Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės, Martyno Galvičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Masiulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-04-24 nuosprendžio, kuriuo P. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, jam skirta 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66, 65 straipsniais į P. Š. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (3 mėnesiai 1 diena). P. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, nuspręsta iš P. Š. konfiskuoti 20 Eur.

Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį L. A. ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį E. B.; D. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą, tačiau dėl šių asmenų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Nuosprendžiu taip pat išspręsti kardomųjų priemonių, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bei kiti procesiniai klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis P. Š. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau prašo sušvelninti paskirtą bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, neperžengdama apeliacinių skundų ribų, t. y. patikrinusi skundžiamą nuosprendį tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laisvės atėmimo bausmės nuteistajam P. Š. dydį ir netaikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė.

6. BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas tik laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dešimties metų. Pirmosios instancijos teismas P. Š. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmę aštuoneriems metams, kuria vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi trečdaliu sumažino iki penkerių metų keturių mėnesių ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų netaikė.

7. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima paskirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Svarbu, kad teismo parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis pasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

8. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnyje arba BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

9. Pirmos instancijos teismas skirdamas 8 metų laisvės atėmimo bausmę atsižvelgė į tai, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau teistas net 10 kartų, įskaitant ir dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis - psichotropinėmis medžiagomis (3 t., b. l. 56-68), jo padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia, buvo neteisėtai disponuojama kelių rūšių narkotinėmis medžiagomis, atlikti aktyvūs paruošiamieji veiksmai dalies narkotinių medžiagų platinimui, numatyti platinimo būdai (per programėles ir gyvai), veikos nepavyko išvystyti tik dėl to, kad P. Š. buvo sulaikytas pareigūnų nusikalstamos veikos pradinėje stadijoje, be to, P. Š. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje (3 t., b. l. 73-76), daug kartų baustas dėl administracinių nusižengimų vykdymo (3 t., b. l. 85-102), asmuo vykstančio proceso metu aktyviai ieškojosi darbo, įsiregistravo į apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, užsiima savanoriška veikla, minėtą nusikaltimą įvykdė nepraėjus net 6 mėnesiams po to, kai baigėsi P. Š. probacijos laikotarpis dėl ankstesniu nuosprendžiu jam taikyto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo (3 t., b. l. 65-67), kas šiuo atveju rodo, kad P. Š. taikytas bausmės vykdomo atidėjimo institutas, griežtos laisvės atėmimo bausmės nepadarė tinkamo poveikio, pastarasis savo elgesio nekeitė, vis pasirinkdamas nusikalstamą elgesį.

10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje padarymą paskyrė laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant minimalų – 8 metus laisvės atėmimo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo P. Š. už minėtą nusikaltimą paskirta bausmė, tiek jos rūšis, tiek ir jos dydis yra aiškiai per griežta. Be to, nuteistajam P. Š. skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė vadovaujantis BK 64 ¹ straipsnio 1 dalimi sumažinta trečdaliu iki 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo, kadangi asmuo prisipažino padaręs nusikaltimą ir sutiko, kad teisme būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

11. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek BK 62 straipsnio, tiek BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, suteikiančios teisę teismui išeiti už baudžiamojo įstatymo ribų ir skirti kaltininkui švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, buvo pakeistos nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija). Teismas, spręsdamas švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės paskyrimo klausimą, pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų taikyti BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatų. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnio 1 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs, ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi, teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą.

12. Nagrinėjamu atveju nuteistasis P. Š. savo noru nepranešė teisėsaugos institucijoms apie jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl svarstyti dėl nuteistajam paskirtos bausmės švelninimo BK 62 straipsnio 1 dalies pagrindu nėra galimybės. Teisėjų kolegija daro tokią pačią išvadą ir dėl nuteistajam BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo negalimumo. BK 62 straipsnio 2 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir, jeigu yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu yra bent viena iš 1–6 punktuose numatytų aplinkybių. Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pagal įstatymą švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. Teismas taikyti BK 62 straipsnį gali ne tik konstatavęs visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumą, bet ir atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes. Imperatyvas atsižvelgti į visas bylos aplinkybes įtvirtintas BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Vadinasi, teismas ir taikydamas BK 62 straipsnį privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, todėl įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kitas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, gali neskirti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės, nors būtinos sąlygos yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-435/2008, Nr. 2K-323/2008, Nr. 2K-625/2007, Nr. 2K-444/2007, Nr. 2K-415/2012). Taigi, šiuo atveju svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo klausimą taikant BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, nėra teisinio pagrindo. Nesant BK 62 straipsnyje numatytų pagrindų, teisę motyvuotai paskirti švelnesnę, nei inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę, numato BK 54 straipsnio 3 dalis.

13. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-39/2009, Nr. 2K-3/2010, Nr. 2K-128/2011, Nr. 2K-491/2012, Nr. 2K-436-489/2016, Nr. 2K-317-489/2017, Nr. 2K-126-693/2018, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-21-719/2020, Nr. 2K-40-648/2020, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-185-495/2020 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-119-689/2020 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-125-689/2021 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti taip pat ne mažiau svarbu kaltininko asmenybė, kurios vertinimas sudarytų prielaidas daryti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-281-942/2018). Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje į asmens sveikatos būklę, šeimines ir panašias aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadai, kad įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Minėta, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas paprastai susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir šią veiką padariusį asmenį, jo pastangas pašalinti savo nusikalstama veika sukeltus žalingus padarinius, ir kitų aplinkybių visumos vertinimu. Taigi teisme turi būti nustatytos išskirtinės bylos aplinkybės, kurios rodytų, kad padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis yra daug mažesnis negu rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas, kad kaltininko asmenybė mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2011, Nr. 2K-150/2014, Nr. 2K-419-746/2015, Nr. 2K-281-942/2018).

14. Atsižvelgus į pirmiau nurodytus bausmės skyrimo motyvus, nuteistasis P. Š. praeityje buvo teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, t.y. 2015 m. rugpjūčio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas paskiriant įpareigojimus, be to, 2018 m. kovo 21 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 259 str. 1 d. arešto bausme, kuri buvo subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė. Be to, nuteistasis P. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas, kadangi teistumas buvo išnykęs, tačiau asmuo nuo 2015 metų buvo teistas 10 kartų, už dalį nusikaltimų realiai atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl šios aplinkybės tik įrodo, kad nuteistojo P. Š. elgesio negalima vertinti kaip atsitiktinio ar mažiau pavojingo. Nuteistojo P. Š. padarytos veikos pavojingumas nebuvo mažesnis nei įprastas tokių nusikalstamų veikų rūšinis pavojingumas. Taip pat byloje nenustatyta kokių nors aplinkybių, rodančių mažesnį P. Š. asmenybės pavojingumą. Priešingai, byloje nustatytos P. Š. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės patvirtina jo polinkį nusikalsti, daryti nusikalstamas veikas susijusias su narkotinėmis medžiagomis, nuteistasis savo nusikalstamo elgesio nevertina kritiškai ir iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nedaro. Be to, nuteistajam pateikus apeliacinį skundą, jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 259 str. 1 d. (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo platinti).

15. Nors naujasis baudžiamasis įstatymas ir išplėtė galimybes BK 62 straipsnio, tiek BK 54 straipsnio 3 dalies (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) pagrindu nuteistajam skirti švelnesnę bausmę, kas atitinkamai švelnina baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens padėtį, tačiau šiuo atveju net ir pasikeitus minėtoms įstatymo nuostatoms teisėjų kolegija nenustatė pagrindo ar išskirtinių aplinkybių, kurios leistų nuteistajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta įstatyme. Nagrinėjamoje byloje nėra ne tik BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų, bet ir nenustatyta išimtinių aplinkybių, mažinančių nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, o taip pat išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo asmenybę, kurios pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas nuteistajam už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis).

16. Pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam P. Š. atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė. Todėl pripažinti, jog nuteistajam paskirta neteisinga ar aiškiai per griežta bausmė, nėra pagrindo. Nuteistajam už nusikalstamą veiką paskirta bausmė yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bausmės skyrimo taisykles, yra teisingai ir tinkamai individualizuota, tad jos švelninti nėra pagrindo, taip pat nėra pagrindo nuteistajam, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė, iš dalies atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir jos dydį už padarytą nusikalstamą veiką, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Tai, kad P. Š. visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir įvertinta parenkant bausmę. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaip teigiama apeliaciniame skunde pirminis įgytas kanapių kiekis (556,397 g.) tik 56,397 g. viršijo didelio kiekio ribą (nuo 500 iki 2500 g), numatytą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su pakeitimais ir papildymais), o kokaino kiekis (3,573 g.) net 7 kartus mažesnis už rekomendacijose nustatytą šios narkotinės medžiagos didelio kiekio ribą (20 g), tačiau šie veiksmai buvo atlikti turint tikslą šias medžiagas platinti.

17. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšis ir dydis atitinka byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumą, pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 1 dalį, 54 straipsnio 3 dalį, 75 straipsnio 4 dalį nėra. Nors byloje yra teigiamai P. Š. asmenybę apibūdinančių duomenų, taip pat yra nustatyti konkretūs jo veiksmai siekiant pakeisti savo gyvenimo būdą, tai yra siekiant eliminuoti pagrindinius veiksnius, lėmusius jo nusikalstamą elgesį, visgi šias aplinkybes vertinant kartu su kitais bylos duomenimis, apibūdinančiais padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, taip pat P. Š. asmenybės pavojingumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam parinkta bausmės rūšis bei jos dydis nėra aiškiai prieštaraujantys teisingumo principui, yra proporcingi, o bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant realų laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam P. Š. bausmės atlikimo metu vykdant taikomas resocializacijos priemones, toliau aktyviai siekiant mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, esant įstatyme numatytoms sąlygoms, yra galimas lygtinio paleidimo taikymas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo P. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.