Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-11-03 · Civilinė byla Nr. 2A-1448-265/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-09-10Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-11-03Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-03
Bylos Nr.
2A-1448-265/2016
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00694-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė
Atsakovas
V. K.
Ieškovas
R. D.
Civilinė byla Nr. 2A-1448-265/2016Proceso Nr. 2-24-3-00694-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.10.5.2; 3.3.1.14
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 3d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko ((kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui V. K. dėl turtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 2 987,01 Eur turtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad 2015-01-15 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pakeitusiu 2014-05-02 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendį, V. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d. dėl nežymaus sužalojimo ieškovei padarymo. Nuosprendžiu R. D. iš V. K. buvo priteista 579,24 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o dėl turtinės žalos – pripažinta ieškovei teisė į šios žalos atlyginimą, o klausimas dėl jos dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažinta, kad 2013-09-20 V. K. asmeninio konflikto metu trenkė R. D. kumščiu į dešinįjį žandikaulį, padarydamas jai kramtomųjų 43 ir 23 dantų paviršių pažeidimus ir taip nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą. Todėl ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo visą turtinę žalą, kuri buvo jai padaryta dėl šio sužalojimo. Prašomą priteisti žalą sudaro 88,96 Eur kuro pirkimo išlaidos, patirtos R. D. iš Duomenys neskelbtini važinėjantis pas gydytojus, teismo medicinos specialistą į Duomenys neskelbtini, 20,28 Eur specialisto išvados apmokėjimo išlaidų, 43,05 Eur, išleisti vaistams ir medikamentams, susijusiems su patirtais sužalojimais, stresu ir įtampa, pirkti, 17,38 Eur, sumokėti UAB „Duomenys neskelbtini“ už panoraminę rentgenogramą, 1 274,32 Eur 43 ir 23 dantų atstatymo implantais ir protezavimo išlaidų, bei 37,02 Eur vaistų ir medikamentų, pirktų po dantų implantavimo, pirkimo išlaidų. Taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 700 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nepripažįsta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių, prašė iš naujo atlikti išsamų šių aplinkybių tyrimą ir nustačius, kad jis ieškovės nesužalojo, ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo V. K. ieškovei R. D. 2 948,00 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 690,00 Eur advokato pagalbai apmokėti, viso 3 638,44 Eur. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo V. K. 88,44 Eur žyminio mokesčio ir 7,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas padarė išvadą, kad tai, jog atsakovas padarė ieškovei nuosprendžiu konstatuotą nežymų sužalojimą - kramtomųjų 43 ir 23 dantų paviršių pažeidimus, yra įrodyta ir šioje byloje nebenagrinėtina. Pripažino, kad šių dantų paslankumą iš dalies padidino parodontozė, pripažinta ieškovės gydytojos B. O. V., tačiau atsakovas, suduodamas smūgį pensijinio amžiaus moteriai į dantų sritį, turėjo ir galėjo pagalvoti, kad tai sukels sunkesnes pasekmes, negu tokio pat smūgio sudavimas jaunam ir sveikam žmogui. Konstatavo, jog priežastinis ryšys tarp atsakovo pripažintų neteisėtų veiksmų ir ieškovės sveikatai atstatyti būtinų išlaidų yra aiškus ir akivaizdus.Nurodė, kad byloje pateiktų įrodymų pakanka pagrįsti ieškovės patirtas 1 274,32 Eur išlaidas, susijusias su dantų implantavimu ir protezavimu, bei 17,38 Eur išlaidas, susijusias su panoraminės rentgenogramos apmokėjimu, todėl jas priteisė iš atsakovo. Teismas nenustatė pakankamo priežastinio ryšio tarp ieškovės patirtų sužalojimų bei kitokio poveikio asmens fizinei ir psichinei būklei atstatyti ir brangaus maisto papildo – žuvies taukų Omega Vivavit įsigijimo, todėl šios ieškovės reikalavimo dalies (17,99 Eur) netenkino. Taip pat nepriteisė 20,58 Eur sumos, kuri buvo sumokėta už vaisto Augmentin įsigijimą, kadangi nustatė, jog jis parduotas pagal kitam asmeniui išduotą receptą. Teismas pripažino ieškovės patirtas 20,28 Eur išlaidas, susijusias su specialisto išvados apmokėjimu bei 88,96 Eur išlaidas, susijusias su kuro pirkimu, pagrįstomis ir jas taip pat priteisė iš atsakovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą; 2) priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; 3) išreikalauti iš ieškovės R. D. rašytinį įrodymą t. y. rentgenogramos nuotrauką (as) ir gydytojo rentgenogramos nuotraukos (ų) aprašymą (us), kuri buvo daryta ieškovei dėl 2013-09-23 išmuštų 23 ir 43 dantų pas gydytoją B. O. V. ir burnos chirurgą pagal B. O. V. siuntimą; 4) apklausti liudytojus - Klaipėdos AVPK patrulius J. L. ir E. G.; 5) išreikalauti 2013 m. rugsėjo ir spalio mėnesio darbo apskaitos žiniaraščių originalus iš E. V. individualios įmonės, kuriuose būtų pateiktas gydytojos B. O. V. išdirbtų darbo dienų ir valandų skaičius E. V. įmonės odontologijos kabinete Duomenys neskelbtini.; 6) išreikalauti iš Valstybinės teismo medicinos Tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus medicininių dokumentų originalus arba patvirtintas kopijas, kuriuos pateikė ieškovė teismo medicinos ekspertui gydytojui R. P. dėl atliktos ir surašytos 2013-09-26 specialisto išvados Nr. G 2115/13(03); 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas šališko teismo, be motyvų ir argumentų. Neįvertinta, ar atsakovui yra kilusi prievolė atlyginti ieškovei turtinę ir neturtinę žalą. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės neįrodo atsakovo neteisėtos veiklos, todėl nėra sąlygų atsakovo deliktinei atsakomybei kilti. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo. Atsakovo pateikti įrodymai, t. y. 2016-01-18 Lietuvos Respublikos Odontologų rūmų atsakymas į atsakovo klausimus bei kiti atsakovo pateikti įrodymai turi didesnę įrodomąją galią nei dokumentai, pateikti ieškovės. Ieškovei nereikėjo šalinti ar protezuoti 23 ir 43 dantų, kadangi jie nebuvo išmušti. Atsakovas neprivalo ieškovei atlyginti žalos dėl dantų protezavimo, nes žala nebuvo padaryta, o ieškovės dantų paslankumą įtakojo tai, jog ieškovė serga parodontoze. Taip pat aplinkybę, jog šie dantys ieškovei nurodytu laiku nebuvo išrauti, patvirtina faktas, jog ši aplinkybė nebuvo užfiksuota ieškovės medicininėje kortelėje. Gydytojos B. O. V. parodymai vertintini kritiškai, kadangi 2013-09-21 ji negalėjo, kaip teigia, apžiūrėti ieškovės, nes iš viešai prieinamos informacijos matyti, jog šeštadieniais gydytoja E. V. įmonės odontologiniame kabinete, esančiame Duomenys neskelbtini. Dėl tos pačios priežasties gydytoja negalėjo surašyti ir kitų byloje esančių 2013-09-20, 2013-09-23 medicininių dokumentų. Ieškovės pateikti vaistų pirkimo kvitai nepatvirtina ieškovės patirtų išlaidų, kadangi nėra galimybės nustatyti, jog ieškovė mokėjo už šiuos vaistus bei ar šie kvitai susiję su padaryta žala. Ieškovės pateiktos UAB „Dentovita“ išlaidos susijusios su ieškovės dantų liga. Ieškovė pateikė receptus, išrašytus kitam asmeniui, o tai rodo jos siekį nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaitą. Taip pat teismas nepasisakė dėl Augmentin vaisto apmokėjimo. Būtina apklausti liudytojus J. L. ir E. G., kadangi jų parodymai turės įtakos sprendžiant klausimą, ar atsakovas iš tiesų sužalojo ieškovę. Būtina išreikalauti 2013 m. rugsėjo ir spalio mėnesio darbo apskaitos žiniaraščių originalus iš E. V. individualios įmonės, kuriuose butų pateiktas gydytojos B. O. V. išdirbtų darbo dienų ir valandų skaičius E. V. įmonės odontologijos kabinete Duomenys neskelbtini. Tam, kad būtų pašalinti prieštaravimai byloje, būtina išreikalauti iš Valstybinės teismo medicinos Tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus medicininių dokumentų originalus arba patvirtintas kopijas, kuriuos pateikė ieškovė teismo medicinos ekspertui gydytojui R. P. dėl atliktos ir surašytos 2013-09-26 specialisto išvados Nr. G 2115/13(03). Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: Atsakovas didžiąja dalimi apeliacinio skundo ginčija Klaipėdos apygardos teismo 2015-01-15 nuosprendį, o ne Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-06-10 sprendimą. Apelianto kaltė buvo pripažinta Klaipėdos apygardos teismo 2015-01-15 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-9-174/2015. Pakartotinai įrodinėti priežastinio ryšio tarp apelianto padarytos veikos (šiuo atveju atliktų veiksmų, kuriuos įstatymas draudžia) ir ieškovės patirtų neigiamų padarinių nėra pagrindo.Apelianto teiginys, jog gydytoja B. O. V. negalėjo nurodytu laiku apžiūrėti ieškovės, yra niekinis, kadangi gydytoja B. O. V. buvo apklausta teismo posėdžio metu ir parodė, kad pacientus skubiais atvejais priima darbo valandomis ir po jų. Be to, esant būtinybei privatus odontologų kabinetas gali su klientu susitarti ir dėl jiems abiems palankaus laiko. Liudytoja B. O. V. teismo posėdžio metu patvirtino, jog 23 ir 43 dantis ieškovei ištraukė, nes jie po traumos pasidarė paslankūs, jautrūs ir skausmingi. Kurį laiką šių dantų būklė buvo stebima, tačiau situacijai nepagerėjus buvo priimtas sprendimas dantis šalinti ir atkurti inplantavimo būdu, ir tik po to protezuoti. Tai, kad apie dantų išravimą nėra užfiksuota medicininėje kortelėje, gydytoja odontologė parodė, jog galėjo šio fakto neužfiksuoti dėl aplaidumo. Vien tai, jog medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota vienokio ar kitokio dantų gydymo veiksmo, dar nereiškia, jog tie veiksmai faktiškai nebuvo atlikti.Odontologė B. O. V. teismo posėdžio metu parodė, kad traumos pasekmės neturi priežastinio ryšio su nežymia parodontoze, kuria serga didžioji dauguma Lietuvos gyventojų. Ieškovė nesiekia nepagrįstai praturtėti, prašo tik atlyginti patirtas išlaidas, kurios iš tiesų buvo ženkliai didesnės, tačiau ieškovė išsaugojo ne visus kvitus.

IV. Apeliacinis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo formos

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų išreikalavimo bei prašymo apklausti liudytojus

Apeliantas prašo apklausti liudytojus Klaipėdos AVPK patrulius J. L. ir E. G.. Iš apeliaciniame skunde nurodytų argumentų matyti, jog apeliantas tikisi liudytojų pagalba paneigti Klaipėdos apygardos teismo 2015-01-15 nuosprendyje nustatytas faktines aplinkybes. Taip pat prašo išreikalauti medicininių dokumentų originalus iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus, kurie, apelianto manymu, įrodys, jog ieškovei nebuvo padaryta turtinė žala. Pažymėtina, kad tai, jog apeliantas nesutinka su įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, nesudaro pagrindo iš naujo atlikti išsamų aplinkybių tyrimą. Įsiteisėjusiu 2015-01-15 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu V. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d. dėl nežymaus sužalojimo R. D. padarymo, pripažįstant šiai nukentėjusiajai teisę į turtinės žalos atlyginimą, perduodant civilinio proceso tvarka nagrinėti klausimą dėl jos dydžio. Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 1d. 3 p. nustatyta, kad asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, nereikia įrodinėti – jos pripažįstamos nustatytomis ir įrodytomis. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą šių reikalavimų dalyje, net nebegali pakartotinai vertinti įsiteisėjusių nuosprendžiu nustatytų aplinkybių bei daryti kitokių išvadų, kad nepažeistų šio teismo sprendimo (nuosprendžio) privalomumo principo (Lietuvos Respublikos CPK 18 str.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apelianto prašymas apklausti liudytojus netenkintinas. Teisėjų kolegija netenkina apelianto prašymo dėl 2013 m. rugsėjo ir spalio mėn. darbo apskaitos žiniaraščių iš E. V. individualios įmonės išreikalavimo. CPK 314 str. reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Darytina išvada, kad gydytojos B. O. V. darbo grafikas neturi teisinės reikšmės nagrinėjant klausimą dėl priteistos turtinės žalos atlyginimo pagrįstumo/nepagrįstumo, taip pat pažymėtina, jog byloje yra liudytojos B. O. V. parodymai, kuriuose išsamiai paaiškinta pacientų priėmimo E. V. odontologiniame kabinete tvarka.

Dėl prejudicinių faktų

Apeliantas nepripažįsta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių ir ginčija žalos ieškovei faktą. Įsiteisėjusio teismo nuosprendžio teisinė reikšmė susijusiai civilinei bylai įtvirtinta CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriame nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškinant ir taikant šią teisės normą teismų praktikoje suformuluotos aktualios nagrinėjamai bylai taisyklės, jog CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civilinės teisinės pasekmės, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar ją padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismo 2015-01-15 nuosprendžiu V. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d. dėl nežymaus sužalojimo R. D. padarymo. Tai, kad atsakovas padarė ieškovei nuosprendžiu konstatuotą nežymų sužalojimą - kramtomųjų 43 ir 23 dantų paviršių pažeidimus, yra įrodyta ir šioje byloje nebegali būti nagrinėjama.

Dėl įrodymų vertinimo

Apelianto argumentai, jog teismas netinkamai vertino byloje surinktus argumentus, atmestinas. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė anksčiau išdėstytas procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

Dėl deliktinės atsakomybės sąlygų

Apelianto argumentai, jog nėra visų įstatyme nustatytų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, todėl ir žalos atlyginti jis neprivalo, nepagrįsti. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). Pažymėtina, kad neteisėta atsakovo veika nustatyta baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu nuosprendžiu; atsakovas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.; nagrinėjamos bylos atveju faktinis priežastinis ryšys yra akivaizdus – ieškovei nebūtų reikėję šalinti kramtomųjų 23 ir 43 dantų, jei šie dantys nebūtų buvę pažeisti sužalojimo metu; nuosprendžiu ieškovei iš atsakovo buvo priteista 579,24 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o dėl turtinės žalos – pripažinta ieškovei teisė į žalos atlyginimą, o klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, akivaizdu, jog yra visos sąlygos taikyti deliktinę atsakomybę.

Dėl kramtomųjų 43 ir 23 dantų pašalinimo

Atsakovas apeliaciniu skundu įrodinėja, kad ieškovei nebuvo būtinybės šalinti kramtomųjų 43 ir 23 dantų, nes jie nebuvo išmušti. Taip pat tvirtina, jog paslankūs jie buvo dėl parodontozės, kuria serga ieškovė. Nors atsakovas neigia ieškovei padarytą žalą, tačiau pakartotinai pažymėtina, jog priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos yra įrodytas baudžiamojoje byloje. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kad šie konkretūs dantys buvo pažeisti sužalojimo metu, nustatyta teismo medicinos specialisto išvadoje, kurios pagrindu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis; duomenų apie tolimesnę šių dantų ir visos ieškovės burnos būklę šioje išvadoje nėra ir jie pagal tokios išvados pobūdį nebūtini, nes teismo medicinos specialistas nesprendžia dėl sužalojimų gydymo eigos. Liudytoja B. O. V. teismo posėdžio metu paliudijo, jog minėtus dantis ištraukė, nes jie po traumos pasidarė paslankūs, jautrūs ir skausmingi. Apelianto teiginiai, jog ieškovei dantys nebuvo išrauti, kadangi tai nėra užfiksuota medicininėje kortelėje, vertintini kritiškai. Vien tai, jog medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuotas tam tikras dantų gydymo veiksmas, dar nereiškia, jog tie veiksmai faktiškai nebuvo atlikti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog netikslumai, padaryti medicinos darbuotojų pildant dokumentus, nelaikytini ieškovės kalte. Taip pat nepagrįstais laikytini ir apelianto argumentai, jog minėti dantys ieškovei buvo išrauti esant paslankumui dėl parodontozės, kuria serga ieškovė. Odontologė B. O. V. teismo posėdžio metu parodė, jog traumos pasekmės neturi priežastinio ryšio su nežymia parodontoze, kuria serga didžioji dauguma Lietuvos gyventojų. Kramtomųjų 23 ir 43 dantų paviršių pažeidimas užfiksuotas teismo medicinos specialisto išvadoje, medicininėje kortelėje užfiksuotas gydymas, kurio metu dantys buvo implantuoti ir protezuoti. Ši gydymo eiga nustatyta byloje esančiuose medicinos įstaigų dokumentuose ir jos pagrįstumas teismui abejonių nekelia, kadangi savo srities specialistai su klientu sprendžia dėl tinkamo paciento sveikatos atkūrimo plano.Apelianto argumentai, jog odontologė B. O. V. 2013-09-21 negalėjo apžiūrėti ieškovės, nes iš viešai prieinamos informacijos matyti, jog šeštadieniais gydytoja E. V. įmonės odontologiniame kabinete nedirba, vertintini kritiškai. Gydytoja B. O. V. teismo posėdžio metu parodė, kad pacientus skubiais atvejais priima ir darbo valandomis, ir po jų, taip pat esant būtinybei gali su klientu susitarti ir dėl jiems abiems palankaus laiko.

Dėl turtinės žalos atlyginimo dydžio

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas atidžiai įvertino visus ieškovės pateiktus kvitus ir receptus bei pagrindė priteistos turtinės žalos atlyginimo dydį. Teismas nenustatė pakankamo priežastinio ryšio tarp patirtų sužalojimų ir kitokio poveikio asmens fizinei bei psichinei būklei atstatyti ir brangaus maisto papildo – žuvies taukų Omega Vivavit įsigijimo, todėl šios ieškovės reikalavimo dalies (17,99 Eur) netenkino. Taip pat nepriteisė iš atsakovo 20,58 Eur už vaisto Augmentin įsigijimą, kadangi nustatė, jog šis vaistas buvo išrašytas kitam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, jog ieškovė siekia prisiteisti didesnių nei patyrė nuostolių atlyginimą. Pažymėtina, jog ieškovė nurodė išsaugojusi ne visus kvitus, todėl reali turtinė žala buvo didesnė, ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius turėtas išlaidas, susijusias su dantų gydymu, pirmosios instancijos teismas kritiškai įvertino ieškovės pateiktus kvitus, apklausė liudytojus, todėl priteista turtinė žala vertintina tik kaip kompensacinio pobūdžio. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus bei šalių paaiškinimus daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė patirtą ieškovės turtinę žalą ir priteisė ją iš atsakovo ieškovės naudai. Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Raimonda AndrulienėAušra MaškevičienėAlvydas Žerlauskas