- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- e2A-1874-896/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18737-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gedraisva“, uždarajai akcinei bendrovei „Bauwerk Boen“
- Advokatai
- Neringa Žukauskienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gedraisva“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GKF“, atstovaujamos bankroto administratorės R. V., ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Gedraisva“, uždarajai akcinei bendrovei „Bauwerk Boen“, dėl 2016 m. spalio 31 d. trišalės sutarties dėl skolos apmokėjimo Nr. 2016/31/10 pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „GKF“ 2016 m. spalio 31 d. sudarė trišalę sutartį dėl skolų apmokėjimo Nr. 2016/10/31 su UAB „Gedraisva“ bei UAB „Bauwerk Boen“ (buvęs pavadinimas UAB „BOEN Lietuva“), kurios pagrindu UAB „Bauwerk Boen“ įsipareigojo sumokėti UAB „Gedraisva“ 32 267,00 Eur, taip sumažindama ieškovės įsiskolinimą UAB „Gedraisva“ ir tuo pačiu sumažindama savo įsiskolinimą ieškovei.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2903-260/2016 iškėlė bankroto bylą UAB „GKF“. 2016 m. spalio 30 d. pradelsti ieškovės įsiskolinimai sudarė 3 604 896,81 Eur. Esant sudėtingai ieškovės finansiniai situacijai, atsakovei buvo suteikta pirmenybės teisė, aplenkiant kitus kreditorius, padengti ieškovės turėtą įsiskolinimą, taip buvo pažeistos visų likusių kreditorių teisės tenkinti savo reikalavimus teisės aktų nustatyta tvarka. UAB „Bauwerk Boen“ atliko mokėjimą, kurio atlikti ji neprivalėjo nei pagal įstatymą, nei pagal teismo sprendimą. UAB „Gedraisva“ privalėjo suvokti, jog toks prioritetinis atsiskaitymas trišalės skolų užskaitymo sutarties forma padarys žalos ne tik ieškovei, bet ir kitiems ieškovės kreditoriams. UAB „Bauwerk Boen“ bei UAB „Gedraisva“ sudarydami sutartį privalėjo žinoti sunkią ieškovės finansinę situaciją bei tai, jog toks trišalis skolų užkaitymas padarys daugiau žalos bendrovės kreditoriams. Sutartis sudaryta 2016 m. spalio 31 d., o pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktas 2016 m. lapkričio 25 d., pati bankroto byla iškelta 2016 m. gruodžio 9 d. Ginčijamos sutarties sudarymo metu ieškovė atitiko nemokios bendrovės sampratą Įmonių bankroto įstatymo prasme, o atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas neabejotinai dar daugiau prisidėjo prie bendrovės nemokumo.
Šalies argumentai
3. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti 2016 m. spalio 31 d. trišalę sutartį dėl skolos apmokėjimo Nr. 2016/31/10 negaliojančiu sandoriu ir taikyti restituciją, t. y. priteisti iš atsakovės UAB „Gedraisva“ 32 267,00 Eur, jei atsakovė UAB „Bauwerk Boen“ yra įvykdžiusi prievolę pagal ginčijamą skolų užskaitymo sutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, pripažino 2016 m. spalio 31 d. trišalę sutartį dėl skolos apmokėjimo Nr. 2016/10/31, sudarytą tarp ieškovės bankrutavusios UAB „GKF“ ir atsakovių UAB „Bauwerk Boen“ bei UAB „Gedraisva“ negaliojančia nuo jos sudarymo momento, priteisė iš atsakovės UAB „Gedraisva“ ieškovei bankrutavusiai UAB „GKF“ 32 267,00 Eur sumą ir 725,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš atsakovės UAB „Bauwerk Boen“ ieškovei bankrutavusiai UAB „GKF“ 725,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš atsakovės UAB „Bauwerk Boen“ valstybei 354,50 Eur žyminį mokestį ir 12,93 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, priteisė iš atsakovės UAB „Gedraisva“ valstybei 354,50 Eur žyminį mokestį ir 12,93 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė 2016 m. spalio 31 d. sudarė trišalę sutartį dėl skolų apmokėjimo Nr. 2016/10/31 su UAB „Gedraisva“ bei UAB „Bauwerk Boen“ (buvęs pavadinimas UAB „BOEN Lietuva“), kurios pagrindu UAB „Bauwerk Boen“ įsipareigojo sumokėti UAB „Gedraisva“ 32 267,00 Eur, taip sumažindama ieškovės įsiskolinimą UAB „Gedraisva“ ir tuo pačiu sumažindama savo įsiskolinimą ieškovei. Byloje kilo ginčas dėl 2016 m. spalio 31 d. sudarytos trišalės skolų užskaitymo sutarties pripažinimo negaliojančia.
6. Teismas sprendė, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas, kai ieškovės turtinė padėtis buvo itin sunki, t. y. įmonė buvo faktiškai nemoki. Ieškovės faktinis nemokumas ginčijamos sutarties sudarymo metu 2016 m. spalio 31 d. teisiškai konstatuotas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi, kuria iškelta UAB „GKF“ bankroto byla.
7. Teismas sprendė, kad sudaryta ginčijama trišalė skolų užskaitymo sutartis yra niekinė ir negalioja, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovė (skolininkė) pasirašė trišalę skolos apmokėjimo sutartį pažeisdama CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. kad buvo pirmesnės eilės kreditoriai, palyginti su atsakove (kreditoriumi), kuriai atliktas mokėjimas pagal ginčijamą skolų užskaitymo sutartį. 2016 m. spalio 31 d., t. y. ginčijamų skolų užskaitymo aktų pasirašymo metu, ieškovė turėjo 252 401,84 Eur įsiskolinimą pagal vykdomuosius dokumentus, 97 327,08 Eur įsiskolinimą darbuotojams, o pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti neturėjo. Įmonė 2016 m. spalio 31 d. turėjo 3 604 896,81 Eur pradelstų kreditorinių įsiskolinimų. UAB „Gedraisva“ bankroto byloje turėtų būti tvirtinama trečios eilės 32 267,00 Eur sumos kreditoriumi ir galėtų pretenduoti į savo reikalavimų patenkinimą tik po atsiskaitymo su įkaito turėtojais, įmonės darbuotojais ir valstybės biudžetu, todėl atliktas įskaitymas pagal ginčijamą 2016 m. spalio 31 d. trišalę skolos apmokėjimo sutartį Nr. 2016/10/31 pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 4 punktas, 5 punktas, 2 dalis). Ieškovė suteikė pirmenybę žemesnės eilės kreditoriui (atsakovei UAB „Gedraisva“) gauti skolos apmokėjimą, kai tuo metu ieškovė turėjo įstatyminę pareigą atsiskaityti su pirmesnės eilės kreditoriais.
8. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad ieškovė neprivalėjo sudaryti trišalę sutartį dėl skolos apmokėjimo. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė privalėjo sudaryti ginčijamą sutartį, ji visų pirma turėjo įstatyminę pareigą (CK 6.930¹ straipsnis) pirma atsiskaityti su pirmesnės eilės kreditoriais.
9. Teismas, atsižvelgęs į faktinius bylos duomenis bei suformuotą kasacinio teismo praktiką, sprendė, kad ieškovė ir atsakovės buvo nesąžiningos, nes neabejotinai žinojo arba turėjo žinoti, kad ginčijami aktai pažeis kitų kreditorių teises. Ginčijami sandoriai buvo sudaryti žinant, jog įmonė faktiškai nemoki, iš jos vykdomi išieškojimai priverstine tvarka, jos vadovas G. Kaminskas, pasirašęs ginčijamus aktus, pats netrukus po ginčijamų sandorių sudarymo kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė UAB „Bauwerk Boen“, būdama skolinga ieškovei, pakeitė atsiskaitymo su ieškove tvarką, t. y. užuot atsiskaičiusi su ieškove tiesiogiai jai, turimą įsiskolinimą sumokėjo UAB „Gedraisva“. Priešpriešinių reikalavimų įskaitymas su kreditoriais nebuvo įprasta šių įmonių praktika. Atsakovė UAB „Gedraisva“ negalėjo nesuprasti, kad ieškovė yra susidūrusi su mokumo problemomis. Įrodymų, kad esant konkrečioms aplinkybėms ėmėsi aktyvių veiksmų ir domėjosi ieškovės padėtimi, atsakovė nepateikė (pvz. byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad apie ieškovės finansinę padėtį klausė pačios ieškovės; nėra ieškovės patvirtinimo, kad šie sandoriai nepažeis kitų kreditorių teisių). Teismo vertinimu, vien tai, kad viešai prieinamose duomenų bazėse nebuvo duomenų apie ieškovės nemokumo/mokumo problemas, nepaneigia kitų byloje nustatytų aplinkybių, iš kurių atsakovė galėjo ir turėjo suprasti, kad ieškovė yra faktiškai nemoki.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atsakovė UAB „Gedraisva“, atstovaujama advokatės Neringos Žukauskienės, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. UAB „Gedraisva“ yra sąžiningas trečiasis asmuo, kas reiškia, jog nėra būtinosios actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygos. Ieškovė byloje nepagristai teigė, jog UAB „Gedraisva“ nesąžiningumas yra preziumuoiamas. Teismas, remdamasis ne konkrečiais įrodymais, o prielaidomis, priėjo išvados, kad atsakovė tariamai buvo nesąžininga. CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. CK 6.67 straipsnyje įtvirtintas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo atvejų sąrašas yra baigtinis, todėl, sandorio šalių veiksmams nepatenkant į šiuos atvejus, sandorio šalys laikytinos sąžiningomis, ir įstatyme nepreziumuojamą nesąžiningumo faktą turi įrodyti sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijantis kreditorius. Nagrinėjamos bylos atvejis nė vienos iš CK 6.67 straipsnyje įtvirtintų išimčių neatitinka, todėl yra taikytina sąžiningumo prezumpcija. Teismas savo išvadą apie UAB „Gedraisva“ tariamą nesąžiningumą grindė tuo, kad jai, kaip verslo subjektui, sutartiniuose santykiuose keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Teismas nurodė, kad UAB „Gedraisva“ įrodymų, kad ėmėsi aktyvių veiksmų ir domėjosi ieškovės padėtimi, nepateikė, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad apie ieškovės finansinę padėtį UAB „Gedraisva“ klausė pačios ieškovės, kad ieškovė patvirtino, jog šie sandoriai nepažeis kitų kreditorių teisių. Teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai nustatė aplinkybę, jog atsakovė tariamai buvo nesąžininga, nes jokių objektyvių tai patvirtinančių įrodymų byloje pateikta nebuvo. O teismo nurodytos aplinkybės savaime nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo. Todėl atsakovės nesąžiningumas nebuvo įrodytas, kas reiškia jog neįrodyta būtinoji actio Pauliana taikymo sąlyga, todėl sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas pilna apimtimi.
10.2. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigas byloje, nepagrįstai laikė, jog UAB „Gedraisva“ turi procesinę pareigą įrodinėti savo sąžiningumą, o ne ieškovė procesinę pareigą įrodinėti UAB „Gedraisva“ nesąžiningumą. Teismas sprendime pažeidė trečiojo asmens sąžiningumo prezumpciją ir CPK 178 straipsnio 1 dalį bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
10.3. CK numato teisę atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymus. Civilinėje teisėje taikytini dispozityvumo bei sutarties laisvės principai. Todėl aplinkybė, jog bylos šalys naudojosi įstatymo suteikiama teise sudaryti sutartį, pati savaime negali reikšti bylos šalių nesąžiningumo. UAB „Gedraisva“ nebuvo žinoma informacija, ar vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra įprastas ieškovės praktikoje su kitais ieškovės kreditoriais ir debitoriais. Be to, tai yra privati ieškovės informacija, todėl ji jos net neprivalėjo atskleisti. UAB „Gedraisva“ siekis greičiau atgauti iš ieškovės savo teisėtai uždirbtą, tačiau vėluojantį atlygį, taip pat negali būti vertinamas kaip UAB „Gedraisva“ nesąžiningumas.
Atsiliepimas
10.4. Argumentai, patvirtinantys atsakovės UAB „Gedraisva“ sąžiningumą, yra nurodyti atsiliepime į ieškinį ir triplike. Šie argumentai yra esminiai, nes pagrindžia UAB „Gedraisva“ atsikirtimus, tačiau teismas šių argumentų sprendime nevertino, dėl jų visiškai nepasisakė. Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybės bei netinkamai motyvavo teismo sprendimą.
10.5. Ieškovė plėtė savo veiklą, t. y. investavo į medienos apdirbimo liniją, todėl UAB „Gedraisva“ neturėjo pagrindo manyti, kad ieškovės finansinė padėtis gali būti prasta. Šios aplinkybės patvirtina tai, kad atsakovė domėjosi ieškovės padėtimi, klausinėjo apie vėlavimo priežastis ir gavo atitinkamus atsakymus. Šias aplinkybes paliudijo ir atsakovės kviestas liudytojas byloje. Atsakovė įrodė, kad jai prieinamomis priemonėmis betarpiškai bendraudama su ieškovės darbuotojais domėjosi jos padėtimi, todėl šios aplinkybės vienareikšmiškai vertintinos kaip įrodančios atsakovės sąžiningumą, kurių teismas nepagristai nevertino ir į jas neatsižvelgė. Sutarties sudarymo metu oficialiuose šaltiniuose nesant informacijos apie prastą ieškovės finansinę padėtį, sužinoti objektyvios informacijos apie ieškovės finansinę padėtį UAB „Gedraisva“ galimybių neturėjo. UAB „Gedraisva“ apie Sutarties sudarymo dieną buvusį ieškovės įsiskolinimą savo darbuotojams nežinojo ir jokios oficialios viešos informacijos apie tai nebuvo. O mokestinių įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondui ar kt. ieškovė Sutarties sudarymo dieną neturėjo. Be to, kaip nurodė ieškovė, jos skola darbuotojams 2016 m. spalio 31 d. buvo 97 327,08 Eur, o vos už mėnesio tapo – 145 841,00 Eur, t. y. padidėjo net 48 513,92 Eur, todėl toks įsiskolinimas ieškovei būtų galėjęs susidaryti už nedidelį laikotarpį.
10.6. Sutarties sudarymo dieną ieškovė nebuvo nemoki, todėl neprivalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir ieškovė kreditorių teisių nepažeidė, todėl nėra būtinųjų actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygų. Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2903-260/2016, kuria buvo iškelta bankroto byla ieškovei, nustatė, kad ieškovės 2016 m. spalio 31 d. balanse nurodyta turto vertė – 7 343 595,00 Eur, ir kad pradelstų įsiskolinimų buvo iš viso už 3 604 896,81 Eur. Pusė ieškovės balanse nurodytos turto vertės sudarytų 3 671 797,50 Eur, todėl Sutarties sudarymo dieną ieškovės pradelsti įsiskolinimai neviršijo pusės į ieškovės balansą įrašytos turto vertės, o iki pastarosios trūko net 66 900,69 Eur. Jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad minėtoji riba buvo viršyta, byloje nėra.
10.7. Teismas sprendime vadovavosi „faktinio nemokumo“ sąvoka, kuri neatitinka Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžtos nemokumo sąvokos. Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nemokumo būsena yra siejama ne su pradelstų įmonės įsipareigojimų dydžiu, o su tuo, kad jie turi viršyti pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Teismas laikė, kad net jei įmonės pradelsti įsiskolinimai neviršija pusės į jos balansą įrašytos turto vertės, tačiau įmonė turi nemažai įsiskolinimų, ji yra tariamai nemoki. Atitinkamai teismas sprendime UAB „Gedraisva“ atžvilgiu taikė neigiamus teisinius padarinius, nesant įstatyminių jų taikymo pagrindų. 2016 m. gruodžio 9 d. nutartyje buvo aiškinamasis ieškovės mokumas nutarties priėmimo dieną, nes tai buvo reikšminga sprendžiant, ar yra pagrindas iškelti ieškovei bankroto bylą. Darydamas tai, teismas įvertino ir pokyčius po 2016 m. spalio 31 d., įskaitant ir ieškovės direktoriaus paaiškinimus apie nutarties priėmimo dieną buvusią ieškovės finansinę padėtį. O tai, kad teismas pripažino ieškovę esant nemokia 2016 m. gruodžio 9 d., nereiškia, kad ji buvo nemoki ir 2016 m. spalio 31 d.
10.8. Visos teismo sprendime nurodomos teismų praktikos faktinės aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamos bylos faktams, kadangi nė vienoje ieškovės nurodomų teismų nutarčių nebuvo sprendžiamas klausimas, kai ginčijamos trišalės tarpusavio atsiskaitymų sutarties sudarymo dieną skolininkas sudarė ir kitų trišalių tarpusavio atsiskaitymo sutarčių, tačiau su kitais asmenimis, o skolininko pradelsti įsiskolinimai ginčo sutarties sudarymo dieną neviršijo pusės į balansą įrašyto skolininko turto vertės, todėl sprendime nurodoma teismų praktika nepatvirtina teismo išvadų pagrįstumo.
11. Atsiliepime į atsakovės UAB „Gedraisva“ apeliacinį skundą ieškovė bankrutuojanti UAB „GKF“ prašo atsakovės UAB „Gedraisva“ apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti 700 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentai:
11.1. Ginčo sandoriu buvo siekiama atsiskaityti su ieškovės pasirinktu kreditoriumi. Atsakovės, kaip verslo subjektai, negalėjo nesuprasti, kad ieškovė yra susidūrusi su mokumo problemomis. Įrodymų, kad esant konkrečioms aplinkybėms ėmėsi aktyvių veiksmų ir domėjosi ieškovės padėtimi, atsakovės nepateikė. Apeliantė ne tik nepateikė įrodymų, kad domėjosi kita sandorio šalimi, bet ir savo atsiliepimo į ieškinį 3 psl. nurodė, jog negalėjo disponuoti informacija apie ieškovės finansinę padėtį. Iš Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad tokiais įrodymais galėtų būti minėtojo trečiojo asmens rašytiniai užklausimai ar kiti dokumentai, kuriais prieš ginčijamo sandorio sudarymą jis domisi kitos sandorio šalies patikimumu, prašo informacijos apie tos šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų dydį, atsiskaitymus su tais kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir panašiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-421/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Atsižvelgiant į tai, jog apeliantė yra juridinis asmuo, kuriam yra keliami aukštesni rūpestingumo reikalavimai, nepasidomėjo kita sandorio šalimi prieš sudarant sandorį, todėl remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika nepragrįstas neveikimas yra vertinamas kaip nesąžiningas elgesys.
11.2. Ieškovei, ginčijamo sandorio sudarymo metu būnant nemokiai (egzistuojant faktiniam nemokumui), ieškovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams padengti. Ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė turėjo pradelstų įsipareigojimų pagal vykdomuosius dokumentus, neišmokėto darbo užmokesčio darbuotojams bei turėjo ankstesnių neįvykdytų įsipareigojimų, kuriuos ieškovė grindžia pagal BUAB „GKF“ kreditorių sąrašą (apyrašą) 2016 m. spalio 31 d., kuriame nurodomi ne tik turimi pradelsti įsipareigojimai kreditoriams, bet ir terminai, kada buvo pradelstas konkretus įsipareigojimas, pagal BUAB „GKF“ iškeltų bylų ir vykdomų išieškojimų 2016 m. spalio 31 d. sąrašą, kuriame nurodyti išieškojimai pagal vykdomąsias bylas automatiškai patenka į ankstesnę atsiskaitymų eilę pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį. Akto sudarymo metu ieškovė turėjo net 97 327,08 Eur įsiskolinimą darbuotojams. Ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė atitiko nemokios bendrovės sampratą ĮBĮ prasme, o atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas neabejotinai dar daugiau prisidėjo prie bendrovės nemokumo.
11.3. Iškėlus bankroto bylą ir bankroto administratorei gavus visus kreditorių finansinius reikalavimus, tapo žinoma, jog įmonės įsipareigojimai (11 032 926,30 Eur - patvirtinti Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1421-260/2017) dvigubai viršija bendrovės turimą turtą, kas lygu net keturis kartus blogesnei bendrovės finansinei būklei, lyginant su ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodoma bendrovės nemokumo samprata. Tokio dydžio finansiniai įsipareigojimo negalėjo atsirasti per vieną mėnesį po ginčijamo sandorio sudarymo, ko pasėkoje, ieškovė ginčijamo sandorio sudarymo dienai atitiko nemokios bendrovės sampratą ĮBĮ prasme. Kauno apygardos teismas, ieškovės bankroto byloje vertindamas ar ieškovė yra nemoki, vadovavosi buvusio ieškovės direktoriaus pateiktais buhalteriniais dokumentais, suformuotais būtent 2016 m. spalio 31 d., t. y. tai dienai, kada buvo sudarytas ginčijamas sandoris, todėl ieškovė 2016 m. spalio 31 d. buvo nemoki.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
13. Byloje kilo ginčas, ar B UAB „GKF“ su atsakovėmis UAB „Gedraisva“ ir UAB „Bauwerk Boen“ 2016 m. spalio 31 d. sudarytas trišalis skolų užskaitymo aktas pažeidžia B UAB „GKF“, kuriai 2016 m. gruodžio 9 d. iškelta bankroto byla, veiklos tikslus ir kreditorių interesus ir, ar yra pagrindas šį sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės B UAB ,,GKF“ direktorius G. Kaminskas 2016 m. lapkričio 25 d. Kauno apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos UAB ,,GKF“ iškėlimo. Ieškovei bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi. Įmonės administratorė R. V., perėmusi ieškovės dokumentus, nustatė, kad ieškovė 2016 m. spalio 31 d. sudarė trišalę sutartį dėl skolos apmokėjimo Nr. 2016/31/10 su atsakovėmis UAB „Gedraisva“ ir UAB „Bauwerk Boen“, kurios pagrindu UAB „Bauwerk Boen“ įsipareigojo sumokėti 32267 Eur atsakovei UAB „Gedraisva“, taip sumažindama ieškovės įsiskolinimą UAB „Gedraisva“ ir tuo pačiu sumažindama savo įsiskolinimą ieškovei. Sandorio sudarymo metu iš ieškovės turto buvo vykdomi išieškojimai teismų sprendimų pagrindu užvestose vykdomosiose bylose bendrai 252 401 Eur sumai, ieškovės skolos kreditoriams sudarė 11 157 167 Eur, iš jų pradelstų skolų – 3 604 896 Eur, darbo užmokesčio įsiskolinimas – 97 327 Eur. Ieškovės administratorė pareiškė actio Pauliana ieškinį ginčydama šalių sudarytą trišalę sutartį dėl skolos apmokėjimo argumentuodama ieškovės kreditorių interesų pažeidimu, kadangi atsakovei UAB „Bauwerk Boen“ įsipareigojus sumokėti 32267 Eur atsakovei UAB „Gedraisva“, buvo sumažintas ieškovės įsiskolinimas UAB „Gedraisva“ ir tuo pačiu sumažindama savo įsiskolinimą ieškovei ir tokiu būdu atsakovei UAB „Gedraisva“ nepagrįstai buvo suteikta pirmenybė prieš kitus kreditorius patenkinti savo reikalavimą, ieškovė prarado teisę šią sumą skirti kreditorių reikalavimų patenkinimui, be to, toks ieškovės su atsakove UAB „Gedraisva“ atsiskaitymas prieštarauja CK 6.930¹ straipsnyje nustatytam atsiskaitymų eiliškumui. Atsakovė UAB „Gedraisva“ nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu tenkinti ieškinį apeliaciniame skunde teigia, kad nepagrįstai sprendimu konstatuota, jog ginčijamo įskaitymo metu ieškovė buvo nemoki, jog ginčijamu įskaitymu buvo pažeisti kitų ieškovės kreditorių interesai, pažeistas atsiskaitymo eiliškumas, nepagrįstai konstatuotas apeliantės nesąžiningumas kaip viena iš actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygų. Teisėjų kolegija apeliantės skundo argumentus vertina nepagrįstais.
Dėl atsakovės nesąžiningumo
15. Actio Pauliana taikymui reikalinga skirtinga juridinių faktų sudėtis. Actio Pauliana ginčijami skolininko sudaryti sandoriai, kurių šis neprivalėjo sudaryti ir kuriais pažeidžiami kreditoriaus interesai (skolininkas tampa nemokus, būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui ir pan.), o skolininkas apie tai žinojo arba turėjo žinoti (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos tokios actio Pauliana tenkinimo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, kt.).
16. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotą vieną iš būtinųjų actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygų – apeliantės, kaip sandorio šalies, nesąžiningumą, argumentuodama tuo, jog nepagrįstai teismo laikyta nesąžininga sandorio šalimi. Apeliantė nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog actio Pauliana atveju pirmiausia sprendžiama dėl kreditoriaus, manančio, kad jo interesai pažeisti, ir jo skolininko santykių. Kreditoriaus interesus, sudarydamas sandorį, pažeidžia jo skolininkas. Sąžiningas trečiasis asmuo dėl tokių kreditoriaus veiksmų negali nukentėti – actio Pauliana tokiu atveju atmetamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017).
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymima, kad sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. ,,Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Neringos žuvis“ v. A. P. IĮ „Altana“, bylos Nr. 3K-3-168/2007; 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ranguva“ v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2013; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Šiaulių bankas v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-88/2013). Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Varta“ v. BUAB „Natūralios sultys“, bylos Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ranguva“ v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2013; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Šiaulių bankas v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-88/2013).
19. Apeliantė yra juridinis asmuo, verslininkas. Teismų praktikoje trečiasis asmuo laikomas nesąžiningu tuo atveju, jei įrodoma, kad jis žinojo arba turėjo žinoti, jog, sudarydamas sandorį su skolininku, pažeis kitų skolininko kreditorių teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad apdairaus ir rūpestingo kvalifikuoto subjekto elgesio standartas reikalauja domėtis kitos sandorio šalies patikimumu: apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Teisėjų kolegija pažymi, kad, minėta, asmeniui, kuris yra verslininkas ir sudaro sandorius, keliami didesni pareigos domėtis kitos šalies turimais finansiniais įsipareigojimais ir jos turtine padėtimi reikalavimai nei įprastai. Tinkamas šios pareigos vykdymas, be kita ko, reiškia, kad verslininkas, sudarydamas sandorį ir remdamasis kontrahento pateikta informacija, žinodamas apie tam tikrus jo kreditorius, turi jam prieinamomis priemonėmis pasidomėti, ar nėra daugiau kreditorių, kuriems įsipareigojimai dėl sudaryto sandorio nebus vykdomi arba jų vykdymas iš esmės pasunkės. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad kita sandorio šalis turėjo pareigą savarankiškai domėtis skolininko finansine padėtimi, kreipiantis į viešuosius registrus, vykdomąsias bylas vykdančius antstolius ir kitomis prieinamomis priemonėmis. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad prieš ginčijamo sandorio sudarymą prašė ieškovės pateikti informaciją apie jos turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų dydį, vykdomus išieškojimas ir kt.. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas S. Š. paaiškino, kad pradžioje ieškovė atsiskaitydavo laiku, po to atsirado delsimas. Besiaiškinant priežastis, ieškovės vadybininkas jam nurodė, kad plečia veiklą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad esant objektyvių duomenų apie atsiradusius ieškovės atsiskaitymo už suteiktas paslaugas vėlavimus, atsakovės nurodomas bendravimas su ieškovės vadybininku ir šio paaiškinimų išklausymas nelaikytinas tinkamu pareigos domėtis apie ieškovės finansinius įsipareigojimus įgyvendinimas. Todėl vertintina, kad apeliantė, nepaisydama kvalifikuotam subjektui taikomų atidumo ir rūpestingumo standartų ir sandorį sudarydama neįvertinusi ieškovės galimybių jį sudaryti, elgėsi nesąžiningai (CPK 178, 185 straipsniai, CK 6.66 straipsnio 2 dalis).
20. Be to, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tarp atsakovės UAB „Gedraisva“ ir ieškovės buvo nusistovėjusi praktika, jog mokėjimai buvo atliekami tiesiogiai, neatliekant įskaitymų per kitas įmones, todėl tai turėjo sukelti įtarimų atsakovei dėl ieškovės finansinės būklės.
21. Remiantis byloje nustatytų aplinkybių visuma, darytina išvada, kad atsakovė UAB ,,Gedraisva“, 2016 m. spalio 31 d. sudarydama ginčo sandorį, netinkamai vykdė jai tenkančią pareigą prieinamomis priemonėmis pasidomėti apie kitos šalies – ieškovės UAB „GKF“ turtinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus, todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinta nesąžininga.
22. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad byloje teisiškai reikšminga aplinkybė yra ir tai, jog ieškovė 2016 m. spalio 31 d. sudarė keliolika analogiškų trišalių sandorių dėl skolų įskaitymo. Nors tai tiesiogiai neįrodo atsakovės UAB „Gedraisva“ nesąžiningumo, tačiau rodo akivaizdų ieškovės nesąžiningumą, kas, visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovė UAB „Gedraisva“ žinojo apie ieškovės finansinę būklę, bei tą aplinkybę, kad jai buvo suteiktas prioritetas prieš kitus ieškovės kreditorius.
Dėl ieškovės nemokumo
23. Atsakovė UAB „Gedraisva“ nurodo, jog ginčijamo sandorio sudarymo dieną ieškovė buvo moki.
24. Pažymėtina, kad ieškovės nemokumas konstatuotas Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo civilinėje byloje Nr. eB2-2903-260/2016. Priimdamas šią nutartį, Kauno apygardos teismas bankroto byloje vadovavosi ieškovės buhalteriniais dokumentais, suformuotais būtent 2016 m. spalio 31 d. (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b. l. 8). Darytina išvada, kad 2016 m. spalio 31 d. ieškovė buvo nemoki, jos nemokumas yra konstatuotas įsiteisėjusia teismo nutartimi.
25. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės patirtos 700 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (elektroninės bylos apyrašas, t. 2, b,.l. 89) priteistinos iš atsakovės UAB „Gedraisva“.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Gedraisva, j. a. k. 301491231, 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei BUAB „GKF“, j. a. k. 159767458.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.