Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.3; 2.6.8.10; 2.6.20.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

2024 m. balandžio 25 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-3258-1191/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovei D. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Finansų bitė“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės D. K. (toliau – ir atsakovė) 2 583,00 Eur negrąžintos paskolos, 159,26 Eur paskolos palūkanų už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 16 d. iki 2023 m. lapkričio 12 d., 392,16 Eur administravimo mokesčio, 10,84 Eur negautų pajamų, kurias sudaro 15 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos pagal tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 13 d. iki 2023 m. lapkričio 23 d., 15 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos 2026 m. spalio 15 d. nuo pagal tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 578,08 Eur sumos, 190,01 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 14,07 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad UAB „Finansų bitė“ ir D. K. (buvo T.) 2021 m. spalio 13 d. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutartis), pagal kurią ieškovė joje nurodytu būdu ir tvarka įsipareigojo suteikti ir suteikė atsakovei 3 585,00 Eur paskolą (3 300,00 Eur paskolos suma ir 285,00 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 60 mėnesių laikotarpiui. Ieškovė suteikdama atsakovei paskolą atsakovės 285,00 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į UAB ,,Finansų bitė“ sąskaitą, o 3 300,00 Eur paskolos sumą/likutį ieškovė tiesiogiai pervedė atsakovei į asmeninę banko sąskaitą. Nagrinėjamu atveju atsakovė paskolos sutartimi pasiskolino 3 300,00 Eur sumą, kartu įsipareigodama mokėti 15 proc. dydžio palūkanas, sutarties administravimo mokestį bei sutarties sudarymo mokestį.

3. Taip pat atsakovė įsipareigojo paskolą grąžinti pagal paskolos sutarties sudėtine dalimi esantį paskolos grąžinimo grafiką. Atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė, todėl 2023 m. spalio 27 d. ieškovė atsakovei išsiuntė raginimą sumokėti susidariusį įsiskolinimą ir įspėjimą, kad sutartis bus laikoma vienašališkai nutraukta, jei šis įsiskolinimas nebus sumokėtas per 14 dienų terminą. Atsakovė į nurodytą įspėjimą nereagavo, įsiskolinimo nesumokėjo, todėl sutartis 2023 m. lapkričio 13 d. vienašališkai nutraukta.

4. Atsakovei D. K. ieškinys su priedais ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti 2023 m. gruodžio 13 d. pasirašytinai (asmeniškai). Atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 2 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės D. K. ieškovei UAB „Finansų bitė“: 2 583,00 Eur negrąžintą kreditą; 159,26 Eur palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos; 67,99 Eur administravimo mokestį; 10,84 Eur nuostolių atlyginimą paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 13 d. iki 2023 m. lapkričio 23 d.; 15 procentų nuostolių atlyginimą skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2026 m. spalio 15 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 578,08 Eur sumos; 19,16 Eur sutarties sudarymo mokestį; 14,07 Eur delspinigius; 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 432,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 606,55 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovės D. K. valstybei 6,93 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

6. Teismas nustatė, kad atsakovė per sutartyje numatytą terminą negrąžino kredito, už negrąžintą kreditą ieškovė paskaičiavo sutartyje numatytas palūkanas, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamas 2 583,00 Eur negrąžintas kreditas, 14,07 Eur delspinigiai ir 159,26 Eur palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 16 d. iki 2023 m. lapkričio 12 d. (sutarties nutraukimo dienos).

7. Dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo nurodė, kad šis mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių prievolių vykdymu ir šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki sutarties nutraukimo. Kadangi sutartis yra nutraukta, reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, apskaičiuotą po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi sutartį nutraukus, nebėra administravimo objekto. Kiekvieną mėnesį į mokėtiną sumą yra įtrauktas 4,75 Eur dydžio sutarties sudarymo mokestis ir proporcingai mažėjantis sutarties administravimo mokestis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškovė įgijo teisę į sutarties sudarymo mokestį ir sutarties administravimo mokestį skaičiuojant įmokas nuo 2023 m. liepos 15 d. iki sutarties nutraukimo (2023 m. lapkričio 12 d.). Atsakovė netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, todėl ieškovei iš jos priteisiamas 19,16 Eur sutarties sudarymo mokestis (4,75 x 4+4,75/30x12) ir 67,99 Eur (17,31+17,01+16,72+16,41 + (16,11/30x12)) administravimo mokestis, paskaičiuoti iki sutarties nutraukimo dienos (2023 m. lapkričio 12 d.).

8. Faktas, jog ieškovei už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinus atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukus sutartį, tačiau iki šiol ieškovei neatgavus nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Atsakovei taikytina civilinė atsakomybė, iš jos priteisiant ieškovei nuostolius (negautas pajamas) (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėja pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 10,84 Eur nuostolių atlyginimą (pagal paskolos sutartį negautas pajamas, kurias sudaro sutartyje įtvirtintos 15 procentų metinės palūkanos skaičiuojamos pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike, už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 13 d. iki 2023 m. lapkričio 23 d. ir 15 procentų nuostolių atlyginimą skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2026 m. spalio 15 d.), nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 578,08 Eur sumos). Iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (3 432,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB ,,Finansų bitė“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 2 d. sprendimo dalį dėl administravimo mokesčio bei sutarties sudarymo mokesčio ir ieškinį tenkinti visiškai, priteisiant: 392,16 Eur administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 15 d. iki 2026 m. spalio 15 d.; nesumokėtą 190,01 Eur sutarties sudarymo mokestį; iš atsakovės ieškovės sumokėtą 22 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. pagal paskolos sutarties 2.4. punktą ir bendrųjų sąlygų 1.2. punktą, paskolos gavėjas mokės administravimo mokestį kas mėnesį už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos. Administravimo mokestis yra viena bendra atsakovo mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą paskolos sutarties laikotarpį. Atsakovė žinojo mokėtiną administravimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki paskolos sutarties pabaigos. Administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas – ir šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys. Įvertinusi atsakovės galimybę skolintis bei suderinus individualias paskolos sutarties sąlygas, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė paskolos sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą paskolos sutarties grafike nurodytą administravimo mokestį.

1.2. Sutarties sudarymo mokesčio paskirtis yra kompensuoti patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Sutarties sudarymo mokestis – šios sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas mokestis už sutarties sudarymą, vartotojo mokamas organizatoriui. Sutarties sudarymo mokesčio prigimtis ir paskirtis yra atlygis ieškovui už paskolos (vartojimo kredito gavėjo) pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Šis mokestis apibrėžtas konkrečia suma. Taip pat jis sudaro paskolos davėjų (investuotojų) paskolintos sumos dalį, t. y. ir paskolos suma (3300 Eur), ir sutarties sudarymo mokestis (285 Eur) yra skolintojų investuojama suma. Sutarties sudarymo mokestis yra dalis ieškovei mokamo tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio. Ieškovė, taikydama vartojimo kredito gavėjui mokesčius, vadovaudamasi Vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 2 straipsnio 3 dalies normomis juos įskaičiuoja į bendrą vartojimo kredito kainą, kuriai taikomi VKĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyti ribojimai, t. y. maksimalūs leistini dydžiai. Šalys sudarė paskolos sutartį, kurioje susitarė dėl visų atsakovei taikomų mokesčių (7,95 proc. sutarties sudarymo mokesčio bei 0,67 proc. administravimo mokesčio), kurie buvo įtraukti į bendrą vartojimo kredito kainą.

10. Atsakovė D. K. per nustatytą terminą atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

12. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl dalies administravimo mokesčio ir sutarties sudarymo mokesčio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2021 m. spalio 13 d. ieškovė ir atsakovė sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – paskolos sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovei 3 585,00 Eur vartojimo kreditą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą per 60 mėnesių laikotarpį, mokėti 15 procentų dydžio palūkanas, 285,00 Eur (7,95 proc. nuo 3 585 Eur, t. y. kas mėnesį po 4,75 Eur) sutarties sudarymo mokestį. Ieškovė, suteikdama atsakovui paskolą, atsakovės 285,00 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į UAB „Finansų bitė“ sąskaitą, o 3 300,00 Eur paskolos sumą tiesiogiai pervedė atsakovei į asmeninę banko sąskaitą. Atsakovė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nesilaikė, negrąžino suteiktos paskolos ir nemokėjo priskaičiuotų palūkanų, sutarties administravimo mokesčio bei sutarties sudarymo mokesčio, todėl ieškovė 2023 m. lapkričio 13 d. paskolos sutartį vienašališkai nutraukė.

15. Apeliantė apeliaciniame skunde kelia reikalavimą pakeisti skundžiamą sprendimą už akių ir visiškai patenkinti jos reikalavimus dėl administravimo mokesčio ir sutarties sudarymo mokesčio priteisimo.

Dėl sutarties administravimo mokesčio

16. Ieškovė (apeliantė) UAB ,,Finansų bitė“ apeliaciniu skundu prašo iš atsakovės priteisti 392,16 Eur administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 15 d. iki 2026 m. spalio 15 d. Apeliantė teigia, kad, pagal sutarties 2.4. punkto ir bendrųjų sąlygų 1.2. punkto nuostatas, sutarta, jog paskolos gavėjas privalo mokėti administravimo mokestį kas mėnesį už paskolos administravimą iki paskolos termino pabaigos. VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Administravimo mokestis yra įskaičiuotas į pateikiamą bendrąją vartojimo kredito metinę normą ir sudaro 0,67 procentus kiekvienos įmokos sumos, t. y. viena bendra atsakovės mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą paskolos sutarties laikotarpį. Administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas. Platformoje administruojamos ir nutrauktos sutartys. Ieškovė tikėjosi, kad atsakovė sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą administravimo mokestį.

17. Pirmosios instancijos teismas reikalavimo dalį dėl sutarties administravimo mokesčio priteisimo patenkino iš dalies ir priteisė 67,99 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą nuo 2023 m. liepos 15 d. iki sutarties nutraukimo dienos (2023 m. lapkričio 12 d.). Atmesdamas kitą šio reikalavimo dalį, pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad ieškovė įgijo teisę į sutarties administravimo mokestį, apskaičiuotą nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo.

18. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.2. punkte nustatyta, kad administravimo mokestis – specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis (išskaidytas visam paskolos terminui), kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui kas mėnesį už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 8.11. punktą, palūkanos ir administravimo mokestis skaičiuojami iki sutarties termino pabaigos, kuriuos paskolos gavėjas privalo sumokėti. Jei a) paskolos gavėjas vėluoja mokėti paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama paskolos sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo, b) paskola grąžinama anksčiau laiko, c) paskola refinansuojama – tokiais atvejais paskolos gavėjas privalo sumokėti administravimo mokestį už visą likusį paskolos terminą iš karto. Taigi, administravimo mokestis yra viena bendra atsakovės mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą sutarties laikotarpį. Šalys sutartyje sulygo dėl 0,67 procentų mėnesinio administravimo mokesčio, kuris yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, mokant kiekvieną mėnesį įmokas.

19. Sutiktina su apeliante, kad ji yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė, todėl, veikdama kaip tarpininkė, vykdydama priežiūrą, paskirstydama gaunamas lėšas paskolų davėjams ir kt., turi teisę gauti pajamas, tačiau tokia teisė turi būti įgyvendinama vadovaujantis teisės aktų ir (ar) sutarties nuostatomis.

20. Kaip žinoma, vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje (CK 6.221 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikšti reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Taigi, bendrąja prasme, nutraukus sutartį, atsakovas yra atleidžiamas nuo administravimo mokesčio mokėjimo, kadangi šis mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

22. Apeliantė, nutraukusi sutartį, nebeturi administruoti mėnesio mokėjimų surinkimo bei paskirstyti atsakovo mokamų įmokų, kaip nurodyta sutarties bendrųjų sąlygų 1.2. punkte, todėl nebegali reikalauti priteisti administravimo mokesčio, kurio tikslas yra atlyginti sąnaudas už darbus, kurių ji po sutarties nutraukimo nebeturi atlikti. Tokiu būdu, apeliantė nepagrįstai bando praplėsti administravimo mokesčio sąvoką, įtvirtintą sutarties bendrosiose sąlygose. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius ir atstovauja skolintojus visuose paskolos administravimo etapuose, tačiau apeliantė nepateikė įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų buvo patirta administruojant nutraukus su atsakovu sudarytą sutartį. Reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, nes ją nutraukus, išnyksta administravimo objektas. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantei iš atsakovės yra priteistos kompensuojamosios palūkanos bei delspinigiai, kurie būtent ir atlygina dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, todėl apeliantės padėtis nebus neproporcingai pabloginama, o jai priteisus visą administravimo mokestį, skaičiuojamą ir po sutarties nutraukimo, neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

23. Vadovaujantis šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties nuostatomis, taip pat mokėjimo grafiku, įvertinus, kad atsakovės įsiskolinimas susidarė nuo 2023 m. liepos 15 d. iki sutarties nutraukimo (2023 m. lapkričio 12 d.) mokėtinas ir neapmokėtas administravimo mokestis sudaro 73,89 Eur (17,31 Eur (2023 m. liepos mėn.) + 17,01 Eur (2023 m. rugpjūčio mėn. ) + 16,72 Eur (2023 m. rugsėjo mėn.) + 16,41 Eur (2023 m. spalio mėn.) +16,11 Eur/30x12 (dalis 2023 m. lapkričio mėn.), likusi paskaičiuota ir prašoma priteisti tarpininkavimo mokesčio dalis skaičiuojama po sutarties nutraukimo.

24. Šiuo aspektu matyti, kad pirmosios instancijos teismas atliko teisingą skaičiavimą, tačiau skaičiuodamas administravimo mokesčio sumą akivaizdžiai padarė aritmetinę klaidą, t. y. nurodė ne 73,89 Eur, o 67,99 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių šioje dalyje iš esmės pagrįstas (teisingai pritaikytos materialinės teisės normos, teismų praktika, atliktas skaičiavimas ir kt.), tačiau sprendime nurodyta priteistina 67,99 Eur administravimo mokesčio suma laikytina rašytino apsirikimo klaida, kuri taisytina į 73,89 Eur sumą.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje tapačiose ar labai savo faktinėmis aplinkybėmis panašiose bylose nuosekliai laikomasi vertinimo, jog administravimo mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-74-640/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-147-565/2023; Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-604-657/2023; Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-604-657/2023 ir kt.).

Dėl sutarties sudarymo mokesčio

26. Byloje taip pat kilo ginčas dėl reikalavimo priteisti 190,01 Eur sutarties sudarymo mokesčio dalies, apskaičiuotos už laikotarpį po sutarties nutraukimo iki sutartyje numatytos sutarties pabaigos, teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis argumentais, kad sutarties sudarymo mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki sutarties nutraukimo, ieškovės reikalavimo dalį dėl sutarties sudarymo mokesčio taip pat patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei 19,16 Eur sutarties sudarymo mokestį, paskaičiuotą nuo 2023 m. liepos 15 d. iki sutarties nutraukimo dienos (2023 m. lapkričio 12 d.).

27. UAB ,,Finansų bitė“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė viso likusio nesumokėto dalies sutarties sudarymo mokesčio (190,01 Eur), paskaičiuoto po sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos. Apeliantė teigia, kad, pagal su atsakove sudarytą paskolos sutartį, sutarties sudarymo mokesčio paskirtis yra kompensuoti patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Sutarties sudarymo mokesčio prigimtis ir paskirtis yra atlygis ieškovei už paskolos (vartojimo kredito gavėjo) pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Be to, apeliantė nurodo, kad šis konkrečia suma apibrėžtas mokestis sudaro paskolos davėjų (investuotojų) paskolintos sumos dalį, t. y. ir paskolos suma (3 300 Eur), ir sutarties sudarymo mokestis (285 Eur) yra skolintojų investuojama suma. Atsakovė įsipareigojo šį mokestį grąžinti investuotojams, pagal paskolos sutarties įmokų grafiką kartu su einamosiomis įmokomis, o ne ieškovei.

28. Pagal VKĮ 2 straipsnio 14 dalį tarpusavio skolinimo platformos operatorius – juridinis asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 1.14 punktą, organizatorius – UAB „Finansų bitė“, įrašytas į Lietuvos banko tvarkomą viešąjį tarpusavio skolinimo platformų operatorių sąrašą. Portalas – organizatoriaus prižiūrima ir administruojama tarpusavio skolinimo sistema, veikianti adresu (duomenys neskelbtini), kurios pagalba vartotojai, tinkamai užpildę paraiškas ir gavę patvirtinimą iš organizatoriaus, dalyvaudami aukcionuose gali skolintis iš kitų vartotojų arba investuoti į kitų vartotojų paskolas. Organizatorius administruoja portalo veiklą (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.20 punktas). Paskolos gavėjas – fizinis asmuo, ne jaunesnis nei 18 metų amžiaus Europos ekonominės erdvės valstybių pilietis, ir / arba Europos ekonominės erdvės valstybių juridinių asmenų registre įregistruotas juridinis asmuo, kuris yra tinkamai pasirašęs ir pateikęs paraišką per portalą ir kurio paraišką portalas patvirtino, kuris sudaro sutartį asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 punktas). Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovė pripažintina tarpusavio skolinimo platformos operatore, o atsakovė – vartojimo kredito gavėja.

29. Pagal šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 1.27 punktą, paskolos sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas paskolos sutarties sudarymo mokestis, paskolos gavėjo mokamas organizatoriui, apimantis ir kreditingumo vertinimo mokestį. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas nuo skolintojų paskolintos sumos. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo skolintojų paskolintos sumos. Sutarties sudarymo mokesčio dydis nurodomas specialiosiose paskolos sąlygose. Sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu. Sutarties sudarymo mokestis negali būti neigiamas, t. y. jei kreditingumo vertinimo mokesčiui būtų taikoma nuolaida, tos nuolaidos dydį atėmus iš sutarties sudarymo mokesčio, likusi suma negali būti mažesnė, nei 0 (Taip pat portalo naudojimosi sutarties 2.24 punktas). Portalo naudojimo sutarties 10.4 punkte numatyta, kad paskolos gavėjas moka sutarties sudarymo mokestį organizatoriui pagal paskolos sutarties sudarymo metu galiojančius paslaugų įkainius. Paskolos sutarties sudarymo mokestis aiškiai ir išsamiai yra nurodomas paskolos sutarties specialiosiose sąlygose ir paskolos gavėjas užtikrina, kad apie jo dydį buvo tinkamai informuotas ir su juo vienareikšmiškai sutinka <...>.

30. Pagal paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 4.7 punktą, iš paskolos gavėjo nuskaitomos sumos paskirstomos tokia tvarka: 1) administravimo mokestis; 2) kiti organizatoriaus mokesčiai; 3) palūkanos; 4) sutarties sudarymo mokesčio grąžinimas investuotojams; 5) grąžinama paskolos sumos dalis (pirmiausiai tai jos daliai, kuri turėjo būti grąžinama anksčiau). Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad sutarties sudarymo mokestis yra 7,95 proc., skaičiuojamas nuo 3 585,00 Eur skolintojų paskolintos sumos, kas per 60 mėn. iš viso sudaro 285,00 Eur sumą. Pagal įmokų mokėjimo grafiką atsakovė įsipareigojo kas mėnesį mokėti po 4,75 Eur sutarties sudarymo mokesčio (kiekvieną mėnesį po 4,75 Eur, paskutinį mėnesį (2026 m. spalio 15 d.) 4,76 Eur). Ieškovė yra nurodžiusi, kad visą sutarties sudarymo mokestį, ji be atskiro pavedimo įskaitė į savo sąskaitą, o atsakovei buvo pervesta 3 300 Eur suma.

31. Aptartos sutarčių nuostatos patvirtina, kad paskolos sutarties šalys bei mokėtinas sutarties sudarymo mokestis atitinka VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reguliavimo dalyką. Ieškovė vartojimo kredito santykiuose su atsakovu veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė (VKĮ 2 straipsnio 14 dalis), o sutarties sudarymo mokestis yra ieškovės gaunamas atlyginimas. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikomasi ir kitų teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A 2768 580/2022; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-413-803/2023 ir kt.).

32. Ginčo sutarties sudarymo metu (2021 m. spalio 13 d.) galiojusios VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies redakcijoje (galiojo nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) buvo numatyta, kad ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies normos redakcija įsigaliojo nuo 2018 m. birželio 15 d. priėmus 2018 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XIII-1241. Pastarojo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ne mažiau kaip 50 procentų operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio dalis turi būti skaičiuojama nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo faktiškai grąžintų įmokų. Ši norma tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygį tiesiogiai proporcingai susieja su vartojimo kredito gavėjo vykdant sutartį grąžinama įmokų suma ir nustato maksimalią atlygio ribą, kurią draudžiama viršyti, todėl ji vertintina kaip imperatyvioji.

33. Pažymėtina, kad šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl tarpusavio skolinimo platformos operatoriui vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio. Ieškovės argumentai dėl įsipareigojimų paskolos davėjams negali pakeisti VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reguliavimo dėl tarpusavio skolinimo platformos operatoriui vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio. Ieškovę sieja teisiniai santykiai tiek su paskolos davėjais, tiek su kredito gavėjais, tačiau įsipareigojimai pagal paskolos sutartį, kurie yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, apima ieškovės teisinius santykius tik su kredito gavėju (atsakovu). Taigi šiuo atveju nėra pagrindo vertinti ieškovės ir paskolos davėjų įsipareigojimų.

34. Nei VKĮ, nei kiti vartojimo kreditų teikimo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nepateikia sąvokos „atlygis“ apibrėžimo ir nedetalizuoja, kokia tvarka šis atlygis turėtų būti sumokamas operatoriui. Minėtose VKĮ nuostatose taip pat nėra įvirtinta operatoriaus teisė reikalauti viso likusio sutarties sudarymo mokesčio po vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Priešingai, sutarties sudarymo mokestis (atlygis ieškovei) turi būti skaičiuojamas nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo faktiškai grąžintų įmokų. Pagal byloje esančius duomenis, atsakovė yra sumokėjusi šį mokestį nuo sutarties sudarymo iki 2023 m. birželio 15 d. (95,00 Eur (4,75 Eur x 20 mėn.), kuris išskaičiuotas iš sutarties sudarymo mokesčio sumos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo. Taigi, atsižvelgiant į išdėstą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo reikalavimo dėl sutarties sudarymo mokesčio nuo paskolos sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos priteisimo.

35. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai skaičiavo priteistiną sutarties sudarymo mokestį (t. y. už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 15 d. iki 2023 m. lapkričio 15 d. (4,75 Eur x 4 mėn. (už 2023 m. liepos-spalio mėn.) + 4,75 Eur/30x12 (už dalį 2023 m. lapkričio mėn.), tačiau teismas padarė akivaizdžią aritmetinę klaidą, nurodydamas, kad sutarties sudarymo mokestis sudaro 19,16 Eur, kai yra 20,90 Eur. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių šioje dalyje iš esmės pagrįstas (teisingai pritaikytos materialinės teisės normos, teismų praktika, atliktas skaičiavimas ir kt.), tačiau sprendime nurodyta priteistina 19,16 Eur sutarties sudarymo mokesčio suma laikytina akivaizdžia rašytino apsirikimo klaida, kuri ištaisytina, vietoj 19,16 Eur nurodant 20,90 Eur sutarties sudarymo mokesčio sumą.

36. Ištaisius pirmosios instancijos teismo padarytas akivaizdžias rašymo apsirikimo klaidas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dėl aiškumo, šios nutarties rezoliucinėje dalyje išdėstoma visa pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis, su ištaisytomis rašymo apsirikimo klaidomis.

Dėl procesinės bylos baigties

37. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ginčo atveju aiškino bei taikė teisės normas, reglamentuojančias vartotojo atsakomybę kredito teisiniuose santykiuose, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliantės UAB „Finansų bitė“ apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 2 d. sprendimas už akių paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

38. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Apeliantei taip pat neatlyginamos jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas į bylą nėra pateikęs prašymo ir turėtų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako.

39. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 2 d. sprendimą už akių iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 2 d. sprendimo už akių rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:

,,ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas:

2 583,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 00 ct) negrąžintą kreditą,

159,26 Eur (vieno šimto penkiasdešimt devynių eurų 26 ct) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos,

10,84 Eur (dešimt eurų 84 ct) nuostolių atlyginimą paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 13 d. iki 2023 m. lapkričio 23 d.

15 (penkiolikos) procentų nuostolių atlyginimą skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2026 m. spalio 15 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 578,08 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 08 ct) sumos,

5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 432,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,93 Eur (šešių eurų 93 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.“

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.