Kauno apygardos teismo nutartis

2019-12-17 · Civilinė byla Nr. e2S-2108-413/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-17
Bylos Nr.
e2S-2108-413/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-17356-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Strategy and management group“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Roof line“
Civilinė byla Nr. e2S-2108-413/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17356-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.4.; 3.1.14.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 17 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Strategy and management group“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-27351-848/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Strategy and management group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Roof line“ dėl 2016 m. balandžio 22 d. kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutarties Nr. 2016-S-1 pripažinimo apsimestiniu sandoriu, žalos ir įsiskolinimo už atliktus darbus priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašė:

1.1. atnaujinti terminą 2019 m. spalio 19 d. ieškiniui paduoti, jeigu jis praleistas;

1.2. pripažinti, kad 2016 m. balandžio 22 d. kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartis Nr. 2016-S-1, sudaryta tarp UAB „Roof line“ ir UAB „Strategy and management group“, yra apsimestinis sandoris;

Žemesnės instancijos teismas

1.3. teismo sprendimu nustatyti, kad šiuo atveju tikrasis sandoris yra ir buvo pavedimo sutartis (plačiąja prasme), pagal kurią visos išlaidos ir visa rizika tenka klientui – atsakovei UAB „Roof line“;

1.4. priteisti iš atsakovės ieškovės naudai padarytus ir neatlygintus nuostolius: teismų ieškovei UAB „Strategy management group“ priskirtas/priteistas bylinėjimosi išlaidas 2886,04 Eur ir dabar jau atsiradusias papildomas 366,11 Eur dydžio išlaidas, kurias ieškovė šiuo metu privalo sumokėti antstolei N. B.;

1.5. priteisti ieškovei iš atsakovės 5960 Eur už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas;

1.6. priteisti ieškovei iš atsakovės 6 proc. metines palūkanas nuo 5960 Eur sumos, skaičiuojant šias palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;

1.7. priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas 360 Eur;

1.8. spręsti klausimą dėl civilinių bylų Nr. B2-19-212/2019, Nr. 2-421-227/2016, Nr. B2-253-227/2016; Nr. 2-465-227/2016 išreikalavimo iš Panevėžio apygardos teismo apžiūrai ir prijungimo prie šios civilinės bylos;

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad mokėtinas žyminis mokestis už ieškinio reikalavimus yra 282,79 Eur. Prašo atleisti nuo žyminio mokesčio dalies (272,79 Eur) sumokėjimo už ieškinio padavimą, o likusios žyminio mokesčio dalies – 10 Eur sumokėjimą atidėti iki 2019 m. lapkričio 15 d. Prašymas grindžiamas sunkia ieškovės turtine padėtimi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 31 d. nutartimi nustatė ieškovei UAB „Strategy management group“ 7 (septynių) dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus – sumokėti 357 Eur žyminį mokestį, pateikiant tai patvirtinančius įrodymus, ir patikslinti ieškinio reikalavimą.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškiniu reiškia neturtinio pobūdžio reikalavimą – pripažinti, kad 2016 m. balandžio 22 d. kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartis Nr. 2016-S-1 tarp UAB „Roof line“ ir UAB „Strategy and management group“ yra apsimestinis sandoris, už kurį mokamas 200 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 2 p.), ir turtinius reikalavimus 9212,15 Eur sumoje (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Įvertinus tai, kad ieškinys teismui pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 80 straipsnio 7 dalis), kreipdamasi į teismą ieškovė turėjo sumokėti 357 Eur žyminį mokestį.

5. Pažymėjo, kad ieškovė, teikdama teismui prašymą atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, o kitos dalies žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti, nurodė, jog jos turtinė padėtis yra sunki, tačiau nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, t. y. ieškovė nepateikė įrodymų, kad neturi savo vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, kitų dokumentų, patvirtinančių įmonės finansinę padėtį (įmonės pelno/nuostolių ataskaitas ir kt.).

6. Ieškovė taip pat nepateikė rašytinių įrodymų, įrodančių žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą (įrodymų, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jai sumokėti dalies žyminio mokesčio ir įrodymų, kad sprendimo priėmimo dienai ji žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas (tenkintas iš dalies), turės galimybę sumokėti ateityje).

7. Vienu iš reikalavimų ieškovė teismo prašo teismo sprendimu nustatyti, kad šiuo atveju tikrasis sandoris yra ir buvo pavedimo sutartis (plačiąja prasme), pagal kurią visos išlaidos ir visa rizika tenka atsakovei UAB „Roof line“, tačiau teismui nėra aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama šiuo reikalavimu. Teismas išaiškino ieškovei, kad reikalavimas turi būti suformuluotas aiškiai ir tiksliai, kadangi ieškinio patenkinimo atveju šis ieškinio reikalavimas būtų perkeltas į teismo sprendimo, kaip vykdytino dokumento, rezoliucinę dalį. Todėl įpareigojo ieškovę patikslinti reikalavimą.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Strategy and management group“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį, iš dalies atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o likusios dalies 10 Eur mokėjimą atidėti iki 2019 m. lapkričio 15 d. Prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Teismas be jokio teisinio pagrindo ieškovės reikalavimą – pripažinti, kad 2016 m. balandžio 22 d. kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartis Nr. 2016-S-l , sudaryta tarp UAB „Roof line“ ir UAB „Strategy and management group“, yra apsimestinis sandoris – priskyrė prie sutarčių modifikavimo ir jį apmokestino 200 Eur žyminiu mokesčiu. Teismų praktikoje iki šiol toks reikalavimas buvo apmokestinimas kaip turtinis reikalavimas pagal piniginę vertę – tai šiuo atveju žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas nuo 20 Eur (ginčijamame dokumente nurodytos sandorio sumos piniginės išraiškos sumos). Todėl už ieškinį ieškovas turėtų sumokėti 207,72 Eur žyminį mokestį.

8.2. Apeliantė papildomai pateikia dokumentus: pažymą iš antstolės N. B., iš kurios matyti, kad dar 2019 m. sausio 15 d. vienintelė banko sąskaita, buvusi UAB „Sampo bankas“, yra uždaryta; išrašą iš kasos knygos, kad bendrovės kasoje pinigų nėra, aktyvios veiklos įmonė nebevykdo nuo 2017 metų pradžios; šiuo metu tebevyksta ginčas su SODRA dėl 76,77 Eur dydžio neteisėtai priskaičiuotų delspinigių; įmonės turtas yra areštuotas trečios eilės kreditorių naudai. Apeliantės teigimu, šie nauji įrodymai patvirtina jos sunkią turtinę padėtį.

8.3. Apeliantė nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kurioje teismas nurodė, jog ieškinio reikalavimas – nustatyti, kad šiuo atveju tikrasis sandoris yra ir buvo pavedimo sutartis (plačiąja prasme), pagal kurią visos išlaidos ir visa rizika tenka UAB „Roof line“ – suformuluotas neaiškiai. Ieškinio trūkumu šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Ieškinio priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti ieškinio dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Šiuo atveju ieškovė savo reikalavimą suformulavo labai detaliai. Jeigu teismas laikytųsi pozicijos, kad antrasis sakinys neturi būti įrašomas į sprendimo rezoliucinę dalį, tai teismas tai gali / galės vertinti ir aptarti motyvuojamojoje sprendimo dalyje, ar vertinti kaip įrodinėjimo faktą, pagrindą ar aplinkybes. Būtų blogiau, jeigu reikalavimas būtų labai siauras ir trumpas. Apeliantės vertinimu, tokia išsami šio reikalavimo formuluotė leidžia aiškiau suprasti, ko ieškovė prašo teismo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

10. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumas ir pagrįstumas.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Vis dėlto, ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

12. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį mokamas žyminis mokestis. Jeigu žyminis mokestis nesumokėtas, teismas nustato terminą trūkumams pašalinti, o nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu, t. y. ieškiniui neduodama eiga (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Taigi, žyminis mokestis yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų.

13. Apeliantė nesutinka su teismo nuomone, kad už ieškinio reikalavimą – pripažinti, kad 2016 m. balandžio 22 d. kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartis Nr. 2016-S-1, sudaryta tarp UAB „Roof line“ ir UAB „Strategy and management group“, yra apsimestinis sandoris, turėtų būti mokamas 200 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 2 p.). Anot apeliantės, tai yra turtinis reikalavimas, kur sandorio suma yra 20 Eur. Todėl žyminis mokestis turėtų būti mokamas nuo sandorio sumos pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą.

14. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės argumentais nesutinka dėl žemiau nurodytų argumentų. Pažymėtina, kad ieškovė minėtu reikalavimu neprašo šio sandorio pripažinti negaliojančiu ir taikyti restituciją. Apeliantė prašo pripažinti sandorį apsimestiniu, ir nustatyti, kad tikrasis sandoris yra pavedimo sutartis. Iš ieškinio argumentų galima daryti išvadą, kad ieškovė ginčijamu sandoriu siekia įrodyti, jog tikroji sandorio šalių valia – ieškovei UAB „Strategy and management group“ suteikta teisė atstovauti kreditorę UAB „Roof line“ Panevėžio apygardos teisme, UAB „Šilo statyba“ iškeltoje bankroto byloje, teisiniais ir ekonominiais klausimais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė minėtu reikalavimu siekia modifikuoti (pakeisti) šalių 2016 m. balandžio 22 d. reikalavimo perleidimo sutarties turinį, todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktą toks reikalavimas apmokamas 200 Eur dydžio žyminiu mokesčiu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl už šį reikalavimą turi būti mokamas 150 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 7 d.).

15. Kiti ieškovės reikalavimai yra turtinio pobūdžio, kadangi iš atsakovės prašoma priteisti 9212,15 Eur nuostolius. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl už turtinius reikalavimus turi būti mokamas 207 Eur dydžio žyminis mokestis. Iš viso, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, paduodama ieškinį ieškovė turėtų sumokėti 357 Eur žyminį mokestį.

16. Tiek ieškiniu, tiek atskiruoju skundu apeliantė prašo atidėti 10 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki 2019 m. lapkričio 15 d., o nuo likusios žyminio mokesčio dalies atleisti.

17. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, apeliantė pateikė teismui mokėjimo kvitą, patvirtinantį, jog ji 2019 m. lapkričio 15 d. už ieškinį sumokėjo žyminio mokesčio dalį – 10 Eur, todėl žyminio mokesčio dalies atidėjimo klausimas nagrinėjant atskirąjį skundą yra neaktualus. Taigi, likusi mokėtina už ieškinį žyminio mokesčio suma yra 347 Eur (357 Eur – 10 Eur), nuo kurios sumokėjimo apeliantė prašo atleisti dėl įmonės sunkios turtinės padėties.

18. CPK 83 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismo nutartis dėl šio prašymo turi būti motyvuota. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar prašymus (CPK 12 str., 178 str., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1045-330/2019).

19. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jos argumentus apie sunkią turtinę padėtį. Tokius įrodymus apeliantė kartu su atskiruoju skundu teikė apeliacinės instancijos teismui. Atsižvelgdamas į ginčijamo klausimo pobūdį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog naujus dokumentus tikslinga prijungtini prie bylos, nes jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo (CPK 314 str. ).

20. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė turi skolinių įsipareigojimų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, skolos susidariusios nuo 2009 metų, ieškovei yra skaičiuojami delspinigiai. Apeliantės teigimu, 2017 m. pabaigoje įmonės kasoje pinigų nebuvo, įmonė veiklos nebevykdo. Turto arešto aktų registro duomenimis, ieškovės atžvilgiu yra taikyti apribojimai, kreditoriaus 12 194,91 Eur dydžio reikalavimui užtikrinti minėtai sumai yra areštuotos apeliantės piniginės lėšos ir būsimos įplaukos. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iš ieškovės turto yra vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus. Pagal VĮ „Regitra“ duomenis, ieškovė savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovė taip pat neturi ir nekilnojamojo turto (CPK 179 str. 3 d.).

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad įmonės finansinę padėtį atspindi įmonės pelno/nuostolių ataskaita, tačiau jos apeliantė nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui. Pažymėtina, kad apeliantei įrodinėjant, jog ilgą laiką jos turtinė padėtis yra sunki, į bylą nėra pateikta duomenų, jog įmonei dėl jos nemokumo būtų inicijuota bankroto ar likvidavimo procedūra (CPK 178 str.).

22. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, įmonės finansinės atskaitomybės ir kiti dokumentai. Kartu pažymima, kad duomenys iš registrų ir kredito įstaigų turi būti pateikiami su tam tikra laiko perspektyva, nes duomenys apie banko sąskaitose esamą likutį neparodo jose esančių piniginių lėšų judėjimo, o iš registrų pateiktos pažymos apie šiuo metu asmens turimą turtą neleidžia spręsti apie asmens veiksmus netolimoje praeityje; šių duomenų visuma leistų nuspręsti ne tik tai, ar pareiškėjo turtinė padėtis yra labai sunki, bet ir išsiaiškinti tikrąsias tokios padėties atsiradimo priežastis (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-350/2014).

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarti įrodymai teikia pagrindo iš dalies sutikti su apeliantės argumentais apie galimai šiuo metu esančią sudėtingą jos finansinę padėtį, tačiau jie nėra pakankami daryti išvadą, jog jos turtinė padėtis yra labai sunki.

24. Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei jo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas. Įstatymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau žyminis mokestis turėtų būti mažintinas tiek, kad neribotų, bet suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, tačiau kartu žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Atleisti pareiškėją beveik nuo visos žyminio mokesčio sumos galima tik išimtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas iš esmės prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatymuose nustatytais atvejais (CPK 83 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1324-186/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-548-370/2019).

25. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliantės argumentus ir jos pateiktus įrodymus taip pat į ieškinio sumos dydį, teismas sprendžia, kad beveik visiškas apeliantės atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo neatitiktų proporcingumo principo, neužtikrintų protingos pusiausvyros tarp šių institutų tikslų ir teisminės gynybos prieinamumo. Todėl apeliantė įpareigotina sumokėti papildomą dalį žyminio mokesčio.

26. Remiantis tuo, kas nurodyta, yra pagrindas pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, įpareigojant ieškovę per teismo nustatytą papildomą terminą sumokėti 200 Eur dydžio žyminį mokestį, nuo likusios 147 Eur dalies sumokėjimo apeliantę atleidžiant (CPK 83 str. 3 d.). Išaiškinti apeliantei, kad žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnio 3 dalis).

27. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovės reikalavimas nustatyti teismo sprendimu, kad tikrasis sandoris yra ir buvo pavedimo sutartis (plačiąja prasme), pagal kurią visos išlaidos ir visa rizika tenka atsakovei UAB „Roof line“, nėra aiškus, todėl įpareigojo ieškovę patikslinti šį reikalavimą.

28. Pažymėtina, kad asmens teisė kreiptis į teismą įgyvendinama CPK nustatyta tvarka (CPK 5 str. 1 d.). Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Į teismą besikreipiantis asmuo neturi pareigos įvardyti pasirinktą civilinių teisių gynimo būdą CK 1.138 straipsnio prasme, t. y. neprivalo savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti. Pakanka, jog į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo (pavyzdžiui, priteisti žalos atlyginimą, priteisti išlaikymą, grąžinti neteisėtai atleistą darbuotoją į darbą, įpareigoti atsakovą pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamu ir pan.). Tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai. Kitaip atsakovui būtų sudėtinga gintis nuo pareikšto reikalavimo, o teismas rizikuotų pažeisti CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas, kurias peržengti leidžiama tik CPK išvardytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393).

29. Šioje nutartyje nurodyta, kad ieškovė pareikštu ieškiniu siekia įrodyti, jog 2016 m. balandžio 22 d. skolos perleidimo sutartis iš tikrųjų buvo šalies atstovavimo teismuose sutartis (pavedimo sutartis). Teismo vertinimu, šis reikalavimas ieškinyje nurodytas suprantamai, tačiau teismui nustačius, kad ieškinio reikalavimas, atsižvelgiant į konkrečias ginčo aplinkybes, yra netinkamas, jis gali pasiūlyti ieškovei pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje pakeisti ieškinio dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393).

30. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui paneigti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį pakeisti.

Nustatyti ieškovei UAB „Strategy and management group“ terminą iki 2019 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai sumokėti 200 Eur (dviejų šimtų eurų) žyminį mokestį, nuo likusios 147 Eur (vieno šimto keturiasdešimt septynių eurų) žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ieškovę atleisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas