Kauno apygardos teismo nutartis

2020-03-10 · Civilinė byla Nr. e2S-421-264/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-10
Bylos Nr.
e2S-421-264/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-17356-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Strategy and management group“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Roof line“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-421-264/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17356-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.3.2.3; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 10 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Strategy and management group“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-563-848/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Strategy and management group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Roof line“ dėl 2016 m. balandžio 22 d. kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutarties Nr. 2016-S-1 pripažinimo apsimestiniu sandoriu, padarytų nuostolių ir žalos priteisimo, įsiskolinimo/skolos už atliktus darbus priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme 2019 m. spalio 21 d. gautas ieškovės UAB „Strategy and management group“ ieškinys atsakovei UAB „Roof line“ dėl 2016 m. balandžio 22 d. kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutarties Nr. 2016-S-1 pripažinimo apsimestiniu sandoriu, padarytų nuostolių ir žalos priteisimo, įsiskolinimo/skolos už atliktus darbus priteisimo. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas pateikto ieškinio trūkumams šalinti, t. y. sumokėti 357 Eur žyminį mokestį, pateikiant tai patvirtinančius įrodymus ir patikslinti ieškinio reikalavimą. Dėl minėtos ieškinio trūkumų šalinimo nutarties 2019 m. lapkričio 8 d. gautas ieškovės atskirasis skundas.

2. 2019 m. gruodžio 17 d. Kauno apygardos teismas nutartimi Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį pakeitė, nustatė ieškovei terminą iki 2019 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai sumokėti 200 Eur žyminį mokestį, nuo likusios 147 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo teismas ieškovę atleido. Kauno apygardos teismo priimta nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos.

3. 2019 m. gruodžio 27 d. teisme gautas ieškovės prašymas sustabdyti 2019 m. gruodžio 17 d. Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-2108-413/2019, susijusios su likusios 200 Eur žyminio mokesčio sumos sumokėjimu iki 2019 m. gruodžio 31 d. (imtinai) vykdymą, iki bus išnagrinėtas 2019 m. gruodžio 26 d. ieškovės Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateiktas kasacinis skundas dėl 2019 m. gruodžio 17 d. Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-2108-413/2019, susijusios su likusios 200 Eur žyminio mokesčio sumos sumokėjimu iki 2019 m. gruodžio 31 d. (registracijos Nr. eCIK-1521/2019), arba atidėti 200 Eur žyminio mokesčio mokėjimą iki 2020 m. kovo 31 d.

4. 2020 m. sausio 8 d. teisme taip pat gautas prašymas dėl įvykusių esminių nenumatytų aplinkybių peržiūrėti klausimą dėl ieškovei nustatyto žyminio mokesčio likusios dalies 200 Eur mokėjimo bei priimti naują procesinį sprendimą šiuo klausimu: atleisti ieškovę nuo likusios 200 Eur žyminio mokesčio sumos sumokėjimo dėl labai sunkios turtinės padėties šiuo metu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 10 d. nutartimi ieškovės UAB „Strategy and management group“ prašymus dėl bylos sustabdymo ir dėl žyminio mokesčio likusios dalies mokėjimo peržiūrėjimo ir naujo procesinio sprendimo šiuo klausimu priėmimo atmetė. Taip pat ieškovės UAB „Strategy and management group“ ieškinį atsakovei UAB „Roof line“ dėl 2016 m. balandžio 22 d. kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutarties Nr. 2016-S-1 pripažinimo apsimestiniu sandoriu, padarytų nuostolių ir žalos priteisimo, įsiskolinimo/skolos už atliktus darbus priteisimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

6. Teismas sprendė, kad ieškovės prašymas sustabdyti 2019 m. gruodžio 17 d. Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-2108-413/2019, susijusios su likusios 200 Eur žyminio mokesčio sumos sumokėjimu iki 2019 m. gruodžio 31 d. (imtinai) vykdymą, atmestinas, nes 2019 m. gruodžio 17 d. Kauno apygardos teismas nutartimi Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį pakeitė, nustatė ieškovei terminą iki 2019 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai sumokėti 200 Eur žyminį mokestį, nuo likusios 147 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ieškovę atleido. Kauno apygardos teismo priimta nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos.

7. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. gruodžio 17 d. Kauno apygardos teismas nutartimi, kuri jau yra įsiteisėjusi, jau išsprendė žyminio mokesčio mokėjimo klausimą, todėl ieškovės prašymą dėl įvykusių esminių nenumatytų aplinkybių peržiūrėti klausimą dėl ieškovei nustatyto žyminio mokesčio mokėjimo, atmetė.

8. Teismas konstatavo, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis nėra įvykdyta. Į bylą nėra pateikti įrodymai apie 200 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą. Atsižvelgiant į tai, teismas laikė, kad Kauno apygardos teismo nustatyti ieškinio trūkumai per teismo nustatytą terminą nėra pašalinti, todėl ieškovės pateiktas ieškinys dėl 2016 m. balandžio 22 d. kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutarties Nr. 2016-S-1 pripažinimo apsimestiniu sandoriu, padarytų nuostolių ir žalos priteisimo, įsiskolinimo/skolos už atliktus darbus priteisimo atsakovei UAB „Roof line“ laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui. Teismas ieškovei išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio, ištaisius ieškinio trūkumus, pakartotinai kreiptis į teismą bendra tvarka.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

9. Atskirajame skunde ieškovė UAB „Strategy and management group“ prašo: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso I dalies VIII skyriuje „Bylinėjimosi išlaidos“ (79, 80, 83-88. 93-94, 99 straipsniai) nustatyta tvarka, kai: pirma, žyminio mokesčio dydis nėra diferencijuotas nei pagal juridinius, nei pagal fizinius asmenis; antra, nėra jokio išskyrimo ar skirstymo pagal juridinių asmenų turtinę padėtį, o visiems byloje dalyvaujantiems asmenims numatytas vienodas tam tikras proporcinis procentinis žyminio mokesčio skaičiavimo dydis nuo ieškinio turtinio reikalavimo byloje sumos, neatsižvelgiant į jokius kitus ieškinį paduodančio juridinio asmens kriterijus: tuo metu gaunamas pajamas, turtinę padėtį (turimą turtą), esamus išlaikytinius (vaikus, kitus išlaikytinius šeimoje), ieškovo ar atsakovo sveikatos būklę (pvz.: neįgalieji ir kita) ir kita, trečia, ši žyminio mokesčio suma nėra diferencijuojama ir toks - visiems bylos dalyviams nustatytas ir vienodai, neatsižvelgiant į kitus aukščiau minėtus svarbius fizinio ir / ar juridinio asmens kriterijus, taikomas - proporciniu procentiniu dydžiu nuo ieškinio turtinės vertės (sumos) - žyminio mokesčio nustatymo ir apskaičiavimo dydis bei nustatyta (įtvirtinta) tvarka, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ir 2 daliai (šiuo metu fiziniai ir juridiniai asmenys yra diskriminuojami sprendžiant klausimą dėl visiško atleidimo nuo žyminio mokesčio), 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šioje civilinėje byloje: dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso I dalies VIII skyriuje „Bylinėjimosi išlaidos“ 79, 80, 83-88, 93-94, 99 straipsnių prieštaravimo Europos Sąjungos pagrindinių teisių Chartijos 20 straipsniui (Lygybė prieš įstatymą), 21 straipsniui (Diskriminacijos uždraudimas), 47straipsniui (Teisė į veiksmingą gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą), 48 straipsnio 2 daliai (Teisė į gynybą); 3) kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso I dalies VIII skyriuje „Bylinėjimosi išlaidos“ 79, 80, 83-88, 93-94, 99 straipsnių prieštaravimo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, iš dalies pakeistos protokolais Nr. 11 ir Nr. 14, 6 straipsniui su prašymu pateikti išvadą / konsultaciją pagal Konvencijos protokolą Nr. 16; 4) panaikinti 2020 m. sausio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo nutartį (visą) civilinėje byloje Nr. e2-563-848/2020; 5) jeigu yra reikalinga, panaikinti ir 2019 m. spalio 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo nutartį dalyje dėl 357 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo; 6) pakeisti ar panaikinti 2019 m. gruodžio 17 d. Kauno apygardos teismo nutarties dalį civilinėje byloje Nr. e2S-2108-413-2019, kuria apeliacinės instancijos teismas ieškovės UAB „Strategy and management group“ neatleido nuo visos likusios – 347 Eur žyminio mokesčio sumos mokėjimo už 2019 m. spalio 19 d. pradinio ieškinio reikalavimus; 7) Dėl įvykusių esminių nenumatytų aplinkybių, peržiūrėti klausimą dėl ieškovei nustatyto žyminio mokesčio likusios dalies 200 Eur mokėjimo; 8) priimti naują procesinį sprendimą byloje ir klausimą dėl žyminio mokesčio išspręsti iš esmės: atleisti ieškovę nuo likusios 200 Eur žyminio mokesčio sumos sumokėjimo dėl labai sunkios turtinės padėties šiuo metu; 9) perduoti naujos sudėties pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti 2019 m. spalio 19 d. ieškinio priėmimo klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Skundžiamoje nutartyje teismas nesvarstė galimybės atidėti ieškovei žyminio mokesčio sumokėjimo terminą ar / arba išdėstyti žyminio mokesčio mokėjimą dalimis per tam tikrą laikotarpį ar / arba ir sumažinti mokėtiną sumą ir tuo pačiu ją išdėstyti ar atidėti.

1.2. Pirmosios instancijos teismas, turėdamas ieškovės pateiktą papildomą informaciją apie dar labiau pablogėjusią ieškovės turtinę būklę po 2019 m. lapkričio 15 d. antstolio R. B. turto arešto ir ieškovės negalėjimą dėl objektyvių priežasčių sumokėti net ir tuos apeliacinės instancijos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2108-413-2019 sumažintus 200 Eur žyminio mokesčio, pasielgė tik formaliai teisingai, nutraukdamas ieškovės pradėtą teisminį procesą pirmosios instancijos teisme, tačiau suabsoliutindamas žyminio mokesčio klausimą, akivaizdžiai pažeidė teismo funkciją vykdyti ne formalų teisingumą, o tikrąjį teisingumą, kurį įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija (30 straipsnio 1 dalis ir kt.). tarptautiniai teisės aktai, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota privaloma teisminė praktika.

1.3. Teismo argumentai, kad ieškovės skundžiama nutartis neužkerta kelio, ištaisius ieškinio trūkumus, pakartotinai kreiptis į teismą bendra tvarka yra nepagrįsti, nes pareiškiant ieškinį iš naujo, ieškovei gali kilti problemų dėl senaties termino atnaujinimo, dėl ko bus pažeistos ne tik ieškovės konstitucinės teisės, teisė į bylos išnagrinėjimą per trumpiausią laiką, bei viešasis interesas.

1.4. Ieškinio palikimas nenagrinėtu byloje grubiai pažeidžia CPK 7 straipsnyje įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus, nes dėl šioje byloje susidariusios situacijos ieškovė vėl privalės iš naujo kreiptis į teismą su tapačių ieškiniu / pareiškimu. Dėl to proceso dalyviai bus priversti pakartotinai atlikti visus CPK numatytus veiksmus, tai yra jie turės iš naujo pateikti atsiliepimus į ieškinį / pareiškimą ir visus įrodymus.

1.5. Pirmosios instancijos teismas, net nepaprašęs papildomų duomenų ir / ar įrodymų apie bendrovės turtinę padėtį, iškart visa apimtimi atmetė prašymą atleisti nuo didesnės dalies žyminio mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.

1.6. Teismas turėjo pareigą pasitikrinti duomenis oficialiuose registruose: ar bendrovė turi banke sąskaitų ir jose lėšų, ar nėra skolų mokesčių administratoriui ar SODRAI, ar bendrovei yra areštuota turto ir t.t. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 7 straipsnis, 8 straipsnis, 179 straipsnio 2 dalis, 3 dalis ir kt.), tačiau byloje nėra duomenų, kad šia galimybe pirmosios instancijos teismas būtų pasinaudojęs.

1.7. Pirmosios instancijos teismui dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir dėl įvykusių esminių nenumatytų aplinkybių, atsisakius peržiūrėti klausimą dėl ieškovei nustatyto žyminio mokesčio likusios dalies 200 Eur mokėjimo, bei netenkinus 2020 m. sausio 7 d. prašymo priimti naują procesinį sprendimą šiuo klausimu: atleisti ieškovę nuo likusios 200 Eur žyminio mokesčio sumos sumokėjimo dėl labai sunkios turtinės padėties šiuo metu yra pažeistos konstitucinės ieškovės UAB „Strategy and management group“ teisės ir ieškovei yra užkirsta teisė kreiptis į pirmosios instancijos teismą su 2019 m. spalio 19 d. ieškiniu, kurią užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5-8 str., 17 str., 42 str. ir kt. str., garantuojantys kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas, taip pat būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kuri kiekvienam asmeniui užtikrina teisę į gynybą ir suteikia galimybę šiomis teisėmis realiai naudotis (6 str., 13-14 str. ir kt. str.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria dėl ieškinio trūkumų nepašalinimo teismas ieškovės ieškinį laikė nepaduotu, pagrįstumo ir teisėtumo.

12. Ieškovė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria dėl ieškinio trūkumų nepašalinimo teismas ieškovės ieškinį laikė nepaduotu yra nepagrįsta, kadangi teismas nutraukdamas ieškovės pradėtą teisminį procesą pirmosios instancijos teisme pasielgė formaliai, suabsoliutino žyminio mokesčio klausimą.

13. Įstatymų normos neriboja asmenų teisės ginti pažeistas materialiąsias subjektines teises įstatymuose numatytais būdais (CK 1.138 straipsnis). Įstatymai iš esmės nenustato draudimų asmenims pasirinkti tokius įstatymuose įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus, kurie jiems atrodo priimtini ir tinkami. Asmuo, siekiantis apginti pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, nagrinėjamu atveju – apeliantė (ieškovė), turi teisę ir pareigą pateikti teismui procesinį dokumentą, atitinkantį įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas tokio asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį, o nustatęs, kad pateiktas ieškinys neatitinka įstatyme įtvirtintų reikalavimų – nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 straipsniai). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Taigi procesinio dokumento pripažinimas nepaduotu ir grąžinimas jį padavusiam asmeniui yra ydingo trūkumų šalinimo ar jų nepašalinimo per nustatytą laiką pasekmė.

14. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad tokias pasekmes pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovei taikė pagrįstai.

15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė paduodama ieškinį, prašė atleisti nuo žyminio mokesčio dalies (272,79 Eur) sumokėjimo už ieškinio padavimą, o likusios žyminio mokesčio dalies – 10 Eur sumokėjimą atidėti iki 2019 m. lapkričio 15 d. Prašymą grindė sunkia ieškovės turtine padėtimi.

16. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 31 d. nutartimi nustatė ieškovei UAB „Strategy management group“ 7 (septynių) dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus – sumokėti 357 Eur žyminį mokestį, pateikiant tai patvirtinančius įrodymus, ir patikslinti ieškinio reikalavimą. Dėl minėtos ieškinio trūkumų šalinimo nutarties 2019 m. lapkričio 8 d. gautas ieškovės atskirasis skundas.

17. Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį pakeitė, nustatė ieškovei terminą iki 2019 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai sumokėti 200 Eur žyminį mokestį, nuo likusios 147 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ieškovę atleido. Kauno apygardos teismo priimta nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos t. y. nuo 2019 m. gruodžio 17 d.

18. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi įpareigojimo iki 2019 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai sumokėti 200 Eur žyminį mokestį nevykdė, nustatytų ieškinio trūkumų nepašalino, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas ieškovės skundžiama nutartimi pagrįstai sprendė, kad nustatyti ieškinio trūkumai per Kauno apygardos teismo nustatytą terminą nėra pašalinti, todėl ieškovės pateiktas ieškinys dėl 2016 m. balandžio 22 d. kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutarties Nr. 2016-S-1 pripažinimo apsimestiniu sandoriu, padarytų nuostolių ir žalos priteisimo, įsiskolinimo/skolos už atliktus darbus priteisimo atsakovei UAB „Roof line“ pagrįstai laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartyje, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teismas aiškiai motyvavo, kodėl ieškinys neatitinka įstatymo reikalavimų ir nurodė ieškovei, kokius trūkumus ji turi ištaisyti, tačiau šių teismo įpareigojimų ieškovė neįvykdė. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartyje nustatyti ieškinio trūkumai esminiai ir sudarė kliūtis priimti ieškinį, todėl Kauno apygardos teismas pagrįstai juos nustatė, o, ieškovei jų nepašalinus, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

20. Be to, pažymėtina, kad teismas skundžiama nutartimi neužkirto kelio ieškovei toliau ginti savo interesus – nurodė, kad ši nutartis neužkerta kelio, ištaisius ieškinio pareiškimo trūkumus, pateikti teismui naują ieškinį bendra tvarka. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad, nepatenkinus atskirojo skundo, ieškovei tektų pakartotinai teikti ieškinį teismui, bei kiltų problemų dėl ieškinio senaties termino, todėl bus užkirsta teisė ginti ieškovei savo interesus, nes teismas, vadovaudamasis CPK 78 straipsniu, turi teisę atnaujinti praleistą terminą ieškiniui pareikšti. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad apeliantės interesai nepažeisti.

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taip pat išsprendė ieškovės prašymą dėl bylos sustabdymo, kuria ieškovės prašymą dėl bylos sustabdymo atmetė. Ieškovė pirmosios instancijos teismo nutartį laiko nepagrįsta.

22. CPK 165 straipsniu nustatyta, kad dėl teismo nutarties sustabdyti bylą, išskyrus nutartį sustabdyti bylą dėl kreipimosi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą, gali būti duodamas atskirasis skundas. T.y. įstatymu numatyta galimybė atskiruoju skundu apskųsti tik teismo nutartį sustabdyti bylos nagrinėjimą. Tačiau minėtas straipsnis nenumato galimybės atskiruoju skundu apskųsti teismo nutartį, kuria netenkintas prašymas sustabdyti bylą. Be to, nutartis atmesti prašymą dėl bylos sustabdymo pagal savo pobūdį neužkerta galimybės tolimesnei bylos eigai, todėl ji negali būti skundžiama CPK 334 str. 1 d. 2 p. pagrindu (CPK 334 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, jog Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartis dalyje, kurioje buvo atmestas ieškovės prašymas dėl bylos sustabdymo negali būti apeliacijos objektu, apeliacinis procesas pagal ieškovės atskirąjį skundą dalyje dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutarties dalies, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl bylos sustabdymo, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

23. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas taip pat išnagrinėjo ieškovės prašymą dėl žyminio mokesčio likusios dalies mokėjimo peržiūrėjimo ir naujo procesinio sprendimo šiuo klausimu priėmimo, kuria ieškovės prašymą taip pat atmetė.

24. Ieškovė pirmosios instancijos teismo nutartį laiko nepagrįsta ir teigia, kad skundžiamoje nutartyje teismas nesvarstė galimybės atidėti ieškovei žyminio mokesčio sumokėjimo terminą ar / arba išdėstyti žyminio mokesčio mokėjimą dalimis per tam tikrą laikotarpį ar / arba ir sumažinti mokėtiną sumą ir tuo pačiu ją išdėstyti ar atidėti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, net nepaprašęs papildomų duomenų ir / ar įrodymų apie bendrovės turtinę padėtį, iškart visa apimtimi atmetė prašymą atleisti nuo didesnės dalies žyminio mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą. Teismui atsisakius peržiūrėti klausimą dėl ieškovei nustatyto žyminio mokesčio likusios dalies 200 Eur mokėjimo, bei netenkinus 2020 m. sausio 7 d. prašymo priimti naują procesinį sprendimą šiuo klausimu: atleisti ieškovę nuo likusios 200 Eur žyminio mokesčio sumos sumokėjimo dėl labai sunkios turtinės padėties, yra pažeistos konstitucinės ieškovės UAB „Strategy and management group“ teisės.

25. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės argumentus, susijusius su atleidimu nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimu, laiko nepagrįstais, kadangi kaip jau minėta nutarties 17 punkte, Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį pakeitė, nustatė ieškovei terminą iki 2019 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai sumokėti 200 Eur žyminį mokestį, nuo likusios 147 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ieškovę atleido. Kauno apygardos teismo priimta nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos t. y. nuo 2019 m. gruodžio 17 d. Iš Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartyje sprendė ieškovės prašymą susijusį su žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimu, taip pat įvertino ieškovės finansinę padėtį, sprendė, kad byloje esantys įrodymai teikia pagrindo išvadai apie galimai šiuo metu esančią sudėtingą ieškovės finansinę padėtį, tačiau vertino, jog įrodymai nėra pakankami daryti išvadą, jog ieškovės turtinė padėtis yra labai sunki, todėl ieškovę įpareigojo per teismo nustatytą papildomą terminą sumokėti 200 Eur dydžio žyminį mokestį, nuo likusios 147 Eur dalies sumokėjimo ieškovę atleido.

26. Be to pažymėtina, jog teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovės Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateiktą kasacinį skundą dėl 2019 m. gruodžio 17 d. Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-2108-413/2019, susijusios su likusios 200 Eur žyminio mokesčio sumos sumokėjimu iki 2019 m. gruodžio 31 d. (registracijos Nr. eCIK-1521/2019), Lietuvos Aukščiausias Teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi atsisakė priimti nurodydamas, jog kasaciniame skunde nenurodyta jokių teisinių argumentų, kurie pagrįstų, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ar pažeidė skunde nurodytas teises normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl žyminio mokesčio likusios dalies mokėjimo peržiūrėjimo ir naujo procesinio sprendimo šiuo klausimu priėmimo, kadangi kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, 2019 m. gruodžio 17 d. Kauno apygardos teismo nutartimi jau yra išspręstas žyminio mokesčio mokėjimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nenustačius naujų aplinkybių, galinčių turėti įtakos žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimui ar ieškovės atleidimui nuo žyminio mokesčio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymus, susijusius su atleidimu nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimu.

Dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo teismą.

28. Ieškovė atskirajame skunde pateikia prašymus kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šioje civilinėje byloje dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso I dalies VIII skyriuje „Bylinėjimosi išlaidos“ 79, 80, 83-88, 93-94, 99 straipsnių prieštaravimo Europos Sąjungos pagrindinių teisių Chartijos 20 straipsniui (Lygybė prieš įstatymą), 21 straipsniui (Diskriminacijos uždraudimas), 47 straipsniui (Teisė į veiksmingą gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą), 48 straipsnio 2 daliai (Teisė į gynybą).

29. Sutarties dėl Europos Sąjungos Veikimo 267 straipsnyje įtvirtinta, kad ESTT jurisdikcijai priklauso priimti prejudicinį sprendimą dėl: a) Sutarčių išaiškinimo; b) Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo ir išaiškinimo. Tokiam klausimui iškilus valstybės narės teisme, tas teismas, manydamas, kad sprendimui priimti reikia nutarimo šiuo klausimu, gali prašyti ESTT priimti dėl jo prejudicinį sprendimą. Pagal bendrąją taisyklę valstybių narių nacionalinės teisės aiškinimas nėra prejudicinio sprendimo dalykas. Tačiau kreipimasis dėl prejudicinio sprendimo galimas tuo atveju, kai ginčo klausimai susiję su nacionalinės teisės nuostatomis, nukreipiančiomis į Europos Sąjungos teisę, arba susiję su Europos Sąjungos teisės nuostatomis, perkeltomis į nacionalinę teisę (ESTT Sprendimo byloje Nr. C-28/95 Leur-Bloem prieš Inspecteur der Belastingdienst 32 paragrafas; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3A-871/2014).

30. Pažymėtina, kad prejudicinio sprendimo institutas suteikia valstybių narių nacionaliniams teismams teisę, nagrinėjant bylą iškilus abejonių dėl Europos Sąjungos teisės aktų ar konkrečių teisės nuostatų taikymo ir aiškinimo, kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo, tačiau nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos, prašymo buvimo ir sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima savo nuožiūra (ex officio). Pareiga kreiptis dėl tokio sprendimo priėmimo teismui atsiranda tik tuomet, kai jam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškyla Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas (CPK 3 straipsnio 5 dalis). Tuo atveju, kai teismui nekyla klausimų dėl taikomų Europos Sąjungos teisės normų aiškinimo ir galiojimo, jis neturi pareigos kreiptis prejudicinio sprendimo (žr., inter alia, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-1584-803/2016).

31. Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas sprendžiamas vadovaujantis nacionalinės teisės normomis, nėra kilęs Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo klausimais, todėl nėra jokio teisinio pagrindo kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

32. Ieškovė atskirajame skunde pateikia prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso I dalies VIII skyriuje „Bylinėjimosi išlaidos“ 79, 80, 83-88. 93-94, 99 straipsniai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ir 2 daliai (šiuo metu fiziniai ir juridiniai asmenys yra diskriminuojami sprendžiant klausimą dėl visiško atleidimo nuo žyminio mokesčio), 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

33. Pagal CPK 3 straipsnio 3 dalies nuostatas tokiu atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas ar jo dalis, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas ar teisės aktas atitinka Konstituciją ar įstatymus.

34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į esantį teisinį reglamentavimą, bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą ar ne, o tokia teismui suteikta diskrecijos teisė nepriklauso nuo to, ar šalys pateikė teismui prašymą. Teismo nesikreipimas ar atsisakymas konkrečiu klausimu kreiptis į Konstitucinį Teismą netgi negali būti tikrinamas instancine tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010).

35. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, tikrinant teismo nutarties, kuria dėl ieškinio trūkumų nepašalinimo teismas ieškovės ieškinį laikė nepaduotu, teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatyta pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Šiuo konkrečiu atveju ieškovei susiklosčiusi nepalanki situacija neteikia pagrindo daryti išvadą, kad įstatymų leidėjo įtvirtintas teisinis reglamentavimas prieštarauja Konstitucijai. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl skunde nurodytų teisės aktų atitikties Konstitucijai ar kitiems įstatymams, todėl ieškovės prašymas nagrinėjamu atveju kreiptis į Konstitucinį Teismą atmestinas.

Dėl kreipimosi į Europos Žmogaus Teisių Teismą.

36. Ieškovė atskirajame skunde taip pat prašo kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso I dalies VIII skyriuje „Bylinėjimosi išlaidos“ 79, 80, 83-88, 93-94, 99 straipsnių prieštaravimo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, iš dalies pakeistos protokolais Nr. 11 ir Nr. 14, 6 straipsniui su prašymu pateikti išvadą / konsultaciją pagal Konvencijos protokolą Nr. 16.

37. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Konvencijos nuostatos suteikia teisę pačiai ieškovei kreiptis į EŽTT tiesiogiai, pateikiant peticiją. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą nėra numatyta Kauno apygardos teismo galimybė kreiptis į EŽTT, todėl ieškovės prašymas netenkintinas.

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Todėl, nustačius, kad kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumui, teismas dėl jų nepasisako.

39. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, padarė teisingas išvadas, atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį. Todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Aušra Baubienė