Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34345-2022-8 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.5.

2023 m. gegužės 3 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo nukentėjusįjį A. J., būtent: 2022-09-07, apie 17 val. 30 min., gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) mieste, laiptinėje, tyčia suėmęs ranka nukentėjusiajam A. J. kaklą, jį parvertė ant laiptų, dėl ko nukentėjusysis A. J. griūdamas ir atsitrenkdamas į laiptų pakopas susitrenkė nugarą ir dešinę alkūnę, bei prispaudęs savo kūnu ant laiptų gulintį nukentėjusįjį A. J., jį smaugė, tokiais savo tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam A. J. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: intraodines kraujosruvas nugaroje, odos nubrozdinimus dešinio žasto vidiniame paviršiuje, dešinės alkūnės vidiniame-užpakaliniame paviršiuose, dešinės alkūnės priekiniame paviršiuje, dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, dešinio dilbio priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, dešinio dilbio užpakaliniame paviršiuje, kairio dilbio užpakaliniame paviršiuje.

Kaltinamasis S. J. teismo posėdyje kaltu nepripažino ir davė parodymus, kad prieš 10 metų nukentėjusiajam A. J. tėvai paliko butą, A. J. ten negyvena, tik turi nuosavybės teises. 10 metų negyvena ir nekūrena pečiaus. Kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“ higienos centrą. 10 metų tęsiasi konfliktiniai santykiai. Jis pats dirba vairuotoju, išvažiuoja ir būna ten per mėnesį vieną kartą. Jis su A. J. nesusitinka išvis. Tą dieną jis nešė baldus ir atėjo A. J., pradėjo filmuoti, neva jis (S. J.) daro bardaką. Jis A. J. pasakė, kad eitų jis ,,ten“ ir kad jam neaiškintų. Buvo laiptinėje, juos skyrė gal koks 10 metrų. Nešė baldus su pusženčiu – dukros draugu D. J.. Jis nieko nematė, nieko nebuvo. Jie sunešė baldus, o nukentėjusysis A. J. viršuje paveikslavo. Fotografavo su telefonu, ką jis fotografavo, nežino. Jis nukentėjusiajam pasakė „čiuožk, ką tu čia dirbi“. Pasiuntė toliau, ir viskas, kaip tą (duomenys neskelbtini) laivą. Pasakė necenzūrinius žodžius. Buvo žodinis konfliktas. Jis pirmas A. J. pasakė. Jis A. J. pasiuntė ir viskas. Nekreipė dėmesio, ką A. J. sakė. Ką jis pats sakė, atsimena. Jis su D. J. baigė nešti baldus ir jis nuėjo į namus, o D. J. nuėjo parūkyti, ir už 5 minučių atvažiavo policija. D. J. parėjo parūkęs, jis pats jau buvo kambaryje. Išsikvietė policiją, nes jis A. J. neva smaugė. Kai atvažiavo policija, A. J. pradėjo policijai aiškinti, kad jis (S. J.) visada girtas, neadekvatus, neišsiblaivo niekada. Kai atvyko policija, jis buvo apakęs, jis nieko nežino, sunešė baldus, ir viskas. Policija pasakė, kad turės pūsti. Įvykio nematė niekas. D. J. padėjo sunešti baldus. Kai atvažiavo policininkai, A. J. policininkei pradėjo aiškinti, kad kaltinamasis neišsiblaivo, visada yra girtas, neadekvatus ir dar verda samanę. Čia jau yra šmeižtas. A. J. pamatė, kad jis su D. J. neša baldus, pagalvojo, kad jis yra išgėręs ir pagalvojo, kad yra proga kažką padaryti. Buvo blaivus. O jei būtų bent 100 gramų išgėręs, tai jau jo niekas nieko neklaustų ir būtų kaltas. Bet kadangi buvo neišgėręs, atėjo pas jį policininkas, o jis nuėjo prie tos moters policininkės ir A. J. pasakė, kad pas kaimyną yra nulis promilių. Žmogus išsigando – ką daryti. Jis tik galvoja, kad nukentėjusysis išsigando. Jis daugiau nieko nematė. Gal jo kerštas, gal pamokyti norėjo, gal pagąsdinti norėjo, kad jis niekur nebesikreiptų. Šią žiemą jis irgi nešildo. Po įvykio bendravo su žmona, dukra, žentu. Dukra A. J., žmona M. J.. Niekas to įvykio nematė. Jei būtų kažkas buvę, žmona būtų girdėjusi, nes buvo virtuvėje. Jis yra trijų anūkų senelis, kam dabar pulti prieš kažką. Jis viską daro įstatymo nustatyta tvarka. Prie ko čia jis, jis A. J. sutinka gal per pusę metų vieną kartą. A. J. jį apšneka dėl to, kad niekur jis nebesikreiptų dėl šildymo.

2022-09-16 ikiteisminio tyrimo metu S. J. davė parodymus, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmė jam išaiškinta. Kaltu dėl pareikšto įtarimo neprisipažįsta. Jis gyvena dviejų aukštu daugiabučiame name(duomenys neskelbtini). Tame pačiame name esančiame bute Nr.(duomenys neskelbtini) anksčiau gyveno J., tačiau jie jau prieš kelerius metus mirė. Maždaug prieš kokius 5 metus jų sūnus, kurio vardą ir pavardę sužinojo tik perskaitęs pranešimą apie įtarimą, t. y. A. J., pradėjo remonto darbus minėtame bute. Jų nebaigia iki šiol. A. J. šiame bute pastoviai negyvena, tik kartais į jį atvažiuoja. Kadangi A. J. netvarko ir nešildo buto, tai jis jau ne kartą kreipėsi į įvairias atsakingas institucijas, norėdamas, kad jos įpareigotų jį butą šildyti. A. J. dėl to supyko ir tik jį sutikęs pastoviai reiškia pretenzijas. 2022-09-07 19 valandą buvo numatytas susirinkimas dėl namo renovacijos ir turėjo atvykti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Kelintą valandą minėtą dieną atvažiavo A. J., nematė. Vakare, galbūt galėjo būti apie 17 val. 30 min., kartu su savo dukros draugu D. J., nešė baldus iš automobilio į savo butą. Su A. J. susitiko pirmame namo aukšte. Jį pamatęs A. J. vėl pradėjo reikšti pretenzijas dėl to, kad kreipėsi į atsakingas į institucijas. S. J. jam tik pasakė: „eik nachui“. Daugiau jam nieko nedarė ir nesakė. Po jo pasakytų žodžių A. J. laiptais užlipo į antrąjį aukštą, kuriame yra jo butas. Praėjus gal kokioms 15-30 minučių, atvyko policijos pareigūnai. Vienas iš pareigūnų jo klausė, koks konfliktas įvyko su kaimynu. Jis atsakė, kad jokio konflikto nebuvo. Pareigūnas paprašė pasitikrinti blaivumą. Jis pūtė į alkotesterį ir buvo nustatyta, kad yra blaivus. Matė, kas prie namų buvo atvykęs greitosios medicinos pagalbos automobilis. Kodėl medikai atvyko, nežino. Vėliau kažkas iš kaimynų pasakė, kad medikus išsikvietė A. J.. Kodėl jis taip pasielgė, nežino. Kaip ir sakė, jis tikrai A. J. nieko nedarė, jam suėmęs už kaklo nebuvo ir nesmaugė, jo ant laiptų nepervertė ir sužaloti negalėjo. A. J. visa tai išsigalvoja ir jam tokiu būdu keršija. 19 valandą vykusio susirinkimo metu matė A. J.. Jis jame kalbėjo ir tikrai nematė, kad būtų sužalotas. Po to su juo susitikęs nebuvo. Daugiau apie įvykio aplinkybes nieko paaiškinti negali (1 t., b. l. 160-163).

2022-11-15 ikiteisminio tyrimo metu S. J. davė parodymus, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmė jam išaiškinta. Kaltu dėl pareikšto įtarimo neprisipažįsta, kadangi jis A. J. 2022-09-07 nesmaugė, jo ant laiptų parvertęs nebuvo ir savo kūnu nespaudė, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, ir jam tikrai jokių sužalojimų nepadarė. Pats nukentėjusysis akistatos metu pripažino, kad jam sužalojimai įvykio metu nebuvo padaryti ir po įvykio jam nugaros neskaudėjo, o nubraižymus ant rankų pamatė tik vakare prausdamasis ir akistatos metu pasakė, kad nežino, iš kur jie atsirado. A. J. pats jį apšmeižė tiek atvykusiems pareigūnams, tiek akistatos metu, sakydamas, kad jis namuose neišsiblaivo, nors atvykę pareigūnai tikrino jo blaivumą ir nustatė, kad jis buvo blaivus. Visas įvykio aplinkybes yra nurodęs ankstesnių apklausų metu. Pasilieka prie šių savo parodymų. Naujų įvykio aplinkybių nežino. Daugiau nieko paaiškinti negali (1 t., b. l. 169-171).???

2022-12-12 ikiteisminio tyrimo metu S. J. davė parodymus, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmė jam išaiškinta. Kaltu dėl pareikšto įtarimo neprisipažįsta, kadangi jis jokių veiksmų A. J. atžvilgiu 2022-09-07 nenaudojo. Tą patvirtino pats nukentėjusysis akistatos metu, pareikšdamas, kad jam nugaros neskauda ir neskaudėjo. O rankų sužalojimus jis pamatė tik vakare prausdamasis ir pasakė, kad nežino, iš kur tie sužalojimai atsirado, gal buvo iš anksčiau, o gal ir ne. Nukentėjusysis teigia, kad buvo perverstas ant laiptų, tik nepatikslino, ant kokių, nes laiptinėje yra betoniniai ir yra mediniai laiptai. Betoniniais laiptais galima užlipti į pirmąjį namo aukštą, o mediniais iš pirmojo į antrąjį aukštą. Tegul jis apsisprendžia dėl tų laiptų. Daugiau nieko pasakyti nenori (1 t., b. l. 177-179).??

Nukentėjusysis A. J. teisiamojo posėdžio metu davė parodymus, kad pažįstamas su kaltinamuoju S. J. tik tiek, kiek atvažiuodavo į butą, prasilenkdavo, repliką dar kokią numesdavo. S. J. visa šeimyna pastoviai priekaištauja dėl visokių prigalvotų dalykų, rašo skundus, kreipiasi į visokias instancijas. Jis jiems ypatingų pretenzijų neturi. Vienintelis noras gyventi ramiai, tvarkingai. Paskutiniu metu prasidėjo piktumai dėl to, kad jis nešildo buto. Darė remontą, tai ateidavo ir sakydavo, kad negali daryti remonto, nes mažas vaikas miega. Nuolatiniai puldinėjimai. Kai darė remontą, tai ir tų šiukšlių būdavo, išnešdavo šiukšlių maišą į lauką, tai sakydavo, kad ne ten padėjo. Ten negyvena, tėvai jam jį paliko po mirties. Jis tą namą planavo intensyviai remontuoti, bet kad konfliktas po konflikto, tai paliko kol kas ramybėje. Dar nenusprendė konkrečiai, ką darys. Tą dieną buvo paskirtas to namo susirinkimas kieme. Buvo „(duomenys neskelbtini) “ atstovė ir buvo sprendžiami eiliniai namo klausimai. Jis atvažiavo truputį anksčiau, nors susirinkimas turėjo būti 18 valandą. Eidamas į laiptinę pamatė daug prikrautų baldų, jis S. J. buvo sakęs, kad susitvarkytų, buvo pridėta ir skardinių nuo alaus, plokščių, dar užgrius, sužalos ką nors. Ir vaikščioti nėra ten patogu, šiukšlių visokių pridėta. Rūko pastoviai prie laiptinės durų, nors parašyta, kad negalima rūkyti. Atidaręs duris pamatė tą šiukšlyną ir pradėjo fotografuoti su telefonu. S. J. priėjo iš galo ir pradėjo „koliotis“. Jis nesivėlė į visus tuos nesklandumus ir pradėjo eiti laiptais į viršų. Įėjus į laiptinę, yra aikštelė, kurioje yra du butai, ir truputį palipus, yra pašto dėžutės. Sustojo prie pašto dėžutės patikrinti, ar ten nieko nėra. Kadangi yra ne kartą matęs, kaip jie vartoja alkoholinius gėrimus, ir kaimynai yra ne kartą sakę, kad jie geria, tai jis S. J. pasakė „išsiblaivyk“, ir tiek užteko jam. O kaltinamasis, kadangi agresyvus, tai ir puolė jį, ir pradėjo smaugti. Keiksmažodžių buvo. Jis stovėjo nugara nusisukęs į S. J., S. J. griebė su kairia ranka jam už gerklės, plaštaka, pargriovė jį ant laiptų stūmimo veiksmu. Viena ranka jam laikė ant kaklo, kitos rankos nematė. Jis gulėjo ant nugaros. Jis griovė, krito ir pilnai atsigulė ant laiptų. Tas veiksmas vyko akimirksniu. Pilnai išsitiesęs gulėjo ant laiptų ir matė, kaip S. J. užsimojo jam smogti į veidą su dešine ranka. S. J. gulėjo ant jo užspaudęs, tuo momentu jis net negalėjo žodžio pratarti. Jis S. J. pasakė „turėsi problemų“. Tada S. J. pasitraukė ir nuėjo į savo butą. O jis toje pačioje vietoje, tik atsikėlęs, iškart skambino policijai, paklausė, ar reikia greitosios, pasakė, kad taip. Buvo vienas skambutis. Paklausė, kur lauks, pasakė, kad lauks savo bute. Net nespėjus normaliai pasikalbėti su pareigūne ir atvažiavo greitoji. Jį išvežė į ligoninę ir po to jį, kai paleido, jis grįžo į tą susirinkimą. Susirinkimas vyko ilgai. Jį apžiūrėjo priėmimo skyriuje ir loristas, jis supurškė kažkokių vaistų į gerklę. Kažkokių ypatingų pakitimų nerado, sakė, kad šiek tiek paraudę. Buvo spaudimas sukilęs iki 170 ir pulsas 110. Gydytojas pasakė, kad tai nuo šoko. Davė kažkokią tai tabletę, surašė viską ir išleido namo. Kitą dieną paskambino tyrėja ir paklausė, ar yra matomų sužalojimų. Jis pasakė, kad realiai net nepagalvojo apie tuos sužalojimus. Ji paklausė, ar kreipsis į medicinos ekspertus. Nuėjęs prie veidrodžio pamatė ant kaklo kraujosruvą. Už kelių minučių paskambino tyrėjai pasakė, kad kreipsis į medicinos ekspertą. Ji išrašė jam siuntimą, jis pasiskambino, užsiregistravo ir kitą dieną nuvažiavo. Jis nežino, ar kažkas galėjo matyti. D. J. jis nematė. S. J. nenori prisipažinti kaltu, stengiasi išvengti atsakomybės. S. J. buvo užsigulęs jį. Užgriuvo ant jo ir gulėjo, už kaklo laikė ranka prispaudęs. Visu kūnu buvo jį užgulęs. Tai buvo šoko būsena. Jis pajudėti realiai negalėjo. Pas ekspertus kreipėsi, jam atrodo, rytojaus dieną. Niekas kitas tą dieną jo sumušti negalėjo, niekur kitur negriuvinėjo. Jis dirba „(duomenys neskelbtini)“ su baldine furnitūra sandėlyje sandėlininku-surinkėju. Surenka užsakymus, supakuoja ir išsiunčia. Jokių reikalų jis su S. J. neturi ir nenori turėti. Jis neteigia, o sako, kad galimai, galbūt vienas tas kitas sužalojimas gali būti paties. Po susirinkimo, kai nuvažiavo į policiją rašyti pareiškimo, tas pareigūnas jį fotografavo, kuris priėmė pareiškimą. Jis nežino, kiek darė nuotraukų. Kitą dieną, ryjant seiles, jautė gumuliuką gerklėje. Jis tą patį sakė ir kai ligoninėje buvo. Kitaip negalėjo būti, nes niekur kitur nebuvo susižalojęs. Tyrėja jo paklausė, ar kreipsis į teismo medicinos ekspertą, nebuvo net pagalvojęs apie tokį dalyką, todėl atsakė, kad jis nieko nematė, nes net nežiūrėjo. Padėjęs ragelį, pamatė kraujosruvą ir perskambino tyrėjai pasakyti, kad kreipsis į medicinos ekspertus, ir tyrėja išrašė siuntimą. Darbe traumų nebūna, nešioti jam nieko nereikia, yra ratukai, autokrautuvas. Jokių nelaimingų atsitikimų nėra buvę. Nei kraujosruvos, nei mėlynės iš karto neišryškėja. Pas medicinos ekspertus buvo antrą ar trečią dieną po įvykio. Ligoninėje irgi matė, kad gerklė paraudusi, spaudimas sukilęs iki 170. Kartoninę dėžutę pakelia. Sunkių svorių nekilnoja. 3-5 kilogramų galbūt kilnoja.

2022-09-07 ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. J. apklausos metu davė parodymus, kad su kaimynu, gyvenančiu adresu (duomenys neskelbtini), kurio vardas ir pavardė gali būti S. J., bet jis jo gerai nepažįsta, konfliktai kyla nuolatos dėl jo buitinių nereikalingų daiktų, tai yra stalų, spintelių, žaislų, kibirų, baldinių plokščių ir kitų, laikomų bendro naudojimo laiptinėje. Jis ne kartą yra jam sakęs, kad susitvarkytų tas šiukšles, bet jis į jo raginimus nereaguodavo. Jis po savo tėvo mirties paveldėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini) , kuriame negyvena, jį remontuoja, kai turi laiko, jis laiptinės nešiukšlina. Neapsikentęs kaimyno netvarka 2022-09-07 apie 17:30 val. pradėjo paveiksluoti jo paliktus laiptinėje daiktus. Tai pamatęs kaimynas, kuris tuo metu buvo lauke, priėjo prie jo ir jį pradėjo koneveikti, sakė dingti jam iš čia, ko jis čia atvažiavo, vadino jį žąsinu. Kad kaimynas buvo lauke, nematė. Kilus žodiniam konfliktui, kaimynas jį sugriebė už gerklės ir pargriovė jį ant nugaros laiptinėje, ant medinių laiptų, ir smaugdamas kaire ranka, dešine ranka kaimynas užsimojo jam suduoti į veidą. Jam trūko oro, bet jis sugebėjo pasakyti jam „turėsi nemalonumų“. Po šių žodžių kaimynas atsitraukė nuo jo ir nuėjo į savo namus. Jis iš karto išsikvietė policiją. Atvykę pareigūnai jam iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kadangi jam skaudėjo kaklą, buvo patyręs šoką. Skausmą dešimties balų sistemoje (10 skaudžiausia) vertina 7-8 balais. Greitosios medicinos ekipažas jį pristatė į Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur medikai diagnozavo kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimą ir išleido gydyti ambulatoriškai. Tyrimui nori pateikti gydytojo išrašą. Įvykio metu buvo blaivus, ar kaimynas buvo blaivus, nežino. Kaimynui jis nė karto nesudavė ir neketino su juo muštis. Kitų žmonių nebuvo, įvykio daugiau niekas nematė. Laiptinė vaizdo kameromis nefilmuojama. Prašo nubausti kaimyną įstatymų nustatyta tvarka. Anksčiau minėtas kaimynas prieš jį nėra smurtavęs, tik kildavo žodiniai konfliktai (1 t., b. l. 9-16).?

2022-09-27 atliktos akistatos metu, kuri atlikta tarp įtariamojo S. J. ir nukentėjusiojo A. J. dėl jų parodymuose esančių prieštaravimų, protokole užfiksuota, kad abu proceso dalyviai sutiko duoti parodymus. Nukentėjusysis A. J. į tyrėjos klausimą, kokiomis aplinkybėmis ir dėl kokių priežasčių 2022-09-07 buvo sužalotas, kas jį sužalojo ir kokius sužalojimus padarė, atsakė: 2022-09-07 maždaug apie 17 val. 30 min. nuvažiavo į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Kieme pasistatęs automobilį norėjo eiti į namo laiptinę. Laiptinės durys buvo atidarytos. Priėjęs prie jų nutarė nufotografuoti laiptinėje prie durų sukrautus įvairius kaimyno daiktus. Jie jau čia sudėti seniai. Minėtus daiktus fotografavo, norėdamas nuotraukas nusiųsti namą prižiūrinčiai institucijai ir tikėdamasis, kad ji įpareigos kaimynus juos susitvarkyti. Fotografuodamas ateinančio kaimyno nematė, tik išgirdo jo balsą. Kaimynas buvo vienas ir pradėjo jį ,,kolioti“. Jis vartojo įvairius necenzūrinius žodžius. Prisimena, kad vadino jį žąsinu, klausė, kodėl jis čia fotografuoja. Jis neatsimena, ar kaimynui kažką pasakė. Jo butas yra antrajame namo aukšte. Priėjęs prie laiptų ir palipęs kokius 4 laiptelius, sustojo, nes norėjo patikrinti ant sienos pakabintą pašto dėžutę. Kaimynas visą tą laiką jį ,,koliojo“, visaip vadino, liepė dingti, sakė, kad duos jam į galvą. A. J. jam pasakė, kad jis eitų išsiblaivyti. Po šių žodžių jis jį puolė. Kai kaimynas užlipo tais keliais laiptukais ir prie jo pripuolė, jis tuo metu stovėjo į jį pasisukęs šiek tiek kairiuoju šonu, veidu į pašto dėžutę. Tada jis savo kaire ranka čiupo A. J. už kaklo iš priekio ir jį stumtelėjo, dėl ko jis griuvo ant nugaros. Visa tai vyko ant pačių laiptų. Jam nugriuvus, kaimynas jį kažkaip prispaudė visu savo kūnu. Buvo streso būsenoje, todėl labai detaliai neprisimena, kaip jis ten jį spaudė. Jam gulint ant grindų, jis visą laiką jam buvo uždėjęs ranką ant gerklės iš priekio ir ją laikė, o dešine ranka užsimojo. Jis suprato, kad jis nori jam suduoti. Kaimynas jam nesudavė, nes jam kažkaip pavyko pasakyti, kad jis turės problemų. Kaimynas jo kaklą spaudė stipriai ir jis net negalėjo žodžio ištarti, o kai jis norėjo jam suduoti, tai tikriausiai šiek tiek atleido kairę ranką ir tik tada jam pavyko pasakyti minėtus žodžius. Jam pasakius, kad turės problemų, kaimynas nuo jo atsitraukė ir nuėjo į butą. A. J. iš karto paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pasakė, kad jam reikia medikų ir policijos pagalbos, nes jam skaudėjo gerklę, jautė tarsi kažkokį guzą joje, buvo sunku ryti seiles. Po įvykio akivaizdžių sužalojimų nepastebėjo. Greitosios pagalbos darbuotojai, apžiūrėję jį, nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Ten jį taip pat apžiūrėjo bei išdavė išrašą. Kokia diagnozė jam buvo nustatyta, tiksliai nežino, nes jis to išrašo neskaitė. Po apžiūrios ligoninėje iš karto važiavo į susirinkimą, kuris vyko kieme prie namo, o jam pasibaigus važiavo į policiją ir čia parašė pareiškimą bei pateikė jam išduotą medikų išrašą. Po įvykio jis savęs neapžiūrinėjo ir tik vakare prausiantis pamatė nubrozdinimus, paraudimus ant abiejų rankų dilbių srityse. Ar prieš įvykį ant jo rankų buvo kokių nors nubrozdinimų, nežino, nes jis pastoviai savo rankų neapžiūrinėja. Minėtą vakarą plaudamas rankas pajuto kažkokį perštėjimą, tai ir pasižiūrėjo, kodėl jam peršti ir tik tada pastebėjo nubrozdinimus. Kiek ten tų nubrozdinimų buvo, nežino, jie visi turėtų būti aprašyti teismo medicinos specialisto, kuris jį apžiūrėjo, išvadoje. Jis nei įvykio metu, nei po jo skausmo nugaroje nejuto. Ar teismo medicinos ekspertas nugaroje rado kokius nors sužalojimus, nežino. Iki įvykio nugaros susižaloti negalėjo, nes niekur prieš įvykį negriuvo, nieko ant nugaros nenešiojo. Įtariamasis S. J. į tyrėjos klausimą, ar supranta, ką teigia nukentėjusysis A. J., ir ar sutinka su jos parodymais, atsakė: taip, supranta ką teigia A. J., tačiau su jo parodymais nesutinka, nes jie yra melagingi. 2022-09-07 vakare, tikslios valandos neprisimena, jis buvo susitikęs prieš jį sėdintį kaimyną. Jie susitiko prie laiptinės durų. Jis tuo metu buvo ne vienas. Kartu su juo buvo jo dukros draugas D. J.. Jis su juo tuo metu rūkė ir jie iš kieme stovėjusio automobilio į jo butą nešė baldus. Kaimynas atėjęs pradėjo koridorių fotografuoti. S. J. jo paklausė, ką jis čia veikia, pavadindamas jį žąsinu ir sakydamas, kad jis eitų „nachui“. Kaimynas, nieko neatsakęs, toliau paveikslavo, o jis toliau su D. nešė baldus. Juos sunešus, nuėjo į butą, o D. išėjo į kiemą. Kaimyno už gerklės suėmęs nebuvo, jo ant laiptų nepervertė, jo nesmaugė, nemušė. Iš kur pas kaimyną galėjo atsirasti sužalojimai, nežino. Kaimynas ant jo labai pyksta, nes jis reikalauja, kad jis šildytų butą ir todėl viską meluoja. Nukentėjusysis A. J. ir įtariamasis S. J. į tyrėjos klausimą, ar pasilieka prie savo parodymų, atsakė, kad pasilieka prie savo parodymų. Nukentėjusysis A. J. į tyrėjos klausimą, ar turi klausimų S. J., atsakė, kad neturi. Įtariamasis S. J. į tyrėjos klausimą, ar turi klausimų A. J., atsakė, kad nori paklausti A. J., ar atvykus policijos pareigūnams, jis rodė ir sakė apie savo purvinus drabužius, nes laiptai buvo purvini, ir jis turėjo rūbus susitepti, susiplėšyti. Nukentėjusysis A. J. į šį klausimą atsakė: jis bendraudamas su policijos pareigūne apie savo rūbus nekalbėjo, jai net nespėjo pilnai papasakoti įvykio aplinkybių, nes atvyko medikai. Kaip ir kiekvienoje laiptinėje dulkių yra, tačiau čia ne katilinė ir laiptai nėra juodi, kad išsiteptų rūbus. Nukentėjusysis A. J. į įtariamojo S. J. klausimą – jeigu jis jį smaugė, tai kodėl jis nekvietėte pagalbos, nešaukė, nesigynė, nes kieme buvo daug žmonių, atsakė: kaimynas jam taip užspaudė jo kaklą, kad jis net negalėjo ištarti žodžių. Nukentėjusysis A. J. į įtariamojo S. J. klausimą, kaip A. J. nusprendė, kad jis girtas, atsakė: jis ne kartą yra matęs, kad kaimynas yra neblaivus. Laiptinėje yra matęs pristatytų alaus skardinių, ,,bambalių“ prie jo išneštos spintelės, ir kaimynai yra sakę, kad nei karto jo nėra matę blaivaus. Įtariamasis S. J. pareiškė, jog prašo užfiksuoti, kad A. J. pasakymas, jog jis visada būna girtas, yra melagingi, nes įvykio metu policijos pareigūnai nustatė, kad jis buvo blaivus (1 t., b. l. 42-47).??

2022-11-10 ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. J. papildomos apklausos metu davė parodymus, kad kaip minėjo ankstesnės apklausos ir akistatos metu, 2022-09-07, maždaug apie 17 val. 30 min., nuvažiavo į butą, esantį (duomenys neskelbtini) . Anksčiau šiame bute gyveno jo tėvai, o po jų mirties jį paveldėjo jis. Kieme, pasistatęs automobilį, norėjo eiti į butą, tačiau priėjęs prie laiptinės durų, pamatė, kad laiptinėje vis dar yra sukrauti įvairūs kaimynų, gyvenančių bute Nr. (duomenys neskelbtini) , daiktai: virtuvinė spintelė, baldinės plokštės, kibirai, šluotos, plastikiniai buteliai ir dar kažkokie kitokie rakandai. Jie čia sudėti jau nuo pavasario ir jis kaimynams ne kartą buvo sakęs, kad jie juos susitvarkytų. Kadangi kaimynai į jo pasakymus nereagavo, tai minėtą dieną norėjo juos nufotografuoti ir nuotraukas nusiųsti namą prižiūrinčiai institucijai, tikėdamasis, kad ji įpareigos kaimynus juos susitvarkyti. Fotografavo mobiliuoju telefonu. Fotografuodamas ateinančio kaimyno nematė, tik išgirdo jo balsą. Kaimynas atėjo iš kiemo. Jis buvo vienas ir pradėjo jį ,,kolioti“. Jis vartojo įvairius necenzūrinius žodžius. Prisimena, kad vadino jį žąsinu, klausė kodėl jis čia fotografuoja ir liepė jam dingti. Jis neatsimena, ar kaimynui kažką pasakė, galbūt ir galėjo kažką pareplikuoti. Jo butas yra antrajame namo aukšte, todėl priėjęs prie laiptų ir palipęs kokius 4 laiptelius, sustojo, nes norėjo patikrinti ant sienos pakabintą pašto dėžutę. Kaimynas, eidamas paskui jį, visą laiką jį ,,koliojo“, visaip vadino, liepė dingti, sakė, kad duos jam į galvą. Tada jis jam pasakė, kad jis išsiblaivytų. Po šių žodžių jis puolė prie jo. A. J. tuo metu stovėjo ant laiptų pakopos, pasisukęs veidu į pašto dėžutę. Į minėtą asmenį jis buvo pasisukęs pusiau kairiuoju šonu, pusiau nugara. Kaimynas, užlipęs tais keliais laiptukais, pripuolė prie jo, kaire ranka čiupo jam už kaklo iš priekio, ir jį stumtelėjo, dėl ko jis griuvo ant nugaros. Jeigu gerai prisimena, tai jam griūnant, jis visą laiką laikė suėmęs jam už kaklo. Jis suspaudęs buvo gana stipriai ir jis kakle juto skausmą, jam pradėjo trūkti oro, o po to dar pusantros ar porą valandų juto kažkokį tai spaudimą gerklėje, t. y., vis dar atrodė, kad joje yra kažkoks svetimkūnis. Kiek laiko kaimynas jį smaugė, nežino, jam atrodo, kad gal kokias 2-3 minutes. Be to, smaugdamas užsimojo dešine ranka, norėdamas jam suduoti. Greičiausiai, kai jis užsimojo, tai kairę savo ranką šiek tiek atlaisvino ir jam pavyko pasakyti, kad jis turės problemų. Tada jis nuo A. J. atsitraukė ir atsistojęs nuėjo į savo butą. Tik atsikėlęs, iš karto paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pasakė, kad jam reikia medikų ir policijos pagalbos, nes jam skaudėjo gerklę, jautė tarsi kažkokį guzą joje, buvo sunku ryti seiles. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja jo klausė, kur jis bus. Jis jai pasakė, kad bus savo bute ir baigęs pokalbį su ja, nuėjo į savo butą. Ten jį ir rado policijos pareigūnė. Jam nespėjus pilnai papasakoti įvykio aplinkybių, atvyko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Jie jį apžiūrėjo ir nutarė vežti į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Ten jį apžiūrėjęs gydytojas pasakė, kad gerklėje yra paraudimas, tačiau kažkokių rimtų sužalojimų nerado. Kadangi jo automobilis liko stovėti namo kieme, tai išėjęs iš ligoninės, grįžo jo pasiimti. Grįžęs pamatė, kad vis dar vyksta namo gyventojų susirinkimas. Nutarė pasiklausyti, kas yra kalbama, o jam pasibaigus, atvyko į policiją ir parašė pareiškimą. Jį apklausęs pareigūnas apžiūrėjo jo kūną, tačiau kaip suprato, jis jokių sužalojimų tada nematė. Grįžęs į namus, plaudamas rankas, pajuto perštėjimą abejose rankose dilbių srityje. Jas apžiūrėjęs, pamatė nubrozdinimus, paraudimus. Tada kažkaip nepagalvojo, kad jie galėjo atsirasti įvykio metu. Sekančią dieną jam paskambino tyrimą atliekanti tyrėja ir klausė, ar ant jo kūno yra sužalojimų. Jis pasakė, kad jų nėra, tačiau po šio pokalbio nusprendė apžiūrėti savo kaklą. Tada ant jo pamatė paraudimą lygtais kairėje kaklo pusėje. Tada nutarė užsiregistruoti kūno apžiūrai. Apžiūra jam buvo paskirta lygtais 2022-09-09. Apžiūros metu jį apžiūrėjęs ekspertas pasakė, kad yra kraujosruva nugaroje ir labai daug kraujosruvų buvo rasta ant abiejų rankų. Jis ir pats nustebo, kad jų tiek daug. Ekspertas jo klausinėjo apie šių kraujosruvų atsiradimo aplinkybes. Kadangi jam smūgiai į rankas suduoti nebuvo, tada nepagalvojęs, jog galėjo susižaloti griūdamas ant laiptų, tai galimai pasakė, kad kai kurie sužalojimai galėjo būti padaryti iš anksčiau. Jis tikrai neprisimena, kad prieš įvykį būtų rankas susižalojęs ar kažką sunkaus nešęs, tačiau gal ir galėjo kai kurios kraujosruvos ar nubrozdinimai atsirasti ant rankų dar prieš įvykį. Mano, kad kraujosruva nugaroje, taip pat sužalojimai ant rankų alkūnių, rankų išoriniuose paviršiuose atsirado įvykio metu, jam krentant ant laiptų. Sužalojimai rankose galėjo būti padaryti ir kaimynui jas spaudžiant, nes kaip ir sakė, jis jį savo kūnų spaudė prie laiptų. Iki įvykio nugaros jis tikrai niekur susižaloti negalėjo, nes nei į nieką nebuvo atsitrenkęs ir nieko sunkaus nenešė. Įvykio metu skausmo nugaroje ir rankose jis nejuto, nes buvo šoko būsenos ir juto stiprų skausmą gerklėje. Civilinio ieškinio pareiškimo tvarka jam išaiškinta. Jį pareikš teisme. Daugiau apie įvykio aplinkybes nieko paaiškinti negali (1 t., b. l. 18-22).??

Liudytoja G. Ž. teismo posėdyje davė parodymus, kad ji kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmeniškai nepažįsta, bet pažįsta juos iš ikiteisminio tyrimo bylos. Visi ikiteisminio tyrimo veiksmai ir dokumentai yra užfiksuoti byloje ir kaltinamasis juos matė. Ji apklausė kaltinamojo sutuoktinę, dukters sugyventinį, apklausė nukentėjusįjį, kitų asmenų ji neapklausė, nes kaltinamasis nenurodė, kad įvykį dar būtų kažkas matęs. Atliko akistatą, apklausas, gavo specialisto išvadą. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis sakė, kad dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir dažnai būna (duomenys neskelbtini) ir buvo sutarę, kad ji skambins kaltinamojo žmonai. Iki šiol jokių priekaištų nebuvo, kad skambino kaltinamojo žmonai. Parodymų patikrinimas vietoje buvo baigtas, su nukentėjusiuoju susitarė, kad jis atvažiuos į policijos komisariatą pasirašyti patikrinimo vietoje protokolą, nes įvykio vietoje ji jį rašė kompiuteriu. Ji nukentėjusįjį pirmą kartą pamatė akistatos metu, ji jo nepažįsta. Kaltinamojo specialiai neprašė, kad važiuotų į komisariatą, patikrinimo aktą rašė vietoje tam, kad kaltinamajam nereikėtų važiuoti. Kaltinamasis pastoviai yra nepatenkintas ir ją kaltina kažkokiais dalykais. Dėl užduoties, jai buvo labai svarbu sužinoti, ar nukentėjusysis kreipsis į teismo medicinos ekspertą. Ji prisistatė nukentėjusiajam sekančią dieną, kai gavo bylą, paklausė, ar vyks pas teismo medicinos ekspertą. Nukentėjęs pasakė, kad nebuvęs. Jam tiesiog patarė, kad nuvyktų, nes jai buvo svarbu sužinoti, ar yra sužalojimų. Ji tikrai skambino ir kalbėjosi apie nuvykimą pas ekspertus.

Liudytoja M. V. teismo posėdyje davė parodymus, kad dirba tyrėja. Proceso dalyvių nepažįsta. Gavo pranešimą dėl konflikto name. Nukentėjusysis gyvena antrame aukšte, kaltinamasis pirmame aukšte. Abu po dešine puse, jei neklysta. Ji nuėjo pas nukentėjusįjį. Kolega buvo pirmame aukšte. Pirma nuėjo pas nukentėjusįjį, kiek pamena, buvo remontuojamas butas. Kolega buvo kartu, bet pas kaltinamąjį. Ji ėjo pas nukentėjusįjį. Jis papasakojo, kad daug metų konfliktuoja su vienu iš kaimynų. Tą kartą konfliktas įvyko dėl ne vietoje paliktų baldų, daiktų. Visas konfliktas persikėlė į laiptinę. Kaltinamasis jį puolė, sužalojo, medikų nukentėjusysis neatsisakė ir išvyko su medikais į apžiūrą. Kiek pamena, buvo blaivūs. Akivaizdžių sužalojimų nepamena. Jei neklysta, nukentėjusysis sakė, kad buvo atliktas smaugimas. Buvo susijaudinęs. Susinervinęs buvo. Kažkoks konfliktas tarp jų tikrai buvo, bet tik jie tai žino. Ji ne medikė, bet sutrikęs, susijaudinęs tikrai buvo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. V. davė parodymus, kad dirba (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriaus Pirmajame poskyryje tyrėja. 2022-09-07 dirbo su to paties skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiuoju patruliu E. A.. Minėtą dieną apie 17:38 val. iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje ką tik pranešėją sumušė kaimynas, buvo jį pargriovęs, smaugė, pranešėjas patyrė stresą. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėjas A. J.. Aiškinantis įvykio aplinkybes, nustatė, kad konfliktas kilo tarp jo ir tame pačiame name bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenančio S. J.. Su A. J. daugiausiai bendravo ji. Jie buvo nuėję į jam priklausantį butą, esantį antrame namo aukšte, o jos kolega tuo metu liko pirmajame namo aukšte ir bendravo su S. J.. Pokalbio metu A. J. paaiškino, kad jau seniai konfliktuoja su antrajame bute gyvenančiais kaimynais, kurie pastoviai jį įžeidinėja, rašo įvairius skundus jo atžvilgiu į įvairias institucijas, pastoviai nepatenkinti, jog jis bute atlieka remonto darbus. Paklausus, dėl kokių priežasčių 2022-09-07 kilo konfliktas, A. J. atsakė, kad kaimynai yra palikę įvairiausių daiktų prie namo ir jų netvarko, todėl jis neapsikentęs tuos daiktus nufotografavo, o S. J. tai pamatęs supyko ir pradėjo jį įžeidinėti, liepė jam baigti fotografuoti ir dingti. A. J. pasakius, kad A. J. išsiblaivytų, šis bendro naudojimo koridoriuje parvertė jį ant žemės ir pradėjo smaugti. A. J. tvirtino tuo metu jutęs fizinį skausmą ir net žodžio ištarti negalėjo. Be to, S. J. norėjo jam suduoti į veidą, tačiau to nepadarė, nes S. J. šiek tiek atleidus ranką, jam pavyko pasakyti, kad turės problemų. Po šio pasakymo S. J. pasitraukė nuo jo. A. J. teigė dėl tokių kaimyno veiksmų norintis rašyti pareiškimą. Bendraujant su A. J., atvyko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kuriuos iškvietė jis pats. Medikai, apžiūrėję A. J., nusprendė detalesnei apžiūrai jį vežti į Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę. Jis iš pradžių dėl vykimo į gydymo įstaigą abejojo, sakė, kad tuoj turi būti namo gyventojų susirinkimas, tačiau vėliau vis dėl to nusprendė važiuoti į ligoninę. Bendraudama su A. J., jokių paraudimų bei sužalojimų ant jo kaklo nematė. Taip pat sužalojimų nematė nei ant jo rankų ar kitų rūbais neuždengtų kūno vietų. Minėtas asmuo taip pat nieko apie įvykio metu jam padarytus sužalojimus nesakė. Jis elgėsi ramiai, tačiau matėsi, kad yra šiek tiek susijaudinęs. Būdami įvykio vietoje A. J. kūno apžiūros neatliko, tik alkoholio kiekio matuokliu patikrino tiek jo, tiek S. J. blaivumą. Abu asmenys buvo blaivūs. Būdama įvykio vietoje su S. J. nebendravo, tačiau jai kolega sakė, kad minėtas asmuo neigė parvertęs ant grindų ir smaugęs A. J.. Daugiau apie įvykio aplinkybes nieko neprisimena ir paaiškinti negali (1 t., b. l. 56-59).

Liudytojas D. J. teismo posėdyje davė parodymus, kad yra pažįstamas su S. J.. Jis yra jo draugės tėvas. Vaikystės kaimynas, kažkada ten gyveno. Apsilanko vienas pas kitą, padeda vienas kitam. Jis, kai atvažiavo pas S., atvežė spintą. Pasistatė mašiną, krovė mažesnius, didesnius daiktus, nešiojo. Mašina maišė, nes buvo prie pat laiptinės. Patraukė mašiną ir nuėjo visi į pavėsinę parūkyti, atsikvėpti. Grįžo kaimynas, matė, kad kažką fotografavo. Jis buvo pavėsinėje. Daugiausiai 5 minutės. S. ruošė vietą, kad būtų kur parnešti kitas detales. Jis viduje su S. buvo, rūšiavo. Kol jie dėliojo, išgirdo, kad kažkas kalbasi. Pamatė, kad policijos pareigūnai atvažiavę. Policija atvažiavo. Nukentėjusysis prie laiptinės stovėjo ir filmavo ar fotografavo. Daugiau nelabai ką gali pasakyti. Jie buvo visada toje pavėsinėje. Pareigūnai apklausė S., paskui M., ir jie ten kalbėjosi tarpusavyje.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. J. davė parodymus, kad S. J. yra jo sugyventinės A. J. tėvas. Su juo palaiko gana artimus ryšius. Jie sutaria labai gerai. 2022 metų rugsėjo mėnesio pradžioje, dienos tiksliai neprisimena, maždaug apie 15 valandų 30 minučių, nuvažiavo pas S. į namus. Jis gyvena dviejų aukštų daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis jam nuvežė naujai pagamintą medinę spintą. Kai pas S. nuvažiavo, tai jis ir jo žmona M. J. buvo namuose. Jis pas S. nuvyko jam priklausančiu mikroautobusu „(duomenys neskelbtini)“, kurį pastatė priešais laiptinę, kad būtų patogiau nešti spintos dalis. Jam atvykus, S. išėjo į kiemą ir jie abu pradėjo spintos dalis nešti į jo butą. Didžiąsias detales nešė dviese, o smulkesnes po vieną. Kažkuriuo momentu į kiemą norėjo įvažiuoti kažkoks automobilis, todėl jam teko mikroautobusą nuo laiptinės šiek tiek patraukti. Patraukus automobilį, nuėjo į kieme esančią pavėsinę, nes norėjo parūkyti, pailsėti. Ten būdamas, pamatė, kad į kiemą atvažiavo automobilis, iš kurio išlipo vyriškis. Jis žino, kad jo vardas A. , o kokia jo pavardė, nežino. Jis antrajame namo aukšte turi butą, kurį jau keletą metų remontuoja. Su minėtu asmeniu jis jokių ryšių nepalaiko, tik susitikęs pasisveikina. Kiek buvo valandų, kai A. atvažiavo, nežino. Jis išlipęs iš automobilio, nuėjo prie laiptinės ir sustojęs prie laiptinės durų, pasiėmęs mobilaus ryšio telefoną, pradėjo filmuoti ar fotografuoti laiptinės vidų. Visa tai truko labai trumpai, kelias sekundes. Jis kaip tik tuo metu baigė rūkyti ir nutarė nueiti prie mikroautobuso, nes jame dar buvo likę spintos dalių. S. iš pavėsinės nuėjo į savo butą. Kodėl jis ten ėjo, neprisimena. Kur tiksliai buvo A. , kai S. įėjo į laiptinę, gerai neprisimena, lygtai dar stovėjo prie laiptinės durų. Kai nuėjo prie mikroautobuso, tai A. jau lygtai buvo įėjęs į laiptinę. Prie automobilio jis užtruko gal porą minučių. Pasiėmęs kažkokią spintos detalę, nuėjo pas S. į butą. Kai įėjo į laiptinę, tai joje nei S. , nei A. nebuvo. S. buvo savo bute, o kur buvo A. , nežino. Palikęs atneštą detalę, kartu su S. vėl išėjo į kiemą, nes reikėjo sunešti likusias detales. Jie darbavosi dar gal kokį pusvalandį, nes pas S. bute taip pat vyko remontas ir nelabai buvo vietos atneštoms spintos dalims sudėti. Kai atvyko policijos pareigūnai, tai jis su S. buvo bute. Buto duris atidarė M. . Jie tuo metu buvo miegamajame kambaryje ir net nesuprato, su kuo ji kalbasi, o kai pasižiūrėjo, tai pamatė prie S. buto durų stovintį policijos pareigūną. Kodėl jis atvyko, tada net nesuprato, pagalvojo, jog kažko ieško. Jis pareigūno, M. ir S. pokalbio negirdėjo. Automobilyje buvo likę metaliniai vamzdeliai ir jis juos norėjo paimti. Pareigūnas iš pradžių net nenorėjo jo išleisti iš buto, tačiau M. pasakius, kad jis čia niekuo dėta, tiesiog neša baldus, jam leido išeiti iš buto. Paėmęs iš automobilio minėtus vamzdelius, nunešė į butą, o po to nuėjo į pavėsinę. Ten būdamas matė, kad atvyko greitosios pagalbos automobilis. Vėliau matė, kad A. su medikais išvažiavo. Išvykus policijos pareigūnams, jam S. su M. pasakė, kad A. pasiskundė pareigūnams, jog S. jį užpuolė. Pokalbio metu S. apie jokį konfliktą su A. nesakė, tvirtino, kad A. viską išsigalvojo. Kas galėjo įvykti tarp A. ir S. laiptinėje, tikrai nežino, tačiau mano, jog S. tikrai negalėjo smurtauti A. atžvilgiu, nes tam nebuvo laiko. Kaip sakė, jis prie automobilio užtruko laibai trumpai, gal porą minučių, o kai įėjo į laiptinę, tai joje nei S. , nei A. nebuvo. Kiek jam žinoma, A. su S. nesutarė jau daug metų, tačiau detaliai apie tuos jų pykčius nieko nežino. Minėtą dieną tiek jis, tiek S. buvo blaivūs. Iš S. namų minėtą dieną jis išvažiavo šiek tiek po 18 valandos, jau prasidėjus namo gyventojų susirinkimui. Daugiau apie įvykio aplinkybes nieko neprisimena ir paaiškinti negali (1 t., b. l. 50-53).

Liudytoja M. J. teismo posėdyje davė parodymus, kad nėra pažįstama su nukentėjusiuoju. Jis pradėjo daryti remontus. Jo tėtis buvo kaimynas. Kad darosi remontus, smagu, bet kad darosi labai ilgai. Ji buvo virtuvėje. Virtuvės siena ir laiptinės siena yra ta pati. Ji nieko negirdėjo. Jos buto durys atsidaro į laiptus. Jos šeima nebendrauja su nukentėjusiuoju. Atvažiavo policija ir sakė – incidentas. Jos vyras S. J. išėjo iš kambario. Ji nieko negirdėjo. Policininkas kalbėjosi su ja ir vyru, o policininkė užlipo į antrą aukštą pas nukentėjusįjį. Tada vyras policininkui viską lauke ir papasakojo, kad kaimyną pasiuntė. Ji pirmą kartą tą išgirdo. Jis tą sakė policijai ir tą girdėjo ji. Ji buvo virtuvėje. Jai tyrėja nieko nepasakė. Policininkas sėdo į mašiną su maketu, o tyrėja pasakė nukentėjusiajam, kad užbėgtų, sako padarysi nuotraukas, pasitars ir surašys. Skambino 11.30 valandą. Tyrėja pasakė, kad su jos vyru niekas neaišku ir jis nieko neprisipažįsta. O ji tada paklausė, ar jis turi ką prisipažinti. Tada pasakė skambinti vyrui.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. J. davė parodymus, kad S. J. yra jos sutuoktinis. Jo atžvilgiu parodymus duoti sutinka. 2022-09-07 ji dirbo ir į namus grįžo apie 14 val. 30 min. S. tuo metu buvo namuose. Maždaug apie 17 valandą pas juos atvažiavo dukros A. sugyventinis D. J.. Jis yra baldininkas ir jiems atvežė spintą, kurią buvo nusipirkę. Jam atvykus, abu vyrai iš automobilio, stovėjusio prie daugiabučio namo laiptinės durų, nešė spintos detales ir krovė kambaryje. Ji tuo metu visą laiką buvo virtuvėje ir gamino valgį. Ten būdama jokio triukšmo laiptinėje negirdėjo, nors virtuvė yra šalia laiptinės durų ir labai gerai girdisi, kai yra lipama į antrą aukštą mediniais laiptais, ar bet koks kitas triukšmas. Vakare, prieš 18 valandą, prie savo buto durų pamatė du policijos pareigūnus – vyrą ir moterį. Jie jos klausė, kas šiame bute gyvena. Ji jiems pasakė, kad jame gyvena ji su savo vyru. Jai kalbantis su pareigūnais, iš kambario išėjo S. . Tada pareigūnai jo paklausė, koks čia incidentas įvyko. Vyras atsakė, kad jokio incidento nebuvo. S. jiems paaiškino, kad jam ir D. nešant į butą spintos dalis, asmuo iš ketvirto buto jiems trukdė, nes atsistojęs fotografavo jų spintelę, pastatytą bendro naudojimo koridoriuje, o jis jam pasakęs taip, kaip ukrainiečiai pasiuntė (duomenys neskelbtini) laivą. Kaip suprato, tai vyras kalbėjo apie žmogų, kurio tėvai iki mirties gyveno antrajame namo aukšte esančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini). Ji nei minėto vyro, nei jo tėvų vardų ir pavardžių nežino. Dar prieš tėvo mirtį minėtas asmuo pradėjo daryti bute remontą. Maždaug prieš metus laiko jos vyras du kartus minėto asmens paprašė šildyti patalpas, nes namas medinis ir bendro šildymo nėra. Minėtas asmuo atsakė, kad jis šiame bute negyvena, todėl jo nešildys. Dar prieš tai jos sutuoktinis buvo parašęs prašymą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri administruoja jų namą, dėl patalpų šildymo, tačiau ši bendrovė jokio sprendimo nepriėmė ir viskas dar tęsiasi iki šiol. Apie tai, kad asmuo, iškvietęs pareigūnus, parašė pareiškimą, apkaltindamas S. jį smaugus ir sužalojus, sužinojo tik po to, kai S. buvo iškviestas į policiją apklausai. Tiriamo įvykio aplinkybės jai nėra žinomos ir apie jas nieko papasakoti negali. Savo vyrą ji pažįsta ir kartu juo gyvena labai daug metų, todėl gali garantuoti, kad jis nėra mušeika ir tikrai sumušti kaimyno negalėjo. Minėtą dieną minėto asmens sutikusi nebuvo ir su juo nekalbėjo. Tiesa matė, kad buvo atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, nes kaip tik tuo metu kieme turėjo vykti namo gyventojų susirinkimas. Kaip suprato, medikai jį buvo išvežę į gydymo įstaigą ir jis pasirodė apie 19 val. Daugiau apie įvykio aplinkybes nieko nežino ir paaiškint negali (1 t., b. l. 62-65).

2022-09-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus gautoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad remiantis A. J. apžiūros ir turimų medicininių dokumentų (VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, duodama išvada, kad A. J. nustatyta: intraodinės kraujosruvos nugaroje; odos nubrozdinimai dešinio žasto vidiniame paviršiuje, dešinio žasto priekiniame paviršiuje, dešinės alkūnės vidiniame-užpakaliniame paviršiuose, dešinės alkūnės priekiniame paviršiuje, dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, dešinės alkūnės vidiniame paviršiuje, dešinio dilbio priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, dešinio dilbio užpakaliniame paviršiuje, dešinio dilbio priekinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, dešinio dilbio vidiniame paviršiuje, kairėje alkūnėje, kairiojo dilbio vidiniame paviršiuje, kairiojo dilbio išoriniame paviršiuje, kairiojo dilbio užpakaliniame paviršiuje, kairiojo dilbio priekiniame paviršiuje. VšĮ Respublikinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje 2022-09-07 A. J. nustatytas kaklinės stuburo dalies raiščių patempimas sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė paremta subjektyviais nusiskundimais, tačiau nėra pagrįsta objektyviais traumavimo požymiais. A. J. nustatyti intraodinės kraujosruvos nugaroje, odos nubrozdinimai dešinio žasto vidiniame paviršiuje, dešinės alkūnės vidiniame-užpakaliniame paviršiuose, dešinės alkūnės priekiniame paviršiuje, dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, dešinio dilbio priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, dešinio dilbio užpakaliniame paviršiuje, kairiojo dilbio užpakaliniame paviršiuje padaryti prieš 1-3 paras iki apžiūros, mažiausiai 6 trauminių poveikių metu. A. J. nustatyti odos nubrozdinimai dešinio žasto priekiniame paviršiuje, dešinės alkūnės vidiniame paviršiuje, dešinio dilbio priekinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, dešinio dilbio vidiniame paviršiuje, kairėje alkūnėje, kairiojo dilbio vidiniame paviršiuje, kairiojo dilbio išoriniame paviršiuje, kairiojo dilbio priekiniame paviršiuje padaryti prieš 3-5 paras iki apžiūros. A. J. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje, padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais) ir/ar paviršiumi (-ais). A. J. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 14 trauminių poveikių metu. A. J. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų, nustatytų A. J., padarymas gali būti paaiškintas tiek smūgių kietais bukais daiktais sudavimų, tiek ir atsitrenkimų į kietus bukus daiktus ir/ar paviršių (-us) aplinkybėmis. A. J. nustatytų intraodinės kraujosruvos nugaroje, odos nubrozdinimų dešinio žasto vidiniame paviršiuje, dešinės alkūnės vidiniame-užpakaliniame paviršiuose, dešinės alkūnės priekiniame paviršiuje, dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, dešinio dilbio priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, dešinio dilbio užpakaliniame paviršiuje, kairiojo dilbio užpakaliniame paviršiuje padarymas užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis nėra atmetamas (1 t., b. l. 86, 87).???

2022-11-15 paskirta užduotis atlikti papildomą A. J. kūno tyrimą. Užduotyje nurodytos šios įvykio aplinkybės: 2022-09-07, apie 17 val. 30 min., gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) mieste, laiptinėje, S. J., suėmęs ranka nukentėjusiajam A. J. kaklą, jį parvertė ant medinių laiptų, bei prispaudęs savo kūnu jį smaugė. Tyrimo metu buvo prašoma atsakyti į šiuos klausimus: 1. Ar A. J. nustatyti sužalojimai: intraodinės kraujosruvos nugaroje, odos nubrozdinimai dešinio žasto vidiniame paviršiuje, dešinės alkūnės vidiniame-užpakaliniame paviršiuose, dešinės alkūnės priekiniame paviršiuje, dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, dešinio dilbio priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, dešinio dilbio užpakaliniame paviršiuje, kairio dilbio užpakaliniame paviršiuje galėjo būti padaryti nukentėjusiojo A. J. nurodytomis aplinkybėmis, tai yra: įtariamajam A. J. suėmus ranka iš priekio už A. J. kaklo, parvertus jį ant nugaros ant medinių laiptų pakopų, bei smaugimo metu ant jų gulint ir įtariamajam prispaudus jį savo kūnu? Jeigu taip, tai kurie sužalojimai galėjo būti padaryti A. J. krentant ant laiptų ir atsitrenkiant į jų pakopas, o kurie sužalojimai galėjo būti padaryti smaugimo metu įtariamajam jį prispaudus savo kūnu? 2. Ar visi A. J. nustatyti sužalojimai: intraodinės kraujosruvos nugaroje, odos nubrozdinimai dešinio žasto vidiniame paviršiuje, dešinės alkūnės vidiniame-užpakaliniame paviršiuose, dešinės alkūnės priekiniame paviršiuje, dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, dešinio dilbio priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, dešinio dilbio užpakaliniame paviršiuje, kairio dilbio užpakaliniame paviršiuje padaryti vienu laiku? 3. Kokiam sveikatos sutrikdymo mastui priskiriami įvykio metu A. J. padaryti sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai? (1 t., b. l. 88-91).???

2022-11-15 iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad remiantis A. J. apžiūros ir turimų medicininių dokumentų duomenimis, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, duodama išvada: A. J. nustatytų, klausime išvardintų, kūno sužalojimų padarymas gali būti paaiškintas klausime pateiktomis įvykio aplinkybėmis. Vertinant sužalojimus atskirai, A. J. nustatytų intraodinės kraujosruvos nugaroje, odos nubrozdinimo dešinės alkūnės vidiniame-užpakaliniame paviršiuose padarymas gali būti paaiškintas klausime pateiktomis įvykio aplinkybėmis, tai yra nugara atsitrenkiant į laiptų pakopas. Vertinant sužalojimus atskirai, A. J. nustatyto odos nubrozdinimo dešinės alkūnės priekiniame paviršiuje padarymas gali būti paaiškintas klausime pateiktomis įvykio aplinkybėmis, tai yra prispaudus šią sritį kieta buka kūno dalimi, esant gulimoje padėtyje ant nugaros. A. J. nustatytų odos nubrozdinimų dešinio žasto vidiniame paviršiuje, dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, dešinio dilbio priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, dešinio dilbio užpakaliniame paviršiuje, kairiojo dilbio užpakaliniame paviršiuje padarymas, vertinant kiekvieną minėtą sužalojimą atskirai, priklausomai nuo šių kūno dalių padėties įvykio metu, gali būti paaiškintas tiek klausime pateiktomis įvykio aplinkybėmis ne vienkartinai atsitrenkiant į kietas bukas laiptų pakopas, tiek ir/ar spaudimų kietomis bukomis kūno dalimis aplinkybėmis. A. J. nustatyti, klausime išvardinti, kūno sužalojimai padaryti prieš 1-3 paras iki apžiūros, atsižvelgiant į šių sužalojimų makromorfologinį vaizdą tyrimo metu, jie galėjo būti padaryti vienu, užduotyje nurodytu, laiku. A. J. nustatyti, klausime Nr. 1 išvardinti, kūno sužalojimai, visumoje ir kiekvienas atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (1 t., b. l. 92-93)

Ekspertas T. Š. teisiamajame posėdyje patvirtino išvadą ir paaiškino, kad poodinės kraujosruvos susiformuoja iš karto kraujui išsiliejus į audinius. Pagal aplinkybes, sužalojimas padarytas prieš dvi dienas. Į šio įvykio laikotarpį tas įvykis patenka. Specialisto išvadoje buvo įvertinti medicininių dokumentų duomenys. Žmogui atvykus į skyrių, viskas yra surašoma specialisto. 2022-09-09 buvo kartu teismo medicinos laborantė, ekspertas diktavo, o ji viską suvedė į kompiuterinę programą. Paskui surašoma specialisto išvada ir atiduodama ikiteisminio tyrimo pareigūnams.

2022-09-07 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas A. J. pareiškimas apie jo atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, nurodant, kad 2022-09-07 apie 17:30 val., (duomenys neskelbtini), laiptinėje tarp pirmo ir antro aukštų, kilus žodiniam konfliktui, jį sumušė kaimynas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) S. J., apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, pargriaudamas jį ant laiptų ir smaugdamas ranka, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po šio įvykio kreipėsi į medikus, kurie nustatę kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimą, išleido gydytis ambulatoriškai. Sveikata drausta banko „(duomenys neskelbtini)“. Išaiškinta civilinio ieškinio pateikimo tvarka, jo nereikš. Prašo nubausti jo kaimyną įstatymų nustatyta tvarka (1 t, b. l. 9-16).

2022-09-07 nukentėjusiojo A. J. prie pareiškimo pateiktame 2022-09-07 VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojo išraše nurodyta, kad asmuo apžiūrėtas 2022-09-07 18:30 val. Nusiskundimai ir ligos anamnezė: būklė po smaugimo, buitinio konflikto metu su kaimynu, skauda gerklę ryjant, aukštas AKS, spaudžia galvą. Skausmas balais: 5. Apžiūros metu nustatyta, kad A. J. ryklės gleivinė užpakalinėje sienoje minimaliai paraudusi (1 t., b. l. 17).?

Policijos registruojamų įvykio registro išraše užfiksuota, kad 2022-09-07 17:32 val., A. J. paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą pranešė, kad ką tik laiptinėje pranešėją jį sumušė kaimynas, pargriovė, smaugė, pranešėjas patyrė stresą. Smurtautojas gyvena (duomenys neskelbtini) bute, kur pasišalino, nežino. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2022-09-07 17:32 val. Taip pat užfiksuota, kad policijos pareigūnams nuvykus minėtu adresu, pranešėjas A. J. paaiškino, kad seniai konfliktuoja su kaimynais gyvenančiais antrame bute. A. J. nurodė, kad kaimynai yra palikę įvairiausių daiktų prie namo ir jų netvarko, todėl jis neapsikentęs nufotografavo tuo daiktus, pamatė kaimynas iš minėto buto, kaip vėliau paaiškėjo S. J., dėl ko kilo konfliktas. S. J. pasakė A. J.: „eik nahui“ ir tada konfliktas kilo bendro naudojimo koridoriuje, kur S. J. parvertė A. J. ant žemės ir pradėjo smaugti bei bandė suduoti į veidą, tačiau A. J. pasakius, kad jam baigsis negerai, šis nesudavė. Dėl smaugimo A. J. teigė patyręs fizinį skausmą ir norės rašyti pareiškimą. Atvykę GMP A. J. išsivežė apžiūrai. S. J. ir A. J. nustatyti 0,00 promilių blaivumas. Įvykis filmuotas ,,Bodycam“, (duomenys neskelbtini). Pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2022-09-07 19:00 val. gautas pranešimas iš VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės, kad 18:00 val. GMP dėl kaklo raiščių patempimo iš namų atvežė A. J.. Sumušė kaimynas. Išleistas gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l. 101).???

2022-09-07 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022-09-07 apie 19:00 val. gautas pranešimas, kad 18:00 val. GMP iš namų atvežė A. J. dėl kaklo raiščių patempimo. Sumušė kaimynas. Išleistas gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l. 105).???

2022-09-07 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjos M. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant ekipaže (duomenys neskelbtini), kartu su vyr. patruliu E. A., apie 17:38 val. iš Šiaulių APVK budėtojo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) „ką tik laiptinėje, pranešėja (duomenys neskelbtini) metų, sumušė kaimynas, pargriovė, smaugė, pranešėjas patyrė stresą“. Nuvykus minėtu adresu, pranešėjas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) bute, A. J. paaiškino, kad senai konfliktuoja su kaimynais, gyvenančiais antrame bute. A. J. nurodė, kad kaimynai yra palikę įvairiausių daiktų prie namo ir jų netvarko, todėl jis neapsikentęs, šiandien nufotografavo tuo daiktus, pamatė kaimynas iš minėto buto, kaip vėliau paaiškėjo S. J., dėl ko kilo konfliktas. S. J. pasakė A. J. „eik nachui“, ir tada konfliktas kilo bendro naudojimo koridoriuje, kur S. J. parvertė A. J. ant žemės ir pradėjo smaugti bei bandė suduoti į veidą, tačiau A. J. pasakius, kad jam baigsis negerai, šis nesudavė. Dėl smaugimo A. J. teigė patyręs fizinį skausmą ir norės rašyti pareiškimą. Atvykę GMP A. J. išsivežė apžiūrai. S. J. ir A. J. nustatyti 0,00 promilių blaivumas. Įvykis filmuotas „Bodycam“, (duomenys neskelbtini) ( 1 t., b. l. 106).?

2022-09-07 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros atlikimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas laiptinė. Pareigūnas atvykęs į apžiūros atlikimo vietą priešais save stebi baltos spalvos dviejų aukštų daugiabutį namą. Einame aplink namą į vidinį namo kiemą. Vidiniame kieme einame prie pirmos laiptinės, iš kairės pusės, durų. Priešais save stebi rudos spalvos laiptinės duris, pro kurias patenka į namo laiptinės pirmąjį aukštą. Pirmajame aukšte stebi dviejų butų duris, šalia stebi laiptus, vedančius į antrą aukštą. Laiptai, vedantys į antrą namo aukštą, yra pagrindinė įvykio vieta. Apžiūri pagrindinę įvykio vietą ir aplink ją, tačiau jokių nusikalstamos veikos pėdsakų ar kitų objektų nestebi. Įvykio vieta vaizdo kameromis nestebima, įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta (1 t., b. l. 108-110).?

2022-09-07 asmens apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiojo A. J. kūno apžiūra. Apžiūros protokole nurodyta, kad ant vyro kaklo, nugaros ir kitų kūno vietų išorinių smurto žymių nėra (1 t., b. l. 71-76).

2022-09-12 Šiaulių miesto greitosios medicinos pagalbos stoties pateikta greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, kurioje užfiksuota, kad apžiūrimas A. J.. Taip pat nurodyta, kad asmenį užpuolė kaimynas, smaugė rankomis, dabar jaučia, kad sunku įkvėpti. Preliminari diagnozė: kaklo paviršiaus sužalojimas, sritis nepatikslinta, kita (1 t., b. l. 80, 81).

2022-09-06 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų, darytų į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų su kūno kameromis, apžiūra (1 t., b. l. 115-119).???

2022-09-06 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Policijos registruojamų įvykių registre esančio BPS garso įrašo su užfiksuotu A. J. pranešimu, apžiūra (1 t., b. l. 120-123).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas kitam asmeniui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu. Taigi fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė kyla tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė yra galima tik už veiką – fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kitokiu smurtavimu.

Nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę neigė, tačiau byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad įvykio dieną, t.y. 2022-09-07 tarp kaltinamojo S. J. ir nukentėjusiojo A. J. kilo konfliktas. Tačiau kilo nesutarimų dėl kitų įvykio aplinkybių, dėl smurto naudojimo konflikto metu. Nukentėjusysis A. J. ir kaltinamasis S. J. apklausos metu patvirtino, kad jie yra kaimynai ir tarp jų konfliktai kyla nuolatos dėl buto šildymo ir atliekamų remontų.

Kaltinamasis S. J. dėl nusikalstamos veikos kaltės nepripažino ir nurodė, kad 2022-09-07 vakare apie 17 val. 30 min. savo namo laiptinėje pirmame namo aukšte susitiko su nukentėjusiuoju A. J.. Jį pamatęs A. J. pradėjo reikšti pretenzijas nukentėjusiajam. Kaltinamasis S. J. atsakė nukentėjusiajam necenzūriniais žodžiais, daugiau nieko nedarė ir nesakė. Po jo pasakytų žodžių nukentėjusysis A. J. laiptais užlipo į antrąjį aukštą, kuriame yra jo butas. Praėjus gal kokioms 15-30 minučių, atvyko policijos pareigūnai. Kaltinamasis teigia, kad nukentėjusiojo nesmaugė, nebuvo parvertęs ant laiptų ir nežino, kaip A. J. galėjo atsirasti sužalojimai. Tokia kaltinamojo keliama versija laikytina gynybine, kadangi ją paneigia byloje surinkti duomenys.

Vertinant nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymus, svarbu tai, kad įvykio metu jie buvo tik dviese, ir įvykio niekas nematė. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja M. J., kuri yra kaltinamojo S. J. sutuoktinė. M. J. 2022-09-07 buvo namuose, tačiau konflikto nematė ir nieko negirdėjo. Ji patvirtino, kad tarp kaimynų ilgą laiką vyksta konfliktai dėl namo šildymo. Liudytoja M. J. taip pat policijos pareigūnams patvirtino, kad S. J. ir D. J. nešant į butą spintos dalis, nukentėjusysis jiems trukdė, nes atsistojęs fotografavo jų spintelę, pastatytą bendro naudojimo koridoriuje. Kaltinamasis supyko ir nukentėjusįjį iškeikė necenzūriniais žodžiais. Pati liudytoja M. J. konflikto negirdėjo ir nieko nematė, apie tai sužinojo atvykus policijos pareigūnams.

Liudytoja M. V., dirbanti Šiaulių AVPK miesto ir rajono PK tyrėja, ikiteisminio tyrimo metu atliko ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. V. davė parodymus, kad 2022-09-07 ji dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu E. A.. Apie 17:38 val., iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje ką tik pranešėją sumušė kaimynas, buvo jį pargriovęs, smaugė, pranešėjas patyrė stresą. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėjas A. J.. Aiškinantis įvykio aplinkybes, nustatė, kad konfliktas kilo tarp jo ir tame pačiame name bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenančio S. J.. Pokalbio metu A. J. paaiškino, kad jau seniai konfliktuoja su antrajame bute gyvenančiais kaimynais, kurie pastoviai jį įžeidinėja. Paklausus, dėl kokių priežasčių 2022-09-07 kilo konfliktas, A. J. atsakė, kad kaimynai yra palikę įvairiausių daiktų prie namo ir jų netvarko, todėl jis tuos daiktus nufotografavo, o S. J. tai pamatęs supyko ir pradėjo jį įžeidinėti, liepė jam baigti fotografuoti ir dingti. A. J. pasakius, kad A. J. išsiblaivytų, šis bendro naudojimo koridoriuje parvertė jį ant žemės ir pradėjo smaugti. A. J. tvirtino tuo metu jutęs fizinį skausmą ir net žodžio ištarti negalėjo. Be to, S. J. norėjo jam suduoti į veidą, tačiau to nepadarė, nes S. J. šiek tiek atleidus ranką, jam pavyko pasakyti, kad turės problemų. Po šio pasakymo S. J. pasitraukė nuo jo. Liudytojos M. V. parodymus taip pat patvirtina į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų užfiksuotas vaizdo įrašas su kūno kameromis. Pastebėtina, kad liudytoja M. V. nėra asmeniškai pažįstama su kaltinamuoju ar nukentėjusiuoju ir nėra suinteresuota bylos baigtimi, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jos duotais parodymais.

Kaltinamasis S. J. nuodė, kad kartu su juo įvykio metu buvo jo dukters draugas D. J.. Apklausus liudytoją D. J., jis paaiškino, kad nuvyko į kaltinamojo S. J. namus, kad padėtų jam sunešti baldus. Iš liudytojo D. J. parodymų matyti, kad jis nebuvo visą laiką kartu su kaltinamuoju. Nukentėjusysis ir kaltinamasis laiptinėje buvo dviese, pašalinių asmenų nebuvo, laiko tarpas buvo pakankamas, kad kaltinamasis S. J. galėtų atlikti prieš nukentėjusįjį kaltinime nurodytus veiksmus.

Siekiant patikrinti nukentėjusiojo A. J., kaltinamojo S. J. parodymus, 2023-02-14 buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje (2 t., b. l. 93-100). Iš 2023-02-14 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme nukentėjusiajam A. J. pasiūlyta parodyti vietoje ikiteisminiam tyrimui reikšmingas ir tikrintinas aplinkybes, t. y. kurioje vietoje jis 2022-09-07 stovėjo fotografuodamas namo laiptinėje sudėtus įvairius baldus daiktus, kurioje vietoje minėti baldai, daiktai buvo sudėti, kurioje vietoje stovėjo S. J., jam fotografuojant minėtus baldus ir daiktus, kurioje vietoje ir kaip jis stovėjo tikrindamas pašto dėžutę, kurioje vietoje tuo metu stovėjo S. J., kaip S. J. suėmė jam kaklą, kurioje vietoje ir kaip jis nugriuvo po S. J. pastūmimo, kurioje vietoje ir kaip jis gulėjo S. J. jį spaudžiant savo kūnu, smaugiant ir bandant jam suduoti ranka. Nukentėjusysis A. J. parodė vietą gyvenamojo namo kieme, priešais gyvenamąjį namą ir paaiškino, kad 2022-09-07 atvykęs į jam priklausantį butą, maždaug šioje vietoje pasistatė savo automobilį. A. J. rodoma vieta nufotografuota (foto Nr. 1; 2 t. b. l. 96). Po to A. J. priėjo prie kairėje (žiūrint į gyvenamąjį namą) gyvenamojo namo pusėje esančios laiptinės durų ir į jas rodydamas paaiškino, kad jam atvykus, jos buvo atidarytos. A. J. rodomos durys nufotografuotos (foto Nr. 2; 2 t., b. l. 96). Atsistojęs prie atidarytų laiptinės durų ir ranka rodydamas į šalia durų esančią patalpą, A. J. paaiškino, kad stovėdamas maždaug šioje vietoje jis pasiėmęs mobilaus ryšio telefoną fotografavo rodomoje patalpoje pastatytus įvairius kaimynams iš 2-ojo buto priklausančius baldus ir daiktus. A. J. rodoma vieta nufotografuota (foto Nr. 3; 2 t., b. l. 97). Įėjęs į šalia laiptinės durų esančią patalpą jis dar kartą parodė, kur buvo sudėti kaimynams priklausantys įvairūs baldai ir daiktai. A. J. rodoma vieta nufotografuota (foto Nr. 4; 2 t., b. l. 97). Po to A. J. išėjo į lauką ir vėl atsistojęs į tą pačią vietą prie laiptinės durų, ranka parodė vietą netoli savęs, paaiškindamas, kad jam stovint maždaug šioje vietoje ir fotografuojant, jo rodomoje vietoje atsistojo iš kiemo atėjęs jo kaimynas S. J. ir pradėjo jį įžeidinėti, klausė, kodėl jis čia fotografuoja, liepė jam dingti. A. J. rodoma vieta nufotografuota (foto Nr. 5, 2 t., b. l. 98). Po to A. J. įėjo į laiptinę, betoniniais laipteliais užlipo į pirmąjį namo aukštą, priėjo prie medinių laiptų, kuriais galima užlipti į antrąjį namo aukštą, jais pradėjo lipti. Užlipęs ant trečiojo laiptelio, sustojo, pasisuko veidu į sieną, ant kurios ties minėtu trečiuoju laipteliu yra pakabinta žalsvos spalvos pašto dėžutė, bei paaiškino, kad stovėdamas šioje vietoje norėjo patikrinti rodomą pašto dėžutę. Nufotografuota, kaip A. J. stovėjo ir norėjo patikrinti pašto dėžutę (foto Nr. 6, 2 t., b. l. 98). A. J. taip pat paaiškino, kad kaimynas S. J., atėjęs iš kiemo paskui jį, ir stovėdamas netoli savo buto durų, šalia kurių yra minėti mediniai laiptai, jį toliau įžeidinėjo, vėl liepė dingti ir sakė, kad duos jam į galvą. Nulipęs laiptais žemyn A. J. parodė vietą, kurioje S. J. stovėjo. Jo rodoma vieta nufotografuota (foto Nr. 7, 2 t., b. l. 99). Po to A. J. paaiškino, kad jam vis dar stovint toje pačioje vietoje, t. y. ant trečiojo laiptelio ir pasakius, kad kaimynas išsiblaivytų, šis lipdamas laiptais puolė prie jo, kairiąja ranka sugriebė jam už kaklo ir jį stumtelėję bei nepaleisdamas jo kaklo, parvertė jį ant laiptų. Parodymų patikrinime vietoje dalyvaujančiam Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiajam tyrėjui L. P. laikant manekeną, A. J. paaiškino, kaip S. J. buvo sugriebęs jam už kaklo ir tai nufotografuota (foto Nr. 8; 2 t., b. l. 99). Po to A. J. paėmęs manekeną jį paguldė ant nugaros ant 5-9 laiptelių ir paaiškino, kad S. J. jį parvertus ant laiptų, jis nugriuvo maždaug šioje vietoje. Tai nufotografuota (foto Nr. 9; 2 t., b. l. 100). Po to A. J. patikslino, kad dėl įvykio metu patirto išgąsčio ir streso jam sunku prisiminti tiksliai, kurioje vietoje jis griuvo ir mano, kad galėjo nugriūti ir vienu laipteliu žemiau, t.y. jo kojos galėjo būti ne ant 5-ojo, o ant 4-ojo laiptelio. Po to A. J., priklaupęs ir keliais iš priekio prispaudęs ant laiptų paguldyto manekeno kojas, kairę ranką laikydamas ant manekeno kaklo iš priekio, o dešinę ranką pakėlęs į viršų, paaiškino, kaip A. J. jį spausdamas savo kūnu smaugė ir užsimojęs ranka bandė suduoti. Tai nufotografuota (foto Nr. 10; 2 t., b. l. 100 ). A. J. taip pat paaiškino, kad jam S. J. pasakius, kad šis turės problemų, šis paleido jo kaklą ir atsistojęs nuėjo į savo butą, esantį pirmajame namo aukšte. Paprašius A. J. paaiškinti, kaip susižalojo nugarą ir rankas, jis paaiškino, kad smūgių S. J. į minėtas kūno vietas jam nesudavė, tačiau S. J. jį parvertė ant medinių laiptų, todėl manantis, kad šie sužalojimai atsirado jam nugara, rankomis trenkiantis į laiptelius.

Teismas, vertindamas nukentėjusiojo A. J. parodymus, pažymi, kad nukentėjusiojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje buvo iš esmės vienodi ir nuoseklūs. Nukentėjusysis A. J. viso proceso metu dėl byloje tiriamų aplinkybių buvo nuoseklus, konkrečiai nurodė, kada, kurioje vietoje ir kokius smurtinius veiksmus jo atžvilgiu atliko kaltinamasis S. J., kaip jis reagavo į jo atžvilgiu panaudotą smurtą bei kaip elgėsi iš karto po įvykio. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo veiksmai reaguojant į įvykį buvo nuoseklūs, jis iškart paskambino pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį policijai.

2022-09-07 17:32 val. BPS garso įraše užfiksuotas A. J. pranešimas. Nukentėjusysis A. J. su BPS darbuotojui telefonu kalbėjo 2 minutes 05 sekundes. Jis BPS darbuotojui iškarto pasakė, kad „kaimynas užpuolė mane, smaugė, norėjo primušt. Va dabar ką tik va. Laiptinėje jo. Norėjau eit į savo butą, kai užpuolė, pargriovė ant laiptų ir smaugė mane“.

Nukentėjusiojo A. J. duotus parodymus apie tai, kad įvykio metu kaltinamasis S. J. tyčia suėmęs ranka nukentėjusiajam A. J. kaklą jį parvertė ant laiptų, dėl ko nukentėjusysis A. J. griūdamas ir atsitrenkdamas į laiptų pakopas susitrenkė nugarą ir dešinę alkūnę, bei prispaudęs savo kūnu ant laiptų gulintį nukentėjusįjį A. J., jį smaugė, patvirtina specialisto išvados Nr. G (duomenys neskelbtini), kuriose nurodoma, kad A. J. nustatyti kūno sužalojimai padaryti prieš 1-3 paras iki apžiūros, t. y. 2022-09-07 apie 17.30 val., aplinkybėmis. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialisto išvadą pateikęs ekspertas T. Š. patvirtino specialisto išvadose suformuluotas išvadas. Nusikalstamos veikos padariniai, nukentėjusiajam padaryto sužalojimo mastas neginčijamai nustatyti specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini).

Atkreiptinas dėmesys, kad netrukus po įvykio nukentėjusysis buvo pristatytas į VšĮ Respublikinė (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur 2022-09-07 18:50 gydytojo įraše nustatyta, kad A. J. ryklės gleivinė, užpakalinėje sienoje minimaliai paraudusi (1 t., b. l. 17), kas patvirtina tai, kad kaltinamasis smaugė nukentėjusįjį.

Nurodyti įrodymai paneigia kaltinamojo S. J. parodymus apie tai, kad kaltinamasis įvykio metu nukentėjusiajam nieko nepadarė, o tik vartojo necenzūrinius žodžius, keikdamas nukentėjusįjį. Kaltinamasis S. J. nukentėjusįjį A. J. sužalojo veikdamas tyčia – suėmęs ranka nukentėjusiajam A. J. kaklą jį parvertė ant laiptų, dėl ko nukentėjusysis A. J. griūdamas ir atsitrenkdamas į laiptų pakopas susitrenkė nugarą ir dešinę alkūnę, bei prispaudęs savo kūnu ant laiptų gulintį nukentėjusįjį A. J., jį smaugė. Kaltinamasis S. J. suvokė savo veikos pobūdį ir pavojingumą bei numatė galimus padarinius, t. y., kad A. J. gali būti sukeltas fizinis skausmas arba kad jis gali būti sužalotas. Smurtas prieš nukentėjusįjį buvo vartojamas sąmoningai, taip kaltinamasis demonstravo savo nepasitenkinimą dėl jo netenkinančio nukentėjusiojo elgesio, t. y. kad nukentėjusysis A. J. bendro naudojimo laiptinėje fotografavo S. J. priklausančius sudėtus daiktus. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, kaltinamojo S. J. neprisipažinimas padarius nusikaltimą vertintinas kritiškai kaip siekis išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas, pareikštas S. J. dėl sukelto fizinio skausmo ir nežymiai sutrikdžius A. J. sveikatą, pasitvirtino. Kaltinamojo S. J. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo S. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau neteistas, dirbantis. Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes: priežastis, eigą, trukmę, smurtinių veiksmų skaičių ir pobūdį, padarinius, kaltinamojo biografinius duomenis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam S. J. skirtina laisvės apribojimo bausmė, artima medianai, paskiriant įpareigojimą (BK 48 str.). Teismo vertinimu, intensyvi priežiūra, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pavojingumą – netikslinga. Švelniausia bausmė – viešieji darbai – neskirtina, nesant kaltinamojo sutikimo.

Kaltinamajam S. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

BPK 109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246-6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Nukentėjusysis A. J. ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje 2022-11-28 pateikė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo – 50,15 Eur sumai (1 t., b. l. 33-34). Nurodė, kad turtinės žalos dydį sudaro pirkti vaistai, kurios jis vartojo po įvykio. Kadangi nukentėjusysis teismui nepateikė vaistų pirkimo kvitų, civilinis ieškinys dėl turinės žalos atlyginimo atmestinas.

Nukentėjusysis A. J. ikiteisminio tyrimo metu taip pat pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo S. J. (1 t., b. l. 33-34). Civilinį ieškinį grindė tuo, kad dėl kaltinamojo S. J. nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė emocinį šoką, pergyvenimus fizinį skausmą, išgąstį. Dėl galvos sumušimo teko gydytis ligoninėje, labai išgyveno, jautė įtampą, nepatogumus, sutriko miegas.

Remiantis BPK 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje reglamentuojama, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtine žala CK 6.250 straipsnio 1 dalis laiko asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintą pinigais, tačiau nei neturtinės žalos atlyginimo minimumo, nei jos maksimumo dydžių, CK nenustato. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimus, teismas, atsižvelgęs į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, turi siekti kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusio patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai visa apimtimi negali būti taikomas, nes padarytą neturtinę žalą tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamojo S. J. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam A. J. buvo padaryta neturtinė žala – jis patyrė fizinių, dvasinių ir psichologinių išgyvenimų, todėl padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo S. J. kaltę – padarytas tyčinis nusikaltimas. Įvertinus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, tai, kad rašytinių duomenų apie nukentėjusiojo A. J. vartojamus vaistus nėra pateikta, taip pat nėra duomenų, kad nukentėjusysis būtų konsultuojamas psichologų ar kitų specialistų, taip pat nėra pateikta jokių duomenų apie nukentėjusiam dėl nusikalstamos veikos padaryto sveikatos sutrikdymo likusius liekamuosius reiškinius, pripažįstama, jog nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos yra pagrįstas iš dalies, todėl mažinamas ir iš kaltinamojo S. J. nukentėjusiajam A. J. priteistina 700 Eur (septyni šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kita ieškinio dalis atmetama kaip neįrodyta.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 21,32 Eur civilinį ieškinį už nukentėjusiajam A. J. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 130-135). Civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai. Žala nukentėjusiojo A. J. sveikatai buvo padaryta S. J. kaltais veiksmais, todėl už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 21,32 Eur, priteistina iš kaltinamojo S. J..

Nuo 2022-12-01 iki 2023-06-01 siekiant užtikrinti pateiktą nukentėjusiojo civilinį ieškinį, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė L. S. 2022-12-01 priėmė nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo S. J. piniginėms lėšoms – 1071,47 Eur, esančioms S. J. sąskaitose: „(duomenys neskelbtini)“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi nukentėjusiojo civilinis ieškinys nėra atlygintas, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo, tačiau šią sumą sumažinant atitinkamai priteisto civilinio ieškinio sumai – 721,32 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. J. pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, įpareigojant S. J. per bausmės atlikimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. J. pareikštą civilinį ieškinį 50,15 Eur turtinei žalai atlyginti, atmesti.

Nukentėjusiojo A. J. pareikštą civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo S. J. 700 Eur (septynis šimtus eurų) A. J. neturtinei žalai atlyginti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš S. J. Š. teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 21,32 Eur (dvidešimt vieną eurą 32 euro centus) turtinei žalai atlyginti.

Nuo 2023-06-01 pratęsti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės L. S. 2022-12-01 nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą S. J. piniginėms lėšoms, pakeičiant pinigų sumą – 721,32 Eur. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. J. sąskaitose „(duomenys neskelbtini)“, AB Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) piniginėms lėšoms. Laikiną nuosavybės teisių apribojimą palikti iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo. Leisti S. J. disponuoti 640 eurų kas mėnesį savo reikmėms. Taip pat leisti disponuoti pinigų suma, viršijančia 721,32 Eur.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 vnt. DVD laikmeną su vaizdo įrašais, kuri supakuota į voką, prisegtą prie baudžiamosios bylos viršelio; ir 1 vnt. CD laikmeną su garso įrašu, kuri supakuota į voką, prisegta prie baudžiamosios bylos viršelio – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuorašo išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą. Nurodyti prašymą apeliacinės instancijos teismui apeliacinį skundą nagrinėti žodinio ar rašytinio proceso tvarka.