- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-04
- Bylos Nr.
- 2A-421/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Vytas Milius, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Macro Investment“
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Vyto Miliaus ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Macro Investment“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-803-123/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Erra“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Macro Investment“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas BUAB ,,Erra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Macro investment“ ir prašė pripažinti atsakovo 2010 m. sausio 20 d. skolų suderinimo aktą negaliojančiu nuo jo sudarymo ab initio ir taikyti restituciją – iš atsakovo priteisti 31 115,35 Lt. Nurodė, kad vienašalis įskaitymas buvo sudarytas jau po to, kai į Klaipėdos apygardos teismą buvo paduotas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir likus keturioms savaitėms iki teismas pripažino UAB „Erra“ nemokia įmone ir iškėlė jai bankroto bylą. Tuo metu UAB „Erra“ turėjo finansinių sunkumų, buvo nemoki, todėl atlikus vienašalį įskaitymą buvo pažeisti įmonės ir kreditorių interesai. Atsakovas buvo nesąžiningas, sudarė sandorį, kurio neprivalėjo sudaryti. Todėl yra visos CK 6.66 straipsnyje numatytos sąlygos pripažinti sandorį negaliojančiu ir taikyti restituciją. Be to, administratoriui nebuvo pateiktas įskaitymo aktas, kuriame būtų nurodoma, kokie priešpriešiniai reikalavimai ir kokia apimtimi yra įskaitomi. Skolų suderinimo aktu ieškovas nėra informuojamas apie atliekamą įskaitymą. Todėl vienašalis įskaitymas nesilaikant privalomos informavimo tvarkos yra negaliojantis ir šiuo pagrindu.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pripažino atsakovo UAB „Macro Investment“ 2010 m. sausio 20 d. skolų suderinimo aktą negaliojančiu nuo jo sudarymo, taikė restituciją – priteisė iš atsakovo ieškovui 21 643,86 Lt.
Teismas nustatė, kad atsakovo įsiskolinimas ieškovui pagal 2009 m. vasario 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija ERB Nr. 0027937 sudarė 25 642,70 Lt, ieškovo įsiskolinimas atsakovui pagal PVM sąskaitas faktūras 2009 m. kovo 9 d. Nr. MGJ-0025469, 2009 m. gegužės 29 d. Nr. MGJ-0026537, 2009 m. birželio 25 d. Nr. MGJ-0026657, 2009 m. birželio 25 d. Nr. MGJ-0026658 sudarė 22 198,10 Lt sumą. 2010 m. sausio 20 d. skolų suderinimo aktu atsakovas įskaitė dalį – 21 643,86 Lt savo įsiskolinimo ieškovui pagal 2009 m. vasario 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija ERB Nr. 0027937 ir nurodė, kad jo įsiskolinimas UAB „Erra“ sudaro 3 998,84 Lt. Skolų suderinimo akto patvirtinimo dalyje UAB „Erra“ nurodo, kad atsakovo skola ieškovui sudaro 35 114,20 Lt sumą. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. vasario 17 d. nutartimi ieškovui UAB „Erra“ iškėlė bankroto bylą, Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 17 nutarties dalį, kuria UAB „Erra“ administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto administravimas“ paliko nepakeistą.
Teismas konstatavo, kad byloje pagal pobūdį ir turinį buvo pareikštas actio Pauliana, siekiant apginti visų BUAB „Erra“ kreditorių interesus. Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėja, kad 2010 m. sausio 20 d., sudarant skolų suderinimo aktą Nr. 137, UAB „Erra“ jau buvo nemoki, todėl toks aktas negalėjo būti sudarytas. Kadangi teismas nustatė, kad ieškinys dėl bankroto bylos UAB „Erra“ iškėlimo teismui paduotas 2009 m. liepos 9 d., o Klaipėdos apygardos teismas spręsdamas dėl bankroto bylos UAB „Erra“ iškėlimo nustatė, kad 2009 m. lapkričio 30 d. įmonės balanso duomenimis įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, be to, pats atsakovo UAB „Erra“ vadovas A. P. sutiko dėl bankroto bylos UAB „Erra“ iškėlimo, todėl teismas remdamasis bylos duomenimis, konstatavo, kad pasirašant 2010 m. sausio 20 d. skolų suderinimo aktą UAB „Erra“ jau buvo nemoki (CPK 178 str., 185 str.). Nors atsakovas nurodė, kad įskaitymą atliko iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo, todėl atsakovo atliktas įskaitymas neprieštarauja bankroto procedūras reglamentuojančio įstatymo nuostatoms, tačiau šiuo atveju teismas nustatė, kad jau iki bankroto bylos iškėlimo egzistavo faktinis įmonės nemokumas. Atlikus vienašalį įskaitymą UAB „Macro Investment“ buvo suteikta nepagrįsta pirmenybė prieš kitus kreditorius, o UAB „Erra“ neteko lėšų, kurios galėjo būti panaudotos visų kreditorių reikalavimams tenkinti. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas, elgdamasis sąžiningai ir apdairiai, turėjo pasidomėti ieškovo finansine padėtimi, ir išsiaiškinti, ar įmonei nėra inicijuotas bankrotas. Informacija apie pareikštus ieškinius dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylų iškėlimo skelbiama viešuosiuose teismų tinklalapiuose. Esant nurodytoms aplinkybės teismas darė išvadą, kad yra sąlygos taikyti actio Pauliana institutą (CK 6.66 str.) ir pripažinti atsakovo UAB „Macro Investment“ 2010 m. sausio 20 d. skolų suderinimo aktą negaliojančiu nuo jo sudarymo ab initio. Šiuo atveju teismas taikė restituciją, pagal kurią iš atsakovo ieškovui priteisė 21 643,86 Lt, nes ši suma buvo įskaityta 2010 m. sausio 20 d. skolų suderinimo aktu. Kitą ieškinio dalį dėl 9 471,49 Lt sumos priteisimo teismas atmetė, nes šio dydžio reikalavimas nėra kilęs iš 2010 m. sausio 20 d. skolų suderinimo akto, todėl teismas sprendė, kad pagrindo taikyti restituciją dėl nurodytos sumos priteisimo nėra.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „Macro Investment“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą dalyje, kuria ieškinys patenkintas, ir priimti naują sprendimą šioje dalyje - ieškovo BUAB „Erra“ ieškinį atsakovui UAB „Macro Investment“ atmesti. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo BUAB „Erra“ bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Iš byloje pateikto UAB „Macro Investment“ akto dėl skolų suderinimo Nr. 137 matyti, jog atsakovas įskaitymą atliko iki bankroto bylos iškėlimo, nes bankroto byla ieškovui buvo iškelta 2010 m. vasario 17 d., o nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo tik 2010 m. gegužės 6 d. Iš byloje pateiktos 2007 m. balandžio 27 d. neišimtinės distribucijos sutarties, PVM sąskaitų faktūrų, skolų suderinimo aktų matyti, jog atsakovas UAB „Macro Investment“ įskaitymą atliko esant visoms įskaitymui atlikti nustatytoms sąlygoms, t. y., tiek ieškovas, tiek atsakovas turėjo vienas kitam mokėjimo prievoles. Duomenys apie įmonės faktinį nemokumą nėra viešai skelbiami ir prieinami. Informacija apie pareikštus ieškinius dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylų iškėlimo skelbiama viešuosiuose teismų tinklapiuose nepatvirtina įmonės faktinio nemokumo. Ieškovas, atsakovui atlikus įskaitymą, vykdė jo įprastą veiklą ir atsakovas jokių duomenų apie ieškovo faktinį nemokumą neturėjo. Teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovas neturėjo ir negalėjo turėti jokių duomenų apie UAB „Erra“ faktinį nemokumą, o įmonės faktinis nemokumas neturi esminės reikšmės įskaitymo galiojimui, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB ,,Erra“ prašo šio skundo netenkinti. Nurodo, kad atsakovui buvo suteikta nepagrįsta pirmenybė prieš kitus ieškovo kreditorius, tokiu būdu pažeidžiant proporcingumo, atsiskaitant su kreditoriais, principą. Nors ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, jog finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, draudžiama vykdyti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog bankroto administratorius negali ginčyti iki to laiko sudarytų sandorių, kurie pažeidžia bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Informacija apie pareikštus ieškinius dėl bankroto bylų iškėlimo yra viešai prieinama tiek viešuosiuose teismų tinklalapiuose, tiek paskambinus į apygardos tesimą ir pasiteiravus telefonu, todėl nepagrįstas yra atsakovo teiginys, jog jis neturėjo ir negalėjo turėti jokių duomenų apie UAB „Erra“ faktinį nemokumą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) taikymo bankroto administratoriui ginčijant prieš bankroto bylos iškėlimą įmonės atliktą skolų suderinimą ir įskaitymą. Apeliacijos dalyką šioje byloje sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkintas bankroto administratoriaus ieškinys dėl skolų suderinimo akto taro šalių pripažinimo negaliojančia actio Pauliana instituto taikymo pagrindu, laikytinas pagrįstu ir teisėtu.
Taigi nagrinėjamoje byloje skolų įskaitymus pripažinti negaliojančiais reikalaujama remiantis CK 6.66 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
Apelianto teigimu, atsakovas įskaitymą atliko iki bankroto bylos iškėlimo, o informacija apie pareikštus ieškinius dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylų iškėlimo skelbiama viešuosiuose teismų tinklapiuose nepatvirtina įmonės faktinio nemokumo. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas CK 6.130 straipsnio, o ne CK 6.66 straipsnio nuostatos.
Teisėjų kolegija, nesutikdama su tokiais apelianto teiginiais pažymi, kad bendrovės kreditorių teisių pažeidimas grindžiamas tuo, kad bendrovė, būdama nemoki, suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių – atsakovui UAB „Macro Investment“. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nemokumas turi būti įrodinėjamas kaip viena iš actio Pauliana sąlygų, o ne kaip nemokumas ĮBĮ prasme. Įmonės faktinis nemokumas – objektyvus negalėjimas vykdyti turtinių prievolių, kurių vykdymo terminai yra suėję – egzistuoja dar iki tol, kol įmonei iškeliama bankroto byla remiantis ĮBĮ nuostatomis, t. y. kol konstatuojamas teisinis (kvalifikuotas) įmonės nemokumas, apibūdinamas ne tik nesugebėjimu vykdyti įsipareigojimų, bet ir tam tikru pradelstų įsipareigojimų ir įmonės balanse apskaityto turto vertės santykiu (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą actio Pauliana prasme, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tiek dar iki ginčijamo susitarimo sudarymo, tiek ir jo sudarymo metu ieškovo įmonės finansinė padėtis buvo sunki, įmonė faktiškai buvo nemoki ir skolinga kreditoriams. Tai patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog dar 2009 m. liepos 9 d. AB SEB bankas, UAB „Senukų prekybos centras“, UAB „Partnerių statybinės medžiagos“, Lietuvos ir Vokietijos UAB „KREISEL VILNIUS“ kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB ,,Erra“ iškėlimo. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. liepos 10 d. nutartyje, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, konstatavo, kad UAB ,,Erra“ neatsiskaito pagal reikalavimo perleidimo sutartį, taip pat neatsiskaitė už prekes, į įspėjimus likviduoti įsiskolinimą nereagavo. Iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, jog tai, kad UAB „Erra“ ginčijamo skolų suderinimo sudarymo metu jau nevykdė kitų sutartinių įsipareigojimų, negalėdamas atsiskaityti su kreditoriais, įrodo ir teismų procesiniai sprendimai, kuriais buvo patenkinti dalies kreditorių reikalavimai, priteisiant iš UAB „Erra“ įvairaus dydžio sumas (žr. pvz., Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-933-760/2009).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo vertinimo, ne kartą nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. Žinojimas aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. Turėjimas žinoti suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas taip pat vertinamas kaip nesąžiningas elgesys (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo 2007 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Pažymėtina, kad tiek atsakovas, tiek UAB ,,Erra“ – verslininkai. Verslininko, kaip subjekto, nuolat sudarančio jo veiklai užtikrinti būtinus sandorius, statusas sustiprina reikalavimą domėtis kita sandorio šalimi, jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti nepažeidžiant įstatymų, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007, ir kt.). Tai daroma ir jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi. Teismų praktikoje toks elgesys pripažintinas turto įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).
Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dar iki skolų suderinimo akto sudarymo dalis UAB „Erra“ kreditorių siekė išieškoti skolas teismuose, dalis teismo sprendimų buvo priimta, patenkinus ieškinius. Teismai kai kuriose bylose buvo taikę laikinąsias apsaugos priemones – bendrovės turto areštą (žr. pvz. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-19700-656/2009). Turto arešto duomenys vieši, todėl kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę ir galimybę pasidomėti ar nesuvaržytos sandorio šalies teisės, kad ateityje išvengtų dėl to galinčių atsirasti sunkumų. Nekyla abejonių, kad bendrovei „Erra“ visos šios faktinės aplinkybės: skolų mastas, turtinė padėtis, finansiniai sunkumai, nemokumas, ginčai teisme pagal kreditorių ieškinius buvo žinomos (kaip pagrįstai pabrėžė pirmosios instancijos teismas - UAB „Erra“ vadovas A. P. sutiko dėl bankroto bylos UAB „Erra“ iškėlimo), todėl, kaip rūpestingas verslininkas, jis privalėjo apie minėtą situaciją informuoti ginčijamo sandorio šalis, tačiau įrodymų, kad tokią pareigą įvykdė, į bylą nepateikta. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad atsakovas, kaip suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu asmuo, elgėsi apdairiai ir iki ginčijamo sandorio sudarymo pasidomėjo kitos sandorio šalies patikimumu, prašė informacijos apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan., svarstė, ar ginčo sandoris nepažeis kitų skolininko kreditorių interesų. Priešingai, kaip nurodo atsakovas atsiliepime, šiomis aplinkybėmis nebuvo domimasi. Jeigu atsakovas būtų pasidomėjęs, ar sudaromas sandoris nepažeis įstatymų ir kitų asmenų teisių, viešai prieinami duomenys jiems būtų leidę nustatyti, kad sandorio sudarymo metu bendrovė turėjo rimtų finansinių sunkumų ir toks sandoris gali būti neteisėtas. Kaip minėta, dėl teismuose nagrinėjamų kreditorių ieškinių bendrovės turtas buvo areštuotas, šie duomenys buvo vieši. Be to, internete buvo viešai skelbiama, kad yra pateikti ieškiniai dėl bankroto bylos UAB ,,Erra“ iškėlimo. Manydamas, kad tokia informacija nėra pakankama apsispręsti dėl sandorio sudarymo, atsakovas galėjo pareikalauti bendrovės pateikti papildomus duomenis apie turimus kreditorius, pradelstus įsipareigojimus ir pan. Tuo tarpu net nebandydamas įsitikinti, ar sandoris nepažeidžia įstatymų, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, atsakovas elgėsi nesąžiningai.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė CK 6.130 straipsnio nuostatų, leidžiančių kreditoriui įskaityti savo reikalavimus, nes toks įskaitymas yra negaliojantis remiantis CK 6.66 straipsnio nuostatomis. Teismo sprendimas iš esmės teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.