Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Ivetos Pelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. K. D. ir L. T. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. K. D. ir L. T. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Palangos miesto savivaldybės administracija, G. K., L. K. ir L. M.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjos A. K. D. ir L. T. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamos: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Palangos skyriaus 2020 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 16S-215-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei A. K. D.“ (toliau – ir NŽT sprendimas Nr. 1); 2) panaikinti NŽT Palangos skyriaus 2020 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 16S-216-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui E. K.“ (toliau – ir NŽT sprendimas Nr. 2); 3) įpareigoti NŽT jos kompetencijos ribose atlikti faktinius ir teisinius veiksmus, kurių tikslas – pareiškėjoms suteikti neatlygintinai žemės sklypą (-us) individualaus gyvenamojo namo (-ų) statybai ir tokiu būdu atkurti mirusiojo M. K. nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąją turtą.

2.1. Pareiškėjos yra giminaitės, kurioms NŽT sprendimu Nr. 1 ir NŽT sprendimu Nr. 2 (toliau kartu – ir NŽT sprendimai) buvo atkurtos teisės į buvusio savininko M. K. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,5025 ha žemės, esančios Klaipėdos apskrities Palangos mieste. A. K. D. už 0,2895 ha nuspręsta grąžinti 348,78 Eur, o L. T. už 0,3062 ha – 368,91 Eur.

2.2. NŽT sprendimas Nr. 1 ir NŽT sprendimas Nr. 2 neatitinka A. K. D. ir E. K. (teisių perėmėja – L. T.) tikrosios valios, kurie per visą išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo procesą nuosekliai siekė atkurti nuosavybės teises arba grąžinant natūra, arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą Palangos mieste. A. K. D. ir E. K. (teisių perėmėja – L. T.) visą šį laikotarpį nuosekliai siekė pasinaudoti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas, ir Atkūrimo įstatymas) 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte nustatytu nekilnojamojo turto atkūrimo būdu. A. K. D. ir E. K. (teisių perėmėja – L. T.) nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradžios prašė valstybės institucijų arba grąžinti M. K. turėtą žemę, arba suteikti neatlygintinai naują žemės sklypą Palangos mieste. Per šį laikotarpį nebuvo atsisakyta nuo teisės neatlygintinai gauti lygiavertį žemės sklypą Palangos miesto ribose individualaus gyvenamojo namo statybai ir tokiu būdu atkurti mirusiojo M. K. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą.

2.3. NŽT sprendimai neatitinka Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto lygiavertiškumo principo.

2.4. NŽT, spręsdama klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, supainiojo du skirtingus asmenis (M. K., kuris yra pareiškėjų senelis iš tėvo pusės, ir M. K., kuris yra pareiškėjų senelis iš motinos pusės), t. y. Palangos miesto valdybos 1994 m. kovo 17 d. potvarkiu Nr. 54 A. K. D. perduotas žemės sklypas, kaip pretendentei į M. K. valdytą žemę, o ne į M. K., dėl kurio priimtas ginčijamas NŽT sprendimas Nr. 1, valdytą žemę, o Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1995 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 13 „Dėl žemės sklypų suteikimo neatlygintinai Palangos mieste“ E. K. (teisių perėmėja – L. T.) buvo perduotas žemės sklypas, kaip pretendentui į M. K. valdytą žemę, o ne į M. K., dėl kurio priimtas ginčijamas NŽT sprendimas Nr. 2, valdytą žemę.

3. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė pareiškėjų skundą atmesti. NŽT atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Vadovaujantis M. K. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylos Nr. 25 (toliau – ir Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byla) dokumentais, buvęs žemės savininkas M. K. iki 1940 metų žemės nacionalizacijos Palangos mieste nuosavybės teise valdė 4,02 ha žemės (posesija Nr. 62). Pagal Kretingos apskrities Palangos valsčiaus Kunigiškių seniūnijos 1934 m. vasario 1 d. žemių sąrašą (toliau – ir 1934 m. vasario 1 d. sąrašas), giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, A. K. D. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,5025 ha žemės, E. K. (teisių perėmėja – L. T.) turi teisę atkurti teises į 0,5025 ha žemės. Ankstesniais tuo metu nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą vykdžiusių institucijų ir NŽT sprendimais A. K. D. nuosavybės teisės buvo atkurtos į 0,2130 ha žemės, perduodant neatlygintinai naują žemės sklypą (Palangos miesto valdybos 1994 m. kovo 17 d. potvarkis Nr. 54) ir atkuriant natūra (NŽT 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Nr. 16S-114 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei A. K. D.“, NŽT 2013 m. spalio 10 d. sprendimas Nr. 16S-147 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei A. K. D.“), o E. K. (teisių perėmėja – L. T.) – į jam tenkančią 0,1963 ha žemę (Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1995 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. 13 „Dėl žemės sklypų suteikimo neatlygintinai Palangos mieste“, NŽT 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Nr. 16S-111 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui E. K.“, NŽT 2013 m. spalio 10 d. sprendimas Nr. 16S-146 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui E. K.“).

3.2. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktą, teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra viena iš savivaldybių funkcijų. Pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus, kai kurių dokumentų, kuriais vadovaujantis priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, parengimas priklauso kitų institucijų, o ne tik NŽT kompetencijai. Pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 106 punktą, savivaldybės administracijos direktoriui yra suteiktos tam tikros funkcijos, be kita ko, kartografinės informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę žemėtvarkos skyriui teikimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje (žr., pvz., 2015 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015) išaiškinta, kad NŽT sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą. NŽT negali tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrų, jeigu savivaldybės administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama.

3.3. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 75 buvo patvirtinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę ir nustatyta, kad M. K. nuosavybės teise valdytos posesijos Nr. 62 dalis yra užimta viešame registre įregistruotais kadastriniais sklypais, suformuotais prie senų namų valdų bei suprojektuotais Kunigiškių gyvenamojo kvartalo detaliuoju planu. Likusi žemės dalis yra valstybės išperkama (priskirta miškų fondo žemei). Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje ši žemės sklypo dalis pažymėta kaip valstybinis miškas. Vadovaujantis Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktu, į valstybinės reikšmės miškus, esančius 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, nuosavybės teisės neatkuriamos. Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktorius 2012 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. A1-617 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę, esančią M. K. turėtos žemės dalyje“ ir 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. A1-1072 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę“ patikslino informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę buvusio savininko M. K. valdytos posesijos Nr. 62 dalyje. Vadovaujantis šia informacija buvo vykdoma nuosavybės teisių atkūrimo procedūra.

3.4. A. K. D. ir E. K. (teisių perėmėja – L. T.) buvo informuoti apie tai, kad buvusio savininko M. K. valdytos posesijos Nr. 62 dalis priskirtina valstybės išperkamai žemei. Informacija apie Įstatymo pakeitimus, įsigaliojusius 2019 m. vasario 1 d., kuriais buvo nustatyta galimybė iki 2019 m. birželio 1 d. pakeisti valią dėl atlyginimo būdo, buvo paskelbta viešai – visose žiniasklaidos priemonėse, NŽT ir jos interneto svetainėje, todėl NŽT atskirais pranešimais piliečių apie tai neinformavo. Tačiau pretendentai nepasinaudojo galimybe Įstatymo nustatytais terminais pareikšti ar pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą žemę.

3.5. NŽT Palangos skyrius, remdamasis teisės aktais, pateikta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę ir nustatęs, kad neatkurta buvusio žemės savininko M. K. valdytos žemės dalis yra priskirta valstybės išperkamai, priėmė NŽT sprendimą Nr. 1 ir NŽT sprendimą Nr. 2, kuriais atkūrė nuosavybės teises atlyginant pinigais: pretendentei A. K. D. už jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,2895 ha žemės atlyginant kitais būdais – pinigais, t. y. 348,78 Eur, bei pretendentui E. K. (teisių perėmėja – L. T.) už jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,3062 ha žemės atlyginant kitais būdais – pinigais, t. y. 368,91 Eur. Pretendentams atkurta žemės vertė apskaičiuota pagal Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintą Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodiką (toliau – ir Metodika). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarime konstatavo, kad šios Metodikos 4.2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Įstatymo 16 straipsnio 2 daliai, nes, Konstitucinio Teismo vertinimu, tais atvejais, jei nėra galimybės grąžinti išlikusį nekilnojamąjį turtą natūra, teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą.

3.6. A. K. D. ir E. K. nuosavybės teisės į M. K. valdytą žemę, posesijoje 75 atkurtos pilnai, grąžinant natūra dalį žemės sklypų. A. K. D. – į jai tenkančią 0,2185 ha dalį: Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. 998 (0,1791 ha dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje) ir 2008 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. 2302 (0,0394 ha dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje). E. K. – į jam tenkančią 0,2185 ha dalį: Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. 999 (0,1791 ha dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje) ir 2008 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. 2303 (0,0394 ha dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje).

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjų skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Administracija neginčijo, kad už išperkamą žemę yra nustatyta labai maža kaina, kuri visiškai neatitinka rinkos kainų. Administracija nurodė, kad jai nėra žinoma, ar A. K. D. ir E. K. (teisių perėmėja – L. T.) buvo siūloma pasirinkti kitą žemės sklypą. Atkreipė dėmesį, kad dėl išperkamos žemės yra pasisakę Konstitucinis Teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarime ir LVAT 2017 m. lapkričio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-668-858/2017. Taip pat pažymėjo, kad savivaldybių administracijų pareiga yra tik pažymėti, ar buvusioje posesijoje yra laisvos grąžintinos žemės. Kieno tai posesija, ar teisingai yra nurodytos savivaldybei pateiktos posesijos ribos, savivaldybės administracijos neturi teisės aiškintis, neturi teisės revizuoti ir juo labiau nesprendžia, kur ir kokio asmens buvo posesijos.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. M. atsiliepime į skundą prašė pareiškėjų skundą nagrinėti teismo nuožiūra, bet jei pasirodys, kad yra laisvos grąžintinos žemės, jai NŽT privalės grąžinti priklausančią Nr. 62 posesijos dalį.

II.

6. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

7. Teismas nurodė, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl NŽT sprendimų, kuriais nuspręsta atkurti nuosavybės teises į pareiškėjoms tenkančią buvusio savininko M. K. dalį žemės (0,2895 ha ir 0,3062 ha žemės) atlyginant už ją pinigais, t. y. ginčas kilo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko M. K. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), posesija Nr. 62. Byloje nėra ginčo dėl to, kad kiekviena iš pareiškėjų turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio turto savininko M. K. nuosavybės teise valdytus 0,5025 ha žemės Palangos mieste.

8.1. Nuosavybės teisės į pareiškėjai A. K. D. tenkančią 0,2130 ha žemės atkurtos, be kita ko, Palangos miesto valdybos 1994 m. kovo 17 d. potvarkiu Nr. 54 (NŽT sprendimas Nr. 1, 3 p.); nuosavybės teisės į pareiškėjui E. K. (teisių perėmėja – L. T.) tenkančią 0,1963 ha žemės atkurtos, be kita ko, Klaipėdos apskrities viršininko 1995 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 13 (NŽT sprendimas Nr. 2, 3 p.).

8.2. Pareiškėjos, nesutikdamos su ginčijamais sprendimais, teigė, kad NŽT, spręsdama klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, supainiojo du skirtingus asmenis (M. K., kuris yra pareiškėjų senelis iš tėvo pusės, ir M. K., kuris yra pareiškėjų senelis iš motinos pusės), t. y. Palangos miesto valdybos 1994 m. kovo 17 d. potvarkiu Nr. 54 A. K. D. perduotas žemės sklypas, kaip pretendentei į M. K. valdytą žemę, o ne į M. K., dėl kurio priimtas ginčijamas NŽT sprendimas Nr. 1, valdytą žemę, o Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1995 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 13 „Dėl žemės sklypų suteikimo neatlygintinai Palangos mieste“ E. K. (teisių perėmėja – L. T.) buvo perduotas žemės sklypas, kaip pretendentui į M. K. valdytą žemę, o ne į M. K., dėl kurio priimtas ginčijamas NŽT sprendimas Nr. 2, valdytą žemę. Tai, pasak pareiškėjų, patvirtina Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esanti NŽT darbuotojos 2009 m. lapkričio 25 d. sudaryta ir pasirašyta lentelė. Dėl šių priežasčių pareiškėjos mano, kad jos turi teisę gauti neatlygintinai žemės sklypą (-us) individualaus gyvenamojo namo (-ų) statybai, tokiu būdu atkuriant mirusiojo M. K. nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

9. Teismas atmetė pareiškėjų teiginius, kad Palangos miesto valdybos 1994 m. kovo 17 d. potvarkiu Nr. 54 bei Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1995 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 13 buvo atkurtos nuosavybės teisės į M. K. valdytą žemę, o ne į M. K. valdytą žemę. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad administracinėje byloje pagal tų pačių pareiškėjų (L. T. – E. K. teisių perėmėja) skundą tam pačiam atsakovui Klaipėdos apygardos administracinis teismas (toliau – ir KAAT) įsiteisėjusiu 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimu (bylos Nr. I-466-342/2009) bei LVAT įsiteisėjusia 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi (bylos Nr. A63-1595/2010) konstatavo, kad pareiškėjams nuosavybės teisės į buvusio savininko M. K. žemę yra pilnai atkurtos 1995–2008 metų Palangos miesto valdybos ir Klaipėdos apskrities viršininko sprendimais ir įsakymais. Tarp administracinių aktų, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko M. K. žemę, nėra tų administracinių aktų, kurie pareiškėjų yra minimi teismo nagrinėjamoje byloje, t. y. Palangos miesto valdybos 1994 m. kovo 17 d. potvarkio Nr. 54, kuriuo A. K. D. perduotas nuosavybėn neatlygintinai naudojamas 0,2000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir Klaipėdos apskrities viršininko 1995 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 13, kuriuo E. K. (teisių perėmėja – L. T.) perduotas neatlygintinai naujas žemės sklypas individualiai statybai 0,1826 ha, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, kad Palangos miesto valdybos 1994 m. kovo 17 d. potvarkiu Nr. 54 ir Klaipėdos apskrities viršininko 1995 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 13 nuosavybės teisės buvo atkuriamos į M. K., o ne į M. K. (kaip teigia pareiškėjos), nuosavybės teise turėtą žemę. Teismas konstatavo, kad dalinis nuosavybės teisių atkūrimas į buvusio savininko M. K. žemę įvyko pareiškėjai A. K. D. perdavus nuosavybėn neatlygintinai naudojamą 0,2000 ha žemės sklypą (Palangos miesto valdybos 1994 m. kovo 17 d. potvarkis Nr. 54), o E. K. (teisių perėmėja – L. T.) perdavus neatlygintinai naują 0,1826 ha žemės sklypą individualiai statybai (Klaipėdos apskrities viršininko 1995 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. 13).

10. Teismas pažymėjo, kad KAAT 2009 m. gruodžio 24 d. įsiteisėjusiu sprendimu (bylos Nr. I-402-162/2009) bei LVAT įsiteisėjusia 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi (bylos Nr. A525-1680/2010) atmetė pareiškėjų, tarp jų ir A. K. D. bei E. K. (teisių perėmėja – L. T.) skundą, kuriuo buvo prašoma įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją įrašyti juos į eilę naujiems sklypams gauti, atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko M. K. nuosavybės teise valdytą 4,02 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (posesija Nr. 62). Šiais sprendimais teismai konstatavo, kad, atkuriant nuosavybės teises į M. K. turėtą nuosavybėje žemę, pareiškėjai A. K. D. Palangos miesto valdybos 1994 m. kovo 17 d. potvarkiu Nr. 54 buvo perduotas nuosavybėn neatlygintinai naudojamas 0,2000 ha žemės sklypas, o E. K. (teisių perėmėja – L. T.) Klaipėdos apskrities viršininko 1995 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 13 perduotas neatlygintinai naujas žemės sklypas individualiai statybai.

11. Dėl pareiškėjų minimos NŽT darbuotojos 2009 m. lapkričio 25 d. sudarytos ir pasirašytos lentelės, kurioje nurodyta, kad A. K. D. ir E. K. 1994 m. kovo 17 d. potvarkiu Nr. 54 bei 1995 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 13 nuosavybės teisės atkurtos į M. K. valdytą žemę (posesija 75), teismas pažymėjo, kad ši lentelė nėra oficialus dokumentas, kuris galėtų duoti pagrindą kitaip vertinti prieš tai minėtais teismų sprendimais nustatytas faktines aplinkybes. Be to, vėlesnėje NŽT darbuotojos 2013 m. spalio 11 d. sudarytoje ir pasirašytoje lentelėje nurodyta priešingai, t. y., kad A. K. D. ir E. K. 1994 m. kovo 17 d. potvarkiu Nr. 54 bei 1995 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 13 nuosavybės teisės atkurtos į M. K. valdytą žemę (posesija Nr. 62). Viena kitai turiniu prieštaraujančios lentelės tik patvirtina aplinkybę, kad jos nėra oficialūs dokumentai, kuriais reikėtų ir galima būtų vadovautis sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimą.

12. Teismas įvertino Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio, reglamentuojančio nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką, nuostatas. Teismas nurodė, kad pagal minėto straipsnio 3 dalį minimalus neatlygintinai perduodamo nuosavybėn naujo žemės sklypo Palangos mieste plotas – 0,04 ha, maksimalus – 0,2 ha. Atsižvelgdamas į tai, kad Atkūrimo įstatymo 5 straipsnis nenumato, jog piliečiui gali būti perduodamas neatlygintinai nuosavybėn daugiau kaip vienas naudojamas ar naujas žemės sklypas, bei į tai, kad A. K. D. bei E. K. (teisių perėmėja – L. T.), atkuriant nuosavybės teises į M. K. nuosavybės teise turėtą žemę, jau yra neatlygintinai perduota po vieną žemės sklypą (naudojamą ir naują), teismas konstatavo, jog pareiškėjų reikalavimas įpareigoti NŽT pareiškėjoms suteikti neatlygintinai žemės sklypą (-us) individualaus gyvenamojo namo (-ų) statybai ir tokiu būdu atkurti mirusiojo M. K. nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąją turtą yra nepagrįstas. Byloje taip pat nėra duomenų, pagrindžiančių, jog posesijoje Nr. 62 būtų laisvos, neužstatytos žemės, kurią būtų galima grąžinti natūra.

13. Teismas, įvertinęs Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies, Tvarkos 106 punkto nuostatas, nurodė, kad, atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimo procedūrose dalyvauja ne tik tie viešojo administravimo subjektai, kuriems įstatymu suteikti įgaliojimai nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ir priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises į žemę (iki 2010 m. liepos 1 d. apskričių viršininkų administracijos, nuo 2010 m. liepos 1 d. – NŽT), bet ir savivaldybių administracijos.

14. Teismas pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 75 patvirtintą medžiagą apie laisvą (neužstatytą) žemę nustatė, kad dalis M. K. žemės sklypo yra užimta valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centre įregistruotais kadastriniais sklypais, suformuotais prie senų namų valdų bei suprojektuotais Kunigiškių gyvenamojo kvartalo detaliuoju planu. Likusi žemės dalis yra valstybės išperkama (priskirta miško fondo žemei). Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje ši žemės sklypo dalis pažymėta kaip valstybinis miškas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes Palangos miesto savivaldybės administracija konstatavo, kad posesijoje Nr. 62 laisvos grąžintinos žemės nėra. Pareiškėjos į bylą pateikė matininko A. G. parengtos posesijos Nr. 62 kartografinės medžiagos palyginimo brėžinį, pagal kurį, jų nuomone, posesijoje Nr. 62 yra likusios nuo 3 iki 5 arų negrąžintos žemės natūra.

15. Teismas pažymėjo, kad pagal Tvarkos 106¹ punktą NŽT Žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto žemės sklypo ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Turėto žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintus Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634. Atsižvelgęs į minėtą teisinį reguliavimą, teismas padarė išvadą, kad tik NŽT turi teisę kartografinėje medžiagoje pažymėti savininko turėto žemės sklypo ribas, remdamasi turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga, tarp jos ir posesijų ribomis.

16. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti atsakovo nustatytomis posesijos Nr. 62 ribomis, o pareiškėjai jokių argumentų, jog NŽT, pažymėdama posesijos Nr. 62 ribas, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, nenurodė. Teismas pažymėjo, kad matininkas A. G., parengęs posesijos Nr. 62 kartografinės medžiagos palyginimo brėžinį, yra privatus asmuo, kuris pagal pareiškėjų užsakymą ir nubraižė šį brėžinį. Be to, byloje apklaustas liudytoju A. G. negalėjo įvardinti kokiu konkrečiai planu vadovavosi, pažymėdamas posesijos Nr. 62 ribas. Taip pat liudytojas A. G. negalėjo atsakyti į klausimą, ar jo pažymėtoje „laisvoje“ žemėje buvo statiniai ar ne, nors pagal bylos duomenis šioje „laisvoje“ žemėje stovėjo statiniai, priklausantys G. K. ir L. K. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas vertino, kad matininko A. G. parengtas posesijos Nr. 62 kartografinės medžiagos palyginimo brėžinys ir paaiškinimai nėra kompetentingos institucijos pateikti rašytiniai įrodymai ir paaiškinimai, kuriais vadovaujantis būtų galima spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą.

17. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjų išreikšta valia – atkurti nuosavybės teises į žemę natūra ar suteikti neatlygintinai žemės sklypą, negali ir negalėjo būti įgyvendinta, kitokios valios, nei nuosavybės teisių atkūrimas natūra ar neatlygintinas žemės sklypo gavimas, A. K. D. ir E. K. (teisių perėmėja – L. T.) nėra išreiškę, nors apie tokią galimybę pareiškėjai ne kartą buvo informuoti atsakovo raštais, todėl teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje susiklostė Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatyta padėtis, numatanti, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai <...> nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

18. Teismas pažymėjo, kad dėl piniginės kompensacijos dydžio valstybės išperkamos žemės vertė apskaičiuojama vadovaujantis Metodika. Duomenų, kad negrąžinamos žemės vertė ir kompensacijos dydis paskaičiuotas nesilaikant Metodikos reikalavimų, byloje nėra, jokių konkrečių teisinių argumentų dėl kompensacijos dydžio pareiškėjos taip pat nepateikė.

19. Teismo vertinimu, A. K. D. ir E. K. (teisių perėmėja – L. T.) atkūrus nuosavybės teises kitu Atkūrimo įstatyme numatytu būdu (pinigais), buvo užtikrintas tinkamas nuosavybės teisių atkūrimas.

20. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, šalių paaiškinimus bei teisinį reguliavimą, konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog nėra laisvos (neužstatytos) žemės M. K. iki 1940 m. turėtos žemės ribose, o galimybės suteikti neatlygintinai žemės sklypą taip pat nėra, todėl vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, NŽT priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, ir nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo juos naikinti bei įpareigoti NŽT pareiškėjoms suteikti neatlygintinai žemės sklypą (-us) individualaus gyvenamojo namo (-ų) statybai.

21. Kiti šalių argumentai teismo laikyti pertekliniais, neturinčiais tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstyti ir neanalizuoti.

22. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų skundas atmestas, netenkintas jų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III.

23. Pareiškėjos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo patenkinti pareiškėjų skundą ir panaikinti NŽT sprendimus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Teismas netinkamai taikė proceso teisės normas susijusias su įrodymų tyrimu, taip pat teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.

23.2. Teismas, priimdamas sprendimą, perrašė LVAT 2010 m. gruodžio 27 d. nutarties motyvus ir konstatavo, jog pareiškėjoms nuosavybės teisės į buvusio savininko M. K. žemę yra pilnai atkurtos 1995–2008 metų Palangos miesto valdybos ir Klaipėdos apskrities viršininko sprendimais ir įsakymais, todėl pareiškėjų teiginiai, kad Palangos miesto valdybos 1994 m. kovo 17 d. potvarkiu Nr. 54 bei Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1995 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 13 buvo atkurtos nuosavybės teisės į M. K. valdytą žemę, o ne į M. K. valdytą žemę, atmesti kaip nepagrįsti. Šis teismo argumentas yra klaidingas iš esmės. Tai lėmė vyraujanti sisteminė klaida tiek teismų, tiek NŽT priimtuose sprendimuose jau nuo 2009 metų.

23.3. KAAT 2009 m. gruodžio 4 d. sprendime yra netikslumas – vadovaujantis teismo sprendime nurodytais 2005 m. rugpjūčio 19 d. ir 2008 m. rugsėjo 4 d. sprendimais „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste“ pareiškėjams (M. K. pretendentų šakai: E. K., A. K. D., K. M., M. A. K.) buvo atkurtos iš viso 0,8740 ha, o ne 0,2700 ha. Pareiškėjai, kaip M. K. dukters šakos pretendentai, turėjo teisę atkurti nuosavybės teises iš viso į 2,00 ha, o kiekvienas atskirai į 0,5000 ha, o ne kaip klaidingai nurodyta KAAT 2009 m. gruodžio 4 d. sprendime – 0,2700 ha. Tai, kad pareiškėjai turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 2,00 ha M. K. turėtą žemę, yra nustatyta ir vėlesnėje LVAT 2010 m. gruodžio 13 d. nutartyje (administracinės bylos Nr. A63-1595/2010). Šioje nutartyje iš esmės atkartotos nustatytos faktinės aplinkybės KAAT 2009 m. gruodžio 4 d. sprendime.

23.4. NŽT parengtoje Nuosavybės teisių atkūrimo byloje, be Palangos miesto valdybos 1994 m. kovo 17 d. potvarkio Nr. 54 bei Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1995 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 13, jokių kitų 1995 metų administracinių aktų, kuriais pareiškėjoms būtų atkurtos nuosavybės teisės, nėra. Vadinasi, iki šiol pareiškėjoms nėra pilnai atkurtos nuosavybės teisės į kito senelio M. K. turėtą žemę.

23.5. Tai, kad teismas remiasi klaidingomis kitų teismų padarytomis išvadomis, neatleidžia teismo nuo pareigos atlikti savarankišką vertinimą ir priimti teisėtą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais grįstą sprendimą. Aplinkybę, kad teismas priimdamas sprendimą neatliko savarankiško vertinimo, visapusiškai neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, patvirtina ir tai, jog teismas nepašalino LVAT 2023 m. balandžio 12 d. nutartimi nustatytų trūkumų, dėl ko byla buvo perduota nagrinėti iš naujo – teismas nagrinėdamas bylą iš naujo nepateikė motyvų dėl pareiškėjų argumentų, pateiktų 2021 m. gegužės 27 d. ir 2021 m. gegužės 31 d. rašytiniuose paaiškinimuose, jog NŽT Palangos skyriaus sprendimuose buvo supainioti du skirtingi asmenys (M. K., kuris yra pareiškėjų senelis iš tėvo pusės, ir M. K., kuris yra pareiškėjų senelis iš motinos pusės), ir neištyrė su tuo susijusių įrodymų, tačiau lakoniškai nurodė, jog likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės.

23.6. Teismas, nagrinėdamas bylą, privalo remtis tam tikrais administracinio proceso principais. Visų pirma, teisminės gynybos prieinamumo principu. Asmuo, kuris dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių kreipėsi į teismą, tikisi čia apginti savo teises. Todėl minėtasis principas negali būti įgyvendintas, jeigu asmuo, kreipęsis į teismą, negauna iš jo išsamaus atsakymo į savo pateiktą klausimą. Taip pat priimdamas nemotyvuotą sprendimą teismas pažeidė oficialiojoje administracinėje doktrinoje apibrėžtą principą – teisingumą vykdo tik teismas.

23.7. NŽT galbūt supainiojo du asmenis dėl archyviniuose dokumentuose esančių netikslumų.

23.8. Teismas eliminavo pareiškėjų teisę ginčyti ir nesutikti su NŽT nustatytomis posesijų ribomis, kadangi, teismo vertinimu, kompetentinga institucija tėra tik pati NŽT, dėl ko buvo pažeistas rungimosi principas. Teismas, bylą nagrinėdamas iš naujo, netenkino pareiškėjų prašymo pakartotinai apklausti matininką A. G. Pareiškėjai taip pat prašė apklausti liudytoją M. M. galintį paaiškinti aplinkybes apie posesijos ribas bei laisvą, neužstatytą žemę, tačiau NŽT nesutikus ir nurodžius, kad pareiškėjų prašomas apklausti liudytojas yra buvęs darbuotojas, teismas šio pareiškėjų prašymo taip pat netenkino.

23.9. Teismas, vertindamas NŽT sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, turėjo nagrinėjamos bylos kontekste motyvuotai įvertinti, be kita ko, ne tik pareiškėjų pateiktą matininko A. G. sudarytos posesijos Nr. 62 kartografinės medžiagos palyginimo brėžinį, bet taip pat pareiškėjų pateiktus argumentus dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esamų laisvų žemės sklypų, skirtų atkuriant piliečių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, bei trečiojo suinteresuoto asmens G. K. pateiktus paaiškinimus.

23.10. Teismas niekaip nevertino G. K. teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų, jog jis neprieštarauja grąžinti žemės dalies, kuri yra posesijoje Nr. 62, kadangi pagal Atkūrimo įstatymą ji priklauso pareiškėjoms. Teismas trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimų ne tik, kad nevertino, tačiau net jų nepažymėjo sprendimo aprašomojoje dalyje, kurioje turi būti nurodyti proceso dalyvių paaiškinimai (ABTĮ 87 str. 3 d. 3 p.).

23.11. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad 2021 m. kovo 31 d. NŽT informavo, jog vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu iš suformuotų ir perduotų 374 žemės sklypų nuosavybės teisės, perduodant nuosavybėn neatlygintinai naują žemės sklypą iki 0,2000 ha, buvo atkurtos į 286 žemės sklypus. Vieno iš šių žemės sklypų dalyje nuosavybės teisės atkurtos grąžinant natūra, buvusio savininko valdytos žemės ribose. Taip pat nurodė, kad iš suformuotų ir perduotų 374 žemės sklypų parduotų ar kitokiais sandoriais įsigyti perduotų nebuvo. Remiantis šiais duomenimis, šiai dienai Palangos miesto savivaldybės teritorijoje laisvų žemės sklypų, skirtų atkuriant piliečių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, perduoti nuosavybėn neatlygintinai yra 87.

23.12. Teismas įvertino tik nuosavybės teisių atkūrimą natūra, tačiau neatsižvelgė, jog įstatymas numato nuosavybės teisių atkūrimą perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui vieną naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą.

23.13. Atkurti nuosavybės teises pareigos atsakingos institucijos per beveik 30 metų taip ir neįvykdė, ir piktybiškai vengia ne tik pasisakyti apie susidariusią klaidą (dviejų skirtingų asmenų supainiojimą), bet šios situacijos nekomentavo ir šios bylos nagrinėjimo metu. Tokie atsakingų institucijų veiksmai pažeidė gero administravimo principą, pareiškėjų teises ir Atkūrimo įstatymo nuostatas.

23.14. Įvertinus bylos rašytinius įrodymus, akivaizdu, kad pareiškėjos savo prašymuose buvo aiškiai išdėsčiusios valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdų (pirmiausia natūrinė žemė, o jos nesant – ekvivalentinė natūra, lygiavertis žemės sklypas), o byloje ginčijamu sprendimu visiškai nepagrįstai paneigta tokia pretendentų teisė ir teisėtas lūkestis, jog nuosavybės teisės į likusią žemę mirusio senelio M. K. vardu bus atkuriamos jei jau ne natūra, tai bent jau ekvivalentine natūra (lygiaverčiais žemės sklypais kitose vietose). Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą NŽT sprendimus panaikinti ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 dalies pagrindu, o atsakovas turėtų būti įpareigotas nuosavybės teisių atkūrimo klausimą spręsti iš naujo, tinkamai įvertinant pareiškėjų išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. NŽT, pripažinus susidariusią klaidą, turėjo nuosavybės teises atkurti suteikiant žemės sklypą individualiai statybai, ir tik po to svarstyti piniginės kompensacijos klausimus.

24. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti. NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

24.1. Įsigaliojus Atkūrimo įstatymo (galiojo nuo 1997 m. liepos 9 d.) 2002 m. balandžio 2 d. redakcijai, bei priėmus 5 straipsnio pakeitimus, kai žemė grąžinama natūroje buvusio savininko turėtoje vietoje, A. K. D. ir E. K. nuosavybės teisės į M. K. valdytą žemę, posesijoje 75 atkurtos pilnai, grąžinant natūra dalis žemės sklypų. A. K. D. – į jai tenkančią 0,2185 ha dalį: Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. 998 (0,1791 ha dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje) ir 2008 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. 2302 (0,0394 ha dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje). E. K. – į jam tenkančią 0,2185 ha dalį: Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. 999 (0,1791 ha dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje) ir 2008 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. 2303 (0,0394 ha dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje).

24.2. Pareiškėjų aiškinimasis dėl Palangos miesto valdybos 1994 m. kovo 17 d. potvarkiu Nr. 54 A. K. D. ir Klaipėdos apskrities valdytojo 1995 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 13 E. K. perduotų nuosavybėn neatlygintinai ne natūra žemės sklypų, atkurtų į jiems tenkančią M. K. valdytos žemės dalį, neturi prasmės, nes į M. K. jiems tenkančios atkurti nuosavybės dalį viskas atkurta natūra.

24.3. NŽT pateikė pirmosios instancijos teismui NŽT Klaipėdos apygardos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus parengtą administracinėje byloje Nr. I3-1266-644/2024 pateiktų žemės planų suvestinį brėžinį 1:1200, kurį įvertinęs teismas konstatavo, kad abejoti pateiktu planu nėra pagrindo.

24.4. Teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, teismų praktiką, tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, o pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai ir motyvai neturėtų sudaryti pagrindo skundžiamo sprendimo panaikinimui.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjų apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Administracija nurodo, kad pagal norminius teisės aktus tik NŽT tvarko, naudoja asmens duomenis apie turėtą žemę, jos buvimo vietą ir turėtų posesijų ribas. Savivaldybių administracijų pareiga yra tik pažymėti, ar buvusioje posesijoje yra laisvos grąžintinos žemės. Kieno tai posesija, ar teisingai yra nurodytos savivaldybei pateiktos posesijos ribos, savivaldybės administracijos neturi teisės aiškintis, neturi teisės revizuoti ir juo labiau nesprendžia, kur ir kokio asmens buvo posesijos. Savivaldybės administracija neturi galimybės tiksliai pasisakyti dėl apeliaciniame skunde nurodomų 3–5 arų žemės vakarinėje posesijos pusėje, jei NŽT savivaldybei atsiuntė vienas posesijos ribas, o pareiškėjų užsakymu matininkas į bylą atsiuntė kitas posesijos ribas. Jei buvusi posesija neapima pareiškėjų nurodytų 3–5 arų, esančių vakarinėje pusėje, tai pareiškėjos neturi net reikalavimo teisės. Savivaldybės administracijos nenustatinėja turėtų posesijų ribų, todėl informacija yra teikiama pagal NŽT pateiktus duomenis apie turėtos posesijos ribas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Palangos skyriaus 2020 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 16S-215-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei A. K. D.“ ir NŽT Palangos skyriaus 2020 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 16S-216-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui E. K. (teisių perėmėja – L. T.)“, kuriais nuspręsta atkurti nuosavybės teises į pareiškėjoms tenkančią buvusio savininko M. K. dalį žemės (atitinkamai 0,2895 ir 0,3062 ha žemės) atlyginant už ją pinigais bei įpareigojimo atlikti veiksmus (įpareigoti NŽT už paminėtuose sprendimuose nurodytą žemę suteikti neatlygintinai žemės sklypą (-us) individualaus gyvenamojo namo (-ų) statybai).

27. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog nėra laisvos (neužstatytos) žemės M. K. iki 1940 m. turėtos žemės ribose, o galimybės suteikti neatlygintinai žemės sklypą taip pat nėra, todėl, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, kuriuos nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti bei įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą pareiškėjoms suteikti neatlygintinai žemės sklypą (-us) individualaus gyvenamojo namo (-ų) statybai.

28. Pareiškėjos apeliaciniame skunde su tokiu teismo sprendimu nesutinka. Jų nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, neteisingas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, susijusias su įrodymų tyrimu, taip pat teismo sprendimas yra neatitinkantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.

29. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, ir nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas paprastai turėtų būti naikinamas (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Ginčo teisinius santykius pagrinde reguliuoja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų nuostatos bei atitinkamų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai. Ginčui aktualios šių teisės aktų normos išsamiai aptartos pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl šiame sprendime jos nebekartojamos.

31. Visų pirma, pažymėtina, kad bylos medžiaga ir teismų praktika (Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-466-342/2009 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1595/2010 bei Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-402-162/2009 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1680/2010) paneigia pareiškėjų argumentus, kad Palangos miesto valdybos 1994 m. kovo 17 d. potvarkiu Nr. 54 bei Klaipėdos apskrities viršininko 1995 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 13 buvo atkurtos nuosavybės teisės į M. K. valdytą žemę, o ne į M. K. valdytą žemę.

32. Būtent anksčiau minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-1680/2010 konstatuota, jog atsižvelgiant į tai, kad pagal byloje esančius duomenis pareiškėjai pretenduoja tik į dviejų buvusių savininkų M. K. ir M. K. nuosavybės teisių atkūrimą, vienareikšmiškai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, jog Palangos miesto valdybos 1994 m. kovo 17 d. potvarkiu Nr. 54 bei Klaipėdos apskrities viršininko 1995 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 13 ir Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. 340 nuosavybės teisės buvo atkuriamos į M. K., o ne į M. K., nuosavybėje turėtą žemę. Taip pat teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuosavybės teisių atkūrimas į buvusio savininko M. K. žemę yra pradėtas ir pareiškėjoms A. K. D. ir K. M. perduoti nuosavybėn neatlygintinai naudojami žemės sklypai, o pareiškėjams E. K. ir M. A. K. perduoti neatlygintinai nauji žemės sklypai individualiai statybai. Todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad NŽT, spręsdama klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, supainiojo du skirtingus asmenis (M. K., kuris yra pareiškėjų senelis iš tėvo pusės, ir M. K., kuris yra pareiškėjų senelis iš motinos pusės).

33. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo NŽT darbuotojos 2009 m. lapkričio 25 d. ir 2013 m. spalio 13 d. sudarytomis ir pasirašytomis lentelėmis kaip viena kitai prieštaraujančiomis.

34. Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnį, nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: 1) grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje; 2) perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus, jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą prie šių statinių, bet ne didesnį kaip 0,2 ha Palangos mieste; 3) perduodant neatlygintinai piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą individualiai statybai. Pagal minėto straipsnio 3 dalį minimalus neatlygintinai perduodamo nuosavybėn naujo žemės sklypo Palangos mieste plotas – 0,04 ha, maksimalus – 0,2 ha.

35. Įvertinęs minėtą teisinį reguliavimą ir tai, jog A. K. D. bei E. K. (teisių perėmėja – L. T.), atkuriant nuosavybės teisės į M. K. turėtą nuosavybėje žemę, jau yra neatlygintinai perduota po vieną žemės sklypą (naudojamą ir naują), teisingai konstatavo, jog pareiškėjų reikalavimas įpareigoti NŽT pareiškėjoms suteikti neatlygintinai žemės sklypą (-us) individualaus gyvenamojo namo (-ų) statybai ir tokiu būdu atkurti mirusiojo M. K. nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąją turtą yra nepagrįstas ir atmestinas.

36. Be to, sutiktina su atsakovo pozicija, kad, atsižvelgdami į buvusių žemės savininkų M. K. ir M. K. nuosavybės teise valdytos žemės nuosavybės teisių atkūrimo proceso chronologiją ir priimtus sprendimus, aiškinimasis dėl Palangos miesto valdybos 1994 m. kovo 17 d. potvarkiu Nr. 54 A. K. D. ir Klaipėdos apskrities viršininko 1995 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 13 E. K. perduotų nuosavybėn neatlygintinai ne natūra žemės sklypų, atkurtų į jiems tenkančią M. K. valdytos žemės dalį, neturi prasmės, nes į M. K. jiems tenkančios atkurti nuosavybės dalį viskas atkurta natūra.

37. Nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad bylos duomenimis posesijoje Nr. 62 nėra laisvos, neužstatytos žemės, kurią būtų galima grąžinti natūra. Palangos miesto savivaldybės 2024 m. sausio 30 d. lydraštyje Nr. (19.1.) JPS3-23 „Dėl informacijos (schemos) pateikimo“ nurodyta, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos pateiktas turėtos posesijos Nr. 62 ribas, buvusioje posesijoje Nr. 62 laisvos grąžintinos žemės nėra. Taip pat nurodyta, jog dalis M. K. žemės sklypo yra užimta VĮ Registrų centre įregistruotais kadastriniais sklypais, suformuotais prie senų namų valdų bei suprojektuotais Kunigiškių gyvenamojo kvartalo detaliuoju planu, o likusi žemės dalis yra valstybės išperkama (priskirta miško fondo žemei). Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje ši žemės sklypo dalis pažymėta kaip valstybinis miškas.

38. Kad posesijoje Nr. 62 yra laisvos, neužstatytos žemės, kurią būtų galima grąžinti natūra, pareiškėjos grindžia matininko A. G. parengtu posesijos Nr. 62 kartografinės medžiagos palyginamuoju brėžiniu ir paaiškinimais. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106¹ punktą, Nacionalinės žemės tarnybos Žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto žemės sklypo ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra jokio pagrindo abejoti įgalioto ir kompetentingo subjekto nustatytomis posesijos Nr. 62 ribomis. Kita vertus, pareiškėjos jokių argumentų, kad Nacionalinė žemės tarnyba, pažymėdama posesijos Nr. 62 ribas, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, nenurodė.

39. Taip pat pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Nepaneigiant fakto, kad matininko pateiktas palyginamasis brėžinys ir paaiškinimai yra reikšmingas įrodymas nagrinėjamoje byloje, jie teismui nėra privalomi, o turi būti vertinami visumos kitų bylos įrodymų kontekste. Sprendžiant iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, nagrinėjamu atveju teismas išsamiai vertino bei pasisakė dėl šio brėžinio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju matininkas A. G. negalėjo įvardinti, kokiu konkrečiai planu vadovavosi, pažymėdamas posesijos Nr. 62 ribas, taip pat jis negalėjo atsakyti ir į klausimą, ar jo pažymėtoje „laisvoje“ žemėje buvo statiniai ar ne, nors pagal bylos duomenis šioje „laisvoje“ žemėje stovėjo statiniai, priklausantys G. K. ir L. K. Taigi taikydamas įrodymų vertinimo pakankamumo ir patikimumo kriterijus pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad matininko A. G. parengtas posesijos Nr. 62 kartografinės medžiagos palyginimo brėžinys ir paaiškinimai nėra kompetentingos institucijos pateikti rašytiniai įrodymai ir paaiškinimai, kuriais vadovaujantis būtų galima spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą.

40. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai pasisakė dėl pareiškėjų išreikštos valios atkuriant nuosavybės teises atlyginimo būdo ir piniginės kompensacijos dydžio. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Minėtais aspektais teisėjų kolegija pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir plačiau šiame sprendime dėl to nebepasisako.

41. Vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta (nėra laisvos (neužstatytos) žemės M. K. iki 1940 m. turėtos žemės ribose, o galimybės suteikti neatlygintinai žemės sklypą taip pat nėra), konstatuotina, jog Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus 2020 m. balandžio 28 d. sprendimas Nr. 16S-215-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei A. K. D.“ ir Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus 2020 m. balandžio 28 d. sprendimas Nr. 16S-216-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui E. K. (teisių perėmėja – L. T.)“ yra teisėti ir pagrįsti.

42. Kiti pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai (dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo išreiškimo, dėl G. K. paaiškinimų ir kt.) savaime taip pat nekeičia padarytų išvadų arba yra teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų ir su jais susijusių pareiškėjų apeliacinio skundo motyvų plačiau nepasisakoma.

43. Pareiškėjos prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjų apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jų naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

44. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjų A. K. D. ir L. T. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.