Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovui Remigijui Gliaudeliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui V. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovas V. S. nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Procesiniai dokumentai jam įteikti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalis, el. b. l. 20, 21).

8. Atsakovas V. S. neatvyko į teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės. Apie teismo posėdį atsakovui buvo pranešta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 d.; el. b. l. 150-153). Teismas išnagrinėjo bylą iš esmės, nedalyvaujant atsakovui (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

9. Nepilnametis S. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės V. M. ir atsakovo V. S. sūnus (el. b. l. 13). Šalys turi dar du bendrus nepilnamečius vaikus – D. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S, gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 11-13).

10. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-5885-359/2021, patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria pakeista Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-20967-359/2020, ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2SP-8975-840/2019, nustatyta S. S. gyvenamoji vieta, išlaikymas ir bendravimo tvarka su skyrium gyvenančia motina. Šia nutartimi S. S. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu V. S. (Taikos sutarties 1.1 punktas), nustatytas S. S. teikiamo išlaikymo dydis kas mėnesį mokamomis 200 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant V. S. , bei nustatyta V. S. (šiuo metu – M.) bendravimo su sūnumi S. S. tvarka (Taikos sutarties 1.3 punktas), numatant kad V. S. bendrauja su savo nepilnamečiu sūnumi S. S. kiekvieno mėnesio I ir III savaitę, pasiimdama sūnų penktadienį 17 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindama sūnų sekmadienį 17 val. Dėl nuo tėvo V. S. priklausančių priežasčių V. S. negalint bendrauti su S. S., bendravimas yra perkeliamas (kompensuojamas) į kitą artimiausią savaitgalį. V. S. bendrauja su S. S. pusę vasaros, rudens, žiemos ir pavasario atostogų, bei pusę šventinių dienų, konkretų laiką pranešdama V. S. ne vėliau, kaip prieš dvi savaites, o dėl vasaros atostogų – prieš vieną mėnesį (el. b. l. 14-17).

12. Byloje esančiais įrodymais apie šalių turtinę padėtį nustatyta, kad nuo 2023 m. gruodžio 6 d. iki 2026 m. gruodžio 6 d. ieškovė yra asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus gauna 791,59 Eur dydžio išmokas (el. b. l. 112-115). Ji neturi jos vardu registruotų transporto priemonių (el. b. l. 121). Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, ieškovė turi jos vardu registruotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės vykdomas skolų išieškojimas priverstine tvarka dviejose vykdomosiose bylose (el. b. l. 122-126).

13. Teismo gautais iš VSDFV duomenimis, atsakovas yra mažosios bendrijos savininkas (el. b. l. 31). Atsakovo vardu registruotos trys transporto priemonės, kurios yra areštuotos, jų dalyvavimas viešame eisme draudžiamas (el. b. l. 33-39). Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovas nuomoja žemės sklypą (duomenys neskelbtini); jis neturi nekilnojamojo turto, valdomo nuosavybės teise. Iš atsakovo priverstine tvarka išieškomos skolos bei baudos penkiasdešimtyje vykdomųjų bylų (el. b. l. 40-114). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovas V. S. turi pareigą mokėti 400 Eur išlaikymą kitiems šalių vaikams D. S. ir A. S. mėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 7 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-20697-359/2020.

Dėl nepilnamečio vaiko S. S. gyvenamosios vietos (ne)pakeitimo

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalį, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

15. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).

16. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nepilnametis S. S. daugiau nei metus gyvena su ieškovės šeima, kuri užtikrina visus jo poreikius, nors oficialiai tuo metu jo gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu V. S.. Atsakovas, gavęs šios bylos dokumentus, neprieštaravo vaiko gyvenamosios vietos pakeitimui. Pats nepilnametis S. S. išreiškė norą Tarnybos atstovams gyventi su ieškove ir jos šeima. Tai leidžia daryti išvadą, kad prieš metus iš esmės pasikeitė nepilnamečio S. S. gyvenimo aplinkybės, jam persikėlus pas ieškovę.

18. Teismas, įvertinęs pirmiau nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgdamas į išvadą teikiančios institucijos pateiktus duomenis apie tai, kad S. S. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštaraus vaiko interesams, pakeičia nepilnamečio S. S. gyvenamąją vietą, nustatydamas ją kartu su ieškove (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnio 2, 4 dalys).

Dėl išlaikymo iš atsakovo V. S. nepilnamečiui vaikui S. S. priteisimo

19. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Įstatyme nereglamentuojama, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

20. Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo.

21. Minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

22. Nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis turėtų būti mažinamas išmokos vaikui dydžiu, nes ši išmoka skirta vaiko poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

23. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 21, 22 punktai).

24. Ieškovė nedetalizavo S. S. poreikių, prašydama priteisti iš atsakovo 200 Eur į mėn. vaiko išlaikymui, tačiau teismo posėdyje nurodė, kad S. S. poreikiai įprasti, paaiškino, kad kas mėnesį berniuko poreikiams reikalinga vidutiniškai 400 Eur suma. Atsakovas neginčijo prašomo priteisti iš jo S. S. išlaikymo dydžio. Dėl tokio dydžio išlaikymo teikimo S. S. šalys buvo susitarusios ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2 punkte.

25. Sprendžiant išlaikymo, priteistino iš atsakovo nepilnamečiam S. S. dydžio, reikšminga ir tai, kad teismo procesiniais sprendimais nustatyta V. S. pareiga mokėti po 200 Eur išlaikymo dar dviems vaikams (žr. sprendimo 13 punktą).

26. Nuo 2024 m. sausio 1 d. vienos MMA dydis yra 709 Eur. Todėl, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą, laikytina, kad 400 Eur suma į mėnesį nepilnamečio S. S. poreikiams yra per maža (žr. sprendimo 21 punktą). Dėl šių aplinkybių, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju iš 400 Eur sumos, būtinos S. S. poreikiams, neturi būti išskaičiuojama valstybės teikiama S. S. suma (150 Eur), nes taip būtų iš esmės pažeista vaiko teisė į minimalių jo poreikių tenkinimą (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

27. Nors byloje nėra duomenų apie atsakovo kas mėnesį gaunamas pajamas, jis turi daug priverstine tvarka išieškomų skolų ir baudų, tai negali būti pagrindu nukrypti nuo abiejų tėvų išlaikymo teikimo lygiomis dalimis principo, nes visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaikų interesų naudai (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1190-1012/2024, 30 punktas).

28. Teismas, įvertinęs tai, kad, ieškovės paaiškinimais, S. S. poreikiams į mėnesį reikalinga ne mažesnė kaip 400 Eur suma; procesiniais sprendimais, priimtais kitose bylose, iš atsakovo kitų šalių nepilnamečių vaikų naudai priteista po 200 Eur išlaikymo, mokėtino kas mėnesį; nepilnamečio S. S. poreikiai iš dalies užtikrinami valstybės mokama 150 Eur išmoka, tenkina ieškinio reikalavimą dėl 200 Eur išlaikymo priteisimo iš atsakovo V. S. nepilnamečio S. S. naudai nuo ieškinio teismui padavimo dienos (t. y. 2024 m. rugpjūčio 5 d.) iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.194 straipsnio 3 dalis, 3.198 straipsnis).

29. Teismas priima sprendimą dėl 200 Eur išlaikymo priteisimo, įvertinęs byloje nustatytą abiejų šalių turtinę padėtį (žr. sprendimo 12, 13 punktus) bei galimybes uždirbti jų visų trijų nepilnamečių vaikų poreikiams būtinas lėšas.

30. Teismas, priteisdamas iš atsakovo V. S. 200 Eur mėnesinį išlaikymą nepilnamečio S. S. naudai, skiria šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę V. M. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

31. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

32. Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl ieškinio reikalavimo nustatyti atsakovo V. S. ir nepilnamečio vaiko S. S. bendravimo tvarką

33. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

34. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018, 45 punktas).

35. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnamečio S. S. bendravimo su tėvu, tačiau ir tėvo bei sūnaus bendravimas nevyksta, nes nepilnametis S. S. nenori bendrauti su tėvu.

36. Atsakovas nepareiškė prieštaravimų dėl prašomos nustatyti bendravimo tvarkos. Prašoma nustatyti bendravimo tvarka iš esmės yra tokio paties turinio kaip ir anksčiau nustatyta V. M. bendravimo su nepilnamečiu S. S. tvarka, išskyrus bendravimą atostogų ir švenčių dienomis (žr. sprendimo 10 punktą).

37. Ieškovės prašoma nustatyti atsakovo ir nepilnamečio S. S. bendravimo tvarka yra konkreti, aiški ir pakankama, atsižvelgiant į šiuo metu esamus konfliktinius vaiko ir tėvo santykius. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovas per prievartą verčia sūnų bendrauti su juo, kai S. S. nenori to.

38. Išvadą teikiančios institucijos atstovas neprieštaravo ieškovės prašymui dėl ieškinyje nurodytos bendravimo tvarkos nustatymo. Teismo vertinimu, abu tėvai šiuo metu nekonfliktuodami dėl vaiko ir tėvo bendravimo geriausiai žino, kaip užtikrinti tinkamą ir sklandų atsakovo V. S. ir sūnaus S. S. bendravimą. Todėl teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, tenkina ieškovės prašymą dėl ieškinyje nurodytos nepilnamečio S. S. ir V. S. bendravimo tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

39. Teismas išaiškina šalims, kad pasikeitus aplinkybėms, CK 3.175 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

40. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

41. Bylos duomenimis ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) 2024 m. liepos 17 d. sprendimu atleista nuo 100 proc. dydžio žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu ir proceso išlaidų mokėjimu.

42. Ieškovės ieškinys apmokestinamas 274 Eur žyminiu mokesčiu už du neturtinius ir vieną turtinį ieškinio reikalavimus (200 Eur x 12 mėn. x 0,03 x 0,75 + 100 Eur x 0,75 x 1,468 + 100 Eur x 0,75 x 1,468) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai). VGTPT pateiktų 2024 m. spalio 1 d. ir 2024 m. spalio 22 d. pažymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (el. b. l. 155, 163) duomenimis, antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei šioje byloje išlaidos sudaro 362,50 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

43. Ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 636,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

44. Byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo, priimto šioje byloje, įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, 279 straipsniais, 96 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

patenkinti ieškovės V. M. ieškinį atsakovui V. S..

Pakeisti ieškovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą, nustatytą Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5885-359/2021, nustatant nepilnamečio vaiko S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 (du šimtus) Eur periodinėmis išmokomis, mokėtinomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teisme (2024 m. rugpjūčio 5 d.) iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, pagal kurią:

1. V. S. bendrauja su sūnumi S. S. kiekvieno mėnesio II ir IV (antrą ir ketvirtą) savaitę, pasiimdamas sūnų penktadienį nuo 17 val. iki 18 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į šio gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 17 val. iki 18 val.

2. Dėl nuo V. M. priklausančių priežasčių V. S. negalint bendrauti su S. S. nurodytu savaitgaliu vaiko ir tėvo bendravimas perkeliamas (kompensuojamas) į kitą artimiausią savaitgalį.

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 636,50 Eur (šešių šimtų trisdešimt šešių Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, iš jų 362,50 Eur (tris šimtus šešiasdešimt du Eur 50 ct) įpareigojant pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5630, bei paskirtį „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“. Kitą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma, t. y. 274 (du šimtus septyniasdešimt keturi) Eur turi būti pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimus valstybei patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.