Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš nuteistųjų A. A. ir A. J. solidariai priteista nukentėjusiajam R. B. 1 500 Eur neturtinės žalos bei vien iš nuteistojo A. A. 1 500 Eur neturtinės žalos ir 1 826,41 Eur gydymo išlaidų Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas A. J., tačiau jis nuosprendžio neskundžia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. A. nuteistas už tai, kad 2018 m. spalio 16 d. apie 21.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, miškelyje ant pėsčiųjų ir dviračių tako, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis pastūmė nukentėjusįjį R. B., dėl ko pastarasis griuvo ir galva atsitrenkdamas į asfaltuotą tako dangą prarado sąmonę bei patyrė vidutinio sunkumo formos trauminę galvos smegenų ligą, kairio smilkinkaulio ir kaukolės pamato vidurinės daubos kairėje lūžimą, epidurinę hematomą kairėje smilkininėje srityje, subarachnoidinę hemoragiją dešinėje momens – smilkinio srityje, po to, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku, veikdamas kartu su A. J., iš chuliganiškų paskatų – be jokios aiškios priežasties bei dingsties, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, tyčia sudavė kojomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip tris smūgius, į krūtinės ląstą nukentėjusiajam R. B., esančiam bejėgiškos būklės – gulinčiam be sąmonės bei negalinčiam priešintis dėl jo panaudoto smurto, tuo nukentėjusiajam R. B. padarė kairės pusės VI, VII šonkaulių lūžius ties vidurine pažasties linija, kairės pusės VIII, IX šonkaulių lūžius ties užpakaline pažasties linija ir dešinės pusės VII šonkaulio lūžį ties vidurine pažasties linija, tokiu būdu sunkiai sužalojo žmogų – nukentėjusįjį R. B., nes sužalojimų visuma dėl vidutinio sunkumo formos trauminės galvos smegenų ligos, kairio smilkinkaulio ir kaukolės pamato vidurinės daubos kairėje lūžimo kvalifikuotina kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo A. A. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl paskirtos bausmės

7.3. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi, tik nustačius bent dvi BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, teismas gali taikyti BK 62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, t. y. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Tačiau net ir nustačius BK 62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas teismui nekyla pareiga visais atvejais skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015). Taigi, švelnesnės bausmės paskyrimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu iš esmės yra išimtinis.

7.5. Kaip minėta, įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. BK 62 straipsnio nuostatų taikymas susijęs su šiame straipsnyje nurodytų konkrečių sąlygų buvimu. Šioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio nuostatoms taikyti būtinos sąlygos nenustatytos.

7.6. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Šiuo požiūriu BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas laikytinas išimtiniu, t. y. minėto straipsnio taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padarytos nusikalstamos veikos ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą.

7.7. Nuteistojo A. A. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – tyčia dėl atsiradusių pasekmių nebuvo apibrėžta, prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, ketina įsidarbinti ir taip greičiau atlyginti priteistą žalą – nėra išimtinės aplinkybės, jos yra įprastos, būdingos daugeliui asmenų, nedarančios įtakos jo padarytos nusikalstamos veikos ar nuteistojo asmenybės pavojingumui mažinti ar švelninti. Be to, į nuteistojo A. A. nurodytas aplinkybes dėl tiesioginės tyčios pasekmėms nebuvimo, nuoširdaus gailėjimosi ir kaltės pripažinimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė skirdamas jam bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą ir bausmės dydį nustatydamas mažesnį už baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nustatytos bausmės vidurkį. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose nenustatyta kokių nors išimtinių aplinkybių, susijusių su A. A. padaryta nusikalstama veika ar nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog straipsnio sankcijoje už sunkaus nusikaltimo padarymą numatytos bausmės paskyrimas A. A. aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam A. A. paskirta bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, ji yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Nagrinėjamu atveju nuteistajam parinktos bausmės rūšis ir dydis atitinka teisingumo principo reikalavimus, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jos švelninti.

8. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindų taikyti nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatų, o darydamas tokias išvadas vadovavosi baudžiamajame įstatyme įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, taip pat – BK 41 straipsnyje įtvirtintomis bausmės paskirties nuostatomis, BK 61 straipsnyje nustatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Taigi BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas teisingumo principas, reiškiantis teisingos bausmės paskyrimą, nebuvo pažeistas.

Dėl neturtinės žalos

9. Nuteistasis A. A. apeliaciniame skunde nesutinka ir su priteistais neturtinės žalos dydžiais, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydžius, neatsižvelgė į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, į paties nukentėjusiojo elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu, į jo sunkią materialinę padėtį bei į jo sveikatos būklę.

9.1. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Priklausomai nuo pažeistų vertybių, jų svarbos nukentėjusiajam – o tai yra esminės aplinkybės nustatant žalos dydį – kompensacija, išreikšta pinigais, yra diferencijuojama. Teisingas neturtinės žalos dydžio nustatymas sveikatos sužalojimo atvejais, ginant vieną iš svarbiausių žmogaus vertybių – sveikatą, yra itin svarbus, nes žmogaus sveikata yra unikali vertybė, kurią turėdamas žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę, o išgyvenimai, sukelti dėl sveikatos sutrikdymo, paprastai yra ypač dideli. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, susijusioje su neturtinės žalos nustatymu tais atvejais, kai padaromas nusikaltimas žmogaus sveikatai, yra laikomasi nuostatos, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra prioritetiniai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509-489/2015). Taigi sveikata yra viena didžiausių socialinių ekonominių vertybių, kuri suprantama kaip visapusiška individo bei visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, todėl, sužalojus asmens sveikatą, ši vertybė gali būti ginama teisme išieškant iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

9.2. Priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydžius, nenukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, nes teismų praktikoje bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje padarymo, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1 449 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis Nr. 2K-350-222/2015) iki 23 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis Nr. 2K-300-222/2017).

9.3. Įvertinusi visas šioje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajam R. B. skundžiamu nuosprendžiu priteistas neturtinės žalos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teisėjų kolegijos nuomone, įstatymo taikymo aspektu neturtinės žalos dydžio suma nustatyta remiantis CK 6.250 straipsnio nuostatomis, laikantis BPK 109 straipsnio ir 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų, vadovaujantis suformuotos teismų praktikos pavyzdžiais panašiose bylose. Keisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio klausimo išsprendimo pagrindo nėra.

9.4. Nukentėjusysis R. B. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pateiki pakvitavimai, kad A. A. motina už sūnaus smurtiniais veiksmais padarytus sužalojimus atlygino 250,00 Eur neturtinės žalos, o A. J. tėvas atlygino nukentėjusiajam 250,00 Eur neturtinės žalos. Nukentėjusysis R. B. teismo posėdyje patvirtino, kad dalis neturtinės žalos jam yra atlyginta, todėl sumažino civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašė priteisti 3 000,00 Eur neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, kiekvieno iš kaltinamųjų veiksmus, padarytą veiką ir jos pasekmes, sprendė, kad nukentėjusiojo patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, praradimams ir kitokiems neturtinių vertybių pažeidimams atlyginti, teisinga, sąžininga ir protinga suma bus 3 000 Eur, kurią paskirstė įvertinęs kiekvieno iš kaltinamųjų veiksmus, t. y. nusprendė solidariai priteisti 1 500 Eur iš A. A. ir A. J. bei 1 500 Eur iš A. A.. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, yra teisėtas ir pagrįstas, bei nesudaro pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Pažymėtina, jog neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Antai, asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Tai pirmosios instancijos teismo iš esmės ir buvo įvertinta.

9.5. Šioje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad A. A. veiksmais nukentėjusiajam R. B. buvo sunkai sutrikdyta sveikata – sužalota galva, t. y. vidutinio sunkumo formos trauminės galvos smegenų liga, kairio smilkinkaulio ir kaukolės pamato vidurinės daubos kairėje lūžimas, epidurinė hematoma kairėje smilkininėje srityje, subarachnoidinė hemoragija dešinėje momens – smilkinio srityje. Taip pat surinktais įrodymais nustatyta, kad nuteistųjų A. A. ir A. J. bendrais tyčiniais neteisėtais veiksmais buvo padaryti kairės pusės VI, VII šonkaulių ties vidurine pažasties linija, kairės pusės VIII, IX šonkaulių ties užpakaline pažasties linija ir dešinės pusės VII šonkaulio ties vidurine pažasties linija lūžiai. Bylos medžiaga patvirtina, kad tiek dėl galvos sužalojimo, tiek dėl bendrais nuteistųjų veiksmais sulaužytų šonkaulių nukentėjusysis R. B. jautė stiprius fizinius skausmus, patyrė sukrėtimą bei emocinį stresą, didelius nepatogumus. Nukentėjusysis dešimt dienų buvo gydomas stacionariai, daugiau nei tris savaites gydėsi sanatorijoje, toliau tęsia gydymą ambulatoriškai. Dėl sužalojimo nukentėjusysis patyrė tiek fizinius skausmus, tiek neigiamas emocijas, nes kurį laiką negalėjo bendrauti, iki šiol išgyvena dėl pablogėjusios jo gyvenimo kokybės, kadangi dėl susilpnėjusio bendro fizinio aktyvumo bei pasikartojančių skausmų negali dirbti fizinio darbo. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo įvertinta, tai kad tiek nukentėjusysis, tiek ir jis kartu vartojo alkoholį, kad jo veiksmams turėjo įtakos paties nukentėjusiojo R. B. elgesys, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydžius, įvertino visas reikšmingas aplinkybes. Be to, pažymėtina, kad nuteistojo A. A. nurodytos aplinkybės nėra dingstis smurtauti.

10. Esant pirmiau nustatytoms ir išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos atlyginimas atlieka kompensuojamąją funkciją už patirtas skriaudas, taip pat į tai, jog neturtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta tyčiniais veiksmais, kas teisinėje praktikoje pripažįstama, jog tokiu būdu yra padaroma kur kas didesnė žala, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą netinkamai taikė įstatymą, nustatantį neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ar pažeidė BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio išsprendimo klausimą. Priešingai, apylinkės teismas laikėsi įstatymo reikalavimų, įvertino žalos dydžio nustatymo kriterijus, kaip to reikalauja įstatymas, ir parinko adekvatų žalos atlyginimo dydį. Konstatuotina, jog tokiu būdu bus pasiekta protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą, tuo nenukrypstant ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Atsižvelgiantį į nurodytas aplinkybes, tenkinti apeliacinio skundo reikalavimą ir keisti nuosprendžio dalį dėl priteistos neturtinei žalai atlyginti pinigų sumos, nėra jokio teisinio pagrindo.

11. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, tinkamai motyvavo bausmės paskyrimą ir jos dydžio nustatymą bei teisingai išsprendė su civiliniu ieškiniu susijusius klausimus, todėl keisti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nuosprendį nuteistojo A. A. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.