Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. (R. L.) (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. L. paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 2 punktu, bausmės vykdymo laikotarpiu R. L. skirtas įpareigojimas pradėti dirbti ar būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir draudimas bendrauti su nukentėjusiuoju R. V. (R. V.).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, ją panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtas ir baudžiamoji byla dalyje dėl šio civilinio ieškinio nutraukta.

Nukentėjusiojo R. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir R. V. priteista iš R. L. 900 Eur (devyni šimtai eurų).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. L. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2023 m. spalio 22 d. apie 20.00 val., priėjęs prie R. V., sėdėjusio savo automobilyje, (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu tyčia sudavė jam vieną kartą kumščiu į dešinę akį, padarydamas R. V. galvos sumušimą, pasireiškusį dešinės akies vokų poodine kraujosruva, apatinio voko žaizda ir dešinio akies obuolio kraujosruva, sukeldamas R. V. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. L. prašo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nuosprendį ir paskirti mažesnę nei aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę bei sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį.

2.1. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad bylos faktinių aplinkybių neneigia, savo kaltę pilnai pripažino ir neginčijo, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nesusivaldęs sudavė nukentėjusiajam kumščiu į veidą. Dėl tokio savo neapgalvoto poelgio labai gailisi, geranoriškai atlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl R. V. gydymo išlaidų. Jis neprieštarauja dėl paskirtos laisvės apribojimo bausmės ir paskirtų įpareigojimu, mano, kad paskirta aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė yra šiek tiek per didelė ir neproporcinga, norėtų, kad būtų paskirta mažesnė, t. y. keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Nuteistasis prašo dar kartą atsižvelgti į jo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nors jis turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau neteistas, be to, duomenų, kad yra gydytas psichiatrinėse ligoninėse, nėra.

2.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad jis geranoriškai atlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl R. V. gydymo išlaidų. Po įvykio bandė taikytis su nukentėjusiuoju, 2024 m. gegužės 17 d. pervedė nukentėjusiajam 100 Eur, siūlė jam materialinę kompensaciją, tačiau šis nesutiko. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismo priteista 900 Eur neturtinė žala yra didelė, juolab, kad nukentėjusysis pajuto fizinį skausmą labai trumpai, jam padarytas sužalojimas vienu trauminiu poveikiu. Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad jis oficialiai niekur nedirba, šiuo metu, turi kreditorinių įsiskolinimų bei išlaikytinių ir sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokuroras Gediminas Jukna prašo atmesti nuteistojo R. L. apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

3.1. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, išsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo R. L. asmenybe. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog iki šios nusikalstamos veikos padarymo, R. L. 2023 m. rugsėjo 17, 19, 20 dienomis, įvykdė nedidelės vertės svetimo turto pagrobimus ir už tai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, tačiau, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Pasak prokuroro, patikrinus Administracinių nusižengimų registro išrašus, matyti, kad R. L. administracinius nusižengimus vykdo ir po teismo nagrinėjamo įvykio – 2024 m. liepos 4 d., 2024 m. rugpjūčio 30 d., paskirtos piniginės baudos yra nesumokėtos. Prokuroro vertinimu, šios aplinkybės rodo asmens neatsakingumą, polinkį nesilaikyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, kas nesudaro objektyvaus pagrindo teigti, jog asmeniui paskirta teismo bausmė atlieka savo auklėjamąją funkciją, o bausmės termino sumažinimas šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principui. Be to, R. L. parinkta mažesnė bausmė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, todėl nėra pagrindo teigti, jog nurodytas bausmės terminas yra per ilgas.

3.2. Atsiliepime pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam R. V. padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniais neteisėtais kaltinamojo veiksmais. Taip pat atsižvelgė ir į tai, kad nors naudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį truko labai trumpai, tačiau jam buvo sužalotas svarbus organas - akis ir šio sužalojimo pasekmes R. V. jaučia iki šiol. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino R. L. apeliaciniame skunde minimas aplinkybes, jog jis yra oficialiai nedirbantis asmuo, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, turi kreditinių įsiskolinimų bei išlaikytinių. Prokuroro vertinimu, 900 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas šiuo atveju yra proporcingas nukentėjusiojo R. V. patirtiems dvasiniams išgyvenimams ir geriausiai atitinka teisingumo bei protingumo reikalavimus, todėl keisti skundžiamą nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrindo.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. L. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nuteistasis R. L. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės ir inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su paskirtos bausmės dydžiu, prašydamas ją sumažinti bei prašo sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį neturtinės žalos atlyginimą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas vertins skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl R. L. paskirtos bausmės

5. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl paskirtos bausmės dydžio. Pasak nuteistojo, jam paskirta bausmė yra per griežta, kadangi pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo asmenybę.

6. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta.

7. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. L. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, BK 41 ir 54 straipsnių nuostatų nepažeidė. Tvirtinti, kad nuteistajam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

8. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam R. L. paskirtos bausmės rūšies ir jos dydžio, pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis šiuo baudžiamojo įstatymo straipsniu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018).

9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, spręsdamas dėl R. L. skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų reikalavimų, įvertino tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Be to, pirmosios instancijos teismas, kaip to reikalauja BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas, įvertino ir R. L. asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad jis iki jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teistas, tačiau daug kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančias nuobaudas, teismas vertino ir tai, kad nėra duomenų apie legalų nuteistojo darbą ir sprendė, jog verčiasi atsitiktiniais darbais, kartu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog jis turi išlaikytinių. Duomenų, kad jis būtų gydytas psichiatrinėse gydymo įstaigose, byloje nėra. Be to, teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatų, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei savo noru atlygino padarytą turtinę žalą, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų bei dalį jam padarytos neturtinės žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat atsižvelgė į tai, kad yra nenustatyta R. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus vertina nuteistojo R. L. skundo teiginius, kuriais prašo atsižvelgti į tai, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Kaip jau buvo minėta, šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatų, įvertino ir juos aptarė skundžiamame nuosprendyje, todėl remiantis šiais nuteistojo skundo teiginiais teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę.

10. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai gali būti įgyvendinti R. L. paskyrus artimą minimaliam laisvės apribojimo bausmės dydžiui. BK 61 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teismų praktikoje aiškinant šias nuostatas suformuotas teisės aiškinimas, pagal kurį BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata parinkti bausmės dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę. Ši norma neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2007, 2K-511/2010, 2K-194/2011, 2K-95/2014, 2K-238-139/2015).

11. Iš byloje esančių Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį (1 t., b. l. 83–84) matyti, kad nors nusikalstamos veikos padarymo metu R. L. ir neteistas, tačiau kaip buvo minėta skundžiamame nuosprendyje sprendžiant klausimą dėl laidavimo taikymo R. L., 2023 m. rugsėjo 17, 19, 20 dienomis, įvykdė nedidelės vertės svetimo turto pagrobimus ir už ką Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, tačiau, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad R. L. turi galiojančias 36 administracines nuobaudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, smulkią vagystę, dalis skirtų piniginių baudų nesumokėta, be to, administracinius nusižengimus vykdė ir po teismo nagrinėjamo įvykio. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei akcentuojama apeliaciniame skunde, minėtos aplinkybės nėra itin teigiamai R. L. asmenybę charakterizuojančios, necharakterizuoja nuteistojo kaip asmens, nepriekaištingai besilaikančio įstatymų imperatyvų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aukščiau paminėtas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, pagrįstai už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė ne pačią švelniausią, bet ir negriežčiausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatydamas mažesnį dydį nei šios bausmės rūšies vidurkis (pagal BK 48 straipsnio 2 dalį, vidurkis yra 13,5 mėnesių), t. y. vienerius metus. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino ir tą aplinkybę, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir ši aplinkybė buvo viena iš sąlygų taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas bei mažinti jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl nuteistajam R. L. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio yra išsamiai motyvuotas. Nagrinėjamu atveju, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, trumpesnės laisvės apribojimo bausmės paskyrimas gali sudaryti formalaus teisingumo ir formalios bausmės įspūdį, taigi, formuoti nebaudžiamumo įspūdį.

12. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, jog R. L. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek savo dydžiu atitinka bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, neprieštarauja bausmės paskirčiai, yra teisinga ir atitinka padaryto nusikaltimo pavojingumą bei nuteistojo asmenybę. Apelianto nesutikimas su teismo argumentais ir nurodytos nuteistąjį R. L. teigiamai apibūdinančios aplinkybės nesuteikia pagrindo daryti išvados, kad bausmė R. L. paskirta pažeidžiant baudžiamojo įstatymo reikalavimus ar netinkamai individualizuota.

Dėl priteisto civilinio ieškinio

13. Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jis oficialiai niekur nedirba, šiuo metu, turi kreditorinių įsiskolinimų bei išlaikytinių ir sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį bei sumažinti priteistą 900 Eur dydžio žalos atlyginimą. Tačiau teisėjų kolegija šiuos nuteistojo skundo argumentus dėl civilinio ieškinio atmeta kaip nepagrįstus.

14. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018).

15. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, sunkumas, pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pavyzdžiui, būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Pažymėtina, kad absoliučiai objektyviai įvertinti pinigine išraiška neturtinės žalos dydį neįmanoma, tačiau išsamus visų aplinkybių išnagrinėjimas, motyvuotas ir tinkamas jų įvertinimas suponuoja teisingo sprendimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019).

16. Nustatydamas nukentėjusiajam R. V. padarytos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, be kita ko, į tai, kad nors naudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį truko labai trumpai, tačiau jam buvo sužalotas svarbus organas – akis ir šio sužalojimo pasekmes R. V. jaučia iki šiol. Įvertino ir R. L. turtinę ir socialinę padėtį, kad jis oficialiai nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, turi kreditinių įsiskolinimų bei išlaikytinių. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, suformuotą teismų praktiką dėl žalos atlyginimo nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais, nusprendė, jog nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala vertintina 900 Eur.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, visumą, konstatuoja, kad nukentėjusiajam R. V. dėl R. L. padaryto tyčinio nusikaltimo patyrusiam žalą, priteistos neturtinės žalos dydis yra teisingas, šiuo klausimu padarytos teismo išvados atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų. Pažymėtina, kad teismų praktikoje priteisiant neturtinę žalą dėl nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 140 straipsnio skirtingose dalyse, neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja plačiose ribose, t. y. nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, tačiau bylose dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paprastai vyrauja priteisiamos sumos nuo 150 iki 1 200 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-699/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-128-489/2020 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021, 2K-236-495/2021, 2K-256-648/2022, 2K-21-697/2022, 2K-188-303/2023, 2K-29-648/2023, 2K-63-942/2023, 2K-207-628/2023 ir kt.).

18. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, mano, kad atsižvelgus į pirmiau šioje nutartyje aptartas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. nuteistojo R. L. veiksmus, turtinę padėtį, nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, be kita ko, įvertinus paties R. V. paaiškinus, duotus ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad jis patyrė daug nepatogumų bei skausmą, buvo morališkai pažemintas, po įvykio jam labai suprastėjo dešinės akies rega, sunku vairuoti, gydytojo teigimu, operuoti akies jam negali, nes gali iš viso prarasti regėjimą, o pagerėjus situacijai, gali reikėti daryti operaciją, taip pat specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus, priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis šiuo atveju pagrįstai įvertintas 900 Eur suma, šis dydis nelaikytinas neproporcingu ir neteisingu. Apygardos teismo vertinimu, 900 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas šiuo atveju yra proporcingas nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, formuojamą teismų praktiką, todėl laikytinas teisingu.

19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuteistojo R. L. apeliacinis skundas atmetamas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. L. (R. L.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nuosprendžio atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.