 2021 m. liepos 14 d. patikslinto ieškinio pateikimo teismui momento. Byloje nenustatyta, kad atsakovė būtų nesąžiningai naudojusis savo procesinėmis teisėmis, kas būtų turėję įtakos nebūtinų ir nepagrįstų bylinėjimosi išlaidų atsiradimui ar išaugimui. Tai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą šioje byloje nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

15. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, patikslintu ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų išsprendimo rezultatą, taip pat įvertinęs bylos šalių procesinį elgesį bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, teismas sprendė, kad atsakovė šiuo atveju turi teisę į visų pagrįstų advokato teisinės pagalbos išlaidų, jos turėtų iki patikslinto ieškinio pareiškimo teisme, atlyginimą, tuo tarpu ieškovas, kurio patikslintas ieškinys šiuo sprendimu yra tenkintas visiškai, turi teisę į pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurias jis turėjo po patikslinto ieškinio pareiškimo teisme, atlyginimą. Teismas padarė išvadą, kad toks bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymas šioje byloje atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Įvertinęs tai, teismo vertinimu, iš ieškovo atsakovei priteistinos 3 722,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, iš atsakovės ieškovei priteistinos 1 270,50 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atlikus šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovės naudai, teismas sprendė iš ieškovo priteisti 2 452 Eur jos šioje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

16. Teismo vertinimu, pagrindas atskirosios nutarties priėmimui dėl pranešimo prokuratūrai apie dokumentų suklastojimo faktą, šiuo atveju nenustatytas. Atsakovei išaiškintina, kad ji, matydama atitinkamą pagrindą, gali pati pateikti prašymą prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

17. Ieškovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – priteisti ieškovui 4 477 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, o atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinti; priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų galima spręsti, kad teismas vertino, kad iki 2021 m. liepos 14 d. pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo pateikimo pareikštas reikalavimas buvo nepagrįstas ir nebūtų tenkinamas. Teismas taip pat vertino, kad nors ieškovo 2021 m. liepos 14 d. pareikštas pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau CPK 93 straipsnio 4 dalies prasme vertintinas kaip nesąžiningas elgesys. Teismas taip pat visiškai nepagrįstai konstatavo, kad jeigu ieškovas iš karto būtų pateikęs patikslintą reikalavimą, bylinėjimosi išlaidos byloje nebūtų susidariusios. Teismas neįvertino ir priimtame sprendime nepasisakė, kad atsakovė ginčijo ieškovo teisę tiesti elektros kabelį ir įsivesti atskirą elektros skaitiklį daugybe faktinių ir teisinių argumentų, nesutikdama su pareikštu reikalavimu teikė daug įrodymų, prašė ieškovo atžvilgiu priimti atskirąją nutartį ir kreiptis į prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo. Ieškovas turėjo įrodinėti, kad jis turi teisę tiesti elektros kabelį ir įsirengti atskirą elektros skaitiklį. Todėl, šiuo atveju, yra visiškai neaišku ir iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies neįmanoma suprasti, kodėl pirmos instancijos teismas laikė, kad ieškinio reikalavimo patikslinimas yra nesąžiningas elgesys dėl kurios ieškovui laimėjus bylą, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos atsakovei. Šioje apimtyje pirmos instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

17.2. Apelianto nuomone, ieškovo 2021 m. liepos 14 d. pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo CPK 93 straipsnio 4 dalies prasme negali būti vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Teismas turėjo aiškiai konstatuoti, koks ieškovo procesinis elgesys laikytinas nesąžiningu, sudarančiu pagrindą nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse suformuluotų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Kaip matyti iš pirmos instancijos teismo sprendimo motyvų, teismas laikė, kad nesąžiningas ieškovo elgesys yra 2021 m. liepos 14 d. pareikštas pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriuo buvo patikslintas ieškinio reikalavimas. Apelianto nuomone, pateiktas pareiškimas dėl ieškinio dalyko patikslinimo, kurį teismas priėmė, negali būti laikomas nesąžiningu elgesiu. Pažymėjo, jog jeigu teismas laikė, kad ieškovo pateiktas pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo yra nesąžiningas procesinis elgesys ir / ar piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, galėjo pareiškimo dėl ieškinio dalyko patikslinimo nepriimti. Tačiau teismas pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo priėmė. Todėl toks ieškovo procesinis elgesys (pateikiant pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo) negalėjo būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Be to, ieškovo pareikštas pirminis ieškinio reikalavimas ir patikslintas ieškinio reikalavimas iš esmės nesiskiria.

17.3. Apeliantas nurodo, kad ieškovo 2021 m. liepos 14 d. pareiškimas dėl ieškinio dalyko patikslinimo buvo pateiktas tinkamoje procesinėje stadijoje, todėl teismas pareiškimą priėmė. Pateiktas pareiškimas dėl ieškinio dalyko patikslinimo iš esmės nepakeitė pirminio reikalavimo, tik jį detalizavo. Todėl pirmos instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies ir atsakovei, kaip bylą pralaimėjusiai šaliai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17.4. Pirmosios instancijos teismas perrašydamas atsakovės argumentus suabsoliutino ir visiškai neteisingai įvertino, kad ginčas tarp šalių kilo tik todėl, kad ieškovas nepateikė atsakovei projekto, kuris buvo pateiktas su 2021 m. liepos 14 d. pareiškimu dėl ieškinio dalyko patikslinimo. Teismo sprendime apskritai nėra atskleista dėl kokių aplinkybių tarp šalių kilo ginčas, dėl kokių aplinkybių atsakovė neišdavė sutikimo ieškovui tiesti elektros kabelį, todėl šiuo aspektu teismo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas (teismo sprendimo motyvuojamosios dalies išvados nėra pagrįstos visapusišku byloje esančių aplinkybių įvertinimu) (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Nurodo, jog ginčo apimtis buvo ženkliai platesnė, o pirmos instancijos teismas vertino tik vieną aplinkybę, kuri palanki išimtinai atsakovei. Akivaizdu, kad viso proceso metu atsakovė ginčijo ieškovo teisę tiesti elektros kabelį ir įsirengti skaitiklį, o ne jos įgyvendinimo būdą. Atsakovė tiek iki kreipiantis į teismą, tiek ir bylos nagrinėjimo metu ginčijo ne ieškovo teisės įgyvendinimo būdą, o teisę tiesti elektros kabelį apskritai.

17.5. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, kad viso proceso metu ginčydama ieškovo teisę tiesti elektros kabelį ir įsirengti atskirą elektros skaitiklį, atsakovė ne vieną kartą prašė teismo priimti atskirąją nutartį ir kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieškovo atžvilgiu. Ginčydama ieškovo teisę tiesti elektros kabelį ir įsivesti atskirą elektros skaitiklį teikė savo ir atstovo susirašinėjus su Valstybine energetikos reguliavimo taryba, ESO ir kitom institucijomis, kuriais įrodinėjo, kad ieškovas apskritai neturi teisės įsivesti atskiro elektros skaitiklio. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą išnagrinėjo neobjektyviai ir galimai šališkai.

18. Atsakovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo 2021 m. liepos 14 d. naują (patikslintą) ieškinį atmesti ir priteisti visas atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtas 7 868,50 Eur bylinėjimosi išlaidas; 2) netenkinus šio apeliacinio skundo pagrindinio reikalavimo, šį apeliacinį skundą patenkinti iš dalies ir pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų – priteisti atsakovei visas jos pirmosios instancijos teisme patirtas 7 868,50 Eur bylinėjimosi išlaidas; 3) priteisti atsakovei apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas 2 495 Eur (2 420 Eur už apeliacinio skundo paruošimą; 75 Eur už žyminio mokesčio sumokėjimą). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Apeliantės nuomone, ieškovo pateikti prašymai atsakovei kaip bendrasavininkei dėl leidimo atlikti abstraktaus kabelio įrengimo darbus, prieš kreipiantis į teismą, pirminio 2020 m. sausio 10 d. ieškinio reikalavimas, 2020 m. liepos 17 d. patikslinto pareiškimo dėl ieškinio reikalavimo (dalyko) pakeitimo reikalavimas, buvo visiškai nepagrįsti, kadangi numatomi atlikti kabelio įrengimo (statybos) darbai nebuvo bendrasavininkui atskleisti konkrečiu projektu, t. y. atliktini darbai nebuvo tinkamai bendrasavininkui atskleisti. Atitinkamai atsakovė kaip bendrasavininkė visiškai pagrįstai vykusio susirašinėjimo metu siekė išsiaiškinti atliktinų darbų konkrečią apimtį bei dėl nurodytų visiškai abstrakčių darbų atsisakė išduoti savo sutikimą. Praėjus daugiau nei pusantrų metu nuo bylos inicijavimo, ieškovas teismui pateikė 2021 m. liepos 14 d. pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų (dalyko) pakeitimo, kuriuo, radikaliai pakeitęs poziciją, ir paprašė teismo be bendrasavininkės atsakovės sutikimo nustatyti įrengti konkretų elektros kabelį, pagrįstą konkrečiu UAB „Ralnėja“ paruoštu 2021 m. birželio Abonentinio kabelio linijos įrengimo (duomenys neskelbtini), projektu. Apeliantės vertinimu, tokiu procesiniu elgesiu ieškovas iš esmės pateikė ne pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo (dalyko) pakeitimo, o naują ieškinį byloje.

18.2. Ieškovas byloje 2021 m. liepos 14 d pareiškimu pakeitė tiek dalyką (prašo įrengti konkretų ir Projektu pagrįstą kabelį) bei pagrindą (atsisakė savo pirminės pozicijos ir galiausiai sutiko su atsakovės nesutikimo argumentas, jog tokio kabelio įrengimui yra būtinas projektas. Priešingai nei pirminio ieškinio reikalavimo atveju, su nauju reikalavimu į bendrasavininkę atsakovę nesikreipė, prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu; neįrodinėjo priminime ieškinyje nurodytų, tačiau bylos nagrinėjimo metu vienareikšmiškai paneigtų aplinkybių, jog neva jis, o ne atsakovė yra dabartinė oficiali elektros energijos abonentė bei pateiktu Projektu atskleidė siekį tapti nauju elektros energijos abonentu), t. y., į bylą jis pateikė naują ieškinį, kuris pagal teismų praktiką šioje byloje neturėjo būti priimtas, o galėjo būti priimtas ir nagrinėjamas atskiroje byloje.

Atsiliepimas

18.3. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog naujas ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas. Atsakovė su tokia teismo išvada būtų sutikusi, jeigu ieškovas su tokiu reikalavimu prieš kreipdamasi į teismas būtų kreipęsis į pačią atsakovę kaip bendrasavininkę ir gavęs iš jos atsisakymas, t. y. prašytų teismo apginti jo galimai pažeistą teisę. Tuo tarpu ieškovas būtent su tokiu nauju reikalavimu iki 2021 m. liepos 14 d. patikslinto ieškinio pareiškimo teismui nesikreipė tiesiogiai į bendrasavininkę atsakovę, nesudarė jai galimybių įvertinti atliktinų statybos darbų, nustatytų konkrečiame Projekte, ir suteikti sutikimą ir (ar) motyvuotą atsisakymą, t. y. iš esmės ieškovas 2021 m. liepos 14 d. ieškiniu prašė teismo apginti jo teisę, kuri jokiais atsakovės veiksmais nebuvo pažeista, o nepažeista teisė negali būti giname teisme.

18.4. Pirmosios instancijos teismas padarė dvi iš esmės nepagrįstas išvadas: 1) visiškai nepagrįstai atsakovės išduotą sutikimą įvertino kaip 2021 m. liepos 14 d. patikslinto ieškinio pripažinimą, sudariusį pagrindą sutrumpintais motyvais patenkinti ieškinį; 2) ieškovo naudai priteisė pastarojo už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 14 d. patirtas bylinėjimosi išlaidas bei atitinkamai už šį laikotarpį nepriteisė atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

18.5. Apeliantė nurodo, kad tiek atsakovė, tiek jos atstovas 2021 m. rugpjūčio 2 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį, tiek 2021 m. rugpjūčio 17 d., 31 d. teismo posėdžių metu aiškiai nurodė, jog nesutinka su ieškovo pareikštu nauju (patikslintu) 2021 m. liepos 14 d. ieškiniu, nes juo prašoma apginti jokiais atsakovės veiksmais nepažeistą ieškovo teisę. Be to, 2021 m. liepos 14 d. naujo (patikslinto) ieškinio reikalavimas buvo atlikti konkrečius veiksmus be atsakovės sutikimo, atsakovė neleido atlikti tokių veiksmų be jos sutikimo, o išdavė tokį sutikimą, t. y. klausimas iš esmės buvo išspręstas ne ieškinio reikalavime nurodytu būdu.

Žemesnės instancijos teismas

18.6. Teismas skundžiamu sprendimu pripažino ieškovo teisę pagal UAB „Ralnėja“ paruoštą Projektą atlikti darbus (nutiesti kabelį) asmeninėmis lėšomis be žemės sklypo bendrasavininkės atsakovės sutikimo, nors atsakovės tokį susitikimą ieškovui jau buvo išdavusi 2021 m. rugpjūčio 2 d. Nors dėl ieškovo procesinio elgesio (reiškiant naują reikalavimą tiesiai teismui, prieš tai nesikreipus į bendrasavininką) atsakovė neturėjo jokios kitokios galimybės (ankščiau ar kitokiu būdu) suteikti ieškovui sutikimą, kurio ieškovas tiesiogiai atsakovės kaip bendrasavininkės net neprašė.

18.7. Jei ieškovo procesinis elgesys būtų buvęs tinkamas (reiškiant naują reikalavimą teismui, prieš tai su analogišku reikalavimu pasikreipta į bendrasavininką) šalys nebūtų patyrusios papildomų bylinėjimosi išlaidų, kurias teismas vertino kaip patirtas po naujo (patikslinto ieškinio) pareiškimo.

Šalies argumentai

18.8. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu atsisakyti informuoti prokuratūrą apie dokumentų suklastojimo faktą, vadovaujantis CPK 299 straipsniu ir deklaratyviai nurodžius, jog pagrindas atskirosios nutarties priėmimui šiuo atveju nenustatytas. Apeliantės nuomone, tokia atskiroji nutartis turėjo būti priimta pagal CPK 184 straipsnio 2 dalį, nustatančią, jog, jeigu teismas padaro išvadą, kad įrodymas yra suklastotas (o tokius duomenis vienareikšmiškai patvirtina paties ieškovo 2020 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžio metu duoti parodymai), teismas nepripažįsta jo įrodymu ir reikiamais atvejais apie suklastojimo faktą praneša prokurorui.

Atsiliepimas

19. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamoje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovės apeliacinis skundas yra praktiškai identiško turinio kaip ir pirmos instancijos teisme 2021 m. rugpjūčio 2 d. pateikto atsiliepimo į pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo. Nagrinėjant tokį apeliacinį skundą, kuris didžiąja dalimi yra grindžiamas pirmos instancijos teismui pateikto atsiliepimo pažodiniu perrašymu yra svarbūs 2 aspektai: Pirma, atsakovė prašo pakartotinai apeliacinės instancijos teismo išnagrinėti bylą pagal pirmos instancijos teismui nurodytus argumentus, paneigiant CPK įtvirtintą ribotos apeliacijos modelį; Antra, atsakovė už atsiliepimo parengimą pirmos instancijos teisme pateikė bylinėjimosi išlaidas 2057 Eur sumai, tuo tarpu už didžiąja dalimi identišką apeliacinį skundą prašo priteisti 2495 Eur. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas turėtų įvertinti, kad už apeliacinio skundo parengimą prašoma priteisti 2495 Eur suma neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Atsakovės apeliacinis skundas, kuris susijęs su savarankišku bylos aplinkybių vertinimu, kurį jau atliko pirmos instancijos teismas, neatitinka apeliaciniam skundui keliamų turinio reikalavimų (CPK 306 straipsnis). Apeliaciniame skunde nepagrįstai bei neargumentuotai nurodoma, kad ieškovas pateikdamas pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo pakeitė ir ieškinio dalyką, ir pagrindą. Šie argumentai turėtų būti net nesvarstomi, kadangi teismui priėmus pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo šie argumentai tampa teisiškai nereikšmingais, tačiau ieškovas trumpai pasisako dėl šių argumentų nepagrįstumo. Ieškovas patikslindamas ieškinio dalyką labai aiškia nurodė, kad prašo pripažinti teisę pagal UAB „Ralnėja“ abonentinio kabelio linijos įrengimo (duomenys neskelbtini), techninį projektą Nr. R-2021-0033-TP tiesti inžinerinį kabelį (elektros) be atsakovės sutikimo. Pareiškime dėl ieškinio dalyko patikslinimo nenurodė absoliučiai jokių motyvų, kurie keistų pradinio ieškinio pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovė akcentuodama, kad ieškovas pakeitė ir ieškinio dalyką, ir pagrindą taip ir nenurodo absoliučiai jokių argumentų, kaip ir kokiais motyvais ieškovas pakeitė ieškinio pagrindą. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai vertino, kad atsakovė pripažino ieškinį. Atsakovės atstovas 2021 m. rugpjūčio 17 d. teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsakovė sutinka su ieškiniu. Apeliaciniame skunde nurodomi tikrovės neatitinkantys argumentai, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų paraiškoje ir prašyme sudaryti elektros energijos pirkimo - pardavimo ar persiuntimo sutartį Nr. 18-35904 bei 2018 m. rugpjūčio 23 d. buitinio vartotojo papildomoje paslaugų paraiškoje Nr. 18-35904 yra suklastoti ieškovo parašai. Atsakovė nagrinėjamoje byloje piktybiškai siekia, kad teismas ieškovo atžvilgiu priimtų atskirąją nutartį, nors tam nėra jokių objektyvių pagrindų. Jeigu ieškovo vardu ir buvo užpildyta paraiška, prašymas ar kiti dokumentai ir ieškovas tam neprieštaravo, tokiu atveju tarp ieškovo ir dokumentus užpildžiusio asmens susiklosto atstovavimo teisiniai santykiai ir turėtų būti taikomos per atstovą sudaryto sandorio teisinės pasekmės. Pats ieškovas niekada neįrodinėjo ir neteigė, kad jo parašas buvo suklastotas, arba nurodomi dokumentai buvo suklastoti.

20. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovas apeliaciniame skunde klaidingai aiškina, kad pirmosios instancijos teismas neva laikė, kad nesąžiningas ieškovo elgesys yra 2021 m. liepos 14 d. pareikštas pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriuo buvo patikslintas ieškinio reikalavimas, kadangi teismo argumentacija, nukrypstant nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, buvo visai kitokia, juo labiau, kad teismas ieškovo naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas, susidariusias būtent nuo to momento, kai į bylą buvo pareikštas šis 2021 m. liepos 14 d. patikslintas ieškinys. Priešingai, nei nurodoma ieškovo apeliaciniame skunde, teismas netinkamu ieškovo procesiniu elgesiu laikė ne ieškovo patikslinto ieškinio pateikimą, o, priešingai, būtent tai, kad ieškovas tik bylos nagrinėjimo metu ir tik su 2021 m. liepos 14 d. patikslintu ieškiniu kartu pateiktu UAB „Ralnėja“ paruoštu projektu tinkamai atskleidė atsakovei atliktinus statybos (kasinėjimo) darbus, atsižvelgęs būtent į atsakovės nuo pat proceso pradžios nurodytus argumentus ir motyvus. 2021 m. liepos 14 d. patikslintu ieškiniu buvo pakeistas ne tik ieškinio dalykas (reikalavimas), tačiau ir pagrindas (faktinės aplinkybės), kas iš esmės civiliniame procese yra negalima, nes tai reiškia naujo ieškinio pareiškimą. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog ieškovo 2020 m. liepos 17 d. patikslinto ieškinio reikalavimas, kuris nebuvo pagrįstas konkrečiu atliktinų darbų projektu (o ne pats pirminis reikalavimai, kaip klaidingai nurodoma apeliaciniame skunde), ir ieškovo 2021 m. liepos 14 d. patikslinto ieškinio reikalavimas, kuris buvo pagrįstas konkrečiu projektu, yra tapatūs, laikytini visiškai nepagrįstais, kadangi esminiai skiriais ne tik patys reikalavimai (dalykas), tačiau ir su jais susijusios reikšmingos faktinės aplinkybės (pagrindas). Nors teismas atsisakė informuoti prokuratūrą apie dokumentų suklastojimo faktą, tačiau atsakovės nuomone, bylos nagrinėjimo metu surinkti duomenys apie ieškovo nesąžiningą, klaidinantį elgesį, susijusi su suklastotais dokumentais, kurį atsakovė buvo priversta motyvuotai atskleisti, taip pat turėjo ir turi būti vertinami, sprendžiant tiek ieškinio reikalavimo pagrįstumą, tiek bylos šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta.

22. Byloje nustatyta, kad ieškovui bei atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Šalims Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso lygiomis dalimis – po 1/2.

23. Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė pripažinti ieškovui teisę pagal UAB „Ralnėja“ abonentinio kabelio linijos įrengimo (duomenys neskelbtini), techninį projektą Nr. R-2021-0033-TP tiesti inžinerinį kabelį (elektros), plane pažymėtą ABE1, žemės sklype, asmeninėmis lėšomis, be žemės sklypo bendrasavininkės (atsakovės) sutikimo. Atsakovė kartu su atsiliepimu į patikslintą ieškinį pateikė sutikimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, jog ieškovas vykdytų elektros kabelio įrengimo darbus pagal ieškovo į bylą pateiktą UAB „Ralnėja“ paruoštą projektą.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

24. Apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia tuo, kad teismas neturėjo priimti ieškovo 2021 m. liepos 14 d. pareiškimo dėl ieškinio reikalavimo pakeitimo, nes ieškovas į bylą pateikė naują ieškinį. Ieškovas byloje 2021 m. liepos 14 d pareiškimu pakeitė dalyką (prašo įrengti konkretų ir projektu pagrįstą kabelį) bei pagrindą (atsisakė savo pirminės pozicijos ir galiausiai sutiko su atsakovės nesutikimo argumentu, jog tokio kabelio įrengimui yra būtinas projektas). Ieškovo pateiktas naujas ieškinys turėjo būti nagrinėjamas atskiroje byloje. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantės argumentu nesutinka.

25. Teisėjų kolegija įvertinusi ieškovo pateiktus pirminį ir patikslintą ieškinius, sprendžia, jog patikslintu ieškiniu ieškovas patikslino ieškinio reikalavimą, tačiau nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios keistų pirminio ieškinio pagrindą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad patikslintu ieškiniu pakeistas pirminio ieškinio pagrindas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų, patikslinančių faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, pateikimas teismui nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė. Šiuo atveju ieškinio dalykas arba pagrindas nesikeičia, o tik padidėja jų pagrįstumas ir įrodytumas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-687/2019). Ieškovas patikslintu ieškiniu patikslino faktines ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, o tai nelaikytina ieškinio pagrindo pakeitimu. Todėl ieškovui pateikus ieškinį, kuriame patikslintas tik ieškinio dalykas, pirmosios instancijos teismas patikslintą ieškinį priėmė pagrįstai.

26. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog naujas ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas. Atsakovė su tokia teismo išvada būtų sutikusi, jeigu ieškovas su tokiu reikalavimu prieš kreipdamasis į teismas būtų kreipęsis į pačią atsakovę kaip bendrasavininkę ir gavęs iš jos atsisakymą, t. y. prašytų teismo apginti jo galimai pažeistą teisę. Tuo tarpu ieškovas į atsakovę nesikreipė. Apeliantės nuomone, iš esmės ieškovas 2021 m. liepos 14 d. ieškiniu prašė teismo apginti jo teisę, kuri jokiais atsakovės veiksmais nebuvo pažeista, o nepažeista teisė negali būti giname teisme. Be to, teismas visiškai nepagrįstai atsakovės išduotą sutikimą įvertino kaip 2021 m. liepos 14 d. patikslinto ieškinio pripažinimą, sudariusį pagrindą sutrumpintais motyvais patenkinti ieškinį.

27. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog vienas iš civilinio proceso tikslų, kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių, aiškintinas kaip apimantis du siekius (tikslus) – proceso koncentruotumą ir teisinės taikos atkūrimą. Pastarasis siekis (tikslas) laikytinas įgyvendintu, kai teismas priima procesinį sprendimą, kuriuo išsprendžia teisinį konfliktą, nesutarimą, ginčą ir pan., dėl kurio išsprendimo asmenys kreipėsi į teismą. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl ieškovo teisės tiesti žemės sklype (elektros) kabelį be žemės sklypo bendrasavininkės sutikimo, nes atsakovė tokio sutikimo ieškovui nebuvo davusi. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ginčas tarp šalių dėl ieškovo teisės tiesti (elektros) kabelį žemės sklype tęsėsi ilgą laiką, nes atsakovė atitinkamo sutikimo nedavė ne tik dėl darbų tinkamo neatskleidimo bet ir kitais motyvais. Taip pat tarp bylos šalių susiklostę itin konfliktiški tarpusavio santykiai, tarp jų vyko ne vienas teisminis ginčas. Atsižvelgus į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog aplinkybė, kad ieškovas iki patikslinto ieškinio pareiškimo teismui su tokiu prašymu nesikreipė tiesiogiai į Žemės sklypo bendrasavininkę (atsakovę), o tokį reikalavimą suformulavo tik patikslintame ieškinyje, pati savaime nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškovas šiuo atveju prašo teismo apginti jo teisę, kuri jokiais atsakovės veiksmais nebuvo pažeista, ir ieškovo patikslinto ieškinio tuo pagrindu netenkinti. Tokia išvada grįstina ir siekiu kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, tarp kurių, kaip minėta, susiklostę konfliktiški tarpusavio santykiai.

28. Nustatyta, kad teismo posėdžio metu, atsakovės atstovas pripažino, jog atsakovei davus sutikimą, ginčo byloje tarp šalių nebėra. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog atsakovės duotas sutikimas savo esme vertintinas kaip ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimų pripažinimas. Atsakovės dėstomi argumentai ir pozicija dėl patikslinto ieškinio reikalavimų nepripažinimo, iš esmės yra susiję su bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimu.

29. Apeliantė nurodo, kad atsakovės naudai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos ne tik už laikotarpį iki ieškovo naujo (patikslinto) ieškinio pareiškimo, tačiau ir už laikotarpį po šio naujo (patikslinto) ieškinio pareiškimo. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta.

30. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Taigi tenkinus ieškovo patikslintą ieškinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė atsakovei jos turėtų bylinėjimosi išlaidų po patikslinto ieškinio teismui pateikimo. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovo elgesį bylos nagrinėjimo metu, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, ir teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių. Toks bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymas atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.

31. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nagrinėjamu atveju nenustatytas pagrindas atskirosios nutarties dėl dokumentų suklastojimo pranešimo prokuratūrai, priėmimui. Apeliantės nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia.

32. Apeliantės nurodytos Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2A-1318-230/2015 aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Minėtoje Kauno apygardos teismo byloje ieškovė prašydama pripažinti teisę be atsakovų sutikimo nutiesti elektros kabelį po žeme, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje, nepateikė tokio kabelio įrengimo darbų projekto, taip pat prašė nustatyti naudojimosi tvarką ūkiniu pastatu, priteisti iš atsakovų solidariai turtinę ir neturtinę žalą.

33. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

34. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo. Pasak apelianto, teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad jeigu ieškovas iš karto būtų pateikęs patikslintą reikalavimą, bylinėjimosi išlaidos byloje nebūtų susidariusios. Apelianto nuomone, ieškovo 2021 m. liepos 14 d. pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo CPK 93 straipsnio 4 dalies prasme negali būti vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Teismas turėjo aiškiai konstatuoti, koks ieškovo procesinis elgesys laikytinas nesąžiningu, sudarančiu pagrindą nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse suformuluotų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

35. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyti du kriterijai, nuo kurių įvertinimo priklauso tai, ar byloje būtina nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nurodytų CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse: šalių procesinis elgesys bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Jis yra tinkamas tuomet, kai proceso šalis sąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir vykdo įstatymo bei teismo nustatytas procesines pareigas. Šalių pareiga elgtis sąžiningai ir tokio elgesio standartas pateikti CPK 42 straipsnio 5 dalyje: šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-248/2017).

36. Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 100 punktas).

37. Pažymėtina, kad tam, jog bendraturtis galėtų duoti sutikimą darbams atlikti, jis turi teisę aiškiai žinoti, kokie darbai bus atliekami jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame objekte. Nustatyta, kad iki patikslinto ieškinio pateikimo teisme, ieškovas aiškiai planuojamų atlikti žemės sklype inžinerinio (elektros) kabelio tiesimo darbų atsakovei nebuvo atskleidęs. Tik su patikslintu ieškiniu pateikė projektą, kuriuo buvo tinkamai ir pakankamai atsakovei atskleista kokiu būdu bus realizuoti elektros kabelio tiesimo darbai. Tuo tarpu atsakovė tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek iki teisminio ginčo nagrinėjimo, laikėsi pozicijos, kad ieškovo prašymas nutiesti naują kabelį yra neaiškus ir nepagrįstas dokumentacija. Be to, ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, jog dėl kabelio tiesimo techninio projekto parengimo kreipėsi tik įvertinęs atsakovės argumentus dėl tokio projekto reikalingumo. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog būtent ieškovo netinkamas (nesavalaikis) elgesys lėmė atsakovės bylinėjimosi išlaidų susidarymą iki pagrįsto patikslinto ieškinio teismui pateikimo momento. Jeigu ieškovas būtų atsižvelgęs į pagrįstus atsakovės argumentus, bylinėjimosi išlaidos nebūtų susidariusios. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukrypo nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

38. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsižvelgęs į tai, jog ieškovo patikslintas ieškinys yra tenkintas visiškai, taip pat įvertino bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą ir rūpestingumą, atliekant procesinius veiksmus, formuluojant atitinkamus reikalavimus byloje viso byloje vykusio proceso metu ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neturi teisės į viso byloje vykusio proceso metu jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tuo pačiu atsakovei pripažino teisę į dalies jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo.

39. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

40. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovo ir atsakovės apeliaciniai skundai atmestini (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą

Teisėjai Loreta BraždienėVirginijus KairevičiusTatjana Žukauskienė