Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. A. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2019 m. kovo 14 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnio 1 dalį – 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2018 m. spalio 22 d., bausmės pabaiga – 2021 m. birželio 22 d. Atliko įstatymu numatytą bausmės dalį, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2019 m. liepos 1 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus pataisos namų administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. A., 2020 m. lapkričio 4 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam A. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir rekomendavo jam resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones – dalyvauti tikslinėse elgesio korekcijos programose, siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius. Komisija nutarime nurodė, jog šiuo metu nuteistasis yra atlikęs 3/4 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistajam būdingas rizikingo elgesio modelis. Nusikaltimą padarė su bendrininku apsvaigęs nuo alkoholio. Jam stinga gebėjimo kritiškai save vertinti, įvardinti keistinus savo asmenybės bruožus, nesuvokia ir neanalizuoja didžiausią įtaką nusikalstamam elgesiui reikštis turėjusių veiksnių. Nuteistojo elgesyje yra pasireiškęs agresyvumas ir savitvardos stoka įvykdant smurtinius nusikaltimus. Bausmės atlikimo metu du kartus baustas drausmine tvarka. Antroji nuobauda paskirta šių metų liepos mėnesį. Išlieka nemažai kriminogeninių veiksnių: alkoholio vartojimas, nuostatos, išsilavinimas, gyvenimo stilius ir draugai, finansai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika – 61 balas, iš kurių 41 balas yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis dar gali mažinti. Komisija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendė, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog jis laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. A. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyta formalus ir materialusis pagrindai (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo A. A. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino.

Nuteistasis A. A. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, vadinasi, yra formalus pagrindas svarstyti dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. A. A. dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, lankė psichoedukacinę programą „Įžanginę grupę“, dalyvavo „Caritas“ socialinio darbuotojo vedamame užsiėmime „Priklausomybės ligos: psichologiniai, socialiniai veiksniai“, lankė Pykčio ir agresijos valdymo programą, dirba (duomenys neskelbtini) Palaiko socialinius ryšius su motina ir drauge. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui.

Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant formalaus ir materialaus pagrindų visumai, o būtent be formalaus pagrindo būtina nustatyti ir aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o tokį manymą lemia žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Nuteistojo A. A. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 61 balas pagal OASys, net neartima žemai, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį. Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tokios pažangos nenustatė, todėl sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Pastebima ir tai, kad iš 61 nusikalstamo elgesio rizikos balo net 41 balą sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis savo elgesiu gali ir turi sumažinti. Teismo vertinimu, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo labai nežymiai – 2019 m. rugpjūčio 1 d. vertinimo metu buvo 70 balų, 2020 m. kovo 2 d. vertinimu – 68 balai. Nuteistajam, kuris yra atlikęs didesnę dalį bausmės, vis dar išlieka per daug dinaminių kriminogeninių veiksnių (alkoholio vartojimas, nuostatos, išsilavinimas, gyvenimo stilius ir draugai, finansai), kurie neleidžia spręsti apie daromą akivaizdžią nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangą. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo A. A. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka buvo baustas du kartus. Nors nuteistasis nurodo, kad Alytaus pataisos namuose nuobaudų neturi, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad jam skirta antroji nuobauda būtent Alytaus pataisos namuose pakankamai neseniai – 2020 m. liepos 9 d., ji galiojanti, tai rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, ir net nėra nuoširdus, skunde nurodydamas neteisingas aplinkybes. Tai patvirtina Socialinio tyrimo išvadas, kad jam stinga gebėjimo kritiškai save vertinti. Nors nusikaltimai padaryti neblaivaus, jis nurodo, kad su alkoholio vartojimu problemų neturi, vengia pripažinti alkoholio problemas, susidaro įspūdis, kad nuteistasis siekia apie save sudaryti geresnį vaizdą alkoholio vartojimo įpročių atžvilgiu. Sugebėjimas atpažinti problemas yra nepakankamas, stinga savianalizės, dėl to neatpažįsta sričių kurios problematiškos ir keistinos. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistajam Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartimi buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę dėl to, kad atidėjus bausmės vykdymą nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų, tame tarpe ir nevartoti psichika veikiančių medžiagų.

Sėkmingos integracijos į visuomenę veiksniai yra ir finansinis stabilumas bei gebėjimas laisvėje užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį. Šiuo atveju socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pataisos namuose gauti vykdomieji raštai 5000 Eur sumai, didelė dalis finansinių įsipareigojimų – apie 4300 Eur neatlyginta, nors nuteistasis skunde nurodė, kad nukentėjusiajam žala atlyginta visiškai. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. liepos 20 d. preliminariu sprendimu tenkintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ieškinys, iš atsakovo A. A. priteista 2 048,00 Eur žalos atlyginimas už nukentėjusiajam smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. nuosprendį, be to Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose šiuo metu yra gautas dar vienas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ieškinys, kuriuo prašoma iš A. A. ir A. J. priteisti solidariai 1553,9 Eur taip pat iš A. A. priteisti 1553,9 Eur žalos atlyginimą už nukentėjusiajam smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pagal Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. kovo 14 d. nuosprendį. Tai rodo, kad nukentėjusiems nusikaltimais padarytą žalą kompensavo valstybė, o ne atlygino nuteistasis, kaip jis konstatuoja skunde. Nuteistasis pateikė (duomenys neskelbtini) pažymą dėl jo įdarbinimo laisvėje, tačiau tokia pažyma nepatvirtina, kad ją surašiusi įmonė tikrai įdarbins nuteistąjį. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų (pranešimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017, 2019 m. vasario 14 d. nutartis byloje Nr. 1S-114-530/2019). Taigi, lėšų pragyvenimui nebuvimas bei alkoholio vartojimo problema leidžia pagrįstai abejoti, kad nuteistasis laisvėje sieks įgyti pajamų tik teisėtais būdais, tuo labiau, kad nuteistasis neturi nei pakankamo išsilavinimo nei specialybės, kad galėtų gauti gerai apmokamą darbą ir greitai panaikinti savo finansinius įsipareigojimus – išmokėti ieškinius. Dar daugiau, net ir darant prielaidą, kad nuteistasis laisvėje dirbs, tai nėra garantija, kad jis nedarys nusikaltimų, be to ir iki šio nusikaltimo, už kurį atlieka bausmę, padarymo jis nedirbo. Taigi, teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma, taip pat socialinio tyrimo išvados, šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį bei mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius, tuo tarpu likusi neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė (bausmės pabaiga 2021 m. birželio 22 d.).

Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, jog vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis A. A. bausmę atlieka už tyčinį baigtą sunkų, žmogaus sveikatai pavojingą nusikaltimą (BK 135 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 5 dalis). Nuteistojo ankstesni teistumai išlieka kriminogeniniu veiksniu. Šios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.

Tokiu būdu, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo nusikalstamo elgesio riziką, nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis A. A. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. A. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.