Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėjas Vandalinas Vainius Baudž. byla Nr. 1A-9-174/2015 Teisminio proceso Nr. 1-24-3-00020-2013-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.4.8.2.; 2.1.7.4.; 2.1.15.1.; 2.1.15.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.5.15.1.2.; 2.4.6.4.2. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuOSPRENDis

2015 m. sausio 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžiu paliktas nenagrinėtas nukentėjusiosios R. D. civilinis ieškinys.

Iš R. D. priteista V. K. 1 000 Lt advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir tuo nežymiai jį sužalojo: 2013 m. rugsėjo 20 d., apie 16.00 val., bendro naudojimo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), V. K. asmeninio konflikto metu pavartojo fizinį smurtą prieš R. D., t. y. jai dešine ranka nutvėrė už rūbų po smakru, apie tris kartus patampė už rūbų, po to dešiniosios rankos kumščiu, laikydamas už rūbų, trenkė jai į dešinįjį žandikaulį, dėl to konstatuoti nukentėjusiajai R. D. kramtomųjų 43 ir 23 dantų paviršių pažeidimai. Tokiais veiksmais V. K. padarė nukentėjusiajai R. D. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusiosios R. D. teigimu, teismas skundžiamame 2014-05-02 nuosprendyje padarė nepagrįstą išvadą, kad „<...> esant smūgiui iš rankos, kramtomosios dalies pažeidimų negalėjo būti. Atsižvelgtina taip pat ir į tai, kad 43 ir 23 dantys yra skirtingose burnos pusėse, todėl vienu smūgiu jie negalėjo būti sužaloti <...>“. R. D. nuomone, akivaizdu, kad darydamas tokias išvadas teismas visiškai neįsigilino į jos duotus parodymus ir neanalizavo medikų pateiktų pažymų. Nukentėjusioji pažymi, jog 2014-02-17 teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, jog V. K. „<...> už megztinio tampė, tampė ir davė su kumščiu. <...> Trenkė su visais rūbais.“ Šią aplinkybę pakartotinai akcentavo ir jos atstovas, nurodydamas, kad: „<...> V. K. dešine ranka po smakru nutvėręs už rūbų tampė, stūmė į dešinį žandikaulį. <...> kaltinamasis dešine ranka suėmęs po smakru stumdamas trenkė į žandikaulį.“ R. D. teigia, jog V. K. judesys buvo stipraus stumiamojo pobūdžio, o jos dantys prieš 17 dienų buvo baigti gydyti ir protezuoti išimamais plokšteliniais protezais. Gydytojos B. O. V. pažymoje nurodyta: „Pradėjo gydytis 2012-06-07, sugydyti ir suprotezuoti 13, 22, 34 ir 43 d. d. 43 d. tik sugydytas ir užplombuotas. 13, 22, 34 d. d. metalo keramikos koronas ir suprotezuota išimamais plokšteliniais protezais (plokštelėmis)....Galutinai suprotezuota 2013-09-03.“ Teismo medikų specialisto išvadoje nurodyta, kad kliniškai aprašyti 23 danties pakitimai nevertinami, nes jis yra protezuotas. Teismo medikas, vadovaudamasis Sveikatos sutrikdymo masto taisyklėmis, taip pat nevertino atlūžusio protezo kraštų ties 21–22 dantimis, nes tai nesusiję su sveikatos sutrikdymu. R. D. aiškina, kad dėl stumiamojo stipraus smūgio iš dešinės į kairę, taip veikiant žandikaulį, apatinė ir viršutinė dantų eilė su plokšteliniais protezais galėjo tarpusavyje slysti, todėl galima motyvuotai paaiškinti teismo mediko fiksuotus 43 ir 23 dantų paviršių pažeidimus bei argumentuotai pagrįsti, kodėl vienu smūgiu sužalojimai padaryti skirtingose burnos pusėse. Pagrįstai galima teigti, kad dėl stumiamojo smūgio galėjo nelikti jokių išorinių sužalojimų, kraujosruvų, burnos gleivinės pažeidimų, juolab, kad teismo medicinos ekspertas ją apžiūrėjo praėjus 6 dienoms po įvykio. Tačiau po įvykio jai kraujavo iš dantenų. Tačiau, nukentėjusiosios R. D. teigimu, teismas neįsigilino į jos nurodytas sužalojimo aplinkybes ir netinkamai jas vertino. Kilus pagrįstų abejonių teismas turėjo teisę iškviesti apklausai teismo medicinos ekspertą ar paskirti teismo medicininę ekspertizę, tačiau to nepadarė. Šių aplinkybių visuma paneigia ginčijamame teismo nuosprendyje padarytas išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kaltinamojo kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus išsprendžiamas teismo nuosprendžiu. Nuosprendis turi būti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė būtina sąlyga vertinant įrodymus.

Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, privačios kaltintojos ir nukentėjusiosios R. D. apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nuosprendis dėl V. K. išteisinimo dėl nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai atmetė ir nepripažino kai kurių byloje esančių duomenų kaltinančiais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis V. K. dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Nagrinėjamoje byloje R. D. kaltino V. K. tuo, kad jis 2013 m. rugsėjo 20 d., apie 16.00 val., bendro naudojimo kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu pavartojo fizinį smurtą prieš ją, t. y. jai dešine ranka nutvėrė už rūbų po smakru, apie tris kartus patampė už rūbų, po to dešiniosios rankos kumščiu, laikydamas už rūbų, trenkė jai į dešinįjį žandikaulį, dėl to konstatuoti nukentėjusiajai R. D. paviršiniai kramtomųjų 43 ir 23 dantų pažeidimai. Tokiais savo veiksmais V. K. padarė R. D. nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, padarė išvadą, jog kaltinamasis V. K. nepadarė veikos, turinčios BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, ir dėl šio nusikaltimo V. K. išteisino. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nesurinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių V. K. kaltę padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismas nurodė, kad nors nukentėjusioji R. D. nuo pat pradžių davė nuoseklius parodymus, tačiau jie neatitinka kitų byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Nukentėjusioji teigė, kad V. K. ją tampė už rūbų ir sudavė vieną smūgį į veidą. Šiuos jos parodymus patvirtino liudytojas M. M., kuris teigė, jog grybavo šalia R. D. sodybos. Tačiau aiškinantis šio liudytojo parodymus nustatyta, kad šalia R. D. sodybos jokio miško nėra, be to, liudytojas M. M. negalėjo nurodyti vietos ir atstumo, iš kur matė konfliktą ir kur grybavo, todėl teismas jo parodymais nesirėmė. Taip pat teismas nesirėmė liudytojų P. D. ir J. D. parodymais, nurodydamas, kad šie liudytojai yra artimi nukentėjusiosios giminaičiai, todėl padarė išvadą, kad jie siekia padėti nukentėjusiajai. Be to, teismo nuomone, šių liudytojų parodymų nepatvirtina kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Teismas pažymėjo, kad iš pradžių liudytojas J. D. teigė, kad smūgio nematė, matė tik tampymąsi, vėliau teigė, jog smūgį matė ir nurodė, kad smūgis buvo alkūne, nors nukentėjusioji nurodė, kad kumščiu. Liudytojas P. D. teigė, jog matė, kaip V. K. tampo žmoną, ir sudavė netgi tris smūgius, taip pat nurodė, kad matė žmonos burnoje kraują iš dantų. Tačiau teismo medicinos ekspertas R. P. nenustatė R. D. jokių išorinių sužalojimų, kraujosruvų, burnos gleivinės pažeidimų, todėl pagal nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus negalėjo būti burnoje kraujo, be to, ekspertas nustatė tik 43 ir 23 kramtomųjų dantų paviršių pažeidimus, todėl teismas padarė išvadą, jog, esant smūgiui ranka, kramtomosios dalies pažeidimų negalėjo būti. Be to, 43 ir 23 dantys yra skirtingose burnos pusėse, todėl vienu smūgiu jie negalėjo būti sužaloti, nepakenkiant kitiems dantims. Gydytoja, išdavusi pažymas nukentėjusiajai, vienoje pažymoje nurodė, kad 23 ir 43 dantys skausmingi ir juos reikia šalinti, vėlesnėje pažymoje nurodė, kad minėti dantys yra išmušti. Įvertinęs šiuos duomenis teismas padarė išvadą, kad nukentėjusiosios ir jos liudytojų parodymai yra abejotini, todėl teismas jais nesirėmė, nurodydamas, kad nėra pagrindo netikėti nuosekliais kaltinamojo V. K. parodymais, kuriuos patvirtino liudytoja V. K., tiesiogiai mačiusi konfliktą, kuris, jos teigimu, buvo tik žodinis. Apygardos teismo vertinimu, tokios pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstos.

Pažymėtina, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Pirmosios instancijos teismas šios nuostatos nepaisė ir neįvertinęs visų byloje esančių duomenų visumos padarė neteisingą išvadą, jog byloje surinkti duomenys nėra pakankami padaryti išvadą, kad V. K. padarė jam inkriminuojamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. mušdamas sukėlė R. D. fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos bei padarė neteisingą ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstą išvadą dėl V. K. nekaltumo. Tokiu būdu teismas ignoravo faktines bylos aplinkybes ir taip atsietai bei nepagrįstai vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, tai iš esmės lėmė teismo išvadą sprendžiant V. K. kaltės klausimą.

Nukentėjusioji R. D. su V. K. išteisinimu nesutinka, teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jų tarpusavio konflikto metu pastarasis jos nestumdė ir prieš ją nesmurtavo bei jos nesužalojo. Tokią išvadą teismas padarė, remdamasis vien tik kaltinamojo V. K. ir jo sugyventinės motinos V. K. parodymais, kurių nepatvirtina jokie bylos duomenys. Nukentėjusiosios R. D. teigimu, V. K. smurtinius veiksmus prieš ją patvirtina ne tik jos, bet ir liudytojų R. D. ir P. D. bei M. M., kuris grybaudamas šalia jos sodybos atsitiktinai matė įvykį, parodymai, specialisto išvada ir kiti byloje esantys duomenys, patvirtinantys neteisėtus V. K. veiksmus. R. D. teigimu, netikėti liudytojų P. D. ir J. D. parodymais vien dėl to, kad jie yra jos artimieji (P. D. yra jos vyras, o R. D. pastarojo brolis), teismas neturėjo pagrindo, juolab, kad teismas rėmėsi V. K. pakviestos liudytojos V. K. parodymais ir juos vertino kaip objektyvius, nors pastaroji yra jo sugyventinės motina. Be to, nukentėjusiosios teigimu, V. K. konflikto metu iš viso nebuvo, tai patvirtino ir jos pakviesti liudytojai. Be to, teismas, vertindamas jos nurodytas sužalojimo aplinkybes bei specialisto išvadą, padarė nepagrįstą išvadą, kad esant smūgiui ranka, dantų kramtomosios dalies pažeidimų negalėjo būti. R. D. teigia, jog teismui kilus pagrįstų abejonių dėl jos nurodytų sužalojimo aplinkybių, teismas turėjo teisę iškviesti apklausai teismo medicinos ekspertą ar paskirti teismo medicininę ekspertizę, tačiau to nepadarė. Nukentėjusiosios R. D. nuomone, teismas skundžiamą nuosprendį priėmė tinkamai neatlikęs įrodymų vertinimo, nepašalinęs prieštaravimų tarp, teismo nuomone, byloje esančių duomenų, nepagrįstai rėmėsi vien tik kaltinamojo V. K. ir jo pakviestos liudytojos V. K. parodymais, kuriuos paneigia byloje esančių duomenų visuma.

Siekdamas motyvuotai atsakyti į nukentėjusiosios R. D. apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą. Tuo tikslu apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas specialisto išvadą pateikęs teismo medicinos ekspertas gydytojas R. P. bei gydytoja odontologė B. O. V.. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, taip pat pats atlikęs įrodymų tyrimą bei įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje surinktų duomenų nepakanka padaryti išvadą, kad V. K., smurtaudamas prieš R. D., nežymiai sužalojo pastarosios sveikatą.

Nors apylinkės teismas teisingai nuosprendyje pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, jog 2013 m. rugsėjo 20 d., apie 16.00 val., tarp V. K. ir D. kilo konfliktas, tačiau padarė neteisingą išvadą, kad konfliktas buvo tik žodinis, t. y. kad V. K. prieš R. D. smurto nevartojo ir jos nesužalojo, taigi konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų pagrįsti V. K. kaltei nepakanka. Su tokia apylinkės teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka. Nukentėjusioji R. D. nuosekliai parodė, kad 2013 m. rugsėjo 20 d., apie 16.00 val., bendro naudojimo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), sugriebęs ją už rūbų tampė bei sudavė jai kumščiu vieną smūgį į veidą V. K.. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, iš karto po konflikto nukentėjusioji R. D. kreipėsi į policiją ir parašė pareiškimą dėl V. K. smurtinių veiksmų prieš ją. R. D. nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ne tik tiesiogiai įvykį mačiusių kaip liudytojų apklaustų jos vyro P. D. bei pastarojo brolio R. D., bet ir liudytojo M. M. parodymai, specialisto išvada bei kiti byloje pateikti įrodymai. Kaip matyti iš 2013-09-26 specialisto išvados Nr. G 2115/13(03), joje nurodyta, kad: „R. D. konstatuoti paviršiniai kramtomųjų 43 ir 23 dantų paviršių pažeidimai. Sužalojimas galėjo susidaryti dėl trauminio poveikio kietų daiktų kategorijai priskiriamu daiktu ar įrankiu, galimai ir nukentėjusiosios deklaruotu laiku. Konstatuoti pakitimai 43 dantyje yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto apimties. Kliniškai aprašyti 23 danties pakitimai nevertinami, nes jis yra protezuotas.“ (b. l. 4). Šią išvadą pateikęs teismo medicinos ekspertas gyd. R. P., apklaustas apeliacijos teismo posėdyje, nurodė, kad įvertinęs pateiktus med. duomenis bei apžiūrėjęs nukentėjusiąją konstatavo dviejų dantų pažeidimus, kadangi prie tų dviejų dantų buvo tvirtintos plastikinės plokštelės – protezai, dantų paslankumo netikrino. Vienas iš jų buvo protezuotas dantis, ant kurio laikėsi uždedamas protezas, todėl dėl smūginio poveikio į veidą dėl paslankumo galėjo kontaktuoti kramtomaisiais paviršiais apatiniai ir viršutiniai dantys. Dėl to galėjo įvykti paviršiaus nuskilimas. Tokie dantų paviršių pažeidimai negalėjo atsirasti nuo valgymo ir tai būtų užfiksuota, kad tai yra dantų nusidėvėjimai, o ne nuskilimai. Dėl protezo krašto atlūžimo tarp 21–22 dantų, tai yra tarpe tarp dantų ir to jis savo išvadoje nenurodė, kadangi tai yra plastikinė dalis, tai yra nenatūrali kūno dalis ir į ją neatsižvelgiama, t. y. nenatūralių kūno dalių pažeidimai išvadoje nenurodomi. Jei būtų lūžęs dantis, o ne tik nuskeltas, tai didelė tikimybė, kad būtų radę kokius nors išorinius mechaninius sužalojimus minkštuosiuose audiniuose, iš jų ir gleivinėje, lūpoje, odoje ir panašiai. Šiuo atveju tai yra tik kramtomajame paviršiuje. Dėl to, kad sužaloti dantys yra skirtingose pusėse, tai odontologės buvo užfiksuotas plastmasinės karūnėlės pažeidimas, tai išvadoje nėra fiksuojama. Kitas dalykas, smūgis galėjo būti šiek tiek įstrižas. Žmogus galėjo suspausti dantis iš skausmo ir jei buvo smūgis, dantys trynėsi ir to galėjo pakati, kad įvyktų lūžimas. Galėjo būti ir gleivinės pažeidimas iš vidinės pusės dėl to, kad dantys buvo sutvirtinti plokštelėmis, tačiau tai nebuvo tikrinama, juolab kad nuo sužalojimo iki pažiūros praėjo nemažai laiko ir tokio pobūdžio sužalojimų galėjo nelikti. Galėjo būti tų dantų intralviolinis lūžis, dėl to gydytoja, fiksavusi dantų paslankumą, siūlė šalinti dantis ir dėti plokšteles, tačiau jam nebuvo pateiktos rentgeno nuotraukos. Kadangi jis neturėjo objektyvių duomenų, tai jų ir nevertino. Specialisto išvados tiriamojoje dalyje jis apsirikęs nurodė 123 dantį, tai yra techninė klaida, pačioje išvadoje teisingai nurodyta, kad pažeisti 23 ir 43 dantų paviršiai.

Apeliacijos teismo posėdyje apklausta gydytoja B. O. V. parodė, kad dirba Vaitelio įmonėje odontologijos kabinete, dirba ir Priekulėje, ir Klaipėdoje. Priekulėje dirba šeštadieniais ir tvarkė nukentėjusiajai R. D. dantis. Nurodė, kad R. D. iki 2013-09-20 buvo sutvarkyti dantys, t. y. uždėti viršutinis ir apatinis protezai. Nukentėjusioji turėjo ir savų dantų. Po gydymo pas ją buvo likę 13, 23, 24, 33 ir 43 dantys bei uždėtos viršutinė ir apatinė plokštelė. Po to, t. y. 2013-09-21 R. D. vėl kreipėsi pa ją, nurodė, kad buvo sumušta, kvietė policiją bei dėl traumos kreipėsi į medikus. R. D. apžiūros metu ji nustatė, kad 43 ir 23 dantys labai paslankūs ir labai skausmingi, nuskeltas viršutinio žandikaulio protezas ties 21-22 dantimis, pažeista lūpa. Nurodė, kad reikalinga šalinti 43 dantį, o 23 reikia sekti. Atsakydama į klausimą, ar dėl suduoto smūgio į žandikaulį galimi tokie protezo sužalojimai, pažymėjo, kad protezas yra kaip plokštuma ir jis yra pakabintas ant dantų, tai jei jis liečiamas, liečiasi visa plokštuma, o po traumos galima tik pamatyti, kaip jis pažeidžiamas. Be jau nurodytų sužalojimų buvo pažeista lūpa ties tuo protezu iš vidaus. Be to, nurodė, kad apsirikusi med. dokumentuose neteisingai nurodė, kad R. D. kreipėsi 2013-09-23, turi būti nurodyta 2013-09-21, nes būtent tą dieną buvo šeštadienis ir ji dirbo Priekulėje. Taip pat ji suklydo parašydama kitą dantį, t. y. neteisingai vietoj 23 danties nurodė 13 dantį.

Kaip matyti iš paminėtų specialisto išvadą pateikusio eksperto R. P. ir gydytojos B. O. V., tvarkiusios R. D. dantis, parodymų, nekyla abejonių, kad nukentėjusiajai R. D. konstatuoti 43 ir 23 dantų paviršių pažeidimai, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, buvo padaryti jos nurodytomis aplinkybėmis. Iš eksperto R. P. paaiškinimų matyti, kad R. D. konstatuoti dantų paviršių sužalojimai galėjo būti padaryti nuo vieno galbūt įstrižo stumiamojo pobūdžio smūgio į veidą (tai atitinka nukentėjusiosios R. D. teisme duotus parodymus (b. l. 63), o, esant pritvirtintoms plokštelėms, vienu smūgiu galėjo būti sužaloti skirtingose burnos pusėse esantys dantys, nepažeidžiant kitų dantų. Taip pat ekspertas nurodė, kad dantų protezų 21-22 dantų krašto pažeidimus matė, tačiau jų nevertino, nes tai yra protezas, be to, nurodė, kad dėl vadinamo dantų sutvirtinimo iš vidinės pusės galėjo būti gleivinės pažeidimas, bet to jis netikrino, kita vertus, jeigu ir buvo toks pažeidimas, per 6 dienas jis galėjo užgyti. R. D. gydžiusi gydytoja B. O. V. nurodė, kad be nurodytų 43 ir 23 dantų sužalojimų, buvo pažeista lūpa ties protezu iš vidaus. Esant šiems duomenims teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad: „<....> pagal nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus negalėjo būti burnoje kraujo“ ir kad „<...> esant smūgiui iš rankos, kramtomosios dalies pažeidimų negalėjo būti.“ Priešingai, remiantis minėtais eksperto ir gydytojos paaiškinimais, nekyla abejonių, kad nukentėjusiąją R. D. jos privataus kaltinimo skunde nurodytu laiku ir būdu sužalojo V. K., t. y. jis dešine ranka nutvėręs ją už rūbų po smakru ir tampydamas ją, dešiniosios rankos kumščiu, laikydamas už rūbų, trenkė jai į dešinįjį žandikaulį, tokiais savo veiksmais padarydamas jai specialisto išvadoje konstatuotus 43 ir 23 dantų paviršių pažeidimus, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaip minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad įvykio dieną nukentėjusioji R. D. kreipėsi į policiją ir parašė pareiškimą dėl V. K. smurtinių veiksmų prieš ją. Kaip liudytojai apklausti R. D. ir P. D. bei M. M., tiesiogiai matę įvykio aplinkybes, patvirtino nukentėjusiosios parodymus. Netikėti liudytojų R. D. ir P. D. parodymais vien dėl to, kad jie yra nukentėjusiosios artimieji, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, nėra pagrindo, nes jų parodymai nuoseklūs, jų esminės detalės sutampa su nukentėjusiosios parodymais. Be to, ne tik jie, bet ir liudytojas M. M. taip pat patvirtino matęs konfliktą, nes tądien netoliese grybavo. Teismas atmetė šio liudytojo parodymus, konstatavęs, kad šalia R. D. namų nėra miškelio, tačiau tai akivaizdžiai paneigia byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 83–86). Tai, kad šis liudytojas konkrečiai negalėjo nurodyti vietos ir atstumo, iš kur matė konfliktą ir kur grybavo, taip pat nėra pagrindas nesiremti jo parodymais.

Esant šioms aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija nustato, kad V. K. 2013-09-20, apie 16.00 val., bendro naudojimo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), V. K. asmeninio konflikto metu pavartojo fizinį smurtą prieš R. D., t. y. jai dešine ranka nutvėrė už rūbų po smakru, apie tris kartus patampė už rūbų, po to dešiniosios rankos kumščiu, laikydamas už rūbų, trenkė jai į dešinįjį žandikaulį, dėl to konstatuoti nukentėjusiajai R. D. kramtomųjų 43 ir 23 dantų paviršių pažeidimai. Tokiais veiksmais V. K. padarė nukentėjusiajai R. D. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusioji R. D. nuosekliai parodė, kad 2013-09-20, apie 16.00 val., bendro naudojimo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), sugriebęs ją už rūbų tampė bei sudavė jai kumščiu vieną smūgį į veidą V. K.. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo atmesti ar abejoti nukentėjusiosios parodymais, kurie iš esmės yra nuoseklūs, juos patvirtina įvykį mačiusių liudytojų R. D., P. D. ir M. M. parodymai, kuriais, kaip jau minėta anksčiau, nėra pagrindo netikėti, taip pat specialisto išvada, kurioje konstatuoti R. D. padaryti sužalojimai, atitinkantys nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą, taip pat duomenys apie tai, kad iš karto po įvykio R. D. kreipėsi į policiją, o kitą dieną – į medikus. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus įrodymus, neabejoja, jog specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus R. D. patyrė dėl V. K. smurtinių veiksmų. Visuma aptartų įrodymų patvirtina, jog V. K. privačios kaltintojos skunde nurodytu metu ir būdu, t. y. priėjęs prie nukentėjusiosios R. D. ir dešine ranka nutvėręs už rūbų ir tampydamas ją apie tris kartus, po to dešiniosios rankos kumščiu, laikydamas už rūbų, trenkdamas jai į dešinįjį žandikaulį, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, nurodytą kaltinime. V. K. veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Taigi, nors V. K. savo kaltę dėl nežymaus R. D. sveikatos sutrikdymo neigė, byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog V. K. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Apylinkės teismas, išteisindamas V. K. dėl jam pareikšto kaltinimo, neteisingai nuosprendyje aptarė ir įvertino įrodymų visumą, dėl to padarė nepagrįstas išvadas ir nepagrįstai jį išteisino dėl R. D. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Skirdama bausmę V. K. kolegija vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes. V. K. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau teistas nebuvo, jis pirmą kartą teisiamas už nesunkų nusikaltimą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, todėl darytina išvada, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti neskiriant su realiu laisvės atėmimu susijusios bausmės (BK 55 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms V. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį skirtina įstatymo numatyta laisvės apribojimo bausmė šešiems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 24.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui civilinį ieškinį. Turtinės žalos atlyginimui taikomas visiško kompensavimo principas. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visos apimties, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Toliau – CK) 6.250 straipsniu, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

Nukentėjusioji R. D. prašė priteisti iš kaltininko V. K. dėl jo padarytų tyčinių nusikalstamų veiksmų 10 428,63 Lt turtinės ir 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Dėl turtinės žalos nukentėjusioji nurodė, kad ją sudaro išlaidos med. apžiūrai, už išvados surašymą, vaistams, kurui (nuvykimui pas gydytojus ir kt.), taip pat būsimos išlaidos dantų protezavimui, tačiau teismui nepateikti konkretūs turtinės žalos dydį pagrindžiantys duomenys, pateiki tik duomenys apie būsimas dantų gydymo, protezavimo išlaidas, tai yra preliminarios išlaidos, todėl nesant konkrečių turtinės žalos dydį pagrindžiančių duomenų, nukentėjusiajai R. D. pripažintina teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o klausimas dėl civilinio ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Byloje neabejotinai nustatyta, kad būtent dėl V. K. 2013-09-20 padarytų tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, išgyvenimų, streso, todėl turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Nekyla abejonių, kad R. D., kuriai V. K. neteisėtais veiksmais buvo padaryti specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai, patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dėl patirtų sužalojimų ji gydėsi ir turės iš naujo gydytis (protezuoti) dantis, kurie, kaip matyti iš pateiktų duomenų, iki įvykio buvo protezuoti. Tačiau nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad šis sveikatos sutrikdymas būtų sukėlęs didelių neigiamų pasekmių, liekamųjų reiškinių nukentėjusiosios sveikatai. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija, vadovaudamasi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys), kartu atsižvelgdama į susiformavusią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, mano, jog visiškai pakankamas ir teisingas neturtinės žalos atlyginimas už nežymų sveikatos sutrikdymą R. D. yra 2 000 Lt. Kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina kaip nepagrįsta.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. R. D. prašo priteisti iš V. K. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje esančių pinigų priėmimo kvitų matosi, kad R. D. advokatui D. Lengvinui už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme sumokėjo 1 500 Lt (b. l. 46, 47). Šios išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš V. K. nukentėjusiajam R. D..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 24.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Priteisti iš Viktoro K. R. D. 2 000 Lt (579,24 Eur) neturtinės žalos atlyginimo ir 1 500 Lt (434,43 Eur) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Pripažinti nukentėjusiajai R. D. teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.