Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2016-02-29 · Civilinė byla Nr. e2-204-889/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-02-29Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-09-16Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-29
Bylos Nr.
e2-204-889/2016
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06837-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Milda Valiulytė
Atsakovas
J. V.
Ieškovas
UAB „S. IMPERIJA Creditor.lt“
Kategorijos
  • 2.5.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-204-889/2016(Proceso Nr. 2-06-3-06837-2015-3)Procesinio sprendimo kategorijos 2.5.1.5.; 2.5.1.3.6.; 3.2.6.4. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 29 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, sekretoriaujant Joanai Runelienei, Dovilei Paliokienei, dalyvaujant atsakovei J. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „S. IMPERIJA Creditor.lt“ ieškinį atsakovei J. V. dėl skolos priteisimo ir atsakovės J. V. priešieškinį ieškovei UAB „S. IMPERIJA Creditor.lt“ dėl sutarties sąlygų pakeitimo, išvadą byloje teikiančios institucijos Lietuvos bankas, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašo teismo priteisti iš atsakovės 253,42 Eur skolos, 572,72 Eur palūkanų, 1,95 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė 2015-11-27 sumažino savo ieškinio reikalavimus ir prašo priteisti 213,46 Eur kredito skolos, 20,16 Eur paskolos kainos, 1,81 Eur delspinigių, 531,49 Eur palūkanų, iš viso 766,92 Eur skolos. Nurodo, kad 2011-11-25 sutartimi ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei kreditus, o atsakovė įsipareigojo gautus kreditus laiku grąžinti, sumokėti kreditų mokestį ir netesybas, jeigu atsiranda prievolė jas mokėti (sutarties 3.1. p.). 2011-11-25 ieškovė suteikė atsakovei 289,62 Eur kredito sumą. Nurodo, kad atsakovė atliko mokėjimus, kelis kartus pratęsė kredito grąžinimo terminą. 2013-03-22 suėjus terminui grąžinti kreditą su kredito mokesčiu, atsakovė turėjo ieškovei sumokėti 253,42 Eur. Atsakovei neatsiskaičius su ieškove, buvo pradėtos skaičiuoti palūkanos pagal šalių sutarties 6 punktą ir delspinigiai pagal sutarties 9.1. punktą (114,06 procentų metinių palūkanų nuo sutartimi nustatytos kredito grąžinimo dienos iki realaus kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo, t. y. iki atitinkamų sumų realaus sumokėjimo į sutartyje nurodytą kredito davėjo sąskaitą. Kredito gavėjas privalo mokėti kredito davėjui 0,05 procentų dydžio delspinigius (netesybas) į dieną už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku negrąžintų ir/ar nesumokėtų kitų nei kreditas pagal sutartį numatytų sumų). Nurodo, kad atsakovė 2013-03-22 iki 2015-05-29 jokių įmokų neatliko. Nurodo, kad atsakovei palūkanų priskaičiuota už 791 dieną - 572,72 Eur, delspinigių priskaičiuota už 180 dienų - 1,95 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Preziumuoja, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Sutartis tarp šalių buvo sudaryta 2011-11-25, o vartojimo kredito įstatymo pakeitimai jau buvo įsigalioję nuo 2011-04-01. Nurodo, kad ieškovė nepateikia konkrečių įrodymų, kaip buvo dengiama paskola, palūkanos bei delspinigiai. Nurodo, kad prašoma priteisti 572,72 Eur palūkanų suma beveik 2,5 karto didesnė nei prašoma priteisti skolos suma su kredito mokesčiu už 30 dienų – 253,42 Eur, todėl neatitinka protingumo, sąžiningumo kriterijų.

Šalies argumentai

Ieškovė 2015-09-10 procesiniame dokumente nurodo, kad 2010-12-23 Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 2 d. preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 250 procentų. 2012-01-01 įsigaliojo teisės akto redakcija, kurios 21 str. 2 d. teigiama, kad bendra vartojimo kredito kaina, neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Paaiškino, kad iš atsakovės gautas įmokas paskirstė pagal CK 6.54 str.: pirmiausiai - atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti, ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti.

Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pakeisti 2011-11-25 Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiąsias sąlygas bei vėlesnių specialiųjų sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pirmą skyrių, nustatant fiksuotąją metinę palūkanų normą 60 procentų, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2011-11-25 tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartimi ieškovė suteikė atsakovei 1000 Lt (289,62 Eur) paskolą 30 dienų terminui, kredito grąžinimo terminas iki 2011-12-26, kredito mokestis – 99 Lt (28,67 Eur). Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma yra 120,45 procentų, o bendra vartojimo kredito kainos metinė norma (toliau BVKKMN) sudaro 215,36 procentus. Nurodo, kad ši kredito sutarties sąlyga prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje bendrai vartojimo kredito kainai taikomiems reikalavimams. Preziumuoja, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies pakeitimai jau buvo įsigalioję nuo 2012-01-01. Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimai buvo daromi 2012-2013 metais, keičiant specialiąsias sąlygas. Nurodo, kad dėl to atsirado teisinis pagrindas prašyti teismo pakeisti vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiųjų sąlygų punktus, nustatančius palūkanų normas, mažinant jas iki 60 procentų. Nuo 2012-01-14 iki 2013-02-20 ieškovei sumokėjo 1670,92 Lt (483,93 Eur). Atsakovės pateiktuose skaičiavimuose nurodyta palūkanų norma beveik 13 kartų viršija vidutinę fiksuotą metinę palūkanų normą, kuri buvo skelbiama 2011 m. lapkričio mėn. Lietuvos banko statistikoje (4,69 procentai), bet esant ir tokiai fiksuotai metinei palūkanų normai, paskola, palūkanos, kompensacinės palūkanos bei delspinigiai būtų jau pilnai padengti 2013-02-20 ir nebūtų pagrindo ieškovei reikalauti priteisti skolą. Atsakovės prašoma palūkanų norma pasirinkta vadovaujantis naujomis Vartojimo kredito įstatymo nuostatomis, galiojančiomis nuo 2016-02-01, pagal kurias maksimali bendrojo vartojimo kredito kainos metinė norma negali viršyti 75 procentų, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančias vienai vartojimo kredito dienai – ne didesnės kaip 0,04 procentai bendros vartojimo kredito sumos. Nurodo, kad sutartis Nr. 21958 ir sutarties specialiosios sąlygos buvo ieškovės iš anksto paruoštos ir atsakovė neturėjo galimybės įtakoti sutarties sąlygų bei keisti joje numatytos palūkanų normos.

Atsiliepimas

Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad per klaidą šalių sudarytoje 2011-11-25 vartojimo kredito sutartyje nurodė ir paskaičiavo, kai kur per didelę vartojimo kredito kainos metinę normą ir atitinkamai jos turėtų būti mažinamos iki tuo metu galiojusios Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies redakcijos leistinos maksimalios palūkanų normos. Bendroji vartojimo kredito kainos metinė norma specialiųjų sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų būti pakeista, t. y. sumažinta iki 200 procentų. Specialiųjų sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bendroji vartojimo kredito kainos metinė norma neviršija tuo metu Vartojimo kredito įstatyme nustatytos sąlygos neviršyti 200 procentų vartojimo kredito kainos, o Specialiųjų sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini) neviršija, tuo metu galiojusios 250 procentų BVKKMN. Todėl prašo priešieškinį tenkinti iš dalies, ieškinį tenkinti visiškai pagal naujus skaičiavimus, pakeisti BVKKMN Specialiųjų sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. sumažinti iki 200 procentų. Nurodė, jeigu BVKKMN būtų sumažinta iki 200 procentų, tuomet atsakovė liktų skolinga 213,46 Eur kredito skolos, 20,16 Eur paskolos kainos, 1,81 Eur delspinigių, 531,49 Eur palūkanų, iš viso 766,92 Eur.

Institucija teikianti išvadą byloje Lietuvos bankas pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl prievolės grąžinti kreditą bei sumokėti palūkanas ir netesybas pagal vartojimo kredito sutartį dydžio pagrįstumo konkrečiu atveju reikia vadovautis LR Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje ir 11 straipsnio 8 dalyje išdėstytomis normomis ir atsižvelgti į Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2013-02-05 sprendimu Nr.241-26 patvirtintą pozicija dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatų, susijusių su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymu laiku, taikymu.

Institucija teikiantį išvadą byloje Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nurodė, kad nėra teisės aktų įgaliota pasisakyti dėl ieškinyje keliamų reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovė prašė ieškinį atmesti, palaikė priešieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Prašė išdėstyti sprendimo vykdymą 6 mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priešieškinis atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2011-11-25 atsakovė sudarė su ieškove vartojimo kredito sutartį (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė 2011-11-25 suteikė atsakovei 1000 Lt (289,62 Eur) dydžio kreditą 30 dienų, o atsakovė įsipareigojo grąžinti jį iki 2011-12-26 Sutartyje nustatyta tvarka bei Sutartyje nustatytomis sąlygomis. 2012-01-14 atsakovė įmokėjo 47,10 Eur. Po atlikto įmokėjimo 2012-01-14 Specialiųjų sąlygų kreditu Nr. (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 1 prie vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) kreditas pratęstas iki 2012-02-13. 2012-03-06 atsakovė įmokėjo 50,01 Eur. Po atlikto įmokėjimo 2012-03-06 Specialiųjų sąlygų kreditu Nr. (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 2 prie vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) kreditas pratęstas iki 2012-04-05. 2012-04-20 atsakovė įmokėjo 43,22 Eur. Po atlikto įmokėjimo 2012-04-20 Specialiųjų sąlygų kreditu Nr. (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 3 prie vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) kreditas patęstas iki 2012-05-20. 2012-06-05 atsakovė įmokėjo 44,19 Eur. Po atlikto įmokėjimo 2012-06-05 Specialiųjų sąlygų kreditu Nr. (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 4 prie vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) kreditas pratęstas iki 2012-07-10. 2012-08-10 atsakovė įmokėjo 63,60 Eur. Po atlikto įmokėjimo 2012-08-10 Specialiųjų sąlygų kreditu Nr. (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 5 prie vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) kreditas pratęstas iki 2012-09-09. 2012-10-23 atsakovė įmokėjo 67,75 Eur. Po atlikto įmokėjimo 2012-10-23 Specialiųjų sąlygų kreditu Nr. (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 6 prie vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) kreditas pratęstas iki 2012-11-22. 2013-02-20 atsakovė įmokėjo 168,04 Eur. Po atlikto įmokėjimo 2013-02-20 Specialiųjų sąlygų kreditu Nr. (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 7 prie vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) kreditas pratęstas iki 2013-03-22. Nuo to laiko atsakovė daugiau įmokų ieškovei nemokėjo.

Konstatuotina, jog šalių sudaryta paskolos sutartis yra vartojimo kredito sutartis (CK 1.39 str. 1 d., 6.886 str.). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu (CK 6.886 str. 1 d.). Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 str. 1 d.). Pagal CK 6.38 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad sąžiningumo reikalavimas vykdant prievoles taikomas ne tik paskolos davėjui, bet ir paskolos gavėjui. Vadovaujantis CK 6.873 str. 1 d. paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Ieškovė tinkamai vykdė savo pareigą - suteikė atsakovei sutartyje nurodyto dydžio kreditą, tačiau atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus pažeidė, nemokėdama kredito grąžinimo įmokų sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog ji negalėjo derėtis dėl ieškovo siūlomų Kredito sutarties sąlygų, taip pat kad palūkanų dydis ir skaičiavimo tvarka buvo jai neaiškūs. Iš bylos medžiagos, ieškovo atstovo, atsakovės paaiškinimų nustatyta, jog atsakovė susipažino su standartine informacija apie kreditą, taip pat su kredito sutarties sąlygomis, bei patvirtino, jog su kredito sutarties sąlygomis sutinka bei jas supranta. Ieškovė sutarties sąlygas susipažinimui teikia viešai, todėl atsakovės pareiga buvo su jomis susipažinti, prieš priimant sprendimą sudaryti sutartį. Šalys niekieno neverčiamos susitarė dėl sutarties sąlygų, todėl sutartis turi būti vykdoma. Dėl galimybės pakeisti sutarties sąlygas pastebėtina, kad atsakovė neprivalėjo sudaryti sandorio su ieškove, jei jos netenkino tam tikros sutarties sąlygos. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad atsakovė su ieškove 2011-11-25 vartojimo kredito sutartį pratęsė 7 kartus. Sutarties Bendrųjų sąlygų 10.3.1. p. numato, kad kredito gavėjas turi teisę šioje sutartyje ir tinklalapyje nustatyta tvarka ir sąlygomis prašyti kredito davėjo pratęsti sutartyje nustatytą kredito terminą. Jeigu kredito gavėjas pradelsė ir negrąžino kredito ir/ar nesumokėjo bendros vartojimo kredito kainos sutartyje nustatytais terminais, kredito gavėjas gali prašyti pratęsti kredito terminą. Kredito terminas gali būti pratęsiamas tik visai negrąžintai kredito (jo dalies) sumai (t.y. terminas sumokėti iki kredito termino pratęsimo priskaičiuotas palūkanas, kitus bendrą vartojimo kredito kainą sudarančius mokesčius ir išlaidas, ir/ar netesybas, ir/ar kitas pagal sutartį mokėtinas sumas negali būti pratęsiamas). Kredito gavėjui prašant kredito davėjo pratęsti kredito terminą, kredito gavėjas privalo sumokėti iki kredito termino pratęsimo dienos priskaičiuotas palūkanas ir kitas bendrą vartojimo kredito kainą sudarančias išlaidas bei mokesčius ir/ar netesybas, ir/ar kitas pagal sutartį mokėtinas sumas, jei jos buvo pradėtos skaičiuoti. Bendrųjų sąlygų 10.3.2. (c) papunktis numato, kad kredito gavėjui išsamiai susipažinus su jam pateiktais standartinės informacijos apie kreditą pakeitimais bei susitarimo dėl sutarties Specialiųjų sąlygų pakeitimo projektu ir norint pratęsti kredito terminą šiuose dokumentuose numatytomis sąlygomis, kredito gavėjas prisijungęs prie kredito gavėjo zonos patvirtina, kad Kredito davėjo pateikta informacija apie likusią negrąžintą kredito sumą, iki kredito termino pratęsimo priskaičiuotų ir mokėtinų palūkanų (priskaičiuotų iki kredito grąžinimo termino ir, jei prašoma pratęsti kredito terminą po Sutartyje numatytų mokėjimo terminų pažeidimo, nuo kredito grąžinimo dienos iki kredito termino pratęsimo dienos), kitų bendrąją vartojimo kredito kainą sudarančių mokesčių ir išlaidų sumą ir/ar netesybas, ir/ar kitas pagal sutartį mokėtinas sumas yra teisinga ir tiksli. Šalys susitaria, jog kredito terminas pratęsiamas ir susitarimas dėl sutarties Specialiųjų sąlygų pakeitimo įsigalioja tik tuomet, kai abi šalys patvirtina tokį susitarimą ir kredito gavėjas ne vėliau kaip kredito gavėjo prašyme pratęsti kredito terminą nurodytą kredito termino pratęsimo dieną sumoka kredito gavėjo prašyme pratęsti kredito terminą nurodytą kredito dalį (jei grąžinama), taip pat iki kredito termino pratęsimo priskaičiuotas palūkanas (priskaičiuotų iki kredito grąžinimo termino ir, jei prašoma pratęsti kredito terminą po sutartyje numatytų mokėjimo terminų pažeidimo, nuo kredito grąžinimo dienos iki kredito termino pratęsimo dienos), kitus bendrą vartojimo kredito kainą sudarančius mokesčius ir išlaidas, ir netesybas, ir/ar kitas pagal sutartį mokėtinas sumas (jei taikytina) (Bendrųjų sąlygų 10.3.2 (f) p.). Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovės teiginiai apie tai, kad ji neturėjo galimybės susipažinti su sutarties sąlygomis, laikytini nepagrįstais. Be to, šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.), todėl, atsakovei tinkamai vykdant sutartį, t.y. laiku grąžinus visą paskolą, jokios pasekmės jai nebūtų kilusios.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė patvirtino, jog jos finansinė padėtis tuo metu buvo sunki, jai reikėjo pinigų, todėl ji ir skolinosi, jos niekas nevertė imti paskolos, taip pat nurodė, jog yra aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo. Atsakovė teigia, kad kreditorius tinkamai neįvertino jos mokumo. Šalių 2011-11-25 sudarytos sutarties bendrosiose sąlygose numatyta, kad jeigu kredito gavėjas vietoj sutarties bendrųjų sąlygų 10.3.2. (a) (ii) papunktyje nurodyto patvirtinimo dėl kredito gavėjo mokumo deklaracijoje pateiktų duomenų nurodo, jog kredito gavėjo kredito gavėjo mokumo deklaracijoje pateikti duomenys pasikeitė, dėl ko kredito gavėjas kredito davėjo nuomone gali būti nebepajėgus vykdyti finansinių įsipareigojimų, kredito davėjas atsisako patęsti kredito terminą ir kredito gavėjas privalo sutartyje nustatyta tvarka grąžinti visą kreditą ir sumokėti visą bendrą vartojimo kredito kainą bei kitas pagal sutartį mokėtinas sumas (Bendrųjų sąlygų 10.3.2 (g) p.). Atsakovė kreditoriui tokių duomenų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis tuo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, ieškovės nurodytomis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais, įvertinus tai, kad atsakovė skolinosi ne pirmą kartą, kas reiškia, jog šis sprendimas buvo apgalvotas ir atsakovei priimtinas, sutinka su ieškovo nurodytu motyvu, jog paskola atsakovei buvo suteikta tinkamai įvertinus jos mokumą ir galimybę grąžinti kreditą.

Šalių 2011-11-25 sudarytos sutarties Bendrųjų sąlygų 1 dalyje „Sąvokos“ nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina – tai išlaidos, įskaitant palūkanas ir registracijos mokestį. Šalių sudarytos sutarties 2011-11-25 Specialiosiose sąlygose Nr. (duomenys neskelbtini) buvo numatyta, kad bendroji vartojimo kredito kainos metinė norma (BVKKMN) yra 215,36 proc., specialiųjų sąlygų pakeitimuose: 2012-01-14 Nr. (duomenys neskelbtini) – 215,36 procentai, 2012-03-06 Nr. (duomenys neskelbtini) - 215,36 procentai, 2012-04-20 Nr. (duomenys neskelbtini) - 215,36 procentai, 2012-06-05 Nr. (duomenys neskelbtini) – 212,64 procentai, 2012-08-10 Nr. (duomenys neskelbtini) – 198,37 procentai, 2012-10-23 Nr. (duomenys neskelbtini) – 198,34 procentai, 2013-02-20 Nr. (duomenys neskelbtini) – 197,51 procentai. Bendrųjų sutarties sąlygų 1.1. dalyje išaiškinta, kad bendra vartojimo kredito kaina apskaičiuojama ir nurodoma tik pagal šią sutartį suteikiamo kredito atžvilgiu ir neapima jokių išlaidų, susijusių su kredito gavėjui kredito davėjo iki šios sutarties sudarymo suteiktais vartojimo kreditais ar ateityje suteikiamais vartojimo kreditais, jei tokių būtų. Aiškumo dėlei taip pat nurodyta, kad į bendrą vartojimo kredito kainą nėra įskaičiuojamos: (a) palūkanos, mokamos už laiku negrąžintą kreditą, netesybos ir kredito davėjo išlaidos, kurias jis patiria siekdamas apginti ir įgyvendinti savo teises pagal sutartį tais atvejais kai kredito gavėjas nevykdo ar netinkamai vykdo savo įsipareigojimus pagal sutartį (įskaitant bet neapsiribojant - išlaidos teisininkų konsultacijoms, bylinėjimosi ir išieškojimo išlaidos), ir (b) sutarties bendrųjų sąlygų 7.2 punkte nurodytos su mokėjimo operacijomis susijusios išlaidos.

Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusi nuo 2011-04-01 numatė, kad preziumuojama, kad jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 250 procentų, ji neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Nuo 2012-01-01 iki 2016-01-31 galiojusi Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies redakcija nustatė, kad įstatymo neatitinka bendros vartojimo kredito kainos metinė norma, kuri sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų.

Ieškovė, susipažinusi su atsakovės atsiliepimu į ieškinį, sutiko, kad per klaidą šalių sudarytoje 2011-11-25 vartojimo kredito sutartyje nurodė ir kai kur paskaičiavo per didelę vartojimo kredito kainos metinę normą ir atitinkamai jos turėtų būti mažinamos iki tuo metu galiojusios Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies redakcijos leistinos maksimalios palūkanų normos. Ieškovė pripažįsta, kad bendroji vartojimo kredito kainos metinė norma tarp ieškovės UAB „S. IMPERIJA Creditor.lt“ ir atsakovės J. V. sudarytose prie 2011-11-25 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Specialiosiose sąlygose 2012-01-14 Nr. (duomenys neskelbtini) – 215,36 procentai, 2012-03-06 Nr. (duomenys neskelbtini) - 215,36 procentai, 2012-04-20 Nr. (duomenys neskelbtini) - 215,36 procentai, 2012-06-05 Nr. (duomenys neskelbtini) – 212,64 procentai turėtų būti sumažinta iki 200 procentų. Kitose Specialiosiose sąlygose 2012-08-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-10-23 Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-02-20 Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta bendroji vartojimo kredito kainos metinė norma neviršija tuo metu Vartojimo kredito įstatyme nustatytos sąlygos neviršyti 200 procentų vartojimo kredito kainos, o Specialiųjų sąlygų 2011-11-25 Nr. (duomenys neskelbtini) neviršija, tuo metu galiojusios 250 procentų BVKKMN. Atsakovė priešieškinio reikalavimu (dalyku) neprašo panaikinti šalių specialiosiose sutarties sąlygose nustatytą BVKKMN. Atsižvelgus į aplinkybę, kad procesiniuose dokumentuose abi šalys nurodė argumentus dėl BVKKMN dydžio atitikties Vartojimo kredito įstatymo 21 straispnio 2 dalies nuostatoms, teismas ex officio pripažįsta negaliojančiomis tarp ieškovės UAB „S. IMPERIJA Creditor.lt“ ir atsakovės J. V. sudarytose prie 2011-11-25 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Specialiosiose sąlygose numatytas BVKKMN normas: 2012-01-14 Nr. (duomenys neskelbtini) – 215,36 procentai, 2012-03-06 Nr. (duomenys neskelbtini) - 215,36 procentai, 2012-04-20 Nr. (duomenys neskelbtini) - 215,36 procentai, 2012-06-05 Nr. (duomenys neskelbtini) – 212,64 procentai negaliojančiomis nuo sandorių sudarymo momento ta apimtimi, kiek jos viršija 200 procentų (CK 1.80 str. 1 d., 6.154 str. 1 d., 6.189 str. 1 d., Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 2 d. (straipsnio redakcija galioja nuo 2012-01-01)). Atsižvelgiant į tai, 2012-01-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-03-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-04-20 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012-06-05 Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta BVKKMN mažintina iki 200 procentų nuo sandorių sudarymo momento.

Ieškovė 2015-11-27 procesiniame dokumente patikslino, kad sumažinus BVKKMN iki 200 procentų 2012-01-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-03-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-04-20 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012-06-05 Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atlikti paskaičiavimai ir sumažinus reikalavimus prašo iš atsakovės priteisti 213,46 Eur kredito skolos, 20,16 Eur paskolos kainos, 1,81 Eur delspinigių, 531,49 Eur palūkanų, iš viso 766,92 Eur bei pateikė atsakovės įsiskolinimo dydžio apskaičiavimo detalizaciją. Iš ieškovo suvestinės matyti, kad bendroji vartojimo kredito kaina, išreikšta metiniu procentiniu dydžiu yra sumažinta 200 %. Vadovaujantis kredito sutarties nuostatomis, metinė palūkanų norma skaičiuojama už laiku nesumokėtą kredito sumą iki realaus kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo, t.y. atsakovė įsipareigojo mokėti šias palūkanas, skaičiuojamas nuo grąžintinos paskolos sumos. Delspinigių norma - 0,05 %. Delspinigiai skaičiuojami analogiškai kaip ir palūkanos - 0,05 % nuo kreditoriui mokėtinos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Bendrosiose sutarties sąlygose 8.4 punkte šalys buvo susitarę, kad kredito davėjo iš kredito gavėjo pagal sutartį gautos sumos (įmokos) paskirstomos tokia tvarka: pirma eile – skiriamos pirmiausia netesyboms, po to palūkanoms už laiku negrąžintą kreditą ar jo dalį, padengti; antra eile – skiriamos pirmiausia bendrai vartojimo kredito kainai, po to laiku negrąžintam kreditui (ar jo daliai) padengti; trečia eile – skiriamos kredito davėjo turėtoms išlaidoms, kurias jis patiria siekdamas apginti ir įgyvendinti savo teises pagal sutartį tais atvejais kai kredito gavėjas nevykdo ar netinkamai vykdo savo įsipareigojimus pagal sutartį (įskaitant, bet neapsiribojant, priminimo žinučių ir laiškų kredito gavėjui siuntimo išlaidos, išlaidos teisininkų konsultacijoms, bylinėjimosi ir išieškojimo išlaidos) padengti; ketvirta eile – skiriamos kitiems mokėjimams pagal sutartį vykdyti. Paskolos kainos dydžiai apskaičiuoti naudojantis oficialia Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos skaičiuokle. Oficiali Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos skaičiuoklė atlieka veiksmus, kurie įtvirtinti 2012-11-29 Lietuvos banko valdybos nutarime Nr. 03-245 dėl bendros vartojimo kredito kainos metinės normos skaičiavimo taisyklių patvirtinimo, t. y. visi skaičiavimai atliekami, naudojant tam tikrą formulę. Paskolos kaina apskaičiuojama padauginant vieną iš kito šiuos duomenis: 200 % palūkanas, dienų skaičių, kuriam suteikiama paskola, ir paskolos sumą. Iš ieškovo pateiktos suvestinės matyti, kad po datų, kai atsakovė turėjo grąžinti paskolą, už kiekvieną dieną pradedamos skaičiuoti 120,45 proc., nuo 2012-08-10 pakeitus Specialiąsias sąlygas - 114,37 proc., nuo 2013-02-20 pakeitus Specialiąsias sąlygas - 114,37 proc. metinės palūkanos ir 0,05% delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną, ir kiekvienas iš šių mokėjimų yra skaičiuojamas tik nuo negrąžinto kredito. Kredito pratęsimo atveju nelieka palūkanų ar delspinigių įsiskolinimo, kredito suma ir kaina perskaičiuojami iš naujo.

Atsakovė, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pavėluotais įmokų mokėjimo atvejais jai negalėjo būti skaičiuojamos palūkanos – tik 0,05 procento dydžio delspinigiai. Be to, atsakovė priešieškiniu prašo nustatyti visose Specialiosiose sąlygose fiksuotąją metinę palūkanų normą 60 procentų.

Remiantis CK 6.873 str. 1 d. 6.874 str. 1 d. nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Sutarties 3.1. punkte 3.1.1. papunktyje numatyta, kad kredito gavėjo pareiga laiku grąžinti kredito davėjo suteiktą kreditą, sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą, kitas pagal sutartį kredito davėjui mokėtinas sumas

Šalių sutarties Bendrosiose sąlygose 1.1. dalyje „Sąvokos“ nustatyta, kad metinė palūkanų norma – palūkanų norma kasmet taikoma pagal sutartį kredito gavėjui išmokėtam kreditui ir kurią kredito gavėjas įsipareigoja mokėti kredito davėjui sutartyje nustatyta tvarka už naudojimąsi jam suteiktu kreditu. Bendrosios sutarties 6 skyriuje reglamentuojamos palūkanos, kur šalys susitarė, kad už faktiškai paimtą ir negrąžintą kredito sumą skaičiuojamos ir kredito gavėjas privalo mokėti kredito davėjui sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas palūkanas už naudojimąsi kredito davėjo pinigais. Kredito palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki realaus kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo, t.y. iki dienos (imtinai), kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui. Kreditas laikomas tinkamai (faktiškai) sugrąžintu kredito davėjui, kai kredito suma yra įskaitoma į kredito davėjo sąskaitą (Bendrųjų sąlygų 6.2. p.). Specialiosiose sąlygose šalių pasirašytose 2011-11-25, 2012-01-14, 2012-03-06, 2012-04-20 ir 2012-06-05 šalys sutarė dėl 120,45 proc. dydžio metinių palūkanų dydžio, 2012-08-10 ir 2012-10-23 – dėl 114,37 proc. metinės palūkanų normos, 2013-02-20 – dėl 114,06 proc. fiksuotos metinės palūkanų normos. Kredito palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki realaus kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo, t.y. iki dienos (imtinai), kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui (Bendrųjų sąlygų 6.2 p.). Sutarties neįvykdymo atveju, jeigu kredito gavėjas grąžintino kredito ar jo dalies nesumoka laiku į sutartyje numatytą kredito davėjo sąskaitą arba sutartis yra nutraukiama sutartyje numatytais pagrindais, tai už laiku negrąžintą kreditą (jo dalį) iki visiško faktinio kredito grąžinimo kredito davėjui dienos skaičiuojamos ir kredito gavėjas privalo mokėti kredito davėjui sutarties Bendrųjų sąlygų 6 skyriuje bei sutarties Specialiųjų sąlygų 1 Skyriuje nurodytas palūkanas.

Šalių sutarties Bendrosiose sąlygose 1 dalyje „Sąvokos“ nustatyta, kad netesybos – sutartyje nustatyta pinigų suma (delspinigiai ar baudos), kurią šalis įsipareigojo ir privalo sumokėti kitai šaliai, jeigu ji laiku nevykdo finansinių įsipareigojimų pagal sutartį. Specialiosiose sąlygose šalys susitarė dėl 0,05 procentų dydžio delspinigių už kiekvieną dieną. Jeigu kredito gavėjas mokėtinas palūkanas, kitas bendrą vartojimo kredito kainą sudarančias sumas, bet kokį kitą mokėjimą pagal sutartį (išskyrus kreditą) ar bet kurios iš šių sumų dalies nesumoka laiku į sutartyje numatytą kredito davėjo sąskaitą arba sutartis yra nutraukiama sutartyje numatytais pagrindais, tai už visas tokias laiku nesumokėtas sumas yra skaičiuojami ir kredito gavėjas kredito davėjui pareikalavus, privalo mokėti 0,05 procentų dydžio delspinigius (netesybas) į dieną, už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku negrąžintų ir/ar nesumokėtų sumų iki atitinkamos sumos bus pilnai ir tinkamai sumokėtos kredito davėjui (Bendrųjų sąlygų 9.1. p.).

Specialiosiose sutarties sąlygose nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais mokamos netesybos ir palūkanos yra: nuo 2011-11-25 - 120,45 proc., nuo 2012-08-10 pakeitus Specialiąsias sąlygas - 114,37 proc., nuo 2013-02-20 pakeitus Specialiąsias sąlygas - 114,37 proc. metinių palūkanų nuo sutartimi nustatytos kredito grąžinimo dienos iki realaus kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo, t.y. iki atitinkamų sumų realaus sumokėjimo į Sutartyje nurodytą kredito davėjo sąskaitą. Jeigu kredito gavėjas mokėtinas palūkanas, kitas Bendrą vartojimo kredito kainą sudarančias sumas, bet kokį kitą mokėjimą pagal Sutartį (išskyrus Kreditą) ar bet kurios iš šių sumų dalies nesumoka laiku į Sutartyje numatytą Kredito davėjo sąskaitą arba Sutartis yra nutraukiama Sutartyje numatytais pagrindais, tai už visas tokias laiku nesumokėtas sumas yra skaičiuojami ir Kredito gavėjas Kredito davėjui pareikalavus, privalo mokėti 0,05 procentų dydžio delspinigius (netesybas) į dieną, už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku negrąžintų ir/ar nesumokėtų sumų iki atitinkamos sumos bus pilnai ir tinkamai sumokėtos Kredito davėjui.

Palūkanų sąvoka, skirtingai negu netesybų, CK neįtvirtinta, todėl palūkanų instituto turinys atskleidžiamas sistemiškai aiškinant šį civilinės teisės institutą reglamentuojančias teisės normas. Palūkanos yra: pirma, mokestis už pinigų skolinimą (CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma) (toliau – mokėjimo palūkanos); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis, toliau – kompensuojamosios palūkanos). Palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis (toliau – mokėjimo, pelno palūkanos), iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2005). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Dviejų palūkanų funkcijų išskyrimas reikšmingas tuo, kad padeda nustatyti ne tik palūkanų vietą tarp kitų kreditoriaus interesų apsaugos būdų, bet ir palūkanų skaičiavimo tvarką bei išspręsti skirtingas funkcijas atliekančių palūkanų santykio problemas (pavyzdžiui, dvigubų palūkanų; CK 6.37 straipsnio 4 dalis). Siekiant identifikuoti palūkanų funkcijas, pirmiausia reikia įvertinti civilinį teisinį santykį, kurio pagrindu atsirado teisė reikalauti sumokėti palūkanas.

CK 6.71 str. 1 d. numato, kad netesybos(bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Šios straipsnio 3 d. numato, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. Sutartinė civilinė atsakomybė netesybų mokėjimo forma skolininkui gali būti taikoma kartu su sutarties nutraukimu (CK 6.217–6.222 straipsniai), o kai sutartis neįvykdoma praleidus terminą – kartu su reikalavimu įvykdyti prievolę natūra (CK 1.138 straipsnio 4 punktas, 6.213 straipsnio 1 dalis).

Palūkanų ir netesybų institutai turi bendrų bruožų – tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Praktikoje kompensuojamoji palūkanų ir netesybų paskirtis pasireiškia tuo, kad, kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas, ir palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją. Kita vertus, palūkanų institutą nuo netesybų skiria tai, kad netesybos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos. Kreditorius, siekiantis gauti pelną už pinigų perleidimą naudoti skolininkui, turėtų sutartyje nustatyti skolininko pareigą mokėti pelno (mokėjimo) palūkanas, nes netesybos kompensuoja tik dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Sutarties, kurioje nėra sutarta dėl pelno (mokėjimo) palūkanų ir šių palūkanų mokėjimas nenustatytas įstatymo, pažeidimo atveju kreditorius galėtų reikalauti tik netesybų ir kompensuojamųjų palūkanų, kurios, atsižvelgiant į kompensuojamąją abiejų institutų paskirtį, būtų įskaitytos viena į kitą, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė.

Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Pelno (mokėjimo) palūkanų paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą, todėl pelno (mokėjimo) palūkanų ir netesybų kreditorius gali reikalauti kartu. Mokėjimo (pelno) palūkanų ir netesybų išieškojimas kreditoriui neužkerta kelio reikalauti kitų nuostolių, jeigu jis jų patyrė didesnius, negu netesybų suma.

Pagrindinė palūkanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Esant paskolos santykiams, mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos nustatytos CK 6.872 str. 1 d., pagal kurią palūkanų dydį už naudojimąsi paskolos suma ir jų mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pažymėtina, kad mokėjimo (pelno) palūkanas gali įtvirtinti ir specialieji įstatymai (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 2 d. 6 p.). Bylos šalių sudarytos sutarties Specialiosiose sąlygose atskleistos metinės palūkanų normos - 120,45 proc., nuo 2012-08-10 pakeitus Specialiąsias sąlygas - 114,37 proc., nuo 2013-02-20 pakeitus Specialiąsias sąlygas - 114,37 proc., o dalis „Pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais mokamos Netesybos ir palūkanos“, galėtų būti vertinama kaip atskleidžianti, kad vartotojas pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais turės mokėti mokėjimo palūkanas (120,45 proc., nuo 2012-08-10 pakeitus Specialiąsias sąlygas - 114,37 proc., nuo 2013-02-20 pakeitus Specialiąsias sąlygas - 114,37 proc.) ir netesybas (0,05 proc.). Mokėjimo palūkanų ir Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 11 punkte nurodytų netesybų ar kompensacinių palūkanų kreditorius gali reikalauti kartu, kai tai aiškiai atskleista vartojimo kredito sutartyje. Ieškovė savo 2015-09-10 paaikšinimuose nurodo, kad ieškovo negautas pajamas sudaro negautos pelno (mokėjimo) palūkanos. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir šalių sudarytos sutarties turinį, pagal kuria palūkanos už kreditą mokamos iki visiško jo įvykdymo, konstatuoja, kad šalių sutarties Bendrosios ir Specialiosios sutarties sąlygose dėl pavėluotų įmokų atvejais mokamų netesybų ir palūkanų, aiškiai nurodyta, jog už laiku nesumokėtą kredito sumą iki realaus kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo, skaičiuojamos metinės palūkanos atlieka mokėjimo funkciją ir nėra kompensuojamojo pobūdžio (žr., pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1289-538/2014). Už visas tokias laiku nesumokėtas sumas (išskyrus kreditą), atsakovei taikoma civilinė atsakomybė netesybų forma - skaičiuojami 0,05 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesugrąžintų ir/ar nesumokėtų sumų iki atitinkamos sumos bus pilnai ir tinkamai sumokėtos kredito gavėjui, kurie atlieka kompensuojamąją funkciją ieškovui ir yra jo minimalūs nuostoliai dėl įvykdyto mokėjimo prievolės įvykdymo termino pažeidimo. Be to, nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad šalių sudaryta sutartis ir jos pakeitimai yra nenutrauktos ir galiojančios.. Dėl šios priežasties ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovės per šalių sutartą terminą nesumokėjus kredito sumos, kurią sudaro kreditas su kredito kaina, skaičiuoti už laiku nesumokėtą kreditą mokėjimo palūkanas už naudojimąsi ieškovo pinigais iki visiško prievolės sumokėti kreditą įvykdymo ir delspinigius (netesybas) nuo atitinkamos sumos už uždelstą atsikaityti laiką. Įvertinus šalių argumentus ir skolos skaičiavimus, konstatuotina, kad atsakovės argumentai, jog jai negrąžinus per nustatytą terminą paskolos, jai galėjo būti skaičiuojami tik 0,05 proc. dydžio Vartojimo kredito įstatyme nustatyto dydžio delspinigiai be palūkanų, nagrinėjamu atveju nepagrįsti ir jais vadovautis nėra teisinio pagrindo.

Atsakovė prašo pakeisti 2011-11-25 Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiąsias sąlygas bei vėlesnių specialiųjų sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pirmą skyrių, nustatant fiksuotąją metinę palūkanų normą 60 procentų. Nagrinėjamu atveju sandoriams taikytinos jų sudarymo metu galiojusios Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies redakcijos, todėl vadovautis nuo 2016-02-01 įsigaliojusia teisės akto redakcija nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Siekiant apsaugoti silpnesniosios finansinio susitarimo šalies, pavyzdžiui, vartotojo, interesus mokėjimo (pelno) palūkanų dydis gali būti ribojamas specialiuosiuose įstatymuose - pagal Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, bendra vartojimo kredito kaina yra protinga, pagrįsta ir sąžininga, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu nuo 2011-04-01 iki 2012-01-31 buvo ne didesnė kaip 250 procentų ir nuo 2012-02-01 iki 2016-01-31 – 200 procentų (21 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, remiantis Vartojimo kredito įstatymu, sutartyje nuo 2011-11-25 numatytos 120,45 proc., nuo 2012-08-10 pakeitus Specialiąsias sąlygas - 114,37 proc., nuo 2013-02-20 pakeitus Specialiąsias sąlygas - 114,37 proc. metinės palūkanos nelaikytinos neprotingomis, nepagrįstomis ar nesąžiningomis. Ir atitinka įstatymo nuostatas. Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos priteisiamos CK 1.138 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir CK 6.213 straipsnio 1 dalies pagrindu. Palūkanų dydis negali būti mažinamas remiantis CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nes ši norma taikytina tik sprendžiant dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo. Teismas turi teisę mažinti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas vadovaudamasis CK 6.223 straipsnio, 6.228 straipsnio nuostatomis, t.y. taikant sutarčių teisės normas, tačiau tam turi būti nustatytas teisinis pagrindas (žr. Kauno apygardos teismo 2016-01-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-109-260/2016). Šiuo atveju tokie pagrindai nenustatyti. Pažymėtina, kad šalys tokias metines palūkanų normas nusistatė tarpusavio susitarimu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad mažinti metines palūkanų normas atsakovės priešieškinyje nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atsakovės priešieškinis atmestinas (CPK 185 str., Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1-2 dalis).

Pažymėtina, kad atsakovės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje NR. 3K-3-392/2012 buvo analizuojamos kitokios faktinės aplinkybės ir remtis joje padarytais išaiškinimais šioje byloje nėra teisinio pagrindo. Mažinti palūkanas kitų pagrindų šioje byloje taip pat nenustatyta (Vilniaus apygardos teismo 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2214-431/2015).

Įvertinus ieškovės 2015-11-27 teismui pateiktus paaiškinimus ir skaičiavimus, konstatuotina, kad jie neprieštarauja vartojimo kredito santykių teisiniam reglamentavimui ir yra pagrįsti šalių sudaryta sutartimi, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 213,46 Eur kredito skolos, 20,16 Eur paskolos kainos, 1,81 Eur delspinigių, 531,49 Eur palūkanų yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 185 str., CK 6.213 str. 1 d., 6.872 str., CK 6.881 str. 1 d.).

Ieškovė taip pat prašo jo naudai iš atsakovės priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pareiga mokėti šias procesinėmis vadinamas palūkanas atsiranda iš įstatymo, nurodytų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006; 2007 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2007; kt.). Ieškovo reikalavimas priteisti procesines įstatyme nustatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 766,92 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-06-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad iš viso ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 19 Eur žyminio mokesčio, tačiau pagal ieškovės pagal atsakovės argumentus sumažintą ieškinį tenkintus reikalavimu, jai iš atsakovės priteistina 17 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant, kad vartotojai civilinėse bylose yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atsakovei grąžintina 20 Eur jos už priešieškinį sumokėto žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 1 p., 87 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovė prašė išdėstyti sprendimo vykdymą 6 mėnesiams. Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, išdėstyti sprendimo įvykdymą (CPK 284 str.). Įvertinus ieškovei iš atsakovės priteistą 766,92 Eur ir 17 Eur sumas, aplinkybę, jog atsakovė turi nepilnametį išlaikytinį, atsakovės prašymas tenkintas iš ieškovui priteistos 783,92 Eur sumos mokėjimas išdėstytinas šešiems mėnesiams – pirmą mėnesį sumokant 133,92 Eur kitus mėnesius po 130 Eur kiekvieną mėnesį iki paskutinės to mėnesio dienos (CPK 17 str., 178 str., 185 str., 284 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270, 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pripažinti ieškovės UAB „S. IMPERIJA Creditor.lt“ ir atsakovės J. V. prie 2011-11-25 Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytose Specialiosiose sąlygose 2012-01-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-03-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-04-20 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012-06-05 Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindinėse sąlygose nustatytas Bendros vartojimo kredito kainos metines normų dalis, viršijančias 200 procentų, negaliojančiomis nuo sandorių sudarymo momento.

Tenkinti ieškinį ir atmesti priešieškinį.

Priteisti ieškovei UAB „S. IMPERIJA Creditor.lt“ iš atsakovės J. V. 213,46 Eur kredito skolos, 20,16 Eur paskolos kainos, 1,81 Eur delspinigių, 531,49 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 766,92 Eur sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2015-06-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 17 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Tenkinti atsakovės prašymą.

Išdėstyti atsakovei J. V. iš jos priteistos 783,92 Eur sumos mokėjimą ieškovei UAB „S. IMPERIJA Creditor.lt“ šešiems mėnesiams – po sprendimo įsiteisėjimo pirmą mėnesį mokėti 133,92 Eur, kitus penkis mėnesius – po 130 Eur, mokėjimus atliekant iki paskutinės to mėnesio dienos.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti atsakovei J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 20 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2015-11-18 (duomenys neskelbtini) banke.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Milda Valiulytė