Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-05-20 · Administracinė byla Nr. eAS-1079-815/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-05-20
Bylos Nr.
eAS-1079-815/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05005-2025-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ramūnas Gadliauskas, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
T. J.
Atsakovas
Trakų rajono savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
Administracinė byla Nr. eAS-1079-815/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05005-2025-2Procesinio sprendimo kategorija 49 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. gegužės 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. J. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. balandžio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. J. skundą atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas T. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), kurį patikslino, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą Trakų rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas, ir savivaldybė) priimti sprendimą pagal pareiškėjo 2025 m. rugpjūčio 7 d. prašymą; 2) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – draudimą atsakovui patraukti kilnojamą televizijos stotį (toliau – ir KTS) iš nuomojamo 0,0023 ha žemės sklypo dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), į saugojimo aikštelę.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkino.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2026 m. balandžio 3 d. pateikė teismui naują prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – draudimą atsakovui patraukti KTS iš Sklypo į saugojimo aikštelę.

Pareiškėjas prašymą motyvavo tuo, jog pateikė teismui skundą, siekdamas įpareigoti atsakovą priimti sprendimą pagal jo 2025 m. rugpjūčio 7 d. prašymo, tačiau administracinė byla dar neišnagrinėta, o atsakovas vėl ėmėsi neteisėtų veiksmų dėl jam priklausančios transporto priemonės nuvežimo, t. y. ėmėsi atitinkamas pasekmes sukeliančių veiksmų jo atžvilgiu dėl priimto nurodymo nevykdymo, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra adekvatus siekiamam tikslui, nes atsakovas siekia pažeisti proporcingumo principą ir pareiškėjo interesus bei viešąjį interesą, kuris egzistuoja šioje byloje. Pareiškėjo įsitikinimu, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjas patirtų neproporcingai daug išlaidų, taip pat jam tektų bylinėtis dėl patirtų išlaidų kitoje byloje, o tai pareiškėjui būtų našta ne tik laiko atžvilgiu, bet ir finansine prasme, kas prieštarautų bylos koncentracijos, ekonomiškumo principams, kadangi KTS yra itin didelio svorio techninis objektas, kuris nėra suprojektuotas ar kitaip pritaikytas transportavimui, išskyrus panaudojant savaeigę važiuoklę. Važiuoklė saugojimo metu buvo apgadinta ir dėl to buvo iškelta baudžiamoji byla, o KTS neturi kėlimo kablių ar kitų numatytų įtaisų, kurių pagalba būtų galima pakelti objektą ir nesugadinus saugiai pervežti į kitą vietą. Pareiškėjas pažymėjo, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos 2026 m. kovo 25 d. reikalavime Nr. AP3E-1287 „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo“ (toliau – ir Reikalavimas) yra nurodytas „autobusas“, kuriuo pareiškėjas nedisponuoja, ir žemės sklypas, ant kurio „autobusas“ nėra pastatytas. Pareiškėjo įsitikinimu, savivaldybė iki šiol klaidingai interpretuoja faktinę situaciją, nurodydama kažkieno autobusą ir neva užimtus sklypus, nes KTS yra pastatyta ne bendro naudojimo sklype, o pastatui, kurio bendrasavininkas yra pareiškėjas, eksploatuoti skirtame inžineriniame statinyje, kiemo aikštelėje, skirtoje automobiliams laikyti, už kurią pareiškėjas moka nuomą.

Anot pareiškėjo, atsakovui raštu pateikta visa reikalinga informacija ir techniniai dokumentai, nurodantys lietuviško inžinerinio paveldo objekto pastatymo aplinkybes pareiškėjo išsinuomotoje automobilių aikštelės ir žemės sklypo dalyje. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsakovo spaudimas patraukti teisėtai pastatytą jam priklausantį kilnojamą turtą ir vengimas suvokti faktinę situaciją yra paremtas galimai žemės sklypų pardavimo interesais ir neteisėtais veiksmais, susijusiais su pareiškėjo, kaip sklype esančio pastato bendrasavininko, nesutikimu neatlygintinai perleisti palėpės patalpas buvusiai savivaldybės darbuotojai.

Pareiškėjas akcentavo, kad vienintelis išlikęs lietuviškos kilnojamos televizijos stoties komplektas, kurį sudaro du vienetai tarpusavyje technologine įranga sujungtų KTS, yra pareiškėjo nuosavybė ir ruošiami restauracijai. Be to, pareiškėjo įsitikinimu, KTS komplekto apgadinimas tyčia prilygtų pasityčiojimui iš Lietuvos Respublikos mokslo raidos aukščiausių pasiekimų. KTS komplektą sudaro du skirtingi tarpusavyje sujungiamų kilnojamų stočių įrangos vienetai, kurie negali veikti vienas be kito. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad 2025 m. rugsėjo 3 d. eksponatų perdavimo laikinam saugojimui sutartis Nr. 3 patvirtina, kad KTS nacionaliniu lygiu svarbus inžinerinio paveldo ir mokslo raidos objektas. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo pasiūlytas KTS priverstinio išvežimo būdas, perkišant po stoties dugnu metalinius skersinius ir keliant už jų su kranu, negrįžtamai sugadins KTS vertingąsias inžinerines savybes, kadangi stoties apačioje yra elektroninės įrangos ir signalų komutavimo skyriai, kurie nėra skirti jokiai apkrovai, o ypač kėlimo, todėl pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra realus.

Pareiškėjas pabrėžė, kad KTS yra pagaminta Šiaulių Tauro gamykloje ir yra Lietuvos mokslo raidos istorijos ir inžinerinio paveldo objektas, ryškiausiai nurodantis Lietuvos mokslo įstaigų ir gamyklų pasiektą techninį ir mokslinį lygį. Be to, KTS yra ir svarbiausių nepriklausomos Lietuvos įvykių liudininkė tiesioginėmis transliacijomis, t. y. ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui perdavusi aukščiausių vadovų, karalienių, popiežių vizitų Lietuvoje vaizdus, taip pat 1991 m. sausio mėn. įvykių transliacijas. Anot pareiškėjo, remiantis šiuo inžinerinio paveldo objektu galima atkurti įvairius praeities aspektus, pats objektas turi įstorinę, materialią bei nematerialią inžinerinio paveldo reikšmę, kuri yra stacionariai pastatyta nuo 2018 m., pastatui skirtoje aikštelėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini).

II.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2026 m. balandžio 7 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teismas iš pareiškėjo prašymo ir priedų nustatė, kad pareiškėjas gavo Trakų rajono savivaldybės administracijos 2026 m. kovo 25 d. Reikalavimą, kuriuo yra prašoma iki 2026 m. balandžio 10 d. patraukti jam priklausančią transporto priemonę − autobusą, stovintį Trakų miesto bendro naudojimo teritorijoje – laisvoje valstybinėje žemėje, nesuformuotoje atskiru žemės sklypu, kurią patikėjimo teise valdo Trakų rajono savivaldybė. Reikalavime nurodoma, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos iniciatyva buvo atliktas žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ribų posūkio taškų paženklinimas – parodymas, ir parengta situacijos schema, kurioje matyti, kad pareiškėjui priklausanti transporto priemonė stovi ant valstybinės žemės. Reikalavime taip pat teigiama, kad nepatraukus transporto priemonės iš laisvos valstybinės žemės, Trakų rajono savivaldybės administracija organizuos jos nukėlimą, vadovaujantis Trakų rajono savivaldybės tarybos 2025 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. S1E-145 „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo“.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepagrindė, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas akcentavo, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tačiau pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog, netaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismas laikėsi pozicijos, kad paties pareiškėjo galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl atsakovo veiksmų (ar neveikimo), iš esmės galėtų būti atlyginami teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat teismas teigė, kad iš bylos duomenų nėra nustatyta, kad atsakovas ėmėsi KTS (autobuso) pervežimo / perkėlimo veiksmų, atlieka paruošiamuosius darbus ar pan., kadangi pareiškėjas tik gavo nurodymą patraukti transporto priemonę iki atitinkamo termino, kuris dar nėra suėjęs.

Atsižvelgęs į visumą nustatytų aplinkybių teismas priėjo prie išvados, kad šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai ir toks taikymas nebūtų proporcingas, kadangi pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

III.

Pareiškėjas T. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. balandžio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – draudimą atsakovui patraukti KTS nuomojamo Sklypo į saugojimo aikštelę.

Pareiškėjas pakartoja argumentus, kad jis patirtų neproporcingai daug išlaidų, o dar tektų bylinėtis dėl patirtų išlaidų kitoje byloje. Tokia našta pareiškėjui būtų didžiulė tiek laiko, tiek finansine prasme. Be to, tai, anot pareiškėjo, prieštarautų bylos koncentracijos, ekonomiškumo principams.

Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad atsakovas klaidingai interpretuoja susidariusią faktinę situaciją dėl KTS kaip objekto bei vietos, kurioje laikoma KTS.

Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad KTS yra lietuviško inžinerinio paveldo objektas ir tai patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Pareiškėjo įsitikinimu, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių bus ne tik padaryta neatitaisoma ir sunkiai atitaisoma didelė žala jam, bet ir pažeistas viešas interesas, padaryta žala visuomenei ir nuvertinti bei sunaikinti Lietuvos Respublikos mokslo raidos aukščiausi pasiekimai.

Šalies argumentai

Pareiškėjas paaiškina, kad priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas atlieka paruošiamuosius darbus, siekdamas perkelti KTS.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsakovo pasiūlytas KTS priverstinio išvežimo būdas, perkišant po stoties dugnu metalinius skersinius ir keliant už jų su kranu negrįžtamai sugadins KTS vertingąsias inžinerines savybes, kadangi stoties apačioje yra elektroninės įrangos ir signalų komutavimo skyriai, kurie jokiu būdu nėra skirti jokiai apkrovai, o ypač kėlimo.

Atsiliepimas

Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, nurodydama, kad 2026 m. balandžio 22 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyrius, veikdamas pagal galiojančius teisės aktus ir suteiktus įgaliojimus, atliko priverstinį KTS nuvežimą, kadangi stovinti transporto priemonė yra neeksploatuojama ir stovi dalinai ant valstybinės žemės sklypo. Anot atsakovo, minėtos aplinkybės užfiksuotos 2026 m. balandžio 22 d. akte Nr. AP8-169, kuris pridedamas prie atsiliepimo į atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas 2026 m. balandžio 3 d. pateikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti atsakovui patraukti KTS iš Sklypo į saugojimo aikštelę. Pirmosios instancijos teismas 2026 m. balandžio 7 d. nutartimi prašymo netenkino.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-456-442/2023). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog vien tik galimos neigiamos pasekmės pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-556/2023; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-658-1047/2024 ir kt.).

Įvertinusi pareiškėjo skundo reikalavimo bei prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių pobūdį, prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones argumentus, prie prašymo pateiktus duomenis, pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, aptartą teisinį reguliavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija nemato pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtinos sąlygos, kad pareiškėjui kils neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, nors tokią pareigą nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pareiškėjo pateikta 2025 m. rugsėjo 1 d. eksponatų skolinimo laikinam saugojimui sutartis Nr. 1 bei pareiškėjo nuogąstavimai dėl ilgo ir brangaus bylinėjimosi bei galimo KTS sugadinimo nutempimo metu, nepagrindžia minėtos sąlygos. Be kita ko, pažymėtina, kad jeigu pareiškėjas manė, jog atsakovas, priverstinai nutempdamas KTS, sugadins ją, turėjo galimybę iki nustatyto termino pats KTS nutempti ir tokiu būdu išvengti jo nurodomų galimų nuostolių. Teisėjų kolegija vertina, kad atskirojo skundo argumentai, jog galbūt ateityje pareiškėjas bus priverstas inicijuoti kitus teisminius ginčus dėl žalos atlyginimo, taip pat nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. J. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasRasa Ragulskytė-MarkovienėErnestas Spruogis