Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1318-230/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-09-01
Bylos Nr.: 2A-1318-230/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-02772-2014-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolia Indreikienė, Žibutė Budžienė, Leonas Jachimavičius
Ieškovas: B. Š.-S.
Atsakovas: A. D., S. A. G., S. L.
Trečiasis asmuo: akcinei bendrovei „Lesto“

Kategorijos

30.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1318-230/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02772-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 30.2.; 30.9.1.; 44.2.4.1.; 44.2.4.2.; 121.14.; 121.18; 121.21. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Leono Jachimavičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B. Š.-S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-63-752/2015 pagal ieškovės B. Š.-S. ieškinį atsakovams A. D., S. A. G., S. L., trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Lesto“ dėl pripažinimo teisės be atsakovų sutikimo atlikti veiksmus, naudojimosi tvarkos nustatymo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo teismo prašė: 1) pripažinti jai teisę be atsakovų A. D., S. A. G. ir S. L. sutikimo nutiesti elektros kabelį po žeme, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, plane pažymėtoje „D“, 1,50 m atstumu nuo sklypo tvoros ir 2,00 m atstumu nuo gyvenamojo namo sienos, 0,70 m gylyje, iki ieškovei priklausančios ūkinio pastato 2I1 p dalies; 2) nustatyti naudojimosi tvarką ūkiniu pastatu 2I1 p, esančiu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu: 2.1. B. Š.-S. naudojasi ½ dalimi ūkinio pastato su rūsiu 2I1p, esančio (duomenys neskelbtini), užimančia 10 kv. m, esančia rytinėje pastato pusėje, pridedamame brėžinyje pažymėta „1“, kas sudaro ½ dalį viso ūkinio pastato ploto; 2.2. A. D. ir S. A. G. naudojasi 1/2 dalimi ūkinio pastato 2I1p, esančio (duomenys neskelbtini), užimančia 10 kv. m, esančia vakarinėje pastato pusėje, pridedamame brėžinyje pažymėta „2, 3“, kas sudaro ½ dalį viso ūkinio pastato ploto; 3) priteisti iš atsakovų solidariai 100 Lt patirtos turtinės žalos atlyginimą ir 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovais A. D., S. A. G., S. L. yra 0,1154 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 30/577 dalių žemės sklypo ir ½ dalis ūkinio pastato su rūsiu, 2I1p. Ieškovė nori jos naudojamoje ūkinio pastato 2I1p dalyje prijungti elektros energijos tiekimo tinklus. Tuo tikslu kreipėsi į AB „Lesto“, kuri su ja sudarė naujojo (buitinio) vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį. Tačiau norėdama atvesti elektros kabelius nuo AB ,,Lesto“ pastatyto elektros skaitiklio iki jos naudojamų ūkinio pastato 2I1p patalpų turi po žeme per bendrą kiemą 70 cm gylyje nutiesti elektros kabelį. Tačiau elektros kabelio kasimo po žeme veiksmų jai neleidžia atlikti žemės sklypo bendraturčiai. Ieškovė prašė bendraturtės atsakovės S. A. G. leisti nuo gatvėje esančio elektros stulpo nutiesti požeminį kabelį per bendrą kiemą, tačiau sutikimo negavo. 2013-12-15 buvo iškvietusi kasimo darbus atliekantį specialistą dėl kabelio įkasimo, tačiau bendraturtė atsakovė A. D. neleido jam atlikti kasimo darbų. 2014-01-10 atvykęs tas pats specialistas kasimo darbų taip pat negalėjo atlikti dėl bendraturtės atsakovės A. D. prieštaravimo. Ieškovė 2014-01-16 ir 2014-01-24 visiems bendraturčias išsiuntė prašymą duoti jai sutikimą dėl elektros kabelio per bendrą kiemą nutiesimo, tačiau sutikimų nei vienas bendraturtis nedavė, į prašymus nereagavo. Kadangi atsakovai be jokio pagrindo nuo 2013 m. lapkričio pradžios neduoda sutikimų nutiesti po žeme elektros kabelį ir tokiu būdu varžo jos teisę naudotis elektros energija, ieškovė dėl to patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Jos patirtą turtinę žalą sudaro kviestam žemės kasimo darbų specialistui sumokėtos transportavimo išlaidos – 100 Lt. Neturtinę žalą ieškovė patiria kasdien, nes yra priversta gyventi nešildomose, neapšviestose patalpose sveikatai kenksmingomis sąlygomis. Kadangi jai priklausančioje ūkinio pastato dalyje nėra elektros, ji ne tik negali normaliomis sąlygomis gyventi, bet taip pat neturi jokių galimybių dirbti ir užsidirbti. Ieškovė yra dailininkė, tačiau visiškai nešildomose patalpose negali dirbti dėl šalčio ir drėgmės, nedžiūsta dažai, yra tamsu. Jokio kito turto, kuriame galėtų gyventi ir dirbti ji neturi. Vienintelis jai priklausantis turtas yra dalis žemės sklypo ir ½ dalis ūkinio pastato. Ieškovė taip pat nurodė, kad ūkinis pastatas 2I1p jai ir atsakovėms A. D. bei S. A. G. priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Naudojimosi tvarka ūkiniu pastatu nėra nustatyta. Todėl siūlė atsakovėms nustatyti naudojimosi ūkiniu pastatu 2I1p tvarką, tačiau atsakovės į pateiktą pasiūlymą nereagavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 24 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, jog ieškovė ir atsakovai yra 0,1154 ha žemės sklypo bendraturčiai. Ieškovei B. Š.-S. nuosavybės teise priklauso 30/577 dalių, atsakovei A. D. – 421/1154 dalių, S. A. G. – 422/1154 dalių, o S. L. – 251/1154 dalių minėto žemės sklypo. Ieškovei nuosavybės teise taip pat priklauso ½ dalis ūkinio pastato 2Ilp, esančio minėtame žemės sklype. Naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nustatyta ir įregistruota VĮ Registrų centras. V. Š. (ieškovės motinai, kurios turtą paveldėjo ieškovė) paskirta naudotis žemės sklypo dalimi, 191 kv. m, pažymėta raide „A“, šiuo metu naudojasi atsakovas S. L., kadangi didžiąją paveldėtos žemės dalį (251/1154 dalis), o taip pat ir visą iš V. Š. paveldėtą gyvenamojo namo dalį (17/50 dalių) 2013-11-04 pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė pardavė atsakovui. Atsakovė A. D. atskirai naudojasi žemės sklypo dalimi, 303 kv. m, pažymėta raide „B“, o S. A. G. atskirai naudojasi žemės sklypo dalimi, 303 kv. m, pažymėta raide „C“. Ieškovė atskiros jai priskirtos žemės sklypo dalies neturi, ji su kitais bendraturčiais naudojasi tik bendro naudojimo žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „D“. Pardavusi paveldėtą gyvenamojo namo dalį, ieškovė apsigyveno ūkinės paskirties pastate 2Ilp, į kurį nori įsivesti elektrą. 2013-12-09 AB „Lesto“ sudarė su ieškove naujojo (buitinio) vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį, pagal kurią AB „Lesto“ įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais suteikti naujam vartotojui (ieškovei) prijungimo paslaugą, o ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka sumokėti prijungimo įmoką ir įvykdyti kitus sutartyje bei prisijungimo sąlygose numatytus įsipareigojimus. Pagal sutarties 6 punktą vartotojas įsipareigojo savo lėšomis, rizika ir atsakomybe ir laikantis teisės aktų reikalavimų suprojektuoti ir pastatyti naujojo vartotojo tinklą bei tinklo ir objekto vidaus instaliacijos prijungimui prie operatoriaus elektros tinklų parengti reikalingus techninius dokumentus, iki prijungimo paslaugos darbų pradžios pateikti operatoriui naujojo vartotojo statinio, kurio įrenginiai prijungiami arba įrenginio statybą leidžiantį dokumentą (jei tokį vartotojas privalo gauti pagal galiojančius teisės aktus), arba dokumentą, patvirtinantį, kad statinio projektas ir statybą leidžiantis dokumentas nereikalingi, taip pat pateikti VEI išduotą vartotojo elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą – pažymą apie vartotojui nuosavybės teise priklausančių elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo. AB „Lesto“ pagal su ieškove sudarytą sutartį darbus atliko, t. y. ant esamos 0,4 kV (duomenys neskelbtini) oro linijos atramos Nr. 3 įrengė įvadinę apskaitos spintą (ĮAS) su reikiamais elektros schemos elementais elektros apskaitos prietaiso (elektros skaitiklio) įrengimui. Tuo tarpu ieškovė nei su ieškiniu, nei su ieškinio patikslinimu, nei vėliau, nagrinėjant bylą teisme, elektros kabelio linijos projekto nuo ĮAS iki jai priklausančio ūkinio pastato dalies nei tos srities specialisto parengto projektinio pasiūlymo nepateikė. Teismas taip pat sprendė, jog žemės sklypui yra taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: ryšių linijų apsaugos zonos, vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos, elektros linijų apsaugos zonos. Ieškovė pateikė vandentiekio išsidėstymo planą, taip pat situacijos planą su pririšimų schema, kurioje pažymėta ir fekalinės kanalizacijos linija. Tačiau nepateikė duomenų apie tai, ar sklype yra kitų požeminių elektros kabelių, ryšių linijų. Taip pat nepateikė sklypo topo nuotraukos, statinių išsidėstymo žemės sklype plano, atstumų tarp jų, iš kurių teismas galėtų vertinti, ar ieškovės planuojamoje vietoje pravedus elektros kabelį, nebus pažeistos kitos komunikacijos, išlaikyti reikiami atstumai, kiti jų apsaugai keliami reikalavimai. Teismas sprendė, kad šis ieškinio reikalavimas, o taip pat su šiuo reikalavimu susiję turtinis ir neturtinis reikalavimai yra nepagrįsti ir atmestini. Taip pat nurodė, kad ieškovė, neturėdama atsakovų sutikimo ir teismo leidimo vykdyti elektros kabelio įrengimo darbus, savo rizika samdė darbininkus ir jiems mokėjo. Atsakovai neatsakingi ir dėl ieškovės savarankiškai priimto sprendimo neįsivedus elektros apsigyventi ūkiniame pastate. Dėl naudojimosi ūkiniu pastatu tvarkos nustatymo teismas nurodė, jog VĮ Registrų centro išraše nėra duomenų apie nustatytą naudojimosi ūkiniu pastatu tvarką, tačiau iš 1985-05-31 ieškovės motinos V. Š. ir A. V. sudarytos minėto ūkinio pastato 2I1p pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad šioje sutartyje pardavėja su pirkėja susitarė, jog pirkėja V. Š. naudosis sandėliuku, kuris yra šiaurinėje dalyje. Minėta sutartis buvo patvirtinta notariškai ir nustatyta tvarka įregistruota Kauno tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure. Teismas pažymėjo, kad notariškai patvirtintas ir nustatyta tvarka įregistruotas bendraturčių susitarimas buvo ir yra privalomas ir kitiems asmenims, kurie vėliau įgijo šio namo dalį bendrosios nuosavybės teisėmis. Dėl šių aplinkybių teismas ieškovės reikalavimą dėl naudojimosi ūkiniu pastatu tvarkos nustatymo atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė B. Š.-S. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį ir papildytą ieškinį tenkinti visa apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme. Pagrįsdama savo reikalavimus, nurodo šiuos skundo argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą nurodė, kad „naujojo vartotojo įsipareigojimai aptarti 6 punkte, kuriame be kitų aptartų pareigų (šalių bendradarbiavimo, atsiskaitymo), vartotojas įsipareigoja savo lėšomis, rizika ir atsakomybe ir laikantis teisės aktų reikalavimų suprojektuoti ir pastatyti naujojo vartotojo tinklą bei tinklo ir objekto vidaus instaliacijos prijungimui prie operatoriaus elektros tinklų parengti reikalingus techninius dokumentus, iki prijungimo paslaugos darbų pradžios pateikti operatoriui naujojo vartotojo statinio, kurio įrenginiai prijungiami arba įrenginio statybą leidžiantį dokumentą, arba dokumentą, patvirtinantį, kad statinio projektas ir statybą leidžiantis dokumentas nereikalingi, taip pat pateikti VEI išduotą vartotojo elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą – pažymą apie vartotojui nuosavybės teise priklausančių elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo“. Visiems šiems veiksmams atlikti būtina gauti bendraturčių sutikimą tiesti žemos įtampos elektros kabelį bendro naudojimo namų valdos žemės sklypo dalyje. Tačiau teismas, išvardinęs visas šias sąlygas, nustatęs aplinkybes, jog atsakovai iš tiesų atsisako duoti sutikimą, nepagrįstai ieškinį atmetė. Teismas nurodė, jog ieškovė nepadarė visų patalpų planų ir nepateikė teismui. Pažymėtina, jog architektas braižo planus tik tada, kai gali pirmiausiai išmatuoti visas patalpas. O į jas galima patekti tik per S. A. G. pastato dalyje esančias duris. Tuo tarpu S. A. G. architektų įsileisti nesutinka. Todėl kaltė dėl tinkamų dokumentų nepateikimo yra ne ieškovės, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir be pagrindo apkaltino ieškovę neveikimu.Teismas ignoravo privalomas taikyti poįstatyminių aktų nuostatas. LR elektros energetikos įstatymo 75 str. 2 d nustato, kad elektros energijos persiuntimui skirtos žemos ir vidutinės įtampos oro linijos, oro kabeliai, požeminių kabelių linijos ir įrenginiai, įskaitant transformatorinėse pastotėse įrengtus įrenginius, kartu su požeminių kabelių kanalais, linijas laikančiomis atramomis bei kitais priklausiniais, laikomi kilnojamaisiais daiktais. Vadovaujantis LR Statybos įstatymo 2 str. 2 d nuostatomis, kilnojamieji daiktai nelaikomi statiniais, kilnojamųjų daiktų projektavimui ir įrengimui netaikomos statybos įstatymo nuostatos. Darytina išvada, kurią patvirtina ir elektros darbus atliekančių įmonių specialistai, jog projektas žemos įtampos kabelio tiesimui nereikalingas. Pageidaujant kabelį pajungti reikia laikytis reikalavimų: kabelis turi būti įkastas 70–100 cm gylyje ir 60–90 cm atstumu prasilenkti su žemėje esančiais vandentiekio, kanalizacijos vamzdžiais. Tiesiant oru, kabelis turi eiti 4 metrų aukštyje. Projektu vadinamas iš daug parametrų susidedantis brėžinys. Šiuo konkrečiu atveju yra tik 2 būtini matavimų reikalavimai: gylis (cm) atstumas nuo vandentiekio vamzdžio arba nuo žemės sklypo tvoros.Teismas neatsižvelgė į ieškovės pateiktus LESTO ir Energetikos ministerijos keliamus būtinus reikalavimus norint pasijungti elektros kabelį, kur sakoma, kad būtinas arba teritorinis planas, arba topografinė nuotrauka (topografinė nuotrauka negalioja, jei „Kauno vandenys“ nepatvirtina pagal savo vandentiekio, kanalizacijos turimus projektus). Čia taip pat sakoma, kad reikia grafiškai – linija pažymėti vietą, kur bus įkastas elektros kabelis, bet nekalbama apie profesionalaus specialisto atlikto projekto būtinumą. Ant specialiai teismui atlikto sklypo brėžinio buvo linija pažymėta pageidaujama žemos įtampos kabelio įkasimo vieta. Jungiant oro būdu nereikalinga linijinis-grafinis žymėjimas, reikalinga tik grafiniu kryžiuku pažymėti gatvės elektros stulpo vietą, kas taip pat buvo pažymėta.Teismas netinkamai vertino ir atsakovės A. D. teismui pateiktą, jos pačios mobiliu telefonu nufotografuotą, suklastotą nuotrauką. Iš nuotraukoje esančio vaizdo nėra aišku, kur kabelis randasi, nematyti nei pastatų, nei kiemo. Nuotrauka nepatvirtina tos aplinkybės, jog ji daryta (duomenys neskelbtini).Teismo sprendime nurodytas teiginys, jog ieškovė nepateikė duomenų apie tai, ar yra žemės sklype kitų požeminių elektros kabelių, ryšių linijų, statinių išdėstymo plano, yra nepagrįstas. Ieškovė teismo posėdžių metu pateikė (duomenys neskelbtini) teritorinį planą iš AB „Kauno vandenys“ duomenų bazės bei vandentiekio, kanalizacijos projektų kopijas iš AB „Kauno vandenys“ archyvų, buvo parodyta, kur sklype eina kanalizacija, vandens vamzdžiai, telefono kabelis. Teritoriniame plane yra pažymėtos visos komunikacijas, t. y. vandens, kanalizacijos, telefono, elektros linijos (oru). Ieškovė taip pat pateikė teismui sklype išdėstytų statinių planą. Minėtų dokumentų ir ieškovės paaiškinimų teismas nevertino.Teismas neišsprendė turtinės ir neturtinės žalos klausimo. Taip pat nebuvo išspręstas 2014-10-29 papildyto ieškinio reikalavimas: „1. pripažinti ieškovei B. Š.-S. nusistatyti naudojimosi tvarką bendru kiemu pagal pateiktą pasiūlymo planą; 2. suteikti teisę Kauno Inventoros specialistams padaryti planą be bendrasavininkų leidimo, bei B. Š.-S. pagal specialistų planą pasidaryti laiptus–patekimą į jai priklausančio rūsio dalį iš rytinės ūkinio pastato pusės“.

Atsiliepimas

Atsakovė A. D. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog ji duotų rašytinį pritarimą nutiesti elektros kabelį, kai bus paruoštas sklypo planas su nurodytomis komunikacijomis, nurodytais parametrais dėl darbų vykdymo – gylio vietos, atstumo nuo namo, dėl darbus atliekančių darbuotojų ar įmonės, darbų pradžios ir pabaigos datos, taip pat sutvarkomos kasimo darbų pasekmės - keliuko sutvarkymas ir jei bus pažeisti gėlynai ar želdynai, visa tai turi būti aprašyta plane, kurio kopija įteikta kiekvienam savininkui. O ūkiniame pastate, dėl kurio vyksta ginčai, reikia padaryti kadastrinių matavimų bylą, kurios pagrindu ir būtų padarytas patalpų pasidalinimo – naudojimosi planas. Ūkinio pastato mansardinis aukštas yra taip pat nepamatuotas ir tokiu atveju naudojimosi vietos nėra nustatytos. Ieškovė teigia, jog S. A. G. nesutinka atrakinti jai priklausančios sandėliuko dalies, tačiau pas ją nesikreipė, nors ji ir S. A. G. naudojasi bendrai savo dalimi ir toje dalyje nėra nei pertvarų ar papildomų durų, kurios neleistų atlikti matavimų.

Atsakovas S. L. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog jis jokių pretenzijų dėl elektros įsivedimo neturi, kadangi nesinaudoja įvažiavimu į kiemą, jo įvažiavimas ir įėjimas į namus yra visiškai atskiras. Bendrasavininkiai pareiškė B. Š.-S. tokius reikalavimus, kad darbai būtų atlikti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir reikalavimus, o atlikus darbus būtų sutvarkyta kiemo ir įvažiavimo vieta, kaip buvo iki darbų atlikimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje nustatyta, jog ieškovė ir atsakovai yra 0,1154 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovei B. Š.-S. nuosavybės teise priklauso 30/577 dalių, atsakovei A. D. – 421/1154 dalių, S. A. G. – 422/1154 dalių, o S. L. – 251/1154 dalių minėto žemės sklypo. Ieškovei nuosavybės teise taip pat priklauso ½ dalis ūkinio pastato 2Ilp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio minėtame žemės sklype (t. 1 b. l. 6, 82–84), į kurį ji nori įsivesti elektrą. Tuo tikslu ji kreipėsi į AB „Lesto“, pateikdama paraišką prijungti prie elektros tinklų ūkinio pastato dalį. 2013-12-09 AB „Lesto“ sudarė su ieškove Naujojo (buitinio) vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį (t. 1 b. l. 13–17). Pagal su ieškove sudarytą sutartį AB „Lesto“ darbus atliko, tuo tarpu ieškovė elektros kabelio linijos projekto nuo įvadinės apskaitos spintos (ĮAS) iki jai priklausančio ūkinio pastato dalies, nei tos srities specialisto parengto projektinio pasiūlymo nepateikė. Ieškovė įrodinėja, kad kabelio linijos projekto ji neprivalo rengti, kadangi atsakovams ir teismui turėtų būti aišku, kurioje vietoje bus pravesta kabelio linija iš jos geltona spalva atlikto paženklinimo ant vandentiekio schemos ir teisminiam nagrinėjimui parengto žemės sklypo pasidalijimo plano. Tuo tarpu atsakovai, nesutikdami su ieškovės ieškiniu ir atliktu planuojamu kabelio linijos pažymėjimu, nurodė, kad toje vietoje yra betoninis įvažiavimo keliukas, pravestas vandentiekis, galimai eina kitos komunikacijos, todėl prašė, kad ieškovė pateiktų atnaujintą topo nuotrauką, kad jie galėtų įsitikinti, jog šie įrenginiai nebus pažeisti, taip pat nurodyti sertifikuotus darbų vykdytojus, nes prieš tai buvę ieškovės samdyti darbininkai neturėjo dokumentų, patvirtinančių, kad jie gali atlikti tokius darbus.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Apeliantė išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra išimtinė forma (CPK 322 straipsnis). CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kadangi apeliantė, pareikšdama prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, nenurodė jokių tokį prašymą pagrindžiančių priežasčių, todėl teismas sprendžia, kad nėra jokios būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje nenustatyta, jog kokias nors konkrečias aplinkybes reiktų aiškintis žodinio nagrinėjimo metu, šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra išsamiai išdėstytos bylos aplinkybės, visi esminiai įrodymai, kuriais šalys grindė savo reikalavimus ir atsiliepimus bei atsikirtimus, buvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o šalių (jų atstovų) paaiškinimai užfiksuoti teismo posėdžių garso įrašuose. Apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta būtinumo aiškintis bylos aplinkybes, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė naujus įrodymus – Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiojo inžinieriaus – inspektoriaus bei IĮ „Elektros smūgis“ elektroninius laiškus, kuriais yra grindžiami apeliacinio skundo argumentai, jog elektros kabelio nutiesimui iki ieškovei priklausančio ūkinio pastato projektas nėra reikalingas. Nors ieškovė apeliaciniame skunde nėra aiškiai suformulavusi prašymo priimti į bylą naujus įrodymus ir nurodžiusi tokio prašymo pagrįstumo atsižvelgiant į CPK 314 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad šie el. laiškai yra rašyti laikotarpiu nuo 2015-03-19 iki 2015-03-25, t. y. po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, yra susiję su nagrinėjama byla bei tai, kad šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima apeliacinės instancijos teisme pateikiamus naujus rašytinius įrodymus.

Dėl bendraturčių sutikimo ir ieškovės ketinimų atskleidimo

Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Dažnai nuosavybės teisė į daiktą priklauso ne vienam, bet dviem ar daugiau savininkų. Esant nuosavybės teisėje nustatytoms kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalims, laikoma, kad daiktas jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal bendrąją taisyklę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.75 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatyminis imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas įgalina užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą. Vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai pakeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, bet negali tapti šių teisių pažeidimo priežastimi (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009, kt.).

Taigi bendraturtis turi teisę tiesti inžinerinius tinklus (šiuo atveju elektros kabelį) per bendrą daiktą, tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Be šių taisyklių laikymosi bendraturčiai privalo turėti kitų bendraturčių sutikimą. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad elektros kabelio nutiesimas per bendrą daiktą pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki elektros kabelio nutiesimo, kitaip nei numato tai reglamentuojančios teisės normos, t. y. dėl ieškovės planuojamų elektros kabelio tiesimo darbų turi nepablogėti esamos atsakovų naudojimosi turtu sąlygos, nesumažėti galimybė naudotis daiktu, nutiesus elektros kabelį turi nepablogėti esama bendro daikto būklė, išlikti galimybė nevaržomai naudotis bendru daiktu ir kt. Bendraturčio teisės nutiesti elektros kabelį per bendrąją nuosavybę įgyvendinimo būtinos sąlygos – kitų bendraturčių sutikimas ir prievolė laikytis teisės normose nustatytų taisyklių tiesiant elektros kabelį, yra tarpusavyje susijusios. Bendraturtis, nesutikdamas su tokiais kito bendraturčio veiksmais, turi nurodyti galimus tokių teisės normų pažeidimus.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo pripažinti jai teisę nutiesti požeminį elektros kabelį į ieškovei priklausančią negyvenamąją patalpą per bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, plane pažymėtą raide „D“, 1,50 m atstumu nuo sklypo tvoros ir 2,00 m atstumu nuo gyvenamojo namo sienos, 0,70 cm gylyje. 2012 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymo Nr. 1-127 „Dėl elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo patvirtinimo“ 16 punkte numatyta, jog vartotojas ar gamintojas savo lėšomis atlieka jam priklausančio objekto vidaus elektros instaliacijos ir kitus elektros montavimo darbus iki nuosavybės su operatoriaus elektros tinklais ribos bei parengia šiems darbams atlikti būtinus techninius dokumentus. Pagal AB „Lesto“ parengtų prijungimo sąlygų 2.1. punktą vartotojo objekto vidaus elektros tinklas turės būti suprojektuotas ir sumontuotas pagal imtuvų elektros energijos poreikius, 2.2. punkte numatyta, jog vartotojo objekto vidaus 0,23 kV elektros tinklo prijungimui turės būti suprojektuota ir nutiesta reikiamo skerspjūvio 0,23 kV elektros kabelio linija nuo ĮAS. Iš ieškovės apeliaciniam teismui pateiktų naujų įrodymų – Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiojo inžinieriaus – inspektoriaus bei IĮ „Elektros smūgis“ elektroninio susirašinėjimo – matyti, jog projektas (schema) elektros kabelio nutiesimui ieškovei yra reikalingas, jame turi būti nurodyta kabelio nuo ĮAS iki pastate esančio skydelio trasa, pažymėta, koks kabelis, kokiame gylyje klojamas. Taip pat turi būti išmatuotos varžos bei priduoti varžų matavimo protokolai ir montavimo schemos į Valstybinę energetikos inspekciją. Šiuos darbus ir nedidelį projektą turi atlikti atestuotas asmuo ar įmonė (t. 2 b. l. 33–35). Taigi šių duomenų pagrindu darytina išvada, jog nedidelis projektas elektros kabelio nutiesimui yra reikalingas ir projektavimo darbus šiuo atveju gali atlikti tik atestuotas asmuo ar įmonė, o ne pati ieškovė ant vandentiekio schemos ir teisminiam nagrinėjimui parengto žemės sklypo pasidalijimo plano nubrėždama liniją, ties kuria planuojama nutiesti elektros kabelį. Tačiau ieškovė tiek pateikdama ieškinį teismui, tiek teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu laikėsi pozicijos, jog projektas šiuo atveju apskritai nėra reikalingas ir šios srities specialisto parengto projekto (ar projektinio pasiūlymo), t. y. plano (schemos), kuriame būtų visi elektros kabelio tiesimo darbus, darbų pobūdį apibrėžiantys faktiniai duomenys (darbų atlikimo vietoje esamos komunikacijos, jų vieta, kasimo darbų atstumai, gylis, naudojamas kabelis, kasimo darbus atliekantis subjektas, darbų atlikimo terminas), nepateikė. Tuo tarpu atsakovų A. D., S. A. G., S. L. nesutikimas dėl elektros kabelio tiesimo darbų atlikimo bendrame daikte būtent yra ir grindžiamas tuo, kad ieškovė nepateikė tokio projekto, kuriame būtų pažymėtos visos komunikacijos, nurodyti sertifikuoti darbų vykdytojai, turintys tai patvirtinančius dokumentus, kad jie galėtų įsitikinti, jog esamos komunikacijos bendrame sklype nebus pažeistos. Tiek atsiliepimuose į apeliacinį skundą, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovai nurodė, jog ieškovė nepateikė detalios informacijos apie planuojamus elektros kabelio tiesimo darbus. Iš byloje esančio VĮ Registrų centras išrašo matyti, kad žemės sklypui (duomenys neskelbtini), yra taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: ryšių linijų apsaugos zonos, vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos, elektros linijų apsaugos zonos (t. 1 b. l. 82). Ieškovė teismui pateikė tik vandentiekio išsidėstymo planą ir situacijos planą su pririšimų schema, kurioje pažymėta ir fekalinės kanalizacijos linija (t. 1 b. l. 85, 86). Tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepateikė duomenų apie tai, ar sklype yra kitų požeminių elektros kabelių, ryšių linijų, nepateikė sklypo topo nuotraukos, statinių išsidėstymo žemės sklype plano, atstumų tarp jų, iš kurių teismas galėtų vertinti, ar ieškovės planuojamoje vietoje pravedus elektros kabelį, nebus pažeistos kitos komunikacijos, išlaikyti reikiami atstumai, kiti jų apsaugai keliami reikalavimai. Ieškovė nagrinėjamu atveju kreipdamasi į teismą turi pareigą įrodyti, jog jos pageidaujami atlikti elektros kabelio tiesimo darbai nepažeis atsakovų nuosavybės teisės. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog atsakovai neturėdami visų duomenų negalėjo priimti sprendimo, negalėjo įvertinti, ar kasimo (elektros kabelio tiesimo) darbai, kurių vykdymui prašoma atsakovų sutikimo, nepažeis atsakovų teisių. Vien tik informavimas apie būsimų kasimo darbų vietą (1,50 m atstumu nuo sklypo tvoros ir 2,00 m atstumu nuo gyvenamojo namo sienos, 0,70 cm gylyje) nepripažįstamas tinkamu ir pakankamu informavimu apie planuojamus atlikti darbus, o atsakovų atsisakymas tokiu atveju nelaikytinas nesąžiningu. Asmuo, ketinantis atlikti elektros kabelio tiesimo darbus, privalo užtikrinti tai reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir susitarti su žemės sklypo savininkais (kitais teisėtais valdytojais ar naudotojais), kurių turtą jis ketina panaudoti kasimo (elektros kabelio tiesimo) darbams. Šiuo atveju ieškovė ir atsakovai yra žemės sklypo bendraturčiai. Taigi, akivaizdu, kad atsakovų, kaip bendraturčių, teisė žinoti, kokie darbai bus atliekami jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemė sklype, taip pat šių darbų rezultatas, yra pagrįsta, o be šių duomenų jie neturi galimybės įvertinti savo interesų pažeidimo grėsmės, kylančios iš numatomų kasimo (elektros kabelio tiesimo) darbų. Vien tai, kad elektros kabelio tiesimo darbai bus vykdomi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje, įrodo, kad atsakovams yra reikalingi išsamūs duomenys apie ketinamus atlikti darbus, sprendžiant, ar dėl to nepablogės atsakovų gyvenimo sąlygos.

Kaip jau nurodyta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas civilines bylas, susijusias su statinių rekonstrukcijomis, yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę, kiti bendraturčiai galėtų ginčyti ne teisę kaip tokią, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo pateikimas. Kasacinis teismas padarė išvadą, kad, ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė privalėjo atskleisti atsakovams kokiu būdu bus realizuoti kasimo (elektros kabelio tiesimo) darbai, t. y. kokie konkrečiai kasimo (elektros kabelio teisimo) darbai bus vykdomi, kiek laiko bus vykdomi darbai, kokia atskirų darbų paskirtis ir kokį poveikį tokie darbai gali turėti bendrasavininkų teisėms (ar nebus pažeistos jų, kaip bendrasavininkų, teisės), nes, kaip jau minėta, bendrasavininkai sutikimą duoda ne bendrai teisei įsivesti ir turėti elektrą įgyvendinti, bet konkretiems darbams atlikti. Todėl apeliantė privalėjo bendrasavininkams detaliai atskleisti esminius kasimo (elektros kabelio teisimo) darbų sprendimus, tuo labiau, jei jiems tai yra reikalinga, apsisprendžiant, ar duoti ieškovei sutikimą atlikti kasimo (elektros kabelio tiesimo) darbus. Šiuo atveju aplinkybė, jog teisė atlikti kasimo (elektros kabelio teisimo) darbus turi būti realizuojama, vadovaujantis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimais, reikšmės negali turėti. Ieškovė turi atskleisti savo ketinimus taip, kad bendrasavininkai galėtų patys apsispręsi ir įvertinti, ar toks ieškovės pasiūlymas jiems yra priimtinas ir nesukels jiems neigiamų pasekmių, atitinkamai bendrasavininkams turi būti garantuota, kad atliekamų darbų rezultatai atitiks visus įstatyminius reikalavimus, tačiau vien ieškovės patikinimo, jog bus laikomasi darbams įstatymų keliamų reikalavimų, šiuo atveju nepakanka, tai turi atsispindėti ir pačiame projektiniame pasiūlyme, tuo labiau, jei kiti bendrasavininkai to reikalauja. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės pateiktos informacijos išsamumas apie pageidaujamus vykdyti kasimo (elektros kabelio tiesimo) darbus buvo nepakankamas.

Pagal kasacinio teismo praktiką, bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes, siekdami suderinti savo valią dėl bendro daikto, aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo ar grupės kelių bendraturčių interesus, ignoruojant kitų interesus, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimo pripažinti nepagrįstu atsakovų atsisakymą duoti ieškovei sutikimą nutiesti elektros kabelį po žeme nuo AB „Lesto“ pastatytos ĮAS į ūkinį pastatą, pagrįstai pripažino, kad ieškovė pažeidė savo, kaip bendraturtės, pareigą bendradarbiauti su atsakovais ir nepateikė konkrečių duomenų apie ieškovės planuojamus atlikti darbus, t. y. ieškovė neįrodė, kad atsakovų atsisakymas pažeidžia jos teises. Ieškovei nepateikus elektros kabelio nutiesimo į ūkinį pastatą bent jau eskizinio projekto, iš kurio būtų matyti, kurioje vietoje bus atliekami darbai, ar toje vietoje, kur norima vykdyti darbus nėra kitų komunikacijų, kurios gali būti pažeistos, nenurodžius, kiek laiko bus vykdomi darbai, yra pagrindas pripažinti, jog ieškovė neatskleidė atsakovams kaip bendraturčiams savo planų. Todėl atsakovai, kuriems neatskleisti konkretūs ieškovės planai, neduodami bendraturčiui sutikimo atlikti elektros kabelio nuteisimo į ūkinį pastatą, nepažeidžia ieškovės teisių.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovai tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu aiškiai pareiškė savo nesutikimo argumentus, paaiškino, kokiu aspektu ieškovės elektros kabelio tiesimo darbų atlikimas, anot jų, gali pažeisti jų teises ir interesus, o ieškovė neįrodė, kad jos norimi atlikti elektros kabelio tiesimo darbai atitiks teisės aktų normatyvų reikalavimus, nepaneigė atsakovų abejonių, kad elektros kabelio tiesimo darbai nepažeis jų teisių ir teisėtų interesų, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovų nebendradarbiavimo su ieškove pažeidimo. Taip pat pabrėžtina, kad atsakovai (bendrasavininkai) iš esmės neprieštaravo ieškovės norimiems atlikti elektros kabelio teisimo darbams, tik reikalavo iš ieškovės garantijų, jog tokie darbai nepažeistų jų interesų. Būtent bendraturtis, siekdamas atlikti kasimo (elektros kabelio teisimo) darbus bendrame sklype, turi įrodyti, jog jo siūlomas darbų atlikimo būdas nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005, 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008 ir kt.). Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad jos norimų atlikti darbų būdas nepažeis kitų bendrasavininkų teisių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė turi teisę iš naujo kreiptis į atsakovus dėl sutikimo gavimo, pateikdama jiems išsamius duomenis apie kasimo (elektros kabelio tiesimo) darbus, šių darbų rezultatą, o atsakovams atsisakius duoti sutikimą, ginčyti tokį atsisakymą teismine tvarka.

Dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo ir papildyto ieškinio reikalavimų

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neišsprendė turtinės ir neturtinės žalos klausimo. Taip pat nebuvo išspręstas 2014-10-29 papildyto ieškinio reikalavimas: „1. pripažinti ieškovei B. Š.-S. nusistatyti naudojimosi tvarką bendru kiemu pagal pateiktą pasiūlymo planą; 2. suteikti teisę Kauno Inventoros specialistams padaryti planą be bendrasavininkų leidimo, bei B. Š.-S. pagal specialistų planą pasidaryti laiptus –patekimą į jai priklausančio rūsio dalį iš rytinės ūkinio pastato pusės“. Šie apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais.

Pažymėtina, jog ieškovė pateikdama ieškinį pirmosios instancijos teismui nurodė, jog atsakovai be jokio pagrindo nuo 2013 m. lapkričio pradžios neduoda sutikimų nutiesti po žeme elektros kabelį ir tokiu būdu varžo jos teisę naudotis elektros energija, ieškovė dėl to patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Jos patirtą turtinę žalą sudaro kviestam žemės kasimo darbų specialistui sumokėtos transportavimo išlaidos – 100 Lt. Neturtinę žalą ieškovė patiria kasdien, nes yra priversta gyventi nešildomose, neapšviestose patalpose sveikatai kenksmingomis sąlygomis. Kadangi jai priklausančioje ūkinio pastato dalyje nėra elektros, ji ne tik negali normaliomis sąlygomis gyventi, bet taip pat neturi jokių galimybių dirbti ir užsidirbti. Ieškovė yra dailininkė, tačiau visiškai nešildomose patalpose negali dirbti dėl šalčio ir drėgmės, nedžiūsta dažai, yra tamsu. Jokio kito turto, kuriame galėtų gyventi ir dirbti ji neturi. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ieškinys buvo atmestas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Be to, pažymėtina, jog ieškovė nagrinėjant ginčą pirmosios instancijos teisme ne kartą keitė ieškinio dalyką, t. y. pareiškė naujus reikalavimus atsakovams. Ieškovė 2014 m. spalio 29 d. pateikė Kauno apylinkės teismui papildytą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti ieškovei B. Š.-S. teisę nusistatyti naudojimosi tvarką bendru kiemu pagal jos pateiktą pasiūlymo planą, suteikti teisę Kauno Inventoros specialistams padaryti planą be savininkų leidimo bei B. Š.-S. pagal specialistų planą pasidaryti laiptus – patekimą į jai priklausančio rūsio dalį iš rytinės ūkinio pastato pusės. 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovei B. Š.-S. 7 dienų terminą pašalinti nutartyje nurodytus patikslinto ieškinio trūkumus ir galutinai suformuluoti ieškinio reikalavimus. Ieškovė, vykdydama teismo nutartimi nustatytą įpareigojimą, 2014 m. lapkričio 14 d. pateikė ieškinio patikslinimą, kuriame suformulavo tik vieną reikalavimą – nustatyti ieškovei B. Š.-S. naudojimosi tvarką bendru kiemu pagal UAB „Banesta“ 2014-01-15 parengto žemės sklypo pateiktą pasiūlymo planą, plane raide „E“ pažymėtą 44 kv. m plotą skirti naudotis B. Š.-S.. 2014 m. lapkričio 17 d. ieškinio atsiėmimu ieškovė B. Š.-S. pasinaudojo jai CPK 139 straipsnio 1 dalyje suteikta teise ir atsiėmė ieškinį, pareikštą atsakovams dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, bei patvirtino, kad jai yra žinomos procesinės ieškinio atsiėmimo pasekmės (b. l. 121). Pagal CPK 139 straipsnio 1 ir 2 dalį ieškovas tol, kol teismas neišsiuntė ieškinio kopijos atsakovui, turi teisę atsiimti pareikštą ieškinį. Vėliau ieškinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą ir ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Ieškinio atsiėmimą teismas įformina nutartimi, kuria ieškinį palieka nenagrinėtą. Jeigu pareiškimas dėl ieškinio atsiėmimo gaunamas iki ieškinio priėmimo momento, teismas nutartimi ieškinį pripažįsta nepaduotu ir grąžina jį padavusiam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, jog 2014 m. spalio 29 d. ieškinys nebuvo priimtas, nustačius jo trūkumus, ieškovei nustatytas terminas juos pašalinti, o ieškovei trūkumus pašalinus pateikus patikslintą 2014 m. lapkričio 14 d. ieškinį, kuris taip pat dar nebuvo priimtas ir kurį ji 2014 m. lapkričio 17 d. atsiėmė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių patikslintų (papildytų) ieškinių ir juose ieškovės išreikštų reikalavimų nenagrinėjo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovės apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantei buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (t. 2 b. l. 31-32), todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei iš apeliantės nepriteistinos, nes apeliantė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleista, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Žibutė BudžienėNijolia IndreikienėLeonas Jachimavičius