- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- I1-7453-609/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03006-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovės atstovė, pataisos namai, įstaiga), jam priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde (b. l. 3-4) nurodo, jog į Pravieniškių PN-AK 3-ąjį sektorių jis buvo atvežtas 2018 m. kovo 7 d. ir paskirtas gyventi į 5 būrį. Teigia, kad buvo kalinamas nežmoniškomis ir antisanitarinėmis sąlygomis. Nurodo, kad jis buvo apgyvendintas patalpoje, kurioje buvo laikoma 16 asmenų, trūko gyvenamojo ploto. Pažymi, kad bendrabutyje, kuriame yra apgyvendinti 3, 4, 5, 6 būriai, laikoma apie 200 žmonių, yra tik 1 tualetas su 4 klozetais ir 4 pisuarais, tai sukėlė nepatogumus, kančią ir psichologinį spaudimą. Teigia, kad gyvenamosiose patalpose buvo pilna blakių, kurios jį kandžiojo iki 2018 metų rugsėjo mėnesio, t.y. iki jis buvo perkeltas į kitas naujai rekonstruotas patalpas. Akcentuoja, kad iškviestas sanitaras netinkamai dezinfekuodavo patalpas – skystį purškė ant nuteistųjų drabužių ir patalynės, todėl jie miegodavo patalynėje, pripurkštoje nuodų, dėl ko suerzintos blakės dar labiau jį kąsdavo. Nurodo, jog dėl to patyrė stresą, baimę, apatiją, nervinę įtampą, emocinį ir fizinį skausmą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus. Teigia, kad būdamas sukandžiotas blakių, negalėjo užmigti, todėl buvo baudžiamas dėl to, kad pramiegojo, darbe buvo apsnūdęs, prasčiau atliko darbą ir pan. Tvirtina, kad pareigūnai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir iš jo tyčiojosi. Dėl patirtų išgyvenimų jis kreipėsi pagalbos į psichiatrą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu pareiškėjas palaiko skundą, teismui pateiktą 2018 m. gruodžio 17 d., ir prašo jį patenktinti jame išdėstytų argumentų pagrindu. Pažymėjo, jog neprašo 2019 m. kovo 12 d. pateikto procesinio dokumento vertinti kaip patikslinto skundo.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą ir papildomai (b. l. 25-30, 120) nurodo, jog su skundo reikalavimu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjas bausmę atliko 3-ame sektoriuje 5 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 51,64 kv. m, ji skirta gyventi 16 asmenų, vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas sudaro 3,23 kv. m. Pažymi, kad ne visos gyvenamųjų patalpų miegamosios vietos būna užimtos. Akcentuoja, kad pareiškėjas turėjo galimybę judėti po visą lokalinį sektorių. 3-ojo sektoriaus 3, 4, 5 ir 6 būrių sanitariniame mazge įrengti 4 klozetai, 4 pisuarai, 7 praustuvės. Teigia, kad dėl sanitarinio mazgo įrenginių trūkumo pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK pataisos namų ūkio skyrių nesikreipė. Nurodo, kad su UAB „Utenos deratizacija“ yra sudaryta sutartis dėl kenkėjų kontrolės paslaugų. Gyvenamojoje patalpoje pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Nurodo, kad dėl psichologinės būklės pareiškėjas į specialistus nesikreipė. Mano, kad pareiškėjo teiginys dėl jo psichinės sveikatos pablogėjimo yra nepagrįstas. Nurodo, kad pareiškėjas į medikus kreipėsi dėl blakių sukandžiojimo, nerimo ir negalėjimo užmigti, peršalimo ir plaštakos traumos, inkstų ir nugaros skausmo. Pareiškėjo sveikatos istorijoje duomenų, kad jo sveikata pablogėjo dėl netinkamų kalinimo sąlygų, nėra. Teigia, kad skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra deklaratyvūs ir nekonkretūs. Mano, jog pareiškėjas neįrodė Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų neteisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose sąlygų, atlyginimo priteisimo. Pareiškėjo teigimu, dėl atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų jis patyrė neigiamus išgyvenimus, kurie turėjo įtakos jo fizinės ir psichinės sveikatos pablogėjimui.
2019 m. kovo 12 d. teisme gautas pareiškėjo procesinis dokumentas, pavadintas „Bylos papildymas (b. l. 55-57), kuriame nurodyti naujo pobūdžio nusiskundimai. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad neprašo, jog 2019 m. kovo 12 d. pateiktas procesinis dokumentas būtų vertinamas kaip skundo papildymas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš Pravieniškių PN-AK 2019 m. sausio 4 d. pažymos (b. l. 33) nustatyta, kad pareiškėjas 3-iojo sektoriaus 5 būryje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 d. rugsėjo 20 d.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. „Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus, be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.
Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo pataisos namų gyvenamosiose patalpose sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas P. prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).
Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98).
Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t.
Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą valstybės ekonominę situaciją bei jos piliečių bendrą materialinį lygį; pragyvenimo lygį (LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniškai apie 3-6 Eur už vieną pažeidimo parą, nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniškai po 8-10 Eur už vieną pažeidimo parą, 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės, bylai aktuali redakcija) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m.
2019 m. sausio 4 d. ir 2019 m. sausio 16 d. pažymos (b. l. 33, 34) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 3-čiojo sektoriaus 5 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 51,64 kv. m. Kadandarytina išvada, kad nagrinėjamu atveju minimali bendrabučių tipo patalpų 3,1 kv. m ploto norma buvo užtikrinta.
Žemesnės instancijos teismas
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 nurodyta, kad prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę dešimčiai asmenų, tualete – po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų. Pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusių normų naujoje redakcijoje nenumatytas sanitarinio mazgo įrengimas ir įrenginių skaičius. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintą Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (įsigaliojo nuo 2017 m. birželio 8 d.), bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), praustuvė (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų).
Atsakovės atstovės atsiliepime į skundą (b. l. 25-30) ir 2019 m. sausio 16 d. pažymoje (b. l. 34) nurodyta, jog 3, 4, 5, 6 būrio sanitariniame mazge įrengti 4 klozetai, 4 pisuarai, 7 prausyklos.
Pravieniškių PN-AK 2020 m. rugpjūčio 26 d. rašte Nr. S-17958 „Dėl papildomų duomenų teikimo“ (b. l. 120) pažymėta, kad ginčo laikotarpiu dėl Pravieniškių PN-AK 3-iame sektoriuje vykdytų rekonstrukcijos darbų duomenų, kiek nuteistųjų buvo 5 būryje ir naudojosi sanitariniu mazgu, nėra.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; kt.).
Atsakovės atstovei nepateikus duomenų, kiek nuteistųjų ginčo laikotarpiu buvo 5 būryje ir naudojosi sanitariniu mazgu, remiamasi pareiškėjo skunde pateikta informacija ir konstatuotina, jog laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d., pareiškėjo teisė į pakankamą praustuvių, unitazų ir pisuarų skaičių nebuvo užtikrinta.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.
Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 35-38) patvirtina, jog UAB „Utenos deratizacija“ įsipareigojo atlikti kenkėjų (tarakonų, skruzdėlių, blakių, blusų musių, širšių ir pan.) monitoringo, kontrolės ir naikinimo Pravieniškių PN-AK darbus. Minėtos sutarties 1.1 punkte pažymėta, kad kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugos atliekamos 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį.
Iš byloje esančių atliktų darbų aktų (b. l. 39-43) matyti, kad 2018 m. kovo 26 d., 2018 m. birželio 18 d. ir 2018 m. spalio 25 d buvo atlikti kenkėjų naikinimo Pravieniškių PN-AK darbai. Iš 2018 m. liepos 25 d. atliktų darbų akto Nr. 07-25-004 (b.l. 40) matyti, jog 3-iojo sektoriaus 5 būrys atsisakė, kad būtų atlikti kenkėjų populiacijos kontrolės ir naikinimo darbai.
Pagal LVAT praktiką dėl pareigos pateikti reikiamus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui. Kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr. LVAT 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007).
Kadangi byloje nėra duomenų, jog kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugos 3-iojo sektoriaus 5 būrio gyvenamosiose patalpose buvo atliekamos 2018 m. balandžio, gegužės, rugsėjo mėnesiais, darytina išvada, jog šiuo laikotarpiu buvo pažeistas HN 134:2015 20 punkto reikalavimas.
Byloje esantis pareiškėjo sveikatos istorijos išrašas (b. l. 5-12) patvirtina, kad 2018 m. kovo 16 d. pareiškėjas skundėsi rankų, kojų, kūno išbėrimais atsiradusiais nuo 2018 m. kovo 15 d. dėl blakių įkandimo. Matyti, jog dėl išbėrimų pareiškėjui buvo paskirtas medikamentinis gydymas. 2018 m. kovo 26 d. įrašas pareiškėjo sveikatos istorijoje patvirtina, kad pareiškėjas skundėsi, jog blakės kandžioja kojas. Buvo konstatuota, kad išbėrimas pamažėjo, matosi paraudimai ant kojų, paskirtas medikamentinis gydymas. Iš 2018 m. balandžio 5 d. įrašo pareiškėjo sveikatos istorijoje matyti, kad pareiškėjui buvo paskirtas medikamentinis gydymas blakių įkandimų žymėms ant jo rankų plaštakų ir galvoje naikinimui. Pareiškėjo sveikatos istorijos išrašo duomenimis dėl odos išbėrimo dėl blakių įkandimo pareiškėjas skundėsi ir 2018 m. rugpjūčio 7 d.
Konstatavus, jog 2018 m. balandžio, gegužės, rugsėjo mėnesiais Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus 5 būrio gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinta kenkėjų kontrolė (pažeistas HN 134:2015 20 punktas) darytina išvada, jog šiuo laikotarpiu diagnozuotos pareiškėjo odos problemos buvo Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų pasekmė.
Nors pareiškėjas teigia, kad būdamas sukandžiotas blakių, jis negalėjo užmigti, todėl buvo baudžiamas dėl to, kad pramiegojo, darbe buvo apsnūdęs, prasčiau atliko darbą ir pan., nėra duomenų, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimai (b.l. 13, 14, 16) yra nuginčyti.
Iš byloje esančio asmens sveikatos istorijos išrašo (b. l. 5-12) matyti, kad 2018 m. kovo 27 d. pareiškėjas kreipėsi į psichoterapeutą, nurodydamas, kad jį kamuoja depresija, paranoja. Buvo diagnozuota, kad pareiškėjas sveikas, su juo atliktas psichoterapeutinis pokalbis. 2018 m. liepos 17 d. pareiškėjas skundėsi, kad negali prisitaikyti prie kalėjimo aplinkos ir blogai jaučiasi. Psichikos sutrikimai nenustatyti, nustatyta sutrikusi emocinė sfera. Su pareiškėju buvo atliekamas psichoterapeutinis pokalbis, jis buvo nukreiptas pas psichologą.
Įvertinus tai, kas aukščiau nurodyta, aplinkybę, jog ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas pretenzijų nereiškė (b.l. 32), nelaikytina, kad pareiškėjo patirti psichologiniai išgyvenimai buvo sąlygoti netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V.de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai (žr. pvz., LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017). Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo.
Pažymėtina, jog teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą (žr. pvz. LVAT 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1553-822/2019).
Atsižvelgiant į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pažeidimų trukmę, jų pobūdį vertintina, jog atsakovės atstovo neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, pareiškėjui sukėlė atitinkamas neigiamas pasekmes (nepatogumus, dvasinius išgyvenimus ir kt.), o pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Kadangi byloje nustatyti pažeidimai nebuvo trumpalaikiai ar mažareikšmiai, patirta neturtinė žala vertintina pinigais. Atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma laikytina 150 Eur, kuri pareiškėjui priteistina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. B. skundą patenkinti iš dalies.
Iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, priteisti 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjui R. B..
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.