Utenos apylinkės teismo nuosprendis

E. K. savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino. Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. birželio 14 d. dirbo su porininku Z. J.. Kaltinamasis vairavo tarnybinę transporto priemonę, buvo ekipažo vyresnysis. Link tarnybos galo, gal 1 val. nakties, jie tarnybiniu automobiliu stovėjo Girsteitiškio kaime sankryžoje ir pamatė link jų iš kairės pusės atvažiuojantį automobilį. Privažiavę arčiau, pamatė, kad automobilis techniškai netvarkingas, nupjautu stogu, garsiai burzgiantis, be valstybinių numerių. Faktas, kad tokį automobilį reikėjo stabdyti. Privažiavus prie šio automobilio, buvo pradėta jį stabdyti – įjungti švyturėliai, garsinis signalas, tačiau į tai nebuvo sureaguota ir nesustota, o buvo daromi įvairiausi trukdžiai, kad nebūtų galima to automobilio aplenkti. Per garsiakalbį gal 20-30 kartų buvo sakyta „stokit, policija“. Buvo nakties vidurys, labai tamsu, sausa ir dulkėta. Pareigūnai bandė įvairiai vytis, bandė ir atsilikti, nes kelio praktiškai visai nesimatė, į juos krito visi akmenys, nes po automobiliu kažkas kabėjo – ar duslintuvas, ar kažkokie trosai. Gaudynių metu buvo išdaužtas tarnybinio automobilio stiklas, visa tarnybinė transporto priemonė buvo apdaužyta, buvo padaryta labai didelė žala. Nukentėjusiojo vairuotas automobilis buvo nupjautu stogu, priekinis langas buvo, o šonuose langų nebuvo, nes visas galas buvo be stogo, be bagažinės dangčio. Galima sakyti, kad automobilis atrodė kaip kabrioletas, bet matėsi, kad tai padaryta savom rankom. Sprunkančio automobilio vairuotojas girdėjo ir matė, kad yra stabdomas, nes buvo viskas daroma, kad policijos transporto priemonė jo neaplenktų: pareigūnai į kairę – ir persekiojamas automobilis į kairę, pareigūnai dešiniau – ir automobilis dešiniau. Greitis buvo įvairus – apie 80-100 km/h. Žvyrkelis, plius posūkiai, tai labai neįsibėgėsi. Viskas truko maždaug 20-30 min., bet realybėje atrodė, kad pusė nakties praėjo. Automobilyje buvo vairuotojas, keleivis priekyje, bagažinėje vienas keleivis, dar gale vienas žmogus buvo su įtvaru. Viskas atrodė labai baisiai, nes bagažinėje buvęs žmogus kaip bulvių maišas mėtėsi nuo netvarkingo kelio, nuo netvarkingo važiavimo. Kaltinamasis su kolega bijojo, kad tas žmogus neišgriūtų jiems po ratais, nes tada netyčia būtų pervažiuotas arba patys pareigūnai būtų susižaloję. Iš karto važiavo nuo Girsteitiškio žvyrkeliais, tada įšoko į Alantą, tada nusuko link Anykščių ir buvo ten jau žvyrkelių, po to pievos. To rajono kaltinamasis nelabai pažįsta, nes nėra vietinis. Važiavo tiesiog besišalinančiam automobiliui iš galo. Kai automobilis suko į kairę, atrodo, kad jam ar ratą pradūrė, ar numontavo. Po to ėjo keliukas ir automobilis įšoko į grioviuką, o jiems pavyko jį aplenkti. Norėjo užblokuoti automobilį, bet jis ten judėjo ir, prasitrindamas pro tarnybinės transporto priemonės priekį, išvažiavo toliau ir tada nusuko į laukus. Laukuose vyko gaudynės. Ten ir jie automobilį kliudė, ir automobilis juos kliudė. Matė, kad automobilis jau buksuoja. Buvo ratas pradurtas, gal dėl to buksavo. Tada pareigūnams pavyko privažiuoti prie automobilio iš vairuotojo pusės, prisispaudė, kad vairuotojas negalėtų atidaryti durų, ir abu automobiliai šalia vienas kito sustojo. Sustojus automobiliams, kaltinamasis pro keleivio langą pamatė vairuotojo greitus judesius ir suprato, kad vairuotojas tikrai šalinsis iš automobilio, todėl nutarė kuo greičiau jį sulaikyti. Kaltinamasis iššoko, bėgo pro tarnybinio automobilio galą ir, pribėgęs prie keleivio pusės, pastebėjo, kad vairuotojas su priekiniu keleiviu bando šokti iš automobilio. Kaltinamasis labiausiai buvo susikoncentravęs į vairuotoją, nes buvo padaryta krūva pažeidimų. Automobilio stogas buvo nupjautas, M. U. ir priekyje sėdėjęs keleivis bandė šokti pro duris. Durys buvo uždarytos. Neatsimena, gal šoninio lango nebuvo, durelės lyg buvo uždarytos, nes jie šoko per automobilio viršų. Jie šoko pro dureles. Šoko iš tos vietos, kur nėra stogo, pro keleivio pusę. Jie dėl to ir šoko pro viršutinę dalį, nes neatsidarė durys. Jie šoko pro viršutinę dalį, tai atrodė, kad jie šoko šalia priekinių durelių. Jie šoko pro tą vietą, kur nebuvo stogo. Gal šoko pro galines keleivio dureles, gaunasi mašinos vidurys. Kaltinamasis matė, kai jie buvo beveik šokantys, jie abu buvo pagauti ir pargriauti ant žemės. Kaltinamasis vairuotojui griebė už viršutinės kūno dalis - kaklo, galvos viršutinės dalies, kad šis griūtų ant žemės. Jis krito iš mašinos ant žemės, veidu į priekį. Abu buvo pargriauti - vienas viena ranka, kitas kita. Buvo staigiai pribėgta, jie bandė šalintis ir buvo pargriauti ant žemės, nebuvo laiko kalbėti. Buvo naktis, blogas matomumas, vaizdas buvo nuo švyturėlių. Po šio pargriovimo jie nesipriešino, buvo pakelti ir nuvesti į automobilį. Kai buvo vedamas į tarnybinį automobilį, vairuotojas nesipriešino, antrankių nereikėjo dėti. Porininkas gaudė vairuotojo brolį – žmogų, kuris sėdėjo bagažinėj. Porininkas pamatė tą žmogų, nutolusį nuo jų transporto priemonės, ir iš karto iš tarnybinio automobilio pradėjo jį vytis. Pagavęs atėjo link jų. Kaltinamasis buvo nusisukęs nugara į bagažinėje buvusį ir bėgusį asmenį, jo nematė, tai gal jau pabėgęs buvo. Po kurio laiko atvažiavo ūkininkai su kitu ekipažu, kurie pirmieji – jau neatsimena. Ūkininkai teiravosi, kas čia vyksta, jiems dar buvo paaiškinta, kokia yra situacija, kur jie galėtų kreiptis dėl žalos, nes laukas buvo nemažai išmindžiotas. Ūkininkai taip pat pasakė, kad šitą automobilį mato ne primą kartą ir tiesiog nenori su niekuo pyktis. Nebuvo nei skundų rašyta, nei dar kažko. Buvo iškviestas traliukas. Su tarnybine transporto priemone pažeidėjų automobilis buvo ištrauktas iš lauko ant kelio, pakrautas. Tarnybinėj transporto priemonėj sėdėjo trys piliečiai - vairuotojas, priekinis keleivis ir vairuotojo brolis. Pastarieji du buvo nuvežti namo, nes buvo nepilnamečiai, o vairuotojas jau paryčiais, apie 4-5 val., nuvežtas į Molėtus, į komisariatą, pildyti popierių. Teigė manęs, kad asmeniui priskaičiuos nemažą baudą, gal žmogus nori pasipelnyti. M. U. buvo girtas, buvo nestojimas, be vairuotojo pažymėjimo, buvo bėgimas, taranavimas. Kaltinamasis netrenkė M. U.. Jeigu būtų trenkęs, panaudojęs fizinę jėgą, būtų lūžę akiniai, prakirsta akis. Nukentėjusysis teigė, kad jie kažkur gėrė, sutiko benamį, kad nupirktų alaus, tad galėjo susižaloti, taip pat galėjo susižaloti, kai buvo pargriautas ant pasėlių, ant žemės. Kaltinamasis antrankių nedėjo, nes jie nesipriešino. Atsimena, kad nukentėjusiojo buvo purvinas veidas. Buvo panaudota jėga, kad pargriauti, sulaikyti pažeidėją. Jis laikomas pavojingu sau ir visuomenei. Dar pasisekė, kad nakties metu nebuvo žmonių. Jie buvo pagauti su rankomis ir pargriauti ant žemės. Koncentracija buvo viena – sulaikyti pilietį, o atsiminti visas detales sunku, nes čia sekundžių reikalas. Tai buvo nekasdienis įvykis, kaltinamasis pirmą kartą dalyvavo tokioje situacijoje. Kai pareigūnai nuvežė nepilnametį vairuotojo brolį namo, jų mama buvo neadekvati, nes šaukė ant tėvo, kam davė automobilį. Motinos elgsena pasirodė nenormali. Nukentėjusysis turėjo telefoną su savimi, galėjo juo naudotis. Kai buvo pagautas, vairuotojas pasidarė kitu žmogumi. Jis buvo labai nekalbus, tik pasakė, kad buvo išgėręs, kad bus blogai nuo tėvų. Jis buvo tylus, visą laiką tylėjo. Kaltinamasis bendravo su M. U., jam buvo pasiūlyta apsivalyti veidą. Jis nuėjo, apsiplovė tą veidą ir sėdėjo.

2020 m. lapkričio 19 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu E. K. kaltės nepripažino ir parodė, kad nemušė M. U.. 2020 m. birželio 13 d. nuo 14 val. iki 2020 m. birželio 14 d. 2 val. dirbo kartu su Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu Z. J.. Dirbo tarnybiniu automobiliu „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šaukiniu (duomenys neskelbtini). Tarnybinį automobilį vairavo jis, kolega sėdėjo greta ant priekinės keleivio sėdynės. 2020 m. birželio 14 d. apie 01.00 val. nakties, patruliuodami Molėtų r. sav., Balininkų sen., Girsteikiškio k., pastebėjo važiojantį automobilį be valstybinių numerių, nupjautu stogu ir be bagažinės dangčio. Nebuvo aišku, koks automobilio modelis, bet įtarė, jog tai „VW Passat“. Kadangi automobilis buvo visiškai techniškai netvarkingas, be to, pastebėjo, jog jame buvo apie 4 asmenis, iš kurių vienas gulėjo bagažinėje, su vyr. patruliu Z. J. nutarė šį automobilį nedelsiant sustabdyti patikrinimui. Persekiojamo automobilio vairuotojas į garsinius ir šviesos signalus bei reikalavimą, išreikštą per tarnybinio automobilio garsiakalbį, sustoti, nereagavo. Persekiojamo automobilio vairuotojas nuolat didino greitį ir važiavo kelio viduriu, blokuodamas kairę dešinę kelio pusę, taip neleisdamas jo aplenkti. Minėtą automobilį persekiojo nuo Molėtų r., Balniniškių sen., Girsteitiškių kaimo, per Alantos miestelį, o už jo važiavo žvyrkeliu ir lauko keliais. Kadangi buvo žvyrkelis, kelias sausas, nuo persekiojančio automobilio sklido daug dulkių bei iš po persekiojamo automobilio ratų sklido daug akmenukų, todėl buvo sunku persekioti automobilį ir įžiūrėti, kas sėdi automobilyje, tačiau matėsi, kad bagažinėje be dangčio gulėjo vienas asmuo, lyg gale buvo vienas asmuo bei vairuotojas su akinukais ir greta to keleivis. Persekioti šį automobilį buvo nejauku, kad iš bagažinės neiškristų asmuo. Persekiojimo metu iš po persekiojamo automobilio ratų atšokęs akmuo įskėlė tarnybinio automobilio priekinio stiklo dešinės pusės apatinę dalį. Jam pasirodė, kad vairuotojas tiesiog dėl netvarkingo manevravimo ir galimai didelio greičio nuslydo nuo kelio į šalia esantį griovį, po ko jo automobilis tapo nevaldomas, važiuodamas į ūkininko pasėlius ėmė mėtytis. Matėsi, kad po smūgio į griovį vairuotojas susvyravo ir galimai atsitrenkė į vairą bei staigiai atsilošė atgal į sėdynę, galimai jiems sprogo automobilio padanga. Automobilyje nebuvo saugos diržų, todėl nei vienas iš „VW Passat“ esančių asmenų nesegėjo saugos diržo. Persekiojimo metu dėl galimai sprogusios padangos automobilio greitis pakito, todėl pasėlių lauke pavyko šį automobilį aplenkti iš dešinės, tačiau vairuotojas, neleisdamas jiems to padaryti, metėsi į jų tarnybinio automobilio pusę ir apgadino tarnybinio automobilio priekinį kairės pusės sparną, priekines bei galines kairės pusės dureles. Persekiojamam automobiliui nestojus, jie aplenkė iš kairės jo pusės ir taip bandė jį blokuoti. Tarnybinio automobilio dešine puse prispaudus persekiojamo automobilio kairę pusę, tik tuomet vairuotojas sustojo. Taip buvo apgadinta tarnybinio automobilio, dešinės pusės sparnas, priekinės bei galinės dešinės pusės durelės. Kadangi tarnybinio automobilio dešinė pusė stovėjo greta persekiojamo automobilio kairės pusės, jo porininkas pro savo dešinės pusės keleivio priekines dureles bei persekiojamo automobilio vairuotojas pro vairuotojo dureles, negalėjo išlipti. Jis pažiūrėjęs į persekiojamo automobilio pusę, pro porininko langą pastebėjo, kad vairuotojas skuba lipti pro keleivio pusės dureles. Įvertinęs esamą situaciją, kadangi vairuotojas nepakluso jų pareigūnų teisėtiems reikalavimams sustoti, kas per garsiakalbį buvo kartojama nuolat, t. y. persekiojimo metu garsiakalbiu buvo reikalaujama sustoti ne mažiau 30 kartų, todėl viena mintis buvo sulaikyti vairuotoją, kad nepabėgtų. Jis, pirmas išlipęs iš automobilio, greitai bėgo pro abiejų automobilių galą su mintimi sulaikyti vairuotoją, kuris tuo metu jau lipo pro automobilio priekines keleivio dureles, o šalia jo stovėjo jau išlipęs keleivis. Jis dar vairuotojui nespėjus išlipti iš automobilio, abu asmenis, panaudodamas leistinus fizinius sulaikymo veiksmus, paėmęs abu už nugaros, keleivį dešine ranka, vairuotoją kaire, paguldė juos veidu į žemę. Kadangi buvo tamsu, apšvietimas įvykio vietos buvo tik nuo sklindančių tarnybinio automobilio švyturėlių, todėl negali tikslai nurodyti, už kokios vietos suėmė ir kurioje vietoje juos pargriovė, bet viskas vyko ūkininko pasėliuose, šalia „VW Passat“ automobilio dešinės pusės. Kadangi dešine ranka suėmė keleivį ir tuo pat metu kaire ranka suėmė vairuotoją, pradžioje panaudodamas fizinės prievartos leistinus sulaikymo veiksmus, galimai pargriovė keleivį, po to vairuotoją. Jis nepamena, kokia augančių pasėlių buvo žemė, todėl negali nieko apie tai pasakyti. Jokių smūgių nei vieno asmens atžvilgiu jis nenaudojo. Paguldžius asmenis, jis vairuotojo pasiteiravo, kodėl jis nestojo. Vairuotojas buvo labai nekalbus, nepamena, ar tuo metu kažką paaiškino, tačiau vėliau automobilyje pasakė, kad labai bijo tėvų, todėl bandė išvengti šios situacijos. Jis, abu vaikinus pakėlęs nuo žemės, nuvedė į tarnybinį automobilį ir įsodino į vietą specialiai pritaikytą sulaikytiesiems. Kaip vėliau paaiškėjo, tuo metu jo porininkas vijosi sprunkantį iš įvykio vietos asmenį - vairuotojo brolį, tačiau jo duomenų nepamena. Įsodinti į automobilį asmenys nesiskundė ir nieko nesakė, kad kuriam nors vienam iš jų kas nors skaudėtų. Galimai jau po jo įsodintų asmenų, jo porininkas atvedė laukuose pagautą vairuotojo brolį ir taip pat įsodino šalia jo sulaikytų. Įsodinus į tarnybinį automobilį asmenis, jis ėjo fiksuoti įvykio vietos bei automobilių apgadinimus. Tuo metu į laukus automobiliu „Volvo XC 90“ atvyko ūkininkas su dar dviem asmenimis, kurie paaiškino, kad jie yra šios žemės savininkai ir teiravosi, kas vyksta. Paaiškinus jiems, kur kreiptis dėl žalos atlyginimo, ūkininkas paaiškino, kad šis automobilis dažnai važinėja po šią gyvenvietę, ir jie išvyko. Po kurio laiko privažiavo Molėtų policijos ekipažas, kurie padėjo įforminti įvykį. Išsiaiškinus asmenų tapatybes buvo nustatyta, kad visi keleiviai nepilnamečiai, išskyrus patį vairuotoją. Kadangi keleiviai buvo nepilnamečiai, jie su porininku du nepilnamečius, iš kurių vienas buvo brolis, pristatė į namus, ir perdavė tėvams užpildę perdavimo priėmimo aktą. Antras ekipažas pristatė kitą nepilnametį keleivį su sulaužyta koja. Šį vaikiną jis pastebėjo jau vėliau, kuomet išlipo ir „VW Passat“. Vairuotojo nepilnamečio brolio perdavimo metu motina jam pasirodė neadekvačiai agresyvi, nes ėmė šaukti ant namuose buvusio vyro, priekaištauti dėl automobilio, kurį, kaip jis suprato, davė važinėtis vaikams. Perdavus nepilnamečius, vairuotoją protokolo surašymui pristatė į Molėtų PK komisariatą. Policijos komisariate vairuotojas, kaip nustatyta M. U., niekuo nesiskundė, buvo nešnekus. Rašyti paaiškinimą dėl kokių priežasčių nepakluso jų teisėtiems reikalavimas - sustoti, atsisakė. Policijos komisariate jis nepastebėjo jokių vizualiai matomų sužalojimų, išskyrus purviną veidą bei nešvarius drabužius. Pamena, kad Z. J. dar M. U. pasiūlė eiti į tualetą nusiplauti veidą. Jam surašius protokolą, galimai apie 6 val., atvykus tėvams, vairuotojas buvo palydėtas iki tėvų automobilio. Pamena, kad įvykio vietoje, jau įsodinus asmenis į tarnybinio automobilio specialiai įrengtą vietą sulaikytiems asmenims, kažkas iš vaikinų prašė leisti atsinešti telefoną, tačiau tiksliai nepamena, ar šį telefoną atnešė, ar leido vienam iš jų jį pasiimti. Dėl akinių nieko pasakyti negali, nes tokio prašymo nepamena. Jis jokių neteisėtų tyčinių veiksmų M. U. atžvilgiu nenaudojo ir nesudavė jokiais rankos kumščiais jam į veidą bei nespyrė į šonkaulius, o tik sulaikė leistinu būdu, kaip tai leidžia teisės aktai - panaudodamas leistiną fizinę prievartą, tai yra sulaikydamas pargriovė ant žemės, kad nepabėgtų (t. 3, b. l. 10-14).

2021 m. vasario 5 d. papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu E. K. parodė, kad M. U. jis nemušė. Su savo pirmine apklausa jis visiškai sutinka ir joje nieko keisti ar papildyti neturi. M. U. automobilis buvo be stogo. Jam pribėgus prie M. U. automobilio keleivio priekinių durelių, kadangi vairuotojo durelės buvo užremtos tarnybiniu automobiliu, M. U. kartu su savo keleiviu jau šoko pro automobilio viršutinę dalį ties priekinėms keleivio durelėmis, o jis tuo metu pribėgęs bei vieną asmenį sučiupęs viena ranka, o kitą asmenį kita ranka, juos abu kartu pargriovė ant žemės. Tikslai nepamena, kaip pargriovė keleivį, kadangi buvo labiau susikoncentravęs ties vairuotoju, jis jam buvo svarbiausias. Gerai pamena, kad vairuotoją, t. y. M. U., jis pargriovė veidu ant žemės. M. U. jam nesipriešino, tačiau iš jo greitų judesių buvo akivaizdu, kad ketino bėgti, todėl siekdamas jį sulaikyti, jis suėmęs jį dar lipantį pro automobilio viršutinę dalį, pargriovė veidu ant žemės. Iš M. U. bei jo keleivio staigių judesių, lipant pro automobilio viršutinę dalį, buvo akivaizdu, kad jie ketino nuo jo bėgti. Todėl, įvertinęs šiuos asmenų veiksmus, siekdamas juos sulaikyti, jis juos pargriovė ant žemės. Siekdamas sulaikyti už padarytą teisės pažeidimą, jis paėmęs abu asmenis, kaip minėjo vieną viena ranka, antrą kita ranka, tačiau už kurios kūno dalies nepamena, juos pargriovė ant žemės, taip neleisdamas jiems pabėgti. Tačiau tiksliai kaip viskas vyko, šiuo metu, praėjus tiek laiko jau nepamena, todėl detalizuoti konkrečių savo veiksmų negali. Žino, kad pargriovęs abu asmenis ant žemės ir įvertinęs, jog jie nesipriešina, jis pakėlė ir nuvedė abu į tarnybinį automobilį. M. U. jis jokių smūgių nesudavė, nei į veidą, nei į kitas kūno vietas, tik pargriovė veidu ant žemės, siekdamas jį sulaikyti. Jis mano, kad M. U. galėjo susižaloti vienu iš dviejų būdų: pirmas - tai, kaip minėjo pirminėje apklausoje, kuomet įvažiavo į griovį galėjo veidu atsitrenkti į automobilio vairą ar kitą automobilio kėbulo dalį, antra, kuomet jis M. U. siekdamas sulaikyti už teisės pažeidimą bei teisėto pareigūno reikalavimo nevykdymą, kad nepabėgtų suėmęs lipantį per automobilio viršutinę dalį, iš viršaus pargriovė veidu į žemę, kur jis krisdamas galėjo susižaloti atsitrenkdamas į kokį nors grumstą. Taip pat tiek vienu atveju, tiek kitu atveju M. U. galėjo susižaloti ir kitas kūno vietas, kaip, pavyzdžiui, šonus. Pirminėje apklausoje jo nurodyti „leistini fizinės prievartos sulaikymo veiksmai“ yra, jo supratimu, tik pagal būtinumą esančioje situacijoje leistini veiksmai neperžengiant leistinų ir būtinų sulaikymui ribų. Kaip šiuo atveju, siekiant asmenį sulaikyti už padarytą teisės pažeidimą ir siekiant užkardyti tolesnius teisės pažeidimus, jis neleisdamas pabėgti, pargriovė M. U. bei jo keleivį ant žemės, o įvertinęs tai, kad jie pargriauti nesipriešina, daugiau jokių fizinės prievartos veiksmų jų atžvilgiu nenaudojo, o tik pakėlęs nuo žemės nuvedė į tarnybinį automobilį. 2020 m. birželio 14 d. administracinio nusižengimo medžiagoje ROIK: (duomenys neskelbtini) surašytame savo tarnybiniame pranešime jis nurodė, kad naudojo kovinių imtynių veiksmus, tačiau galimai tiesiog dėl nuovargio pamiršo įrašyti žodį „leistini“. Rašydamas tarnybinį pranešimą ir minėdamas kovinius imtynių veiksmus, jis turėjo galvoje šį M. U. ir jo keleivio sulaikymą, t. y. pargriovimą ant žemės, siekiant, kad asmenys nepabėgtų. Dėl psichofiziologinio tyrimo išvados gali paaiškinti, kad specialistas, iš karto po pirmo testo etapo, kuris susideda iš 5 dalių, jam teigė, kad jis bando apgauti poligrafą ir nedarytų veiksmų bandančių apgauti poligrafą. Jam paklausus specialisto, kokiais jis būdais tai daro, specialistas nepaaiškinęs atsakė, kad pats viską žino, t. y. meluoja. Dėl šio neobjektyvaus teiginio jis susijaudino, pakilo pulsas, širdies plakimas ir galimai spaudimas, testo metu nuolat jautė kažkokį negatyvą. Kadangi įvykio metu viskas vyko staiga, netikėtai ir labai greitai, be toįtakojo, jog jis pats vairavo tarnybinį automobilį, jis tiesiog nebespėjo, o gal iki galo nepaspaudė, todėl neįjungė „Body Cam“ (t. 3, b. l. 15 -19). Vėlesnėse apklausose ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. balandžio 9 d., 2021 m. birželio 15 d. E. K. davė iš esmės analogiškus šiems parodymus (t. 3, b. l. 25-28, 34-39).

2020 m. birželio 14 d. tarnybiniame pranešime patrulis E. K. nurodė, kad 2020 m. birželio 14 d. apie 1 val. 18 min., dirbant kartu su Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patruliu Z. J., su tarnybiniu automobiliu „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „šaukiniu (duomenys neskelbtini)“, patruliuodami Molėtų r., Girsteitiškių k., pastebėjo važiuojantį automobilį be valstybinių numerių bei nupjautu stogu ir nutarė sustabdyti patikrinimui. Transporto priemonės vairuotojas į garsinius ir šviesos signalus bei reikalavimą sustoti nereagavo. Vairuotojas didino greitį ir važiavo kelio viduryje. Bandant aplenkti minėtą automobilį, kad užblokuotų kelią, automobilio vairuotojas vis nusukdavo vairą į tą kelio pusę, kur nukrypdavo jų automobilis, kad negalėtų jo aplenkti. Automobilis buvo persekiojamas nuo Molėtų r. Girsteitiškio k., iki Molėtų r. Želtiškio k. Automobiliui įvažiavus į šalia kelio esančius pasėlius, jie apvažiavo M. U. vairuojamą automobilį, norėdami užblokuoti jam kelią, po ko vairuotojas važiavo toliau, kliudė kairę tarnybinio automobilio „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pusę. Važiuojant paskui persekiojamą automobilį per pasėlių laukus ir bandant aplenkti, vairuotojas antru susidūrimu kliudė dešinę tarnybinio automobilio pusę ir sustojo. Automobiliui sustojus, pastebėjo, kad automobilyje buvę jaunuoliai bando šalintis, todėl jis, išlipęs iš tarnybinio automobilio ir siekdamas sulaikyti vairuotoją, panaudodamas kovinių imtinių veiksmus, pargriovė vairuotoją ant žemės ir sulaikė. Specialiosios priemonės sulaikyto asmens atžvilgiu nenaudotos. Vedant vairuotoją į tarnybinį automobilį, ant veido buvo matyti nežymūs kraujo pėdsakai ties nosimi, rūbai buvo purvini. Jokių kitų sužalojimų ant vairuotojo nepastebėjo. Kiti kartu važiavę asmenys irgi buvo sulaikyti. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo M. U.. Bendraujant su vairuotoju, pajuto nuo jo skindantį alkoholio kvapą. Po blaivumo patikrinimo, kuris buvo atliktas 2 val. 01 min., M. U. nustatytas 0,86 prom. girtumas alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARCK-0048, patikros Nr. 1296544, patikros sertifikatas galioja iki 2020 m. lapkričio 25 d. Patikrinus automobilį pagal VIN ((duomenys neskelbtini)), kuris buvo rastas po automobilio variklio dangčiu, nustatyta, kad tai yra „VW Passat“, jo valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis buvo nuvežtas ir saugomas į M. Vyriovkinos g. 7, Vyžuonėlių k., Utenos r. sav. Nuvežus automobilį, vairuotojas buvo pristatytas į policijos komisariatą. Automobilio vairuotojas išsamų paaiškinimą dėl nestojimo ir savo veiksmų rašyti atsisakė, tik žodžiais paaiškino, jog bijojo sustoti, nes yra vartojęs alkoholio ir, jeigu sužino tėvai apie tai, kas įvyko, bus blogai. Būnant komisariate, M. U. sveikata nesiskundė, medikų nereikalavo. Taip pat nustatė, kad automobilyje kartu važiavo L. K., kuris buvo blaivus, V. U., kuriam nustatytas 0,24 prom., ir M. J., kuris buvo blaivus. Kalbinant, minėti nepilnamečiai į užduotus klausimus neatsakinėjo. Po įvykio nepilnamečiai asmenys buvo perduoti tėvams, surašyti vaiko perdavimo aktai (t. 3, b. l. 130).

Nukentėjusysis M. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu jam buvo 18 metų, jis buvo neblaivus, pripūtė maždaug 0,86 promilės, bet jautėsi gerai. Įvykį atsimena gerai. Tai buvo birželio naktis, po 1 val. Iš pradžių dieną buvo (duomenys neskelbtini) ir šventė draugo gimtadienį iki kokių penkių valandų. Ten alkoholio nevartojo. Po to išėjo į kaimą pas tėvą. Ėjo trise – nukentėjusysis, jo brolis ir L. K.. Pas tėvą gėrė alaus, valgė šašlyko. Taip šventė iki 20-21 val., žadėjo ten ir nakvoti. Mašiną „VW Passat“ paėmė gal 23 val. ir sumanė pasivažinėti - važinėjo sode pas tėvą, o pasivažinėję, pastatė mašiną ir grįžo vidun. Tačiau vėliau jie sutarė važiuoti pas draugą. Tai buvo antras pasivažinėjimas tą vakarą. Pas draugą važiavo su mėlynos spalvos „VW Passat“. Šiai mašinai buvo nepilnai nupjautas stogas, buvo visos durys, gale tik galinė sėdynė, langų nebuvo, saugos diržų nebuvo, bagažinės dangčio nebuvo, pertvara nupjauta, padangos buvo geros, pakeltas priekis, kad pravažumą gerą turėtų, stogas dengė tik priekines sėdynes. Kai nuiminėjo stogą, buvo padarytas stogo užlenkimas už galinių sėdynių, tačiau įvykio metu stogo užlenkimo jau nebuvo, tas stogo kampas buvo nupjautas. Įvykio metu stogas buvo virš keleivio ir vairuotojo, o galinė sėdynė buvo po atviru stogu. Tarp bagažinės ir sėdynes nebuvo pertvaros. Priekinės durelės atsidarinėjo, galinės tik vienos atsidarinėjo – dešinės pusės, keleivio pusės, o vairuotojo galinės neatsidarinėjo. Galinių langų nebuvo, buvo tik priekinis stiklas. Įvykio metu jo pusė lango buvo atidaryta, o šalia sėdėjusio L. K. langas buvo visiškai uždarytas. Šios mašinos jau nebėra. Kai buvo teismas dėl šio įvykio, jis užsitęsė, tai, kad nereikėtų mokėti už aikštelę, nusprendė, kad mašinos jam nebereikia. Nukentėjusysis vairavo „VW Passat“, šalia jo sėdėjo L. K., M. J. sėdėjo gale su koja ištiesta, su ramentais pašonėj, brolis sėdėjo gale. Bevažiuojant Girsteitiškyje jis pamatė stovinčią pareigūnų mašiną. Pareigūnai įsijungė švyturėlius, sakė „stokit“. L. K. pasakė „nestojam“ ir nukentėjusysis nusprendė nestoti. Nukentėjusysis patvirtino, kad matė, girdėjo ir suprato, kad yra stabdomas, suprato, kodėl buvo stabdomas, bet nestojo. Jis neturi vairuotojo pažymėjimo, neturi vairavimo patirties, tik dalyvavo ralyje. Važiavo link Alantos keliu, nemažino greičio, neleido pareigūnams jų aplenkti. Greičio didelio nebuvo. Nelabai atsiplėšė nuo pareigūnų, jų greitesnė mašina. Nusuko į Laičių pusę, nes ten yra kelias, yra kapinių vieta ir tada reikia sukti dešinėn, ten mažutis takas yra. Pro ten pravažiavo ir tada lyg netoli Dapkūniškio privažiavo. Vėl dešinėn reikėjo sukti, tada vėl dešinėn, kalnas didelis, posūkis staigus. Kai prie dvaro atvažiavo, sprogo padanga ir tada pataikė į griovį. Pareigūnai iš paskos. Jis dar bandė išvažiuoti iš to griovio, bet negalėjo, mašina lėtėjo, neturėjo galios ir manevringumo, ir pareigūnai privažiavę trenkėsi į šoną. Jis persisuko į kairę pusę su mašina, kad išvažiuotų, ir nuvažiavo į pasėlius. Pasėliuose policininkai privažiavo iš kitos pusės ir gavosi vėl, kad atsitrenkė. Tada jis vairą susuko dešinėn pusėn, ten buvo kalniukas ir prieš kalniuką mašina sustojo bei užgeso. Tarp mašinų, atrodo, buvo tarpas. Kai sustojo mašinos, L. K. sėdėjo keleivio vietoje, jis pasakė „lipam greit laukan“. L. K. atsisegė diržus, jis irgi, bet L. K. neatidarė durelių, nes rankenėlė buvo palūžus. Tada nukentėjusysis pats atidarė kleivio duris, vieną ranką laikydamas ant panelės peršoko per L. K. ir išlipo iš automobilio. Jis iš automobilio išlipo pirmas. Išlipęs laukan, atsistojęs norėjo kelti rankas, jautė, kad L. K. lipa. Jis stovėjo pirmas, L. K. pašonėje. Nežino, ar pats kažką sakė tuo momentu. Norėjo pabėgti, viskas greitai vyko. Norėjo greitai išlipti iš mašinos ir išlipo pirmutinis, L. K. ruošėsi lipti, bet jis neatidarė durų. Iššoko iš mašinos ir tuo momentu pribėgo pareigūnas. Paaiškino, kad galvojo gal bėgti, dar nebuvo apsisprendęs, buvo pasimetęs. Iš mašinos pasišalino per keleivio dureles, jos buvo pilnai atidarytos. Jis – pirmas, L. K. - antras. Pareigūną pamatė po 10 sekundžių išlipęs, stovėjo priekiu į pareigūną, šis gal iš galo mašinos, gal iš priekio atbėgo. Neatsimena tiksliai, ką sakė, gal „gulam“, gal „stovim vietoj“, gal kėlė rankas, bet nespėjo jų pakelti, nes viskas greitai įvyko. Pribėgęs pareigūnas, pastvėrė nukentėjusiajam už kaklo, bet neatsimena, kuria ranka, laikė už kaklo ir tada nukentėjusysis pajuto smūgį į akį, nepamena į kurią, akiniai dar kažkiek pridėjo, buvo mėlynė apačioj. Pataikė kažkur prie akies. Buvo mažesni akiniai ir kumštis lietėsi su veidu. Buvo smūgis ir tiek. Pareigūnas buvo plikom rankom. Nuo smūgio pargriuvo ant žemės, susiėmęs už veido. Kai jis griuvo šonan, pareigūnas stovėjo priekiu ir dar L. K. gal vertė ant žemės. Kai trenkė, nukentėjusysis krito ant dešinės pusės šono. O pareigūnas tuo metu buvo šone jo, jo nematė, buvo susiėmęs už galvos. Nukentėjusysis bandė susiriesti užsidengęs veidą, kad negautų daugiau į veidą. Jis pametė akinius ir nelabai ką galėjo matyti. Rega jo minusas, bet neatsimena koks tiksliai minusas. Be akinių sunkiai mato, geriau mato šviesoje. Jautė, kad tirpsta viskas, net nežinojo, ką daryti, gulėjo ant žemės ir tada gal po minutės nuo smūgio į akį pajuto spyrį į šoną į kairę pusę. Pradėjo dusint tuo momentu. Kai gavo smūgį, buvo be akinių ir užsidengęs galvą. Abejojo, ar L. K. jam būtų spardęs į šoną, daugiau nieko nebuvo. Skausmus pajuto iš karto, labiausiai skaudėjo akį. Po to pareigūnas jam liepė stotis, bet jis atsakė „nesistosiu“. Tada jį paėmė už kaklo, pasodino mašinoj. Kito pareigūno nebuvo šalia, jis gaudė jo brolį. Po to į mašiną L. K. atėjo, jis sėdėjo per vidurį, kitam šone – brolis. L. K. pašvietė – buvo apsikraujavęs. Atvažiavo kitas ekipažas, davė prasipūsti. Kažkuris pareigūnas leido broliui jo akinius surasti ir abu telefonus, kuriuos atnešė į mašiną. Sako „tu kruvinas visas“. Nusivalė kraują į stiklinę pertvarą. Palaukė, kol atvažiavo traliukas, dar kitas pareigūnas atėjo klausti, kaip užvesti mašiną. Pasakė, kad rakteliu. Po to juos visus išvežė. Brolį užvežė namo, o mama jam porą žodžių pasakė. Jį išsivežė į Molėtus į komisariatą pildyti dokumentų. Pareigūnai nuvedė į kabinetą, atėjo pareigūnas, šnekėjo kažką. Kai komisariate sėdėjo, atsimena gerai, pareigūnas uždavė klausimą „kodėl akinius pametei“, jis atsakė, kad „kai trenkėt – iškrito“, tada pareigūnas pasakė, kad netrenkė ir kad gerai dar pasibaigė. Komisariate, kai pareigūnas paklausė, ko jis tylus, jis atsakė, kad „nereikėjo daužyti manęs“, o šis atsakė, kad „niekas nedaužė“. Tada pareigūnas pakėlė balsą. Nukentėjusysis bijojo. Pildant dokumentus, gal griūdamas, kai jį tempė, susimušė kelią ir kažkaip už kelio buvo susiėmęs tuo momentu. Komisariate jam pasakė „eik nusiprausk“. Jis nuėjo į tualetą, nusprendė nusifotografuoti, kaip atrodo. Nusifotografavo, nusiprausė, atsisėdęs dar vieną kartą nusifotografavo, kaip atrodo. Viską supildė, tada jį paleido, tėvai atvažiavo jo pasiimti. Kitą rytą atsikėlė 11-12 val. ir mama jam sako „pažiūrėk į savo akį“. Buvo apsikraujavusi akis ir paakys raudonas. Mama iškvietė greitąją, kurį nukentėjusįjį nuvežė į Panevėžį. Pora daktarų dėl akies, dėl šono jį peržiūrėjo, kažką išrašė ir paleido namo. Tėvai pasiėmė iš Panevėžio. Tada susisiekė tyrėja ir prasidėjo popierizmai, apklausos. Pareigūnas neigė, kad jį sumušė. Nukentėjusysis L. K. ir broliui sakė, kad sudaužė mašinoj, kai buvo trise. Kai gavo smūgius, L. K. buvo už jo, o kai nuvirto, buvo ant jo kojų, jam prie batų nukrito. Jautė, kad jis yra šone. M. J. sėdėjo ant galinės sėdynės, o brolis išlėkė pievon. Kai per L. K. lipo, M. J. sėdėjo koją ištiesęs, jis stebėjo, matė, kas vyksta. Jis tikriausiai į juos žiūrėjo. O brolis bagažinėj buvo – matė jo galvą. Kai suko posūkį ir padanga sprogo, jie nuvažiavo nuo kelio. Ji sprogo ant kelio. Buvo duobė ant kelio. Mašina šoktelėjo ir padanga išsimontavo, tada jį nunešė šonan. Smūgį gavo iš mašinos, kai pareigūnai privažiavo. Į mašiną nespėjo atsitrenkti, antru bėgiu važiavo, nebuvo greičio. Patikslino, kad jis ir L. K. buvo su diržais, o M. J. ir V. U. – neprisisegę. Kai sprogo padanga, jį pradėjo nešti į kairį šoną, o pareigūnų mašina dar buvo iš galo. Tada pareigūnai atvažiavo iš keleivio pusės ir trenkėsi, nes vairą buvo susukęs dešinėn pusėn. Buvo geras smūgis, tada išstūmė, trenkėsi per visą šoną ir tada kairėn nuvažiavo. Mašiną, kai gavo smūgį, suko dešinėn, ten buvo kalniukas. Tada atvažiavo pareigūnai iš kairės ir jie kažkaip sustojo netoli jo durų. Ir tada lipo per lauko pusę. Mašina nebevažiavo. Važiavo nuo pareigūnų, nes kai gavo smūgį, iškart suko kairėn, tada suko į dešinę pusę. Tikslas buvo pasitraukti nuo pareigūnų. Gal pareigūnui nervai neatlaikė, todėl nukentėjusysis ir gavo porą smūgių. Nugriuvęs ėmėsi už veido, nes jam skaudėjo. Griuvo nuo smūgio, nes smūgis geras buvo. Kai įvažiavo į laukus, suvokė, kad nepabėgs. Jie tik su L. K. pasitarė. Pareigūnas buvo piktas, dėl to gal trenkė. Kai ir jis išlipinėjo, pasijautė kitaip, jėgų atsirado. Teigė, kad visiškai nevengia baudų, vakar vieną sumokėjo. Teigė, kad tegul pareigūnas susivokia, kad sumušė jį, tegul atsako. Patikslino, kad saugos diržą atsisegė sustojus mašinai, buvo krūtinės vietoj. Smūgio metu stojo pamažu, smūgio nebuvo. Bėgo per dureles, per stogą negalėjo išlįsti. Išlipęs stovėjo, laukė, tada nespėjo nieko padaryti, nes pareigūnas atbėgo. Jis artėjant rėkė „stokit“. Jis trenkė, tai gal piktas buvo. Po smūgio krito ant šono, buvo išgėręs alaus. Krito nuo smūgio iš karto į tą šoną, nes kitam šone L. K. stovėjo. Gal tada ir kėlė rankas, bet nespėjo. Buvo tamsu, jau nesuprato, ką gali padaryti. Teigė, kad anąkart gal ne taip sakė, bet šįkart teisingai sako, jau dabar priprato ir normaliai šneka. Gal anksčiau ir melavo, gal pasimetęs buvo. Dėl rankų gal apsimelavo. Griuvo nuo smūgio. Nežino, kodėl pasirinko ton pusėn griūti. Krito prie L. K., bet neatsimena, ar jis gulėjo. Griuvo ant L. K. kojų. Smūgių nepalygins, nesimuša kasdien. Išlipęs jautė tik, kad L. K. lipa, jis buvo už nugaros nukentėjusiajam. Nežiūrėjo – jautė, kad jis judėjo. Patikslino, kad negalėjo lipti per stogą, nes virš jo buvo stogas.

2020 m. birželio 16 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu M. U. parodė, kad 2020 m. birželio 14 d. nakties metu, galimai apie 1 val., jis su draugais L. K., V. U. ir M. J. nutarė jo pirktu automobiliu „VW Passat“ pasivažinėti po apylinkes. Jis ir jo brolis buvo pavartoję alkoholio, t. y. jis išgėrė apie du butelius, o brolis galimai apie vieną stiklinę 7,5 proc. stiprumo alaus. L. K. ir M. J. alkoholio nevartojo. Automobilį vairavo jis. Jo brolis atsisėdo į bagažinę, L. K. ant priekinės keleivio sėdynės, M. J. ant galinės automobilio sėdynės, o jis už automobilio vairo. Apie 1 val. 40 min., važiuojant į Girsteitiškio kaimą, Molėtų rajone, jis pastebėjo stovintį policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, tačiau automobilio viršuje nedegė jokie švyturėliai. Supratęs, kad stovi policijos pareigūnai, jis sankryžoje, važiuojant nuo Balninkų kaimo pusės, pasuko į kairę pusę, tuomet pro galinio matymo veidrodėlį pamatė, kad paskui važiuoja policijos automobilis su įjungtais mėlynos - raudonos spalvos švyturėliais. Pasimetęs ėmė sprukti, taip važiuojant pro Alantos miestelį ir pravažiavus Dapkūniškių kaimą, Janonių kaimą, pasuko į dešinę kelio pusę, privažiavus dvarą pasuko į pievos keliuką, kur įvažiavus į duobę sprogo automobilio padanga, po ko iš dešinės pusės jo vairuojamą automobilį taranavo policijos pareigūnų automobilis. Kad pasitraukti nuo policijos pareigūnų automobilio, jis vairą susuko į kairę pusę, tuo metu tas pats policijos pareigūnų automobilis privažiavo jam iš kairės pusės ir taranavo jo automobilį iš kairės ir automobilis užgeso. Kadangi policijos pareigūnų automobilis buvo įsirėmęs į jo kairės pusės vairuotojo dureles, jis išlipo pro keleivio priekines dureles ir, iškėlęs rankas į viršų, jas sunėręs ties pakaušiu, ėmė sakyti pareigūnams, jog stovi ir niekur nebėgs. Taip elgėsi, nes išsigando, todėl šaukė pareigūnams, kad stovi ir niekur nebėga. Jis kartu su L. K., kuris sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės, išlipo praktiškai vienu metu, L. K. pirmas, o jis iš paskos. Jis nematė ir negali pasakyti, ar pribėgęs pareigūnas sudavė L. K., tačiau jam stovint ir sakant pareigūnui, besiartinančiam prie jo nuo automobilio galinės dalies „Stoviu, niekur nebėgsiu“, pareigūnas, pribėgęs ir nieko jam nepasakęs, suėmė viena ranka už kaklo priekinės srities, dėl ko pajuto kairės pusės šoninėje kaklo srityje skausmą, o kita ranka, galimai kumščiu, sudavė jam į dešinę akį, dėl kurio skausmo jis susiėmė už veido delnais ir priekiu nukrito ant gulinčio L. K.. Jis buvo su akiniais, kurie apsaugojo jį nuo didesnių sužalojimų. Džiaugiasi, kad nesudužo stiklas ir nesulindo stiklo šukės į akį. Nuo suduoto smūgio jo akiniai nukrito ant žemės. Jis nematė, kokiu metu ir dėl kokių priežasčių L. K. gulėjo ant žemės. Nukritus jam ant L. K., tas pats pareigūnas, kojos avimu batu (kadangi pajuto bato spyrį), jam spyrė į dešinės pusės šonkaulius, kas sukėlė jam didelį skausmą dešinės pusės šonkaulių srityje. Nuo skausmo jam buvo nutirpęs veidas, tiksliau dešinė pusė bei labai skaudėjo šonkaulius ir trūko oro. Orą gaudant, bandė giliau kvėpuoti. Nors buvo tamsu, tačiau gerai matė, kad prie jo pribėgo ir sudavė smūgius plikas pareigūnas, kurį geriau apžiūrėjo Molėtų policijos komisariate, kuomet buvo pristatytas protokolo surašymui. Pareigūnas, kaip jau minėjo, buvo plikas, neaukšto ūgio, vidutinio kūno sudėjimo ir jo oda įdegusi saulėje. Galėtų jį atpažinti. Antras pareigūnas, kuris buvo kartu, jo nemušė, neįžeidinėjo. Po suduotų smūgių tas pats pareigūnas jam nurodė keltis ir eiti prie tarnybinio automobilio, kur įsodino ant galinės tarnybinio automobilio sėdinės. Neilgai trukus, šalia jo į tarnybinį automobilį įsėdo jo brolis V. U. ir draugas L. K.. Jiems sėdint tarnybiniame automobilyje, po kelių minučių atvyko antras policijos pareigūnų ekipažas. Tuomet priėjo policijos pareigūnė, kuri jiems visiems davė pasitikrinti alkotesterio matuokliu blaivumą. Alkotesteris parodė 0,86 promiles. Priėjus antram pareigūnui, jis paprašė, kad atneštų jo akinius, kurie nuo suduoto pareigūno smūgio nukrito ant žemės. Pareigūnas į jo prašymą nereagavo. Po kurio laiko, įsėdus abiem pareigūnams į automobilį, jo brolis ėmė pareigūnų prašyti atnešti jo akinius. Kadangi nuo pareigūno smūgių skaudėjo galvą bei šonkaulius, jautė silpnumą, todėl buvo pasirėmęs rankomis galvą ir nematė, kuris pareigūnas leido jo broliui eiti atnešti akinius bei pasiimti iš automobilio telefoną. Brolis grįžo su telefonu, o pareigūnas atnešė akinius, tačiau nematė, kuris iš pareigūnų jam juos padavė, nes paėmė nuleidęs galvą. Jam paėmus akinius, jie buvo smėlėti bei jų auselės buvo atsilenkusios į kitą pusę, tačiau nesulūžusios ir stiklai nesudužę. L. K. paėmęs iš jo akinius, juos gražiai atlenkė atgal ir padavė jam, kuriuos užsidėjo ant akių. Tuomet pareigūnai parvežė jo brolį ir L. K. į namus, jis tuo metu visą laiką sėdėjo tarnybiniame automobilyje ir laukė. Perdavus L. K. ir brolį tėvams, pareigūnai jį atsivežė į Molėtų policijos komisariatą. M. J. liko su kitu policijos pareigūnų ekipažu. Policijos komisariate pareigūnė jo pasiteiravo, ar jis nenorėtų į tualetą, bei parodė, kur yra. Užėjęs į tualetą, jis nusivalė smėlį nuo akinių. Išėjus iš tualeto, pareigūnas, kuris naudojo prieš jį smurtą, nurodė jam atsisėsti kabinete netoli jo esančio stalo. Komisariate jis buvo nuo 4 val. iki 6 val. ryto. Pareigūnas, įvykio vietoje naudojęs prieš jį smurtą, nebuvo agresyviai nusiteikęs, nes nevadino jo įžeidžiančiais žodžiais ar keiksmažodžiais, galimai smūgiavo tiesiog pagautas adrenalino. Sudavęs smūgius, galimai įvertino, kad jis nesipriešina, todėl nematė pagrindo naudoti spec. priemonių, kurios nei prieš jį, nei prieš jo draugus nebuvo naudojamos. Antras pareigūnas prieš jį nenaudojo fizinės prievartos ar įžeidžiančių žodžių. Pareigūnai nei jo asmens kratos, nei automobilio apžiūros neatliko. Taip pat jam į alkotesterį davė pasitikrinti blaivumą tik vieną kartą įvykio vietoje, kaip jau minėjo tarnybiniame automobilyje. Dėl patirto fizinio skausmo, tai yra dėl pareigūno sugriebusio jį už kaklo priekinės srities ir apdraskius kairės pusės šoninę kaklo sritį, sudavus smūgį į dešinę akį bei spyrus į dešinius šonkaulius dėl ko jis pajuto didelį fizinį skausmą, jis turi pretenzijų. Dėl šių veiksmų jis patyrė didelį fizinį skausmą ir nori, kad jį sumušęs pareigūnas atsakytų nustatyta tvarka. Policijos komisariate jis sėdėjo kabinete nulenkęs galvą, kadangi jam ją skaudėjo. Atvykus į Molėtų rajono policijos komisariatą ir išlipus iš automobilio, einant į tarnybines patalpas, jam labai skaudėjo koją, tačiau dėl kokių priežasčių negali pasakyti, gal griūnant užsigavo, nežino. Eidamas į tarnybines patalpas jis laikėsi už kojų ties kišenėmis, nes skaudėjo kairę koją. Negali pasakyti, kuria ranka pareigūnas jį sugriebė už kaklo ir kuria ranka bei koja smūgiavo, nes nematė (t. 1, b. l. 94-97).

2020 m. gruodžio 14 d. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją M. U. parodė, kad važiuodami – jis, L. K., V. U. ir M. J., automobiliu „VW Passat“ pas draugą, Girsteitiškyje pamatė pareigūnų mašiną. Šalia sėdėjęs L. K. sakė „bėgti“, jis jo paklausė. Bėgo toli, šunkeliais, po ko sustojo, nes atrodė, jog prašovė padangą ir nuslydo nuo kelio į šoną, ten buvo ūkininkų pasėliai. Pareigūnai juos taranavo, mašina užsėdo visiškai. Jis pirmas iššoko per keleivio pusę ir tada L. K. iš paskos. Gavo smūgį į akį, tikriausiai iš kumščio, jam nukritus pajuto spyrį į šonkaulius, tuos smūgius sudavė pareigūnas. Buvo sunku kvėpuoti, negalėjo įkvėpti oro. Skaudėjo koją, gal pataikė į akmenį, kelį susitrenkė gal ant žemės, o gal į akmenis. Atsisėdus į mašiną, pareigūnas liepė pūsti, šalia pasodino brolį ir L. K.. Jis brolio paprašė surasti akinius, nes nieko nematė. Broliui atnešus akinius, jie buvo perlenkti, nes gal ant jų buvo užlipta. Pareigūnai parvežė namo jo brolį, tada L. K., o jį į areštinę. Areštinėje rašė protokolą. Pareigūnams leidus, nuėjęs į tualetą, telefonu nusifotografavo, kaip atrodo. Buvo gili naktis, jau švito. Tikslaus mėnesio ir datų neatsimena. Bėgdami nuvažiavo apie 10 km., tai užtruko gal kokių 20 min. Važiavo „VW Passat“ automobiliu. Automobilis nebuvo registruotas, tik buvo pirkimo - pardavimo sutartis. Automobilį vairavo jis. Kai jie nuvažiavo nuo kelio, pareigūnai privažiavo iš vienos ir iš kitos pusės, o jo padanga buvo tuščia ir išsimontavo, pradėjo buksuoti mašina. Policijos pareigūnai privažiavo prie jo automobilio lygiagrečiai iš kairės pusės ir privažiavo taip, kad neatsidarytų jo durelės. Policijos automobilis buvo „Škoda Yeti“. Tuo automobiliu buvo atvykę du pareigūnai. Vienas pareigūnas buvo plikas, nedidelio ūgio, jo vardas D. Vardą sužinojo iš tyrėjos. Kitas pareigūnas dar nebuvo pribėgęs. Visus veiksmus prieš jį atliko vienas pareigūnas. Kitas pareigūnas nei jam, nei draugams nieko nedarė. Kai važiavo automobiliu, jis ir L. K. sėdėjo priekyje, jis vairuotojo pusėje, o draugas keleivio, M. J. su sulūžusia koja sėdėjo ant galinės sėdynės, o brolis sėdėjo bagažinėje, kuri nebuvo uždaryta. Automobilio vairas kairėje pusėje. Kai lipo iš automobilio, išlipo per keleivio pusę. Išlipant iš automobilio, negalėjo pats susižaloti ar susitrenkti. Išlipęs iš mašinos, jis stovėjo, o pribėgęs pareigūnas sudavė smūgį. Paskui jį iššoko L. K., kuris jam buvo už nugaros, atbėgęs pareigūnas paėmė jam už kaklo, laikė ir, kai laikė, sudavė smūgį į galvą, akį, o pargriuvus gavo smūgį iš kojos į šonkaulius ir nuvedė į mašiną. Kai atėjo pareigūnas, nieko jam nesakė, iš karto buvo smūgis. Apklausoje 2020 m. birželio 16 d. buvo nurodęs, kad „išlipęs sakė, kad stovės ir niekur nebėgsiu“, nežino ar kas ką girdėjo, nes buvo sutrikęs. Jis nesipriešino, jie tik stovėjo ir pribėgo pareigūnas. Iki sulaikant pareigūnams nebuvo sužalotas kitų. Viskas vyko greitai, buvo tamsu, buvo taip siaubinga, kad pareigūnas trenkė ir parkrito ir nieko normaliai nematė. Tuo metu L. K. buvo nugriuvęs ant žemės. Pirmas ant žemės, atrodo, kad nugriuvo L. K., nes jis jam nugriuvo ant kojų. Kai nukrito ant žemės, jam skaudėjo koją. Jam buvo nustatyti sužalojimai - išsiliejęs kraujas akyje, apdraskymai ant kaklo ir ant dešinio šono, panašiai ties pilvu. Kai sulaikinėjo ir gavo smūgį, jis stovėjo į automobilį atsisukęs nugara. Pareigūnas pribėgo iš keleivio pusės, jam iš dešinės pusės. Pareigūnas jam suėmė už kaklo ir gavo smūgį iš kumščio. Antrankiai nebuvo dedami, dujos nebuvo naudojamos. Prieš kitus draugus, kurie važiavo kartu, irgi nebuvo naudojamos jokios specialiosios priemonės. Jam matėsi atliekami pareigūno veiksmai. Jo brolis bandė pabėgti per laukus, bet kitas pareigūnas jį pagavo. Brolis ar galėjo matyti sudavimo momentą, nežino, bet gal galėjo. Vėliau jis atpažino pareigūną, kuris jam sudavė smūgį. Parodymų patikrinimas vietoje buvo atliktas. Jo nuomone, pareigūnas jam tyčia sudavė, nes galimai neatlaikė nervai. Kada buvo nuvežtas į policijos komisariatą, save fotografavo ir nuotrauka, kuri buvo siųsta M. J., buvo daryta policijos komisariato tualete, tai buvo po įvykio praėjus 2 valandoms nuo smūgio sudavimo. Jis buvo apklaustas birželio 16 d. tuo metu davė teisingus parodymus. Anksčiau su šiuo pareigūnu nebuvo susitikęs, jis jį pirmą kartą pamatė, kai buvo pagautas. Kitas pareigūnas, jam atrodo, gaudė jo brolį, nes pareigūnas nebuvo dar atbėgęs. M. J. sėdėjo ant sėdynės, nes negalėjo atidaryti durų, nepasiekė rankenos. Vėliau buvo paleistas ir nebuvo taip, kad susižalotų pats. Tėvams paskambino ir jie atvažiavo, jo laukė stotelėje. Kai grįžęs pamiegojo ir mama pamatė, kad kraujuoja, pranešė medikams. Medikai apžiūrėjo. Visiems medikams nurodė tapačias aplinkybes, kaip patyrė sužalojimus. Medikai klausė, kas nutiko, sakė, kad bėgo nuo pareigūnų ir gavo smūgius nuo pareigūnų, o pats galėjo susitrenkti tik kelį. Matė, kokius įrašus darė medikai medicininiuose dokumentuose, ir jie buvo užrašyti teisingai. Skaitė tik vieną dokumentą, o kitų ne, buvo tik akį užmetęs. Kai automobiliu prispaudė policijos pareigūnai ir staigiai išlipinėjo, L. K. sėdėjo keleivio sėdynėje, jis išlipo gražiai, atsidarė duris. Kai išlipo jis, tada išlipinėjo L. K.. Kai pribėgo policininkas, L. K. dar nei gulėjo, nei stovėjo. Kai pajuto smūgius, jis nukrito ant jo kojų. Kai pribėgo pareigūnas, L. K. jau buvo atsistojęs už jo, o kai jis griuvo jam buvo sunku ir nežino, ar L. K. stovėjo ar gulėjo, bet atsidūrė ant L. K. kojų. Kai tik išlipo pribėgo pareigūnas. Ankstesnės apklausos metu jis teisingai nurodė, kai sakė, kad jis stovės ir niekur nebėgs, jis davė tokius parodymus, nes buvo panašiai. Kai išbėgo iš mašinos, ėmė rankas kelti ir tada prie jo pribėgo pareigūnas. Jo rankos už pakaušio nebuvo uždėtos. Sako dabar teisingai. Tam protokole parašyta, kad laikė už galvos, bet gal ne taip suprato viską. Iš automobilio jis išlipo pirmas, o tada iš paskui jį L. K., gal ne taip pirmoje apklausoje tyrėja jį suprato. Smūgis buvo iš priekio, o akiniai nelūžo, nes buvo plastmasiniai. Akinai nukrito nuo smūgio, kai trenkė. Smūgis buvo į akį. Jam tikriausiai smogė į dešinį paakį, iškart po akiniais, po akimi buvo raudona. Kai gulėjo ant L. K., pareigūnas spyrė į dešinį šoną, buvo stiprus smūgis iš kojos bato. Ta vietovė buvo gražiai iškultivuotas laukas, užaugę gal kviečiai. Jam gulinčiam pareigūnas sudavė. Kai pargriuvo ant L. K., gulėjo, nes sunku buvo kvėpuoti. Kai pargriuvo, po poros sekundžių pajuto smūgį iš bato į šonkaulius. Po spyrio buvo dusimas ir nebesistojo tikrai. Kai jie jau nuvažinėjo nuo kelio ir buvo tuščia padanga, jo vairuojamą automobilį ėmė nešti nuo kelio į kairę pusę, o pareigūnai privažiavę stūmė jį į pievas. Kai pareigūnai atsitrenkė, nuvažiavo į kairę, tada vairą suko į dešinę. Pareigūnai taranavo juos, o ne jie juos. Kai automobilis įvažiavo į griovį, automobilis lėtai sustojo ir niekur užsigauti negalėjo, niekur neatsitrenkė, jokio smūgio nebuvo ir negalėjo susitrenkti. Prie jo besiartinančiam pareigūnui sakė, kad „stoviu ir niekur nebėgu“. Mano, kad pareigūnas negalėjo girdėti ką sakė, nes buvo užkurta ir jo ir pareigūnų mašina. Policijos automobilio sirenos veikė, tai pareigūnas galėjo ir negirdėti šių žodžių (t. 1, b. l. 99-102).

2021 m. gegužės 26 d. liudytojo apklausos metu M. U. palaikė savo ankstesnius parodymus, papildomai nurodydamas, kad teismo apklausoje teisėjui pasakė, kad pareigūno vardas yra D., kurį jam pasakė tyrėja, tačiau to nebuvo, kodėl taip pasakė, jis nežino, gal tuo metu pasimetė. Taip pat perskaitęs L. K. parodymus, teisme pastebėjo netikslumus, kad jis teigia, jog jie tą naktį važiavo penkiese, tačiau tai netiesa, jie važiavo keturiese. L. K. teisėjo apklausoje teigė, kad jam pareigūnas sudavė smūgį į pilvą, ko tikrai nebuvo. Vėliau jis L. K. teiravosi, kodėl jis taip pasakė, į ką L. K. jam atsakė, jog jam tuo metu taip pasirodė, jog pareigūnas jam sudavė kumščiu į pilvą. Kaip jau ir minėjo, pareigūnas jam išlipusiam minėtą naktį iš automobilio, pribėgęs ir nieko nesakęs, suėmė viena ranka už kaklo, dėl ko jam medikai nustatė odos kraujosruvą kaklo kairėje pusėje, bei kitos rankos kumščiu sudavė į dešinę veido sritį ties akimi, kur medikų buvo nustatyta dešinės akies sumušimas, t. y kraujosruva apatiniame voke. Dėl suduoto smūgio į veidą, jam nugriuvus priekine kūno dalimi ant žemės, pajuto pareigūno stiprų smūgį t. y. spyrį batu į dešinį šoną, kurio srityje, po medikų apžiūros jam buvo nustatyta didžiulė kraujosruva. Šie pareigūno suduoti smūgiai jam sukėlė didelį skausmą, dėl ko buvo pablogėjusi sveikata ir jis kurį laiką gydėsi. Kairį kelį jis galimai susižalojo griuvimo metu po pareigūno suduoto į veidą smūgio, kadangi kelio sąnaryje skausmą pajuto tik besikeldamas ir vedamas į tarnybinį automobilį. (t. 1, 104-106 p.)

Liudytojas L. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad važiavo su mašina ir pastebėjo policijos pareigūnus, tada jie nusuko link Alantos. Policija įjungė švyturėlius, bet jie nestojo, važiavo link namų. Neatsimena, kaip ten buvo. Atsimena tik įvykį. Važiavo su draugais M. U., V. U. ir M. J. „VW Passat“ automobiliu, vairavo M. U.. Jis sėdėjo keleivio pusėje priekyje. Pareigūnai reikalavo sustoti, bet jie važiavo toliau, nes buvo išsigandę, pirmas kartas, nežinojo ką daryti. Sustojo, nes buvo padanga kiaura ir pareigūnai sustabdė - vieną kartą pastūmė į kairę pusę automobilį ir prisigretino. Galima sakyti taranavo iš dešinės ir iš kairės. Jis negalėjo išlipti, nemokėjo atidaryti durų, tai tada M. U. perlipo per jį, atidarė duris, išlipo iš mašinos, nes kairėje stovėjo mašina. Jis iškart sustojo prie mašinos, nebėgo. Išlipo jis iš mašinos ir policininkas paguldė ant žemės. Kažkiek atsimena, kad M. U. gavo iš delno į akį, bet neatsimena į kurią, matė tai. Pribėgo prie M. U. policininkas, trenkė jam į veidą ir pargriovė. Jis pats tuo metu jau buvo išlipęs ir buvo už M. U. nugaros maždaug 1-2 metrų atstumu. Viską gerai matė, buvo šviesos nuo mašinų. Jis išlipo iš mašinos po M. U. ir M. U. trenkė į veidą iš delno ir tada jį paguldė. M. U. gulėjo ant pilvo veidu žemyn. Trenkė panašaus sudėjimo kaip kaltinamasis pareigūnas. Dar vienas ekipažas atvažiavo. Buvo dar kitas policininkas. Jį paguldė kitas pareigūnas. Tada sodino juos į mašiną ir jį parvežė iki namų, atidavė tėvams. Jam nieko neatsitiko. Negali pasakyti, ką darė V. U.. Kai sodino į mašiną, M. U. skundėsi, kad jam akį skaudą dėl policininko sumušimo. Kraujo buvo ant veido, ant skruosto, ant abiejų. Jis nespyrė M. U., gulinčiam ant žemės. Žino, kad iš delno davė, iš šono į akį. Daugiau smūgių nematė. Žemė buvo minkšta, įdirbta. Apytiksliai trenkė į akį, į akies pusę. Jis stovėjo už M. U. nugaros, o policininkas stovėjo prie M. U.. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai tikri, sakė teisybę. Teigė, kad viską gerai pamena, kas vyko vakar, užvakar, o kai 1,5 metų praeina, tai neprisimena tiksliai. Teigė, kad mokykloje sekėsi gerai.

2020 m. birželio 22 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. K. parodė, kad 2020 m. birželį, tikslios datos jau neprisimena, galimai prieš savaitę, apie 1 val. nakties, jie su draugais nutarė pasivažinėti M. U. automobiliu. M. U. pasiūlė pasivažinėti jo turimu automobiliu „VW Passat“, be valstybinių numerių. Šiuo automobiliu važinėjosi penkiese, M. U. už automobilio vairo, jis šalia ant keleivio priekinės sėdinės, V. U. ir M. J., lyg abu ant galinės sėdynės. Apie 1 val. nakties, netoli Šlapelių kaimo, M. U. pastebėjo policininkų automobilį ir pasuko į pievą, kur važinėja ūkininkai. Taip jam bevažiuojant galimai sprogo, o gal policijos pareigūnai prašovė automobilio padangą, tačiau M. U. dar pavažiavo apie 100 metrų ir automobilis galutinai sustojo. Policijos pareigūnai taranavo automobilį du kartus, pradžioje iš vienos pusės, tačiau M. U. automobilio nesustabdė, o antrą kartą, jau po sprogusios padangos, pareigūnams tarnybiniu automobiliu taranavus jų automobilį iš kairės pusės, automobilis sustojo. M. U., greitai perlipęs per jį, išlipo pro jo dureles, o paskui išlipo ir jis. Išlipęs iš automobilio, jis atsistojo už M. U.. Negirdėjo, ar ką M. U. šaukė pareigūnui, kadangi tuo metu kaukė policijos automobilio sirenos ir iš „VW Passat“ sklido keistas garsas. M. U. nesipriešino ir nebėgo nuo policijos pareigūnų. Jam stovint šalia „VW Passat“ automobilio, pastebėjo, kaip prie M. U. pribėgo policijos pareigūnas ir sudavė vieną kartą delnu M. U. į dešinę veido pusę ties smilkiniu. Nuo suduoto pareigūno smūgio, M. U. nukrito ant žemės akiniai. Tuomet pareigūnas paėmė M. U. už kaklo ir pargriovė ant žemės ties jo kojomis. Nematė konkrečiai kaip ir ties kuria dalimi suėmė pareigūnas M. U. už kaklo. Pargriovus M. U. ant žemės, jis nematė, kas vyko toliau, kadangi prie jo pribėgo galimai kitas pareigūnas, jei neklysta, plikas, paėmęs jį už rankos ir pargriovė šalia M. U., už jo nugaros. Šie pareigūno veiksmai jam nesukėlė fizinio skausmo. Su M. U. pareigūnams nesipriešino ir neketino niekur bėgti, kodėl pareigūnai juos su M. U. pargriovė ant žemės, nežino. Taip jie gulėjo apie 1 - 2 minutes, po ko pareigūnai juos su M. U. pakėlė ir įsodino į tarnybinį policijos automobilį. Koks pareigūnas konkrečiai pakėlė jį, M. U., jis jau neatsimena. Automobilyje jiems pareigūnai alkotesterio matuokliu davė pasitikrinti blaivumą bei užpildė dokumentus. Kiek pamena, dokumentus pildė pareigūnė. Taip pat kažkuriam iš jų paprašius, kažkuris pareigūnas atnešė M. U. akinius, kuriuos M. U. išsitiesino ir pasivalęs užsidėjo. Pareigūnams juos įsodinus į tarnybinį automobilį M. U. jam skundėsi, kad nuo pareigūno patirto smūgio skauda akį, tačiau kurią, jis jau nepamena, skundėsi šonkaulių ir kojos skausmais, tačiau tiksliai kurios pusės, nepamena. M. U. jam paaiškino, kad policininkas jam įspyrė iš kojos į šonkaulius, todėl jam skauda. Šio suduoto smūgio jis jau nematė, nes tuo metu ir jis jau gulėjo paguldytas ant žemės. Jis negali konkrečiai pasakyti, kaip atrodė pareigūnas, kuris panaudojo fizinį smurtą prieš M. U. ir kuris pareigūnas paguldė jį patį ant žemės. Galvoja, kad prieš M. U. fizinį smurtą panaudojo stambesnis pareigūnas, o liesesnis jį paguldė ant žemės. Tačiau, ar jie buvo su plaukais ar be, iš susijaudinimo nepastebėjo. Vėliau jis pareigūnų buvo pristatytas į namus ir perduotas tėvams (t. 2, b. l. 40-43).

2020 m. gruodžio 15 d. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytojas L. K. parodė, kad jis su draugais M. U., V. U. ir M. J. važiavo pasivažinėti. Važiavo „VW Passat“ automobiliu, jį vairavo M. U.. Net neatsimena, kur važiavo. Jis sėdėjo priekyje, keleivio pusėje, gale buvo V. U. ir M. J.. Sutiko policijos automobilį ir M. U., kadangi buvo pradėjęs laikytis teises, sustresavo ir bėgo, jis tiesiog ėmė ir nuvažiavo, pasuko į kairę ir važiavo tiesiai. Pasukus į kairę buvo kelias, iš pradžių asfaltas, paskui žvyrkelis. Jis nieko nesakė, nelabai ką girdėjo, nes garsiai birbė variklis. M. U. nuvažiavo ir policija pradėjo vytis, įsijungė garsą, plafonus. Suprato, kad juos vejasi, sakė, kad sustoti, tą girdėjo. M. U. nesustojo ir važiavo toliau. Sakė sustoti du ar tirs kartus arba bus panaudotas ginklas, tą jis girdėjo. Važiavo toliau, kokiu greičiu, nežino. Prie ūkininko ar sprogo, ar prašovė padangą, kažkas atsitiko, tai buvo priekinė, mano, kad kairės pusės padanga. Policija vijosi iš paskos, bandė juos sustabdyti, važiavo jiems iš šonų ir spaudė, kad sustotų. Jie važiavo dar truputį toliau, bet nebegreitai, tada policijos automobilis važiavo iš priekio ir jie sustojo. Policijos automobilis jų automobilį lietė gal du kartus. Nuo to momento, kai pamatė policijos automobilį, iki kol sustojo, praėjo apie 10 minučių. Jo durys sunkiai atsidarė ir liko sėdėti mašinoje, o M. U., peršokęs per jį, išlipo pirmas per keleivio pusės duris, nes policijos automobilis buvo užtvėręs vairuotojo pusės dureles. M. U. išlipo pirmas, tada jis, o kiti du ar išlipo neatsimena. Matė išlipusį V. U., o M. J. dėl kojos negalėjo išlipti. Išlipo pirmas M. U., paskui jis. Išlipus prie mašinos M. U. policininkas trenkė į veidą, bet iš kurios rankos nežino. Buvo du policininkai. Kai M. U. išlipo iš automobilio, nuėjo 1-2 metrus, o policininkai priėjo prie jo. Pradžioje vienas policininkas, paskui kitas. Policininkai neprisistatė. Policininkų ūgiai skyrėsi ir vienas jų stambesnis. Pirmas priėjo stambesnis policininkas, o paskui kitas. Tas stambesnis trenkė į veidą M. U., bent kiek matė. Matė vieną smūgį, turbūt į kairį smilkinį iš delno, bet gerai nepamena. Tada trenkė vieną kartą į pilvą ir jį pargriovė, neatsimena su kuria ranka. M. U. pargriuvo ant šono, ant kurio, pasakyti negali. Jis pargriuvo turbūt nuo smūgio. Neatsimena, ar vienas, ar kitas ką sakė. Jis buvo už M. U. nugaros apie metrą. Kitas policininkas pribėgo prie jo ir pargriovė, net negali pasakyti kaip, bet iš priekio kažkaip. Jis pagriuvo ant šono ir atsigulė. Policininkas nubėgo pasiimti V. U., kuris buvo kelis metrus nuo mašinos. V. U. greitai įsisodino į mašiną. M. U. pargriuvo nuo smūgio, o jį kitas policininkas pargriovė. Tada įsisodino į policijos mašiną policininkas, bet kuris neatsimena. M. U. atsisėdo paskutinis į mašiną jį nuvedė policininkas. Atvažiavo dar kiti policininkai. Matė pas M. U. sužalojimus, buvo kruvinas veidas, bet kurioje vietoje, negali pasakyti, bet veidas buvo kruvinas. M. U. buvo su akiniais, bet mašinoje akinių neturėjo, bet šiaip nešioja. Skundėsi, kad skauda smūgio pusės kairę akį ir nelabai gali matyti. Policininkai į tai nekreipė dėmesio, ar ką jie sakė neatsimena. Dar matė, kad atvažiavo patys tų valdų šeimininkai, jų jis nepažįsta. Policininkai išsivežė juos tris, o M. J. liko ir nežino, kaip jis grįžo. Policininkai jį nuvežė į namus. Jam buvo šokas, kad bėgo. Jautėsi keistai, kad vijosi policijos automobilis. Stresą jam sukėlė pats vijimasis. Atsimena, kad M. U. buvo išgėręs. Jis išgėręs nebuvo. Jis nesipriešino, pakluso policininkams, kai išlipo, jau nebėgo. Neatsimena ar M. U., ar kiti draugai ir policininkai būtų ką sakę. Atsimena, kad M. U. pripūtė 0,86. Pūtė, kai jau buvo policijos mašinoje. Tą vakarą važiavo iš Šlapelių kaimo, Anykščių raj., bet kur neatsimena. Su šiuo kaimu jo niekas nesieja. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Nuo to, kai pamatė policijos automobilį, jie važiavo gal 15-20 minučių. Policininkas, kuris sudavė M. U., buvo stambesnis, aukštesnis nei kitas. Pirmas smūgis buvo į kairį smilkinį iš delno, matė tik vieną kartą, kuria ranka negali pasakyti. Toliau buvo vienas smūgis į pilvą su ranka, nežino, ar tai buvo ta pati ranka, negali pasakyti. Smūgiai vyko vienas paskui kitą. Neatsimena, ar kas ką sakė. M. U. pargriovė, negali pasakyti kaip, buvo tamsu. Jau nugriuvus veiksmų neatsimena. Jis nematė, kaip M. U. atsidūrė policijos automobilyje, nes jis jau buvo automobilyje. M. U. skundėsi, kad skauda akį ir nelabai mato ir kad skauda pilvą, jis tą sakė jam, kai buvome automobilyje. Pajuto du smūgius į automobilį, kai į vairuotojo pusę atsitrenkė policijos automobilis. Nuo tų smūgių, ar buvo atsitrenkę kur neatsimena, nebuvo labai didelio smūgio, bet nuo abiejų automobilių smūgio, jis neatsitrenkė į kažkokias mašinos dalis. Jų automobilis sustojo ūkininko laukuose, nebuvo kelio. Laukuose atsidūrė, kai sprogo padanga ir negalėjo tiesiai važiuoti, nuslydo į laukus ir laukuose sustojo. Prieš sustojant jie niekur neatsitrenkė, tik į vairuotojo pusę buvo policijos automobilio smūgis. Kai jį pargriovė, jam nieko nesijautė, tik tiek, kad pargriovė. Žymių jam neliko, tik, kad pargriuvo ant žemės ir buvo kieta žemė, skausmo nebuvo. Pirmas pargriautas buvo M.. Iki tol nematė sužalojimų ant M. U., jis niekuo nesiskundė. Mano, kad policininko veiksmas M. U. atžvilgiu buvo tyčinis, bet jo tikslo nežino. Smūgiuoti du kartus netyčia neišeitų. Smūgis buvo į kairę pusę, kiek atsimena, bet gal ir susipainiojo, gal teisybę sakė, kai jį apklausė anksčiau. Teisybę sakė tada, o ne dabar, sutinka, kad galėjo būti ir dešinė pusė. Jis matė smūgį į pilvą, jis tuo metu buvo už nugaros, truputį šone. Jis buvo užmiršęs tą dieną pasakyti, kad paėmė M. U. už kaklo ir pargriovė prie jo kojų. Kai jį tuo metu apklausinėjo jis sakė tiesą, kaip viskas buvo. Jam griūnant pajuto, kad žemė buvo kieta, o kai griovė M. U. nemano, kad jis galėjo susižaloti, ar susitrenkti nuo žemės. M. U. jam skundėsi, kad policininkas spyrė jam į šoną, kai buvo pargriuvęs, bet į kurį šoną negali pasakyti ir neatsimena, kuriuo šonu skundėsi. Jam gulint ant žemės į šoną spyrė tas pats pareigūnas. Negalėjo taip būti, kad žvyras, akmenukai, ar šakos sužalotų M. U., nes priekyje buvo stiklas, o mašinos galas atviras. Kai M. U. lipo iš automobilio per jį, pats atsidarė duris ir peršoko jį greitai, ar išsigandęs buvo nežino. Lipdamas per jį neturėtų susižaloti, nes paminkštinimai yra ir nepargriuvo. Kai pribėgo pareigūnas neatsimena, ar ką sakė M., trenkė delnu, tą matė. M. U. buvo nugriuvęs prie jo pusės metro atstumu, o ant jo nebuvo užgriuvęs. Iki policininko smūgio ant M. sužalojimų ant veido nebuvo, jie atsirado kai primušė policininkas. Su M. U. pažįstami yra daug laiko. Jei rimtos situacijos M. U. gerai šneka, jei perka ar parduoda tai nemeluoja. M. U. nelinkęs meluoti. Alkoholis, kad įtakotų jo fantaziją, nepastebėjo. M. U. vairavo su akiniais, kadangi jis naktį prastai mato. Akinius jis kažkaip pametė išlipęs iš mašinos (t. 2, b. l. 44-48).

Liudytojas V. U. teisiamajame posėdyje parodė, kad M. U. yra jo brolis. Jie automobiliu „VW Passat“ važiavo į Girsteitiškio kaimą, automobilio stogas buvo nupjautas, vairavo M. U., priekyje sėdėjo L. K., M. J. sėdėjo galinėje sėdynėje. Išgirdo, kad iš galo policija įjungė švyturėlius, tačiau M. U. nenorėjo sustoti, nors suprato, kad jį stabdo. Liudytojas sėdėjo bagažinėje, buvo nuleidęs galvą. Kai mašina sustojo, jis išlipo ir tik tada pamatė, kad M. U. bandė išlipti iš mašinos, jis bandė atidaryti keleivio dureles, nes L. K. nesugebėjo. M. U. atidarė dureles, pats pirmas išlipo iš mašinos per priekines dureles. Liudytojas matė, kai brolis išlipinėjo. Jis išlipęs niekur nebėgo, tiesiog atsistojo. Tada vienas policininkas prabėgo pro prie bagažinės stovintį liudytoją. Matėsi, kad pareigūnas kėlė ranką lyg trenkti. Jam rodos pareigūnas neatsisukęs buvo, jis jam prabėgo pro nugarą, į jį net nekreipė dėmesio. Matė, kad pakėlė ranką, bet tiksliai negali pasakyti. Kaip ir norėjo trenkti, jam rodos trenkė ir liudytojas pradėjo bėgti. Nežino, kur trenkė, matė, kad trenkė, bet nepamena kur. L. K. buvo mašinoj. M. U. išlipo, jam trenkė ir tada liudytojas pradėjo bėgti. Jis nežino, kodėl bėgo. Labai viskas maišosi. Jis norėjo pasislėpti, nes kai išsigąsta, pradeda slėptis. Pasivijo jį pareigūnas ir už rankos paėmęs nuvedė į mašiną. Jis sustojo, kai pradėjo šaukti, kad sustotų. Pasodino į galą, tada atvedė M. U., L. K., o M. J. liko lauke stovėti. Kitą dieną apšnekėjo viską. Brolis buvo su marškinėliais, jis pastebėjo kraują, bet neatsimena, iš kurios vietos. M. U. jam sakė, kad sumušė, gavo į šoną ir gal dar sakė, kad į galvą. Kai apklausinėjo jį praeitus du kartus, jis dar prisiminė, o teisme tikrai negali tiksliai paaiškinti situacijos. Jis matė, kad kaltinamasis kėlė rankas ir sudavė broliui, jam matėsi visas priekio vaizdas. Jis stovėjo gale ir buvo atsisukęs į priekį, buvo kokių gal 2-3 metrų atstumas. Negali pasakyti, ar gerai matė. Laikosi savo parodymų, kad trenkė su ranka, o daugiau nematė. Policininkas į jį nugara atsisukęs buvo, šiek tiek šonu.

2020 m. birželio 26 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. U. parodė, kad 2020 m. birželio mėnesio iš 13 į 14 dienos, apie 00 val., jie su draugais L. K., M. J. ir broliu M. U. nutarė pasivažinėti brolio automobiliu. Automobilį vairavo brolis, šalia jo ant priekinės sėdinės atsisėdo L. K., ant galinės sėdinės M. J., o jis įlipo į bagažinę. Važiuojant Girsteikiškių kaimu, pastebėjo sankryžoje policijos automobilį, tuomet brolis pasuko link Alantos kelio. Jam iš bagažinės pradžioje matėsi pro ten esančias skyles, jog juos iš paskos ėmė vytis policijos automobilis, tuomet broliui padidinus greitį, jis atsiklaupė ir stipriai užsikabino už ten esančio laikiklio. Nuo to momento daugiau kelio nematė, kadangi klūpėdamas stipriai laikėsi. Girdėjo policijos pareigūnų garsinius įjungtus švyturėlius bei pareigūnai garsiakalbiu reikalavo sustoti. Po kurio laiko į jų automobilio dešinę pusę pajuto smūgį, kaip jis suprato policijos automobilis bandė juos taranuoti. Tačiau to tiksliai nematė, bet numanė. Tuomet policija taranavo juos iš kairės ir jų automobilis sustojo. Sustojus automobiliui, kadangi jų kairės pusės automobilis buvo užremtas policijos tarnybiniu automobiliu, jis prieš išlipant iš automobilio bagažinės pastebėjo, kaip L. K. bandant atidaryti keleivio priekines dureles, per L. K. iš vairuotojo vietos peršoko jo brolis ir jiems abiem išlipus į lauką, jo brolis iškėlęs rankas ėmė šaukti „Nebebėgu, nebebėgu“. M. J. liko sėdėti automobilyje, kadangi turi problemos su koja. Jiems trims stovint lauke, t. y. brolis stovėjo šalia automobilio priekinių keleivio durelių, greta jo L. K., jis stovėjo galia jų automobilio. Labai greitai nuo automobilio galo pro jį prabėgo policijos pareigūnas, kaip jis suprato vairuotojas, kadangi keleivio vietoje sėdintis pareigūnas taip pat negalėjo išlipti pro savo užremtas keleivio dureles. Policijos pareigūnas pribėgęs prie M. U. viena ranka sugriebė jam už gerklės, o kita ranka sudavė į veidą. Jis nepamena, kokiomis rankomis pareigūnas sugriebė M. U. už gerklės, ir negali nurodyti iš kurios pusės sudavė į veidą. Nuo brolio jis stovėjo apie 2 -3 metrų atstumu, todėl gerai matė šiuos pareigūno veiksmus, be to, naktis buvo ganėtinai šviesi. Jis labai išsigando tokių policijos pareigūno veiksmų, todėl pasileido bėgti. Į kurią pusę jis bėgo iš susijaudinimo, negali nurodyti. Jam bėgant, jį pasivijo antras pareigūnas, kuris paėmė jį už rankos ir užsuko už nugaros, taip laikydamas nuvedė į tarnybinį policijos automobilį. Dėl to, kad pareigūnas užsukęs jam ranką vedė į tarnybinį automobilį, jokio fizinio skausmo nesukėlė. Į automobilį įsodintas jis buvo pirmas, vėliau atvedė jo brolį ir L.. Jo brolis nešioja akinius, smūgį sudavė per akinius, nematė, ar jie nukrito, nes pasileido bėgti. Automobilyje jie sėdėjo ganėtinai ilgai, kadangi policijos pareigūnai ilgai apžiūrinėjo, fotografavo įvykio vietą. Tarnybiniame automobilyje jo brolis buvo įsodintas be akinių, jis pastebėjo, kad jam bėga kraujas, kaip pasirodė iš akies. Jo brolis skundėsi skausmais, tačiau konkrečiai kuo, nepamena. Atėjus policijos pareigūnams, brolis paaiškinęs pareigūnams, jog ten, kur mušė, jam nukrito šalia automobilio akiniai, paprašė juos atnešti. Kažkuris iš policininkų atsakė „Mes nieko negirdėjom“. Vėliau vairuotojas pareigūnas atnešė M, U. akinius, kurie nebuvo sulūžę, tačiau sulinkusios ausytės. Pareigūnams užsirašius duomenis, jiems davė pasitikrinti blaivumą, L. K. neįpūtė, brolis ir jis kažkiek įpūtė, tik jis šiek tiek mažiau nei brolis. Jį ir L. K. nuvežė į namus, o M. U. nusivežė į policijos komisariatą. Į įvykio vietą buvo atvykę antras policijos pareigūnų ekipažas, kurie nuvežė M. J. į namus. Policijos pareigūnas, kuris suėmė iš priekinės dalies M. U. už kaklo bei kita ranka sudavė vieną kartą jam į veidą, buvo plikas, stambaus kūno sudėjimo, su jais kalbėjo lietuviškai, tačiau tarpusavį, kaip jam pasirodė, rusiškai. Šį pareigūną jis atpažintų. Šiek tiek supranta rusų kalbą. Antro pareigūno, kuris jį vedė, neįsidėmėjo, todėl jo neatpažintų. Tarnybiniame automobilyje M. U. buvo įsodintas už vairuotojo, šalia jo per vidurį L. K., jis už keleivio šalia lango (t. 2, b. l. 11-14).

2020 m. gruodžio 15 d. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją V. U. parodė, kad 2020 metų birželio 14 d., naktį tarp 12-2 val., jis buvo su draugais L. K., M. J. ir broliu M. U.. Jie važiavo į Girsteitiškius su jo tėvo „Volkswagen“, kurį buvo palikę kaime. Automobilį vairavo jo brolis M. U., šone sėdėjo L. K., M. J. per vidurį gale, o jis pačiame gale. Privažiavus Girsteitiškius ir pravažiavus sankryžą, iš galo juos pradėjo vytis policija su švyturėliais, jie pradėjo greitėti. Brolis nenorėjo stoti. Negirdėjo, kad brolis ką sakytų. Važiavo greitai, link Alantos. Galima sakyti bėgo nuo policijos, kuri per garsiakalbį sakė stoti, o jie nestojo. Kaip jie sustojo, tiksliai nežino, bet važiuojant prakiuro padanga, tačiau nuo ko, neįsivaizduoja. Jie pajuto, nes pradėjo nešti į šoną, mašina atsidūrė pasėliuose ir užgeso, policija privažiavo ir atsitrenkė į šoną. Kai sustojo jis išlipo, M. J. sėdėjo, L. K. bandė išlipti, atsidarė durelės ir jie su M. U. išlipo, kuris pirmas išlipo, neatsimena. M. U. išlipo per L. K. pusę, nes negalėjo per vairuotojo pusę išlipti, kadangi buvo arti policijos mašinos. Pro nugarą prabėgo pareigūnas – vairuotojas, liudytojas stovėjo prie automobilio. Pareigūno kolega negalėjo išlipti taip greitai, nes buvo užremtos durys. Jis žino tik vairuotoją, kuris buvo be plaukų ir veido bruožai įsimenami. Jam už nugaros prabėgo vairuotojas, nes buvo be plaukų. Matė kaip trenkė iš rankos į veidą M. U., bet į kurią pusę nepamena. Trenkė kumščiu, bet jis nėra įsitikinęs, pataikė į veidą, tuomet jis pasileido bėgti, nes išsigando. Jį bėganti pasivijo jo kolega ir nuvedė į automobilį. Bėgo apie 20-30 metrų. Kas vyko prie automobilio, nelabai ką matė. Jį įsodino kitas policijos pareigūnas ir nuėjo prie brolio ir L. K.. Triukšmo ir žodžių negirdėjo, nebent užmiršo. Kai jį įsodino į tarnybinį automobilį po 1 minutės įsodino L. K., bet kuris policininkas nežino ir tada atvedė M. U., bet kuris policininkas nematė. Davė prasipūsti visiems. Brolis kažkiek įpūtė, L. K. pūtė ir pripūtė 0, jis pripūtė, bet nedaug. Kai jie trise sėdėjo mašinoje M. U. buvo pasilenkęs. Jie buvo labai išsigandę. Matė, kad M. U. bėgo kraujas iš nosies, buvo kruvinos rankos. Buvo pamesti M. U. akiniai, o kai vairavo dar buvo su akiniais. Akiniai galėjo nukristi po smūgio, nes jie atvedė M. U. be akinių. Ar smūgio metu buvo akiniai, nėra tikras. Jam leido išlipti, surasti akinius, kuriuos rado ant žemės šalia „Volkswagen“ automobilio, tai buvo ta vieta, kur išlipo netoli durų. Surado akinius, paėmė brolio telefoną, kuris buvo automobilyje. Akinių kojelės buvo išsikreipę. Kaip rasti akiniai atsirado ant žemės, jis nežino. M. U. nelabai skundėsi, daugiau tylėjo. Jie dar kiek pabuvo pasodinti automobilyje, tuomet atvykus tralui išvežė jų automobilį, o juos nuvežė į namus. Įvykio metu jautėsi išsigandęs. Kodėl viskas įvyko, neįsivaizduoja. Su draugais apie tai kalbėjo, kad blogai darė, jog bėgo. Prisiima sau kaltę, kad bėgo. Kai bėgo nuo policijos automobilio, nieko nekalbėjo ir negirdėjo, buvo pareigūnų sirenų garsas. Jis iš automobilio išlipo per patį galą, ne per galines dureles. Automobilis buvo sedanas nupjautu stogu, išlipo per tą kiaurą galą. Kai sustojo lauke ir išlipo lyg negirdėjo, kad kas ką sakytų, bet gal ir sakė, nėra tikras. Jis matė, kad pareigūnas trenkė. Gal ankstesnėje apklausoje ir sakė, kad pareigūnas M. U. paėmė už kaklo, bet tiksliai neatsimena. Jis matė smūgį į veidą. Tuo metu per tą apklausą sakė tiesą, melo nebuvo, kaip buvo taip ir pasakojo. Epizodo dėl kaklo dabar nepamena, bet tada sakė tiesą. Jis matė, kaip pareigūnai įsodino juos į automobilį, bet kuris pareigūnas atvedė nematė, buvo tamsu. Prieš įvykį M. U. sužalojimų lyg neturėjo, buvo sveikas, važiuojant buvo su diržu, susižeisti negalėjo. Automobilis buvo išpjaustytas, pašaliniai daiktai lyg ir negalėjo sužaloti, kur yra vairuotojas, tai buvo stogas ir stiklas. Pribėgus pareigūnui M. U. vienas buvo išlipęs, o L. K. bandė atidaryti duris. Kai sustojo, jis išlipo, L. K. bandė atidaryti dureles, jam pro nugarą parbėgo pareigūnas. Pribėgus pareigūnui, jis lauke buvo vienas, nes M. J. dar nebuvo išlipęs, o M. U. su L. K. bandė atidaryti dureles ir vienu metu išlipo iš mašinos, atbėgo policininkas. Matė smūgį, nes stovėjo gale. Smūgio jam užstoti niekas negalėjo. Kai išlipo M. U. su L. K. jie atsistojo ir gavo smūgį. M. U., kai išlipo, žiūrėjo į automobilio galą, o policininkai atbėgo iš galo ir gavo smūgį. M. U. prie mašinos buvo labai arti, o jis buvo gale automobilio ir galėjo gerai matyti. Pareigūnų jie neįžeidinėjo, nesipriešino, tik jis ėmė bėgti, o kiti buvo vietoje. Pasipriešinimo lyg ir nebuvo, prieš tai, kai M. U. buvo suduotas smūgis, jis neatsimena, ar M. U. buvo iškėlęs rankas, buvo tamsu. Prieš tai pareigūnui kažką gal sakė „nebėgu, nebėgu“, kuria ranka suėmė už kaklo, negali pasakyti. Galimai, kad M. U. ir L. K. sulaikė tas pats pareigūnas, o kitas vijosi jį. Vienas pareigūnas trenkė, o kitas pareigūnas laikė jį. L. K. atžvilgiu veiksmų nebuvo atliekama. M. U. negalėjo pats susižaloti išlipant. Ar pareigūno veiksmai M. U. atžvilgiu galėjo būti sulaikymas, nežino, pareigūno smūgis gal buvo su tikslu sulaikyti, bet nežino, ar jis buvo reikalingas, galėjo be to smūgio apsieiti, M. U. nesipriešino, dėl ko būtų reikėję smūgiuoti, galima buvo sulaikyti be smūgio. Pamatęs smūgį, jis pradėjo bėgti, todėl daugiau nematė, kaip M. U. gulėjo ant žemės. Smūgio metu L. K. jau buvo išlipęs prie M. U., smūgį matė, nes švietė mėnulis. Jis skiria smūgį ir staigų judesį, o M. U. atžvilgiu tas veiksmas, nežino buvo smūgis ar staigus judesys, smūgis kai trenkia prisiliečia, o staigus judesys bekontaktis, čia buvo labiau smūgis, lietėsi. Jis nuo pareigūnų bėgo po pareigūno smūgio M. U., kai pamatė smūgį ir pradėjo bėgti (t. 2, b. l. 28-31).

Liudytojas M. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad kai sustojo jų automobilis, policijos mašina buvo šone. Jie važiavo ir pasuko į kairę link Alantos, o policininkai stovėjo dešinėje. Policija įjungė švyturėlius, tačiau jie nestojo ir pradėjo bėgti iki Alantos, tada nuo Alantos link Laičių, vėliau buvo posūkis, mašina tapo nevaldoma, tada prasidėjo automobilių daužymasis vienas į kitą, nes policininkai norėjo juos sustabdyti. Tada įvažiavo į dirvoną, bet mašina pradėjo čiuožti, užgeso. Buvo dar L. K., M. J., jie bandė išlipti iš automobilio. Tada prasidėjo sulaikymas. Pirmą ištraukė M. U., tada L. K., juos sulaikė. Policijos pareigūnas pažiūrėjo į jį, jis gulėjo su sulaužyta koja, nieko nedarė, o kai išlipo iš mašinos, jie visi sėdėjo jau policijos mašinoje. Davė visiems prasipūsti, jis buvo blaivus. O paryčiais jį kitas ekipažas parvežė namo. Automobilyje buvo jis, M. U., jis vairavo, L. K. ir V. U.. L. K. sėdėjo keleivio pusėj, jis ant galinės sėdynės, o V. U. bagažinėj. Negalėjo pasakyti, kas pirmas pradėjo taranuoti. Gal netyčia, o gal ir tyčia, jei bandė sustabdyti. Smūgių buvo ne vienas. Kai sustojo automobilis, viduje jis gerai matė, bet išorėje nelabai gerai, nes mašina buvo pasvirusi, jis sėdėjo atsilošęs, kairė pusė buvo į įdubą pasvirusi. Matė, kaip ištraukė juos abudu, paguldė, o toliau nematė nieko. Jie ne patys išlipo iš automobilio, juos ištraukė, paėmė už rankos ir iš karto ant žemės prie automobilio. Nežino, kas atidarė dureles, juos išraukė ir paguldė ant žemės. Lauke kas buvo nematė. Atsimena apklausą, sakė tiesą. Gal teisme ne taip pasakė, gal ir jie pasišalino. Gali būti, kad ir išlipo, nes dabar nežino tiksliai. Tada tai labiau atsiminė. Palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Po to M. U. pamatė po savaitės ar 1,5 savaitės. Jis tik vėliau tą pačią dieną atsiuntė savo nuotrauką. Tyrėjai nusiuntė nuotrauką, kur M. U. sėdėjo su purvinu veidu ir raudona akimi. Ji tą pačią dieną daryta po kelių valandų po įvykio. Jis tik sakė, kai atsiuntė nuotrauką, kad policijos pareigūnai smūgiavo, lyg į nugarą ar į veidą, tiksliai nepasakys. Jį vežė du pareigūnai namo. Gal patys išlipo, bet tikrai atsimena, kad juos paguldė. Nematė kokiu būdu guldė, labai greitai viskas sušmėžavo, paskui pamatė policininko veidą. Nežino, kuris pareigūnas ir kaip, tiesiog pribėgo ir paguldė. Tiksliau negali pakomentuoti. Jis negali teigti, kad buvo du pareigūnai, neatsimena.

2020 m. birželio 26 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. J. parodė, kad 2020 m. birželio mėnesį, konkrečios datos nepamena, bet buvo šeštadienis, po 1 val. nakties, jie su draugais išvažiavo M. U. automobiliu pasivažinėti. Jis atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės, daugiau už vairuotojo pusės. M. U. atsisėdo už savo automobilio vairo, L. K. šalia M. U. ant priekinės keleivio automobilio sėdinės, o M. U. brolis V. U. įlipo į automobilio atvirą bagažinę. Jiems pravažiavus Girsteitiškio kaimą, pastebėjo sankryžoje stovintį automobilį. Pradžioje nesuprato, jog tai policijos automobilis, kadangi nedegė jokios šviesos, išskyrus priekinius žibintus. M. U., pastebėjęs šį automobilį, pasuko link Alantos kaimo. Automobilis ėmė važiuoti paskui juos, ir tik tuomet jis pamatė, kad tai policijos pareigūnų automobilis. Policijos pareigūnai paskui juos važiavo su garsiniais švyturėliais ir per garsiakalbį reikalavo sustoti. M. U. nepakluso jų reikalavimams ir toliau važiavo padidinęs greitį. Pareigūnai per garsiakalbį reikalavo sustoti, nes kitaip grasino panaudoti šaunamąjį ginklą. Jis išsigando ir prašė M. U. sustoti, tačiau M. U. nestojo, važiavo. Važiuojant netoli Želtiškių kaimo, M. U. darant posūkį, sprogo galimai kairės pusės automobilio padanga, tačiau jis nematė, ar priekinė ar galinė. Tuo momentu jų automobilis ėmė slysti, po kurio laiko pajuto policijos pareigūnų automobilio smūgį į jų automobilį, lyg iš dešinės. M. U. nesustojus, pareigūnai vėl taranavo jų automobilį iš kairės pusės, po šio smūgio M. U. automobilis sustojo, tiksliau užgeso. Kadangi M. U. durelės policijos pareigūnų automobiliu buvo užremtos, pastebėjo, kaip M. U. išlipo paskui L. K. pro keleivio priekines dureles. Kadangi jo dešinė koja buvo gipse, nesilanksto, jam sunku judėti, todėl liko sėdėti automobilyje. Kadangi buvo tamsi naktis, jis, sėdėdamas automobilyje, pastebėjo, kaip prie L. K. ir M. U. pribėgo policijos pareigūnai ir paguldė juos ant žemės. Tačiau negali nurodyti, kuris pareigūnas paguldė ant žemės M. U. ar L. K.. Taip pat negali pasakyti ir nematė, kiek viso pribėgo pareigūnų prie jo draugų ir kaip jie buvo paguldyti, kadangi naktis buvo tamsi, o protarpiais matėsi tik apšviečiant policijos automobilio mirksinčių švyturėlių. Jis pastebėjo policijos pareigūną, tik atsitiesiant nuo paguldytų draugų ir pažiūrėjus į jį pro šonines dureles, kuriuose nebuvo lango. M. U. automobilis yra su nupjautu stogu ir bagažine, todėl yra be langų ir saugos diržų. Pareigūnui jį pastebėjus, jis pasiteiravo, ar jam išlipti. Ir tik pareigūnui nurodžius išlipti, jis išlipo. Išlipęs pastebėjo lyg dar gulinčius draugus ant žemės, nors gali ir klysti, gal jie buvo jau keliami ir vedami į tarnybinį automobilį. Nepamena, kiek tuo metu šalia draugų buvo policijos pareigūnų, tai yra, ar vienas, ar dviese. Taip pat nepastebėjo, ar M. U. ir L. K. buvo uždėti antrankiai. Įvykio metu jis nematė V. U., tik vėliau sužinojo, kad jis jau yra įsodintas į tarnybinį policijos automobilį. Po kurio laiko atvyko ir antras policijos pareigūnų ekipažas, iš kurio pareigūnė mergina jam davė pasitikrinti blaivumą, kuris parodė 00 promilių. Taip pat atvyko ir ūkininkai, kurie pasiteiravo policijos pareigūnų, kur jiems reiks kreiptis dėl išmindžiotų pasėlių padarytos žalos. Ūkininkui pareigūnai dėl patirtos žalos nurodė kreiptis į Molėtų policijos komisariatą. Po kurio laiko pareigūnų antras ekipažas jį pristatė į namus ir pasirašytinai perdavė močiutei. M. U. ir jis yra geri draugai, klasiokai, palaiko gerus draugiškus santykius. Kadangi jis nuo 6 metų ėmė lankyti mokyklą, todėl tarp jo ir M. U. yra metų skirtumas. Sėsdamas į automobilį, jis neįtarė, kad M. U. yra pavartojęs alkoholio. Po įvykio jis nematė kaip atrodė M. U., kadangi jis buvo įsodintas į tarnybinį automobilį. Vedant draugus į automobilį, negirdėjo, kad kas ką sakytų ar šauktų. Pradžioje, kada jis pasiteiravo policijos pareigūno, ar jam išlipti, pareigūnas iš veido išraiškos jam pasirodė piktas, tačiau jokios agresijos jo atžvilgiu neparodė. Vėliau, jam išlipus iš automobilio, pareigūnai elgėsi draugiškai, šmaikštavo. Jis nematė, kad policijos pareigūnai būtų naudoje fizinį smurtą prieš jo draugus, tik tiek, kad paguldė juos ant žemės, tačiau, kaip jau minėjo, dėl tamsos nepastebėjo. Jis nepastebėjo M. U. veido, kuomet jis buvo vedamas į tarnybinį automobilį. Stovėdamas lauke, jis nematė M. U. akinių ir tik po kurio laiko atėjus V. U. ieškoti akinių, juos pastebėjo nukritusius prie jų automobilio, t. y. toje pačioje vietoje, kur ir buvo sulaikytas M. U. su L. K.. Tos pačios paros popietę, jam į jo mobilųjį telefoną, kurio numerio šiuo meta nepamena, M. U. atsiuntė savo veido nuotrauką, kurioje matėsi paraudusi akis, tačiau nepamena, kurios pusės, bei purvinas veidas. SMS žinute jis pasiteiravo, kas jam buvo, į tai M. U. atsakė, kad kai pareigūnai jį sulaikė, jam sudavė policijos pareigūnas. Jis galės pateikti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos šią foto nuotrauką bei susirašinėjimą su M. (t. 2, b. l. 63-67).

Liudytojas Z. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato vyriausiasis patrulis, įvykio metu buvo tose pačiose pareigose. Kaltinamasis yra jo kolega ir jį pažįsta gal 10 metų. Pradžioje buvo asmeninė pažintis, vėliau ir darbinė, yra tikrai objektyvus. Paaiškindamas įvykio aplinkybes, nurodė, kad praeitais metais, vasarą, bet tikslios datos neprisimena, jis su E. K. patruliavo ir pamatė važiuojantį dalinai išardytą automobilį „VW Passat“, pradėjo jį stabdyti, tačiau vairuotojas pradėjo šalintis link Alantos mstl., jie vijosi ilgiausiai, jis nestojo ir nedavė jo aplenkti. Automobilyje buvo 3-4 žmonės, bagažinėje sėdėjo žmogus, vairuotojas buvo su akinukais. Pareigūnai per garsiakalbį liepė stoti, kartojo gal 20-30 kartų. Vietomis tarp mašinų atstumas buvo 2-3 metrai, tikrai priartėdavo labai arti. Didžiausiais greitis gal 70-80km/h. Persekiojimas vyko gal pusę valandos, pravažiavo pusę rajono. Buvo filmuojama. Paskui pievoje jų automobiliai lietėsi, nes mėgino automobilį VW Passat įspausti, kad sustotų, bet tai čia pačioje pabaigoje buvo, prieš tai jie atsitrenkė į juos 2-3 kartus. Siekė sustabdyti gretinantis. Kai jie pirmą kartą įvažiavo į griovį, turėtų įraše matytis, kai jie taranavo. Ten jau didelio greičio nebuvo, tiksliai neatsimena, jų visas stabdymas pasėliuose buvo gretinimas ir spaudimas šonu. Jiems sprogo padanga, negalėjo išvystyti greičio, dar buvo gruntas. Automobiliai sustojo šalia, jam „VW Passat“ iš dešinės, tarpo nebuvo, jis išlipo per kolegos pusę. Matė automobilio „VW Passat“ vairuotoją, bet ten buvo siluetai. Jų buvo staigūs judesiai, matė puikiai, kad šoko link durelių, į keleivio pusę. Buvo kaip lipimas į keleivio pusę, o paskui kolega iš karto iššoko ir jis po jo. Nematė, kaip vairuotojas pasišalino iš mašinos, nes tuo metu vijosi kitą asmenį. Nusivijo vairuotojo brolį gal 50-70 metrų. Šaukė „stok šaus“ ir jis paskui pats sustojo. Sustojęs jis gal kažką sakė, tada vairuotoją atsivedė iki automobilio, pasodino. Tiksliai to momento neatsimena, ar buvo jau prie automobilio kiti. Jis neturėjo galimybės matyti kaip E. K. sulaikinėjo kitus pažeidėjus. Jis jų klausė, ar reikia medikų pagalbos, dar vairuotojui moralą atskaitė. Sulaikytieji nuoširdžiai atsakė, kad medicininė pagalba jiems nereikalinga. Vairuotojas buvo purvinas, jo veidas purvinas nuo žemės, rūbai purvini, matėsi, nes automobilio švyturėliai apšvietė. O nuvykus į skyrių, matėsi labai, kad purvinas, sakė jam apsiplauti veidą. Jokių nusiskundimų iš vairuotojo nebuvo, jis net užmigo kėdėje, kol pildė dokumentus. E. K. jam pasakojo, kad pargriovė vaikinus ant žemės. Patikslino, kad taranavimą traktuoja, kad nebuvo šoninio smūgio, buvo tik sugretėjimas. Vienintelis taranavimas buvo pirmas kartas, antras kartas nebuvo taranavimas. Negali paaiškinti prieštaravimo. Ankščiau gal taip traktavo, šuo metu kitaip. Pareigūnai vykdė savo pareigą. Daug laiko praėjo nuo tarnybinio pranešimo. Šviesos krypo link automobilio vairuotojo pusės. Tarnybinis automobilis gretinosi į vairuotojo pusę, suko į dešinę pusę, o dešinėje važiavo pažeidėjas, ratai susukti į dešinę nuo jų tarnybinio automobilio. „Body“ kamera visada turi būti įjungta, neatsimena, ar šio įvykio metu buvo įjungta.

2020 m. liepos 22 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Z. J. parodė, kad 2020 m. birželio 13 d. nuo 14 val. iki 2020 m. birželio 14 d. 2.00 val. dirbo kartu su Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu E. K., dirbo tarnybiniu automobiliu „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šaukinys (duomenys neskelbtini). Tarnybinį automobilį vairavo vyr. patrulis E. K.. 2020 m. birželio 14 d. apie 1,18 val. nakties, patruliuodami Molėtų r. sav., Balnininkų sen., Girsteikiškio k., pastebėjo važiojantį automobilį be valstybinių numerių, nupjautu stogu. Nebuvo aišku, koks automobilio modelis. Su vyr. patruliu E. K. nutarė šį automobilį sustabdyti patikrinimui. Persekiojamo automobilio vairuotojas į garsinius ir šviesos signalus bei reikalavimą, išreikštą per tarnybinio automobilio garsiakalbį sustoti, nereagavo. Persekiojamo automobilio vairuotojas didino greitį ir važiavo kelio viduriu. Minėtą automobilį persekiojo nuo Molėtų r., Girsteitiškių k., iki Molėtų r., Alantos sen., Želtiškio k. Kadangi buvo žvyrkelis, nuo persekiojančio automobilio sklido daug dulkių, todėl buvo sunku įžiūrėti, kas sėdi automobilyje, tačiau buvo matyti, kad bagažinėje be stogo buvo du asmenys, todėl buvo nejauku, kad jie neiškristų. Persekiojimo metu iš po persekiojamo automobilio ratų atšokęs akmuo įskėlė tarnybinio automobilio, priekinio stiklo dešinės pusės apatinę dalį. Po kurio laiko persekiojamas automobilis įvažiavo į šalia kelio esančius pasėlius. Persekiojimo metu, pasėlių lauke, vairuotojas, neleisdamas jiems jo aplenkti, metėsi ir kliudė kairę jų tarnybinio automobilio pusę ir apgadino priekinį kairės pusės sparną, priekines bei galines kairės pusės dureles. Persekiojamam automobiliui nestojus, jie jį pasivijo iš kairės jo pusės ir taip bandė taranuoti. Tarnybinio automobilio dešine puse taranavus persekiojamo automobilio kairę pusę, tik tuomet vairuotojas sustojo. Taip buvo apgadinta tarnybinio automobilio dešinės pusės sparnas, priekinės bei galinės dešinės pusės durelės. Kadangi tarnybinio automobilio dešinė pusė stovėjo greta persekiojamo automobilio kairės pusės, nei jis pro savo dešinės pusės keleivio priekines dureles, nei persekiojamo automobilio vairuotojas pro vairuotojo dureles negalėjo išlipti. Sustojus automobiliams, pradžioje jis dar bandė atsidaryti savo durelių langą ir taip pačiupti vairuotoją. Tačiau pamatęs pro langą, kad vairuotojas jau lipo pro persekiojamo automobilio keleivio priekines dureles, jis taip pat šoko pro vairuotojo pusės duris. E. K. jau buvo išlipęs ir bėgo pro tarnybinio automobilio galinę dalį link vairuotojo. Jis dar šokdamas iš tarnybinio automobilio pastebėjo, kaip kažkas pro tarnybinio automobilio galinę dalį pasileido bėgti į priešingą pusę, nei stovėjo jų automobiliai. Jis taip pat pasileido paskui jį vytis. Kadangi buvo tamsu, jis matė lyg šešėlį, kurį kartkartėmis apšviesdavo jų tarnybinio automobilio mirksintys švyturėliai. Besivejant asmenį, jis jį nuolat įspėjo „Stok policija“, tačiau jo teisėtiems reikalavimams vis tiek nepakluso, jis jį įspėjo “Stok policija bus panaudotas šaunamasis ginklas“. Po šio įspėjimo asmuo iš karto sustojo ir iškėlė rankas į viršų. Priėjęs prie asmens jis pamatė, kad tai apie 16 – 17 metų jaunuolis. Paėmęs jį savo dešine ranka už jo striukės dešinės rankovės ties pečiu, nusivedė į tarnybinį automobilį ir pasodino ant galinės automobilio sėdynės. Kadangi jaunuolis sulaikytas nesipriešino, be to, galinės durelės iš vidaus neatsidaro, nebuvo pagrindo naudoti spec. priemonių. Jam įsodinus jaunuolį į tarnybinį automobilį, tuo metu E. K. atvedė du jaunuolius ir taip įsodino šalia jo sulaikyto jaunuolio. Kaip suprato iš E. K., kad abu sulaikyti jaunuoliai, lyg taip pat lipdami iš persekiojančio automobilio bandė bėgti, bet E. K. juos sugriebė ir parvertė abu ant žemės, taip neleisdamas jiems pasprukti. Pačio įvykio jis nematė, bet gali pasakyti, kad sustojus abiem automobiliams greta vienas kito, jis matė, kaip abu priekyje sėdintys jaunuoliai, skubėdami šoko iš automobilio pro keleivio pusę. Įsodinant jaunuolius į automobilį, jis pastebėjo, kad abu atvesti E. K. jaunuoliai buvo nešvariais veidais, tačiau jokių sužalojimų nepastebėjo. Įsodinus į tarnybinį automobilį, jaunuolių pasiteiravo, ar reikalinga iš jų kuriam nors medikų pagalbos. Jaunuoliai atsakė, kad nereikia, visi jaučiasi gerai. Bendraujant su jaunuoliais patikrino jų blaivumą. Kiek pamena, vairuotojui bei jo broliui buvo nustatyta kažkiek promilių, tačiau kiek, neprisimena. Kiti du keleiviai buvo blaivūs. Jam betikrinant jaunuoliams blaivumą, į pasėlių lauką atvažiavo „Volvo“ automobilis, kuriame buvo pasėlių savininkai. Automobiliu atvyko trys vyrai, kurių duomenis užsirašė greitai atvykęs operatyvinės grupės ekipažas (duomenys neskelbtini), tarnybiniu automobiliu „VW Caddy“, valst. Nr. nepamena, kuriame dirbo vyresn. tyrėjas D. P. ir tyrėja R. G.. Pasėlių savininkų duomenų jis nepasakys, kadangi, kaip jau minėjo, juos užsirašė Operatyvinės grupės ekipažas. Tačiau šie vyrai nebuvo priėję prie jų tarnybinio automobilio, jie tiesiog pasiteiravo, kur galėtų kreiptis dėl padarytos žalos. Vienas iš vyrų teigė, kad matė šį automobilį važinėjantį po jų laukus ir bandė aiškintis su jaunuolio tėvu, tačiau tėvas neigė. Jis, patikrinęs tarnybiniame automobilyje jaunuolių blaivumą, priėjo prie lauke stovinčio automobilių galinės dalies jaunuolio su gipsuota koja, kuriam nustatė 00 promilių. Operatyvinė grupė nusistatė jaunuolių duomenis bei gyvenamąsias vietas. Iš visų jaunuolių buvo tik vienas pilnametis vairuotojas, tačiau neturintis tesės vairuoti transporto priemonę. Taip pat pagal persekiojamo automobilio VIN nusistatė, kad tai yra „VW Passat“. Jis neatkreipė dėmesio, ar E. K. atvedė vairuotoją į tarnybinį automobilį su akiniais. Tačiau vėliau, t. y. tarnybinėse patalpose, jis jį matė tikrai su akiniais, kurie nebuvo pažeisti. Kažkuris iš sėdinčių automobilyje jaunuolių, jiems pasiteiravus telefono numerio, paprašė iš persekiojamo automobilio atsinešti mobiliojo ryšio telefoną, tačiau kuris konkrečiai iš vaikinų, jis nepasakys. Kadangi jų automobilyje sėdėjo trys jaunuoliai, jie su E. K. šiuos asmenis, tai yra du nepilnamečius, pristatė tėvams jų gyvenamuoju adresu ir perdavė pasirašant nepilnamečio perdavimo aktą. O vairuotoją prisistatė į Molėtų r. policijos komisariato tarnybines patalpas. Vaikiną su sugipsuota koja gyvenamuoju adresu pristatė ir senelei perdavė Operatyvines grupės pareigūnai. Tarnybinėse patalpose vairuotojui nurodė eiti nusiplauti veidą, kadangi, kaip minėjo, jis buvo nešvarus. Tačiau jokių sužalojimų ant vaikino veido jis nepastebėjo, be to, jis niekuo nesiskundė, elgėsi ganėtinai ramiai, buvo matyti, kad pavargęs dėl vėlaus meto. Jam nusiprausus veidą, taip pat jokių sužalojimų nebuvo. Administracinio nusižengimo protokolą rašė E. K.. Jis tuo metu išėjo į gretimą kabinetą, kur taip pat pildė procesinius dokumentus. Maždaug apie 6 val. ryto, baigus pildyti dokumentus, vaikiną perdavė tėvui, kuris laukė aikštelėje, esančioje šalia Molėtų r. policijos komisariato. Vaikinas nei karto nepasakė, kad jam kas nors skaudėtų, jam jis atrodė sveikas. Vykstant nuo įvykio vietos iki Molėtų r. policijos komisariato, jie bendravo su jaunuoliais ir teiravosi, kodėl vairuotojas nepakluso jų reikalavimams sustoti, nes galėjo viskas pasibaigti gerokai liūdniau. Vairuotojas į tai jiems atsakė, kad nestojo, nes bijojo nemalonumų iš tėvo pusės. Vairuotojas tiek tarnybiniame automobilyje, tiek tarnybinėse patalpose buvo nekalbus, tik kelis kartus teiravosi, kas jam dabar bus. E. K. yra jo geras draugas ir patikimas kolega. Šiuo žmogumi jis pasitiki 100 procentų. Su juo bendrauja nuo mažens, todėl tik teigiami ir geri atsiliepimai. Kaip kolegą jis gali apibūdinti jį, kaip iniciatyvų, išmanantį savo veiklą, atsidavusį tarnybai. Dėl smurto panaudojimo gali tvirtai teigti, kad tokiais atvejais jis niekada nenaudoja savo fizinės jėgos ir nesmūgiuos tokiems vaikams, o elgėsi profesionaliai ir taktiškai, pagal visas jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, jų nepažeidžiant. Tarnyboje jiems kartu teko dalyvauti sulaikant smurtautoją, kur E. K. niekada nenaudojo perteklinės jėgos (t. 2, b. l. 89-93).

Liudytojas D. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus specialistas. Datos tiksliai nepamena, bet dirbo su kolege R. G.. Gavo pranešimą, kad kolegoms nestojo automobilis. Važiavo į pagalbą ir rado „VW Passat“ nupjautu stogu kviečių lauke. Lauke buvo E. K. su Z. J. ir vaikinukas su ramentais. Viską susitvarkė, policijos automobilyje sėdėjo dar trys vaikinukai. E. K. su Z. J. dar juos nuvežė į namus ir tada susitiko komisariate. Stovėjo apdaužyta „Škoda“ ir prie jos dešinio šono prisispaudęs „VW Passat“. Padarė nuotraukas. Vairuotoją pamatė tik komisariate. Jis praktiškai miegojo pas juos. Buvo po kamera pasodintas, kad matytų viską. Palaikė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Kiek atsimena, javų lauke buvo žemė durpė. Javai buvo aukšti. Negali pasakyti, iš kur galėjo atsirasti kraujo pėdsakai, gal sulaikant, nes būna ir antakį prasikerta. Jis neatsimena kodėl klausė, ar vairuotojui reikia medicininės pagalbos, to visada klausiama.

2020 m. liepos 20 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. P. parodė, kad jis dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju. 2020 m. birželio 13 d. nuo 21 val. 00 min. iki 2020 m. birželio 14 d. 9 val. 00 min. dirbo su tyrėja R. G., tarnybiniu automobiliu „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šaukiniu (duomenys neskelbtini). Jau po 24 val., tikslesnio laiko nepamena, jis per radijo stotelę išgirdo, kad „(duomenys neskelbtini)“ patrulių ekipažui nestojo automobilis be valstybinių numerių bei su nupjautu stogu. Taip pat per radijo stotelę kolegos pranešė, kad automobilis nestojo ties Girsteitiškio kaimu ir nuvažiavo link Alantos. Jis, įsijungęs tarnybinio automobilio švyturėlius, nuvyko kolegoms į pagalbą. Iki kolegų nurodytos vietos jam buvo maždaug apie 20 kilometrų. Maždaug po gerų 15 min. jis atvyko į įvykio vietą, kuri buvo šalia ūkininko gyvenamojo namo kviečių lauke. Jiems atvykus, jis pastatė automobilį iš priekio, kad tarnybinio automobilio įrengta vaizdo kamera aprėptų visą įvykio vietą. Apšvietus jo vairuojamu automobiliu įvykio vietą, jis pamatė tarnybinį automobilį, kurio dešinė pusė lietėsi su kairės pusės sulaikytu automobiliu, taip pat priešais stovintį tarp kolegų tarnybinio automobilio ir sulaikyto automobilio, kaip vėliau paaiškėjo „VW Passat“, stovintį vaikinuką su ramentais. Dešiniau nuo vaikinuko stovėjo „Volvo“ automobilis, šalia kurio lyg du vyrai, iš kurių vienas prisistatė javų lauko savininkas. E. K. ir Z. J. tuo metu stovėjo taip pat lauke tarp „VW Passat“ ir tarnybinio automobilio. Paklausus kolegų apie situaciją, jie nurodė, kad automobiliu važiavo keturi asmenys, iš kurių trys jau sėdi jų tarnybiniame automobilyje. Jis savo tarnybiniame automobilyje duomenų bazėje nusistatė, kad nestojęs automobilis yra „VW Passat“ markės be valstybinių numerių, išregistruotas. Taip pat patikrinus asmenų duomenis, kur buvo nustatyta, kad iš keturių automobiliu važiavusių asmenų yra trys nepilnamečiai. Lyg E. K. alkotesteriu pati,krino vairuotojo blaivumą, kuris kaip jam pasirodė, sėdėjo automobilio „Škoda Yeti“ ant galinės sėdynės už vairuotojo. Tiksliai pasakyti, kur sėdėjo vairuotojas, negali, kadangi jis tuo metu stovėjo šalia „Škodos“ priekinės kairės dalies. Jis su Z. J. išmatavo atstumus, reikalingus eismo įvykio vietos schemai nubraižyti, mobiliuoju telefonu nustatė koordinates, OVS paprašė iškviesti tralą, kurį jis tarnybiniu automobiliu nuvažiavo pasitikti. Kadangi tralo vairuotojas bijojo įstrigti javų lauke, „VW Passat“ automobilis iki lauko pakraščio buvo ištrauktas tarnybiniu automobiliu „Škoda“. Pasitarę su kolegoms, nutarė visus tris nepilnamečius pristatyti tėvams. Jiems pristatant vaikinuką į namus, pakeliui jis niekuo nesiskundė, pasakojo, kad sėdėjo draugo automobilyje ant galinės sėdynės ir prašė sustoti, nes buvo išsigandęs, tačiau vairuotojas į jo prašymus nereagavo. Pristačius vaikiną į Laičių kaimą, perdavimo aktu perdavė vaikinuką senelei, kaip paaiškėjo įstatyminei atstovei. Kitus nepilnamečius, taip pat perdavimo aktu, perdavė patrulių ekipažas „(duomenys neskelbtini)“. Įvykio vietoje jis nekontaktavo su tarnybiniame automobilyje „Škoda Yeti“ sėdinčiais vaikinais. Tikslaus laiko nepasakys, bet galimai po 3 val. 00 min., jiems atvykus į Molėtų r. policijos komisariato tarnybinį kiemą, pastebėjo, kad „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo atvykęs. Kiek pamena, tuo metu kolegos jau buvo išlaipinę iš tarnybinio automobilio sulaikytą vairuotoją, kuris stovėjo lauke. Lauke lyg nebendravo su vairuotoju, tačiau užėjus į tarnybines patalpas, jis ant vairuotojo veido pamatė kraujo pėdsakus, tačiau, ties kuria veido dalimi, negali prisiminti. Vaikinukas buvo su akiniais, nematė, kad būtų sugadinti ar dužę stiklai. Pamena, kad vairuotojo drabužiai buvo nešvarūs, tiksliau dulkini, kažkur pasivoliojęs ant žemės. Ant marškinėlių jokių kraujo pėdsakų nepastebėjo. Jis nepastebėjo, kad vaikinui akių srityje būtų matyti kažkokie sužalojimai. Pastebėjęs ant vaikino veido kraujo pėdsakus, pasiteiravo, ar jam iškviesti medikus, tačiau jis atsakė, kad nereikia. Vaikinas niekuo nesiskundė, buvo nebendraujantis. Kaip įtarė, tiesiog labai norėjo miego. Vaikiną kolegos nusivedė į patrulių kabinetą bei su juo bendravo ir formino dokumentus E. K.. Jis tuo metu nuėjo į jų operatyvinės grupės kabinetą, kuriame Z. J. rašė tarnybinį pranešimą apie įvykį. Kol vaikinukas buvo tarnybinėse patalpose, jis dažnai užeidavo į patrulių kabinetą, kuriame jis sėdėjo. Jam užeinant į kabinetą, vaikinas visuomet sėdėjo ant tos pačios kėdės, niekuo nesiskundė, netgi vienu metu, kaip jam pasirodė, buvo užsnūdęs. Nematė jokių požymių, kad vaikinui kažkas skaudėtų, ar jis būtų už kažkokios kūno vietos susiėmęs. Surašius administracinio nusižengimo protokolą, galimai tarp 5 - 6 val., vaikinas buvo išleistas į namus iš kiemo pusės. Kabinete, kur vaikinas sėdėjo, jokio triukšmo negirdėjo. Vyr. patrulis E. K. vairuotoją sulaikydamas buvo paguldęs ant žemės, kadangi bandė pasišalinti, tačiau kaip - nedetalizavo. Žino, kad spec. priemonių antrankių, nenaudojo. Ar kiti keleiviai iš sulaikyto automobilio bandė pasišalinti, nežino, niekas apie tai nekalbėjo (t. 2, b. l. 75-79).

Liudytoja R. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra Molėtų rajono policijos komisariato tyrėja. Dirbo su tyrėju, savo kuratoriumi, D. P. ir apie 1 val. nakties per raciją išgirdo, kad ekipažas, kur dirbo E. K. ir Z. J., stabdo automobilį be numerių, su nupjautu stogu, be bagažinės. Nuvyko į vietą. Šalia dar buvo trys ūkininkai, vienas vaikinas su gipsu stovėjo prie automobilio, tarnybinio automobilio gale sėdėjo dar trys. Užsirašė jų duomenis, dar ūkininkų duomenis užsirašė. Vėliau M. J. vežė globėjai, surašė perdavimo aktą, perdavė jį globai, taip pat kalbėjo su M. J., jis paaiškino, kad norėjo, jog draugas stotų, bet nestojo, nes bijojo ir buvo išgėręs. Paskui grįžo į komisariatą, taip pat ir E. K. su kolega grįžo panašiu laiku. Komisariate vairuotojas, kol buvo rašomas protokolas, sėdėjo šalia. Vienu momentu buvo užmigęs, gal buvo 3-4 valandos ryto. Vėliau E. K. liepė paskambinti tėvams bei davė savo asmeninį telefoną. Atvažiavo tėvai ir pasiėmė vairuotoją. Nieko išskirtinio nepastebėjo. Jie visi buvo dulkini. Ant jo sumušimų, kraujo nesimatė. Nieko įtartino nepastebėjo tada, elgėsi natūraliai kaip policijos įstaigoje. Nebuvo išsigandęs. Jie važiavo labai netvarkingu automobiliu, tai gal ir galėjo atsirasti kokie sumušimai. D. P. klausė jo, ar reikia greitosios, jis atsisakė. Ji nepamena kraujo, sužalojimo, kad buvo purvinas - tai taip. Nieks nemokė jos sakyti neteisybę. Ji jau nepamena, mano, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu teisybę sakė.

2020 m. liepos 21 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. G. parodė, kad 2020 m. birželio 13 d. nuo 21 val. iki 2020 m. birželio 14 d. 9.00 val. ji dirbo kartu su Reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju D. P.. Dirbo automobiliu „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šaukinys (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 14 d. apie 01.18 val. per radijo stotį išgirdo, kad ekipažui (duomenys neskelbtini), kuriame dirbo vyr. patruliai E. K. ir Z. J., Molėtų r., Balninkų sen., Molėtų r. nestojo stabdomas automobilis be valstybinių numerių. Kartu su vyr. tyrėju išvyko į pagalbą. Atvykus į įvykio vietą, pastebėjo, kad automobilis, kaip vėliau nustatė – „VW Passat“, buvo sustabdytas pasėlių lauke. Kolegų tarnybinio automobilio dešinė pusė bei „VW Passat“ kairė pusė stovėjo vienas šalia kito. Šalia tarnybinio automobilio priekinės dalies stovėjo ekipažo (duomenys neskelbtini) abu kolegos, o greta jų vaikinas su tvarstyje koja. Įvykio vietoje taip pat stovėjo trys vyrai, kaip suprato - tai lauko savininkai. Jų automobilį D. P. pastatė priekine dalimi, priešais stovinčius automobilius, kad žibintais apšviestu įvykio vietą. Ji, išlipusi iš tarnybinio automobilio, priėjo prie kolegų įvykio aplinkybių pasiaiškinimui. Užsirašė stovinčių vyrų (lauko savininkų) duomenis, po to priėjo prie tarnybinio automobilio „Škoda Yeti“, kuriame ant galinės sėdynės sėdėjo trys vaikinukai. E. K. tuo metu nustatinėjo šiems asmenims blaivumą, po to ji užsirašė jų visus duomenis. Šio tarnybinio automobilio dešinėje pusėje už vairuotojo sėdynės sėdėjo M. U.. viduryje L. K., už keleivio priekinės sėdynės V. U.. M. U. neprisiminė savo telefono numerio, todėl jos paprašė paimti ir atnešti mobiliojo ryšio telefoną, ar patiems nubėgti jį pasiimti. Iš tarnybinio automobilio išlipti ji neleido. Kadangi greta jos stovėjo E. K. su Z. J., kolegos pasakė, kad telefoną atneš patys. Ji nepamena ir negali tiksliai pasakyti, ar M. U. tarnybiniame automobilyje sėdėjo su akiniais. M. U. automobilyje sėdėjo šonu į ją, be to, buvo tamsu, todėl ji jo veido gerai nematė. Nei vienas vaikinas sėdintis tarnybiniame automobilyje nesiskundė, kad jiems kažkas skaudėtų. Pabendravus bei užsirašiusi duomenis vaikinų, ji priėjo prie stovinčio lauke vaikino užsirašyti duomenų. Vaikinas jai prisistatė M. J.. Kalbant su M. J., jis paaiškino, kad kai juos persekiojo policija, jis ne kartą prašė vairuotojo sustoti. Su kitais nepilnamečiais nebendravo. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo M. U., kuriam nustatytas 0,86 prom. girtumas. Visi minėti piliečiai buvo nestojusio automobilio keleiviai. Ji, apžiūrėjusi įvykio vietą, pastebėjo, kad apgadinti tarnybinio automobilio abu priekiniai sparnai bei visos durelės, įskeltas priekinis stiklas. Atvykus tralui, „VW Passat“ automobilis buvo išvežtas į saugojimo aikštelę. Nepilnamečiai automobilio keleiviai buvo perduoti tėvams bei globėjai. Ekipažas (duomenys neskelbtini) tėvams perdavė L. K. ir V. U.. Ji su kolega M. J. perdavė senelei. Iš automobilio keleivių paaiškinimai nebuvo paimti, kadangi jie buvo nepilnamečiai. Automobilio vairuotojas buvo pristatytas į policijos komisariatą protokolo surašymui. Pristačius vairuotoją į policijos komisariatą, pastebėjo, kad jo rūbai buvo dulkini, kaip jai pasirodė, nuo galimai važiavimo žvyrkeliu, nes automobilis buvo be stogo. Tai pat prie nosies pastebėjo kraujo pėdsakus, tačiau akivaizdžių sužalojimų nepastebėjo. Vaikinas elgėsi natūraliai, ramiai, nebuvo išsigandęs ir niekuo nesiskundė. D. P., pastebėjęs ant M. U. kraujo pėdsakus, pasiteiravo, ar reiktų medikų pagalbos. Vaikinas atsisakė, pasakęs nereikia. Tarnybinėse patalpose M. U. E. K. atsivedė į 101 kabinetą. Nepamena, ar vaikinas prašėsi į tualetą. Vaikinas kabinete buvo pasodintas ant kėdės, vienu metu net užsnūdo. Tačiau jautėsi gerai, tik tiek, jog buvo pavargęs. Tarnybinėse patalpose vaikinas buvo su akiniais, tačiau jokių sužalojimų ant jo veido ji nepastebėjo, išskyrus kraujo pėdsakus ties nosimi. Nematė, kad būtų susiėmęs už kurios nors vietos ir aimanuotu, jog skauda. Ji tarnybinėse patalpose buvo šiame aukščiau nurodytame kabinete, tačiau su vaikinu nesišnekėjo. Automobilio vairuotojas išsamaus paaiškinimo dėl nestojimo ir savo veiksmų rašyti atsisakė, tik žodžiais paaiškino, jog bijojo sustoti, nes yra vartojęs alkoholio ir, jeigu sužinotų tėvai apie tai, kas įvyko, bus blogai. Vairuotojui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 74-ANRP-597-2020, eismo įvykis suvestas į eismo įvykių informacinę sistemą Nr. 07-20-9527463. Po protokolo surašymo vairuotojas buvo išleistas iš policijos komisariato tarnybinių patalpų. Kiek žino, spec. priemonių prieš vaikinus ekipažas (duomenys neskelbtini) nenaudojo. Iš kolegų E. K. ir Z. J. pasakojimų žino, kad visi trys vaikinai, sustojus automobiliui, ėmė bėgti, išskyrus M. J. su kojos tvarsčiu. Daugiau detalių nurodyti negali, kadangi ji atvyko į įvykio vietą jau po sulaikymo. Įvykio metu ji buvo dirbusi tik apie mėnesį. Tuo metu jos kuratorius buvo vyresn. tyrėjas D. P., todėl mažai teko bendrauti su kitais pareigūnais. Tačiau įvykio metu apie kolegas E. K. ir Z. J. susidarė teigiamą nuomonę, elgėsi profesionaliai, bendravo su M. U. taktiškai, paaiškino, kokios galėjo būti pasekmės dėl tokio vaikinų neapgalvoto elgesio. Be to, E. K. M. U. padavė savo asmeninį telefoną, kad jis galėtų pasiskambinti tėvams, kadangi neturėjo sąskaitos (t. 2, b. l. 82-86).

Liudytoja G. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra M. U. motina, ji miegojo, kai paryčiais į jos kiemą staiga įvažiavo mašina. Kol apsirengė, atėjo jos sūnus V. U. ir pasakė, kad juos sugavo policija. Paskui įėjo du pareigūnai, atsinešė lapą, kad vaiką pristatė namo. Pareigūnai su ja elgėsi gražiai, pasakė, kad M. U. mašinoje. Ji sūnų apibarė, jis atsiprašinėjo. Pas ją dar buvo vaikų tėvas, sugyventinis. Ryte M. U. parašė, kad jie atvažiuotų į Molėtus jo pasiimti. Jis buvo jau paleistas ir jį sutiko prie stotelės. Jis pasakė, kad policininkai sudaužė jį, mašinoje sakė, kad šonkaulį skauda. Namie nuėjo miegoti. M. U. atsikėlė per pietus, tada ji ir pamatė, kad jo akis kruvina. Jis skundėsi, kad ir šonkaulius skauda. Tada liudytoja paskambino 112 ir pasakė, kad reikia greitosios. Kol laukė greitosios, sūnus sakė, kad gavo į smilkinį. Kraujas iš nosies bėgo. Ir jį išvežė į Panevėžį. Panevėžyje ligoninėje jam nustatė, kad akies obuolys pažeistas ir sumuštas. Vakare M. U. parsivežė namo. Pirmadienį susirado numerį ir ketvirtadienį išsiėmė abdukciją. Tas dienas M. U. buvo namie, jis buvo tik pabaigęs 11 klasių, atostogavo. Kai atvažiavo policija, pareigūnų neįsidėmėjo, policininko neatpažintų. Brolis tik sakė, kad gale sėdėjo ir mažai matė, sakė, bandė bėgti, bet ir jį greitai sugavo. M. U. sakė, kad gavo į šonkaulius ir per kojas. Kai atsikėlė, sakė, kad sudaužė ir gavo per smilkinį. Kai paėmė sūnų iš policijos, akis nebuvo labai raudona. Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja davė iš esmės tokius pačius parodymus (t. 1, b. l. 160-164).

Liudytojas V. U. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra nukentėjusiojo tėvas. Kai su žmona atvažiavo pasiimti sūnaus iš Molėtų stoties, nes jis ten atėjo iš policijos, kur buvo sulaikytas, sūnus jam sakė, kad jam skaudą galvą, nes jį sumušė policija. Liudytojas matė truputį pamėlusią akį. Jis jam sakė, kad akiniai buvo sutrūkę. Mašinoje buvo galvą nukabinęs. Grįžus į namus M. U. nuėjo miegoti, tačiau po poros valandų atsikėlė, pasakė, kad šonus skauda, todėl iškvietė greitąją. Atvykusi greitosios medicinos pagalba, apžiūrėjo jį ir išvežė į Panevėžį. Sūnus automobilį nupirko jam važiuoti į kaimą, jis taip pasidarė jį malkoms vežti. Įvykio aplinkybes žino tik iš sūnaus pasakojimo. Kitas sūnus sakė, kad jį pasivijo, parvertė ir atvedė iki mašinos. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas davė iš esmės tokius pačius parodymus (t. 2, b. l. 70-72).

Liudytojas J. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra pensininkas, turi sodybą, ūkininkauja (duomenys neskelbtini). Atsimena įvykį. Viskas vyko naktį, jis su sūnum ir jo darugu miegojo, kai išgirdo, kad važiuoja policijos automobilis su švyturėliais ir per garsiakalbį liepia sustoti. Automobiliai važiavo, išsuko į lauko kelią, paskui išsuko į kviečius ir ten sustojo. Liudytojas su sūnumi atsikėlė, nuėjo į vietą, kur stovėjo policijos automobilis ir kitas automobilis. Paskui atvažiavo kitas policijos automobilis ir tada liudytojas su sūnumi parėjo namo. Jie bendravo su policininkais. Sakė, kad yra iš šalia esančios sodybos. Nuo jos įvykio vieta gal apie 50-100 metrų. Tą kitą netarnybinį automobilį kažkada yra matęs po laukus važinėjant, jis ten neturėtų važinėti. Apie tą laiką matė, gal savaitę prieš. Už kilometro nepasakys, ar jie laksto neblaivūs, mano, kad ten vietinis jaunimas pašėlti norėjo. Įvykio metu buvo išminti kviečiai, sūnus rašė kažkokį dokumentą policijai. Ten buvo pasėti žieminiai kviečiai. Nežiūrėjo po ratais dirvos, ten įvairi žemė, yra durpės, smėlio, molio.

Registruojamų įvykių registre užfiksuota, kad 2020 m. birželio 14 d. 13 val. 29 min. buvo gautas pranešimas, jog naktį pranešėjos sūnų (18 metų) sumušė Molėtų m. policijos pareigūnai, vaikinui kraujuoja akis. Aiškinantis aplinkybes, G. T. paaiškino, kad naktį, apie 1-2 val., Molėtų r. sav., Balninkų sen., Girsteitiškio k., jos sūnus M. U., būdamas neblaivus (0,86 prom.), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nestojo stabdant policijai. Kuomet buvo taranuojamas automobilis, policijos pareigūnai jėga ištraukė jį ir trenkė, spyrė iš kojos, dėl ko M. U. kraujuoja akis bei skauda šonkaulius. Atvyko greitoji medicinos pagalba (t. 1, b. l. 6-7).

Iš 2020 m. birželio mėn. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus patrulių darbo grafiko 89-IL-2832 matyti, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausieji patruliai E. K. ir Z. J. dirbo nuo 2020 m. birželio 13 d. 15.00 val. iki 2020 m. birželio 14 d. 3.00 val. (t. 1, b. l. 10-12).

2020 m. liepos 8 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos V. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. birželio 14 d. 01 val. 40 min. gautas M. U. pareiškimas, jog būdamas neblaivus 0.86 prom., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nestojo policijos pareigūnams. Kuomet pareigūnams taranavus jo automobilį, M. U. išlipus, iškėlus ir sunėrus rankas už galvos, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnas pribėgęs viena ranka suėmė jį už priekinės kaklo dalies, dėl ko buvo apdraskyta kairės pusės apatinė kaklo dalis, kita ranka vieną kartą sudavė, galimai kumščiu, jam į dešinę akį, nuo patirto skausmo jis priekiu nukrito ant gulinčio draugo L. K. ir susiėmė už veido, po ko pajuto dar vieną spyrį į dešinį šoną, kuris sukėlė jam didelį fizinį skausmą. Dėl šių veiksmų jis patyrė didelį fizinį skausmą. 2020 m. liepos 1 d. su M. U. buvo atliktas parodymų patikrinimo vietoje procesinis veiksmas, siekiant patikrinti įvykio aplinkybes, apie kurias jis 2020 m. birželio 17 d. davė parodymus, apklausiamas kaip liudytojas, bei nustatyti konkrečią vietą, kurioje jis buvo sužalotas. M. U. rodomu keliu nuvykus į įvykio vietą, esančią už Janonių kaimo ūkininko pasėliuose, konkrečios vietos, kurioje jis pareigūno buvo pargriautas, nurodyti negalėjo, kadangi įvykis buvo tamsiu paros metu. Todėl parodymų patikrinimo metu buvo apžiūrėta apytikslė M. U. nurodyta įvykio vieta, kurios augančių pasėlių žemė yra grumstuota, sausa, nelygiu paviršiumi (t. 1, b. l. 83).

2020 m. birželio 17 d. asmens apžiūros protokole bei jo priede – fotolentelėje užfiksuota, kad apžiūrėjus M. U. veidą, matyti dešinės akies vidiniame kampe, nusitęsianti į apatinį voką, apie 1,5x3 cm plotyje melsvos spalvos kraujosruva. Apžiūrėjus M. U. kaklo sritį, kaklo apatinės dalies kairiajame šone matyti juostos pavidalo apie 4 cm ilgio įdrėskimas. Apžiūrėjus M. U. pilvo bei krūtinės sritį, krūtinės dešiniame šone, ties šonkauliais 4x4 cm, matyti melsvos spalvos kraujosruva. Apžiūrėjus kojas, sužalojimų nepastebėta (t. 1, b. l. 126-129).

Iš 2020 m. birželio 26 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole bei jo priede – fotolentelėje matyti, kad M. U. iš keturių jam pateiktų vyrų nuotraukų atpažino vyriškį, kurio nuotrauka protokole pažymėta Nr.3, bei nurodė, kad tai tikrai tas pareigūnas – E. K., kuris įvykio dieną, naktį naudojo prieš jį smurtą (t. 1, b. l. 132-133, 135).

Iš 2020 m. birželio 26 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole bei jo priede – fotolentelėje matyti, kad M. U. iš keturių jam pateiktų vyrų nuotraukų atpažino vyriškį, kurio nuotrauka protokole pažymėta Nr. 3, bei nurodė, kad tai tikrai pareigūnas Z, J., kuris įvykio dieną buvo kaip antras pareigūnas, tačiau prieš jį jokio smurto nenaudojo, elgėsi pagarbiai. Kuomet pareigūnas prieš jį naudojo smurtą, Z. J. greta nebuvo (t. 1, b. l. 137-140).

2020 m. liepos 1 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus parodymų patikrinimo vietoje protokole bei jo priede – fotolentelėje užfiksuota įvykio vieta – Molėtų r. sav., Molėtų sen., Želtiškių k. teritorija. M. U. nurodė apytikslę vietą, esančią žieminių pasėlių (kvietrugių) lauke, kuri 2020 m. birželio 14 d., apie 01 val. 40 min., jam išlipus iš automobilio, pareigūnas E. K. panaudojo fizinę prievartą - viena ranka suėmė už priekinės kaklo dalies ir ją spausdamas, tuo pat metu kita ranka vieną kartą sudavė rankos kumščiu į dešinę akį, pataikydamas į dėvimus akinius, dėl suduoto smūgio priekine kūno dalimi nukritus ant tuo metu šalia automobilio gulėjusio draugo, vieną kartą spyrė apauta koja į dešinį šoną ir tai pademonstravo ant manekeno. Parodymų patikrinimo metu, apžiūrėjus liudytojo nurodytą vietą, žemė, kuriuose auga pasėliai, yra grumstuota, sausa, nelygiu paviršiumi (t. 1, b. l. 144-157).

Iš 2020 m. birželio 26 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole bei jo priede – fotolentelėje matyti, kad V. U. iš keturių jam pateiktų vyrų nuotraukų atpažino vyriškį, kurio nuotrauka protokole pažymėta Nr. 1, bei nurodė, kad šis pareigūnas yra E. K., kuris sugriebė jo broliui už kaklo ir sudavė, kiek matė, vieną kartą (t. 2, b. l. 15-16, 19).

2021 m. birželio 8 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus akistatos protokole užfiksuota M. U. su liudytoju L. K. akistata (t. 2, b. l. 53-57).

2020 m. birželio 16 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad M. U. pateikė VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės išduotus: vidinę konsultaciją PR20/20664, gydytojo išrašą PR20/20664 ir vidinę konsultaciją PR20/20664; taip pat administracinio nusižengimo protokolą ROIK: (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 94-95, 98-101), kurie pagal pakvitavimą 2020 m. birželio 16 d, buvo grąžinti nukentėjusiajam (t. 2, b. l. 102).

Viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės vidinėje konsultacijoje nurodyta, kad, M. U. teigimu, jis buvo sumuštas pareigūnų; pykino, skauda galvą, kairio kelio sąnarį ir dešinės krūtinės pusę. Apžiūrėjus – skausminga palpuojant dešinės krūtinės pusė, kraujosruva, palpuojant skausmingas kairio kelio sąnarys, judesiai pilnos amplitudės, lūžių nestebima. Diagnozė: kairio kelio ir krūtinės dešinės pusės sumušimas (t. 2, b. l. 100).

2021 m. kovo 9 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus specialisto paaiškinimų protokole užfiksuoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus teismo medicinos eksperto R. Ž. paaiškinimai, kur nurodė: 1. Klausimas: Ar 2020 m. birželio 14 d. M. U. sužalojimai, t. y. dešinės akies vidiniame kampe kraujosruva, kaklo apatinės dalies kairiame šone kraujosruva, krūtinės dešiniame šone poodinė kraujosruva, galėjo atsirasti pačiam atsitrenkiant į vairuojamo automobilio detales greit stabdant? Atsakymas: Nustatyti sužalojimai M. U. pagal pobūdį ir lokalizacija nėra būdingi padarymui atsitrenkiant į automobilio detales greitai stabdant ar panašiai. 2. Klausimas: Ar galėjo M. U. padaryti sužalojimai atsirasti pareigūnui parverčiant jį ant žemės ir galimai susitrenkiant į grumstą ar kitą kokį daiktą? Atsakymas: M. U. nustatytas dešinės akies sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva apatiniame voke, pakraujavimas į akies priekinę kamerą, odos kraujosruva kaklo kairėje pusėje pagal pobūdį ir lokalizacija negalėjo būti padaryta jį parverčiant ant žemės ir susitrenkiant į grumstą ar panašiai. Poodinė kraujosruva krūtinės dešiniame šone pagal pobūdį ir lokalizacija galėjo būti padaryta, nugriuvus ar parverčiant nukentėjusįjį ant žemės ir susitrenkiant į grumstą ar panašiai. 3. Klausimas: Ar M. U. padaryti sužalojimai akies ir krūtinės srityje galėjo atsirasti, suduodant delnu ar vis dėlto būdingi suduodant kumščiu? Atsakymas: Dešinės akis sumušimas ir poodinė kraujosruva krūtinės dešiniajame šone galėjo būti padaryta tiek suduodant delnu, tiek kumščiu. Odos kraujosruva kaklo kairėje pusėje padaryta dinaminiu poveikiu kietu ribotu paviršiumi turinčiu daiktu, galimai kaklą sugriebiant rankos pirštais (t. 2, b. l. 110-114).

2021 m. vasario 12 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, kad atlikus M. U. psichofiziologinį tyrimą, buvo užduoti šie tikrinamieji klausimai: 1. Ar prieš testą fotonuotraukoje (E. K.) parodytas pareigūnas sudavė tau smūgius į veidą ir šoną tą 2020 m. birželio 14 d. naktį? (M. U. atsakymas „Taip“); 2. Ar prieš testą fotonuotraukoje (E. K.) parodytas pareigūnas tau sudavė smūgius tą 2020 m. birželio 14 d. naktį? (M. U. atsakymas „Taip“); 3. Ar tu priešinaisi, prieš tam pareigūnui panaudojant smurtą tame lauke? (M. U. atsakymas „Ne“). Atlikus M. U. psichofiziologinį tyrimą, pateikiama teigiama išvada – UZCT (Psichofiziologiniuose tyrimuose taikoma Jutos poligramo zonos metodika, angliškai U. Z. of Comparison Test, toliau tekste – UZCT) testo metu, kuris atliktas 3 kartus, tiriamasis M. U. į jam šiame teste užduotus tikrinamuosius klausimus sakė tiesą (t. 2, 117-121).

2021 m. vasario 11 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, kad atlikus E. K. psichofiziologinį tyrimą buvo užduoti šie tikrinamieji klausimai: 1. Ar jūs sudavėte smūgius prieš testą fotonuotraukoje (M. U.) parodytam asmeniui tą naktį? (E. K. atsakymas „Ne“); 2. Ar jūs smūgiavote prieš testą fotonuotraukoje (M. U.) parodytam asmeniui tame lauke? (E. K. atsakymas „Ne“); 3. Ar jūs spyrėte tam vaikinui tą naktį? (E. K. atsakymas „Ne“). Atlikus E. K. psichofiziologinį tyrimą pateikiama neigiama išvada - UZCT testo metu, kuris buvo atliktas 5 kartus, tiriamasis E. K. į jam šiame teste užduotus tikrinamuosius klausimus sakė netiesą. Tiriamasis savo tyčiniais sąmoningais veiksmais bandė įtakoti tyrimo rezultatus (t. 2, b. l. 124-128).

2020 m. liepos 21 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos V. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad į įvykio vietą buvo atvykęs ūkininkas pasėlių savininkas J. A., jo tėvas J. A. bei draugas A. M.. Susisiekus telefonu su J. A., šis teigė, kad tėvo sodyboje esančioje (duomenys neskelbtini), ūkininkauja. 2020 m. birželio 14 d. apie 01 val. 45 min., jiems būnant tėvo sodyboje, kartu visi išgirdo specialaus automobilio garsinį signalą bei mirksinčius mėlynos-raudonos spalvos švyturėlius, kurie artėjo link jo tėvo sodybos. Po kelių minučių pastebėjo, kaip šalia sodybos į žieminių pasėlių kvietrugių lauką įvažiavo automobilis, o paskui policijos automobilis su įjungtais garsinio signalo bei mirksinčiais švyturėliais. Vyrai trise įsėdo į jo automobilį ir nuvyko į vietą, kur jau buvo sustoję automobiliai, iš kurų vienas policijos automobilis, o greta pilkos spalvos „VW Passat“ be valstybinio numerio ženklo bei su nupjautu stogu automobilis. Šį automobilį jis dažnai matė važinėjantį aplink jo ganyklas, todėl domėjosi ir žino, kad jis priklauso V. U. sūnui. Jiems išlipus iš automobilio. Pastebėjo vieną vaikiną su ramentais, stovintį gale „VW Passat“ automobilio, ir du policijos pareigūnus, vaikščiojančius aplink automobilius, vienas iš pareigūnų juos pastebėjęs priėjo pasišnekėti. Pareigūnui jis paaiškino, kad šie pasėti žieminiai kvietrugiai priklauso jam. Pareigūnas paaiškino, kad dėl žalos jis turi rytoj atvykti į Molėtų policijos komisariatą ir parašyti pareiškimą. Jis nematė daugiau kitų aplinkui vaikščiojančių pašalinių asmenų, išskyrus minėtą vaikiną su ramentais. Vaikinas stovėjo ramiai, neatrodė, kad būtų sužalotas. Nei jis, nei jo tėvas su draugu nebuvo priėjęs prie tarnybinio policijos automobilio, todėl negali pasakyti, ar jame buvo įsodinta vairuotojas su keleiviais. Naktis buvo tamsi, todėl nesimatė, ar policijos automobilyje yra asmenų. Išsiaiškinę, kur kreiptis dėl padarytos žalos, jie išvyko. Susisiekus mobiliojo ryšio telefonu su J. A. bei A. M., jie paaiškino analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir J. A. (t. 2, b. l. 129-130).

2020 m. birželio 16 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad M. U. pateikė juodos/mėlynos spalvos rėmeliais akinius (tomas 2, b. l. 131).

2020 m. birželio 16 d. – 2020 m. birželio 17 d. daiktų apžiūros protokole bei jo priede – fotolentelėje užfiksuota, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinėse patalpose apžiūrėti M. U. savanoriškai pateikti akinai. Apžiūrėjus akinių rėmelius, ant dešinės kojelės vidines dalies matyti užrašas „Together CE“, ant kairės kojelės vidinės dalies matyti užrašas „TG543 53 17 142 C3“. Akinių kojelės pritvirtintos prie akinių rėmų metaliniais laikikliais iš vidinės pusės. Akinių rėmeliai plastikiniai, kurių išorinė dalis juodos spalvos, vidinė dalis mėlynos spalvos. Akinių rėmelių kojelių ilgis 140 mm, akinių plotis 130 mm. Apžiūrėjus akinių rėmelių kojeles, pažeidimų ar įtrūkimų nepastebėta. Apžiūrėjus akinių stiklus, pažeidimų, įtrūkimų ar įskilimų nepastebėta (t. 2, b. l. 134-139). Po apžiūros akiniai pagal pakvitavimą grąžinti M. U. (t. 2, b. l. 140).

2020 m. spalio 5 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad M. U. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P10“ su jame išankstinio apmokėjimo esančia SIM kortele „Tele2“, kurios numeris (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 142).

2020 m. spalio 6 d. daiktų apžiūros protokole bei jo priede – fotolentelėje užfiksuota, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinėse patalpose apžiūrėtas M. U. savanoriškai pateiktas mobiliojo ryšio telefonas „Huawei P10“, su jame esančia išankstinio apmokėjimo SIM kortelė „Tele2“, kurios numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūrimo mobilaus ryšio telefonas „Huawei P10“, korpuso priekinė ir galinė dalis yra juodos spalvos. Mobiliojo ryšio priemonė valdoma liečiamo ekrano pagalba. Apžiūrimo mobilaus ryšio telefono ekrane pasirinkus „Galerija“ telefono ekrane matome segtuvą su užrašu „Nuotraukos“. Atidarius šį segtuvą, matoma šiame telefone ir/ar SIM kortelės atmintyje esančias foto nuotraukas. Pasirinkus nuotraukas fotografuotas 2020 m. birželio 14 d., juose matyti: 1. Foto nuotrauka su M. U. veidu, kurioje yra užsidėjęs akinius veidas t. y. kakta bei nosis nešvari, galimai ištepta purvu. Ties M. U. apatiniu dešiniu voku matyti paraudimas. Foto nuotraukoje M. U. dėvi trumpomis rankovėmis melsvos spalvos marškinėlius su baltai-juodos spalvos juostelėms apykakle. Už M. U. nugaros ant langų matyti baltos spalvos vertikaliai kabančias romanetės, už lango stiklų (lauke) horizontaliai kabančios baltos spalvos žaliuzės. Už lango tamsu, galimai naktis. Patalpoje sienos tamsiai pilkos spalvos, viršutinė sienos nedidelė dalis bei lubos yra baltos spalvos. M. U. dešinėje ant sienos matyti keturkampis jungiklis su raudona skritulio formos žyme. Foto nuotraukos išsami informacija (duomenis): pavadinimas IMG20200614050342, Modelis - WAS-LX1, Laikas - 2020 m. birželio 14 d. 05:03; 2. Foto nuotrauka su M. U. veidu, kurioje jis akinius užsidėjęs ant plaukų ties pakaušiu. M. U. veidas, t. y. kakta, nosis ir kairės akies vokas, nešvarūs, galimai sutepti purvu. Ties M. U. apatiniu dešiniu voku, ties akies kampučiu matyti paraudimas - kraujosruva. Foto nuotraukoje M. U. dėvi trumpomis rankovėmis melsvos spalvos marškinėlius su baltai-juodos spalvos juostelėms apykakle. Už M. U. nugaros ant langų matyti baltos spalvos, vertikaliai kabančias romanetės, už lango stiklų (lauke) horizontaliai kabančios baltos spalvos žaliuzės. Už lango tamsu, galimai naktis. Patalpoje sienos tamsiai pilkos spalvos, viršutinė sienos nedidelė dalis bei lubos yra baltos spalvos. Foto nuotraukos išsami informacija (duomenis): IMG20200614041031, Modelis - WAS-LX1, Laikas - 2020 m. birželio 14 d. 04:10 (t. 2, b. l. 143-148). Po apžiūros mobiliojo ryšio telefonas „Huawei P10“, su jame esančia išankstinio apmokėjimo SIM kortelė „Tele2“, kurios numeris (duomenys neskelbtini), grąžintas M. U. pagal pakvitavimą (tomas 2, b. l. 149).

2020 m. rugpjūčio 24 d. kitų objektų apžiūros protokole bei jo priede – fotolentelėje užfiksuota automobilio „VW Passat“ apžiūra. Matyti, kad automobilis „VW Passat“ yra lengvasis automobilis, sedanas, kurio galinė kėbulo dalis deformuota, t. y. lengvojo automobilio viršutinė galinė kėbulo dalis ties automobilio galinėmis keleivio durelėmis yra nupjautu stogu, o stogo dalis užlenkta ties keleivio galinių durelių viduriu, taip sukonstruota kabina. Ant užlenkto stogo galinės dalies matyti juodos spalvos užrašas „1:0“. Iš automobilio galinės dalies yra sukonstruota priekaba, kurios galinė dalis atvira, be galinio dangčio. Automobilio galinė dalis neturi kėbulo galo, atvira su vienu dešinės pusės galiniu žibintu. Automobilio priekinės dalies variklio dangčio matyti juodos spalvos užrašas „69 LTU“. Automobilio vairuoto bei keleivio priekinės durelės išorėje be rankenėlių. Automobilio vairuotojo bei keleivio priekinės durelės yra su pusiau nuleistais stiklais. Automobilio salone tarp priekinių ir galinių durelių yra saugos diržai. Automobilis valdomas perjungimo svirtimi. Salono galinėje dalyje yra keleivio sėdynė, už kurios yra pertvara, skirianti bagažinę nuo salono. Automobilio galinės durelės be rankenų bei stiklo, neatsidaro, tai yra automobilio priekabos dalis (t. 2, b. l. 150-154).

Iš R. Karaliaus individualios įmonės 2020 m. lapkričio 13 d. Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimo matyti, kad Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atidavė R. Karaliaus individualiai įmonei automobilį „VW Passat“ išmontavimui ir sunaikinimui (t. 2, b. l. 155).

2020 m. lapkričio 5 d. daiktų apžiūros protokole bei jo priede – fotolentelėje užfiksuota kai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinėse patalpose, elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) buvo pateikta iš M. J. elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), iš mobiliojo ryšio telefono (duomenys neskelbtini), priklausančio M. J., susirašinėjimas tarp M. U. ir M. J.. Apžiūrėta susirašinėjimas socialinėje programoje „Messenger“ tarp įvardytų socialinių paskyrų „M. J.“ ir „M.“ asmeniu, data - 2020 m. birželio 14 d, laikas 12.27 val.: 1. Įeinanti žinutė į paskyrą „M. J.“ iš paskyros įvardytos „M.“: yra foto nuotrauka kurioje yra M. U. veidas. Ant M. U. veido dešinės akies vidiniame kampe nusitęsianti į apatinį voką poodinė kraujosruva. Foto nuotraukoje matyti, kad kakta ties antakiais bei nosies kairė pusė ištepta purvu. M. U. foto nuotraukoje be akinių. Foto nuotraukoje virš M. U. matyti, kad langai, virš kurių yra kabantys roletai bei langus dengia lauke žaliuzės, iš ko galima spręsti, jog foto nuotrauka yra daryta Molėtų policijos komisariato patalpose. 2. Įeinanti žinutė į paskyrą „M. J.“ iš paskyros įvardytos „M.“: „Nuo milicijos vakar prasileidau“; 3. Įeinanti žinutė į paskyrą „M.“ iš paskyros įvardytos „M. J.“: „Čia kai vakar suiminėjo“ (t. 2, b. l. 156-161).

2020 m. rugsėjo 14 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota specialiame automobilyje „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtos priekinės vaizdo kameros 2020 m. birželio 14 d. dviejų fiksuotų vaizdo įrašų Nr. 1. nuo 01 val. 50 min. iki 02 val. 03 min. fiksuotas vaizdo įrašas pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. 2. nuo 02 val. 03 min. iki 02 val. 27 min. fiksuotas vaizdo įrašas pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini); galinės vaizdo kameros Nr. 3 nuo 2 val. 54 min. iki 03 val. 06 min fiksuotas vaizdo įrašas pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini); priekinės vaizdo kameros fiksuotas vaizdo įrašas Nr. 4. nuo 03 val. 54 min. iki 04 val. 00 min fiksuotas vaizdo įrašas pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašų apžiūra (t. 2, b. l. 162-164).

2020 m. spalio 12 d. apžiūros protokole užfiksuota „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtos priekinės vaizdo kameros 2020 m. birželio 14 d. dviejų vaizdo įrašų Nr. 1. nuo 01 val. 15 min. iki 01 val. 24 min fiksuotas vaizdo įrašas pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. 2. nuo 01 val. 24 min. iki 01 val. 56 min fiksuotas vaizdo įrašas pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra (t. 2, b. l. 165-166).

2020 m. lapkričio 27 d. apžiūros protokole užfiksuota Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato pastato išorėje bei tarnybinėse patalpose įrengtų vaizdo kamerų 2020 m. birželio 14 d. nuo 00:00 iki 06:00 fiksuotų 6 vaizdo įrašų apžiūra (t. 2, b. l. 167-170).

2020 m. birželio 26 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad G. T. pateikė sūnaus M. U. 2020 m. birželio 14 d. dėvėtus pilkos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėlius „Nik“ (t. 2, b. l. 172).

2020 m. birželio 29 d. daiktų apžiūros protokole bei jo priede – fotolentelėje užfiksuota marškinėlių apžiūra. Apžiūrėjus marškinėlių prekinę dalį, marškinėlių viduryje, nuo logotipo iki marškinėlių apatinės dalies matyti nelygios formos, nedidelės rudos spalvos dėmės, galimai kraujo (t. 2, b. l. 175-178). Pagal pakvitavimą marškinėliai grąžinti M. U. (t. 2, b. l. 179).

2021 m. balandžio 9 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus akistatos protokole užfiksuota M. U. su E. K. akistata: 1. Į užduotą nukentėjusiajam M. U. klausimą, ar šis priešais sėdintis pareigūnas (E. K.) jam 2020 m. birželio 14 d. nakties metu sudavė smūgius, nukentėjusysis M. U. atsakė, kad taip, tai šis sėdintis priešais jį pareigūnas sudavė smūgius. E. K. su atsakymu nesutiko ir teigė, jog nesudavė tyčia šiam asmeniui jokių smūgių. 2. Į užduotą nukentėjusiajam M. U. klausimą, dėl kokių priežasčių šis pareigūnas 2020 m. birželio 14 d. nakties metu stabdė jo vairuojamą automobilį bei sudavė smūgius. M. U. atsakė, jog vairavo netvarkingą automobilį, policijos pareigūnams stabdant jo vairuojamą automobilį, jis nestojo, o kuomet sustojus automobiliams ir jam išlipus iš automobilio pajuto šio pareigūno smūgius. Įtariamasis E. K. su atsakymu sutiko tik su ta dalimi, kur teigia, jog buvo stabdomas dėl padaryto administracinio pažeidimo. Tačiau nesutiko, jog automobiliams sustojus ir M. U. išlipus, jis sudavė smūgius, kadangi viskas buvo kitaip. Tiesiog siekiant sulaikyti vairuotoją, kad jie nepabėgtu, jis pribėgęs prie automobilio, asmenys tuo metu šoko per automobilio uždarytų durelių viršutinę dalį, tuo tarpu buvo abu pagauti ant žemės. Pasiteiravus, ar M. U. girdėjo įtariamojo pateiktą atsakymą, jį suprato, ar su atsakymu sutinka, atsakė, kad su atsakymu nesutinka, nes jis nelipo pro viršutinę automobilio durelių dalį, lipo pats atsidaręs ir gavo smūgį, po ko nukrito ant žemės. 3. Į užduotą nukentėjusiajam M. U. klausimą, kokiu metu ir kokioje kūno padėtyje jis pajuto smūgius, nukentėjusysis M. U. atsakė, kad jam išlipus pro atidarytas keleivio duris ir jau stovint ant žemės, pajuto pareigūno suduotą smūgį. E. K. su atsakymu nesutiko, kadangi buvo visiškai kitaip. Jam pribėgus prie dar šokančio M. U. automobilio viršutinę dalį, jis M. U. pačiupęs pargriovė ant žemės, tačiau konkrečiai už kurių vietų buvo paėmęs, tikslai pasakyti negali, bet galimai už kaklo bei nugaros srities. Kokiu metu ir kaip pargriovė keleivį, jis nepamena, kadangi buvo susikoncentravęs į vairuotoją. Pasiteiravus, ar M. U. girdėjo įtariamojo pateiktą atsakymą, jį suprato, ar su atsakymu sutinka, atsakė, kad su atsakymu nesutinka, nes jis nelipo pro automobilio durelių viršutinę dalį, o pargriautas ant žemės buvo tuo metu, kada jau buvo išlipęs ir stovėjo šalia savo automobilio. 4. Į užduotą nukentėjusiajam M. U. klausimą, kiek smūgių, su kokiu daiktu ir į kokias kūno vietas šis pareigūnas sudavė jam stovinčiam, nukentėjusysis M. U. atsakė, kad jam jau išlipusiam ir stovinčiam šalia automobilio, pareigūnui pribėgus, pajuto vieną smūgį kumščiu į akį, tačiau kurią, dabar negali prisiminti, po kurio pargriuvo ant žemės ir pajuto smūgį apauta koja į šoną. E. K. su atsakymu nesutiko, teigė, kad tai liudytojo M. U. yra išgalvota versija. Pasiteiravus, ar M. U. girdėjo įtariamojo pateiktą atsakymą, jį suprato, ar su atsakymu sutinka, atsakė, kad su atsakymu nesutinka, kadangi tai nėra jo išgalvota versija, o viskas taip ir buvo. 5. Į užduotą nukentėjusiajam M. U. klausimą, kokioje kūno padėtyje jam nugriuvus ant žemės ir kiek smūgių, su kokiu daiktu ir į kokias kūno vietas šis pareigūnas sudavė, nukentėjusysis M. U. atsakė, kad jam gulint ant žemės veidu į žemę bei susirietus, laikant rankas po savimi, pajuto vieną spyrį į šoną, tačiau kurį, šiuo metu nepamena. E. K. su atsakymu nesutiko, teigė, jog tai yra liudytojo išgalvota versija, nes tokio dalyko nebuvo. Kuomet asmuo buvo pagriautas, po pargriovimo nesipriešino, buvo pakeltas ir nuvestas į tarnybinį automobilį. Pasiteiravus, ar M. U. girdėjo įtariamojo pateiktą atsakymą, jį suprato, ar su atsakymu sutinka, atsakė, kad su atsakymu nesutinka, kadangi tai nėra jo išgalvota versija, tai buvo tikra. Tačiau sutinka, kad po visko buvo pakeltas ir nuvestas į tarnybinį automobilį. 6. Nukentėjusysis M. U. pateikė E. K. klausimą, kaip galėjo pamesti akinius lauke, jei nesudavė jam smūgių į veidą. E. K. atsakė, kad galvoja, jog griaunant ant žemės akinai galėjo nukristi, be to, jei būtų sudavęs kumščiu į dėvinčius akinius, jie butų lūžę ar sutrūkę. 7. E. K. pateikė nukentėjusiajam M. U. klausimus, ar M. U. suvokė, kad minėtą naktį, t. y. 2020 m. birželio 14 d. vairavo techniškai netvarkingą automobilį ir sukėlė pavojų sau, savo keleiviams ir visuomenei, taip pat brolis, gulintis automobilio galinėje dalyje be bagažinės dangčio, kuris nuo kelio nelygios dangos ir vairuojamų manevrų ritinėjosi po ja ir šokinėjo, galėjo iškristi iš automobilio pareigūnams po ratais, dėl ko jis vydamas nuolat meldėsi, kad taip nenutiktų? Nukentėjusysis M. U. atsakė, jog taip, suvokia savo klaidą ir dėl to įvykio labai gailisi, daugiau taip nepasikartos. 8. E. K. pateikė nukentėjusiajam M. U. klausimus, kur tuo metu buvo keleivis L. K., kuomet M. U. buvo jo paguldytas ant žemės? Nukentėjusysis M. U. atsakė, kadangi L. K. nemokėjo atsidaryti automobilio durelių, jis persilenkęs per priekinėje keleivio sėdynėje sėdintį L. K., atidarė keleivio priekines dureles ir tik tuomet jį peršokęs, pirmas išlipo iš automobilio, o paskui jį L. K.. Po ko jam jau stovint po pareigūno suduoto smūgio nukrito ant žemės, o po jo iš karto nukrito ir L. K.. 9. E. K. pateikė nukentėjusiajam M. U. klausimus, jei sudavė smūgį į dėvimus akinius, kodėl jie netrūko, lūžo ir t.t.? Nukentėjusysis M. U. atsakė, jog akinai taip paprastai nesulūžta bei smūgis turi būti geras, kad trūktų jo stiklai. 10. E. K. pateikė nukentėjusiajam M. U. klausimus, jei po jo suduoto į akį smūgio, nugriuvęs laikėtės už pilvo, t. y. po savimi, kodėl ne už savo skaudančios akies ar veido? Nukentėjusysis M. U. atsakė, kadangi praėjo daug laiko, jis tikslai nepamena, kokioje padėtyje buvo jo rankos. 11. E. K. pateikė nukentėjusiajam M. U. klausimus, ar iš karto po įvykio M. U. buvo susitikęs su savo įvykio liudytojais – draugais, ir jiems pasakojo, kaip policijos pareigūnas jam smūgiavo? Nukentėjusysis M. U. atsakė, kad taip jis kalbėjo su draugais, tai yra dalinosi įspūdžiais su savo broliu bei L. K. ir pasakojo, kaip jį sumušė pareigūnas. Su M. J. po įvykio susitikęs nebuvo. 12. E. K. pateikė nukentėjusiajam M. U. klausimus, ar įvykio metu M. U., išlipęs iš automobilio, matė savo keleivius? Nukentėjusysis M. U. atsakė taip, matė šalia jo gulintį L. K., o M. J. matė sėdintį ant automobilio galinės sėdynės, tačiau brolio V. U. nematė. 13. E. K. pateikė nukentėjusiajam M. U. klausimus, ar lipdamas iš automobilio ketino bėgti ? Nukentėjusysis M. U. atsakė, kad nespėjo, nes jis kuomet išlipo ir tik atsistojo ant žemės dar galvojo ką daryti, taip mąstant, labai greitai buvo pargriautas ant žemės, t. y. išlipęs jis svarstė, bėgti ar ne, bet nespėjo. Akistatoje dalyvavęs liudytojas M. U. ir E. K. pasiliko prie savo duotų parodymų (t. 3, b. l. 42-46).

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos V. D. 2021 m. balandžio 27 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, S. N. pavedimu, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriuje 2020 m. birželio 23 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas reg. Nr. 89-PR2-2313 dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato (toliau Molėtų r. PK) Reagavimo skyriaus (toliau – RS) vyriausiojo patrulio E. K. veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad dėl pareigūno veiksmų yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-23642-20, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 10 punktu, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra sustabdyta, iki bus priimtas procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje arba kol savarankiško tarnybinio nusižengimo požymiai, leidžiantys atriboti jį nuo nusikalstamos veikos, paaiškės kompetentingų institucijų tyrimo metu ir taps žinomi tikrintojui. Dėl „body cam“ garso/vaizdo įrašymo įrenginio naudojimo: Pažymėtina, jog duomenų saugyklose, skirtose „body cam“ vaizdo/garso įrašų saugojimui, vaizdo /garso įrašų, 2020 m. birželio 19 d. susijusių su įvykiu PRĮR ROIK (duomenys neskelbtini), t. y. dėl 2020 m. birželio 14 d. apie 1 val. 18 min. Molėtų r. sav., Alantos sen., Želtiškių k., „VW Passat“ automobilio vairuotojo M. U. persekiojimo ir sulaikymo, padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 4 dalį, 426 straipsnio 5 dalį, 415 straipsnio 1 ir 2 dalis, nėra. Neužfiksavus „body cam“ garso/vaizdo įrašo, pareigūnai galimai pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. vasario 26 d. Nr. 5-V-185 įsakymo „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 5-V-963 „Dėl vaizdo stebėjimo būdu užfiksuotų duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 23.3. p., kuriame nurodoma, jog pareigūnas, kuriam yra išduodama mobilioji vaizdo stebėjimo priemonė, privalo: bendraudamas su asmenimis (ne vėliau kaip nuo kontakto pradžios iki kontakto su įvykyje dalyvavusiais asmenimis pabaigos), reaguodamas į gautą t. y. pranešimą apie teisės pažeidimą (ne vėliau kaip nuo išlipimo iš tarnybinės transporto priemonės iki kontakto su įvykyje dalyvavusiais asmenimis pabaigos), dalyvaudamas bendroje operacijoje ar policinėje priemonėje (visą laiką) užtikrinti, kad mobilioji vaizdo stebėjimo priemonė būtų įjungta ir tinkamai fiksuotų vaizdo duomenis (išskyrus atvejus, kai dėl delsimo kyla pavojus pareigūno ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai); 33 ir 35 p., vaizdo stebėjimo priemone užfiksavus įvykį, dėl kurio gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas (atliekamas patikslinimas), pareigūnas ne vėliau kaip iki tarnybos pamainos pabaigos, priklausomai nuo įvykio pobūdžio, šį įrašą įkelia atitinkamai į Integruotą baudžiamojo proceso sistemą, Policijos registruojamų įvykių registrą ir nurodo vaizdo priemonės identifikacinį numerį. 8 p. numato, jog už vaizdo stebėjimo priemonių išdavimą ar priskyrimą padaliniams ar pareigūnams ir vaizdo stebėjimo priemonių apskaitą yra atsakingas policijos įstaigos vadovo paskirtas darbuotojas, šiuo atveju Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų r. policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas D. T., 2020 m. birželio 13 d. tarnybai nuo 14.00 val. iki 2.00 val. buvo priskyręs „body cam“ B0F 1EC5ED1B0, B0F1EC5F3822 (t. 3, b. l. 83-84).

Registruojamų įvykių registre užfiksuota, kad 2020 m. birželio 14 d. 01 val. 27 min. buvo gautas pranešimas, kad Molėtų r., Balninkų sen., Girsteitiškio k., ekipažui „(duomenys neskelbtini)“, nestojo stabdomas automobilis „VW Passat“ be valstybinio numerio. Automobilis buvo persekiojamas ir sustabdytas Molėtų r., Alantos sen., Želtiškių k. Persekiojimo metu automobilis „VW Passat“ kelis kartus kliudė tarnybinį automobilį „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo apgadinti abu tarnybinio automobilio priekiniai sparnai, abejos priekinės ir galinės durelės, taip pat įskeltas priekinis stiklas. Automobilio vairuotojui M. U. nustatytas 0,86 promilių girtumas, jis neturi teisės vairuoti transporto priemones. Vairuotojui surašytas administracinio nusižengimo protokolas (t. 3, b. l. 90-92).

Nukentėjusysis M. U. teisme nurodė, kad javų lauke sustojus abiems automobiliams, jis atsisegė saugos diržą, tada sėdėdamas „VW Passat“ vairuotojo vietoje, pasilenkė ir atidarė priekines keleivio dureles, nes priekinėje keleivio vietoje sėdėjęs L. K. negalėjo atidaryti durelių, tada nukentėjusysis vieną ranką laikydamas ant automobilio priekinės panelės, peršoko per sėdintį L. K. ir išlipo iš „VW Passat“. Jis iš automobilio pro priekines keleivio dureles išlipo pirmas, po jo L. K.. Išlipęs iš „VW Passat“, nukentėjusysis prie automobilio atsistojo ir stovėjo, kai prie jo pribėgo pareigūnas E. K.. Pribėgęs E. K., griebė nukentėjusiajam už gerklės, kita ranka sudavė smūgį į akį, po kurio nukentėjusysis pargriuvo ant žemės ir gulėdamas ant žemės netrukus pajuto spyrį į šoną. Šiuos veiksmus atliko E. K.. Po to nukentėjusysis buvo nuvestas į tarnybinį automobilį.

Remdamasis byloje surinktais objektyviais duomenimis – specialisto išvada (t. 2, 108-109), specialisto paaiškinimais (t. 2, b. l. 112-114), medicininiais duomenimis (t. 2, b. l. 98-100), nukentėjusiojo nuotrauka komisariate (t. 2, b. l. 146-148, 156-159), asmens apžiūros protokolu su fotolentele (t. 1, b. l. 126-129), duomenimis apie „VW Passat“ kėbulo buvusį modifikavimą įvykio metu (t. 3, b. l. 104-105, t. 4, b. l. 80-86), taip pat remdamasis ir kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais, teismas atmeta kaltinamojo versiją apie nukentėjusiojo sulaikymą intensyviai jį pargriaunant veidu ant žemės, kai nukentėjusysis bandė šalintis iš automobilio iššokant iš jo nupjauto stogo vietoje. Byloje surinkti objektyvūs duomenys leidžia teismui spręsti ne apie kaltinamojo, o apie nukentėjusiojo parodymų patikimumą dėl nukentėjusiojo sulaikymo aplinkybių. Nors gynėjas baigiamojoje kalboje teigė, kad nukentėjusysis ir įvykį matę liudytojai yra linkę meluoti, dėl ko jais negalima tikėti, vis tik teismas pažymi, kad nukentėjusiojo, taip pat ir liudytojų L. K. bei V. U. parodymai, nors kažkiek ir kito apklausų metu, tačiau jų parodymai kito tik detalėse, o esmines įvykio aplinkybes šie asmenys nurodė, nekeisdami savo parodymų, jie atitinka ir kitus bylos įrodymus bei vienas kitą. Dėl to teismas neturi jokio pagrindo netikėti ir nesivadovauti nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymais. Be to, ir iš 2021 m. vasario 12 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados matyti, kad M. U., atliekant psichofiziologinį tyrimą, į jam šiame teste užduotus tikrinamuosius klausimus dėl šios bylos esminių aplinkybių sakė tiesą (t. 2, 117-121).

Kaltinamojo nurodomos nukentėjusiojo sulaikymo aplinkybės, o būtent tai, kad nukentėjusysis su L. K. siekė pasišalinti iš „VW Passat“, šokdami iš jo per šio automobilio viršų keleivio pusėje nupjauto stogo vietoje, „VW Passat“ durelės buvo uždarytos, neatitinka įvykio metu buvusio „VW Passat“ kėbulo modifikavimo. Kaltinamasis teisme negalėjo tiksliai ir aiškiai nurodyti, kurioje „VW Passat“ vietoje nukentėjusysis ir L. K. šoko iš šio automobilio, teisindamasis, kad viskas vyko labai greitai ir jis buvo susikoncentravęs tik į vairuotojo sulaikymą. Iš byloje esančių nuotraukų (t. 3, b. l. 104-105, t. 4, b. l. 80-86) matyti, kad įvykio metu buvo nupjauta dalis „VW Passat“ stogo - virš vairuotojo ir keleivio sėdynių stogas buvo, jo nebuvo tik virš galinės keleivio sėdynės. Iš šių nuotraukų taip pat matyti, tai nurodė ir M. U. teisme, kad priekinių keleivio durelių langas buvo uždarytas. Tiek kaltinamasis, tiek M. U. teigė, kad sulaikymas vyko labai greitai. Taigi pagal bylos duomenis buvo neįmanoma dviem žmonėms vienu metu šokti iš „VW Passat“ per šio automobilio viršų ties vairuotojo ir priekinio keleivio vieta, nes virš vairuotojo ir priekinės keleivio sėdynės, kur sėdėjo atitinkamai M. U. ir L. K., stogas nebuvo pašalintas. Šie asmenys iš automobilio per jo viršų galėjo šokti tik virš galinės sėdynės nupjauto stogo vietoje. Tokiu atveju nukentėjusiajam ir L. K. abiems vienu metu iš pradžių būtų reikėję automobilio viduje iš priekinių sėdynių patekti į galinę automobilio dalį, kurioje ant galinės sėdynės sėdėjo M. J.. Tačiau tokių aplinkybių nenurodė nė vienas iš įvykyje dalyvavusių asmenų, tam, teismo vertinimu, nebuvo ir laiko. Taigi objektyvūs duomenys – byloje esančios „VW Passat“ nuotraukos iš įvykio vietos, kuriose užfiksuotas įvykio metu buvęs „VW Passat“ kėbulo modifikavimas – prieštarauja kaltinamojo versijai, kad M. U. ir L. K. iš „VW Passat“ šalinosi, šokdami iš jo per šio automobilio viršų keleivio pusėje nupjauto stogo vietoje, o „VW Passat“ durelės buvo uždarytos. Tuo tarpu nukentėjusiojo parodymus, kad jis išlipo per priekines „VW Passat“ keleivio dureles, patvirtina ir kelis kartus ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai L. K., V. U., M. J., tą nurodė ir kaltinamasis pirmosios apklausos metu – „Aš pažiūrėjęs į persekiojamo automobilio pusę pro porininko langą, pastebėjau, kad vairuotojas šoka pro keleivio pusės dureles“ (t. 3, b. l. 11), ir tik vėliau kaltinamasis šiuos savo parodymus pakeitė, taip pat ir liudytojas (pareigūnas) Z. J., 2020 m. birželio 14 d. kartu dirbęs su E. K., teisme nurodė, kad sustojus abiems automobiliams, jis matė, kaip „VW Passat“ vairuotojas staigiais judesiais šoko link keleivio durelių, nors pačio šių asmenų pasišalinimo iš automobilio nematė (t. 4, b. l. 119). Įrodymų, paneigiančių tokius nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, byloje nėra. Dėl to teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiuoju, kad jis su L. K. iš „VW Passat“ išlipo pro keleivio pusės priekines šio automobilio dureles.

2020 m. birželio 14 d. darytose nuotraukose matyti sumušimai M. U. veide, nuotraukos darytos 2020 m. birželio 14 d. 4.10 val. ir 5.03 val. (t. 2, b. l. 146-148). Respublikinės Panevėžio ligoninės 2020 m. birželio 14 d. gydytojų konsultacijų duomenys (t. 2, b. l. 98-100) patvirtina, kad M. U. 2020 m. birželio 14 d. 15.04 val.-16.35 val. buvo apžiūrėtas bei konsultuotas šioje ligoninėje ir jam nustatytos objektyviai tuo metu buvusios sumušimo žymės veide (neurochirurgo konsultacija), pajaudinta dešinė akis, kraujosruva apatiniame voke, ant ragenos endotelio kraujo forminiai elementai, siaura kraujo juostelė priekinėje kameroje ir kt. (oftalmologo konsultacija), skausminga palpuojanti dešinės krūtinės pusė, kraujosruva ir kt. (ortopedo traumatologo konsultacija); M. U. diagnozuotas kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas; akies obuolio ir akiduobės audinių sumušimas; kelio sumušimas. M. U. kūno sužalojimai buvo fiksuoti ir po trijų dienų - 2020 m. birželio 17 d. asmens apžiūros protokole su fotolentele (t. 1, b. l. 126-129), iš kurių matyti, kad tyrėjui apžiūrėjus M. U. veidą, nustatyta, kad ant veido buvo apie 1,5x3 cm plotyje melsvos spalvos kraujosruva dešinės akies vidiniame kampe, nusitęsianti į apatinį voką; apžiūrėjus M. U. kaklo sritį, nustatyta, kad kaklo apatinės dalies kairiajame šone buvo juostos pavidalo apie 4 cm ilgio įdrėskimas; apžiūrėjus M. U. pilvo bei krūtinės sritį, nustatyta, kad krūtinės dešiniame šone ties šonkauliais buvo 4x4 cm melsvos spalvos kraujosruva; apžiūrėjus M. U. kojas, sužalojimų nepastebėta. 2020 m. birželio 18 d. specialisto išvadoje Nr. G 570/2020 (05) (t. 2, 108-109) nurodyta, kad specialistui 2020 m. birželio 18 d. 11 val. pradėjus tyrimą, kurio metu apžiūrėtas M. U. ir analizuoti medicininiai dokumentai iš Respublikinės Panevėžio ligoninės, buvo nustatyta dešinės akies vidiniame kampe, nusitęsianti į apatinį voką, 1,5x3 cm žalsvai violetinės spalvos, gelsvėjančiais pakraščiais poodinė kraujosruva; kaklo apatinės dalies kairiame šone, skersinės krypties, juostos pavidalo, 03,4 cm gelsvos spalvos kraujosruva odoje; krūtinės dešiniame šone, X šonkaulio projekcijoje 4x4 žalsvai melsvos spalvos poodinė kraujosruva; abiejų kelių srityje sužalojimų nestebima; specialisto išvadoje konstatuota, kad M. U. padaryta dešinės akies sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva apatiniame voke, pakraujavimu į akies priekinę kamerą, odos kraujosruva kaklo kairėje pusėje, poodinė kraujosruva krūtinės dešiniame šone; nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tai yra objektyvūs duomenys, patvirtinantys, kad M. U. kūnas 2020 m. birželio 14 d. buvo sužalotas ir jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

2020 m. birželio 18 d. specialisto išvadoje Nr. G 570/2020 (05) (t. 2, 108-109) teismo medicinos ekspertas, apžiūrėjęs nukentėjusįjį ir išanalizavęs medicininius dokumentus, pateikė išvadą, kad M. U. sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais, paveikus kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu (šioje specialisto išvadoje aprašytos įvykio aplinkybės iš esmės sutampa su nukentėjusiojo nurodomomis jo sulaikymo aplinkybėmis); pagal nustatytų sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs; dešinės akies sumušimas galėjo būti padarytas, suduodant kumščiu į dešinę akį ir kontaktuojant su akiniais; poodinė kraujosruva krūtinės dešiniame šone galėjo būti padaryta suduodant jam vieną kartą apauta koja į minėtą sužalotą kūno sritį; be to, išvadose taip pat nurodyta, kad M. U. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2020 m. birželio 14 d. apie 1 val. 40 min., kad nustatyti sužalojimai galėjo pasireikšti per 6 val. nuo jų padarymo momento. Tai, kad M. U. tarnybiniame automobilyje įvykio vietoje iš karto po sulaikymo skundėsi skausmais šone, akyje, jog jis sakė, kad jam įspyrė pareigūnas sulaikymo metu, nurodė liudytojai V. U. ir L. K., jie taip pat nurodė, kad matė kraują ant M. U. veido, sėdėdami sulaikyti tarnybiniame automobilyje, o prieš sulaikymą jokių sužalojimų nebuvo. Kraują ant M. U. veido matė ir policijos pareigūnai D. P. (t. 2, b. l. 76), R. G. (t. 2, b. l. 83). Iš baudžiamojoje byloje esančių nukentėjusiojo nuotraukų (t. 2, b. l. 146-148) matyti, kad M. U. sužalojimas akies srityje buvo pastebimas 2020 m. birželio 14 d. 4.10 val. ryto, M. U. dar būnant Molėtų policijos komisariate (2020 m. lapkričio 5 d. daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad M. U. fotografavosi šio policijos komisariato patalpose (t. 2, b. l. 156-159)). Tiek nukentėjusysis, tiek jo motina G. T. teisme nurodė, kad nukentėjusysis iš policijos komisariato buvo tėvų parvežtas namo ir ten iki pietų miegojo, niekur nėjo, po ko buvo nuvežtas į Respublikinę Panevėžio ligoninę, kur gydytojų apžiūrėtas ir konsultuotas 2020 m. birželio 14 d. nuo 15.04 val.

Taigi visi šie įrodymai, tarp jų ir objektyvūs įrodymai, patvirtina M. U. nurodomas aplinkybes, kada ir kokiu būdu jam buvo padaryti kūno sužalojimai, o būtent: kad sužalojimai M. U. padaryti 2020 m. birželio 14 d. naktį ir kad jie padaryti trimis trauminiais poveikiais (i) sugriebus ir laikant už jo kaklo, (ii) smūgiuojant ranka į jo veido sritį ir (iii) spiriant jam į šoną. Įrodymų, paneigiančių tokius nukentėjusiojo parodymus, byloje nėra. Tuo tarpu įrodymų, paneigiančių kaltinamojo parodymus, kad kūno sužalojimai M. U. galėjo būti padaryti jį pargriaunant ar jam susižalojus „VW Passat“, bėgant nuo pareigūnų, yra.

Kaltinamojo nurodomas nukentėjusiojo sulaikymo jį pargriaunant veidu į žemę aplinkybes paneigia 2020 m. birželio 18 d. specialisto išvada ir 2021 m. kovo 9 d. specialisto paaiškinimai (t. 2, b. l. 108-109, 112-114). Specialisto išvadoje aiškiai nurodyta, kad kūno sužalojimai M. U. padaryti trimis trauminiais poveikiais (o ne vienu), paveikus kietais bukais daiktais. Pagal specialisto 2021 m. kovo 9 d. paaiškinimus, tik sužalojimas krūtinės dešiniame šone, pasireiškęs poodine kraujosruva, galėjo būti padarytas parverčiant nukentėjusįjį ant žemės ir jam atsitrenkiant į žemės grumstą ar panašiai, tačiau nei akies sumušimas, nei odos kraujosruva kaklo kairėje pusėje pagal savo pobūdį ir lokalizaciją negalėjo būti padaryti tokiu būdu. Dėl to teismas visiškai pritaria 2020 m. birželio 18 d. specialisto išvadoje Nr. G 570/2020 (05) pateiktai teismo eksperto išvadai, kurią patvirtina ir kiti bylos įrodymai, kad pagal nustatytų sužalojimų lokalizaciją atmestina galimybė, jog nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs ar pargriautas kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis veidu į žemę, nes vieną kartą pargriuvus (ar būnant pargriautam) ant žemės vienu metu būti sužalotam akies, kaklo ir krūtinės srityje yra mažai tikėtina, tuo labiau patirti ir dalį tokiam pargriovimui nebūdingų kūno sužalojimų. Pagal specialisto 2021 m. kovo 9 d. paaiškinimus, nė vienas iš M. U. nustatytų kūno sužalojimų negalėjo būti padarytas jam atsitrenkiant į vairuojamo automobilio detales, greitai stabdant automobilį. Be to, kaltinamojo teigimu, sulaikymo metu jis vienu metu ant žemės pargriovė ne tik M. U., bet analogiškai ir L. K.. Automobilyje „VW Passat“, nukentėjusiajam su draugais bėgant nuo pareigūnų, buvo ne tik M. U., bet dar trys žmonės, tarp kurių ir L. K., sėdėjęs šalia nukentėjusiojo priekinėje keleivio vietoje. Tačiau kūno sužalojimai buvo padaryti tik vieninteliam M. U., kas taip pat daro nelogiškas kaltinamojo versijas, kad M. U. sužalojimai galėjo būti padaryti jį pargriaunant ant žemės ar kad jis susižalojo automobilyje „VW Passat“, bėgant nuo policijos pareigūnų.

Tai, kad M. U. nustatytus kūno sužalojimus sulaikymo metu 2020 m. birželio 14 d. naktį padarė E. K., patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų V. U. ir L. K. parodymai, kurių nurodytos aplinkybės sutampa su kaltinamajam nustatytais kūno sužalojimais ir jų lokalizacija. V. U. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas du kartus (2020 m. birželio 26 d. ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2020 m. gruodžio 15 d. (t. 2, b. l. 11-14, 28-31)) ir abu kartus nurodė, kad matė, kaip E. K., pribėgęs prie M. U., sugriebė nukentėjusiajam už gerklės, sudavė į veidą, trenkė iš rankos į veidą; 2021 m. spalio 25 d. teisiamojo posėdžio metu šis liudytojas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino ir dar kartą nurodė, kad matė, kaip E. K. sulaikymo metu pakėlė ranką ir trenkė jo broliui (t. 4, b. l. 4-5). V. U. atpažino E. K., kaip pareigūną, kuris 2020 m. birželio 14 d. brolio atžvilgiu panaudojo fizinę prievartą (t. 2, b. l. 15-18). L. K. ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo apklaustas du kartus (2020 m. birželio 22 d. ir 2020 m. gruodžio 15 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 2, b. l. 40-43, 44-48)), pirmos apklausos metu L. K. nurodė, kad matė, kaip E. K. sutrenkė M. U. vieną kartą delnu į dešinę veido pusę ties smilkiniu, paėmė už kaklo ir pargriovė M. U. ant žemės ties jo kojomis, antros apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu L. K. parodė, kad matė, kaip E. K. trenkė M. U. į veidą į kairį smilkinį iš delno, paėmė už kaklo, trenkė į pilvą ir pargriovė nukentėjusįjį; 2021 m. lapkričio 8 d. teisiamojo posėdžio metu šis liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo teisėjui 2020 m. gruodžio 15 d. duotus parodymus ir dar kartą parodė, kad matė, kaip pareigūnas, panašaus sudėjimo kaip E. K., delnu trenkė M. U. į veidą iš šono į akies sritį ir jį pargriovė (t. 4, b. l. 141-142). Kaip matyti, L. K. parodymai iš dalies skiriasi tarpusavyje, tačiau esminę aplinkybę, kad jis matė, kaip pareigūnas trenkė M. U. delnu iš šono į galvos sritį, L. K. nurodė visus tris kartus, teisme pademonstravo ir ant savęs, taip pat nuosekliai ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad matė, kaip nukentėjusiajam pareigūnas buvo paėmęs už kaklo. Tai, kad liudytojas painiojosi detalėse - ar į dešinę, ar į kairę pusę trenkė pareigūnas, esminės reikšmės šiuo atveju neturi. Įvertinęs tai, kad L. K. įvykio metu stovėjo už nugaros M. U., dėl ko jis galėjo klysti dėl smūgio į pilvą, kad nuo įvykio yra praėję nemažai laiko, dėl ko liudytojas sulaikymo aplinkybes atsimena vis mažiau, kad esmines įvykio aplinkybes L. K. nurodė vienodai, jo parodymai sutampa ir su nukentėjusiojo bei V. U. parodymais, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti L. K. parodymų patikimumu ir jais nesivadovauti. Spyrio į gulinčio M. U. šoną nieks nematė. Tačiau pagal nustatytas įvykio aplinkybes, kad M. U. ir L. K. išlipus iš automobilio prie jų pribėgo tik E. K., kitas pareigūnas nusivijo V. U., M. J. sėdėjo automobilyje, kad M. U. įspirta į dešinį šoną, kad L. K. neigė spyręs M. U., teismui nekyla abejonių, kad M. U. į dešinį šoną spyrė E. K..

Remdamasis tuo, kas paminėta, teismas konstatuoja esant nustatytoms aplinkybėms, kad specialia transporto priemone „Škoda Yeti“ taranavus M. U. vairuojamą „VW Passat ir automobiliams sustojus bei M. U. išlipus iš transporto priemonės, sulaikydamas M. U., panaudojo fizinį smurtą – tyčia viena ranka suėmė M. U. už priekinės kaklo dalies ir ją spausdamas kita ranka vieną kartą sudavė į dešinę veido pusę – akies sritį, ko sekoje nuo fizinio smurto sukelto skausmo M. U. nugriuvus, batu apauta koja vieną kartą spyrė gulinčiam M. U. į dešinį šoną, tuo nukentėjusiajam ne mažiau kaip 3 trauminiais poveikiais padarydamas dešinės akies poodinę kraujosruvą apatiniame voke, su pakraujavimu į akies priekinę kamerą, odos kraujavimą kaklo kairėje pusėje, poodinę kraujosruvą krūtinės dešiniame šone – tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo M. U. sveikatą.

BK 228 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, juridinis, fizinis asmuo ar kitas šiame straipsnyje nustatytas subjektas. BK 228 straipsnyje nurodyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – nurodytos didelės žalos kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014). Nagrinėjamai bylai aktuali BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodyta alternatyvi veika – įgaliojimų viršijimas – aiškinama kaip įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. Įgaliojimų viršijimas padaromas tik neteisėtu veikimu ir paprastai pasireiškia veiksmais, kurie priklausė kitų institucijų ar įstaigų kompetencijai; veiksmais, kuriems atlikti reikalingas specialus sprendimas ar leidimas, veiksmais, kurie nebuvo būtini ir kuriuos atlikti buvo galima tik įstatyme ar kitame teisės akte nustatytais atvejais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-283/2013, 2K-P-1/2014, 2K-74-976/2017 ir kt.).