Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. G. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. G. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo Tauragės apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-713-204/2019, iškeltoje pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovei A. G. dėl skolos, žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Be to, teismas nesiuntė procesinių dokumentų jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (Šilutės rajono savivaldybės administracijai). Taigi prašo atnaujinti procesą byloje dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos jai bylos nagrinėjimo metu, o naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis nurodė ieškovės L. P. inicijuotą teismo procesą, kur ji įtraukta atsakove, taip pat visus procesinius veiksmus šiame teismo procese: ieškinio priėmimą, termino atsiliepimui į ieškinį pateikti nustatymą, ieškinio ir jo priedų įteikimo galimybę jai, teisės pateikti atsiliepimą į ieškinį atsiradimą ir galimą realizavimą, bylos nagrinėjimo teismo posėdyje paskyrimą ir jos teisės dalyvauti teismo posėdyje realizavimą arba galimybę ją realizuoti, procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu, realios galimybės sužinoti apie teismo posėdį ir bylos iškėlimą, teismo sprendimo priėmimą ir teisės jį apskųsti atsiradimą. Visos šios aplinkybės jai nebuvo ir negalėjo būti žinomos, dėl to ji šiame procese negalėjo realizuoti savo teisių ir pareigų. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad jai buvo įteiktas teismo sprendimas.

4. Suinteresuotas asmuo L. P. atsiliepimo į pareikštą prašymą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

8. Atsakovė prašo bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka motyvuodama tuo, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos, dėl to jas tikslinga detaliau paaiškinti žodinio teismo posėdžio metu, taip pat tuo, kad civilinė byla Nr. 2-713-204/2019 buvo išnagrinėta nedalyvaujant atsakovei ir tuo atimant atsakovės teisę gintis nuo ieškovės L. P. ieškinio.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys atskirajame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisinį reguliavimą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

10. Tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja su Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymo praktika, pagal kurią tam tikromis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas siekdamas veiksmingo teisingumo vykdymo bylą gali išspręsti remdamasis rašytine medžiaga (kai nagrinėjama problema nekelia teisės ar fakto klausimų, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis bylos medžiaga ir šalių rašytiniais pareiškimais); taigi teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Oganova prieš Gruziją, Nr. 25717/03, 27, 28 punktai), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l 28-469/2017).

11. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nagrinėjamoje byloje apeliantė savo argumentus yra išdėsčiusi procesiniuose dokumentuose. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirojo skundo argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

12. 2020 m. sausio 16 d. prieš pat teismo posėdį apeliantė pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir pridėti prie bylos naujus įrodymus. Pateikė mokėjimų pranešimų kvitus nuo 2018 m. sausio mėn. iki rugpjūčio mėn., išrašytus mokėtojai L. P..

13. Teismas pažymi, kad CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kiekvieno naujai pateikiamo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui.

14. Ieškovė nenurodė argumentų, kodėl mokėjimų pranešimų kvitų negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, arba to, kad tokie įrodymai buvo teikiami, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, atsižvelgiant į tai, kad naujų įrodymų rinkimas inicijuotas tik po priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo ir nutarties dėl proceso atnaujinimo, nors teikiamų mokėjimų pranešimų kvitų datos nurodytos nuo 2018 m. sausio mėn. iki rugpjūčio mėn., apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo prie bylos pridėti apeliantės pateiktų naujų įrodymų, todėl šie įrodymai nepridėtini ir nevertintini.

Dėl atskirojo skundo dalyko

15. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo 2019-03-28 sprendimu civilinėje byloje pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovei A. G. dėl skolos, žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo buvo iš dalies patenkintas ieškovės L. P. ieškinys ir priteista iš atsakovės A. G. ieškovei 5 260,23 Eur, kuriuos sudarė: 960 Eur skola už gyvenamųjų patalpų nuomą, 214,19 Eur už neapmokėtas komunalines paslaugas, 154 Eur už atsakovės daiktų išvežimą ir saugojimą, 3 932,04 Eur išnuomoto buto remonto išlaidos, taip pat priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 5 260,23 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2019-01-28, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos. Sprendimas įsiteisėjo 2019-04-30.

17. Apeliantė (atsakovė) A. G. prašo atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-713-204/2019 remdamasi CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir 9 p., t. y. naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, bei kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino. Nesutikdama su priimta pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, motyvuodama, kad civilinė byla Nr. 2-713-204/2019 buvo išnagrinėta atsakovei nepranešus ir jai nedalyvaujant teismo posėdyje. Teismo procesiniai dokumentai atsakovei realiai niekuomet nebuvo įteikti, apie teismo posėdžio laiką, datą, apie bylos nagrinėjimo vietą ir apie bylos iškėlimą atsakovė nieko nežinojo iki 2019-05-29. Ieškovei buvo gerai žinoma atsakovės darbovietė, telefono numeris, taigi ieškovei buvo gerai žinoma, kaip galima susisiekti su atsakove, tačiau ieškovė, siekdama byloje palankaus teismo sprendimo priėmimo, nepagrįstai prašė procesinius dokumentus įteikti atsakovei viešo paskelbimo būdu. Naujai paaiškėjusios aplinkybės šioje byloje CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu apeliantė nurodo ieškovės L. P. inicijuotą teismo procesą, kur atsakove patraukta A. G., taip pat visi procesiniai veiksmai šiame teismo procese.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas ekstraordinariniu būdu peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka.

20. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka visus šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip didelis konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

21. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu atnaujinti procesą gali būti tiek materialiosios, tiek proceso teisės normos aiški taikymo klaida. Svarbu tai, kad tokia aiški klaida turi būti ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3-31-916/2015 ir joje nurodytą praktiką; kt.).

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, būtina įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑204/2008; 2011 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2011).

23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantės deklaruota gyvenamoji vieta civilinės bylos Nr. 2-713-204/2019 nagrinėjimo metu buvo Šilutės rajono savivaldybė. Teismui patikrinus registrų duomenis nustatyta, kad apeliantė dirba Šilutės socialinių paslaugų centre, todėl procesiniai dokumentai apeliantei buvo išsiųsti darbovietės adresu, tačiau grįžo neįteikti su žyma – neatsiėmė pašte. Kadangi byloje buvo išnaudotos visos galimybės procesinius dokumentus atsakovei įteikti CPK 123 str. numatyta tvarka ir ieškovė neprašė paskirti kuratorių, teismas vadovavosi CPK 130 straipsniu ir 2019-02-25 nutartimi procesinius dokumentus įteikė ir apie posėdį pranešė viešo paskelbimo būdu.

24. Apeliantės argumentus, kad ieškovei buvo gerai žinoma atsakovės darbovietė, telefono numeris, taigi ieškovė žinojo, kaip galima susisiekti su atsakove, tačiau siekdama byloje palankaus teismo sprendimo priėmimo, nepagrįstai prašė procesinius dokumentus įteikti atsakovei viešo paskelbimo būdu, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip deklaratyvius ir nepagrįstus jokiais įrodymais, kad ieškovė iš tiesų turėjo apeliantės kontaktinius duomenis. Be to pažymėtina, kad procesiniai dokumentai ir taip buvo siunčiami apeliantei į darbovietę, tačiau vis tiek nebuvo įteikti.

25. Vadovaujantis CPK 130 straipsnio 3 dalies reglamentavimu, procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Pažymėtina, kad procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra tinkamas procesinių dokumentų įteikimo būdas, numatytas įstatyme ir galimas tuo atveju, kai adresato gyvenamoji ir darbo vieta yra nežinomos. Įteikus procesinius dokumentus tokiu būdu, nevertinama tai, ar dalyvaujantis byloje asmuo tokį pranešimą skaitė, ir laikoma, jog jis yra tinkamai informuotas apie inicijuotą procesą, todėl privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdamas į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jo reikalavimai ir atsikirtimai. Apeliantė šios procesinės pareigos neįvykdė, nesidomėjo proceso eiga, dėl to byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka atsakovei nedalyvaujant ir 2019-03-28 priimtas sprendimas, kuris atsakovei (apeliantei) buvo nedelsiant išsiųstas darbovietės adresu. Įsiteisėjus teismo sprendimui 2019-05-03 pakartotinai išsiųstas 2019-03-28 sprendimas į darbovietę. Esant tokioms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei procesiniai dokumentai įteikti ir apie teismo posėdį įstatymo nustatyta tvarka pranešta viešo paskelbimo būdu tinkamai ir pagrįstai. Kadangi pirmosios instancijos teismas patikrino duomenis apie atsakovės gyvenamąją vietą ir įdarbinimus, tačiau jokiais turimais kontaktais įteikti dokumentų apeliantei nepavyko.

26. Pažymėtina, kad apeliantė kaip sąžiningas, rūpestingas ir apdairus asmuo turėtų deklaruoti savo gyvenamosios vietos adresą, tačiau to nėra padariusi, yra tik prisiregistravusi prie Šilutės rajono savivaldybės, tačiau tai nėra ta faktinė gyvenamoji vieta, kurioje pareiškėjai būtų įteikta jai siunčiama pašto korespondencija. Gyvenamosios vietos deklaravimas savivaldybėje, nurodant informaciją arba duomenis, pagrindžiančius asmenų ekonominius, socialinius ar asmeninius interesus toje savivaldybėje, tik suteikia tokiems asmenims galimybę neprarasti įvairių socialinių išmokų ar paslaugų. Tačiau pažymėtina, kad Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas suteikia galimybę asmenims pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę apsigyventi gyvenamojoje patalpoje – nuomos ar panaudos sutartį, įmonės ar įstaigos išduotą raštą, patvirtinantį teisę apsigyventi įmonei (įstaigai) priklausančioje patalpoje, apsigyvenimą viešbutyje ar suteiktą bendrabutį patvirtinantį dokumentą. Taigi asmenys turi galimybę deklaruoti tokią gyvenamąją vietą, kurioje galėtų gauti jiems siunčiamą korespondenciją, tačiau nagrinėjamu atveju apeliantė šia galimybe nėra pasinaudojusi, todėl turi prisiimti jai kilusias pasekmes dėl tokio savo neveikimo.

27. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas žinodamas atsakovės darbovietę nutarė procesinius dokumentus atsakovei A. G. įteikti viešo paskelbimo būdu. Viešo paskelbimo būdu įteikti procesinius dokumentus galima tik kraštutiniu atveju, t. y. tuo atveju, jeigu adresato gyvenamoji arba darbo vietos yra nežinomos ir kai Lietuvos Respublikos CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių. Ieškovė visiškai nepasisakė dėl kuratoriaus šioje byloje paskyrimo, o teismas šio klausimo net nesvarstė. Taigi teismas neturėjo teisės procesinius dokumentus įteikti atsakovei viešo paskelbimo būdu.

28. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi pirmosios instancijos teismas, kaip jau buvo minėta anksčiau, pirmiausia ir siuntė procesinius dokumentus atsakovei į darbovietę, tačiau jų neįteikus, vadovavosi CPK 130 straipsniu.

29. Pažymėtina, kad kuratoriaus instituto paskirtis yra papildomai apsaugoti asmenų, kurių gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos, procesines teises. Bendrosios su kuratoriaus institutu susijusios nuostatos įtvirtintos CPK 39 straipsnyje. Kuratorius gali būti paskirtas tik esant tam tikroms sąlygoms: 1) nėra žinoma šalies, kuriai turi būti paskirtas kuratorius, gyvenamoji ir darbo vieta; 2) būtina skubiai atlikti su šia šalimi susijusius procesinius veiksmus 3) yra suinteresuotos šalies prašymas skirti kuratorių ir išankstinis apmokėjimas už kuratoriaus atstovavimą; 4) kuratoriumi gali būti skiriamas tik fizinis asmuo; 5) būtinas kuratoriumi skiriamo asmens sutikimas; 6) kuratoriumi paskirto asmens interesai neturi būti priešingi atstovaujamos šalies interesams. CPK 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kuratorius konkrečioje byloje veikia kaip atstovas pagal įstatymą, t. y. turi visas atstovaujamojo teises ir pareigas. Kadangi kuratorius skiriamas tik priešingos šalies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, prašymu ir sąskaita, tai teismas gali tik pasiūlyti šaliai pasinaudoti kuratoriaus institutu, bet neturi teisės skirti jo savo iniciatyva. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi ieškovė savo (ne)sutikimo dėl kuratoriaus paskyrimo šioje byloje nepateikė, tačiau nustačius, kad nebuvo ieškovės prašymo ir išankstinio apmokėjimo už kuratoriaus atstovavimą ar kuratoriumi skiriamo asmens sutikimo, teismas ir negalėjo spręsti dėl kuratoriaus paskyrimo (ne)galimumo, todėl pagrįstai išnaudojus visas galimybes, procesinius dokumentus įteikė apeliantei viešo paskelbimo būdu.

30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės nurodytos kaip naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, tai yra, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, nesvarsčius kuratoriaus skyrimo klausimo, ir todėl pareiškėjai nebuvo žinoma apie bylą, neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų kriterijų, t. y. aplinkybės nėra nei naujos, nei esminės ir kurios gali lemti kitokio teismo sprendimo priėmimą.

31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės atskirojo skundo argumentus dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, iš esmės laiko juos deklaratyviais ir nepagrįstais, kadangi pareiškėja nenurodo išnagrinėtoje byloje konkrečių teisės taikymo klaidų. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad terminas „aiški klaida“ yra vertinamasis. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad būtina sąlyga, kuriai esant procesas gali būti atnaujinamas, yra ta, kad pareiškėjas privalo pateikti įrodymus, kuriuose būtų nurodyti esminiai duomenys, kurių pagrindu būtų priimtas iš esmės kitoks teismo sprendimas, negu iki šiol buvo priimtas. Pateikti duomenys turi įrodyti priimto teismo sprendimo ydingumą – jo nepagrįstumą ir neteisėtumą. Nagrinėjamu atveju apeliantė apskritai nepateikė jokių įrodymų ir duomenų, kurių pagrindu būtų priimtas iš esmės kitoks teismo sprendimas negu iki šiol buvo priimtas. Apeliantė nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie patvirtintų priimto teismo sprendimo ydingumą – jo nepagrįstumą ir neteisėtumą. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra nustatytos visos būtinos sąlygos civilinės bylos atnaujinimui.

33. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

34. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai teisiškai kvalifikavo ginčo klausimui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

atsisakyti tenkinti apeliantės A. G. 2020 m. sausio 16 d. pateiktą prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir pridėti prie bylos naujus įrodymus.

Tauragės apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.