- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-19
- Bylos Nr.
- e2A-109-260/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15062-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
- Atsakovas
- O. J.
- Kategorijos
- 2.5.1.4Prievolių vykdymas
Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr.e2-20417-435/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovei O. J. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti jai iš atsakovės 288,98 Eur skolą, 253,54 Eur palūkanas, 52,60 Eur delspinigius, 46,35 Eur palūkanų delspinigius, 106,74 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 5% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, 14 % dydžio nuo pagrindinės skolos (288,98 Eur) sutartines palūkanas pagal Kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 17 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, AB „Swedbank“ ir atsakovė O. J. 2008-05-20 sudarė Kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas suteikė atsakovei kreditą. Atsakovė netinkamai vykdė sutartį, t.y. įsipareigojimų grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, delspinigius, liko skolinga bankui. 2009-05-21 AB „Swedbank“ ir ieškovė UAB „Gelvora“ sudarė Reikalavimų perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas perleido, o ieškovė perėmė visus reikalavimus atsakovės atžvilgiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 288,98 skolą, 126,77 Eur palūkanas, 49,47 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-08-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 14 procentų sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos (288,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-08-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17 Eur žyminio mokesčio, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas pagrįstais pripažino ir patenkino ieškovės reikalavimus priteisti 288,98 Eur skolą, 14 procentų dydžio sutartines palūkanas pagal Kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir 17 Eur žyminį mokestį. Ieškovės prašomus priteisti delspinigius teismas sumažino iki 49,47 Eur, vertindamas, kad šalių sutartyje numatyti 0,1 procento dydžio delspinigiai yra per dideli, Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. numatyta, kad pavėluoto mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Teismas taip pat per pusę sumažino ieškovės prašomų priteisti palūkanų sumą, konstatavęs, jog ieškovo, kaip teisių perėmėjo, nesiėmimas priemonių kuo ekonomiškiau išieškoti skolai lėmė neadekvačias ir siekiančias beveik visos skolos sumos palūkanas. Teismo vertinimu, nors atsakovas tinkamai neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, tačiau tai nesuteikia pagrindo ieškovei nepelnytai praturtėti dėl nerūpestingo pačios ieškovės elgesio. Reikalavimo priteisti 106,74 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų teismas netenkino, kadangi ieškovė nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Gelvora“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimą toje dalyje, kurioje atmestas ieškovės prašymas priteisti 126,77 Eur palūkanų ir papildomai priteisti iš atsakovės 1276,77 Eur palūkanų, taip pat priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip kreditoriaus reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t.y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas. Skolininkui laiku negrąžinus paskolos sumos, jis privalo mokėti kreditoriui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jei paskolos sutartis nenustato ko kita. Teismas neturėjo teisinio pagrindo laikyti palūkanas neprotingai didelėmis ir pažeidžiančiomis sąžiningumo bei protingumo principus. Be to nagrinėjant bylą atsakovė nereiškė reikalavimo dėl kredito sutarties sąlygų dėl palūkanų normos modifikavimo. Vien tai, kad atsakovė yra vartotojas nesudaro pagrindo mažinti sutartyje numatytas palūkanas.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovė nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaudamasis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė O. J. ir tuometinis AB bankas „Hansabankas“ (dabartinis pavadinimas „Swedbank“, AB) 2008-05-20 sudarė Kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas suteikė atsakovei kreditą, o atsakovė įsipareigojo be kitų įsipareigojimų mokėti ir 14 proc. dydžio metines palūkanas (ieškinio priedas Nr. 3). Kreditorius „Swedbank“, AB reikalavimo teises pagal Kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) į atsakovę 2009-05-21 sutartimi perleido ieškovei UAB „Gelvora“ (ieškinio priedas Nr.2). Naujasis kreditorius UAB „Gelvora“ pareiškė teisme ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės skolą, delspinigius, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu už akių ieškovės reikalavimus patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 288,98 skolą, 126,77 Eur palūkanas, t.y. tik ½ dalį iš prašytų 253,54 Eur palūkanų, 49,47 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-08-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 14 procentų sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos (288,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-08-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17 Eur žyminio mokesčio, kitą ieškinio dalį atmetė.
Apeliaciniu skundu ieškovė skundžia teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas dėl dalies – 126,77 Eur – palūkanų priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia tik dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pagrįstumo ir teisėtumo.
CPK 263 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas. Teismo priimtas procesinis sprendimas yra laikomas teisėtu, jei jis priimtas nepažeidus ir tinkamai taikius materialiosios ir proceso teisės normas, be to kiekvienas procesinis sprendimas turi būti pagrįstas įstatymu, nurodant jo normą.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta.
Ieškovės reikalavimas dėl palūkanų sumokėjimo kilęs iš kreditavimo teisinių santykių, kadangi ji iš pradinio kreditoriaus „Swedbank“, AB Reikalavimo perleidimo sutartimi įgijo teisę reikalauti iš atsakovės viską, ką ji buvo skolinga pagal 2008-05-20 sudarytą Kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bankui ir yra skolinga ieškovei po Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo.
Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą priteisti 253,54 Eur palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2009-06-26 iki 2015-04-30, tenkino iš dalies, t.y. sumažino priteisiamas palūkanas per pusę – iki 126,77 Eur, sprendime nurodė, kad tai daro dėl to, jog ieškovė nesiėmė priemonių kuo ekonomiškiau išieškoti skolą. Kokiu įstatymu remdamasis teismas taip pasielgė, sprendime jis nepaaiškino, teisės normos, leidžiančios taip daryti, nenurodė.
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nurodytoje dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas ne tik dėl to, kad teismas nenurodė teisinio pagrindo sumažinti priteisiamas palūkanas, bet ir dėl to, kad byloje nagrinėjamu atveju ir nebuvo teisinio pagrindo taip daryti.
Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kreditavimo sutarties sampratą, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui pinigines lėšas, o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. 2008-05-20 Kreditinės mokėjimo kortelės sutarties Nr.08-048653-RK šalys šia sutartimi susitarė dėl 14% dydžio palūkanų. Šios palūkanos yra pelno (mokėjimo) palūkanos, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą. Taigi palūkanų dydis ir mokėjimo tvarka nustatyta jų susitarimu, šalims įgyvendinus sutarties laisvės principą (CK 6.872 str. 1 d.). Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos priteisiamos CK 1.138 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir CK 6.213 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes ieškovė prašydama priteisti palūkas, reikalauja piniginę prievolę įvykdyti natūra. Todėl šios rūšies palūkanų dydis negali būti mažinamas remiantis CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nes ši norma taikytina tik sprendžiant dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo. Teismas turi teisę mažinti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas vadovaudamasis CK 6.223 straipsnio, 6.228 straipsnio nuostatomis, t.y. taikant sutarčių teisės normas, tačiau tam turi būti nustatytas teisinis pagrindas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tokių pagrindų nenustatė.
Atsižvelgdamas į išdėstytą apeliacinės instancijos teismas pakeičia Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimą, t.y. panaikina šio sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės prašymas priteisti 126,77 Eur palūkanų ir šioje dalyje priima naują sprendimą – papildomai priteisia ieškovei iš atsakovės 126,77 Eur palūkanų (CPK 326 str. 1 d. 3 p.), taip pat priteisia iš atsakovės 15 Eur bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą paduodant apeliacinį skundą žyminį mokestį (CPK 93 str. 1 d. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimą už akių iš dalies pakeisti ir padidinti iš atsakovės O. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ (j.a.k. 125164834) priteistas palūkanas nuo 126,77 Eur iki 253,54 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir 54 centų).
Kitas Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš atsakovės O. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ (j.a.k. 125164834) 15 Eur (penkiolika eurų) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.