Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-04-02 · Civilinė byla Nr. e2A-434-538/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-08-06Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-04-02Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-02
Bylos Nr.
e2A-434-538/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01967-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis (pirm.), Marius Dobrovolskis, Erinija Kazlauskienė
Atsakovas
UAB „Prekybos grupė“
Ieškovas
J. K.

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. e2A-434-538/2015

Teisėja Danutė Žvinklytė (Proceso Nr. 2-06-3-01967-2014-1)
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 35.4; 42.6; 42.9; 52.1; 52.2; 121.18.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. balandžio 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Erinijos Kazlauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Prekybos grupė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Prekybos grupė“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, UAB „Asmodas“, UAB „Valentino langai“ ir UAB „Vakarų ryterna“ dėl vartojimo rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 44 704,35 Lt gyvenamojo namo, esančio , (duomenys neskelbtini) rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų. Nurodė, kad UAB „Prekybos grupė“ pagal 2012-04-05 Statybos darbų vykdymo sutartį Nr. PG-12/04/05-01 atliko vieno buto gyvenamojo namo, esančio , (duomenys neskelbtini) statybos rangos darbus. Darbai buvo atlikti, tai yra, namas pastatytas, darbų rezultatas perduotas J. K. (buvusi pavardė – G.). Gyvenamojo namo kadastro matavimai atlikti 2013-09-10, duomenys įregistruoti 2013-10-10. Ieškovė atsakovui už gyvenamojo namo statybą sumokėjo iš viso 177 200 Lt (priedas Nr. 7). Ieškovei kartu su savo sutuoktiniu A. K. (A. K.) pradėjus gyventi atsakovės pastatytame name, paaiškėjo, kad namas pastatytas nekokybiškai, o atsakovės atlikti darbai yra netinkamos kokybės. Ieškovės užsakymu buvo atlikta gyvenamojo namo šilumos nuostolių analizė, kurią atliko IĮ „Gamona“. Šios įmonės pastatų inžinierinių sistemų inžinieriaus A. K. surašytoje išvadoje teigiama, kad ištyrus pastato langų bei durų ir vidaus lauko sienų sujungimo vietose yra šaltų zonų kas byloja apie nekokybišką šilumos izoliavimą. Ieškovė šiuo ieškiniu ketino prašyti teismo įpareigoti atsakovą nurodytus trūkumus pašalinti pačiam neatlygintinai, nes manė, kad toks būdas yra pats optimaliausias, nes atsakovas pats vykdė statybos rangos darbus. Su atitinkama pretenzija ieškovė 2013-01-14 kreipėsi į atsakovę, tačiau abu laiškai su pretenzija grįžo atstovui ir jo direktoriui neįteikti, susisiekus su atsakovo direktoriumi, žodžiu buvo paaiškinta, kad jie jokios korespondencijos net neketina atsiimti. Po tokių aplinkybių tapo aišku, jog neracionalu reikalauti, kad toks nesąžiningas rangovas pats šalintų savo paties padarytus trūkumus. Ieškovė atsakove nebepasitiki, todėl prašo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-11-17 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės UAB „Prekybos grupė“ 44704,35 Lt (12947,27 EUR) statybos rangos trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, 1006,00 Lt (291,36 EUR) žyminio mokesčio, 2500,00 Lt (724,05 EUR) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 788,71 Lt (228,43 EUR) išlaidų antstolio paslaugoms apmokėti, bei 5200,00 Lt (1506,02 EUR) ekspertizės išlaidų, ieškovės J. K. naudai. 2014-02-21 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė aplinkybių, kurios teiktų pagrindą nesutikti su 2014-07-23 ekspertizės aktu Nr. 14-19E. Į bylą pateikta ieškovės IĮ „Gamona“ 2013-12-11 išvada dėl pastato adresu(duomenys neskelbtini) kaip netiesioginis įrodymas, patvirtina ekspertizės akte Nr. 14-19E nustatytas aplinkybes. Atsakovė, teigdama, kad ji savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, šios aplinkybės neįrodė, į bylą nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių teismo ekspertizės aktu nustatytas išvadas. Teismas konstatavo, kad teismo 2014-07-23 ekspertizės aktu Nr. 14-19E nustatytų defektų atsiradimo priežastis - būtent atsakovės netinkamai atlikti statybos darbai. Atsakovei išaiškino, kad jei žalos atsiradimui turėjo įtakos kitų byloje dalyvavusių asmenų veiksmai, atsakovė turi galimybę ginti savo teises jiems pareikšdama ieškinį.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-17 sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančios ne atsakovės, bet kitų ieškovės pasamdytų rangovų – gyvenamojo namo langų ir durų gamintojų bei montuotojų įvykdytus pažeidimus, dėl kurių ieškovės pastatas prarasdavo šilumą, tačiau kitų asmenų padarytą žala ieškovei pirmosios instancijos teismo buvo nepagrįstai perkelta atsakovei. Šioje byloje atsakovais turėjo būti patraukti langus bei duris gaminę bei montavę asmenys, kurių paslaugas užsakė pati ieškovė ir į kuriuos ji pirmiausia turėtų kreiptis su reikalavimu ištaisyti savo darbo defektus. Teismas neįvertino, kad atsakovės neteisėtus veiksmus paneigia pačios ieškovės pateiktos išvados, kad ieškovei priklausantis namas priskirtinas energijai neimlaus namo kategorijai. Teismas turėjo padaryti išvadą, kad ieškovei buvo pastatytas namas, pagal tokius projektinius sprendinius, kokius ji siekė pasiekti, priimdama sprendimą statyti C kategorijai priskiriamą namą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė buvo įsipareigojęs pastatyti geresnės kokybės namą nei numatyta techniniame projekte. Nebuvo įvertinta, kad Statybos techniniame reglamente nėra numatyta vienintelio privalomo standarto, kurį privalo atitikti pastatai, be to, pastatai, kurių energetinio naudingumo klasės žemesnės, yra nekokybiški ir už tokių namų pastatymą iš rangovų galima vėliau reikalauti nuostolių atlyginimo. Atsakovė, užsisakiusi žemesnio energetinio efektyvumo klasės pastatą, negali atsakovo kaltinti už neva nepakankamą šilumos izoliaciją. Byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė, vykdydama ieškovės gyvenamojo namo statybos darbus pažeidė statybą reglamentuojančius statybos teisės aktų reikalavimus. Be to, teismas nevertino ieškovės reikalaujamų atlyginti nuostolių, grindžiamų ieškovės pateikta lokaline sąmata. Ieškovė neįrodė, kad būtina atlikti viso fasado šiltinimo medžiagos pakeitimo darbus, juolab bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovės pasamdyti kiti asmenys atlikinėjo kiauryminius gręžimus per pastato sienas. Ieškovė privalėjo pateikti tinkamus ir leistinus įrodymus, kurie patvirtintų trūkumų šalinimui patirtas išlaidas, tačiau tokių duomenų ieškovė nepateikė, todėl ieškinys turėjo būti atmestas. Ieškovė savo reikalavimą įrodinėjo tik tuo, kad patirs kažkokias išlaidas. Teismas priimdamas sprendimą visiškai nepasisakė dėl pačios ieškovės prieštaringų duomenų, tai yra, lokalinių sąmatų ir iš teismo sprendimo visiškai neaišku, kodėl teismas priimdamas sprendimą vadovaujasi sąmata, kuri yra didesnė, teismas net nesiaiškino, kodėl taip kardinaliai skiriasi lokalinės sąmatos.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tai, jog ieškovei statytas namas pagal projektą yra priskiriamas energetinio naudingumo C klasei, nereiškia, kad namas gali turėti defektus, kurie nurodyti ekspertizėje. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad atsakovas nepateikė ir teismas nenustatė aplinkybių, kurios teiktų pagrindą nesutikti su 2014-07-23 ekspertizės aktu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl vartojimo rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nurodytų motyvų.

Nustatyta, kad 2012-04-05 atsakovė (rangovas) su ieškove (užsakovas) sudarė Statybos darbų vykdymo sutartį Nr. PG-12/04/05-01, pagal kurią rangovas įsipareigojo laiku ir kokybiškai atlikti statybos rangos darbus, laikantis normų ir įstatymų, o užsakovas įsipareigojo laiku atsiskaityti už rangovo atliktus darbus. Vadovaujantis sutarties 6.1 punktu atliktiems darbams rangovas suteikia ne mažesnes kaip numatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose garantijas – t.y. vizualiai matomiems darbams 5 metai, o paslėptiems darbams 10 metų. Ieškovė atsakovei už gyvenamojo namo statybą sumokėjo iš viso 177200,00 Lt. 2014 m. sausio 14 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl netinkamai atliktų statybos rangos darbų, kuria pareikalavo, kad atsakovė neatlygintinai pašalintų gyvenamojo namo, esančio , (duomenys neskelbtini) šilumos izoliacijos trūkumus ne vėliau kaip per 30 dienų, tačiau atsakovė ieškovės reikalavimo neįvykdė.

CK 6.672 straipsnio 1 dalyje vartojimo rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, pagal kurią rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas – priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Tai yra konsensualinė, dvišalė, atlygintinė sutartis. Vienai jos šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius savo sutartinę prievolę, kitos šalies reikalavimu gali būti taikomi vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose nustatyti pažeistų teisių gynimo būdai, taip pat atitinkamais atvejais gali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnis). Ta aplinkybė, kad tarp šalių buvo susiklostę vartojimo rangos teisiniai santykiai, lemia, jog vartotojas gali reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas ir tuo atveju, kai tokia teisė nebuvo numatyta rangos sutartyje (CK 6.678 str. 1 d.).

Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Jaukurai“ v. UAB „Forsitia“, bylos Nr. 3K-3-469/2010).

Kaip nurodyta statinio ekspertizės išvadose, „Nustatytos pastatyto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris(duomenys neskelbtini) , defektai ir pažaidos. Sudaryti beveik ištisiniai šalčio tiltai tarp lango rėmo ir sienos, dėl butilinės juostos (garo nepraleidžianti juosta) nepakankamo pločio (neuždengia statybos metu įrengtų vėjui pralaidžių plyšių), nepakankamo užtaisymo montažinėmis putomis langų ir durų apačioje. Pažeistas esminis statinio reikalavimas [8] „Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ ir [9] „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“. Dėl defektų ir pažaidų, nustatytų ir išvardintų šios ekspertizės V skyriaus l punkto 1.2, 1.3. (tarpas tarp cokolio ir sienų sandūrų) ir 1.4 papunkčiuose, kaltas atsakovas (rangovas), atlikęs bendruosius statybinius darbus. Dėl defektų ir pažaidų, nustatytų ir išvardytų šios ekspertizės V skyriaus l punkto 1.1, 1.3 papunkčiuose, kaltas atsakovas ir rangovas, atlikęs langų ir durų įstatymo darbus. Nustatytų ištaisomų defektų ir pažaidų pašalinimas statybos darbų rangos būdu apskaičiuotas lokalinėje sąmatoje ir lygus 44704,35 Lt“. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovė, teigdama, kad ji savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, šios aplinkybės neįrodė, į bylą nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių teismo ekspertizės aktu nustatytas išvadas, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad 2014-07-23 ekspertizės aktu Nr. 14-19E nustatytų defektų atsiradimo priežastis - būtent atsakovės netinkamai atlikti statybos darbai (CPK 178, 185 straipsniai).

Apeliantė teigia, kad byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ne atsakovės, bet kitų ieškovės pasamdytų rangovų – gyvenamojo namo langų ir durų gamintojų bei montuotojų įvykdytus pažeidimus, dėl kurių ieškovės pastatas prarasdavo šilumą, tačiau kitų asmenų padaryta žala ieškovei pirmosios instancijos teismo buvo nepagrįstai perkelta atsakovei. Šioje byloje atsakovais turėjo būti patraukti langus bei duris gaminę bei montavę asmenys, kurių paslaugas užsakė pati ieškovė ir į kuriuos ji pirmiausia turėtų kreiptis su reikalavimu ištaisyti savo darbo defektus. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

CK 6.665 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu. Vienas sutarčių teisės principų – sutarties uždarumo principas, kuris reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga. Be to, teismų praktikoje sprendžiant iš rangos santykių kylančius ginčus, suformuluota taisyklė, kad reikšti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali tik jos šalys, kiti asmenys – tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems ją perleido (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos draudimas“ v. UAB ,,Statinių priežiūra“, kt., bylos Nr. 3K-3-105/2012; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rombas“ v. UAB „ATEA“,bylos Nr. 3K-3-526/2012; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014 UAB Namų priežiūros centras v. UAB „Schindler-Liftas“).

Byloje nustatytos aplinkybės, kad sutartis su trečiaisiais asmenimis, tai yra, gyvenamojo namo langų ir durų gamintojais bei montuotojais sudarė atsakovė, todėl trūkumus turi pareigą pašalinti būtent atsakovė, o esant pagrindui pareikšti atitinkamus reikalavimus tretiesiems asmenims (CK 6.650 straipsnio 4 dalis).

Apeliantė teigia, kad teismas neįvertino kad atsakovės neteisėtus veiksmus paneigia pačios ieškovės pateiktos išvados, kad ieškovei priklausantis namas priskirtinas energijai neimlaus namo kategorijai, teismas turėjo padaryti išvadą, kad ieškovei buvo pastatytas namas pagal tokius projektinius sprendinius, kokius ji siekė pasiekti, priimdama sprendimą statyti C kategorijai priskiriamą namą. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad neturi teisinės reikšmės, kokai energetinio naudingumo klasei priskiriamas ieškovei priklausantis namas, nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi aplinkybė, kad 2014-07-23 ekspertizės aktu Nr. 14-19E nustatyta defektų atsiradimo priežastis - būtent atsakovės netinkamai atlikti statybos darbai (CPK 178, 185 straipsniai).

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad teismas priimdamas sprendimą visiškai nepasisakė dėl pačios ieškovės prieštaringų duomenų, tai yra, lokalinių sąmatų ir iš teismo sprendimo visiškai neaišku, kodėl teismas priimdamas sprendimą vadovaujasi sąmata, kuri yra didesnė, teismas net nesiaiškino, kodėl taip kardinaliai skiriasi lokalinės sąmatos.

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas netinkamų darbų trūkumų šalinimo išlaidas vadovavosi ekspertizės aktu, kuriame nurodyta, kad nustatytų ištaisomų defektų ir pažaidų pašalinimas statybos darbų rangos būdu apskaičiuotas lokalinėje sąmatoje ir lygus 44704,35 Lt. Atsakovė jokių įrodymų, paneigiančių šią ekspertizės išvadą nepateikė.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau kartu pabrėžiama, kad jie nėra nenuginčijami ir turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. Ž. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-733/2002; 2008 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-45/2008; 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. AB ,, ORLEN Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-66/2010; kt.). Apeliantė nesutinka su ekspertizės akte nurodytu atliktų darbų kiekiu ir kaina, tačiau nepateikė įrodymų, kuriais remdamiesi teismas galėjo padaryti priešingas, nei ekspertizės akte, išvadas. Tai, kad teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau atsakovei, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, ir, tenkindamas ieškovės reikalavimą priteisti netinkamų darbų taisymo išlaidas visa apimtimi, pagrįstai rėmėsi objektyvaus pobūdžio, patikimu įrodymu – ekspertizės akto išvada (CPK 178, 185 straipsniai).

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą, teismas priteistinų advokato išlaidų dydį nustato atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus advokatų paslaugų įkainius (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, advokato laiko sąnaudas, iš atsakovės ieškovei priteistina 434,43 Eur (1500 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 2004-04-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2, 8.11 punktai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei J. K. iš atsakovės UAB „Prekybos grupė“ 434,43 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Almantas PadvelskisKolegijos teisėjai Marius DobrovolskisErinija Kazlauskienė