- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- 2-1045-330/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- P. P.
- Ieškovas
- M. G.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo P. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-226-440/2019 pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovui P. P. dėl skolos ir baudos priteisimo bei atsakovo P. P. priešieškinį ieškovui M. G. dėl preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. G. kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo P. P. priteisti 62 000 Eur avansą, 28 000 Eur baudą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašo su atsakovu M. G. 2017 m. gegužės 17 d. sudarytą preliminarią sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo pripažinti negaliojančia bei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo. Priešieškinyje atsakovas taip pat reiškė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi nustatė, kad priimant priešieškinį nebuvo išspręstas klausimas dėl atsakovo prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio, todėl netenkinęs atsakovo prašymo nustatė 10 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 1 800 Eur dydžio žyminį mokestį.
4. Teismas konstatavo, kad atsakovas ginčija 75 000 Eur vertės sandorį, todėl šioje byloje turėtų mokėti 1 800 Eur dydžio žyminį mokestį.
5. Šiaulių apygardos teismas nurodė, kad byloje dalyvaujančius asmenis nuo beveik viso žyminio mokesčio galima atleisti tik išimtiniais atvejais. Be to, teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, o sudarė atstovavimo sutartį su advokatu, sprendė, jog ši aplinkybė leidžia manyti, kad atsakovo turtinė padėtis nėra itin sunki.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas P. P. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartį ir pavesti šiam teismui priešieškinio trūkumų šalinimo klausimą spręsti iš naujo.
7. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Teismas skundžiamojoje nutartyje neteisingai nurodė, kad panaikinus sandorį būtų grąžinamos tam tikros sumos ar turto vertė – teismui pripažinus preliminariąją sutartį niekine ar negaliojančia, pinigų grąžinimas ieškovui nebūtų atliekamas, kadangi pati prievolė būtų laikoma neegzistuojančia.
7.2. Teismas, laikydamas, jog ginčo suma yra 75 000 Eur, mokėtino žyminio mokesčio dydį apskaičiavo neįvertinęs to, kad priešieškinis pateiktas elektroninėmis ryšių priemonėmis.
7.3. Tuo atveju, kai numatyta didelė sandorio vertė, tačiau šalys atliko tik nedidelės vertės mokėjimus, situacija, jei žyminį mokestį reikėtų mokėti ne nuo realiai gautų pajamų, bet nuo visos numatytos sandorio vertės, nepagrįstai apribotų teisinės gynybos prieinamumą.
7.4. Teismas skundžiama nutartimi užkirto kelią atsakovui pašalinti kitus galimus trūkumus, t. y. pateikti duomenis, įrodančius sunkią atsakovo turtinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
9. Šiuo atveju atsakovas, teikdamas priešieškinį, pareiškė prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, nurodęs, kad yra nedirbantis asmuo, pensininkas, negaunantis kitų pajamų, išskyrus pensiją, o reikalavimas reiškiamas ginantis nuo galimai nusikalstamų atsakovo veiksmų.
10. CPK 83 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismo nutartis dėl šio prašymo turi būti motyvuota. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar prašymus (CPK 12 str., 178 str.).
11. Nagrinėjamu atveju atsakovas savo prašyme pateikė motyvus dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, tačiau teismui nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti prašyme nurodytas aplinkybes, t. y. sunkią atsakovo turtinę padėtį. Šiaulių apygardos teismas apskųstoje nutartyje išdėstė motyvus, dėl kurių atsakovo prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio nebuvo tenkintas. Pastebėtina, kad atsakovas prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio pagrindžiančių įrodymų nepateikė ir teikdamas atskirąjį skundą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas byloje yra atstovaujamas advokato, todėl preziumuotina, jog atsakovui turėjo būti žinoma, kad prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį būtina pagrįsti įrodymais. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio.
12. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad turtiniuose ginčuose mokamas žyminis mokestis nuo ieškinio sumos iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 proc., bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų, o nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų – devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos. Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktą ieškinio suma bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija.
13. Nagrinėjamu atveju atsakovas priešieškinį pareiškė dėl 2017 m. gegužės 17 d. preliminarios sutarties pripažinimo negaliojančia. Ginčijamos preliminarios sutarties 6 punkte nurodyta, kad ieškovas preliminarios sutarties sudarymo metu sumoka atsakovui 62 000 Eur. Vadinasi, tokia sutartis yra turtinio pobūdžio, kadangi siejama su vienos iš šalių prievole atlikti piniginį mokėjimą. Ši preliminari sutartis šiuo metu nėra nuginčyta, jos pagrindu ieškovas byloje reikalauja priteisti iš atsakovo 62 000 Eur dydžio skolą. Toks reikalavimas sietinas su CK 6.165 straipsnio 4 dalyje numatyta preliminariąją sutartį pažeidusios šalies prievole atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Atsakovas reiškia priešieškinį, siekdamas preliminariąją sutartį pripažinti negaliojančia. Tokio priešinio reikalavimo patenkinimo atveju gali būti visiškai ar iš dalies nepatenkinti ieškinio reikalavimai. Priešinio reikalavimo patenkinimu atsakovas išvengtų piniginės prievolės grąžinti ieškovo reikalaujamą skolą (atlyginti nuostolius) ir mokėti netesybas. Kadangi priešieškiniu atsakovas iš esmės siekia išvengti piniginės prievolės pagal pareikštą ieškinį, todėl jo priešiniai reikalavimai yra turtinio pobūdžio, už kuriuos mokėtinas žyminis mokestis turi būti apskaičiuotas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 85 straipsnio 11 punkte nustatytas taisykles. Šiuo atveju žyminis mokestis už priešieškinį skaičiuotinas pagal ieškovo reikalaujamas grąžintinas sumas, kurios, ieškovo teigimu, atsakovui buvo sumokėtos vykdant preliminarią sutartį (šios sutarties nuginčijimu atsakovas siekia išvengti pinigų grąžinimo ieškovui prievolės). Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo už priešieškinį mokėtiną žyminį mokestį skaičiuoti nuo preliminariojoje sutartyje nurodytos būsimo pagrindinio sandorio vertės, nes mokestis skaičiuotinas nuo prievolės, vykdytinos pagal preliminariąją sutartį, vertės, t. y. nuo 62 000 Eur. Taigi, už priešieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudarytų 1 540 Eur.
14. Dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad atsakovas priešieškinį teikė elektroninėmis ryšių priemonėmis (CPK 179 str.). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog atsakovas šioje byloje turi mokėti 1 155 Eur dydžio žyminį mokestį už priešieškinį.
15. Kadangi Šiaulių apygardos teismas 2019 m. gegužės 3 d. nutartyje nurodė klaidingą mokėtino žyminio mokesčio dydį, šioje dalyje nutartis yra keistina, nurodant, jog atsakovas įpareigotinas sumokėti 1 155 Eur dydžio žyminį mokestį (CPK 337 str. 1 d. 4 p.)
16. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti yra suėjęs, atsakovui nustatytinas naujas 10 dienų terminas priešieškinio trūkumams pašalinti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartį ir nustatyti atsakovui P. P. dešimties dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos priešieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti 1 155 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt penkių eurų) dydžio žyminį mokestį.