Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-709-464/2018

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-12-21
Bylos Nr.: e2A-709-464/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01642-2016-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vigintas Višinskis, Dalia Kačinskienė, Egidijus Žironas
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Klinkmann Lit“
Atsakovas: T. G., uždarajai akcinei bendrovei „Litmet“, uždarajai akcinei bendrovei „Trebeka“

Kategorijos

2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-709-464/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01642-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.; 2.8.1.2. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Klinkmann Lit“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-237-258/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klinkmann Lit“ ieškinį atsakovams T. G., uždarajai akcinei bendrovei „Litmet“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Trebeka“ dėl žalos, patirtos atskleidus ir panaudojus komercinę paslaptį, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Klinkmann Lit“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį ne kartą patikslinusi, prašė: 1) priteisti solidariai iš atsakovų T. G., UAB „Litmet“ ir UAB „Trebeka“ 516 559,55 Eur žalos, patirtos atskleidus ir panaudojus komercinę paslaptį ir atlikus nesąžiningus konkurencijos veiksmus, atlyginimą; 2) priteisti iš atsakovių UAB „Litmet“ ir UAB „Trebeka“ 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovo T. G. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas T. G. nuo 2001-03-13 iki 2016-07-11 dirbo ieškovės bendrovėje dažų prekybos inžinieriumi. Darbo sutartis buvo nutraukta atsakovui pateiktus 2016-07-04 prašymą. Po atsakovo išėjimo iš darbo (2016-07-27) į ieškovę kreipėsi vienas iš jos klientų, norėdamas pasiteirauti, ar Teknos dažų gamintojo atstovė iš Plungės yra ta pati įmonė kaip ieškovė, nes jai pasiūlymą pirkti dažus pateikė tas pats asmuo, su kuriuo šis klientas bendradarbiavo anksčiau. Pradėjus tikrinti gautą informaciją, paaiškėjo, kad dar iki atsakovui T. G. išeinant iš darbo jis į savo asmeninį paštą 2016-05-25, 2016- 06-01, 2016-06-02, 2016-06-08, 2016-07-04 išsisiuntė elektroninius laiškus, kuriuose išsaugota ieškovės komercinę paslaptį sudaranti informacija, t. y. duomenys apie esamus pardavimus, pardavimų kainas ir pelno maržas, kuriomis vykdomi pardavimai, ir esamus poreikius (užsakymus), perkamiausius rinkoje produktus. Atsakovas T. G. 2016-08-11 įsidarbino UAB ,,Litmet“. Iš karto po to, kai atsakovas T. G. išsisiuntė elektroninius laiškus su komercinę paslaptį sudarančią informacija apie perkamiausias prekes, jų pirkimo ir pardavimo kainas, perkamus kiekius ir pan., atsakovė UAB „Litmet“ užsisakė didelius kiekius Teknos dažų produktų (iš viso už 154 435,94 Eur). Tokiu atveju mano, kad atsakovas T. G. atskleidė, o UAB „Litmet“ pasinaudojo komercine paslaptimi, kurią, be kita ko, sudaro informacija apie prekių kainodarą. Šią aplinkybę patvirtina ir toks aktas, kad UAB „Litmet“ 2016 m. birželio ir liepos mėn. pardavimus vykdė būtent ieškovės klientams ir tokiomis pačiomis (identiškomis) arba labai panašiomis kainomis, kaip tai ilgą laiką darė ieškovė. Be to, atsakovė UAB „Litmet“ taikė skirtingus prekių antkainius skirtingiems klientams būtent taip pat, kaip tai savo praktikoje darė ir ieškovė.

3. Mano, kad atsakovė UAB ,,Trebeka“ taip pat pasinaudojo neteisėtai gauta komercine paslaptimi, du iš šios bendrovės produktų yra tiesiogiai konkuruojantis su ieškovės produktais skirtais priešgaisrinei saugai ir apsaugai nuo korozijos. Tai, kad ieškovės sukauptomis žiniomis ir patirtimi, kuri laikytina komercine paslaptimi, buvo naudojamasi, patvirtina susirašinėjimas, tarp buvusios ieškovės darbuotojos E. U. ir UAB ,,Trebeka“, kurios akcininku yra atsakovas T. G., vadove – jo žmona. Iš darbinio elektroninio pašto buvo išsiųstas pasiūlymas pridedant UAB „Trebeka“ atitikties sertifikatą, į T. G. darbinę pašto dėžutę persiųstas užsakymas skirtas UAB „Trebeka“. Veikdama tokiu būdu UAB „Trebeka“ nepagrįstai pelnydavosi pasinaudodama neteisėtai gaunama ieškovės komercine paslaptimi bei nepatirdama jokių kaštų komercinės paslapties kūrimui, naudojimui bei tobulinimui.

4. Pasak ieškovės, jos pardavimai staiga krito 2016 m. liepos mėn. ir nuosekliai mažėjo iki 2017 m. liepos mėn. pabaigos. Per visą šį 13 mėn. laikotarpį, nesant neteisėtų atsakovų veiksmų, ieškovė būtų įvykdžiusi pardavimų mažiausiai už 2 101 517 Eur, o tai reiškia, kad, atskaičius sąnaudas, kurios sudarytų 1 500 306 Eur bei likusiai sumai taikytiną 84 651,45 Eur pelno mokestį, ji būtų uždirbusi 516 559,55 Eur grynojo pelno, kurį ir prašo priteisti solidariai iš atsakovų kaip žalos atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2018-01-05 sprendimu ieškovės UAB „Klinkmann Lit“ ieškinį atmetė, priteisė atsakovui T. G. 9 971,77 Eur, atsakovei UAB „Litmet“ – 5 789,85 Eur, atsakovei UAB „Trebeka“ – 4 045,16 Eur bylinėjimosi išlaidų; valstybei iš ieškovės priteisė 14 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB ,,Litmet“ ir UAB ,,Teknos“ 2015-12-03 sudarė Teknos dažų platinimo sutartį; kad UAB „Teknos“, siekdama išsiaiškinti galimybes padidinti Teknos produkcijos pardavimus, 2015-12-08, 2015-12-10 atsakovei UAB „Litmet“ pateikė 270 Lietuvos įmonių sąrašą, prašydama susisiekti su potencialiais, UAB ,,Teknos“ tuo metu žinomais klientais, išsiaiškinti bendradarbiavimo galimybes, esant poreikiui, pateikti jiems Teknos produktų komercinį pasiūlymą, nurodė naudoti ne didesnes nei 1,5 koeficiento PC sektoriuje ir 1,7 koeficiento GI sektoriuje nuo UAB ,,Teknos“ pateiktų kainų, pridėjo kainų priedus; kad UAB „Teknos“ 2016-03-28 pateikė atsakovei UAB ,,Litmet“ mažiausias rekomenduojamas mažmenininkų IW klientų kainas Lietuvos teritorijoje; kad UAB „Litmet“ darbuotoja 2016-05-18 pradėjo vykdyti Teknos dažų užsakymus iš UAB „Teknos“ ir nuo 2016 m. birželio mėn. pradėjo vykdyti šių dažų prekybą; kad tarp jos pirkėjų 43 klientai yra buvę ieškovės klientai; kad atsakovas T. G. nuo 2016-08-11 pradėjo dirbti UAB „Litmet“ inžinieriumi–kokybės vadovu.

7. Įvertinęs šias nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad informacija, susijusi su įvykdytais Teknos dažų pardavimų duomenimis, kurią atsakovas T. G. iš ieškovės elektroninio pašto persisiuntė į savo asmeninį, nėra priskirtina slaptai informacijai, kadangi ji buvo žinoma tretiesiems asmenims – Teknos oficialus dažų atstovas UAB „Teknos“ atsakovei UAB „Litmet“ perdavė potencialių Teknos dažų pirkėjų sąrašus. Todėl tokia informacija nelaikytina komercine paslaptimi, nes ją rinkoje naudoja ir dalinasi kiti ūkio subjektai.

8. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra paneigta ir tai, kad atsakovė UAB ,,Litmet“ dar 2015 m. gruodžio mėn. turėdama 270 Lietuvos įmonių, kurios gali būti potencialios klientės medienos dažų rinkoje, negalėjo ir neturėjo teisės kontaktuoti, išsiaiškinti galimas bendradarbiavimo galimybes. Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovas T. G., siekdamas įsidarbinti ar kitais tikslais iki įsidarbinimo pas atsakovę UAB „Litmet“, turėjo kokių nors ryšių su šia bendrove ir būtent jis jai atskleidė ieškovės nurodytą komercinę paslaptį. Juo labiau kad atsakovė UAB „Litmet“ dažų pardavimus pradėjo vykdyti anksčiau nei atsakovas T. G. persisiuntė informaciją į savo asmeninį elektroninį paštą. Pažymėjo, kad byloje nėra paneigta atsakovo T. G. nurodyta aplinkybė, jog jis buvo suinteresuotas turėti tokius duomenis, nes nuo jų jis galėdavo pasiskaičiuoti jam ieškovės mokamos premijos dydį.

9. Teismo vertinimu, panašus to paties produkto atliktas užsakymų kiekis ir faktas, kad atsakovė UAB „Litmet“ pradėjo prekiauti ir su ieškovės klientais teikdama jiems tokius pat dažus, tokiomis pačiomis ir labai panašiomis kainomis, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, jog T. G. savo būsimam darbdaviui atskleidė ieškovės komercinę paslaptį, kad dar iki įsidarbinimo UAB „Litmet“ veikė jos naudai, kad siekė ir neteisėtai pasinaudojo ieškovės komercine paslaptimi ir tokiu būdu nesąžiningai konkuravo. Teismas sprendė, kad atsakovų neteisėtų veiksmų faktas nagrinėjamu atveju nėra įrodytas, todėl atsakovų T. G. ir UAB ,,Litmet“ civilinė atsakomybė ieškovės ieškinyje nurodytu pagrindu yra negalima.

10. Pasisakydamas dėl reikalavimų, pareikštų atsakovės UAB ,,Trebeka“ atžvilgiu, teismas pažymėjo, kad ji prekiavo produkcija, kuri nekonkuravo su ieškovės platinama. Atsakovas T. G. ieškovės bendrovėje dirbo su medienos dažais, todėl jam buvo žinoma informacija apie šią prekybos sritį, kuri UAB ,,Trebeka“ nebuvo aktuali. Nesant byloje patikimų įrodymų, kad atsakovas T. G. atsakovei UAB „Trebeka“ atskleidė komercinę paslaptį sudarančią informaciją apie klientus ir ši atsakovė ja pasinaudojo, t. y. nesant įrodymų, kurie patvirtintų neteisėtus šios atsakovės veiksmus, taip pat nesant konkurencijos sąsajų tarp šių subjektų, jos atžvilgiu civilinė atsakomybė taip pat negalima.

11. Teismas taip pat sprendė, kad byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti priežastiniam ryšiui tarp ieškovės nurodytos žalos, pasireiškusios netiesioginiais nuostoliais (negautomis pajamomis) ir visų trijų atsakovų veiksmų. Apyvartai ir sumažėjusioms pajamoms įtakos galėjo turėti tiek ekonominio (objektyvaus) pobūdžio veiksniai (rinkoje atsiradęs naujas konkurentas, klientų skaičiaus kaita), taip pat ir su pačios ieškovės bendrovės vykdoma veikla susiję veiksniai (nuo 2016-07-11 ieškovė nebeturėjo kvalifikuoto pardavėjo, gerokai mažesnė naujojo dažų pardavėjo patirtis (8 mėn.), lyginant su atsakovo buvusia patirtimi (16 metų), jo gebėjimai ir kitos savybės).

12. Pripažinęs, kad sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei taikyti nėra įrodytos, teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Ieškovė UAB ,,Klinkmann Lit“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018-01-05 sprendimo dalį, kuria ieškinys atsakovų T. G. ir UAB ,,Litmet“ atžvilgiu atmestas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo prijungti naujus rašytinius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1. Teismas, vertindamas ieškovės komercinę paslaptį tik kaip klientų sąrašus, nepagrįstai susiaurino ieškinyje nurodytos informacijos, kuri sudaro tokią paslaptį, apimtį, nes vien tik įmonių pavadinimai (be papildomos komercinės informacijos) yra tik dalis komercinės paslapties.

13.2. Teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktą įrodymą – UAB ,,Teknos“ informaciją apie klientus ir dažų kainas (UAB ,,Litmet“ atsiliepimo į pradinį ieškinį 4-5 priedai). Šiuose dokumentuose pateikta informacija, susijusi su metalo pramonei skirtų dažų (PC ir GI sektoriai) prekyba, kai tuo tarpu žala siejama su medienos dažų klientų nuviliojimu, t. y. jame nurodyta ginčui neaktuali informacija. Tuo tarpu ieškovės įrodymų (sąskaitų faktūrų, palyginimo lentelių), patvirtinančių, kad pirmuosius medienos dažų prekybos mėnesius, t. y. 2016 m. birželio mėn. antrojoje pusėje bei visą 2016 m. liepos mėn., atsakovė UAB „Litmet“ prekiavo beveik vien tik su buvusiais ieškovės klientais, kiekvienam iš jų taikydamas skirtingą kainodarą skirtingiems produktams – tačiau tomis pačiomis kainomis, kokiomis prekes šiems klientams pardavinėjo ieškovė, teismas nevertino.

13.3. Priešingai nei nustatė teismas, UAB „Teknos“ negalėjo perduoti atsakovei UAB „Litmet“ informacijos apie realiai medienos dažų rinkoje taikomas medienos dažų pardavimo kainas, nes tokios informacijos net neturėjo. Kaip rodo kainų palyginimas, dažų kainos rinkoje yra visiškai nekoreliuojančios su UAB „Teknos“ rekomenduojamomis kainomis, o kiti teiginiai, kuriuos cituoja teismas, nėra susiję su medienos dažų rinka, dėl kurios klientų perviliojimo vyksta ginčas tarp proceso šalių.

13.4. Teismas nepagrįstai sutapatino informaciją, kurią atsakovui T. G. siųsdavo ieškovės darbuotojai, su informacija, kurią šis atsakovas išsisiuntė į savo asmeninį elektroninį paštą. Informacija, kurią atsakovas savavališkai parsisiuntė į savo paštą, leidžia identifikuoti konkrečius produktus, jų kiekius, įsigijimo ir pardavimo kainas, o ta informacija, kurią jam darbiniais tikslais siųsdavo įmonės darbuotoja apie įvykdytus pardavimus, buvo tik bendro pobūdžio. Būdavo pateikiami tik apibendrinti duomenys apie visus pardavimus, nes būtent nuo visų pardavimų vertės būdavo apskaičiuojamas atsakovui mokamas priedas prie atlyginimo. Šią aplinkybę patvirtina prie apeliacinio skundo pridėti darbuotojų siųsti laiškai, kurie turėtų būti prijungti prie bylos.

13.5. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovo T. G. nauja darbinė veikla nebuvo susijusi su klientų paieška, pardavimais. Teismas ignoravo byloje esančius įrodymus – atsakovo T. G. CV, elektroninį susirašinėjimą, darbo skelbimą, kurie patvirtina, kad atsakovas pats nurodė ieškantis darbo, susijusio su pardavimų vykdymu.

13.6. Teismas neteisingai nustatė momentą, nuo kada atsakovė UAB ,,Litmet“ pradėjo prekiauti dažais. Net 4 iš 5 elektroninių laiškų atsakovo T. G. buvo išsisiųsti 2016-05-25, 2016-06-01, 2016-06-02, 2016-06-08, t. y. dar iki 2016-06-13 atsakovei UAB „Litmet“ atliekant pirmąjį Teknos dažų pardavimą. Be to, pagrindiniai Teknos dažų užsakymai iš gamintojo buvo atliekami tik nuo 2016-06-09, t. y. po to, kai atsakovas T. G. į asmeninį elektroninį paštą išsisiuntė atitinkamą informaciją.

13.7. Sprendime nustatyta aplinkybių visuma, kad buvo užsakytos panašus to paties produkto kiekis, pradėta prekiauti su ieškovės klientais, tokiais pat dažais, panašiomis kainomis, o taip pat byloje esantys įrodymai, iš kurių matyti, kad buvo sparčiai padidintos atsakovės pardavimo apimtys, remiantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2015), buvo pakankama konstatuoti, kad atsakovas T. G. atskleidė, o atsakovė UAB „Litmet“ pasinaudojo komercine paslaptimi.

13.8. Bylose dėl žalos, kylančios iš komercinės paslapties atskleidimo bei pasinaudojimo ja, atlyginimo taikoma kitokia įrodinėjimo specifika – tokiose bylose nėra tiesioginių įrodymų tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veikią ir iš tos veikios gautą naudą, o dauguma įrodymų būna netiesioginiai, t. y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet kai šie veiksmai yra pakankamai susiję su žalingais padariniais. Todėl naujo konkurento atsiradimas negali būti vertinamas kaip ekonominis veiksnys, dėl kurio sumažėjo apyvarta, nes pats konkurento atsiradimas ir įėjimas į rinką jau buvo neteisėtas veiksmas, jis buvo atliktas pasinaudojant kito ūkio subjekto komercine paslaptimi.

13.9. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, atsakovė UAB ,,Litmet“ turėjo įrodyti, kad ji iki elektroninių laiškų išsiuntimo kontaktavo su ieškovės klientais, kad tyrė rinką ir pan., tačiau tokie įrodymai nebuvo pateikti.

Atsiliepimas

14. Atsakovė UAB „Litmet“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2018-01-05 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, neprijungti naujų įrodymų. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

Šalies argumentai

14.1. Ieškovės nurodyta komercinė informacija apie klientus neturi komercinės vertės, nes analogišką informacija buvo gauta iš UAB ,,Teknos“ dar 2016 m. pradžioje. Be to, į bylą yra pateikta komercijos eksperto T. S. išvada, kurioje konstatuota, kad analogišką potencialių klientų sąrašą galima padaryti naudojantis vien viešai prieinamomis ir visuotinai žinomomis duomenų bazėmis. Ieškovė nepagrįstai Teknos dažų mažmenines kainas laiko savo komercine paslaptimi, nes mažmeninės dažų kainos yra žinomos visiems rinkos dalyviams ir tokia informacija jie dalinasi.

14.2. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad teismas padarė esminę įrodymų vertinimo klaidą remdamasis tik įrodymais, kurie yra susiję vien su metalo dažų rinka. Bendras 270 potencialių klientų sąrašas, kurį UAB „Teknos” perdavė atsakovei, susideda iš trijų atskirų klientų sąrašų, šis sąrašas pateiktas kaip vientisas dokumentas. Nors ieškovė teisingai nurodo, kad pirmieji du sąrašai yra skirti metalo dažų rinkai, tačiau nėra jokio pagrindo sutikti, kad teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi tik sąrašais, kurie yra skirti metalo dažų rinkai. Iš sprendimo turinio akivaizdu, kad šie sąrašai buvo vertinami kaip vientisas dokumentas. Klientų sąraše yra beveik visos įmonės, kurias ieškovė yra nurodžiusi kaip neteisėtai perviliotas.

Atsiliepimas

14.3. Iš atsakovės su atsiliepimų į ieškinį pateiktos lentelės (priedas Nr. 1) matyti, kad absoliuti dauguma iš 43 įmonių, kurias ieškovė nurodė kaip neva neteisėtai perviliotas, su atsakove pradėjo bendradarbiauti ir pirkti Teknos dažus dar prieš įdarbinant atsakovą T. G.. Aplinkybę, kad atsakovė dažus pardavinėjo dar iki įdarbinant T. G., patvirtina su pradiniu atsiliepimu į ieškinį pateiktos PVM sąskaitos faktūros.

14.4. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina aplinkybę, kad ieškovės klientai nebendradarbiauja su ja dėl jos pačios negalėjimo užtikrinti Teknos dažų naudojimo techninio palaikymo. Teismo posėdžio metu apklaustas UAB ,,Teknos“ pardavimų vadovas liudytojas M. Byla nurodė, kad ieškovė, atsakovui T. G. palikus darbovietę, neturi tinkamos kvalifikacijos Teknos dažų specialisto (garso įrašo 00:15:15-00:27:16 laikas). Tuo tarpu asmens, turinčio tinkamą kvalifikaciją ir profesinę patirtį, pradėjimas dirbti kitoje bendrovėje negali būti vertinamas kaip Konkurencijos įstatymo normų pažeidimas.

14.5. Atsakovas T. G. buvo priimtas į kitokias pareigas, nei jis dirbo pas ieškovę – jis buvo įdarbintas dažų inžinieriumi–kokybės vadovu. Šios pareigos yra susijusios su konsultacijų teikimu dažų pirkėjams apie UAB ,,Litmet“ pardavinėjamų dažų technologines savybes, charakteristikas, jų naudojimo būdus ir galimybę atlikti dažų tinkamo naudojimo ekspertizes. Vien tai, kad atsakovo CV nurodytos kitokios pareigos nei realiai užimamos, neteikia pagrindo pripažinti, kad T. G. užima tokias pačias pareigas, kurias ėjo ieškovės bendrovėje, juo labiau kai CV akivaizdžiai yra sudarytas perkopijuojant tekstą, kuris buvo sudarytas pagal ieškovės darbovietėje užimtas pareigas.

14.6. Ieškinyje nurodyta žala negali būti priteista, nes ieškovė neteisingai nustatė patirtos žalos dydį, netinkamai interpretavo materialiosios teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos nustatant negautų pajamų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2014).

Šalies argumentai

14.7. Pradiniame ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovė neva neteisėtai nuviliojo 257 įmones, patikslintu ieškinyje nurodė mažesnį jų skaičių – 43. Tai patvirtina, kad su ieškove nustojo bendradarbiauti dar 214 įmonių, kurios nėra niekaip susijusios su atsakovais ar jų veiksmais. Ši aplinkybė, tikėtina, yra tiesiogiai susijusi su buvusių ieškovės klientų paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis, kad T. G. palikus ieškovės darbovietę, ieškovė nesugebėjo užtikrinti kokybiškų paslaugų teikimo. Taigi, netinkamas ieškovės požiūris į klientus sąlygojo Teknos produktų pirkimą iš kitų tiekėjų. Dėl šios priežasties įmonių konkurencija šioje rinkoje vyksta ne geriausios kainos principu, o techninių konsultantų profesionalumu, sugebėjimu spręsti iškilusias Teknos dažų naudojimo technologines problemas. Atsakovui palikus ieškovės darbovietę darbuotojų, išmanančių technologines Teknos dažų naudojimo subtilybes, ji neturėjo, o tai yra esminė priežastis, kodėl ji prarado dalį klientų.

14.8. Ieškovė nutyli ir kitas subjektyvias (susijusias su verslo rizikomis) ir objektyvias (rinkos pokyčiai, konkurentų atsiradimas) dažų paradavimų sumažėjimo priežastis. Lietuvos langų ir durų gamintojų asociacijos veiklos atskaitoje yra pateikiama rinkos analizė 2012-2016 m. nurodyta, kad 2016 m. pradėjo mažėti tiek šios asociacijos narių skaičius, tiek joje esančių narių metinės prekybos medienos gaminiais pardavimai. Medienos dažų rinkoje yra stebima stagnaciją ir dažų pardavėjai, siekiantys išsaugoti savo pardavimų apimtis, yra priversti mažinti jų kainas, todėl mažėja jų prekybinės maržos.

Atsiliepimas

15. Atsakovas T. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2018-01-05 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, neprijungti ieškovės pateiktų įrodymų, o juos prijungus, priimti kartu su atsiliepimu pateiktus naujus įrodymus. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

15.1. Atsakovas T. G. darbo santykius su ieškove nutraukė ne todėl, kad siekė nesąžiningai konkuruoti, o todėl, kad nuo 2015 m. pabaigos ieškovės akcininkas grasino nebemokėti premijų, skaičiuojamų nuo atliekamų pardavimų. Teismas, padarydamas išvadą, kad T. G. neturėjo tikslo atskleisti komercinės informacijos ir jos neatskleidė, tinkamai įvertino nurodytas aplinkybes.

15.2. Teismas teisingai įvertino, kad ieškovės nurodyta informacija apie dažus perkančius klientus nėra konfidenciali, byloje buvo įrodyta, kad tokią informaciją atsakovei UAB „Litmet“ pateikė pats Teknos dažų atstovas Lietuvoje UAB „Teknos“.

15.3. Byloje įrodyta, kad UAB „Teknos“ pateikė UAB „Litmet“ informaciją, susijusią ne tik su PC ir GI sektoriais, t. y. su metalo pramonei skirtų dažų prekyba, bet ir su IW sektoriumi, t. y. su medžio pramonei skirtų dažų prekyba (pateiktos rekomenduojamos kainos IW sektoriuje, kainų priedai, taip pat potencialių klientų sąrašas, tarp kurių ir ieškovės minimos su medienos pramone susijusios įmonės).

15.4. Byloje įrodyta, kad UAB „Litmet“ dar 2015-12-03 pasirašė dažų platinimo sutartį su UAB „Teknos“ ir pradėjo šią veiklą. Teismas teisingai nustatė, kad UAB „Litmet“ dažų pardavimus pradėjo vykdyti anksčiau nei T. G. į savo asmeninį paštą persisiuntė informaciją apie atliktus pardavimus.

15.5. Atsakovas T. G. neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Teismas pagrįstai sprendė, kad 2016 m. balandžio–birželio mėn. T. G. į savo asmeninį paštą persiuntė informaciją apie mėnesinius prekybos rodiklius, kadangi nuo šios informacijos priklausė jam mokėtinos premijos dydis (persiųsta informacija buvo reikalinga kaip įrodymas, kad ieškovė negalėtų įvykdyti savo grasinimų atsakovo atžvilgiu ir vengti mokėti premiją).

15.6. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovės darbuotojai nuolat T. G. į jo asmeninį elektroninį paštą siuntė duomenis apie prekybos rezultatus. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad duomenys, kuriuos T. G. 2016 m. balandžio–birželio mėn. pirmiausia gavo iš ieškovės darbuotojų ir tada persisiuntė sau, skiriasi nuo duomenų, kuriuos iki tol T. G. kas mėnesį siųsdavo ieškovės darbuotojai. Šie duomenys yra tapatūs, t. y. nieko nesiskiria nuo 2010–2016 m. T. G. į asmeninę pašto dėžutę siųstųjų.

15.7. Priešingai nei teigia ieškovė, vien tik informacijos apie prekybos apimtis siuntimas į savo elektroninį paštą nėra neteisėtas veiksmas, ypač, kai byloje įrodyta, jog tokia praktika bendrovėje buvo įprasta visų pardavimus vykdančių darbuotojų atžvilgiu.

15.8. Ieškovė neįrodė, kad informaciją apie 2016 m. balandžio–birželio mėn. ieškovės dažų pardavimus atsakovas T. G. perdavė UAB „Litmet“.

15.9. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas T. G., dirbdamas UAB „Litmet“, yra atsakingas už pardavimus ir ryšių su klientais palaikymą. Tuo tarpu atsakovai įrodė ir pagrindė, kad T. G., dirbdamas UAB „Litmet“, yra atsakingas už klientų konsultavimą kokybės palaikymo klausimais, o pardavimų darbus atlieka kiti darbuotojai, kurie dirbo bendrovėje dar iki įsidarbinant T. G..

15.10. Byloje yra įrodyta, kad T. G. buvo pagrindinis ieškovės darbuotojas, kuris 15 m. buvo atsakingas už Teknos dažų pardavimą. T. G. 2016 m. liepos mėn. išėjus iš darbo, ieškovė du mėnesius neturėjo jokio už Teknos dažų pardavimą atsakingo specialisto. 2016 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje pas ieškovę pradėjęs dirbti naujas darbuotojas V. B. neturėjo patyrimo ir žinių konsultuojant klientus dažų naudojimo techniniais klausimais, todėl jų pirkėjai nebenorėjo dirbti su ieškove. Tai patvirtina pačių Teknos dažų pirkėjų paaiškinimai.

15.11. Teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, kadangi pareiga įrodyti atsakovų civilinę atsakomybę tenka ieškinį reiškiančiam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

16. Apeliantė UAB ,,Klinkmann Lit“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2016-04-27, 2016-02-26 atsakovo T. G. sau persiųstų elektroninių laiškų priedus ir išrašą iš internetinio puslapio www.linkedin.com., kuriuos prašė prijungti prie bylos medžiagos. Atsakovas T. G., reaguodamas į apeliantės pateiktus naujus rašytinius įrodymus, kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat pateikė 2011, 2016 m. elektroninių laiškų priedus. Nurodė, kad tuo atveju, jei bus prijungti apeliantės pateikti įrodymai, siekiant užtikrinti šalių lygiateisiškumo principo tinkamą įgyvendinimą, prijungtini ir jo teikiami įrodymai. Rašytiniais įrodymais apeliantė įrodinėja, kad atsakovas T. G., prieš išeidamas iš darbo, persisiuntė komercinę paslaptį sudarančią informaciją, o T. G. priešingai – kad tai buvo įprasta praktika, siaučiama bendrojo pobūdžio informacija, kuri buvo reikalinga siekiant apsiskaičiuoti gautinos premijos dydį.

17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

18. Bylos šalys neginčija fakto, kad apie paminėtus įrodymus bei juose užfiksuotas faktines aplinkybes jiems buvo žinoma bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taip pat ir aplinkybės, kurias šalys jais siekia pagrįsti / paneigti, buvo nagrinėjamos ir žinomos nuo pat pradinio ieškinio pateikimo dienos. Pradiniame ieškinyje apeliantė įrodinėjo, kad atsakovas T. G., prieš išeidamas iš darbo, sau persisiuntė galimai komercinę paslaptį sudarančią informaciją. Šalys šių rašytinių įrodymų pirmosios instancijos teismui neteikė, o teisėjų kolegija pagrindo išvadai, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik po to, kai buvo priimtas skundžiamas teismo sprendimas, nenustatė. Todėl abiejų šalių papildomai teikiami nauji duomenys nepriimami ir nevertinami.

19. Šiuo aspektu pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimo ribojimu yra siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, o bylos dalyviai skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis jau pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Be to, taip yra skatinamas ir bylos šalių sąžiningumas ir proceso koncentruotumas pirmosios instancijos teisme, kuriame kiekvienas proceso dalyvis turi pareigą ne tik rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, bet ir rūpestingai, laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus ir /ar argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į juos.

Dėl ginčo esmės ir bylos nagrinėjimo ribų apeliacinės instancijos teisme

20. Teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškinys atsakovei UAB „Trebeka“, apeliantė nekvestionuoja, todėl su šia atsakove susijusios ginčo dalyje nustatytų faktų bei aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nepataria ir nevertina (CPK 320 str.).

21. Apeliantė pareikštu ieškiniu įrodinėja, kad egzistuoja visos sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti. Pasak jos, atsakovas T. G., kuris nuo 2001-03-13 iki 2016-07-11 buvo jos darbuotoju (dažų prekybos inžinierius), be kita ko, atsakovei UAB ,,Litmet“ atskleidė jos komercinę paslaptį, kurią sudaro duomenys apie klientus, produktus ir pačią bendrovę, kurią bendrovė panaudojo savo veikloje. Tokiu būdu atsakovai pažeidė CK 1.116 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

22. Konkretindama šį savo reikalavimą, apeliantė nurodė, kad atsakovas T. G., prieš nutraukdamas darbo sutartį iš darbinio į asmeninį elektorinį paštą persisiuntė informaciją, susijusią su bendrovės platinamų Tekna medienos dažų pardavimais, jų kaina, klientų sąrašą, techninę pirkėjų informaciją, užsakymus, kuri laikytina komercine paslaptimi. Pasak jos, atsakovas T. G. šią informaciją atskleidė atsakovei UAB ,,Litmeta“, kurioje nuo 2016-08-11 jis įsidarbino kokybės vadovu, ir kuri šia informacija pasinaudojo – nuo 2016 m. birželio mėn. pradėjo prekybą su buvusiais apeliantės klientais. Tokiu būdu nuo jos buvo nuvilioti klientai, ženkliai krito šių gaminių pardavimai. Teigia, kad dėl nurodytų neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2017-07-31 patyrė 516 559,55 Eur žalą, kurią sudaro skirtumas tarp negautos maržos (601 211 Eur) ir nuo jos skaičiuotino pelno mokesčio (84 651,45 Eur).

23. Pirmosios instancijos teismas apeliantės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą nustatęs, kad ieškinyje nurodyta informacija neatitinka slaptumo apibrėžties, kadangi ji buvo žinoma ir tretiesiems asmenims. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina fakto, kad atsakovas T. G. būtų atskleidęs, o atsakovė UAB ,,Litmet“ pasinaudojusi komercine paslaptimi, taigi neįrodyti jų neteisėti veiksmai, o apeliantės apyvartos sumažėjimui įtakos galėjo turėti tiek ekonominiai, tiek su pačios bendrovės veikla susiję veiksniai.

24. Apeliantė savo nesutikimą su tokiomis teismo išvadomis iš esmės grindžia CPK įtvirtintų įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimu, tvirtindama, kad teismas neištyrė ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų, tai lėmė neteisingų išvadų dėl ginčo dalyko (pareigos atlyginti žalą dėl neteisėto komercinės paslapties atskleidimo) padarymą. Dėl tokių skundo argumentų ir pasisakytina.

Dėl komercinės paslapties sampratos ir apsaugos

25. Pagrindinis komercinės paslapties turinio ir teisinių santykių reglamentavimo šaltinis – CK 1.116 straipsnis. Šioje teisės normoje apibrėžta, kas laikytina komercinės paslapties objektu, ir pateikti kriterijai, keliami informacijai, kad ši būtų traktuojama ir saugoma kaip bendrovės komercinė paslaptis. CK 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tam tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, jog jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai. Komercinės paslaptys yra pramoninės nuosavybės objektas, todėl, kaip ir visi kiti pramoninės nuosavybės objektai (patentai, prekių ženklai, dizainas, pan.) yra svarbi konkuravimo rinkoje priemonė. Taigi CK 1.116 straipsnio dispozicijoje apibrėžti tokie komercinę paslaptį sudarančios informacijos požymiai: 1) informacija turi turėti tam tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys (informacijos vertingumo, reikšmingumo ir naudingumo bendrovei kriterijus, siejamas su viešu jos neatskleidimu – slaptumu); 2) informacija neturi būti viešai prieinama dėl informacijos savininko (patikėtinio) pastangų išsaugoti jos slaptumą (informacijos formalizavimo, jos identifikavimo ir apsaugos nustatymo kriterijus). Tai formalūs informacijos norminiai požymiai, kuriais įstatymų leidėjas apibrėžia informaciją, kuriai taikoma apsauga ir kuri galėtų būti pripažįstama bendrovės komercine paslaptimi. Taigi informacija, kurią bendrovė laiko komercine paslaptimi, turi būti slapta, labai svarbi ir identifikuojama tinkamu būdu.

26. Plėtojant praktiką dėl pirmiau nurodytų požymių kasacinio teismo pažymėta, kad informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 38 p.).

27. Aiškindamas informacijos apsaugos požymį kasacinis teismas yra konstatavęs, kad komercine paslaptimi laikoma informacija, kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; ar asmuo ėmėsi priemonių saugoti informaciją, vertinama pagal tai, ar jis priėmė sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus ir ėmėsi protingų saugos priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2006; 2011-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2011). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad konkrečiu atveju pastangos turėtų būti „protingos“, bet ne „ypatingos“, nes tai nepagrįstai susiaurintų komercinės paslapties ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012). Pavyzdžiui, protingomis pastangomis išsaugoti informacijos slaptumą inter alia (be kita ko) galėtų būti laikomos papildomos sutarčių nuostatos, įtvirtinančios konfidencialumo pareigą, tačiau savaime faktas, jog bendrovėje nėra patvirtinto komercinių paslapčių sąrašo, neturi būti suabsoliutinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2011).

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-10-27 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014 išaiškino, kad CK 1.116 straipsnyje nurodyti požymiai yra suformuluoti taip, kad į komercinės paslapties sąvoką patektų platus spektras bendrovės interesų. Aptarti formalieji teisės kriterijai beveik neriboja informacijos, kuri galėtų būti laikoma konfidencialia bendrovės informacija, pobūdžio ar turinio. Jei kompetentingi bendrovės valdymo organai mano turį vertingos bendrovės veiklai informacijos, tokiai informacijai jie gali pritaikyti komercinės paslapties statusą ir taikyti visus reikalingus apsaugos mechanizmus, išskyrus atvejus, kai informacija įstatymo pripažįstama kaip vieša bendrovės informacija.

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantės pardavinėjamų Teknos dažų pardavimo duomenys, t. y. juos perkantys subjektai, nelaikytini slapta informacija, kadangi jie buvo žinomi tretiesiems asmenims. Apeliantė, nesutikdama su šiais teismo motyvais, teigia, kad teismas nepagrįstai susiaurino komercinės paslapties apibrėžimą, nevertino fakto, kad komercinę paslaptį sudaro ne tik klientų pavadinimai, bet ir papildoma komercinė informacija, susijusi su siūloma produkto kaina, pelno marža ir kt. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės skundo argumentais iš esmės sutinka.

30. Kaip minėta, tam tikra informacija gali būti pripažinta komercine paslaptimi, jei egzistuoja ir įrodytos šios nutarties 25-26 punktuose nurodytos sąlygos. Viena jų – protingos pastangos apsaugoti informaciją bei tokios informacijos nustatymas. Iš kartu su ieškiniu pateiktų apeliantės konfidencialios informacijos valdymo taisyklių, patvirtintų direktoriaus 2003-04-24 įsakymu Nr. 304241, ir konfidencialios informacijos sąrašo matyti, kad konfidencialia informacija laikoma – bendrovės klientų, tiekėjų, partnerių sąrašas, pardavimo ir pirkimo sąlygos, sutartys, pardavimo kainos, produktų bei paslaugų savikaina, paradavimo metodai, valdymo ataskaitos, valdymo principai; informacija apie klientus, jų už paslaugas mokamas mokestis, jiems taikomos nuolaidos, apyvarta, pelnas ir kt. Taisyklių 9 punkte numatyta, kad su jomis susipažinę darbuotojai įsipareigoja visomis įmanomomis teisėtomis priemonėmis apsaugoti konfidencialią informaciją, kad jos nesužinotų tretieji asmenys, nesudaryti sąlygų tretiesiems asmenims su jomis susipažinti. Pažymėtina, kad atsakovas T. G. po šiomis taisyklėmis pasirašė ir tokiu būdu patvirtino, kad jam jos yra žinomos ir suprantamos.

31. Atsakovo T. G. su apeliante pasirašytos darbo sutarties Nr. 38, 6 punkto V papunktyje numatyta, kad komercine paslaptimi laikomi tokie duomenys: bendrovės veiklos projektai, susiję su dabartiniais ar būsimais produktais ir paslaugomis, kurias bendrovė pati parduoda ar naudoja; informacija, susijusi su bendromis bendrovės ūkinės veiklos operacijomis, tokiomis kaip: pardavimai, kaštai, pelnas, kainų struktūra, ūkinės veiklos organizavimas, tiekėjų ir vartotojų sąrašai ir t. t. Šiame papunktyje numatyta ir darbuotojo pareiga neatskleisti jokių komercinių paslapčių ar kitos konfidencialaus pobūdžio informacijos, susijusios su darbdaviu arba jo klientais, nepaisant to ar ji buvo perduota bendrovės ar trečiosios šalies, išskyrus tuos atvejus, kai tai reikalinga šios darbo sutarties tikslams arba kai to reikalauja įstatymas.

32. Į darbo sutartį buvo įtrauktas konfidencialumo susitarimas – draudimas atskleisti komercinę apeliantės paslaptį. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad protingomis pastangomis išsaugoti informacijos slaptumą, be kita ko, galėtų būti laikomos papildomos sutarčių nuostatos, įtvirtinančios konfidencialumo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2014-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014). Toks susitarimas, minėta, nagrinėjamu atveju buvo įtrauktas į darbo sutartį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė ėmėsi protingų ir pakankamų priemonių tokios informacijos slaptumui užtikrinti. Tuo tarpu atsakovas T. G., vertinant šias apeliantės pastangas objektyviuoju aspektu, turėjo suvokti, kad šios informacijos be bendrovės leidimo negalima atskleisti tretiesiems asmenims.

33. Skundžiamame teismo sprendime konstatuota, kad nėra įrodytas antrasis požymis – informacijos komercinė vertė, kuri pasireiškia tuo, kad ji nėra žinoma ir laisvai priteinama tretiesiems asmenims. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su teismu, kad pats savaime klientų sąrašas, atsižvelgiant į tai, kad apeliantė prekiavo specifiniais medienos dažais, kurių paklausa aktuali palyginti mažam klientų skaičiui, negali būti vertinama ir suprantama kaip komercinė ir nevieša informacija. Kita vertus, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, byloje buvo įrodinėjama, kad atsakovas perdavė ne tik klientų, kurie perka Teknos dažnus, sąrašus, bet ir kontaktinių asmenų duomenis, perkamų produktų sąrašus, jiems taikomos kainas, duomenis apie produktus bei apie pačią bendrovę, t. y. jos pelną, planuojamos verslo perspektyvas. Todėl sutiktina su apeliante, kad teismas nepagrįstai susiaurino bendrovės komercinės informacijos, susijusios su jos duomenų bazėmis (informacija apie klientus, produktų kainas ir pan.), turinį, netinkamai aiškino ir taikė CK 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

34. Komercinę vertę turi ne bendra informacija apie klientą (pavadinimas, adresas) informacija, o būtent duomenys apie tai, kokiomis sąlygomis ūkio subjektam parduodamos prekės, nes tik tokia informacija gali suteikti ūkio subjektui pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Informacija apie klientus susideda iš daugelio įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t. y. informacija apie tai, kokios konkrečios įmonės turi prekių užsakymo poreikį, koks tų įmonių mokumas, finansinė būklė, patikimumas, kas konkrečioje įmonėje priima sprendimus dėl dažų užsakymo, kainų nustatymo, kokios yra planuojamos dažų užsakymo apimtys, kokio tipo dažus perka klientai ir kita. Akivaizdu, kad tokia informacija nėra skelbiama ir prieinama viešai. Taip pat ir kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad informacija apie ieškovo klientus laikytina komercine paslaptimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2007; 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2013-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013).

35. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad ieškovo klientų sąrašas kaip toks, kurio turinį sudarytų aukščiau pirmiau nurodyti duomenys, būtų prieinamas viešai, todėl, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, darytina išvada, kad ieškinyje nurodyta informacija pripažintina atitinkančia formaliuosius informacijos vertingumo, reikšmingumo ir naudingumo bendrovei kriterijus bei neprieinama viešai. Konkrečios informacijos atskleidimo ir panaudojimo aplinkybės bus aptariamos toliau šioje nutartyje.

Dėl darbuotojo civilinės atsakomybės sąlygų, jam pažeidus konfidencialumo susitarimą

36. Tam, kad pagal CK 1.116 straipsnio 3 dalį įmonės darbuotojui už neteisėtą komercinės paslapties atskleidimą kiltų civilinė atsakomybė, turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), kaltė (CK 6.248 str.), žala (CK 1.116 str. 3 d., 6.249 str.) ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 str.).

37. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad konfidencialios informacijos atskleidimas dažniausiai susijęs su netiesioginiais nuostoliais, kurie gali pasireikšti sumažėjusiu bendrovės konkurencingumu rinkoje, žala bendrovės įvaizdžiui, negautu pelnu ir pan. Pareigos neatskleisti įmonės komercinės paslapties ir jos nenaudoti pažeidimas reiškia neteisėtą veiksmą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014). Esant sutartinei civilinei atsakomybei neteisėtumas siejamas su sutarties pažeidimu. Jeigu darbuotojas sudaro susitarimą dėl įmonės paslapčių išsaugojimo, tai, kaip ir bet kuris sutarties dalyvis, privalo jo laikytis. Priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų ir pagal teisinį reguliavimą (CK 6.247 str.) atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neteisėtas pasinaudojimas komercinę paslaptį sudarančiais duomenimis (kliento atstovų, atsakingų už užsakymų teikimą kasatoriui, kontaktai, informacija apie klientą ir jo ypatumus, iš kliento gautos pajamos, klientui taikoma kainodaros metodika (savikaina, nuolaidos, finansinės galimybės taikyti nuolaidas, marža), su klientu sudarytų sutarčių ypatumai) turėtų būti atsiradusių neigiamų padarinių (kliento netekimo) priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015). Taigi neteisėtų veiksmų ir jų padarinių (žalos) priežastinis ryšys gali būti konstatuojamas tik jei priežastis (neteisėti veiksmai) nėra pernelyg nutolusi nuo padarinių (žalos). Ar žalos priežastis teisiškai reikšminga (nepernelyg nutolusi), gali būti vertinama pagal tokius kriterijus: taikomos teisės normos tikslas; skolininko pareigos vykdymo intensyvumas (t. y. reikalavimo vykdyti prievolę primygtinumas, privalomumo laipsnis, inter alia, galimybė pritaikyti civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes); skolininko galimybės numatyti padarinius, kurie gali apimti visų rūšių žalą; padarinių pobūdis (tiesioginiai ar netiesioginiai); jų artumas (erdvės, laiko atžvilgiu) neteisėtiems veiksmams; sąžiningumo, protingumo, teisingumo principų laikymasis.

38. Pirmiau šioje nutartyje jau pasisakyta, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, apeliantės nurodyta informacija, kurią, jos teigimu, atsakovas, jos buvęs darbuotojas T. G., atskleidė kitam ūkio subjektui, priskirtina prie komercinę paslaptį sudarančios. Tačiau apeliantė, siekdama žalos atlyginimo, privalėjo įrodyti ne tik tokį šios informacijos pobūdį, bet ir tai, kad buvęs darbuotojas šią informaciją atskleidė tretiesiems asmenims. Šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo būtent tokiai išvadai padaryti.

39. Informacijos, kuri priskirta konfidencialiai, atskleidimą kitai atsakovei UAB ,,Litmet“ apeliantė įrodinėja ir sieja su atsakovo T. G. iš darbinio į asmenį elektroninį paštą išsiųsta informacija, kurioje užfiksuoti šio darbuotojo parduodamos produkcijos kiekiai, kainos. Atsakovas T. G. neneigia fakto, kad tokią informaciją jis iš tiesų, prieš išeidamas iš darbo, persisiuntė į asmeninį paštą, tačiau laikosi nuoseklios pozicijos, kad tai buvo normali praktika, kadangi tokiu būdu jis apsiskaičiuodavo mokėtiną premiją už atliktus pardavimus.

40. Iš priedo Nr. 1 prie atsakovo darbo sutarties matyti, kad šalys, sutarė dėl konkretaus dydžio mėnesinio pareiginio atlyginimo bei dėl premijų, kurios mokamos už darbo rezultatus pagal atskirą susitarimą. Esant tokiam susitarimui, vien faktas, kad prieš paliekant bendrovę atsakovas atitinkamus duomenis persisiuntė į asmeninį paštą jo įvardijamu tikslu (pasitikrinti priedų apskaičiavimo teisingumą), nėra pakankamas jo civilinei atsakomybei kilti.

41. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar minėti duomenys buvo atskleisti bei panaudoti siekiant gauti materialinę naudą ir dėl to sumažėjo ar visiškai išnyko galimybė pačiai apeliantei gauti atitinkamą naudą, kuri šiuo atveju pasireiškė kaip pelno už parduotus medienos dažus gavimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo labiau tikėtinai išvadai, kad atsakovas T. G. persiųstąją ar kitokią informaciją atskleidė atsakovei UAB ,,Litmet“, kurioje įsidarbino praėjus mėnesiui po to, kai buvo nutraukta darbo sutartis su apeliante.

42. Kaip matyti iš atsakovės UAB ,,Litmet“ į bylą pateiktos su UAB ,,Teknos“, kuri yra Teknos dažų gamintoja, 2015-12-03 sudarytos platinimo sutarties (kuri pripažinta ne vieša bylos medžiaga), UAB ,,Teknos“ suteikė atsakovei UAB ,,Litmet“ neišskirtinę teisę pateikti rinkai, pardavinėti ir platinti gaminius Lietuvos teritorijoje, jo nurodytomis sąlygomis (2 p.). Sutarties 1.5 punkte numatyta, kad sąvoka ,,gaminiai“ suprantama kaip UAB ,,Teknos“ gaminys, kuris turi būti pristatomas atsakovei ir jos platinamas, kaip nurodyta gaminio specifikacijoje (A aprašas). Sutarties A apraše nurodyta, kad į sutartį, be kita ko, yra įtraukta bendrosios pramonės produkcija (GI), miltelinės dangos (PC) ir produkcija lauko ir vidaus medienai (IWe ir IWi). Taigi iš paminėtos sutarties turinio matyti, kad dar iki atsakovui įsidarbinant UAB ,,Litmet“ ši bendrovė buvo pasirašiusi platinimo sutartį su Teknos dažų gamintoju. Objektyvių įrodymų, išskyrus apeliantės teiginius, kad atsakovai šios sutarties sudarymo metu ar iki jai sudarant veikė bendrai, kad atsakovas T. G. teikė bendrovei atitinkamą informaciją, byloje nėra. Šių aplinkybių kontekste taip pat pažymėtina tai, kad ši sutartis buvo sudaryta gerokai (pusmečiu) anksčiau, nei atsakovas T. G. į savo asmeninį paštą atsisiuntė ieškinyje nurodytus duomenis (pirmas ginčo laiškas išsiųstas 2016-05-25).

43. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta ir tai, kad UAB ,,Teknos“ 2015-12-10 kreipėsi į atsakovę UAB ,,Litmet“ su prašymu išsiaiškinti Lietuvos rinkos potencialą PC ir IG sektoriuose, t. y. bendrosios pramonės ir metalinės dangos sektoriuose bei perdavė tris bendrovių sąrašus, nurodydama susisiekti su išvardintomis bendrovėmis ir išsiaiškinti bendradarbiavimo galimybes. Viena vertus, apeliantė teisi, teigdama, kad pranešime nebuvo nurodyta, jog taip pat tirtinas ir medienos dažų sektorius (IW). Kita vertus, kartu su pranešimu dažų gamintoja pateikė ir sąrašą bendrovių, kurioms dažus tiekė apeliantė. Be to, šių dažų gamintojas 2016-03-28 pateikė atsakovei mažiausias rekomenduotinas mažmenines IW klientų kainas Lietuvos teritorijoje. Taigi iš paminėtų įrodymų darytina išvada, kad tiek apie apeliantės klientus, tiek jiems siūlomas produktų pardavimo kainas atsakovė UAB ,,Litmet“ gavo dar iki bendrovėje pradėjo dirbti atsakovas T. G. ir šią informaciją gavo iš oficialaus dažų gamintojo šalių sudarytos platinimo sutarties pagrindu.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės skundo argumentai, kad dažų gamintojo kainos neatitiko rinkos kainų, kad atsakovė juos pardavinėjo lygiai tokiomis pačiomis kaip ir apeliantė, taip pat savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad tokie duomenys buvo gauti iš apeliantės buvusio darbuotojo. Be to, tiek iš apeliantės, tiek iš atsakovės UAB ,,Litmet“ pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, kad, priešingai nei teigia apeliantė, tuos pačius produktus bendrovės pardavinėjo skirtingomis kainomis, jų skirtumas svyruoja nuo 0,01-1,17 Eur. Tačiau dažnu atveju būtent atsakovės UAB ,,Litmet“ parduodamos produkcijos kaina buvo didesnė, nei apeliantės. Pavyzdžiui, iš apeliantės 2017-11-13 pateikto paaiškinimo ir prašymo prijungti esančios lentelės matyti, kad atsakovė UAB ,,Litmet“ Aquatop 2600-23 Base 1 dažų kaina už vieną litrą buvo 7,40 Eur, apeliantės – 6,23 Eur. Dauguma atveju atsakovė produktus pardavinėjo už didesnę nei apeliantė kainą. Kainos nebuvo identiškos, taigi ir pagrindo išvadai apie perduotą bei pasinaudotą informaciją, kuria disponavo buvęs darbuotojas, neesama. Logiška ir protinga būtų manyti, kad gavus atitinkamą informaciją apie konkuruojančio subjekto kainas, atsakovei, siekiant naujų klientų, būtų naudingiau nustatyti mažesnes nei apeliantės siūlytos kainos, bet taip neatsitiko. Nėra pagrindo ir tokiai išvadai, kad atsakovė esamiems ar buvusiems apeliantės klientams būtų pasiūliusi iš esmės geresnes sąlygas.

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės pozicija, kad atsakovo T. G. darbinė veikla atsakovės bendrovėje yra išimtinai susijusi su klientų paieška, kurią vykdydamas jis naudoja ir informaciją, gautą iš apeliantės, taip pat stokoja pagrįstumo. Visų pirma pažymėtina, kad 2016-08-11 darbo sutartyje, sudarytoje su atsakove UAB ,,Litmet“, nurodyta, kad atsakovas priimamas į inžinieriaus–kokybės vadovo pareigas. Faktą, kad atsakovo darbinės funkcijos nėra susijusios su naujų klientų paieška, patvirtina ir atsakovės UAB ,,Litmet“ į bylą pateikti klientų pranešimai. Juose nurodyta, kad 2016 m. kovo–balandžio mėn. UAB ,,Roda“, UAB ,,Danish wood Windows“, UAB ,,HTCT“ bendravo bei derėjosi su UAB ,,Litmet“ dėl medienos dažų tiekimo. Taigi dar iki atsakovui įsidarbinant atsakovės bendrovėje ne tik buvo ištirta rinka, gauta dažų gamintojo informacija, bet ir rasti nauji klientai. Dėl paminėtų aplinkybių atmestini kaip nagrinėjamam klausimui neturintys reikšmės argumentai, kad aktyvi prekyba prasidėjusi 2016 m. birželio–rugpjūčio mėn.

46. Apeliantė nepateikė ir jokių paneigiančių atsakovo T. G. procesiniuose dokumentuose nurodytą aplinkybę duomenų, kad jo apsisprendimą nutraukti darbo sutartį lėmė būtent pačios apeliantės elgesys ir jos ketinimai atsisakyti mokėti darbo užmokesčio priedą – premijas, o ne atsakovų noras neteisėtai konkuruoti su apeliante. Dauguma atsakovės klientų patvirtino, kad jų apsisprendimą pakeisti dažų tiekėją lėmė ne siūloma kaina, o būtent atsakovo T. G. kompetencija, susijusi su medienos dažų technine charakteristika ir specifika. Taigi labiau tikėtina, kad klientų perėjimą iš vienos bendrovės į kitą lėmė darbuotojo T. G. asmeninės savybės bei per 16 metų įgyta patirtis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad šis atsakovas nebuvo pasirašęs nekonkuravimo sutarties, tokius įsipareigojimus darbdaviui papildomai kompensuojant, todėl jo įsidarbinimas analogiškas paslaugas teikiančioje bendrovėje taip pat neteiktų prielaidų spręsti dėl sąlygų jo civilinei atsakomybei kilti buvimo.

47. Tokiu atveju pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl neįrodytų neteisėtų atsakovo T. G. veiksmų, t. y. konfidencialios informacijos atskleidimo atsakovei UAB ,,Litmeta“, apeliacinio skundo argumentais nebuvo paneigta. Pažymėtina, kad apeliantės konfidencialios informacijos valdymo taisyklių 2.2. punkte nurodyta, kad konfidencialiai informacijai nepriskiriama informacija, kuri tapo prieinama ne dėl darbuotojo kaltės, o nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pati dažų gamintoja tokią informaciją atsakovei yra atskleidusi.

Dėl civilinės atsakomybės už konfidencialios informacijos panaudojimo sąlygų

48. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas kaip nepagrįstas jos reikalavimas priteisti iš atsakovės UAB ,,Litmet“ žalos, patirtos jai pasinaudojus jos komercine paslaptimi, atlyginimą.

49. Šiuo, kaip ir pirmiau aptartu atveju, siekdama savo reikalavimo patenkinimo apeliantė privalėjo įrodyti šioje nutartyje nurodytų sąlygų bendrovės deliktinei civilinei atsakomybei kilti, visetą. Tokių sąlygų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė neįrodė.

50. Nagrinėjamu atveju bylos šalys neginčija fakto, kad atsakovė UAB ,,Litmet“ pradėjo tų pačių kaip ir apeliantė, medienos dažų prekybą, t. y. pradėjo vykdyti veiklą toje pačioje rinkoje. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad neteisėtas komercinės paslapties panaudojimas, vykdant veiklą toje pačioje rinkoje, kurioje veikia jos savininkas, savo ruožtu reiškia, kad, paklausai nesant neribotai, komercinės paslapties savininkas netenka galimybės turėti verslo santykių, o kitas asmuo, neteisėtai pasinaudojęs komercine paslaptimi, įgyja prieš jį konkurencinį pranašumą, turėdamas galimybę naudotis kito subjekto komercine paslaptimi, tačiau nepatyręs jokių sąnaudų jai sukurti ar plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-378/2018, 46, 47 p.).

51. Tačiau pirmiau pasisakyta, kad apeliantės nurodytą informaciją atsakovė UAB ,,Litmet“ sužinojo ne iš jos buvusio darbuotojo, o iš dažų gamintojo, kuris, siekdamas sustiprinti Teknos dažų pozicijas Lietuvoje, kreipėsi į naujus potencialus partnerius dėl bendradarbiavimo. Fakto, kad atsakovė galėjo ir turėjo teisę bendrautis su potencialiais klientais, apeliantė nekvestionuoja. Draudimo naujam tiekėjui įeiti į rinką šiuo atveju taip pat nėra, o tai, kad atsakovė pasamdė buvusį apeliantės darbuotoją, turintį itin didelę darbo patirtį, ir kuris, minėta, nebuvo pasirašęs nekonkuravimo sutarties, nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo atlikti neteisėti konkurencijos veiksmai. Priešingai, naujo dalyvio patekimo į rinką ribojimas laikytinas teisėtos konkurencijos pažeidimu.

52. Be to, pati atsakovė tyrė rinką, derėjosi su potencialiais klientais, todėl nėra pagrindo ir tokiai išvadai, kad ji į rinką pateko nepatyrusi jokių sąnaudų ar kaštų. Teisėjų kolegijos vertinimu, kainų skirtumas tarp gamintojo nurodytų mažiausių rekomenduojamų mažmeninių kainų ir tų, už kurias faktiškai buvo parduodami dažai, paaiškintinas tuo, kad atsakovė tyrė rinką ir bendravo su potencialiais klientais, o tai kartu reiškia ir galimas derybas dėl dažų kainos. Klientų apsisprendimą bendradarbiauti su atsakove, o ne su apeliante, lėmė jos kvalifikuoto darbuotojo išėjimas iš darbo (tokie atsikirtimai į ieškinį nebuvo apeliantės paneigti). Pažymėtina, kad kilus abiejų bendrovių ikiteisminiam ginčui dėl būsimo į T. G. darbo pas atsakovę, ši pasirūpino ir rašytinio darbuotojo įsipareigojimo nenaudoti konfidencialios informacijos, sužinotos buvusioje darbovietėje, gavimu (atsakovo 2016-08-11 prašymas dėl priėmimo į darbą).

53. Teisėjų kolegija, nenustačiusi faktinio ar teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimo dalį, sprendimą palieka nepakeistą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

54. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, iš priešingų šalių nepriteisiamos (CPK 93 str.).

55. Atsakovės taip pat prašė priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas rengiant atsiliepimus į apeliacinį skundą. Atsakovas T. G. prašė priteisti 3 038,37 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, atsakovė UAB ,,Litmet“ – 1 437,78 Eur. Šalys pateikė nurodytas išlaidas patvirtinančius įrodymus.

56. Viena vertus, atsižvelgiant į šios bylos procesinį baigtį, atsakovams atlygintinos jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Kita vertus, abiejų atsakovų prašomos atlyginti išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą gerokai viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (Rekomendacijų 8.11. p.). Atsižvelgiant į tai, atsakovams iš apeliantės priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki Rekomendacijose nurodytų maksimalaus dydžio, t. y. iki 1 106 Eur (850,80 Eur x 1,3) kiekvienai iš jų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui T. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Klinkmann Lit“ (j. a. k. 111469231) 1 106 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Litmet“ (j. a. k. 302481934) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Klinkmann Lit“ (j. a. k. 111469231) 1 106 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Dalia Kačinskienė Vigintas Višinskis Egidijus Žironas