Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjo skunde (b. l. 2-10) nurodoma, kad Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau - Institucija) 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimu E. S. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 5113 straipsnio 3 dalyje, paskyrė 434 Eur baudą. Institucija Skundžiamame nutarime nurodė, kad E. S. 2015 m. lapkričio 10 d. išvalė dalį Smalių tvenkinio pakrantės, suardė velėną, taip pažeisdamas Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.4 punkto ir LR saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Sunkinančia aplinkybe nurodė tai, kad E. S. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda. Joniškio rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1-874/2017 Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto V. K. 2016 m. lapkričio 18 d. priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-SIAN-77982756-16 panaikino ir bylą nutraukė. Teismas nustatė, kad Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas V. K. 2016 m. lapkričio 18 d. E. S. atžvilgiu priėmė nutarimą Nr. AM-SIAN-77982756-16 administracinio teisės pažeidimo byloje pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 5113 straipsnio 3 dalį dėl to, kad E. S. 2016 m. lapkričio 10 d. Joniškio r. sav., Smalių k., išvalė dalį Smalių tvenkinio pakrantės, suardė velėną, tuo pažeidė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.4 punkto ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Žala gamtai nepaskaičiuota ir neatlyginta (b. l. 57-58). Administracinio teisės pažeidimo protokolas E. S. buvo surašytas 2016 m. lapkričio 10 d. už tai, kad jis 2015 m. lapkričio 10 d. - 2015 m. lapkričio 19 d. Joniškio r. sav., Smalių k., išvalė dalį Smalių tvenkinio pakrantės, suardė velėną, tuo pažeidė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.4 punkto ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus (b. l. 13-14). Pažymėjo, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą privalu išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 straipsnio 1 dalis). Byloje turi būti nustatyta, kokie neteisėti veiksmai buvo atlikti, jų priešingumas teisei bei juos atlikęs asmuo. Nurodė, jog iš bylos medžiagos matyti, kad Institucija taip ir nesurinko duomenų dėl žalos dydžio, tačiau tai nesutrukdė Institucijai 2016 m. lapkričio 10 d. E. S. surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o 2016 m. lapkričio 18 d. priimti nutarimą paskirti E. S. baudą. Atkreipė dėmesį, jog iš ATPK 5113 straipsnio 3 dalies dispozicijos yra akivaizdu, kad šis administracinis teisės pažeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suprasti priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatyti žalingas jo pasekmes ir jų norėti arba nors ir nenorėti šių pasekmių, bet sąmoningai leisti joms kilti (ATPK 10 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė, kad E. S. numatė žalingas savo veiksmu pasekmes ir jų norėjo arba sąmoningai leido joms kilti. E. S. iki šiol įsitikinęs, kad padarė ne pažeidimą, o gerą darbą - sutvarkė apleistą tvenkinio pakrantę, kuria dabar gali naudotis visi gyventojai. Teismas nustatė, jog bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai taip pat vieningai tvirtino, kad anksčiau Smalių tvenkinio pakrantė buvo neprižiūrėta, apaugusi menkaverčiais krūmais, žolėmis, meldais, vikšriais, kurie sudaro kupstus, velėnos faktiškai net nebuvo, o dabar pakrantė tvarkinga ir graži, prisėta daugiamečių žolių, pasodinta medelių ir krūmų. Teigė, jog E. S. paaiškino, kad kreipėsi žodžiu į Joniškio rajono agentūros pareigūnus, teiravosi dėl leidimo atlikti darbus ir jam nebuvo uždrausta juos atlikti, nebuvo nurodyta iš kokių institucijų leidimus darbams jis turi gauti. Tai, E. S. žodžiais, jį nuramino, jis nesijautė darantis pažeidimą. Atkreipė dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu nei Institucijos atstovas, nei apklausiami Joniškio rajono agentūros pareigūnai negalėjo atsakyti į E. S. atstovo klausimą į kokias institucijas privalėjo kreiptis E. S., kokias procedūras atlikti, norėdamas pradėti tvenkinio pakrantės tvarkymo darbus. Teismas nurodė, kad būtent Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, prisiima pareigą įrodyti, jog asmens veikoje yra visi būtini administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teisme ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad Institucija šios pareigos tinkamai neįvykdė - byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, pagrindžiančių E. S. kaltę padarius jam inkriminuojamą pažeidimą, t. y. jo veikoje nėra tyčios. Darė išvadą, jog aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodymų naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai bei, esant nustatytoms abejonėms, byloje nėra neginčytinų ir objektyvių įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad E. S. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 5113 straipsnio 3 dalyje. Taip pat darė išvadą, jog atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, ŠRAAD 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-SIAN-77982756-16 E. S. paskirti nuobaudą yra priimtas pažeidžiant ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3024 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi. Atsakovas ginčijo pirmos instancijos teismo sprendimą, tačiau apygardos teismas procesinį sprendimą paliko nepakeistą. Byloje priėmus E. S. (nagrinėjamu atveju ieškovui) palankų procesinį sprendimą, nebuvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų (išlaidos advokatui už atstovavimą administracinėje byloje) iš atsakovo priteisimo E. S. klausimas. Atsižvelgiant į tai, ieškovas, patyręs nuostolių dėl bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo, teikia teismui skundą, kurio reikalavimą kildina iš atsakovo deliktinės atsakomybės, todėl būtina pasisakyti dėl pagrindų atsakovo atsakomybei atsirasti. Civilinės atsakomybės bendrieji pagrindai yra žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų, kaltė. Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Šioje civilinėje byloje, tiriant įrodymus, jų visumą, būtina vertinti, kad administracinėje byloje yra nustatyti prejudiciniai faktai, kurie reikšmingi įrodinėjimui dėl civilinės deliktinės atsakomybės kilimui reikalingų būtinųjų sąlygų. Aiškindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, byla Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, byla Nr. 3K-3-37/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras ir kt. v. UAB „Naigeda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. D. S., bylos Nr. 3K-3-282/2012; kt.). Taigi prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. Administracinėje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas įsiteisėjo, teismas nustatė prejudicinę reikšmę administracinei bylai dėl žalos priteisimo turinčius faktus. Pavyzdžiui, teismas nurodė, kad Institucija taip ir nesurinko duomenų dėl žalos dydžio, tačiau tai nesutrukdė Institucijai 2016 m. lapkričio 10 d. E. S. surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o 2016 m. lapkričio 18 d. priimti nutarimą paskirti E. S. baudą. Atkreipė dėmesį, jog iš ATPK 5113 straipsnio 3 dalies dispozicijos yra akivaizdu, kad šis administracinis teisės pažeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suprasti priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatyti žalingas jo pasekmes ir jų norėti arba nors ir nenorėti šių pasekmių, bet sąmoningai leisti joms kilti (ATPK 10 straipsnis). Nors tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek 2016 m. lapkričio 18 d. nutarime E. S. kaltinamas dalies Smalių tvenkinio išvalymu, tačiau nurodytuose teisės aktų, kurių pažeidimu kaltinamas E. S., straipsniuose, dalyse ir punktuose nėra numatytas draudimas valyti tvenkinio pakrantę. Bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė, kad E. S. numatė žalingas savo veiksmų pasekmes ir jų norėjo arba sąmoningai leido joms kilti. E. S. iki šiol įsitikinęs, kad padarė ne pažeidimą, o gerą darbą - sutvarkė apleistą tvenkinio pakrantę, kuria dabar gali naudotis visi gyventojai. Teismas nustatė, jog bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai taip pat vieningai tvirtino, kad anksčiau Smalių tvenkinio pakrantė buvo neprižiūrėta, apaugusi menkaverčiais krūmais, žolėmis, meldais, vikšriais, kurie sudaro kupstus, velėnos faktiškai net nebuvo, o dabar pakrantė tvarkinga ir graži, prisėta daugiamečių žolių, pasodinta medelių ir krūmų. Teigė, jog E. S. paaiškino, kad kreipėsi žodžiu į Joniškio rajono agentūros pareigūnus, teiravosi dėl leidimo atlikti darbus ir jam nebuvo uždrausta juos atlikti, nebuvo nurodyta iš kokių institucijų leidimus darbams jis turi gauti. Tai E. S. žodžiais jį nuramino, jis nesijautė darantis pažeidimą. Atkreipė dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu nei Institucijos atstovas, nei apklausiami Joniškio rajono agentūros pareigūnai negalėjo atsakyti į E. S. atstovo klausimą į kokias institucijas privalėjo kreiptis E. S., kokias procedūras atlikti, norėdamas pradėti tvenkinio pakrantės tvarkymo darbus. Teismas nurodė, kad būtent Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, prisiima pareigą įrodyti, jog asmens veikoje yra visi būtini administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Įvertinus byloje esančią medžiagą ir teisme ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad Institucija šios pareigos tinkamai neįvykdė - byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, pagrindžiančių E. S. kaltę padarius jam inkriminuojamą pažeidimą, t. y. jo veikoje nėra tyčios. Darė išvadą, jog aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodymų naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai bei, esant nustatytoms abejonėms, byloje nėra neginčytinų ir objektyvių įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad E. S. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 5113 straipsnio 3 dalyje. Vienas iš administracinės atsakomybės skiriamųjų bruožų yra jos operatyvumas. Apskritai kiekvienos, taip pat ir administracinės, atsakomybės veiksmingumas yra tuo didesnis, kuo greičiau ji pritaikoma. Todėl ilgai nepaskyrus nuobaudos, ją taikyti gali būti netikslinga. ATPK 35 straipsnyje numatytų terminų paskirtis - garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, dėl kurių ji skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad šioje byloje vyr. specialistas I. Š. nutarimą dėl administracinės atsakomybės taikymo ir žalos aplinkai skaičiavimo termino pratęsimo priėmė 2016 m. gegužės 18 d., t. y. jau pasibaigus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytam 6 mėnesių terminui. Šis nutarimas niekur neregistruotas, apie jo priėmimą neinformuotas E. S.. Teismo nuomone, tai ydinga praktika, nes sudaro sąlygas dėl nutarimo priėmimo datos interpretavimo. Institucijos atstovo išsakyta pozicija, kad asmuo pats privalo domėtis tyrimo eiga, negali būti laikoma teisinga, nes asmuo, kurio atžvilgiu pradėta administracinė teisena, turi būti informuojamas apie jo atžvilgiu priimtus nutarimus, net jei jie yra neskundžiami ir negali būti verčiamas nuolat klausinėti tyrimą atliekančios institucijos ar jo atžvilgiu nėra priimtas koks nors nutarimas. Be to, 2016 m. gegužės 18 d. nutarimas dėl administracinės atsakomybės taikymo ir žalos aplinkai skaičiavimo termino pratęsimo yra visiškai nemotyvuotas, jame nėra nurodyta jokių ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant terminas gali būti pratęsiamas. Atsiliepime į skundą Institucijos atstovas nurodo, kad ATPK 35 straipsnio 3 dalies nuostata nenustato baigtinio sąrašo pagrindų, dėl kurių galima pratęsti bendrąjį 6 mėnesių terminą skirti administracinę nuobaudą kitos priežastys nėra detalizuotos, todėl ginčijamu atveju bylos nagrinėjimo terminą pareigūnas pratęsė dėl kitų priežasčių - žalos dydžio apskaičiavimo. Teismas darė apibendrinančią išvadą jog atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimą, ŠRAAD 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-SIAN-77982756-16 E. S. paskirti nuobaudą yra priimtas pažeidžiant ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas. Iš pateiktų nustatytų prejudicinę reikšmę turinčių faktų seka, kad atsakovo deliktinės atsakomybės pagrindai yra įrodyti ir skundas dėl žalos priteisimo turėtų būti tenkinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu. Tačiau kartu pripažįstama, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje gali būti atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003, 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-751/07, 2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010 m. sausio 28 d. nutartis Nr. A822-207/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014). Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.246 straipsnio 1 dalimi ir 6.271 straipsnio 3 dalimi, neteisėta veika gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir dėl neteisėto veiksmų neatlikimo, jų neteisėto vilkinimo (administracinė byla Nr. A6-1286/2006). Kaip jau minėta, viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Todėl teismas, spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, turi visapusiškai ištirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti paminėtų sąlygų, būtinų valstybės ir savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti, buvimą arba nebuvimą, bei nurodyti konkrečius motyvus bei argumentus, kurių pagrindu padaro vienokią ar kitokią išvadą (administracinė byla Nr. A6-1286/2006) (LVAT 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1241/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas „galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“ (2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008). Formuojama teismų praktika nustatant neteisėtus veiksmus padeda kiekvienu konkrečiu atveju įtvirtinti priimamą sprendimą dėl aptariamo civilinės atsakomybės elemento. Šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas - turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, kildinamas iš atsakovo veiksmų, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, iškeliant pareiškėjui administracinę bylą ir surašant nutarimą. Atsižvelgiant į tai pažymėtina, kad tariamo pažeidimo padarymo metu galiojęs ATPK 284 straipsnio 1 dalies bei 286 straipsnio 2 dalies nuostatų turinys, jį vertinant kartu su ATPK 248 ir 257 straipsniais, reikalaujančiais visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei tinkamai įvertinti surinktus įrodymus, leidžia daryti išvada, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis pareigūnas privalo išsamiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. Kaip jau buvo nurodyta, atsakovas pažeidė ATPK 5113 straipsnio 3 dalies ir 10 straipsnio bei 257 straipsnio reikalavimus reikalavimą nustatyti ir įrodyti, jog administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas tiesiogine tyčia, kadangi tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek 2016 m. lapkričio 18 d. nutarime E. S. buvo kaltinamas dalies Smalių tvenkinio išvalymu, tačiau nurodytuose teisės aktų, kurių pažeidimu kaltinamas E. S., straipsniuose, dalyse ir punktuose nėra numatytas draudimas valyti tvenkinio pakrantę. Be to iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad šioje byloje vyr. specialistas I. Š. nutarimą dėl administracinės atsakomybės taikymo ir žalos aplinkai skaičiavimo termino pratęsimo priėmė 2016 m. gegužės 18 d., t. y. jau pasibaigus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytam 6 mėnesių terminui. Šis nutarimas niekur neregistruotas, apie jo priėmimą neinformuotas E. S.. Teismas pabrėžė, kad tai ydinga praktika, nes sudaro sąlygas dėl nutarimo priėmimo datos interpretavimo. Institucijos atstovo išsakyta pozicija, kad asmuo pats privalo domėtis tyrimo eiga, negali būti laikoma teisinga, nes asmuo, kurio atžvilgiu pradėta administracinė teisena, turi būti informuojamas apie jo atžvilgiu priimtus nutarimus, net jei jie yra neskundžiami ir negali būti verčiamas nuolat klausinėti tyrimą atliekančios institucijos ar jo atžvilgiu nėra priimtas koks nors nutarimas. Darė išvadą, kad 2016 m. gegužės 18 d. nutarimas dėl administracinės atsakomybės taikymo ir žalos aplinkai skaičiavimo termino pratęsimo yra visiškai nemotyvuotas, jame nėra nurodyta jokių ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant terminas gali būti pratęsiamas. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimą, darė išvadą, kad ŠRAAD 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-SIAN-77982756-16 E. S. paskirti nuobaudą yra priimtas pažeidžiant ATPK 35 str. 1 d. nuostatas, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje pasisakyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Įvertinus nurodytas išnagrinėtos administracinės bylos aplinkybes, konstatuotina, jog byloje buvo nustatyta, kad Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai veikė ne taip, kaip jie privalėjo veikti, ir pažeidė teisės aktų nuostatas. Šioje administracinėje byloje buvo nustatyti Institucijos pareigūnų veiksmų prieštaravimai teisės aktų reikalavimams, apibrėžiantiems patraukimą administracinėn atsakomybėn, o taip pat bendro pobūdžio pareigų nevykdymas. Tokia išvada daroma, atlikus Institucijos pareigūnų veiksmų analizę teisės normų, reguliuojančių administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo surašymą, plotmėje bei nustatant teisinio reguliavimo pažeidimą. Šiuo atveju Joniškio rajono apylinkės teismui nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą, kai pareiškėjo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, yra pagrindas išvadai, kad Institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nesilaikė ATPK 35, 248, 250 straipsnio 1 dalies 7 punkte, 257, 284 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje surinkti įrodymai buvo prieštaringi, tačiau Institucijos pareigūnai nesiėmė priemonių, kad pašalinti šiuos prieštaravimus, įrodymus vertino vienpusiškai ir nepagrįstai, t. y. nenustačius ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, pareiškėjo atžvilgiu priėmė sprendimą skirti administracinę nuobaudą. Neteisėtas pareiškėjo patraukimas administracinėn atsakomybėn konstatuotas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Tokios aplinkybės tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams, t. y. pareigūnams neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų, pareiškėjas patyrė turtinę žalą, kadangi dėl administracinės nuobaudos panaikinimo turėjo kreiptis į teismą, kas lėmė neišvengiamas išlaidas advokato pagalbai. Taip pat pažymėtina, jog „<...> visų pirma valstybės ir savivaldybių institucijos privalo elgtis teisėtai bei prisiimti atsakomybę už tai“ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Ar. A62-1119/2011). Pasisakant dėl pareiškėjo patirtų išlaidų pagrįstumo, būtina pažymėti, kad prie šios administracinės bylos pridėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1-874/2017 yra pateiktas juridinę galią turintis dokumentas (teisinių paslaugų sutartis), taip pat yra pridedama sąskaita Nr. 2/2017, patvirtinanti, jog šalių susitarimu buvo nustatytas užmokestis advokatui už teikiamą teisinę pagalbą pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. 4/2016 bei pinigų priėmimo kvitas Nr. 867291, patvirtinantis, kad pareiškėjas advokatui sumokėjo pagal išrašytą sąskaitą 1.100 Eur už teisines paslaugas, teiktas būtent šioje ATP byloje Nr. II-1-874/2017. Tokia išlaidų suma nėra aiškiai per didelė, mutantis mutandis atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytas sumas už teiktas teisines paslaugas. Dėl neturtinės žalos priteisimo pažymėtina, kad reikalavimui dėl neturtinės žalos padarymo ir priteisimo negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai, kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, todėl šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Taigi įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą kad egzistuoja kitas - materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju - neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Šiame pareiškime jau minėta, kad faktai, jog pareiškėjas buvo nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, jog privalėjo kreiptis teisinės pagalbos, jog dalyvavo teismo posėdžiuose, kur turėjo įrodinėti savo pozicijos teisingumą, yra nustatyti ir įrodyti. Aplinkybės, kad administracinės nuobaudos paskyrimas sukelia neigiamas emocijas, stresą, išgyvenimus, o šios nuobaudos nuginčijimo procesas sukelia papildomas laiko sąnaudas ir nepatogumus, papildomo įrodinėjimo nereikalauja. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas turi teisę į teisingą neturtinės žalos atlyginimą, kurios dydį įvertina simboline 2000 eurų suma.