Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvydo Zederšremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. gynėjo advokato Simo Šumino apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, S. J. įpareigotas per bausmės atlikimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Iš S. J. priteista: A. J. – 700 Eur neturtinei žalai atlyginti, Šiaulių teritorinei ligonių kasai – 21,32 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo A. J. civilinis ieškinys dėl 50,15 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Dėl teisės į gynybą (BPK 44 straipsnio 8 dalis), nuosprendžio surašymo (BPK 302 straipsnis), įrodymų vertinimo (BPK 20 straipsnis) ir BK 140 straipsnio 1 dalies taikymo

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su S. J. nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir prašo jį dėl šios nusikalstamos veikos išteisinti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendį gynėjas skundžia įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso normų taikymo aspektu, tvirtindamas, jog kaltinimas S. J. dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimo ir nežymaus jo sveikatos sutrikdymo nebuvo įrodytas objektyviais ir patikimais įrodymais. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuteistasis neturėjo gynėjo, o baudžiamoji byla išnagrinėta ir nuosprendis priimtas itin skubotai, tą pačią dieną po paskutinio teisiamojo posėdžio.

7. Teisėjų kolegija pažymi, jog teisės į gynybą užtikrinimas baudžiamajame procese yra viena iš teisingo bylos išnagrinėjimo sąlygų. Teisė į gynybą, be kita ko, įgyvendinama sudarant sąlygas įtariamajam (kaltinamajam) gintis pačiam arba užtikrinant teisę turėti gynėją (BPK 10, 44 straipsnio 8 dalis, 50 ir kt. straipsniai). BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.

8. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu S. J., kuriam buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, jo atsisakė (1 t., b. l. 164–165). Iš 2023 m. vasario 1 d. teisiamojo posėdžio protokolo (2 t., b. l. 74–76) matyti, kad teisiamojo posėdžio pirmininkas išaiškino kaltinamajam S. J. jo teises, numatytas BPK 22 straipsnio 3 dalyje. Kaltinamasis S. J. nurodė, jog savo teises suprato, jokių prašymų (taip pat ir prašymo turėti gynėją) nepareiškė. Esant tokioms aplinkybėms, nesant duomenų, kad gynėjo dalyvavimas būtinas (BPK 51 straipsnis), nėra pagrindo konstatuoti nuteistojo teisės į gynybą pažeidimo.

9. Pagal BPK 302 straipsnio 1 dalį teismas, apsvarstęs ir išsprendęs nuosprendžiui priimti reikalingus klausimus, surašo nuosprendį. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosprendis turi būti paskelbtas ne vėliau ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo apie jo paskelbimo laiką ir vietą dienos, o jei byla sudėtinga ir didelės apimties, per teismo nustatytą įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau kaip per keturiasdešimt penkias dienas.

11. Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). Įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, kurioje numatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pateikiamų pasiūlymų, prašymų ir versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip jie to norėtų, savaime BPK normų nepažeidžia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

12. Esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai: 1) teismo išvados padarytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; 2) nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; 3) vertinant įrodymus, padaryta klaidų dėl įrodymų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; 4) įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; 5) neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-211-628/2022).

13. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, padarė teisingą išvadą, jog nuteistasis S. J. smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, tačiau, neteisingai įvertinęs teismo medicinos specialisto išvadas ir specialisto paaiškinimus dėl nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų, nesugretinęs šių įrodymų su kitais byloje esančiais įrodymais, nepagrįstai nusprendė, kad S. J. kaltas ir dėl nukentėjusiajam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Šis pirmosios instancijos teismo padarytas BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimas ištaisytinas, iš naujo įvertinant byloje surinktus įrodymus ir pateikiant motyvuotas išvadas dėl S. J. kaltės.

14. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. J. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas dėl to, kad tyčia suėmęs ranka nukentėjusiajam A. J. kaklą, jį parvertė ant laiptų, dėl ko nukentėjusysis, griūdamas ir atsitrenkdamas į laiptų pakopas, susitrenkė nugarą ir dešinę alkūnę bei, prispaudęs savo kūnu ant laiptų gulintį nukentėjusįjį, jį smaugė, tokiais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: intraodines kraujosruvas nugaroje, odos nubrozdinimus dešinio žasto vidiniame paviršiuje, dešinės alkūnės vidiniame-užpakaliniame paviršiuose, dešinės alkūnės priekiniame paviršiuje, dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, dešinio dilbio priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, dešinio dilbio užpakaliniame paviršiuje, kairio dilbio užpakaliniame paviršiuje.

15. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Nusikalstamos veikos motyvas, nors ir nėra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba, nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir panašiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, Nr. 2K-152-693/2016).

16. Nuteistasis S. J. pirmosios instancijos teisme kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nepripažino, teigė, kad įvykio metu jokių smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį A. J. neatliko. Pasak S. J., santykiai su nukentėjusiuoju yra konfliktiški jau 10 metų. A. J. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) name. Šiame bute nukentėjusysis negyvena, buto nešildo. Dėl to jis (S. J.) kreipėsi į įvairias institucijas (UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) centrą), kad atsakingi pareigūnai įpareigotų A. J. šildyti butą. S. J. nurodė, kad įvykio vakarą jis su savo dukters draugu D. J. iš automobilio nešė baldus į savo butą. Atėjo nukentėjusysis ir pradėjo telefonu filmuoti, fotografuoti, priekaištavo dėl netvarkos, neva, daromo „bardako“. S. J. teigimu, į nukentėjusiojo priekaištus jis atsakė necenzūriniais žodžiais, po kurių A. J. laiptais užlipo į antrąjį aukštą, kuriame yra jo butas, o jis (S. J.), baigęs su D. J. nešti baldus, nuėjo į savo butą. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir iš jų sužinojo, kad nukentėjusysis jį apkaltino tuo, neva, jis (S. J.) jį (nukentėjusįjį) smaugė. Kad prieš A. J. jokių smurtinių veiksmų neatliko, jo nesmaugė, ant laiptų parvertęs nebuvo, savo kūnu nespaudė ir jokių sužalojimų nepadarė, S. J. nurodė ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugsėjo 16 d., 2022 m. lapkričio 15 d., 2022 m. gruodžio 13 d. apklaustas kaip įtariamasis (1 t., b. l. 160–163, 169–171, 177–179), taip pat 2022 m. rugsėjo 27 d. vykusios akistatos su nukentėjusiuoju metu (1 t., b. l. 42–47).

17. Nukentėjusysis A. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad dar iki įvykio tarp jo ir S. J. prasidėjo nesutarimai, kildavo konfliktai. S. J. priekaištaudavo dėl nešildomo buto, remonto darbų keliamo triukšmo, po remonto darbų ne vietoje sudėtų šiukšlių. Įvykio dieną apie 18.00 val. buvo numatytas (duomenys neskelbtini) namo gyventojų susirinkimas. Atvyko anksčiau ir, eidamas į namo laiptinę, pamatė daug prikrautų baldų, plokščių, skardinių nuo alaus. Kadangi jau anksčiau S. J. buvo sakęs, kad susitvarkytų, todėl, atidaręs duris ir pamatęs tą „šiukšlyną“, pradėjo fotografuoti telefonu, o S. J. ėmė plūstis necenzūriniais žodžiais. Jis (nukentėjusysis) laiptais pakilo iki pašto dėžutės ir, pasakęs S. J., kad išsiblaivytų, sustojo prie pašto dėžutės patikrinti, ar joje nieko nėra. Stovėjo nugara nusisukęs į S. J. Tuo metu nuteistasis jį puolė ir pradėjo smaugti: griebė kaire ranka už gerklės, pargriovė ant laiptų (ant nugaros), jį užgulė, kaire ranka laikė suėmęs už kaklo, dėl ko jam (A. J.) buvo sunku net žodį pratarti, o dešine ranka užsimojo smogti į veidą. Tada jis pasakė S. J.: „Turėsi problemų“. Po šių žodžių nuteistasis atsitraukė ir nuėjo į savo butą, o jis paskambino policijai ir pranešė apie įvykį. Atvyko policijos pareigūnai, po to greitoji medicinos pagalba. Jį išvežė į ligoninę. Ligoninės Priėmimo skyriuje jį apžiūrėjo, purškė vaistų į gerklę, nes ryjant jautė „gumuliuką“ gerklėje. Kažkokių ypatingų pakitimų nerado, sakė, kad gerklė šiek tiek paraudusi, buvo sukilęs kraujospūdis, gydytojas sakė, kad nuo šoko. Tyrėja paskambino kitą dieną po įvykio ir paklausė, ar yra matomų sužalojimų, ar kreipsis į medicinos ekspertus. Jis atsakė, jog net nepagalvojo apie tuos sužalojimus. Nuėjęs prie veidrodžio, pamatė ant kaklo kraujosruvą, todėl paskambino tyrėjai ir pasakė, jog kreipsis į medicinos ekspertą. Tyrėja išrašė jam siuntimą ir jis nuvyko pas ekspertus (antrą ar trečią dieną po įvykio). Nukentėjusysis A. J. nurodė, kad niekas kitas tą dieną jo sumušti negalėjo, niekur kitur negriuvinėjo. Nukentėjusysis, be kita ko, nurodė ir tai, kad galimai vienas–kitas sužalojimas galėjo būti „jo paties“.

17.1. Iš esmės tokias pačias aplinkybes dėl konflikto pradžios ir eigos, taip pat S. J. atliktų veiksmų A. J. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Pranešdamas apie jo atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, A. J. nurodė, jog namo laiptinėje, tarp pirmo ir antro aukštų, kilus žodiniam konfliktui, jį sumušė kaimynas S. J., pagriaudamas ant laiptų ir smaugdamas ranka, taip sukeldamas fizinį skausmą (2022 m. rugsėjo 7 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas; 1 t., b. l. 9–16). Kad S. J., kilus žodiniam konfliktui, kaire ranka čiupo jam už kaklo, pargriovė ant laiptų, prispaudė savo kūnu, laikė kaire ranka suėmęs už kaklo, o dešine ranka užsimojo, norėdamas suduoti, A. J. nurodė per akistatą su S. J. (1 t., b. l. 42–47), iš karto po įvykio 2022 m. rugsėjo 7 d. apklaustas kaip liudytojas (1 t., b. l. 9–16), taip pat papildomai apklaustas kaip liudytojas 2022 m. lapkričio 10 d. (1 t., b. l. 18–22). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, A. J. parodymai dėl bylai reikšmingų aplinkybių buvo tikrinami vietoje. Iš 2023 m. vasario 14 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad A. J. parodė įvykdyto nusikaltimo vietą ir paaiškino bei parodė (ant manekeno) šio nusikaltimo aplinkybes, o būtent: kad jam fotografuojant (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje sudėtus S. J. priklausančius baldus ir kitus daiktus, tarp jo ir S. J. kilo žodinis konfliktas; S. J. jį užpuolė laiptinėje, tarp pirmo ir antro aukštų, prie pašto dėžutės – sugriebė už kaklo, pargriovė ant laiptų, užgulęs, spaudė savo kūnu, o dešine ranka bandė suduoti (2 t., b. l. 93–100).

17.2. Teisėjų kolegija, nagrinėdama baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, atliko dalinį įrodymų tyrimą ir apklausė nukentėjusįjį A. J. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusysis išliko nuoseklus dėl nurodomo įvykio aplinkybių. A. J. parodė, kad su S. J. yra kaimynai. Fiziškai užpultas buvo pirmą kartą, anksčiau buvo visokių grasinimų, priekaištų, užgauliojimų. Dėl namo laiptinėje sudėtų daiktų S. J. nepriekaištavo, bet tie daiktai laiptinėje buvo sudėti jau pusę metų, todėl natūralu, kad norisi tvarkos, be to, nėra saugu, nes kokia nors plokštė gali ir ant galvos užkristi. Užpultas buvo namo laiptinėje, tarp pirmo ir antro aukštų, prie pašto dėžutės. Stovėjo nusisukęs nugara į S. J., nes norėjo pažiūrėti, ar pašto dėžutėje nieko nėra. Tuomet nuteistasis jį iš už nugaros užpuolė: čiupo kaire ranka už gerklės, parvertė ant laiptų ant nugaros, užgulė visu savo kūnu, prispaudė, spaudė kaklą delnu, o kita ranka užsimojo smogti. Viskas įvyko staiga, todėl neprisimena, ar krito tiesiai ant nugaros, ar ant alkūnių atsirėmė. Suvokė tik, kad jau guli ant žemės. Prispaudimas truko gal minutę, gal porą minučių; prispaustas, nė žodžio negalėjo pratarti, ant laiptų gulėjo per visą kūną nuo galvos iki kojų. Laiptai turi apie 15 pakopų, ties nugara galėjo būti 3–4 pakopos. Kai nuteistasis užsimojo smogti, gal šiek tiek atleido gerklę, ir jam (nukentėjusiajam) pavyko pasakyti, kad S. J. turės problemų. Tuomet nuteistasis, turbūt, susivokė ir atsitraukė. Paskambino 112, sužalojimų kaip ir nejautė. Skausmą jautė tik gerklės srityje. Kitą dieną paskambino tyrėja ir paklausė, ar jis kreipėsi į ekspertus. Pasak nukentėjusiojo, iš pradžių jis apie tai nepagalvojo, manė, jog dėl gerklės yra mediko išvada, todėl kaip ir nėra reikalo kreiptis į teismo medicinos ekspertą. Su tokia situacija susidūrė pirmą kartą, nepagalvojo, kad reikia save apžiūrėti. Be to, kūno užpakalinėje dalyje nelabai ir mato, kas ten yra. Paskambinus tyrėjai, priėjo prie veidrodžio ir ant kaklo pamatė raudoną dėmę, kaip kraujosruvą. Tuomet paskambino tyrėjai ir pasakė, jog kreipsis į teismo medicinos ekspertą. Neminėjo, jog kraujosruvos galėjo atsirasti prieš įvykį. Jeigu ekspertas pasakė, kad galimai jos (kraujosruvos) buvo ne vienos dienos, tai jis (nukentėjusysis) ir padarė tokią prielaidą, kad galimai iš anksčiau galėjo būti.

17.2.1. Teisėjų kolegija ištyrė nukentėjusiojo A. J. pateiktas nuotraukas, kuriose užfiksuotas vaizdas, kaip namo laiptinė atrodė įvykio metu. Nukentėjusysis apeliacinės instancijos teismui pateikė aštuonias nuotraukas: penkios nuotraukos darytos 2022 m. liepos 7 d., trys – įvykio dieną (2022 m. rugsėjo 7 d.) (2 t., b. l. 184–193). Nukentėjusysis teisėjų kolegijai paaiškino, kad skirtingu laiku darytose nuotraukose užfiksuoti tie patys daiktai, jie laiptinėje buvo sudėti pusę metų. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis S. J. patvirtino, kad 2022 m. liepos 7 d. ir 2022 m. rugsėjo 7 d. nuotraukose užfiksuotos ta pati spintelė ir ta pati plokštė.

18. Taigi, kaip matyti iš pirmiau aptartų nuteistojo S. J. ir nukentėjusiojo A. J. parodymų, nuteistasis viso proceso metu tvirtino prieš nukentėjusįjį nesmurtavęs ir jam inkriminuotų veiksmų neatlikęs, tuo tarpu nukentėjusysis tvirtino priešingai ir, duodamas po kelis kartus skirtingu laiku parodymus, vienodai aiškino aplinkybes, susijusias su konflikto pradžia (konfliktas kilo jam fotografuojant laiptinėje jau ne vieną mėnesį sudėtus S. J. priklausančius baldus ir kitus daiktus), o taip pat aplinkybes, susijusias su smurtiniais S. J. veiksmais. Kitų tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo kilusį konfliktą mačiusių asmenų, kurių parodymais būtų galima remtis, nustatant įvykio aplinkybes, nėra. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas D. J. parodė matęs prie laiptinės sustojusį ir kažką fotografavusį ar filmavusį kaimyną (nukentėjusįjį A. J.), bet kas vyko po to, nukentėjusiajam įėjus į laiptinę, nematė, nes buvo lauke pavėsinėje.

19. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje gana dažni atvejai, kai kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai dėl įvykio aplinkybių yra skirtingi, o liudytojų, kurių parodymais būtų galima remtis, nustatant įvykio aplinkybes, byloje nėra. Tačiau tai nereiškia, kad tokiais atvejais teismas negali kaltinamojo kaltės grįsti nukentėjusiojo parodymais ir priimti apkaltinamojo nuosprendžio. Tai, ar pakanka byloje įrodymų kaltinamojo kaltei pagrįsti, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių bei metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, vykstantis pagal BPK normų nustatytas ribas. Baudžiamojo proceso įstatyme taip pat nėra nustatyta, keliais įrodymais remdamasis teismas turi pagrįsti nustatytas faktines veikos padarymo aplinkybes bei kaltinamojo kaltę, išskyrus BPK 301 straipsnio 2 dalyje esantį draudimą apkaltinamąjį nuosprendį grįsti vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, jeigu jų nepatvirtina kiti įrodymai.

20. Baudžiamojoje byloje nustatant asmens kaltumą patvirtinančias aplinkybes vadovaujantis nukentėjusiojo parodymais, būtina įsitikinti šių parodymų patikimumu. Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad aplinkybės, rodančios asmens suinteresuotumą bylos baigtimi, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti jo parodymus kaip nepatikimus, tačiau nukentėjusiojo procesinis statusas savaime nenulemia šio asmens parodymų nepatikimumo. Kiekvienu atveju išvada dėl parodymų patikimumo turi būti daroma įvertinus jų turinį, o šis vertinamas kaip patikimas, jeigu yra nuoseklus, išsamus, detalus, logiškas, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad Baudžiamojo proceso kodekso normos nedraudžia apkaltinamąjį nuosprendį pagrįsti netgi vien nukentėjusiojo parodymais, jei nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, atitinkantys byloje nustatytas faktines aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-699/2018).

21. Teisėjų kolegija pažymi, jog A. J. parodymai dėl konflikto pradžios ir eigos, S. J. veiksmų buvo vienodi ir nuoseklūs nuo pat pirmosios apklausos ir nekito viso proceso metu: nukentėjusysis ir ikiteisminio tyrimo metu, ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose vienodai nurodė, jog konfliktas kilo dėl laiptinėje sudėtų ir netvarkomų S. J. priklausančių baldų ir kitų daiktų, kad nuteistasis iš už nugaros sugriebė jam kaire ranka už kaklo, parvertė ant laiptų, užgulė savo kūnu, prispaudė, laikė suspaudęs kaklą kaire ranka, o dešine ranka užsimojo smogti, ir kad šie veiksmai sukėlė jam fizinį skausmą (jautė skausmą gerklės srityje). Nėra jokio objektyvaus pagrindo netikėti šiais nuosekliais, neprieštaringais A. J. parodymais, nes juos patvirtina ir kiti įrodymai. Nukentėjusysis apie tai, kad S. J. laiptinėje jį pargriovė ant laiptų ir smaugė, nurodė iš karto po įvykio paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu. Ši aplinkybė užfiksuota 2022 m. rugsėjo 11 d. kitų objektų (Policijos registruojamų įvykių registre esančio Bendrojo pagalbos centro garso įrašo) apžiūros protokole (1 t., b. l. 120–123). Iš 2022 m. rugsėjo 26 d. Body kamerų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašų apžiūros protokolo (1 t., b. l. 115–119) matyti, kad policijos pareigūnams nuvykus į įvykio vietą, A. J. paaiškino, kad jau ilgą laiką konfliktuoja su šiame name gyvenančiais kaimynais, kurie laiptinėje palieka įvairius daiktus ir jų netvarko. Neapsikentęs, tuos daiktus nufotografavo ir dėl to kilo konfliktas: kaimynas (S. J.) pradėjo plūsti jį necenzūriniais žodžiais, o jis (A. J.) atsakė, kad eitų išsiblaivyti; tada kaimynas (S. J.) jį užpuolė – laiptinėje, tarp pirmo ir antro aukštų, pargriovė ant žemės, užgulė, prispaudė ir smaugė. Jis žodžio negalėjo ištarti. Po to kaimynas (S. J.) užsimojo, norėdamas trenkti ir tuo metu kaklą šiek tiek „atlaisvino“, todėl jis (A. J.) kaimynui (S. J.) pasakė, kad turės problemų; kaimynas (S. J.) po šių žodžių pasitraukė. Teisiamajame posėdyje liudytoja M. V. (Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK (duomenys neskelbtini) tyrėja, vykusi į įvykio vietą pagal gautą pranešimą) parodė, kad nukentėjusysis buvo susijaudinęs ir sutrikęs, nurodė, kad jį užpuolė kaimynas, smaugė, o konfliktas kilo dėl ne vietoje paliktų baldų, daiktų; su tuo kaimynu jau seniai konfliktuoja. (Duomenys neskelbtini) miesto greitosios medicinos pagalbos stoties pateiktoje greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad 2022 m. rugsėjo 7 d. 17.48 val. atvykus pagal kvietimą į butą (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas A. J.; nurodyta, jog asmenį užpuolė kaimynas, smaugė rankomis, dabar jaučia, kad sunku įkvėpti. Preliminari diagnozė: kaklo paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta, kita (1 t., b. l. 80, 81). VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2022 m. rugsėjo 7 d. gydytojo įraše nurodyta anamnezė: būklė po smaugimo buitinio konflikto metu su kaimynu, skauda gerklę ryjant (skausmas balais – 5); objektyvi būklė: ryklės gleivinė užpakalinėje sienoje minimaliai paraudusi (1 t., b. l. 17).

22. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas, ginčydamas nukentėjusiojo A. J. parodymų patikimumą, pažymi, kad nukentėjusysis jau ilgą laiką konfliktuoja su S. J., yra priešiškai nusiteikęs nuteistojo atžvilgiu, be to, atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad S. J. vaikšto girtas, galimai verda „samanę“ (namų gamybos alkoholinius gėrimus). Iš tiesų, baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiojo ir nuteistojo santykiai yra konfliktiški ir priešiški, šią aplinkybę patvirtino ir nukentėjusysis A. J., ir nuteistasis S. J. Teisėjų kolegija pažymi, jog tokiais atvejais, kai byloje šalių santykiai yra konfliktiški, nukentėjusiojo parodymų objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys. Patikimais įrodymais tokiu atveju galima pripažinti tik tokius parodymus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai yra patvirtinami ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo A. J. parodymus dėl prieš jį panaudoto fizinio smurto aplinkybių netiesiogiai patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, kuriuos dar kartą ištyrė ir įvertino ir šiame nuosprendyje aptarė apeliacinės instancijos teismas (šio nuosprendžio 21 punktas), todėl abejoti nukentėjusiojo A. J. parodymais, kad S. J., suėmęs ranka jo (nukentėjusiojo) kaklą, parvertė jį ant laiptų ir, prispaudęs savo kūnu, smaugė, nėra pagrindo. Šios išvados nekeičia ir ta aplinkybė, jog, kaip matyti iš 2022 m. rugsėjo 26 d. Body kamerų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašų apžiūros protokolo (1 t., b. l. 115–119), nukentėjusysis atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams nurodė, kad S. J. vaikšto girtas, nors patikrinus nuteistojo blaivumą, buvo nustatyta, kad alkoholio jis nevartojo, t. y. buvo blaivus. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis A. J., atsakydamas į nuteistojo gynėjo klausimus, paaiškino galvojęs, jog S. J., galbūt, yra girtas, dėl to taip ir pasakė policijos pareigūnams, nes toks agresyvus, jo nuomone, gali būti tik pavartojęs alkoholio asmuo. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad nukentėjusysis galimai siekė pasipelnyti iš susidariusios situacijos, nes pareiškė civilinį ieškinį 1 000 Eur sumai, be to, prašė priteisti turtinės žalos atlyginimą už vaistus, nors tokio reikalavimo pagrįsti negalėjo. Šie apeliacinio skundo teiginiai nepagrįsti, nes civilinio ieškinio suma ir/ar įrodymų, kuriais grindžiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, nepakankamumas nėra aplinkybės, rodančios nukentėjusiojo parodymų neobjektyvumą. Pažymėtina, kad dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, išnagrinėjęs bylą, nusprendžia teismas. Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams pasakodamas apie įvykio aplinkybes, A. J. net du kartus pats sau spaudė kaklą, todėl, pasak gynėjo, neaišku, ar paraudimas nukentėjusiojo gerklės viduje negalėjo atsirasti nuo paties nukentėjusiojo veiksmų, itin emocingai pasakojant, neva, buvusio įvykio aplinkybes. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais gynėjo apeliacinio skundo teiginiais. 2022 m. rugsėjo 26 d. Body kamerų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašų apžiūros protokole (1 t., b. l. 115–119) nurodyta, jog, pareigūnei paklausus, ką jam darė, A. J. pasakė, kad pargriovė ant žemės ir užsmaugė; protokole pažymėta, jog tai sakydamas, nukentėjusysis savo ranką uždeda ant savo kaklo, rodydamas, kaip jį smaugė. Toliau protokole nurodyta, kad į pareigūnės klausimą, ar patyrė fizinį skausmą, A. J. tą patvirtina, sakydamas, kad taip užspaudė ir ranka liečia kaklą, rodydamas, kad jį smaugė. Kaip matyti iš apžiūros protokolo, nukentėjusysis tik uždėjo ranką ant savo kaklo, lietė kaklą ranka, rodydamas, kaip jį smaugė; tokių duomenų, kad nukentėjusysis pats sau spaudė kaklą, protokole nėra. Dėl to skunde visiškai nepagrįstai tvirtinama, kad ryklės gleivinės paraudimas galėjo atsirasti nuo paties nukentėjusiojo A. J. veiksmų.

23. Taigi, nors nagrinėjamoje byloje būtent nukentėjusiojo parodymai buvo pagrindinis įrodymų šaltinis pripažįstant, kad S. J. atliko kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį A. J. (kaltinimo dalis dėl fizinio skausmo sukėlimo), tačiau, priešingai nei teigia nuteistojo gynėjas, nėra pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiojo parodymai dėl smurtinių S. J. veiksmų yra neteisingi ir neobjektyvūs. Iš esmės per visą ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo laiką A. J. davė išsamius, nuoseklius ir kategoriškus parodymus apie tai, jog nuteistasis sugriebė jam kaire ranka už kaklo, parvertė ant laiptų, užgulė savo kūnu, prispaudė, laikė suspaudęs kaklą kaire ranka, o dešine ranka užsimojo smogti, ir kad dėl tokių nuteistojo veiksmų jautė skausmą gerklės srityje. Šiuos parodymus nukentėjusysis patvirtino ir apklausiamas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiojo A. J. parodymus dėl įvykio aplinkybių, taip pat kitus šio nuosprendžio 21 punkte aptartus įrodymus, kurie atitinka nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes, konstatuoja, jog šių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, kad įvykio dieną S. J., suėmęs ranka nukentėjusiajam A. J. kaklą, jį parvertė ant laiptų bei, prispaudęs savo kūnu ant laiptų gulintį nukentėjusįjį, jį smaugė ir sukėlė fizinį skausmą.

24. Šioje byloje S. J. taip pat kaltinamas ir dėl nežymaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo. Pagal pareikštą kaltinimą S. J. parvertus ant laiptų A. J., nukentėjusysis, griūdamas ir atsitrenkdamas į laiptų pakopas, susitrenkė nugarą ir dešinę alkūnę ir dėl to patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: intraodines kraujosruvas nugaroje, odos nubrozdinimus dešinio žasto vidiniame paviršiuje, dešinės alkūnės vidiniame-užpakaliniame paviršiuose, dešinės alkūnės priekiniame paviršiuje, dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, dešinio dilbio priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, dešinio dilbio užpakaliniame paviršiuje, kairio dilbio užpakaliniame paviršiuje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu šias aplinkybes pripažino įrodytomis. Tačiau teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

25. Pagal 2022 m. rugsėjo 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) A. J. intraodinės kraujosruvos nugaroje, odos nubrozdinimai dešinio žasto vidiniame paviršiuje, dešinės alkūnės vidiniame-užpakaliniame paviršiuose, dešinės alkūnės priekiniame paviršiuje, dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, dešinio dilbio priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, dešinio dilbio užpakaliniame paviršiuje, kairiojo dilbio užpakaliniame paviršiuje padaryti prieš 1-3 paras iki apžiūros, mažiausiai 6 trauminių poveikių metu. Be šių sužalojimų, A. J. taip pat buvo nustatyti odos nubrozdinimai dešinio žasto priekiniame paviršiuje, dešinės alkūnės vidiniame paviršiuje, dešinio dilbio priekinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, dešinio dilbio vidiniame paviršiuje, kairėje alkūnėje, kairiojo dilbio vidiniame paviršiuje, kairiojo dilbio išoriniame paviršiuje, kairiojo dilbio priekiniame paviršiuje; šie sužalojimai, kaip nurodyta specialisto išvadoje, padaryti prieš 3-5 paras iki apžiūros. A. J. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, o sužalojimų padarymas gali būti paaiškintas tiek smūgių kietais bukais daiktais sudavimu, tiek ir atsitrenkimu į kietus bukus daiktus ir/ar paviršių (-ius) aplinkybėmis. A. J. nustatytų intraodinių kraujosruvų nugaroje, odos nubrozdinimų dešinio žasto vidiniame paviršiuje, dešinės alkūnės vidiniame-užpakaliniame paviršiuose, dešinės alkūnės priekiniame paviršiuje, dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, dešinio dilbio priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, dešinio dilbio užpakaliniame paviršiuje, kairiojo dilbio užpakaliniame paviršiuje padarymas užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis (pagal užduotį atlikti įrodymų objektų tyrimą – pargriovus ant medinių laiptų ir smaugiant ranka; 1 t., b. l. 82 – 85) nėra atmetamas (1 t., b. l. 86–87).

26. 2022 m. lapkričio 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. J. intraodinių kraujosruvų nugaroje, odos nubrozdinimo dešinės alkūnės vidiniame-užpakaliniame paviršiuose padarymas gali būti paaiškintas įvykio aplinkybėmis, tai yra nugara atsitrenkiant į laiptų pakopas. Vertinant sužalojimus atskirai, A. J. nustatyto odos nubrozdinimo dešinės alkūnės priekiniame paviršiuje padarymas gali būti paaiškintas įvykio aplinkybėmis, tai yra prispaudus šią sritį kieta buka kūno dalimi, esant gulimoje padėtyje ant nugaros. A. J. nustatytų odos nubrozdinimų dešinio žasto vidiniame paviršiuje, dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, dešinio dilbio priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, dešinio dilbio užpakaliniame paviršiuje, kairiojo dilbio užpakaliniame paviršiuje padarymas, vertinant kiekvieną minėtą sužalojimą atskirai, priklausomai nuo šių kūno dalių padėties įvykio metu, gali būti paaiškintas tiek įvykio aplinkybėmis, ne vieną kartą atsitrenkiant į kietas bukas laiptų pakopas, tiek ir/ar spaudimu kietomis bukomis kūno dalimis. A. J. nustatyti kūno sužalojimai (intraodinės kraujosruvos nugaroje, odos nubrozdinimai dešinio žasto vidiniame paviršiuje, dešinės alkūnės vidiniame-užpakaliniame paviršiuose, dešinės alkūnės priekiniame paviršiuje, dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, dešinio dilbio priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, dešinio dilbio užpakaliniame paviršiuje, kairiojo dilbio užpakaliniame paviršiuje) padaryti prieš 1-3 paras iki apžiūros; atsižvelgiant į šių sužalojimų makromorfologinį vaizdą tyrimo metu, jie galėjo būti padaryti vienu, užduotyje nurodytu, laiku (2022 m. rugsėjo 7 d. apie 17.30 val.). Šie kūno sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 92 – 93).

28. Pirmosios instancijos teisme specialistas (teismo medicinos ekspertas) T. Š. patvirtino savo duotas išvadas ir, be kita ko, paaiškino, kad intraodinės kraujosruvos – tai odoje esančios kraujosruvos, jos susiformuoja iš karto kraujui išsiliejus į audinius, o įvykio laikas patenka į nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų padarymo laiką. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme ekspertas papildomai paaiškino, kad intraodinės kraujosruvos – tai tam tikrame plote atsirandančios kraujosruvos, kai pažeidžiamas paviršinis odos sluoksnis po epidermiu. Yra dauginės taškinės, kai kurios susiliejančios, kai kurios – ne. Jos atsiranda ribotame plote nuo trauminio poveikio. Šiuo atveju jos atsirado nuo kieto buko daikto. Nebūtinai turi būti daug daiktų, nes yra pažeidžiami kapiliarai ir, jiems trūkus, atsiranda taškinės kraujosruvėlės. Joms atsirasti nebūtinas stiprus poveikis. Atsakydamas į teisėjų kolegijos nario klausimą, kokios kraujosruvos (intraodinės ar kitokios) atsiranda, jei nukentėjusysis, sveriantis 75 kg, buvo prispaustas ant laiptų asmens, sveriančio 102 kg (apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo nurodytas jo kūno svoris), ekspertas atsakė, jog tai priklauso nuo kontakto. Jei atsikišusi kaulinė struktūra kontaktuoja su laiptu, tada atsiranda. Jei kaulinės struktūros, atremtos į laiptus, nebuvo, atsirastų kitokia. Jei kūno vieta kontaktuoja su laiptų pakopomis, jų atsikišusia dalimi ir toje vietoje yra kaulinė struktūra, pavyzdžiui, mentės kaulas, kurio anatominė struktūra turi atsikišusių dalių, tuomet, atsikišusia dalimi atsitrenkiant į laiptų pakopą, nebūtinai susiformuoja juostinė kraujosruva. Intraodinės kraujosruvos būna pakankamai paviršiniame odos sluoksnyje ir turėtų matytis iš karto. Atsakydamas į nuteistojo gynėjo advokato Simo Šumino klausimą, ar šiuo atveju trauminiai poveikiai turėjo būti padaryti kūnui kontaktuojant su skirtingais bukais daiktais šešis kartus, ekspertas atsakė, jog iš esmės taip, tačiau tas kietas bukas daiktas priklauso nuo srities; jei sužalojimai yra greta vienas kito, gali užtekti vieno buko daikto į jį atsitrenkiant. Gali būti sužeidimai padaryti grupuojant, šiuo atveju buvo sugrupuoti.

29. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, nagrinėjamo įvykio laikas – 2022 m. rugsėjo 7 d. apie 17.30 val. A. J. tą pačią dieną po įvykio, t. y. 2022 m. rugsėjo 7 d. 21.28 val. buvo apžiūrėtas Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK, surašytas asmens apžiūros protokolas (1 t., b. l. 71–76). Jame nurodyta, kad ant A. J. kaklo, nugaros ir kitų kūno vietų išorinių smurto žymių nėra. Teismo medicinos specialistas apžiūrėjo nukentėjusįjį A. J. 2022 m. rugsėjo 9 d. 11.20 val. (1 t., b. l. 86–87), t. y. praėjus daugiau nei vienai parai po įvykio. Specialisto apžiūros metu A. J. buvo nustatyti šie į kaltinimą įtraukti bylai aktualūs nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkantys sužalojimai: intraodinės kraujosruvos nugaroje bei specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti odos nubrozdinimai dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje ir kairiajame dilbyje. Pagal specialisto išvadas šie sužalojimai padaryti prieš 1–3 paras iki apžiūros. Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 2 punkte suformuluota išvada, jog šie sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio laiku, nėra kategoriška, todėl sprendžiant dėl paminėtų sužalojimo atsiradimo laiko būtina atsižvelgti į kitus byloje esančius įrodymus, vertinant jų visumą. Kaip jau nurodyta anksčiau, pagal asmens apžiūros protokolą, iš karto po įvykio atlikus nukentėjusiojo asmens apžiūrą, ant jo kūno jokių išorinių smurto žymių nenustatyta. Pats nukentėjusysis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nurodė, jog po įvykio jautė tik skausmą gerklės srityje, o kraujosruvą ant kaklo (specialisto išvada toks sužalojimas nenustatytas) pamatė kitą dieną po įvykio, kai, paskambinus tyrėjai, save apžiūrėjo. Teismo medicinos ekspertas apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad intraodinės kraujosruvos turėtų matytis iš karto, tačiau, kaip minėta, po įvykio policijos komisariate apžiūrėjus nukentėjusįjį, ant jo nugaros, kaip ir ant kitų kūno vietų, sužalojimų nebuvo užfiksuota. Nusiskundimų dėl sužalojimų nugaroje, odos nubrozdinimų rankose A. J. neišsakė ir po įvykio greitosios medicinos pagalbos automobiliu nugabentas apžiūrai į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę; VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2022 m. rugsėjo 7 d. gydytojo įraše nėra duomenų apie sužalojimus nugaroje, bylai aktualius odos nubrozdinimus ant nukentėjusiojo rankų. Sugretinus specialisto išvadose nurodytą bylai aktualių nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų padarymo laiką (1–3 paros iki apžiūros) su asmens apžiūros protokolo duomenimis, teismo medicinos eksperto paaiškinimais apie intraodinių kraujosruvų susiformavimo mechanizmą, negalima daryti patikimos išvados, jog kaltinime nurodyti nesunkų sveikatos sutrikdymą atitinkantys sužalojimai – intraodinės kraujosruvos nugaroje, odos nubrozdinimai dešinio žasto vidiniame paviršiuje, dešinės alkūnės vidiniame-užpakaliniame paviršiuose, dešinės alkūnės priekiniame paviršiuje, dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, dešinio dilbio priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, dešinio dilbio užpakaliniame paviršiuje, kairiojo dilbio užpakaliniame paviršiuje – nukentėjusiajam A. J. buvo padaryti būtent nagrinėjamo įvykio (2022 m. rugsėjo 7 d.) metu, o ne po šio įvykio.

30. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pagal susiformavusią teismų praktiką teismo išvados negali būti grindžiamos spėjimais ir prielaidomis, jos turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-317-719/2018, Nr. 2K-7-97-895/2019). Šių taisyklių turi būti laikomasi nustatant kiekvieną asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Šioje byloje kilusių abejonių dėl nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų padarymo laiko nepavyko pašalinti net ir po apeliacinės instancijos teisme atlikto dalinio įrodymų tyrimo, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi in dubio pro reo principu, šalina iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies S. J. inkriminuotos BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamos veikos požymį (nežymų sveikatos sutrikdymą) apibūdinančias aplinkybes – „<...> ir nežymiai sužalojo nukentėjusįjį A. J. <...> dėl ko nukentėjusysis A. J., griūdamas ir atsitrenkdamas į laiptų pakopas, susitrenkė nugarą ir dešinę alkūnę <...> ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: intraodines kraujosruvas nugaroje, odos nubrozdinimus dešinio žasto vidiniame paviršiuje, dešinės alkūnės vidiniame-užpakaliniame paviršiuose, dešinės alkūnės priekiniame paviršiuje, dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, dešinio dilbio priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, dešinio dilbio užpakaliniame paviršiuje, kairio dilbio užpakaliniame paviršiuje“. Pašalinus šį požymį, teisėjų kolegija nustato tokias įrodyta pripažintos S. J. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes:

„S. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam A. J., būtent: 2022 m. rugsėjo 7 d., apie 17.30 val., gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) mieste, laiptinėje, tyčia suėmęs ranka nukentėjusiajam A. J. kaklą, jį parvertė ant laiptų bei, prispaudęs savo kūnu ant laiptų gulintį nukentėjusįjį A. J., jį smaugė, tokiais savo tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam A. J. fizinį skausmą“.

31. Iš nusikalstamos veikos aprašymo pašalinus požymį, kad nuteistasis S. J. padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, S. J. veikos kvalifikavimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to nesikeičia. Teisėjų kolegija šiame nuosprendyje jau pasisakė, kad baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visuma neginčijamai patvirtina nuteistojo kaltę dėl smurtaujant nukentėjusiajam sukelto fizinio skausmo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad S. J., suimdamas ranka nukentėjusiajam A. J. kaklą, parversdamas nukentėjusįjį ant laiptų, prispausdamas savo kūnu ant laiptų gulintį nukentėjusįjį ir jį smaugdamas, veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, nes, tai darydamas, suprato, kad jo veika yra pavojinga ir gali sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą arba sveikatos sutrikdymą, tačiau šių padarinių nekonkretizavo, jam buvo nesvarbu, kokie padariniai gali kilti. S. J. padaryta nusikalstama veika atitinka visus BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo – fizinio skausmo sukėlimo smurtaujant – sudėties požymius. Tad išteisinti nuteistąjį S. J. dėl jam inkriminuotos veikos, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas nuteistąjį S. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

33. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (tai, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos, jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2013, Nr. 2K-153-942/2016, Nr. 2K-93-788/2017, Nr. 2K-186-689/2020, Nr. 2K-36-788/2021 ir kt.). Atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, konkrečioje situacijoje įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).

34. Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, Nr. 2K-581/2014, Nr. 2K-299-648/2015). Kita vertus, to negalima suprasti taip, kad tokio pobūdžio bylose teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš viso neturi teisės taikyti BK 37 straipsnį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra ir tokių precedentų, kai, pavyzdžiui, neintensyvūs smurtiniai veiksmai buvo pripažinti mažareikšme veika dėl abiejų konflikto dalyvių provokuojančio konfliktinio elgesio, taip pat atsižvelgus į atliktų veiksmų spontaniškumą, trumpalaikiškumą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, Nr. 2K-128-489/2020, Nr. 2K-36-788/2021 ir kt.).

35. Iš bylos matyti, kad tarp nukentėjusiojo A. J. ir nuteistojo S. J. įvykio dieną įvyko konfliktas dėl namo bendrojo naudojimo laiptinėje sudėtų nuteistajam priklausančių baldų ir kitų daiktų. Nuteistasis S. J., teisėjų kolegijos vertinimu, pasirinko netinkamą kilusios konfliktinės situacijos sprendimo būdą: nukentėjusiajam pradėjus fotografuoti laiptinėje sudėtus baldus/kitus daiktus, supyko, pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais, o po to panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą – suėmė ranka už kaklo, parvertė ant laiptų bei, prispaudęs savo kūnu, smaugė. S. J. veiksmai buvo spontaniški ir trumpalaikiai, neintensyvūs, atlikti veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia, šiais veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia S. J. veika nors ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau pagal objektyvių ir subjektyvių požymių turinį nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vadovaujantis protingumo, proporcingumo ir teisingumo principais, būtų tikslinga už padarytą veiką traukti jį baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Nuteistasis S. J. anksčiau nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, yra neteistas. Todėl S. J. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi nusikaltimo pobūdį, S. J. charakterizuojančius duomenis – anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba (2 t., b. l. 1–4; 5–7), daro išvadą, kad jau pats baudžiamasis procesas turėjo auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį S. J., todėl baudžiamojo poveikio priemonės neskiria.

37. Dėl civilinių ieškinių ir S. J. patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

38. Nukentėjusysis A. J. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš S. J. 50,15 Eur turtinei ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 33–34). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė iš S. J. nukentėjusiajam A. J. 700 Eur neturtinei žalai atlyginti, o ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė. Baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė Šiaulių teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 21,32 Eur turtinės žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 130–134), kurį pirmosios instancijos teismas tenkino visiškai, priteisdamas šią sumą iš S. J. civilinės ieškovės naudai.

39. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kokius procesinius sprendimus dėl civilinio ieškinio teismas gali priimti apkaltinamojo ir išteisinamojo nuosprendžio atvejais, tačiau nenurodoma, koks procesinis sprendimas turi būti priimamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju. Tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas, užbaigdamas procesą, negali nutylėti civilinio ieškinio klausimo. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad baudžiamosios bylos nutraukimo atveju teismas gali iš esmės išspręsti ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-128-489/2020, 2K-36-788/2021).

40. Teisėjų kolegija pažymi, jog S. J. smurtinio pobūdžio veiksmai yra įrodyti, nustatyta, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajam A. J. buvo sukeltas fizinis skausmas. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. J. dėl S. J. nusikalstamos veikos buvo padaryta neturtinė žala – nukentėjusysis patyrė neigiamų dvasinių ir emocinių išgyvenimų, buvo užpultas gyvenamojo namo, kuriame yra jam nuosavybės teise priklausantis butas, laiptinėje, nusikalstamą veiką įvykdęs S. J. – nukentėjusiojo kaimynas, gyvenantis tame pačiame name. Dėl nusikaltimo A. J. patyrė fizinį skausmą, buvo nugabentas į sveikatos priežiūros įstaigą medikų apžiūrai, po įvykio jautėsi nesaugus. Įvertinusi visas šias aplinkybes, atsižvelgusi į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, iš dalies tenkinęs nukentėjusiojo reikalavimą, priteisė jam iš S. J. 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Reikalavimą dėl 50,15 Eur turtinės žalos atlyginimo (vaistų įsigijimo išlaidos) pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai, nes nukentėjusysis nepateikė rašytinių įrodymų (vaistų pirkimo kvitų), kad tokias išlaidas patyrė. Civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, nustačius, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei už nukentėjusiajam suteiktas medicinos paslaugas (gydytojo otorinolaringologo konsultaciją) buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, pagrįstai buvo tenkintas ir iš S. J. priteista 21,32 Eur civilinės ieškovės naudai.

41. S. J. gynėjas advokatas Simas Šuminas prašė priteisti S. J. jo patirtas išlaidas gynėjo paslaugoms apmokėti pagal byloje pateiktus dokumentus. Kaip matyti iš 2023 m. gegužės 22 d. PVM sąskaitos faktūros už teisines paslaugas Nr. 42 ir banko sąskaitos išrašo, už dokumentų teisinę analizę, konsultacijų suteikimą dėl apeliacinio skundo baudžiamojoje byloje, labai skubų apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą teismui, taip pat atstovavimą apeliacinės instancijos teisme R. J. (už S. J.) sumokėjo advokatui Simui Šuminui 2 783 Eur (2 t., b. l. 157, 158).

42. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (BPK 106 straipsnio 3 dalis). Šios BPK nuostatos galioja ir apeliacinio proceso metu. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog teismas turi teisę priimti sprendimą dėl asmens patirtų išlaidų advokato/ advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti atlyginimo iš valstybės lėšų tik tuomet, kai asmuo išteisinamas, priėmus procesinį sprendimą S. J. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jam nutraukti, S. J. patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti iš valstybės lėšų negali būti atlyginamos. Todėl nuteistojo gynėjo prašymas dėl S. J. patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo atmetamas.

43. S. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 180–183) panaikinama.

44. Kompaktinis diskas, į kurį įrašytos apeliacinės instancijos teismui nukentėjusiojo A. J. pateiktos nuotraukos (2 t., b. l. 194), paliekamas saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo S. J. gynėjo advokato Simo Šumino apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

pašalinti iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžio aprašomosios dalies, kurioje išdėstyta įrodyta pripažinta S. J. padaryta nusikalstama veika, aplinkybes: „<...> ir nežymiai sužalojo nukentėjusįjį A. J. <...> dėl ko nukentėjusysis A. J., griūdamas ir atsitrenkdamas į laiptų pakopas, susitrenkė nugarą ir dešinę alkūnę <...> ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: intraodines kraujosruvas nugaroje, odos nubrozdinimus dešinio žasto vidiniame paviršiuje, dešinės alkūnės vidiniame-užpakaliniame paviršiuose, dešinės alkūnės priekiniame paviršiuje, dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, dešinio dilbio priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, dešinio dilbio užpakaliniame paviršiuje, kairio dilbio užpakaliniame paviršiuje“.

Nustatyti tokias įrodyta pripažintos S. J. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes:

„S. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam A. J., būtent: 2022 m. rugsėjo 7 d., apie 17.30 val., gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) mieste, laiptinėje, tyčia suėmęs ranka nukentėjusiajam A. J. kaklą, jį parvertė ant laiptų bei, prispaudęs savo kūnu ant laiptų gulintį nukentėjusįjį A. J., jį smaugė, tokiais savo tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam A. J. fizinį skausmą“.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžio dalį dėl S. J. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsnį, S. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Panaikinti S. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kompaktinį diską, į kurį įrašytos A. J. apeliacinės instancijos teismui pateiktos nuotraukos, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Atmesti S. J. gynėjo advokato Simo Šumino prašymą dėl S. J. patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo.