Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. A. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Alytaus pataisos namuose 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 357-543 netaikyti nuteistajam A. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. A. (toliau – A. A.) Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistas 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2018 m. spalio 22 d., bausmės pabaiga – 2021 m. birželio 22 d.

3. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis A. A. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui, tačiau Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi nuteistojo skundas buvo atmestas. Teismas, įvertinęs Komisijos nutarimo pagrindus ir motyvus, sprendė, kad nors nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. A. skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi Komisijos nutarimą, apylinkės teismo nutartį ir nuteistojo skundo argumentus bei pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistojo atžvilgiu. Apylinkės teismas teisingai aiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesuteikia pagrindo pripažinti, jog buvo priimtas neteisėtas ar nepagrįstas teismo procesinis sprendimas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Tam, jog nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. A. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl likusios neatliktos bausmės dalis negali būti pakankamu pagrindu netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Tačiau, nesutiktina su nuteistojo skundo motyvu, kad vien tik jam likusios mažos neatliktos bausmės dalies egzistavimas šiuo konkrečiu atveju sudaro pakankamą pagrindą jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Būtina įvertinti ir kitas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes ir nustatyti, kad asmens elgesio korekcija jau yra pakankama tolesniam nuteistojo elgesio koregavimui laisvėje, kas nagrinėjamu atveju vis tik nenustatyta.

9. Atlikus pakartotinį vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam A. A. nustatyta 61 balo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, vertinant tai BVK 157 straipsnio nuostatų kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Ji turi įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, bet ir visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką kriminogeniniams veiksniams.

10. Kaip matyti iš aukštesnės instancijos teismui pateiktų duomenų, A. A. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, dengia iš jo priteistą civilinį ieškinį. Teigiamai A. A. elgesį apibūdina ir tai, kad jis vieną kartą buvo skatintas, laisvėje turės nuolatinę gyvenamą vietą. Priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, į šias aplinkybes buvo atsižvelgta ir pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija sutinka, kad paminėtos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad savo elgesį A. A. koreguoja teigiama linkme. Tačiau šie duomenys, įvertinus juos nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui vis dar nėra pakankami.

11. Darant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro vis dar didelis dinaminių balų skaičius – 41 balas, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Nors skunde teigiama, kad nuteistasis vykdo visas rekomendacijas, dėl ko, dar labiau sumažinti jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galinčių paskatinti rizikos balų jis negali, tačiau sutikti su šiais nuteistojo motyvais, pagrindo nėra. Bylos duomenimis, A. A. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, praeityje nusikalsdavo taip pat apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau, būdamas laisvės atėmimo vietoje savo problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, nuteistasis nepripažįsta, jokių pataisos programų, susijusių su alkoholio daromos žalos suvokimu, būdamas pataisos įstaigoje jis nelankė, teigia, kad laisvėje alkoholį vartojo saikingai, kas rodo, kad jis iki šiol kritiškai nevertina savo neteisėtų veiksmų, ignoruoja jais sukeltas pasekmes, nėra linkęs spręsti savo elgesio problemų ir suvokti savo neteisėto elgesio priežasčių, kas yra būtina tinkamai nuteistojo elgesio korekcijai atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Be to, nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje nebuvo pavyzdingas. Jis du kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, paskutinį kartą – 2020 m. liepos 9 d. Paskatintas jis buvo tik vieną kartą.

12. Akcentuotina ir tai, kad šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka už sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą. Praeityje jis jau buvo teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą ne vieną kartą, atlikinėjo jam skirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, tačiau jokios teigiamos įtakos jo elgesio korekcijai tai neturėjo, išlaikyti tinkamo savo elgesio ilgesnį laikotarpį nuteistasis nesugebėjo ir vėl nusikalto. Tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog jo polinkis nusikalsti jau buvo susiformavęs iki jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Įvertintina ir tai, kad, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, A. A. yra būdingas rizikingo elgesio modelis, veikiant impulsyviai, spontaniškai, neapgalvojant savo elgesio pasekmių, trokštant naujų pojūčių. Nuteistojo impulsyvumo bruožus dar labiau sustiprina alkoholio vartojimas, tačiau su alkoholio vartojimu susijusių problemų, kaip minėta, būdamas pataisos namuose nuteistasis nesprendžia, ignoruodamas ir savo impulsyvumo valdymo problemas. Toks nuteistojo mąstymas ir jokių pokyčių jame nebuvimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad asmens pažanga vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Juo labiau, jog, sprendžiant iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų, asmuo nesistengia keisti savo požiūrio, jokių pataisos programų, susijusių su savo emocijų atpažinimu ir jų valdymu vėlgi nelanko.

13. Netaikant lygtinio paleidimo nuteistojo A. A. atžvilgiu svarbu ir tai, kad jokios oficialios darbinės patirties laisvėje, bylos duomenimis, jis neturi. Nors teigia, kad laisvėje dirbo pagal verslo liudijimą, tačiau tai įrodančių duomenų nuteistojo asmens byloje nėra. Nepaisydamas šio fakto, neturėdamas jokios specialybės, mokytis ir tokiu būdu padidinti savo galimybes susikurti tinkamą darbinę aplinką laisvėje, nuteistasis pataisos įstaigoje nesiekė. Šių aplinkybių visuma rodo menką A. A. darbinę motyvaciją, kas neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog jo elgesio korekcija vis dar nėra pakankama. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir faktas, kad pataisos namuose nuteistasis dirba, kadangi darbą nuteistasis turi dar pakankamai neilgą laiką (2019 m. spalio 29 d. pateikiant nuteistojo Socialinio tyrimo išvadą, duomenų apie jo darbą pataisos įstaigoje dar nebuvo). Tuo tarpu, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis vis dar turi nepadengtų finansinių įsipareigojimų, kurių egzistavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, vis dar gali turėti įtakos pakartotiniam nuteistojo nusikalstamam elgesiui.

14. Abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teisėjų kolegijai kelia ir tai, kad atlikus didžiąją paskirtos bausmės dalį, vis dar nustatomi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nustatyti net 5 dinaminiai kriminogeniniai rizikos veiksniai – nuteistojo nuostatos, alkoholio vartojimas, išsilavinimas, gyvenimo stilius ir draugai bei nuteistojo finansai. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra pagrindo. Juos nuteistasis vis dar gali ir privalo koreguoti atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje.

6. Įvertinus paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią A. A. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Svarbu tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. A. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti A. A. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.