- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-12
- Bylos Nr.
- 2A-79-657/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00077-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Žibutė Budžienė, Aušra Baubienė
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- B. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko , rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. B. atstovaujamos įstatyminės atstovės L. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-639-374/2015 pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovei B. K. dėl reikalavimo pašalinti daikto valdymo pažeidimus. Teismas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė M. B. atstovaujama įstatyminės atstovės L. D. kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę B. K. per trisdešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išsikelti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-3). Nurodė, kad atsakovė naudojasi M. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini). Dar M. B. esant veiksniai, šalys buvo sudariusios žodinę neterminuotą neatlygintinę panaudos sutartį, jog atsakovė gali naudotis dalimi šio gyvenamojo namo. 2014 m. gegužės 14 d. ieškovės atstovė L. D. atsakovei pateikė reikalavimą dėl patalpų atlaisvinimo, todėl 2014 m. rugpjūčio 14 d. šalių panaudos santykiai baigėsi. CK 4.98 straipsnio pagrindu ieškovė įgijo teisę reikalauti pašalinti jos, kaip daikto savininkės, teisės pažeidimus. Atsakovė savo netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kartu gyventi pačiai ieškovei, trukdo įgyvendinti turto administravimo funkcijas jos atstovei pagal įstatymą L. D.. Atsakovė yra gydyta dėl psichikos sutrikimų, girtauja, ji yra bausta administracine tvarka. B. K. piktnaudžiauja teise naudotis M. B. nuosavybės teise priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis.
Atsakovė B. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 29-31). Nurodė, kad M. B. (duomenys neskelbtini) d. sudarytu testamentu jame išvardintą turtą po savo mirties palieka savo dukrai – B. K.. Duomenų, kad su atsakove būtų sudaryta rašytinė panaudos, nuomos ar kitokia sutartis, byloje nėra. Ieškovė taip pat nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovė savo veiksmais gadintų gyvenamąją patalpą, trukdytų ieškovei naudotis savo turtu ar atliktų kokius nors teisei priešingus veiksmus. M. B., būdama veiksni, savo valią dėl gyvenamojo namo išreiškė testamente. Šis ieškinys pareikštas vien tikslu atlaisvinti gyvenamąją patalpą namo pardavimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė (b.l. 78-81). Teismas nustatė, kad ieškinio pateikimo teismui metu ieškovė M. B. yra neveiksni, jai nustatyta globa. Ieškovė negali atlikti jokių aktyvių veiksmų, išreiškiančių jos valią įgyvendinti savo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą. Teismas sprendė, kad šioje byloje neveiksnaus asmens globėja, nors ir deklaruodama, kad veikia neveiksnaus asmens interesais ir jo vardu, tačiau visus veiksmus atlieka išreikšdama savo, o ne globotinės valią. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – prijungta administracinė byla Nr. A2.11-129-416/2015, Marijampolės AVPK Viešosios tvarkos skyriaus miesto policijos nuovados raštas pagrindžia aplinkybę, kad tarp ieškovės atstovės L. D. ir atsakovės B. K., kurios yra ieškovės dukros, yra kilęs konfliktas. Ieškovei leidus atsakovei gyventi ieškovei nuosavybės teise priklausančiame name pagal faktines aplinkybes tarp namo savininkės ir šių patalpų naudotojos atsirado prievoliniai teisiniai santykiai. Ieškovė šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Neginčijamai nustatyta, kad ieškovė M. B. yra ginčo turto savininkė ir jos nevaržo jokie sutartiniai (prievoliniai) teisiniai santykiai su atsakove. Tačiau ieškovė yra neveiksni, jos interesus atstovauja teismo skirta globėja ir turto administratorė L. D., kuri privalo ginti globotinės interesus. Teismas konstatavo, kad ieškovės atstovė nepateikė jokių įrodymų, kuriais grindžia faktinį ir teisinį panaudos sutarties nutraukimo pagrindą. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai tik charakterizuoja atsakovę kaip asmenį, tačiau nepatvirtina ieškovės atstovės nurodytų aplinkybių, jog atsakovė trukdo ieškovei naudotis gyvenamąja patalpa – sudaro neįmanomas sąlygas kartu gyventi pačiai ieškovei. Be to, ieškovės atstovė nepateikė įrodymų, kad neveiksni ieškovė ketina iš (duomenys neskelbtini) grįžti gyventi savo namuose. Įrodymų, kad reikalingos papildomos lėšos ieškovės priežiūrai, jos atstovė taip pat nepateikė. Teismas darė išvadą, kad ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas. Kitų posėdžio metu šalių nurodytų motyvų teismas nenagrinėjo, kaip neturinčių esminės reikšmės bylai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė M. B. atstovaujama įstatyminės atstovės L. D. prašė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti (b.l. 85-87). Apeliantės nuomone, teismas ieškinį atmetė nepagrįstai, netinkamai taikydamas materialinės ir procesinės teisės normas. Teismo padarytos išvados prieštarauja viena kitai. Sprendimo 3 lapo 5 pastraipoje teismas lyg ir pripažįsta tarp šalių buvus panaudos teisinius santykius, tačiau sprendimo 4 lapo pirmoje pastraipoje teismas daro visai priešingą išvadą: „neginčijamai nustatyta, kad ieškovė M. B. yra ginčo turto savininkė ir jos nevaržo jokie sutartiniai (prievoliniai) teisiniai santykiai su atsakove“. Sprendimas neatitinka teismo procesinio sprendimo vientisumo ir jo struktūrinių dalių vientisumo principo. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės atstovė nepateikė jokių įrodymų, kuriais grindžia faktinį ir teisinį panaudos sutarties nutraukimo pagrindą. Teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką bei netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Ieškovė 2014 m. gegužės 14 d. reikalavimu dėl patalpų atlaisvinimo daugiau kaip prieš tris mėnesius įspėjo atsakovę, kad nutraukia su ja neterminuotą panaudos sutartį. Tokio įspėjimo pakanka, kad panaudos sutartis būtų nutraukta pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį. Su jokiais kitais juridiniais faktais panaudos sutarties atsisakymo teisės realizavimas nėra siejamas. Pats faktas, kad atsakovė be teisinio pagrindo prieš ieškovės valią naudojasi jos nekilnojamuoju turtu, savaime reiškia ieškovės nuosavybės teisės pažeidimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė B. K. prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą (b.l. 93-94). Nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Sutinkamai su CK 3.244 straipsniu, administruodamas turtą, turto administratorius turi veikti tik neveiksnaus asmens, kurio turtas administruojamas, interesais. Atsakovė gyvena ginčo patalpose jau daug metų, moka mokesčius, prižiūri gyvenamąsias patalpas, tuo tarpu ieškovei yra nustatyta globa, ji gyvena (duomenys neskelbtini). Ieškinio reikalavimu siekiama atlaisvinti patalpas namo pardavimui. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad pardavus gyvenamąjį namą pinigai bus panaudoti išimtinai M. B. priežiūrai, jos poreikiams tenkinti. Pati ieškovė, dar būdama veiksni, savo valią dėl gyvenamojo namo yra išreiškusi testamente.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Byloje nustatyta, kad M. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-16). Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimu M. B. buvo pripažinta neveiksnia (civilinė byla Nr. 2-537-571/2012), o jos globėja ir turto administratore Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi paskirta L. D. (civilinė byla Nr. 2S-1855-510/2012; b.l. 4-9). L. D., kaip M. B. atstovė 2014 m. gegužės 14 d. pareiškimu, pareikalavo, jog atsakovė B. K. išsikeltų iš M. B. priklausančio namo, kadangi atsakovė neturi savininkės sutikimo gyventi name, be to, namas yra ruošiamas pardavimui (b.l. 17). Kadangi atsakovė reikalavimo neįvykdė, kreipėsi į teismą dėl iškeldinimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškinys pareikštas dėl iškeldinimo iš patalpų, nes atsakovės gyvenimas patalpose neteisėtai riboja M. B. teisę naudotis nuosavybės teises, tačiau teismas tokios aplinkybės teismas nenustatė. Sprendė, kad atsakovė turi teisę gyventi ginčo patalpose, nes čia apsigyveno leidus M. B., gyvena jau ilgą laiką, moka mokesčius, prižiūri gyvenamąsias patalpas. Su sprendimu nesutinka M. B. globėja ir turto administratorė L. D..
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog konkliudentiniais veiksmais tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai. CK 6.629 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Pagal CK 6.636 straipsnį panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita.
CK 6.641 straipsnio 1 dalies 2 punktas suteikia panaudos davėjui teisę reikalauti nutraukti sutartį prieš terminą, jeigu panaudos gavėjas nevykdo pareigos išlaikyti ir saugoti daiktą. Be to, kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino, o terminuotos panaudos sutarties atveju – prieš 1 mėnesį (CK 6.642 str.).
Ieškovės M. B. atstovė L. D. reikalavo, kad atsakovė B. K. atlaisvintų ginčo patalpas, nes dėl atsakovės netinkamo elgesio sudaromos neįmanomos sąlygos name ramiai gyventi pačiai M. B.. Savo paaiškinimus ieškovė grindė tuo, jog B. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 18).
Apeliantės teigimu, teismas netinkamai vertino įrodymus, nes ji neprivalėjo įrodyti, kad M. B. ketina ginčo patalpose gyventi, o atsakovė trukdo jai šia teise naudotis, kad reikalingos papildomos lėšos M. B. priežiūrai, nes jau pats faktas, kad atsakovė be teisinio pagrindo prieš ieškovės valią naudojasi ginčo patalpomis, savaime reiškia ieškovės nuosavybės teisių pažeidimą. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.
Civiliniame procese galioja rungtyniškumo principas (CPK 12 str.), kas reiškia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.).
Teisėjų kolegija pažymi, jog iš bylos aplinkybių matyti, jog L. D. ir B. K. yra M. B. dukros. Jų tarpusavio santykiai konfliktiški. M. B. gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) d. M. B. yra sudariusi testamentą, pagal kurį ½ dalį ginčo gyvenamojo namo, kitų statinių ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) po M. B. mirties turėtų paveldėti atsakovė B. K.. Šalys neginčija aplinkybės, jog tarp M. B. ir B. K. buvo susiformavę panaudos teisiniai santykiai. Byloje yra pateiktas 2014 m. gegužės 14 d. raštas, kuriuo ieškovė reikalauja, jog atsakovė išsikeltų iš gyvenamųjų patalpų, tačiau jame nėra nurodytas terminas iki kada tai turėtų būti padaryta, nei duomenų apie panaudos sutarties nutraukimą (b.l. 17). Kita vertus, teisėjų nuomone, nėra aišku, ar šis reikalavimas atitiko ieškovės M. B. valią nutraukti panaudos santykius.
Atkreiptinas dėmesys, jog fiziniai asmenys, teismo pripažinti neveiksniais dėl psichikos ligos ar silpnaprotystės, negali savarankiškai įgyvendinti jokių savo teisių ir sudaryti sandorių, jų vardu sandorius sudaro globėjas (CK 2.10 str. 2 d.). Neveiksnaus fizinio asmens ekonominius, socialinius ir dorovinius interesus tenkina globėjas, todėl jokio interesų konflikto ar nesutarimų tarp globėjo ir globotinio negali būti. CK 4.242 straipsnio 2 dalyje ir 4.243 straipsnyje nurodyta, kad turto administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais, negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams tenkinti, neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto savo interesams. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog reikšdama ieškinį M. B. vardu L. D. privalo pateikti atitinkamus įrodymus, kad veikia neveiksnaus asmens interesais ir jo vardu, išreikšdama globotinės, o ne savo valią. Iš rašto turinio matyti, jog L. D. siekia šį turtą parduoti. Pažymėtina, jog nuosavybės su suvaržymu turėjimas, jos išlaikymas negali būti nuostolingas pačiam turto savininkui, todėl ieškinys negali būti grindžiamas vien deklaratyviais teiginiais apie globotinės M. B. teisių pažeidimą, nepateikiant į bylą jokių įrodymų.
Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Teisės kreiptis į teismą tinkamas įgyvendinimas siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t.y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos ją nagrinėjant. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad suinteresuotas asmuo, ieškiniu pareikšdamas reikalavimą (nurodydamas ieškinio dalyką), kartu pasirenka savo pažeistos teisės gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013; kt.).
CPK 270 straipsnyje išdėstyti reikalavimai pirmosios instancijos teismo sprendimo turiniui, vienas iš kurių motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma nurodyti: teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą; argumentus, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais teismas vadovavosi, bei kitus teisinius argumentus (CPK 270 str. 4 d.). Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis dokumentas turi būti argumentuotas. Motyvuojamosios teismo sprendimo dalies paskirtis – pagrįsti pirmosios instancijos teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje.
Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė aplinkybes ir pateikė argumentus, kurie, jos manymu, patvirtina, kad atsakovė pažeidžia M. B. teises ir teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas, dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių ir pateiktų argumentų nors trumpai, bet pasisakė. Nurodė, kad ieškovė savo argumentams pagrįsti nepateikė įrodymų, įvertino faktines aplinkybes, byloje pateitus rašytinius įrodymus, t.y. pagrindė savo išvadą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, taikė įstatymus, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.